Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patvirtino, kad maždaug mėnesį Neringos skvero švarą užtikrins ne „Klaipėdos želdiniai“, o „Ecoservice“. Vėliau situacija gali pasikeisti.

„Ilgametė sutartis pasibaigė maždaug prieš savaitę. Kadangi gavome pretenzijų, buvo sustabdytas vadinamasis didžiosios sutarties pasirašymas. Numatydami, kad taip galėtų atsitikti, „paleidome“ mažąjį pirkimą. Mažasis pirkimas – mėnesiui, gal penkioms savaitėms. Tad konkursą už šiaurinę dalį laimėjo „Klaipėdos želdiniai“, o už pietinę „Ecoservice“, – paaiškino I. Kubilinė.

O apie ramybės neduodančią problemą – balą – savivaldybės atstovai taip pat žino, ši problema esą bus sprendžiama.

Manoma, kad skvero atnaujinimo darbai tęsis jau netrukus, ypač jei tam leis oro sąlygos.

Paruošiamieji darbai vyksta.

„Jeigu orai neblogi, rangovai dažniausiai pradeda darbus anksčiau. Tą matome ir kituose objektuose. Kalbėjome su „VVARFF“, jeigu orai leis, o tą lyg ir matome, svarbu, kad iš žemės dingtų įšalas, darbus pradės anksčiau“, – tikino pašnekovė.

Per pirmąjį darbų etapą buvo atlikta nemažai darbų – jungčių šviestuvams montavimas, drenažo ir lietaus nuotekų įrengimo darbai, pėsčiųjų ir dviračių takų paruošiamieji darbai, naujų takų ir aikščių įrengimas.

Dar šį arba kitą mėnesį prasidės antrasis darbų etapas, per kurį bus įrengtos krepšinio, tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelės bei bus užbaigtas dviračių tako įrengimas.

„Labai daug suplanuotų dalykų – ir vaikų žaidimų aikštelių įranga, ir tam tikri kiti dalykai. Sprendžiame ir dėl vandens nutekėjimo, kur nuolatos renkasi lietus, kad to „baseino“ neliktų. Paruošiamieji darbai vyksta“, – teigė I. Kubilienė.

Viso Neringos skvero atnaujinimo projekto vertė – 2,6 mln. eurų, darbų rangovas – bendrovė „VVARFF“.

Skambinėjo visą naktį

„Situacija netenkina nei manęs, nei klaipėdiečių, kurie visą naktį man skambino, siuntė nuotraukas ir reiškė nuoskaudas. Manau, kad nuoskaudos ir priekaištai – pagrįsti“, – susirinkimo pradžioje sakė A. Vaitkus.

Dėl kokių priežasčių antradienį miestas buvo it paralyžiuotas, susidarė milžiniškos spūstys, o kai kur – ir avarijos, meras ragino pasisakyti susirinkusius rangovus.

Įmonės „Vakarų švara“, atsakingos už pietinę miesto dalį, direktorius Gedeminas Bagočius teigė, kad situacija nėra tragiška, o druska ir druskos bei smėlio mišiniai visur buvo barstomi vienodai.

„Viskas imama ir kraunama iš tų pačių sandėlių ir transporto priemonės – visos tokios pačios. Tad negaliu pasakyti, kodėl vienur geriau, kitur blogiau“, – sakė G. Bagočius.

Spūstys apsunkino valymą

G. Bagočius pridūrė, kad antradienį keliai druska buvo barstomi aštuonis kartus, o valyti – šešis. Tačiau gatvių valymą apsunkino ne tik snygis, bet ir susidariusios spūstys.

„Technikai turi būti galimybė atlikti paslaugas, o jeigu stovi spūstyje, kaip ir visi kiti eismo dalyviai, niekas nepadaroma. Aš ir pats mačiau, kad ne tik Klaipėdoje buvo tokia situacija, tas pats buvo ir užmiesčio keliuose, greitkelyje“, – kalbėjo G. Bagočius.

A. Vaitkus tikino peržiūrėsiantis visų įmonių ataskaitas ir GPS duomenis, kad būtų aišku, kiek valytuvų ir kuriomis valandomis dirbo keliuose.

Už centrinę miesto dalį atsakingo rangovo „Ecoservice“ direktorius Giedrius Mikutis pritarė dėl spūsčių ir akcentavo, kad darbai buvo atliekami visą naktį, darbuotojai grįždavo į įmonę pasipildyti degalų ir medžiagų.

„Neatsimenu tokio atvejo, kad Liepų gatvėje spūstis būtų iki pat savivaldybės. Tai tikrai nepalengvino darbų. Mūsų tikrai niekas nepraleidžia, mes irgi turime stovėti spūstyse dvi ar tris valandas. Važinėjau visą naktį. Tai buvo ne tik miesto gatvių problema, kad laiku nenuvalėme ar nepabarstėme, reikėtų pažvelgti truputėlį plačiau, nes tai – ir rajono problema. Mes išbarstėme labai didelį kiekį – apie 300 tonų druskos, tirpalo irgi nemažai“, – informavo G. Mikutis.

Susirinkimas: G. Bagočius (kairėje), G. Mikutis, G. Valašinas ir V. Ramanauskas Klaipėdos merui A. Vaitkui pasakojo, kokie kelių ir šaligatvių valymo darbai buvo atlikti. I. Kiseliovaitės nuotr.

Pažeidė sutartį?

G. Mikutis sakė, kad ir šaligatviai buvo valomi iki tam tikros valandos.

„Laukėme, kol pasibaigs snygis, ir tęsėme darbus“, – užsiminė „Ecoservice“ direktorius.

Tačiau A. Vaitkus priminė, kad sutartyje yra numatyta, jog šaligatviai ir keliai turi būti valomi ir snygio metu, o ne tik po jo.

„Jūs pripažįstate, kad pažeidėte sutartį“, – sakė A. Vaitkus.

„Nesame Afrikos valstybė“

Už šaligatvių valymą atsakingų „Klaipėdos želdinių“ direktorius Gediminas Valašinas teigė, kad druska buvo barstomos sankryžos, laiptai, autobusų stotelių įvažos. Gyventojų nusiskundimų dėl slidžių šaligatvių, anot jo, įmonė negavo.

„Mes klausėme žmonių, kaip per pūgą turi atrodyti šaligatviai? Ar kad būtų galima aukštakulniais vaikščioti? Dangus su žeme maišosi, didžiulis snygis, nebus taip, kad nesušlaps. Taip, yra žiema, o mes nesame Afrikos valstybė. Yra žmonių, mes juos žinome, jiems visą laiką blogai. Kiekvienam nenuvalysime ir nepabarstysime“, – konstatavo G. Valašinas.

Jis taip pat kalbėjo, kad takai jau nuvalyti, taip pat tvarkomos viešosios erdvės, aikštės, takai.

Arvydas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eismo įvykiai – vienu metu

Šiaurinę miesto dalį tvarkančios įmonės „Klaipėdos paslaugos“ direktorius Vaidas Ramanauskas pasakojo, kad antradienį daugelyje miesto gatvių vienu metu įvyko eismo įvykiai, kurie sustabdė eismą ir apsunkino kelių valymą.

„Senamiestyje, mano žiniomis, pirmą kartą įvyko penki šeši eismo įvykiai. Liepų g., ties išvaža į Palangos plentą, Liepų g. po Mokyklos g. viaduku, S. Dariaus ir S. Girėno g., Herkaus Manto g. po viaduku ir Statybininkų g. – šitie eismo įvykiai uždarė eismą ir neleido automobiliams normaliai judėti, net nesitaškė sniegas, suformavo po savimi ledą“, – kalbėjo V. Ramanauskas.

Naktį iš antradienio į trečiadienį šis rangovas taip pat kelius valė visu pajėgumu, traktoriais – stotelių įvažas, mašinomis – gatves.

Nors prieš snygį buvo išbarstytas nemažas kiekis druskos ir druskos tirpalo, dėl gausaus ir pasikartojančio snygio situacija nelabai ir pagerėjo.

Negerai, kad turime tokią situaciją, labai gaila klaipėdiečių.

Pažadėjo atlikti tyrimą

A. Vaitkus, išklausęs rangovus, uždavė kelis klausimus: ko rangovams reikėtų iš miesto valdžios ir ar jų kas nors prašė taupyti druskos tirpalus?

Po šių klausimų įsivyravo tyla.

„Negerai, kad turime tokią situaciją, labai gaila klaipėdiečių. Kai buvome susitikę prieš gerą mėnesį, jūsų klausiau: ką galite padaryti geriau, negu buvo anksčiau, ko reikia iš savivaldos? Lyg ir radome bendrą sutarimą, kad reakcija visada bus tinkama, kad miesto gatvėse tvarka bus užtikrinta. Šiandieną mes, deja, tuo pasigirti negalime“, – trumpai apibendrino A. Vaitkus.

Tad nuspręsta savivaldybėje sudaryti bendrą darbo grupę, kuriai vadovaus Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

„Ji nuolatos, ištisą parą, kiek reikia, kontroliuos visas miesto gatves, pasitelkiant įvairiausias technines priemones, o dėl to, kas įvyko per pastarąją parą, turės būti padarytas tyrimas“, – pažymėjo Klaipėdos meras.

Sniegas: nors Liepų gatvėje rytais nuolat būna automobilių kamšatys, antradienį čia susiformavo neregėto dydžio spūstis. BNS nuotr.

Darbai – ir piko metu

Klaipėdos mero nuomone, rangovai darbų neatliko laiku, kelių ir šaligatvių nebarstė druska ir nevalė tiek, kiek turėjo. O net ir per piką darbai, anot jo, neturėtų įstrigti.

„Klaipėdoje turime gatvių, kurias tuo metu irgi galima valyti, o ne sėdėti ir laukti, kada neliks transporto srautų“, – pastebėjo A. Vaitkus.

Tad A. Žukas su naująja darbo grupe nuo šiol bus atsakingas už tai, kad būtų pateikta informacija dėl susidariusios situacijos, taip pat pasiūlytų priemones, ką reikėtų keisti, kad būtų užtikrintas efektyvesnis kelių valymas ir gatvės taptų išvažiuojamos.

Dėl to, kad būtų lengviau valyti šaligatvius, irgi bus imamasi veiksmų. Rangovai merui jau nurodė, kad kai kurie kelio ženklai pastatyti ne vietoje ar per žemai, dėl to technikai sunku tinkamai išvalyti miesto erdves.

Užtikrinti neįmanoma

Bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovai vakar dienraščiui nurodė, kokie darbai ir kada buvo atlikti Klaipėdos regione.

Kelyje Palanga–Klaipėda vakar kelių valymo ir druskos barstymo darbai pradėti nuo 7.10 val. Dirbo du sunkvežimiai, buvo išberta apie dešimt tonų druskos.

Automagistralėje į Kauną prevencinis barstymas vyko pirmadienį 18.20 val.

Antradienį nuo 7 val. iki pietų nuvažiuota apie 1 tūkst. km. Druskos išberta 143 tonos, valyti važiuota 14 kartų, dirbo keturi mechanizmai. Barstymo, valymo darbai buvo vykdomi ir trečiadienį.

Kaip nurodė bendrovė, antradienį kelyje Šilutė–Klaipėda nuo Jakų žiedinės sankryžos iki Dumpių sąvartyno barstyta prieš pradedant snigti, 5.40–5.50 val.

Dar kartą tą rytą barstytuvas išvažiavo 7.04 val. iš Gargždų atlikti valymo ir barstymo darbų.

Antradienį kelyje Klaipėda–Šilutė darbai buvo atlikti taip pat prieš prasidedant snygiui, kuris buvo labai intensyvus, dėl šios priežasties esą buvo neįmanoma viso kelio pabarstyti ir nuvalyti vienu metu.

Nurodyta, kad darbams atlikti labai trukdė eismo dalyviai, dėl to barstytuvas esą turėjo važiuoti paskui juos 20 km/val. greičiu, kol šie pasitraukdavo.

„Nežiūrint į dideles kelininkų pastangas ir operatyvumą, net ir naudojant specialius dirbtiniu intelektu grindžiamus kelių oro sąlygų prognozės modelius, neįmanoma 100 proc. užtikrinti, kad kai kuriuose kelių ruožuose nesusidarys slidi danga. Visos priemonės yra taikomos tam, kad tikimybė susidaryti slidžiai dangai būtų sumažinta iki minimumo, todėl vairuotojų prašoma įvertinti žiemos sąlygas keliuose: pasirinkti saugų greitį, stebėti kelio ženklus, ypač tamsiuoju paros metu. Taip pat reikėtų planuotis daugiau laiko kelionės tikslui pasiekti“, – patarė „Kelių priežiūros“ atstovai.

Žiemos sezonas oficialiai prasidės nuo lapkričio 1 ir tęsis iki kovo 31 d. Gatvių valymą atliks trys įmonės. Pietinę miesto dalį valys „Vakarų švara“, centrinę – „Ecoservice“, šiaurinę – „Klaipėdos paslaugos“.

Teigiama, kad su jais jau pasirašytos oficialios sutartys.

„Apsitarta su visais rangovais, kurie valo pietinę, šiaurinę ir centrinę miesto dalis. Taip pat ir su atsakingais už šaligatvių valymą. Apkalbėta, ar tikrai kelininkai yra pasiruošę ir ar nepasikartos praėjusių metų scenarijus. Meras buvo patikintas, kad taip neturėtų nutikti. Juolab kad šiais metais spėta pasirašyti sutartis su visais rangovais. Praėjusiais metais dėl viešųjų pirkimų buvo įstrigusios procedūros ir buvo likęs vienas rangovas visam miestui“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Gintarė  Butkienė.

Pagrindinė mero pasiųsta žinutė – negali kartotis tai, kas buvo praėjusiais metais.

Anot jos, pagrindinis mero klausimas rangovams vakar buvo, ne kiek jie sandėliuose turi druskos, o kaip yra pasiruošę planuoti ir vykdyti savo darbus.

„Pagrindinė mero pasiųsta žinutė – negali kartotis tai, kas buvo praėjusiais metais“, – pažymėjo pašnekovė.

Anot jos, rangovai jaučiasi pasiruošę. Esant būtinybei, pavyzdžiui, staigiai atvėsus orams ir iškritus sniegui, jie galėtų dirbti ir neprasidėjus lapkričio 1-ajai.

„Patys matome, ką pranašauja sinoptikai, tad niekada negalime žinoti, kad rytoj nepašals ir ar nereikės pagalbos. Rangovai yra pasiruošę pradėti savo darbus, nes oficialias sutartis jau turi“, – tikino G. Butkienė.

Visą miestą valys 22 sniego valytuvai-barstytuvai, aptarnaus trys sniego krautuvai sniego išvežimui, trys sniego krautuvai sniego krovimui, šeši traktoriai, trys mobiliosios mini technikos vienetai.

Vienašališkai nutraukė sutartį

Tiek viešuosius pirkimus, tiek uosto darbų priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdo gana profesionaliai. Tuo ir paaiškinama, kodėl ji laimi daugelį į teismus pakliuvusių bylų.

Pavyzdys yra ir šiomis dienomis Klaipėdos apygardos teisme Uosto direkcijos laimėta byla prieš Danijos kompaniją „Rohde Nielsen“. Rangovams iš Danijos nepavyko prisiteisti iš Uosto direkcijos prašyto maždaug vieno milijono eurų negautų pajamų su palūkanomis.

Kai „Rohde Nielsen“, gilindama uosto akvatoriją, jau buvo atlikusi per 95 proc. numatytų darbų, Uosto direkcija su ja vienašališkai nutraukė sutartį. Nurodyta priežastis – vėlavo darbai.

Rangovo atstovai su tuo nesutiko, teisme tikino, kad vėlavimas vykęs ne dėl jų kaltės, o dėl to, kad ilgiau nei įprastai buvusios blogos oro sąlygos, kilę biurokratinių kliūčių priimant darbus.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos tokie argumentai neįtikino. Teisėjų neįtikino ir Uosto direkcijos priešieškinis prašymas priteisti iš „Rohde Nielsen“ per 4 mln. eurų nuostolių, kuriuos ji neva patyrusi tvarkydama gilinimo defektus.

Bylos ir spaudimui daryti

Kaip rodo patirtis, uoste bylos dažniausiai ir būna dėl rangos darbų. Tokios bylos būna klampios, su ilgais procesiniais tęsiniais.

Ne faktas, kad ir Klaipėdos apygardos teisme Uosto direkcijos prieš Danijos kompaniją „Rohde Nielsen“ laimėtoje byloje yra galutinis šio ginčo sprendimas. Byla dar gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.

Vienu momentu teismų bylos dėl rangos darbų netgi buvo naudojamos kaip savotiška spaudimo priemonė Uosto direkcijai.

Įprasta, kad su rangos darbais susijusios bylos „ateina“ iki Lietuvos vyriausiojo administracinio ar netgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kur taškas dėl vienokio ar kitokio sprendimo paprastai padedamas nuo bylinėjimosi pradžios praėjus ir 2–3 metams.

Vienu momentu teismų bylos dėl rangos darbų netgi buvo naudojamos kaip savotiška spaudimo priemonė Uosto direkcijai. Manyta, kad jei Uosto direkcija bus įklampinta į teismų maratoną, ji bus „sukalbamesnė“ tiek viešuosiuose pirkimo konkursuose, tiek vykdant rangos darbus.

Faktas yra toks, kad ne visada Uosto direkcija laimi teismų bylas. Nors paplitusi tendencija, kad dažniausiai ji bylas laimi, nes teismuose yra susiformavusi praktika, kad užsakovas yra teisus, jei tik jis nepiktnaudžiauja savo kaip užsakovo teisėmis.

Atmetė kasacinį skundą

Balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo padėtas taškas dėl kelerius metus trunkančio ginčo rekonstruojant uosto 139 ir 140 krantines.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti Uosto direkcijos kasacinį skundą dėl kelių epizodų.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi buvo nustatyta, kad uosto direkcija rangovui – bankrutuojančiai UAB „Hidrostatyba“ už papildomus darbus – akmenų iškėlimą turi sumokėti per 257 tūkst. eurų. Uosto direkcija įtikinėjo, kad papildomų darbų vertė buvusi tik per 213 tūkst. eurų. Neva teismai neteisingai padidinę vertę remdamiesi teismo eksperto pateikta statybos kainos apskaičiavimo suvestine.

Kitas epizodas buvo dėl to, kad tie patys Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai atmetė Uosto direkcijos priešieškinį prašymą prieš rangovus „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS priteisti per 1 mln. eurų delspinigių.

Nurodyta, kad rangovai darbus turėję atlikti per 321 dieną, bet to nepadarė, todėl ir paprašyta delspinigių. Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi nuostatos, kad Uosto direkcija neįrodžiusi rangovo kaltės dėl vėlavimo. Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad užsakovas arba kreditorius dėl sutarties pažeidimo turi tiksliai įrodyti realiai patirto nuostolio dydį.

Iš dalies ir tai galėjo lemti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Uosto direkcijos kasacinius skundus. Tai reiškia, kad įsigalėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis, kur dalis teiginių nėra palankūs Uosto direkcijai.

Daug aktyvesnę partnerių kontrolę padiktavo per pastaruosius metus kilusios dalies remonto darbų ar paslaugų kainos – visoje šalyje įsismarkavusi infliacija, kuri praėjusių metų pabaigoje sudarė net 21,7 proc. Tai turėjo įtakos ir galutinei darbų kainai. Tačiau įmonė pastebėjo, kad kai kurie rangovai, prisidengę didele infliacija, ėmė piktnaudžiauti kainomis, o tai yra neetiška ir todėl buvo nedelsiant imtasi veiksmų.

„Nuolatos vykdome rangovų auditą. Vertiname ne tik kokybę, bet ir laiką paslaugai suteikti, ir kainą už darbus. Tai padeda užtikrinti geriausią darbų kokybę ir kartu užkirsti kelią, kad išorės partneriai nežongliruotų nepagrįstai dideliais įkainiais“, – sako „Mano BŪSTO“ direktorius Mindaugas Genys.

Anot jo, šiuo metu bendrovė beveik visus klientų namuose atliekamus darbus perka iš rinkos konkurso būdu, tačiau pastebi, kad kartais pasitaiko atvejų, kai net mažiausią kainą pasiūlę rangovai darbus atlieka brangiau, nei galėtų. Ateityje įmonė ketina pirkti rangos darbus ir per kitas viešas pirkimų platformas, jeigu jos užtikrins klientams priimtinas kainas.

„Saugodami klientus nuo permokėjimų, atlikome išorės partnerių auditą, po kurio atsisveikinome su 32 rangovais. Pastebėjome, kad dalis jų, pasinaudoję išaugusia infliacija, galėjo piktnaudžiauti aukštesnėmis kainomis, nei turėtų būti, todėl nedelsdami užkirtome tam kelią. Tokius auditus vykdysime ir ateityje, kad mūsų klientai gautų geriausios kokybės paslaugas už priimtinas kainas“, – sako bendrovės vadovas.

Iki audito bendrovė bendradarbiavo su 292 remonto darbus klientų objektuose vykdančiomis įmonėmis arba pagal individualią veiklą dirbančiais asmenimis. Po 2023 m. pirmojo audito jų sumažėjo 12 proc. – iki 260.

Su netinkamai paslaugas teikiančiais rangovais buvo nutrauktos bendradarbiavimo sutartys, o juos jau keičia kiti, nauji partneriai, gebantys teikti įmonės klientams paslaugas už priimtiną kainą.

„Infliacijos sukelta grandininė reakcija neaplenkė ir būsto priežiūros segmento. Jau kurį laiką stebime išaugusias paslaugų ir medžiagų kainas, tačiau intensyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų bent iš dalies amortizuoti klientams teikiamų paslaugų įkainius. Vienas tokių – jau minėtas auditas, kuris ir toliau prisidės prie to, kad mūsų klientai už suteiktas paslaugas mokėtų sąžiningomis kainomis, tačiau tie, kurie bandys tuo naudotis, tikrai nebendradarbiaus su mumis“, – teigė M. Genys.

Bendrovė ir toliau vykdys partnerių veiklos auditą, kuris apims ne tik jai teikiamų darbų kokybę ir kainą, bet ir kitiems rinkos dalyviams suteiks analogiškų paslaugų palyginimą.

M. Genio teigimu, pertvarkęs partnerių gretas, „Mano Būstas“ šiuo metu peržiūri dalies populiariausių paslaugų kainodarą ir artimiausiu metu klientams pristatys atnaujintą paslaugų ir remonto darbų krepšelį.

„Įsivertinome savo pajėgumus ir nuolat ieškome būdų, kaip savo klientams atpiginti dalį paslaugų. Neabejoju, kad mums pavyks tai pasiekti ir klientai gaus geriausias kainas rinkoje. Radę priimtinų sprendimų būtinai apie juos informuosime klientus, kurie, tikiu, teigiamai įvertins mūsų pastangas dalį paslaugų teikti žemesnėmis kainomis negu iki šiol“, – pabrėžė „Mano BŪSTO“ direktorius.

Valstybės duomenų centro analizė rodo, kad pernai Lietuvoje 23,5 proc. brango būsto priežiūrai reikalingos medžiagos.

Spūstelėdavo valstybinį užsakovą

Praktika įsigaliojo dar nuo tų laikų, kai Klaipėdos uoste statybų monopolininke ne vienerius metus buvo bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“.

Ji nuo 2014 m. yra bankrutavusi, 2017 m. išregistruota iš Lietuvos juridinių asmenų registro. Jos istorijoje yra užfiksuota apie 80 teismo bylų. Dalyje jų ji bylinėjosi su Uosto direkcija dėl rangos darbų. Netgi buvo atvejų, kai ši bendrovė prieš Uosto direkciją ir laimėjo.

Buvo susidaręs įspūdis, kad klestėjimo laikotarpiu apie 2000–2010 m. „Klaipėdos hidrotechnika“ teismus naudodavo kaip argumentą spustelėti valstybinį užsakovą, kai šis pasidarydavo pernelyg reiklus. Ši bendrovė tam tikrą laikotarpį samdė itin gerus Lietuvos ekonominių bylų advokatus, kurie stipriai kaudavosi teismuose.

Pati „Klaipėdos hidrotechnika“ ėmė byrėti po to, kai Uosto direkcijai pradėjo vadovauti dabar Seimo nariu esantis Eugenijus Gentvilas. Su jo atėjimu į uostą „spaudimas užsakovui teismais“ pasidarė nebeaktualus.

Po E. Gentvilo išėjimo iš Uosto direkcijos „Klaipėdos hidrotechnikos“ inspiruotų bylų prieš Uosto direkciją dar kurį laiką buvo. Šiuo metu šis etapas yra praeitas.

Buvo susidaręs įspūdis, kad klestėjimo laikotarpiu apie 2000–2010 m. „Klaipėdos hidrotechnika“ teismus naudodavo kaip argumentą spustelėti valstybinį užsakovą, kai šis pasidarydavo pernelyg reiklus.

Darbai Malkų įlankoje

Kai „Klaipėdos hidrotechnika“ subyrėjo, vietoje jos uosto rangos darbus ėmėsi vykdyti bent kelios Latvijos kompanijos, iškilo ir naujos Lietuvos bendrovės. Teismų procesai dėl rangos bylų nesibaigė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ir dabar bendrovės teismų bylas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Uosto direkciją.

Viena iš naujų uosto rangovų tapo Gargždų „Hidrostatyba“. Šiuo metu vykdoma jos bankroto procedūra. Kaip ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ atveju, jos istorijoje taip pat jau sukaupta apie 80 teismo bylų, kurių dalis susiję ir su Uosto direkcija.

Šiuo metu „Hidrostatyba“, o tiksliau jos administratorius bankroto byloje bendrovė „Baklis“, turi nebaigtą bylą su Uosto direkcija. Ji prašo iš Uosto direkcijos ir bendrovės BMGS, su kuria kartu dirbo, priteisti per 1,8 mln. eurų. Tokia suma neva susidariusi dėl papildomų rangos darbų prie 139 ir 140 krantinių statybos Malkų įlankoje.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. „Hidrostatybos“ naudai iš Uosto direkcijos priteisė per 257 tūkst. eurų. Šis sprendimas buvo apskųstas. Šių metų sausio 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas buvo teisingas. Byloje dar nepadėtas galutinis taškas. Ji gali būti apskųsta aukštesnės instancijos teismams.

Nepriteisė delspinigių

Kitas rangovas, kuris dažniau bylinėjosi su Uosto direkcija, yra Latvijos BMGS bendrovė. Ji netiesiogiai figūravo ir jau minėtame „Hidrostatybos“ ieškinyje prieš Uosto direkciją.

BMGS bendrovė tiesiogiai bylinėjosi su Uosto direkcija.

Nuo 2018 m. BMGS bendrovė kartu su „Hidrostatyba“ pagal jungtinės veiklos sutartį uoste įrengė naują dokų inkaravimo sistemą, gilino dokų duobes, rekonstravo krantines ir geležinkelį. Vykdant darbus pagrindiniu partneriu buvusi „Hidrostatyba“ susidūrė su finansiniais sunkumais, jai buvo iškelta restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto byla.

Pagrindinę jungtinės veiklos partnerio funkciją prisiėmė BMGS bendrovė.

Kai darbai buvo baigti, Uosto direkcija sulaikė 5 proc. dalies (per 1 mln. eurų) mokėjimą. Tai yra įprasta praktika užtikrinant, kad pinigai būtų panaudoti galimiems defektams šalinti.

Pasibaigus sulaikymo terminui, Uosto direkcija pervedė tuos pinigus į depozitinę sąskaitą, nes partneriai nesutarę, kam ir kokiomis dalimis pinigai priklauso. Vėliau teismai nustatė, kokia dalis priklauso BMGS bendrovei ir į kokią pretenduoja „Hidrostatybos“ bankroto administratorius.

BMGS bendrovė iškėlė pretenziją, kad jai iš Uosto direkcijos priklausytų delspinigiai nuo laiku nepervestos sulaikytos sumos. Jos argumentas toks, kad Uosto direkcija nenustatė termino, kada bus galima paimti pinigus iš depozitinės sąskaitos. Teismai pasisakė, jog sprendimas pervesti pinigus į depozitinę sąskaitą buvęs teisingas, ir atleido direkciją nuo delspinigių.

BMGS bendrovė „nuėjo“ iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad prisiteistų delspinigius, bet to padaryti nepavyko. Šiemet sausio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jos prašymą dėl delspinigių. Tai reiškia, kad šioje byloje buvo padėtas galutinis taškas.

ESTT pateikė išaiškinimą Lietuvos teisme nagrinėjamoje byloje dėl buvusių Vilniaus Lazdynų baseino statybos rangovių – įmonių „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ – įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2021 metų kovą šias įmones laikinai išbraukė iš šio sąrašo, kol jis galutinai išnagrinės bendrovių ginčą su Vilniaus savivaldybe.

Pasak ESTT, perkančiajai organizacijai nutraukus sutartį dėl didelių trūkumų, visi grupės nariai automatiškai negali būti įtraukiami į Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamą nepatikimų tiekėjų sąrašą, dėl ko jie laikinai negali dalyvauti naujuose pirkimuose.

Konsorciumo narys, siekdamas įrodyti, kad buvo nepagrįstai įtrauktas į tokį sąrašą, gali remtis visais duomenimis ir įrodyti, kad trūkumai atsirado ne dėl jo elgesio, o valstybė turi užtikrinti šių ūkio subjekto teisę apskųsti jos įtraukimą į šį sąrašą, rašoma teismo nutartyje.

Advokatų kontoros „Sorainen“ teigimu, ES teismas pažymėjo, jog dėl kiekvieno konsorciumo partnerio įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą turi būti sprendžiama individualiai, įvertinus jo vaidmenį bei atsakomybę dėl partnerių neįvykdytos sutarties.

„Jeigu būtų nustatoma, jog pirkimo sutarties neįvykdymą lėmė tik vieno konsorciumo partnerio veiksmai, tai kitų narių nėra pagrindo automatiškai įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir reikšmingai apriboti jų dalyvavimą kituose viešuosiuose pirkimuose net trejiems metams“, – pranešime teigė „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Žilvinas Briedis

LAT 2021 metų lapkritį paskelbė, kad Vilniaus valdžia teisėtai nutraukė Lazdynų baseino statybų sutartį su dabar likviduojama bendrove „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), tačiau ar dėl to jos partnerės – įmonės „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir Axis Power“ – turi būti įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bus sprendžiama gavus ESTT išvadą.

LAT tuomet galutinai atmetė keturių bendrovių skundą bei sustabdė bylos dalies, kurioje jos ginčijo jų įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nagrinėjimą.

LAT nuomone, pagal Lietuvos teisinį reguliavimą susiformavo paradoksali situacija, nes įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą yra ne atskiras sprendimas, o kito sprendimo – vienašališkai nutraukti sutartį – teisinis padarinys.

Vilniaus vadžia 2020-ųjų pradžioje nutraukė 2016 metų gruodį pasirašytą 21,8 mln. eurų sutartį su „Active construction management“ ir jos partnerėmis, nes rangovės atsisakė tęsti darbus.

Pagal sutartį „Active Construction Management“ buvo pagrindinė grupės partnerė – jos įnašas turėjo siekti 65 proc., „HSC Baltic“ – 15 proc., „Axis Power“ – 10 proc., „Mitnijos“ ir „Montuotojo“ – po 5 proc.

2021 metų vasarį Vilniaus valdžia pasirašė sutartį su nauju rangovu Panevėžio statybos trestu. Darbai jau baigiami –  Lazdynų baseino atidarymas planuojamas vasarį.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas šiemet sausį pranešė, kad miesto savivaldybė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl patirtų nuostolių ir žalos atlyginimo. Iš buvusių Lazdynų baseino rangovių – „Montuotojo“, „HSC Baltic“, „Axis Power“, „Mitnijos“ –  ji siekia prisiteisti 8,6 mln. eurų.

Anot savivaldybės, pagal pradinę baseino rangos sutartį, kompleksas turėjo būti pastatytas už fiksuotą 25,9 mln. eurų sumą, už darbus buvusiems rangovams buvo išmokėta 14,5 mln. eurų.

Geras startas

Paprašytas įvardyti 2022 m. baigtą svarbiausią darbą, Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis šyptelėjo: žodis „baigtas“ netinka, nes darbas tik pradėtas. Tai Pilėnų gatvės rekonstrukcija. „Kelių statybininkai čia triūsti pradėjo rudenį, palankūs orai leido nuveikti daugiau, nei planuota. Tikriausiai nuo miestelio įkūrimo pradžios čia nebūta tiek statybinės technikos vienu metu, kiek pernai rudenį. Kad po rekonstrukcijos kuo ilgesnį laiką nereikėtų ardyti naujos dangos, bendrovės „Kauno energija“ ir „Kauno vandenys“ atnaujino dalį požeminių inžinerinių tinklų. Įrengiant gatvės lietaus nuotekų sistemą, gatvėje kartu darbavosi energijos skirstymo operatoriaus rangovas“, – sakė pašnekovas.

Planai: vienas iš dviejų VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestatų duris turėtų atverti jau šį rugsėjį. / Organizatorių nuotr.

Lietaus nuotekų sistema jau beveik įrengta, taip pat – ir naftos produktų gaudyklė. Kadangi šioje seniūnijos arterijoje eismas labai intensyvus, lietaus nuotekų sistema tiesta netranšėjiniu būdu. „Tai buvo labai geras sprendimas, eismas darbų metu buvo ribojamas minimaliai, – sakė S. Nominaitis. – Lietaus nuotekų sistemos šioje gatvėje iš viso nebuvo. Tai svarbiausias argumentas, kad gatvę išties reikia rekonstruoti.“

2022 m. parengtas išleistuvo, esančio Kamšos miško teritorijoje, tarp Pilėnų g. 11 ir 13 namų, remonto techninis projektas. Išleistuvo remontas bus pirmas ir svarbiausias darbas pavasarį, visiškai modernizuojant gatvės lietaus nuotekų sistemą.

Tikriausiai nuo miestelio įkūrimo pradžios čia nebūta tiek statybinės technikos vienu metu, kiek pernai rudenį.

Daugiau kaip 0,5 km Pilėnų gatvės rekonstrukciją ketinama užbaigti šiemet. To tikėtis leidžia geras pernykštis startas, tačiau neaišku, kada pavasaris leis grįžti darbininkams ir atnaujinti darbus. Rekonstrukcijos metu bus paklota nauja asfalto danga, įrengti nauji šaligatviai ir naujas apšvietimas, atvestos dvi jungtys elektromobilių įkrovimo stotelėms, o požeminės konteinerių aikštelės bus pirmi Kauno rajone tokio tipo statiniai, integruoti į atliekų tvarkymo sistemą.

Atnaujinami keturi kiemai

Įgyvendinant 2020 m. parengtą ESO tinklų iškėlimo projektą, pernai pradėta ir daugiabučių namų kiemų renovacija. „Labai džiugu, kad kartu su gatvės rekonstrukcija pradėti tvarkyti ir keturių daugiabučių namų kiemai. Juose bus įrengta daugiau stovėjimo vietų automobiliams. Iki šiol nemažai jų buvo parkuojama gatvėje, tai, ypač žiemą, apsunkindavo jos priežiūrą“, – teigė seniūnas.

Viena iš keturių paraiškų netgi atitiko visus kriterijus, pagal kuriuos skiriami balai, ir gavo 100 proc. finansavimą. Tačiau susikurti gražesnę ir patogesnę aplinką panoro ir bendrijos, kurioms savivaldybė padengs pusę kiemams atnaujinti reikalingų lėšų.

Skirmantas Nominaitis. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Tikimasi, kad geri pavyzdžiai užkrės ir kitas daugiabučių namų gyventojų bendrijas. Pasak S. Nominaičio, bendrijų pirmininkai domisi, kaip vyksta darbai vietoje, kokios jų finansavimo galimybės.

2021 m., kai Kauno rajono savivaldybėje startavo Daugiabučių namų kiemų tvarkymo programa, teikiama parama jau spėjo pasinaudoti Pilėnų g. 14-ojo namo gyventojai ir tuo labai džiaugiasi. Kiemas – tvarkingas ir modernus, atnaujintoje aikštelėje telpa visų gyventojų automobiliai. Kadangi Kauno rajono savivaldybės vadovai žada didesnį programų finansavimą, viliamasi, kad norinčių tuo pasinaudoti atsiras gerokai daugiau.

Šviesiau ir saugiau

Pernai Akademijos seniūnija tapo šviesesnė. „Atnaujinome techniškai pasenusį apšvietimą nuo Tako g. 11 iki Pilėnų g. 14 namo. 2022 m. iš viso įrengėme trylika naujų, šiuolaikiškų švietimo atramų su elektros energiją taupančiomis lempomis. Perskaičiavome apšviestumo koeficientus. Kai Akademijos miestelis kūrėsi, pirmiausia atsirado šviestuvai, o takai – vėliau, jų kryptys, laikui bėgant, buvo keičiamos pagal pėsčiųjų poreikius, todėl kai kurios apšvietimo atramos buvo nutolusios nuo takų. Dabar viską optimizavome, pritaikėme prie esamos būklės“, – tvirtino seniūnas.

Pernai seniūnija ėmėsi dar vieno darbo: atnaujino takus, kurie buvo duobėti, nelygūs, netgi pavojingi. Saugesnė ir patogesnė tapo atkarpa nuo Pilėnų g. 10 iki 14 namo. Pėsčiųjų tako nuo Sodų gatvės iki garažų bendrijos „Greitis“ visiškai nebuvo, nors čia susidarydavo nemaži srautai pėsčiųjų iš VDU Ugnės Karvelis gimnazijos ir vaikų darželio. Atnaujinta atkarpa Tako g. nuo 1 iki 5 namų taip pat nėra prie gatvės, bet gerokai sutrumpina kelionę pėsčiomis, be to, ją galima naudoti ir rekreacijai. Čia galima pasivaikščioti, pavedžioti augintinį.

Naudos: pėsčiųjų takai leidžia sutrumpinti atstumą ir tarnauja rekreacijai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

2023 m. planuojama tęsti apšvietimo modernizavimą ir remontuoti pėsčiųjų takus nuo Pilėnų g. 7 namo link vaikų lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“, šioje erdvėje atnaujinti vaikų žaidimo aikštelę.

Pasodinta ąžuolų alėja

Pavasarį surengta graži akcija – Pilėnų gatvės skvere pasodinti 22 ąžuoliukai, išauginti iš rinktinių Lietuvos ąžuolų gilių. Medelius bendruomenei padovanojo VDU Žemės ūkio akademija, prie iniciatyvos prisidėjo Kauno rajono savivaldybė, į talką gausiai susirinko gyventojai. Kadangi Seimas 2022-uosius buvo paskelbęs Sūduvos metais, tokiu vardu simboliški nuspręsta pavadinti ir naująją ąžuolų alėją.

„Jau yra parengtas Akademijos miestelio dalinis želdynų rekonstrukcijos projektas, kurį laipsniškai įgyvendinant viešos erdvės taps dar žalesnės ir jaukesnės“, – sakė seniūnas.

Pokyčiai – ir kultūros lauke

„2022-ieji, palyginti su ankstesniais metais, buvo kitokie ir kultūros prasme. Tam įtakos turėjo ne tik tai, kad Akademija dalyvavo projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“. Iki tol kultūrinis gyvenimas miestelyje vyko savanorių, Akademijos bendruomenės centro narių ir seniūnijos iniciatyvomis. Stiprus pokytis pasijuto įsteigus Akademijos laisvalaikio salės darbuotojo etatą, kultūrinis gyvenimas tapo prieinamesnis, reguliaresnis, įvairesnis“, – tvirtino seniūnas.

Pašnekovas apgailestavo, kad projektas „Kaunas ir Kauno rajonas Europos kultūros sostinė 2022“ baigėsi, tačiau neabejojo, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai tesės pažadą, kvies dalyvauti bendruomenes, skirs panašų finansavimą renginiams ir tradicijomis puoselėti, tęsti projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ metu pradėtas veiklas. „Tai mus nuteikia optimistiškai“, – patikino pašnekovas.

Vis svarbesnį indėlį į Akademijos miestelio kultūrinį gyvenimą įneša Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus. Šis gamtos paveldo objektas net tik traukia pavienius lankytojus, bet ir turistų grupes iš visos Lietuvos ir užsienio. Praėjusiais metais Obelynėje buvo organizuojami įvairūs renginiai: nuo kamerinių iki moderniosios muzikos, jaunimo stovyklos, edukacijos, parodos ir kolekcinių obelų veislių vaisių degustacijos.

„Iniciatyvaus Kauno rajono muziejaus vadovo Zigmo Kalesinsko dėka Obelynės sodyba pastebimai keičia savo veidą – lankytojams parke įrengti apšvietimo takai, pradėtas remontuoti Tado Ivanausko gyvenamojo namo, tapusio muziejumi, pastatas. Šiemet planuojama atstatyti istorinį žiemos sodą, restauruoti paukštinės pastatą. Manau, kad Kauno rajono savivaldybės vadovų sprendimas išpirkti iš paveldėtojų sodybą ir ją paversti kultūros ir rekreacijos traukos centru buvo labai toliaregiškas“, – neabejojo seniūnas.

Epicentras keisis

Svarbiausias darbas šiemet, kaip ir pernai, Akademijos seniūnijoje bus Pilėnų gatvės rekonstrukcija. „Tikimės, kad gamta leis sėkmingai užbaigti darbus, rangovai nesusidurs su statybinių medžiagų trūkumu, kaip buvo per pandemiją ir Ukrainos karo pradžioje. Gyventojai labai laukia darbų pabaigos“, – sakė S. Nominaitis.

Vis dėlto šiais metais, kalbant apie permainas, dažniau bus minima Mokyklos gatvė. „Nuoširdžiai linkiu VDU Ugnės Karvelis gimnazijos bendruomenei, kad šiemet pasisektų pradėti gimnazijos rekonstrukcijos projektą. Jis grandiozinis: bus pastatyti du nauji korpusai, nauja sporto salė, esamas pastatas – rekonstruojamas. Tai leis žymiai pagerinti ugdymo kokybę ir sąlygas. Nemanau, kad tokio dydžio projektas bus užbaigtas šiemet, tačiau tikėtina, kad vienas korpusas rugsėjo 1-ąją jau atvers duris“, – vylėsi seniūnas.

Du ir trys rangovai

Būtent apie tai pasitarime Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir jo pavaduotojas Arūnas Barbšys kalbėjo su atsakingais rangovais.

"Buvo kalbama apie pasiruošimą žiemai, nepaisant, kokią šiltą ar jaukią ją prognozuoja. Ruoštis reikia taip, tarsi žiema būtų pati atšiauriausia", – sakė meras.

Kalbant apie gatvių priežiūrą, miestas padalintas į tris dalis – centrinę, pietinę ir šiaurinę.

Miesto gatvės skirstomos į pagrindines, į asfalto, akmens grindinio, žvyruotas, tiltus, įkalnes ir nuokalnes.

Gatvės priežiūrą šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse iki gruodžio 31 d. vykdys įmonė "Klaipėdos autobusų parkas", o pietinę miesto dalį prižiūrės bendrovė "Vakarų švara".

Ruoštis reikia taip, tarsi žiema būtų pati atšiauriausia.

Sausio pradžioje, pasibaigus konkursui, gatves valys trys, o ne du rangovai.

Už šaligatvių valymą bus atsakingi du rangovai – pietinę dalį prižiūrės bendrovė "Klaipėdos želdiniai", šiaurinę – bendrovė "Ecoservice".

"Kiekvienas iš rangovų buvo prašomas pristatyti, kaip pasirengęs, kalbant apie techniką, reikalingas priemones, žmones, stebėseną, kaip ruošiasi kiek įmanoma operatyviau reaguoti. Natūralu, kad kol nėra išbandymų, būtų sudėtinga spėlioti, kaip pasirengimo lygis realybėje veiks", – svarstė V.Grubliauskas.

Prioritetas – operatyvumas

Visi rangovai teigia esą pasiruošę labiau negu to reikalauja sudarytos sutarties sąlygos. Tad pasitarime akcentuoti ir kiti svarbūs dalykai – operatyvumas ir komunikacija.

"Klimato pokyčių ir išdaigų stebėsena primygtiniu prašymu turėtų būti maksimaliai daugiaplanė, labai operatyvi. Turbūt natūralu, kad krentančių snaigių niekas nesugaudys, bet laiką, per kurį būtų reaguojama, kėliau kaip vieną didžiausių prioritetų", – tikino miesto vadovas.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Linkėjo bendradarbiauti

Taip pat kalbėta apie komunikacijos svarbą, kad išliktų galimybė patiems miestiečiams informuoti rangovus apie situaciją tam tikrose miesto dalyse.

"Visiems rangovams palinkėjau kiek įmanoma bendradarbiauti tarpusavyje, ypač tais atvejais, kai kažkurioje miesto dalyje kritulių ar pašalimo yra gerokai daugiau. Jeigu ten kiltų didžiulis poreikis ir reikėtų operatyviai išspręsti, kviečiau, kad, esant reikalui, žiūrėtų ne kad konkurentui būtų prasčiau, bet per atsakomybės prizmę – kad miestui ir miestiečiams būtų geriau", – pabrėžė V.Grubliauskas.

„Vilniaus vystymo kompanija“ šiuo metu vykdo viešąjį konkursą sutvarkyti Kintų skverą ir užbaigti projektą. Planuojama, kad prie Šnipiškių transformacijos ženkliai prisidėsianti nauja viešoji erdvė vėl bus tvarkoma nuo pavasario. 

„Kintų skveras taps Šnipiškių bendruomenės centru. Čia bus įrengta aikštelė, aplink ją išsidėstys sėdimos vietos, tad atsiras puiki vieta koncertams, mugėms ir kitiems renginiams, kvartalas taps dar vienu traukos centru aplinkiniams ir viso miesto gyventojams“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė. 

Projektas buvo rengiamas atsižvelgus į bendruomenės poreikius, kad šioje vietoje atsirastų įvairių funkcinių zonų, tinkančių leisti laisvalaikį. 

Vilniaus savivaldybės vizualizacijos

„Pagrindiniu akcentu skvere taps pakeltas takas-terasa, po kuria bus galima rengti įvairius renginius ar muges, o ant terasos – pasivaikščioti, prisėsti bei pasigrožėti vaizdu iš viršaus. Skvere bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė, o aktyviam bendruomenės poilsiui ir sveikatinimui – sporto zona su lauko treniruokliais,“ – sako projektą valdančios bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ Projektų vadovas Linas Urba.

Teritorijos apželdinimas primins miesto sodą su dekoratyviniais vaismedžiais – bus pasodinta mandžiūrinių riešutmedžių, plačialapių kriaušių, dekoratyvinių obelų, taip pat paprastųjų kaštonų, svyruoklinių gluosnių, japoninių šermukšnių. 

Būsimasis Kintų skveras, esantis teritorijoje ties Giedraičių ir Kintų gatvių sankirta, buvo pradėtas tvarkyti pernai, tačiau įvertinus rangovų, UAB „CoReal“, galimybes įgyvendinti projektą, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė šiame etape šalių sutarimu nutraukti sutartį ir ieškoti naujų rangovų. 

Vilniaus Šnipiškių rajonas gyvena permainų ir gražinimosi nuotaikomis. Naujai atidaryta, pagal Vilniaus gatvių standartą apželdinta ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikyta Kernavės gatve jau džiaugiasi kelią besirenkantys tarp Žalgirio ir Ozo gatvių. Vasarą Šnipiškėse atidaryta ir nauja viešoji erdvė – Drakonų pieva – tikra poilsio stotelė dangoraižių apsuptyje. Visai netoliese, šalia Linkmenų gatvės įkuriamas pagal rytų tradicijas kurtas Japoniškas sodas, vartus atversiantis ir lankytojus pakviesiantis kitais metais. Šnipiškių pakraštį juosia sutvarkyta Senvagės aplinka, žaluma ir natūralia gamta dvelkianti jungtis tarp Ozo parko tvenkinių ir Neries krantinės.