Tikimasi, kad nuostolius bent iš dalies padengs vėlyvasis derlius.

Nukentėjo rapsai, nerimaujama ir dėl vasarojaus. Draudėjai skaičiuoja pasėliams padarytą žalą, sako, gavę pranešimų apžiūrėti 15 tūkstančių hektarų laukų.

Derlių išsaugojo tie ūkininkai, kurie aktyviai taikė apsaugos priemones.

Kaip pranešė policija, vagystė Barklainių I kaime pastebėta ketvirtadienį 14.30 val.

Nuostolis – 17 020 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Per pastaruosius penkerius metus rapsų pasėlių plotai Lietuvoje išaugo dvigubai – nuo 156 tūkst. ha 2016 m. iki 314 tūkst. ha 2021 m. Statistikos departamento duomenimis, šiemet šalyje užaugintas rekordinis rapsų derlius, kuris, prognozuojama, sieks 1 006,8 tūkst. tonų (967 tūkst. 2020 m.). Skaičiuojama, kad šį rudenį užsėtų rapsų pasėlių plotai bus vieni didžiausių Lietuvos istorijoje ir gali siekti apie 300–330 tūkst. hektarų.

„ES ūkininkai jau daugelį metų mažino rapsų plotus dėl itin griežtos pesticidų kontrolės, nes be šių medžiagų sudėtinga užauginti kokybišką derlių. Tačiau šiemet sėjos tempas rodo, kad ne tik Lietuva, bet ir visa Europa atsigręžia į rapsų kultūrą ir ją sėja intensyviau. Rapsų pasėlių plotus 10–25 proc. didina tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija“, – pažymi Justas Eimontas, „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.

Pastarąjį pusmetį rapsų supirkimo kainos tarptautinės biržose nuolat augo, o šio mėnesio pradžioje pasiekė neregėtas aukštumas. Lapkričio pirmąją savaitę „Euronext“ (buvusi „Matif“) biržoje rapsų supirkimo kaina ateities sandoriams (kitų metų vasariui) siekė 692 Eur už toną.

Pasak J.Eimonto, praėjusiais metais rapsų kaina biržoje svyravo nuo 350 iki 400 eurų už toną, ir kainų pokytis neviršijo 50 eurų ribos. „Palyginus pernykštes ir šių metų rapsų supirkimo kainas, matome rekordinį pokytį, kuris jau viršija 200 eurų“, – sako J.Eimontas.

Tokias aukštas rapsų supirkimo kainas, ekspertų vertinimu, lemia augančios energijos resursų, naftos kainos, sutrikęs palmių ir saulėgrąžų aliejaus tiekimas Europoje, taip pat prastas rapsų derlius Kanadoje, kuri yra viena didžiausių šios kultūros eksportuotojų pasaulyje. Šį sezoną Kanados rapsų derlius yra net 6 mln. tonų mažesnis.

Aukštas supirkimo kainas, J.Eimonto teigimu, lemia ir nedidelės pasaulinės rapsų atsargos, kurios šiuo metu yra pasiekusios kritiškai žemą ribą ir siekia 5,6 mln. tonų, palyginus su 2018–2019 m. sezonu, kai jų atsargos buvo 9,8 mln. tonų.

Pasak J.Eimonto, ateinanti žiema taps lemiamu rapsų supirkimo kainų korekcijos veiksniu, o kainų pokyčiai tarptautinėse biržose išryškės ne anksčiau kaip kitų metų kovą, kai taps aišku, kaip peržiemojo pasėliai.

„Šiandien Lietuvos ir kitų Europos šalių ūkininkams aktualiausias klausimas – kiek jų rapsų pasėlių sėkmingai peržiemos ir sulauks pavasario. Pagrindo nerimui mūsų ūkininkams iš tiesų yra. Kaip teigia ūkius lankantys agronomai, šiuo metu didžioji dalis pasėlių yra gan prastos būklės ir dar nėra pasirengę žiemos sezonui. Jei žiema bus šalta, nebus tinkamo sniego sluoksnio, ūkininkai gali netekti didelių žieminių rapsų pasėlių plotų, ir jų pasiūla kitąmet gali nebūti tokia didelė kaip pastaraisiais metais“, – sako J.Eimontas.

Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika teigia, kad šiemet išmokos žalą patyrusiems ūkininkams bus vienos didžiausių per visą draudimo laikotarpį. Pernai bendrovė išmokėjo apie 8,5 mln. eurų.

„Skaičiai negalutiniai, nes kai kurios augalų rūšys dar laukuose – cukrinai runkeliai, kukurūzai. Bet išmokos suma tikrai bus didesnė nei pernai. (...) Vasaros laikotarpis atnešė didesnius nuostolius ir tikrai viršysime praėjusių metų išmokas“, – BNS sakė M. Rusteika.

Pasak jo, pernai daugiau nuostolių fiksuota dėl išgulusių javų, o šiemet jų daugiau dėl krušos, ypač rapsų, pupų laukuose.

„Pupos apskritai tapo viena nuostolingiausių augalų rūšių per pastaruosius keletą metų. Nemažai ir bulvių laukuose nuostolių, dar ne visos daržovės nurinktos, tai gali būti, kad nuostoliai dar augs“, – teigė M. Rusteika.

Jis taip pat pastebi, kad šiemet padaugėjo ūkininkų, kurie draudė pasėlius.

Kai tikiesi, kad kulsi daug, belieka save guosti ir džiaugtis, kad būdavo ir baisesnių metų.

Draudimo bendrovė BTA skelbė, jog išmokos ūkininkams šiemet augo penkis kartus. Įmonės pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodžis taip pat teigė, kad nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos.

Anot jo, didžiausia žala fiksuota, kai audra išguldė žieminių rapsų ir kviečių lauką – nuostoliai įvertinti 20 tūkst. eurų.

„Šiemet vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei pernai per visus metus ir jau dabar matome, kad ūkininkams skirtos draudimo išmokos viršys praėjusių metų išmokėtą sumą beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos“, – pranešime sakė D. Juodis.

BTA šiemet pranešta apie 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų.

Derlius šiemet – vidutinis

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad derlius šiemet – vidutinis, nors ūkininkai jo tikėjosi geresnio.

„Derlius yra labai margas, aišku, vidutinį aruodą vertinant, galima sakyti, kad yra artimas vidutiniam derliui, tikrai nėra rekordinis kaip pranašavo dar nedaug likus iki javapjūtės, iki tropinių karščių atėjimo“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Pasak jo, tropinis karštis pakenkė visiems pasėliams, tai labai atsiliepė ir daržovių augintojams. Tačiau labiausiai, anot jo, nukentėjo javai, rapsai ir pupos.

„Kai tikiesi, kad kulsi daug, belieka save guosti ir džiaugtis, kad būdavo ir baisesnių metų“, – sakė R. Juknevičius.

Anot jo, dažniausiai nuostolių būdavo žiemą, dėl iššalimo, tačiau dabar jų atnešė vasarą buvę karščiai.

„Dėl tropinio karščio formuodavosi labai lokaliai tie reiškiniai, kai nei iš šio, nei iš to giedrame danguje prasideda didelės liūtys. Tokių dalykų buvo visos Lietuvos teritorijoje, buvo daug atvejų, kai to paties ūkininko vieną lauką visiškai suniokojo, o kitam nieko nekliuvo, nors jie vienas nuo kito per porą kilometrų“, – pasakojo R. Juknevičius.

Jis teigė, jog šiemet išaugo rapsų, grūdų, pupų, žirnių ir kitų daržovių kainos, tačiau ne visi ūkininkai tuo galėjo pasinaudoti.

„Sumažėjęs aruodas labai greitai pakeičia situaciją rinkoje. Kainos šovė į viršų, nes atsirado produkcijos trūkumas. Ar tai didelė paguoda ūkininkams – tie, kurie buvo išankstinėmis sutartimis nemažą dalį derliaus pardavę, dabar yra labai nusivylę, nes pardavė gerokai mažesne kaina nei galėjo. Tie kurie neturėjo tokių sutarčių ir nepardavinėjo iš kart nuo kombaino, o dar šiek tiek palaikė, tai gali džiaugtis, kad išlošė“, – sakė R. Juknevičius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime sakoma, kad apie 10 val. gautas pranešimas, jog Ukmergės rajone, iš vyrui (g. 1966 m.) priklausančio ūkinio pastato buvo pavogti 47 maišai žieminių rapsų sėklų, kurių bendra vertė – 10 473 eurai.

Aplinkybes aiškinasi policija.

Avarija įvyko pirmadienio pavakarę, 17.24 val., Širvėnos seniūnijoje, Klausučių kaime, Parko gatvėje, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Per eismo įvykį nuo kelio nuvažiavo ir apvirto vilkikas su puspriekabe, joje buvo pakrauta 25 tonos rapsų. Krovinys išbyrėjo.

Ugniagesiai nušlavė važiuojamąją kelio dalį. Antradienį vilkiką atvers speciali technika.

Vilkikas aptvertas „STOP“ juosta, pastatyti įspėjamieji ženklai, įvykio vietoje liko budėti vairuotojas.

„Augintojai turi daug priežasčių artėjančią javapjūtę pasitikti su dideliu optimizmu. Pasėliai laukuose atrodo puikiai, pasaulyje laikosi aukštos grūdų pardavimo kainos. Tačiau rizikų taip pat yra. Tai ir ekstremalūs temperatūriniai režimai, pasėlius guldančių škvalų tikimybė, nepalankūs lietingi orai derliaus nuėmimo metu“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Jo teigimu, šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo.

Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonos iš hektaro. Palyginti, pernai derlingumas siekė 5,4 t/ha. Rapsų derliaus padidėjimą taip pat turėtų lemti geresnis derlingumas – prognozuojama 3,7 t iš hektaro.

Tikimasi, kad bendras grūdinių augalų derlius sudarys 6,93 mln. tonų, iš jų kviečiai - 4,89 mln. tonų. Rapsų derlius turėtų pagaliau peržengti simbolinę 1 mln. tonų ribą ir siekti 1,04 mln. tonų. Tai geriausias derlius per pastarąjį dešimtmetį.

Pasaulinės 2021–2022 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozės taip pat optimistinės. Kviečių derlius pasaulyje turėtų siekti 794,4 mln. tonų. Ypač geras derlius dėl palankių meteorologinių sąlygų prognozuojamas Europos Sąjungoje, Ukrainoje bei Rusijoje.

Nepaisant optimistinių naujojo pasaulinio derliaus prognozių, grūdų ir rapsų supirkimo kainos gegužės mėnesį Lietuvoje vis dar augo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, palyginti su balandžio mėnesiu, sparčiausiai paaugo rugių (beveik 11 proc.) ir rapsų kainos (9,1 proc.). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rapsų kainos padidėjo net trečdaliu. Maistinių II klasės kviečių kaina per metus padidėjo 11 proc., o pašariniai kviečiai buvo superkami 5 proc. brangiau.

Kasmet nuimamas ir vis didesnis rapsų derlius. 2016 m. rapsų derlius siekė 399 tūkst. t, 2017 m. – 543 tūkst. t, 2018 m. – 435 tūkst. t, 2019 m. – 688 tūkst. t.

Pernai rapsų buvo išauginta 966 tūkst. tonų. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. buvo pasiektas ir rekordinis rapsų derlingumas – po 3,4 tonos iš hektaro.

Rapsų derlius pernai buvo didesnis visoje Europoje. Jų paklausa taip pat kasmet didėja. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį rapsų eksportas iš Lietuvos buvo beveik 6 kartus didesnis nei atitinkamą mėnesį 2019 m.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai rugpjūtį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 187 tūkst. tonų rapsų, daugiausia – į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus ir Šveicariją.

Tuomet vidutinė jų kaina buvo 369 eurai už toną. Praėjusių metų spalį rapsų supirkimo kaina pasiekė 372 eurus už toną ir jų buvo eksportuojama 5 kartus daugiau nei atitinkamą mėnesį 2019 m.

Šių metų vasarį rapsai buvo superkami vidutiniškai po 431 eurą už toną.

– Kokiems Lietuvos paukščiams ir dėl kokių priežasčių gresia didžiausias pavojus išnykti?

– Visoje Europoje per pastaruosius 40 metų sunyko 59 proc. agrarinio kraštovaizdžio paukščių. Įsivaizduokime – pusė paukščių tiesiog ėmė ir dingo. Ir tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, nesaikingo pesticidų naudojimo, melioracijos. Pievose ir krūmynuose gyvenusiems paukščiams neliko buveinių ir maisto šaltinio – vabzdžių. Gamtininkai neatsitiktinai šiuo metu plytinčius rapsų ir kukurūzų masyvus vadina ekologinėmis dykumomis. Juk lygiai taip pat kaip Sacharos smėlynuose, paukščiai negali gyventi ir tokiuose laukuose. Gyvajai gamtai tokie laukai – tragedija.

Lietuvoje dėl to nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai ir daug kitų rūšių. Pas mus atvykę ir pempę pamatę užsieniečiai šokinėja iš džiaugsmo, nes Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje šių paukščių jau beveik neliko. Ten baigia išnykti ir vieversiai, pieviniai kalviukai, geltonosios startos, kurapkos, kurie pas mus, laimė, dar peri.

Vakarų Europa, suvokdama problemos mastą, jau rūpinasi savo sparnuočiais – jų apsaugai skiria vis didesnį finansavimą, keičia ūkininkavimo taisykles. Belieka apgailestauti, kad Lietuva gerokai nuo to atsilieka.

Gamtininkai neatsitiktinai šiuo metu plytinčius rapsų ir kukurūzų masyvus vadina ekologinėmis dykumomis.

– Ar, keičiantis klimatui, sulauksime naujų paukščių rūšių? Vilniuje, atrodo, jau pastebėta papūgų?

– Mažiausiai dvi poros triukšmingų Kramerio papūgų iš tiesų sostinėje jau gyvena, tikėtina, kad greitai ir perės. Reikėtų žinoti, kad natūraliai Europoje jos anksčiau negyveno, o buvo įvežtos viduramžiais. Vėliau pamažu išplito ir pritapo. Bet yra paukščių rūšių, kurios natūraliai plinta keičiantis klimatui. Vos prieš dešimtmetį savo arealą praplėtė ir Lietuvoje pasirodė iš pietų atskridę bitininkai. Tai labai puošnūs ir nuostabiai čiulbantys paukščiai. Jų kolonija šiuo metu įsikūrusi Šakių rajone.

Kai prieš 40 metų ornitologams pavykdavo pamatyti baltąjį garnį, tai būdavo sensacija. Dabar jų jau yra kelios perinčios kolonijos ir gana daug matome praskrendančių migracijos metu. Paukščiai apskritai yra labai geras klimato kaitos indikatorius, nes jiems sparnai leidžia labai greitai pakeisti gyvenamąją teritoriją.

Natūralioje gamtoje visi paukščiai yra vienodai svarbūs ir reikalingi. Pavojingos tik invazinės rūšys, kurias atveža ir išplatina neatsakingai besielgiantys žmonės. Taip, pavyzdžiui, Europoje ėmė plisti kanadinės berniklės – didelės žąsys, užimančios vietinių paukščių teritorijas.

– Esate įkūręs vienintelę įmonę Lietuvoje, kurios veiklos sritis – paukščių stebėjimas.

– Veikla įmonėje "Ornitostogos" – tik nedidelė mano veiklos dalis tarp įvairių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių darbų. Rengti pirmąsias ekskursijas gamtoje, kurios padėtų žmonėms geriau pažinti Lietuvos sparnuočių pasaulį, pradėjau beveik prieš dešimtmetį, kai bičiuliai paprašė pabūti gidu grupei į Lietuvą atvykusių šveicarų. Ši patirtis patiko ir man, ir tikriausiai tiems užsieniečiams paukščių stebėtojams, nes klientų ratas ėmė sparčiai plėstis. Sulaukiau prašymų pabūti gidu grupėms iš Belgijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir pačios Lietuvos. Tad galiausiai kilo mintis šią veiklą struktūrizuoti ir įsteigti bendrovę "Ornitostogos", kitaip tariant, "ornitologinės atostogos".

Mano tikslas – ne tik organizuoti turus patyrusiems paukščių stebėtojams, bet ir edukuoti Lietuvos vaikus ir visuomenę.

Gido darbas "Ornitostogose" yra sezoninis, nes paukščiai gamtoje stebimi vos keturis mėnesius per metus – pavasarį ir rudenį. Tačiau labai daug laiko užima pasirengimas, nes, pirmiausia, pats turi sužinoti, kur paukščiai gyvena ar telkiasi migracijų metu ir sumodeliuoti tokią taktiką, kaip juos parodyti žmonėms nesutrikdant pačių sparnuočių ramybės.

Kartais pavyksta apie savaitę trunkančio turo metu stebėtojams parodyti iki 200 skirtingų paukščių rūšių. Tiesa, tam reikia nepatingėti kasdien atsikelti 5 val. ryto ir išlikti budriems iki vidurnakčio.

Ekskursijų metu lankomės Nemuno deltoje, Kuršių nerijoje, Biržų rajone, Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.

– Kiek paukščių rūšių galima pamatyti Lietuvoje ir kokias jų aptikti sunkiausia?

– Priskaičiuojama 400 skirtingų paukščių rūšių. Apie 160 jų pas mus neperi, o tik praskrenda migruodamos arba atsitiktinai užklysta iš Azijos, Afrikos ar Pietų Europos. Pastarieji atvejai tik pavieniai ir juos lemia ne stebėtojo žinios, o sėkmė. Tarkime, Sibire gyvenančias ir rudens vėjų atblokštas mėlynuodeges Lietuvoje yra pavykę užfiksuoti tik šešis kartus.

Dažnai manoma, kad tarp vietinių paukščių didžiausi slapukai yra kurtiniai. Tačiau iš tiesų jie yra sėslūs paukščiai, visą gyvenimą gyvenantys toje pačioje teritorijoje. Ir nors kurtinių tepriskaičiuojama 300–400, juos pamatyti įmanoma. Suprantama, aplinkosaugininkai stengiasi, kad šių paukščių gyvenamosios vietos netaptų viešai žinomos bet kam.

Pas mus yra ir kur kas retesnių paukščių nei kurtiniai. Pavyzdžiui, Lietuvoje labai retos yra mažosios tošinukės – niekuo neišsiskiriantys rusvi paukščiukai. Jų priskaičiuojame tik apie dešimt perinčių porų.