Pasak jo, darbą perimtų kiti rajono medikai.

„Mes su medikais pasiryžę kalbėtis iki paskutinės dienos ir bandyti atsižvelgti į jų prašymus bei reikalavimus, bet jei nutiktų, kaip nutiktų, turime planą „B“, kalbėsimės su kitais medikais, šeimos gydytojais, kad padėtų tokioj nelengvoj situacijoj“, – BNS pirmadienį sakė A. Nekrošius.

Meras pirmadienį ketino susitikti su darbą palikti ketinančiais medikais, tačiau jie į susitikimą neatvyko. Pasak A. Nekrošiaus, jis pasiūlė kitą medikams patogų laiką.

„Aš iš ryto atėjau į susitikimą ir direktorius paskambino, kad pasikeitė planai medikų ir šiandien neatvyks. Paprašiau ligoninės direktoriaus, kad jis ateitų, irgi kažkokio aiškumo nepasakė, kokia priežastis, kažkoks užimtumas pasikeitė ar kažkas tokio, kaip aš supratau tarp eilučių“, – kalbėjo meras.

Su Raseinių ligoninės direktoriumi Vidmantu Merkliopu BNS pirmadienį susisiekti kol kas nepavyko.

Meras A. Nekrošius teigė, kad vienokius ar kitokius sprendimus reikia rasti iki rugpjūčio 10 dienos, nuo kurios darbą gali palikti dalis medikų, bet, kaip pažymėjo meras, datos prašymuose skirtingos, yra išėjusiųjų atostogų.

„Nuo rugpjūčio pirmos dienos stabdytume planinių ligonių guldymą, kad tiesiog nebūtų taip, kad lieka pilna ligonių, o nėra gydytojų“, – pirmadienį LRT laidai „Panorama“ sakė V. Merkliopas.

Dalis Raseinių ligoninės medikų pateikė prašymus išeiti iš darbo, kilus abejonių dėl atrankos į ligoninės direktoriaus pareigas skaidrumo, taip pat dėl darbo sąlygų, kitų priežasčių. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę paragino stabdyt konkursą.

Savivaldybės meras „valstietis“ A. Nekrošius BNS sakė to daryti neketinantis, bet žadėjo ieškoti sutarimo dėl situacijos.

A. Nekrošius patvirtino, jog šiuo metu prašymus išeiti iš darbo yra pateikę bent septyni Raseinių ligoninės medikai, tačiau kaltino vietos politikus eskaluojant situaciją.

Meras teigė kreipęsis į medikų organizacijas, siūlydamas deleguoti atstovus stebėti vietos ligoninės vadovo atranką.

Konkursą vadovauti Raseinių ligoninei savivaldybė paskelbė birželį. Meras patvirtino, kad jame dalyvauja penki kandidatai.

Kaip pranešė LRT, į kitą etapą atrinkti du kandidatai – dabartinis ligoninės vadovas ir šiuo metu įstaigoje dirbantis medikas.

„COVID-19 kiekvieną dieną pateikia vis naujų iššūkių. Ryte sužinojau, kad ir mano tyrimas yra teigiamas“, – feisbuke pranešė meras.

Jis teigė, kad profilaktiškai tyrėsi ir anksčiau, tuomet infekcija jam nebuvo nustatyta.

Meras tvirtino dirbsiantis izoliacijoje.

Apie jam nustatytą koronavirusą BNS informavo ir E. Jonyla.

„Šiuo metu izoliavausi namuose, darbuojasi pavaduotojai – tiek mano pavaduotoja, kuriai nepasitvirtino testas vakar, tiek vicemeras nepasitvirtinęs yra“, – teigė administracijos vadovas.

Ir jis, ir meras tvirtina ligos simptomų nejaučiantys.

Anot E. Jonylos, šiuo metu didžioji dalis iš maždaug 100 savivaldybės administracijos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, apie 15 darbuotojų yra izoliavęsi dėl artimų kontaktų, įskaitant jį patį ir merą.

COVID-19 kiekvieną dieną pateikia vis naujų iššūkių. Ryte sužinojau, kad ir mano tyrimas yra teigiamas.

Dėl šios situacijos vidurdienį rengiamas nuotolinis Raseinių ekstremalių situacijų komisijos posėdis – jis pavėlintas pora valandų siekiant sulaukti naujausios informacijos apie užkrato plitimą iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC)

„Bus matyti iš duomenų – jei atvejų daugėja, be nacionalinio įsikišimo neišsiversime“, – sakė jis.

E. Jonyla įtaria, kad užkratas savivaldybėje galėjo paplisti nuo vienos darbuotojos, kai praėjusią savaitę, ketvirtadienį, rengiantis atidengti memorialą partizanams Kryžkalnyje, jis ir kiti darbuotojai vyko vienu automobiliu.

NVSC ketvirtadienį skelbė, kad su Raseinių savivaldybės administracija siejama 15 užsikrėtimo  atvejų, savivaldybės teritorijoje jų iš viso nustatyta 112.

Dėl sparčiai plintančio koronaviruso Raseinių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija penktadienį tarsis, ar siūlyti Vyriausybei įvesti lokalų karantiną.

Tai baigta pirmoji byla Lietuvoje, susijusi su bandymu atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą.

Mero oponentai savivaldybės vadovą kaltino, kad teismuose jis reiškė savo, o ne tarybos poziciją.

Tačiau teismas pabrėžė, kad meras yra vienintelis subjektas, kuriam suteikta teisė atstovauti savivaldybei, todėl turėjo teisę pasirinkti savarankišką poziciją.

„Mes pripažinome, kad jis, pasirinkdamas tą poziciją, kurią jis pasirinko teisme, įstatymų – nes jam įstatymai suteikė tokią teisę – nepažeidė“, – BNS sakė LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos pirmininkas Romanas Klišauskas.

Anot jo, Raseinių savivaldybės naujosios valdančiosios daugumos inicijuota apkalta buvo grindžiama sausio 28 dienos tarybos sprendimu, kuriuo meras „buvo įpareigotas užimti atitinkamą poziciją teisme nagrinėjamose bylose“ dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus atleidimo. Naujos koalicijos atstovai kaltino merą, kad šis, teikdamas atsiliepimą teismui, veikė tarybos vardu be jos žinios.

„Jo pateiktas atsiliepimas neatspindėjo tarybos pozicijos“, – BNS sakė Raseinių savivaldybės tarybos narys liberalas Rosvaldas Kunickas.

„Galvoju, kad teismas priėmė teisingą sprendimą. Manau, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, mero institucija įgavo tam tikras kitas funkcijas, įsipareigojimus ir įpareigojimus iš rinkėjų, ką šiandien ir konstatavo teismas“, – BNS sakė meras A.Gricius.

Kitą savaitę LVAT nagrinės dar vieną Raseinių savivaldybės tarybos skundą prieš A.Gricių. Jame jis taip pat kaltinamas sulaužęs priesaiką, nes gruodį į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl vicemerės ir administracijos vadovo atleidimo, taip pat nepasirašė tarybos sprendimų tą pačią dieną, kai vyko tarybos posėdis.

Meras ir šiuo atveju laikosi pozicijos, kad įstatymų nepažeidė.

„Įstatyme nėra numatyta, mūsų reglamente numatyta, kad per penkias darbo dienas reikia pasirašyti, ką aš ir padariau – per penkias dienas pasirašiau ir protokolą, ir tarybos sprendimus. O neįtraukimas į tarybos posėdį buvo dėl to, kad neteisingai buvo parengtas tarybos sprendimo projektas“, – poziciją dėstė A.Gricius.

Šiuo metu taryboje naujoji valdančioji dauguma nėra delegavusi naujų administracijos direktoriaus bei vicemero, nes jų kandidatūrų naujajai koalicijai nepavyksta suderinti su meru. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, kandidatus į šias pareigas tarybai teikti turi būtent meras.

„Sakyčiau, iš esmės savivaldybės projektai įgyvendinami, darbas vyksta normaliai, visa ūkinė veikla vyksta, galbūt yra daugiau trikdžių politinių nesutarimų sferoje. Esu pasakęs, kad tai yra postai, kurie turi būti ne tik politinio, bet ir asmeninio pasitikėjimo. Kada rasime bendrą kandidatą, kuriuo aš tikrai kaip meras galėsiu pasitikėti (...), tikrai priimsime tam tikrą sprendimą“, – teigia meras.

Taryba kovo 10 dieną nusprendė, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina LVAT išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.

Teismas konstatavo, kad į LVAT kreiptasi ne visos tarybos sprendimu, bet atskiro tarybos nario pasirašytu prašymu dėl išvados teikimo.

Į teismą tarybos atstovai kreipėsi siekdami tęsti mero atstatydinimo procedūrą, kurią pavasarį pradėjo naujai suformuota dauguma Raseinių savivaldybėje.

Tai – pirmoji byla, susijusi su bandymu Lietuvoje atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą.

„Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad Raseinių rajono savivaldybė būtų svarsčiusi ar pritarusi būtent pateiktajam prašymui su visais jo motyvais, spręstina, jog prašymas negali būti nagrinėjamas kaip paduotas siūlytojo, neturinčio teisės jį paduoti, ir paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos“, - išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą teisme pristatė teisėja Skirgailė Žalimienė.

Teismas informavo, kad tai buvo pirmas tokio pobūdžio prašymas po pernai įsigaliojusių įstatymų pakeitimų, kuriais išvadas dėl tarybos nario ar tarybos nario-mero priesaikos sulaužymo priskirta teikti LVAT.

Meras A.Gricius sprendimą pasitiko džiugiai, tačiau sako neišgirdęs atsakymo, ar teisus jis, ar jį kaltinanti naujoji valdančioji koalicija.

„Sprendimą vertinti gana sudėtinga: atsakymo, kuris teisus, kuris ne, šiandien negavome, gavome tik tai, kad byla yra nutraukiama dėl pažeidimų, kuriuos padarė taryba (...). Aš visiškai neabejoju, kad jei jie turi teisę kreiptis, jie tą ir padarys. Bet tas manęs nė trupučio nejaudina, nes jaučiuosi, kad esu teisus, galvoju, kad tiesa Lietuvoje egzistuoja ir tiesa nugalės“, - žurnalistams po sprendimo sakė A.Gricius.

Į teismą kreipęsis naujosios daugumos atstovas Steponas Nacius sakė esąs nustebintas teismo sprendimo, tačiau kol kas negali pasakyti, ar dar bus bandoma kartoti procedūrą jau visos tarybos vardu.

„Taryba tris kartus priėmė sprendimus tiek dėl sudarymo komisijos (dėl A.Griciaus priesaikos sulaužymo - BNS), tiek dėl kreipimosi į teismą, komisijos išvadų tvirtinimo. Mes kreipėmės kaip tarybos nariai, tam tikrai turėjome teisininkus, kurie dirbo (...). Po viso nagrinėjimo, po beveik keturių valandų diskusijų kaip ir neišgirdome nieko“, - sakė jis.

Anot jo, savivaldybės komisija, kuri sprendžia mero pašalinimo klausimus, dėl išvadų galėjo kreiptis per 60 dienų, o šis laikas jau pradelstas.

„Mano žiniomis, mes neturime vilties kažką koreguoti, nes (...) manau, tas laikas jau tikrai pradelstas. Aš pats kreipiausi ne dėl to, kad esu Steponas Nacius, o dėl to, kad taryba mane įpareigojo pristatyti dokumentus, įpareigojo pristatyti išvadą ir kreipimąsi. Šiandiena sunku paaiškinti, kaip nutiko, kad kreipiausi kaip tarybos narys. Nekvestionuoju teisėjų darbo - gal tikrai suklydome, reikia gilintis. Matote, mes esame linkę dirbti. Ir jei šiandiena galime su meru dirbti, dirbsime toliau su meru“,  - sakė jis, paklaustas, ar toliau sieks mero atstatydinimo.

Tiek S.Nacius, tiek ir meras tikina, kad šiuo metu taryba dirba sklandžiai. Anot mero, daugiau nei pusė tarybos sprendimų priimami vienbalsiai.

„Santykiai su kai kuriais tarybos nariais yra labai geri, kurie balsavo prieš mane, sakysime, dabar, posėdžiai vyksta gana normaliai. Ko gero, niekada dar tarybos nariai nebalsavo taip vieningai, kaip balsuoja dabar“, - situaciją piešė meras.

Vis dėlto A.Gricius pažymėjo, kad naujoji dauguma neturi nei savo deleguoto administracijos direktoriaus, nei vicemero, tad negali vadintis tikra valdančiąja dauguma. O administracijai vadovauja laikinasis administracijos direktoriaus pavaduotojas.

„Todėl ta situacija savivaldybėje yra tokia neapibrėžta“, - teigė jis.

Į teismą kreipėsi Raseinių savivaldybė, kovo 10 dieną tarybai nusprendus, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.