Negali pasakyti, kaip dingo

„Mūsų katė nėra tokia, kuri pabėgtų. Negaliu pasakyti, kaip ji dingo, beveik visada būna šalia. Gal kažko išsigando, pasislėpė ir vėliau pasiklydo. Negaliu sakyti ir kad ją pavogė. Gal žmonės netyčia rado ir priglaudė“, – spėliojo dingusios katės šeimininkė Orinta.

Jau dvi savaites šeimininkai savo šeimos nario ieško kiekvieną dieną. Išvaikščiojo visą kaimą, apieškojo sodybas, bendravo su visais aplinkiniais gyventojais, ant kiekvieno medžio iškabino skelbimus apie dingusią katę.

„Išieškojome visą atkarpą nuo Paliūniškio link Vilktupio šaltinio, visas pakrūmes, sodybas, bet niekas nieko nematė, nieko negirdėjo“, – naujienų portalui JP pasakojo Orinta.

Paskelbė paiešką

Katė yra čipuota, todėl šeimininkai kreipėsi ir į Panevėžio apskrityje esančias gyvūnų prieglaudas, vietos veterinarus, katės paieška paskelbta ir gyvūnų registravimo centre, tačiau kol kas – jokių žinių.

„Sistemoje įvesta, kad mūsų katė ieškoma, visoje Lietuvoje. Jei kažkas augintinę nuvežtų veterinarams, patikrinus pagal čipą, veterinaras iš karto matys duomenų bazėje, kad katė yra ieškoma“, – paaiškino Orinta.

Katė išvežta

Po dviejų paieškos savaičių, šeimininkai išsiaiškino, kad gyvūnas gali būti išvežtas iš kaimo. Tokią prielaidą leido daryti rasta žinutė. Sekmadienį, atvažiavę į sodybą Vilkapjūvių kaime, ant automobilio stiklo, po valytuvais, šeimininkai rado palikta raštelį. Jame ranka parašyta: „Jūsų katė išvežta“.

Mes jau esame pavargę, tiek fiziškai, tiek emociškai, palūžę psichologiškai, bet vis tiek jos ieškosime.

„Gal tai vietinių žmonių žinutė, gal tie, kurie atvažiuoja rečiau. Man tiek daug visokiausių minčių kyla, kad jau nebegaliu logiškai mąstyti. Turime ne vieną katiną. Kai tik orai atšyla, iš miesto juos vežamės į sodybą, gal kažkas nužiūrėjo. Galvoju, jeigu tai būtų suplanuotų vagystė, gal būtų vogę mūsų mažylius. Nebežinau, ką galvoti, kur jos ieškoti. Mes jau esame pavargę, tiek fiziškai, tiek emociškai, palūžę psichologiškai, bet vis tiek jos ieškosime“, – kalbėjo Orinta ir apsvarsto dar vieną versiją.

„Gyvename prie pagrindinio kelio, Vilktupio gatvės. Šiuo keliu važiuoja daug žmonių, čia yra kaimo turizmo sodybų, tėveliai vaikus veža į stovyklą, važiuoja žmonės iš kitų rajonų ir miestų, ne tik vietiniai. Gal kažkas pamatė, kad katinas išvežamas. Prašome pagalbos visų žmonių, pasidalinkite žinia, mes labai viliamės rasti savo augintinį“, – sako Orinta.

JP.LT skaitytojų nuotr.

Prašo pagalbos

Katės šeimininkė kreipiasi ir į naujienų portalo skaitytojus.

„Būkite žmogiški, atsiliepkite, susisiekite su mumis ir padėkite gyvūnui grįžti į šeimą, kur ja rūpinamasi. Katė nėra vertinga jums, bet brangus šeimos narys mums. Katei reikalinga speciali priežiūra, speciali specifinė higiena, specialus maistas ir ji nuolatos prižiūrima veterinaro. Sumokėsime už jūsų vargą ir rūpestį, tik duokite žinią iš kur ją atsiimti. Žmones, kurie katę priglaudė ar žino apie katės buvimo vietą, labai prašome su mumis susisiekti. Jokiu būdu neišmeskite gyvūno, mes atsiimsime patys. Dosniai atsilyginsime. Mūsų tel. +370 602 38000 arba +370 615 91625“.

Pasak teismo atstovo Vytauto Jončo, kaltinamasis taip pat pripažino, kad prieš nusikaltimą buvo vartojami į elektronines cigaretes pilami ir garinami narkotikai – vadinamasis „tručas“.

„Apklausa truko apie 2-3 valandas, jis pasakojo apie tragedijos aplinkybes, kaip ir kokios veiksmus atliko prieš auką“, – BNS sakė V. Jončas.

O. Žvirgždas, 24 metų Edvinas Braziulis ir 15-metė mergina kaltinami paauglės nužudymu.

Šiaulietis, antradienį atsakydamas į teismo proceso dalyvių klausimus, dažniausiai minėjo teisiamos nepilnametės I. Z. vardą – ji buvusi daugelio veiksmų iniciatorė.

O. Žvirgždas negalėjo pasakyti, dėl kokių priežasčių lemtingąjį vakarą I. Z. užsipuolė savo draugę ir pradėjo ją mušti. Kaltinamojo teigimu, iš pradžių jis pagalvojęs, kad merginos „draugiškai susidaužė“.

Vaikinas tvirtino, kad nukentėjusiąją mušė jo brolio ir jų abiejų mamos kambariuose. Nurodė, kad auką iš eilės mušė visi trys – I. Z., E. Braziulis ir jis pats.

Pasak teismo pranešimo, O. Žvirgždas negalėjo atsakyti į valstybinės kaltintojos klausimą, kodėl abu vaikinai pakluso jaunesnei už juos I. Z. Vienu metu šio kraupaus įvykio dalyviai tarėsi, ką  toliau daryti su sumušta mergina – nebemušti ir ją paleisti.

Tačiau buvo pasirinktas I. Z. pasiūlymas – nužudyti. Kaltinamasis sakė, kad tą vakarą jis buvo užsimovęs statybines pirštines. Metalinį strypą ir baslį iš balkono atnešęs jis, taip padaręs po to, kai buvo nutarta aukos „atsikratyti“.

Auka buvo priversta parašyti raštelį

O. Žvirdždas taip pat sakė, kad per egzekuciją I. Z. draugę privertė parašyti raštelį, kad ji neturinti pretenzijų dėl sumušimo ir dėl vėliau sudaužyto jos mobiliojo ryšio telefono. Kaltinamojo teigimu, viskas truko nuo dviejų iki trijų valandų.

Jo žodžiais, atsipeikėjusi I. Z. pasakė, kad „atsikratė geros draugės“, ir pravirko. O. Žvirgždo teigimu, kai auka buvo jau nebegyva, kaltinamoji I. Z. liepė atnešti žaislinį meškiuką prie aukos ir pasimelsti. Jie taip ir padarę.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurie O. Žvirgždo parodymai, duoti per ikiteisminį tyrimą ir teisiamajame posėdyje, skiriasi. Pavyzdžiui, per ikiteisminį tyrimą O. Žvirgždas sakė, kad nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį, o teisme jis tvirtino sudavęs keturis smūgius. Kaltinamasis teigė, jog teisingi parodymai yra tie, kuriuos jis teikia dabar, teisme, nes tikisi švelnesnės bausmės.

Anksčiau įvykusiame teisiamajame posėdyje parodymus davė O. Žvirgždo brolis Edvinas Žvirgždas, dar anksčiau apklausti liudytojai.

Artimiausiame teisiamajame posėdyje, birželio 26 dieną, numatyta apklausti nepilnametę kaltinamąją I. Z.  

Nusikaltimas įvykdytas pernai liepos 4 dieną Šiauliuose, Gegužių gatvėje esančio daugiabučio namo bute.

Mergina ir du jaunuoliai yra kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, susitarę ir veikdami vieninga tyčia kartu įvykdė nusikaltimą.

Jie pakvietė 2006-aisiais metais gimusią merginą į butą, neleido jai išeiti, atėmė telefoną ir bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Per kelias valandas auka buvo mušama kumščiais, kojomis, pailgos formos kietu buku ar briauną turinčiu daiktu, pagaliais į galvą ir kitas kūno vietas. Bylos duomenimis, spaudžiant pagalvę ant merginos veido, įkišus skudurą į burną bei apvyniojus lipnia juosta jos rankas ir galvą, taip pat intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais nukentėjusiajai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas bei kančios.

Anot teismo, nuo patirtų sužalojimų 15-metė mirė įvykio vietoje.

Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius, kurie buvo įvykio vietoje, kaltinamieji kartu su dar vienu jaunuoliu, kaltinamu byloje nusikaltimo slėpimu, nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Tą pačią dieną merginos kūnas buvo rastas atvykusių policijos pareigūnų.

Tokios smulkios avarijos nepadaro didelės finansinės žalos, tačiau gali pridaryti bėdos avarijos kaltininkui, jei jis iš įvykio vietos išvyks nesulaukęs nukentėjusios transporto priemonės vairuotojo ar policijos pareigūnų.

Draudikai vieningai tvirtina, kad šventiniu laikotarpiu kasmet padaugėja smulkių eismo įvykių automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų, šalia pagrindinių aikščių arba kitose masinio susibūrimo vietose. Draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar bamperių suskaldymus.

Praktika rodo, kad žmonės neretai pasišalina iš įvykio vietos arba patys vertina nuostolių dydį ir sprendžia, ar pranešti apie įvykį policijai, ar ne. Skubėdami vairuotojai dėl smulkaus įvykio dažnai net nesulaukia apgadinto automobilio savininko, o už apgadinto automobilio valytuvo palieka raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ir išvažiuoja. Toks elgesys yra neteisėtas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę – baudą, teisės vairuoti atėmimą.

Jeigu raštelį radęs vairuotojas paskambins ne jame nurodytu numeriu, o kreipsis į policiją, tuomet, raštelį palikęs eismo įvykio kaltininkas, bus laikomas pasišalinusiu iš įvykio vietos. Tokiu atveju, pasišalinusio vairuotojo draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pasišalinusiam vairuotojui pareikšti reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo.

Draudikai fiksuoja ir atvejus, kai vairuotojai po smulkaus eismo įvykio pasišalina iš įvykio vietos. Tikėtina, kad kartais žmonės dėl menko įvykio nusprendžia nekeisti savo planų. Tačiau net jei eismo įvykis smulkus, visgi nereikėtų išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės ar kitos vietos. Jei transporto priemonė yra truputį įlenkta, situaciją būtina išspręsti su nukentėjusiu automobilio vairuotoju, o jei taikiai išsiaiškinti nepavyksta – pranešti policijai.

Jeigu apgadintos tik transporto priemonės, pasak draudikės, įvykio dalyviai turėtų užpildyti eismo įvykių deklaraciją.

Jos teigimu, stovėjimo aikštelėje, padarius smulkų eismo įvykį, nereikėtų patiems vertinti padarytos žalos dydžio, nes "vertinimas iš akies" gali būti labai klaidingas. Automobiliuose sparčiai daugėja elektronikos, todėl patiems įvertinti tik paviršiuje matomus avarijos padarinius yra rizikinga. Dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilis tik nestipriai atsitrenkia į kitą transporto priemonę, o po meistrų apžiūros paaiškėja, kad tenka keisti vieną ar kitą sistemą.

Kilo mintis apie nelaimę

"Trumpų atostogų gimtinėje metu su draugais nuvažiavome į Nidą. Žingsniavome pajūriu Juodkrantės link. Buvome nuėję ne vieną kilometrą, kai mūsų dėmesį patraukė keistas daiktas smėlyje", – pasakojo Donatas.

Apžiūrėję sprindžio dydžio plastikinį daiktą, jaunuoliai pastebėjo, jog jis yra tvirtai užsuktas, o konteinerio sriegis yra apipiltas specialia derva ar vašku.

"Supratome, kad viduje kažkas turėtų būti. Ant balto konteinerio korpuso buvo nupiešti keisti ženklai. Iš jų sprendėme, kad daiktas skirtas kažkokiai žiniai saugoti ir perduoti", – savo svarstymais dalijosi jaunuolis.

Atsukę radinio dangtelį, klaipėdiečiai viduje rado raštelį. Jame anglų kalba buvo užrašyta – Indetification card (tapatybės kortelė).

"Lentelėje buvo užpildytos dvi žymos. Pažymėti dviejų laivų pavadinimai. Įrašyta net tai, kad vienas jų plaukioja su Bahamų vėliava. Be tarptautinio šaukinio numerio, kitoje pusėje buvo pažymėtos dvi datos – 2015 m. birželis ir 2016 m. spalis", – pasakojo Donatas.

Klaipėdiečiai pajūrį lankė kaip tik po lietingo, smarkiu vėju pasižymėjusio laikotarpio.

Tik galvoje kirbėjo klausimas – ką šis raštelis reiškia?

"Supratome, kad raštelis su konteineriu ne šiaip sau atsirado čia. Jis į jūrą pateko iš kažkokio laivo. Tik galvoje kirbėjo klausimas – ką šis raštelis reiškia? Gal tai nelaimės signalo ženklas? Bet kodėl du laivai pažymėti? Tačiau ar skęstančio laivo įgulos nariai spėtų užpildyti lentelę ir įmesti raštelį į jūrą? Būtų įdomu išsiaiškinti, ką mes radome", – dienraščiui "Klaipėda" kalbėjo jaunuolis.

"Podlasie" šiuo metu Maroke

Apžiūrėjus klaipėdiečių radinį, išties buvo matyti dviejų skirtingų laivų duomenys.

Vienas jų – su Norvegijos vėliava plaukiojantis žvejybinis laivas "Edna Synnove", pastatytas 1998 m.

Šiuo metu šis laivas vadinamas "Kingsholm" vardu.

Kitoje grafoje buvo pažymėtas laivas "Podlasie", plaukiojantis su Bahamų vėliava.

2008 m. pastatytas krovininis laivas priklauso vienai didžiausių Lenkijos jūrų transporto kompanijų "Polsteam", kuri turi 54 laivus.

Ščecine įsikūrusios kompanijos laivais kroviniai gabenami po visą pasaulį.

Pats "Podlasie" laivas šiuo metu yra Kasablankos (Marokas) uosto išoriniame reide.

"Kingsholm" šiuo metu yra prie Norvegijos krantų.

Informacija – šifruose

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis, vos išgirdęs kokią skaitytojo mįslę narplioja žurnalistai, iš pradžių suko galvą.

"Nematydamas daikto, kurį rado žmogus, prisigalvoji visokių dalykų. Iš pradžių maniau, kad tai kelių kvadratinių metrų dydžio konteineris. Vėliau galvojau, ar tai bus žinutė butelyje, lyg koks žaidimas. Tačiau, perskaičius raštelyje pažymėtus duomenis, viskas aiškėja", – apžiūrinėdamas radinį kalbėjo E.Ringis.

Paaiškėjo, jog užrašas "Liferaft servising record" nereiškia jokių nerimastingų žinių, tai tik gelbėjimo plausto techninių patikrinimų kortelė.

"Tai yra gelbėjimosi plausto identifikavimo kortelė" – patikslino Uosto priežiūros skyriaus kapitonas konsultantas Evaldas Zacharevičius.

Pasak uostininkų, kortelėje žymimi keli dėmenys – laivo pavadinimas, kuriam priklauso gelbėjimo plaustas, laivo identifikavimo numeris ir šalis, su kurios vėliava plaukioja laivas.

"Pažymėta, kur ir kada atlikta patikra. Parašas byloja asmenį, kuris atsakingas už patikrą. Čia pažymėtas šio įrenginio identifikavimo numeris. Kitoje grafoje pažymėta, ar buvo patikrintas paleidimo mechanizmas. Čia pažymėta – "No" (angl.), vadinasi, pirmajame laive nebuvo paleidimo mechanizmo. Tai speciali gervė, kuria plaustas nuleidžiamas į vandenį. Pirmasis laivas buvo žvejybinis, gal jame tokio įrenginio ir nebuvo?" – svarstė E.Ringis.

2016 m. spalį atlikto patikrinimo metu toje pačioje grafoje jau pažymėta – N/A.

"Tai reiškia "not available". Netaikoma. Vadinasi, kitame laive nebuvo vadinamosios strėlės šiam plaustui paleisti. Veikiausiai jis metamas į vandenį rankomis", – aiškino E.Ringis.

Plaustą pardavė?

Aiškindamiesi, kodėl techninės patikros lapelis buvo įkištas į 18 cm ilgio ir 2,5 cm pločio konteinerį, vyrai atidžiai apžiūrinėjo internete rastų tokių gelbėjimo plaustų nuotraukas.

"Kodėl šis daiktas atsirado Lietuvos pajūryje, aišku, mes negalėsime atsakyti. Galime tik spėlioti. Tačiau pagal techninius parametrus plausto identifikavimo kortelės dėklas turi būti tvirtinamas prie plausto. Matyti, kad šio konteinerio vienas galas yra nulaužtas. Šioje vietoje turėjo būti kilpa, kuria jis tvirtinamas prie plausto", – tikino E.Ringis.

Pats tokios technologijos plaustas yra supakuojamas į plastiko lopšį. Įmestas į vandenį, plaustas pats prisipučia.

"Mano galva, tokios kolektyvinio gelbėjimo priemonės, kai jos pasensta, dažniausiai nurašomos. Bet šiuo atveju, panašu, kad plaustas buvo parduotas kitam laivui", – svarstė E.Ringis.

Pats plaustas laive tvirtinamas specialiomis jungtimis.

"Jis negali būti nepajudinamai pritvirtinamas. Kitaip jis nelaimės atveju neišsiskleistų. Plaustas tvirtinamas specialia jungtimi. Kam to reikia? Jei laivas nuskendo, o įgula nespėjo jo išmesti į vandenį, plauste esantis hidrostatinis įrenginys pats išskleis plausto lopšį, jei jis ims skęsti kartu su laivu. Plaustas tvirtinamas 20-ies metrų lynu. Laivui skęstant, o plaustui kylant į paviršių, lynas nutrūks ties silpniausia grandimi, ir taip plaustas prisipūs oro", – pasakojo E.Ringis.

Tikrino rusų uoste

Pasižvalgęs po duomenų bazes, E.Zacharevičius aptiko įrašus, jog lenkų laivas Vakarų Europoje lankėsi ne kartą.

"Techninė apžiūra plaustui pastarąjį kartą atlikta 2016 m. spalį. Taip rašoma šioje kortelėje. Daugiau įrašų nėra. Tad klausimas, ar jie patį plaustą pametė, ar tik identifikavimo kortelę? 2016 m. rudenį laivas buvo prie Norvegijos krantų, lankėsi keliuose Europos uostuose", – teigė E.Zacharevičius.

Pasak jo, pastarąjį kartą "Podlasie" laivo gelbėjimo įrangos techninė apžiūra buvo vykdyta Rusijos Federacijos Vysocko uoste, esančiame Suomijos įlankoje.

Tai byloja kompiuterinės laivų patikros bazės.

Ko sausakrūvis plaukė į vos 1,2 tūkst. gyventojų turintį nuošalų uostą – mįslė. Iš suomiško Uuras į Vysocką perkrikštytas uostas garsėja tik anglių ir naftos kroviniais bei buvusia karine pasieniečių laivyno baze.

"Tai buvo šių metų spalio 6 d. Rašoma, kad buvo viena pastaba dėl locmano trapo. Dėl plaustų jokių pastabų nepareikšta. Tikėkime, kad viskas vietoje. Laivus tikrina kas pusę metų", – konstatavo E.Zacharevičius.

Spalį šis laivas plaukiojo ties Rusijos krantais. Rugsėjį jis krovinį gabeno į Viduržemio jūrą, plaukiojo ties Šiaurės ir Vakarų Europa.

Liepą laivas plaukė į Pietų Ameriką, birželį vėl atsidūrė Viduržemio jūroje.

"Tačiau tai nereiškia, kad šios kortelės jis negalėjo pamesti prieš metus", – šypsojosi E.Zacharevičius.

Apie radinius praneša

Tikslių žinių, ar laivas plaukiojo ties Lietuvos krantais, nėra, tačiau tikėtina, kad jis buvo užsukęs į Lenkijos uostus.

"Jei laivas pameta gelbėjimo plaustą, kitas tame rajone plaukiojantis laivas, radęs jį, apie tai turi informuoti uosto tarnybas. Pirmiausia reikia patikrinti, ar plauste yra žmonių. O tuomet aiškintis, iš kokio laivo tas plaustas", – tikino E.Ringis.

Tikėtina, kad tokią informaciją jūrininkai sužinotų būtent iš klaipėdiečio rasto plastikinio konteinerio, kuriame yra identifikavimo kortelė.

"Nelaimės atveju įgula apie tai pirmiausia praneštų ryšio priemonėmis. Ypač mažiems laivams, kurie vadinami jautria grupe, privalu turėti tam tikras ryšio priemones. Nelaimės signalas siunčiamas automatiškai. Net jei krante esanti stotis negaus šio signalo, jį gaus netoliese esantis laivas", – pasakojo E.Ringis.

Ar privalu rastą plaustą paimti į laivą?

Bet koks į jūrą patekęs daiktas vis tiek bus išmestas į krantą.

"Jei jis išsiskleidęs, jo nėra kaip supakuoti. Tai gali būti neįmanoma. Bet, kita vertus, bet koks į jūrą patekęs daiktas vis tiek bus išmestas į krantą", – svarstė uostininkai.

Vis dėlto jie pripažino suprantantys klaipėdiečių nerimą, radus tokią žinutę.

"Gerai, kad žmonės praneša. Natūralu, kad jiems kilo tam tikrų minčių. Apie visus radinius jūroje uosto tarnyboms vertėtų žinoti. Laivas, aptikęs tikrą plaukiojantį jūrinį konteinerį, taip pat informacinės sistemos kanalais informuoja artimiausių uostų tarnybas ir pačius laivus. Juk konteineris gali kelti pavojų laivybai. Kitą kartą pranešama ir apie pratybas, apie šaudymus", – pasakojo E.Ringis.