Vilnietei Ievai, atrodo, įprastas rytas prasidėjo neįprastai. „Darau tualeto duris, ten – nežmoniška čiurkšlė  iš vamzdžio bėga, aš nuo galvos iki kojų šlapia, visur vanduo, tualete kaupiasi, atrodo, viską plauna“, – prisiminė nemalonią situaciją Ieva Miškinytė-Kavaliauskė.

Trūko lanksti žarnelė, vanduo liejosi nevaldomai, todėl Ieva čiupo, kas pakliuvo po ranka. „Kibirais, rankšluosčiais viską išklojome, nes vandens buvo siaubingai daug.“

Supratusi, kad vandens sustabdyti nepavyks, Ieva skambino namo administratoriui, kvietė avarinę tarnybą, tačiau ši atvyko ne iš karto.

„20 minučių, puse valandos – niekas neatvažiuoja. Galvoju, reikia vėl tai avarinei skambinti. Tai aš vėliau „Grindai“ skambinau dešimt kartų. Na, dešimt kartų gal ir su „Rasų valda“, bet iš viso dešimt skambučių buvo padaryta per kelias valandas“, – tikino Ieva.

Kibirais, rankšluosčiais viską išklojome, nes vandens buvo siaubingai daug.

„Grinda“ sako, kad iškvietimo skubumą nustato skambutį priimantis operatorius, o registruojant įvykį atsižvelgiama į kelis kriterijus.

„Jeigu žmonės kalba ramiai, neįsiaudrinę ir indikacijos yra, kad viskas yra paprasta ir kontroliuojama, tai natūralu, kad skubumo gairė nebūna uždėta. Arba jeigu patys gyventojai nepasako, kad problema yra didelė, besitęsianti ar galinti kelti didesnį pavojų“, – aiškino „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau gyventoja teigia, kad avarinė tarnyba reagavo per lėtai, nes pagalbos sulaukta tik po dviejų valandų.

„Kokia kita situacija gali būti labiau avarinė negu nevaldomai bėgantis vanduo? Ir svarbiausia, to vandens neįmanoma užsukti bute, jį reikia centriniame mazge užsukti rūsyje“, – retoriškai klausė nusivylusi tarnybų darbu vilnietė.

Pasak namo administratoriaus, savaitgaliais ir švenčių dienomis iškviesti avarinę tarnybą ne taip paprasta, mat kai kurie pagalbos prašymai būna ne tokie skubūs, kaip juos apibūdina gyventojai.

„Na, žmonės ten dėl bet ko skambina. Ar blogai šyla radiatorius, ar per maža temperatūra. Tai šeštadienį, žinot, kaip sakyti, nereikėtų dėl tokių smulkmenų skambinti į avarinę tarnybą. Nes po tokių gaunasi, kad jie važinėja be reikalo“, – apie gyventojų skambučius pasakojo „Rasų valdos“ direktorius Sigitas Banionis.

Jeigu žmonės kalba ramiai, neįsiaudrinę ir indikacijos yra, kad viskas yra paprasta ir kontroliuojama, tai natūralu, kad skubumo gairė nebūna uždėta.

O nukentėjusieji klausia, ką daryti tiems, kuriems pagalbos reikia tuojau pat?

„Rasų valda“ sako, kad šiuo atveju viską atliko teisingai – užregistruotas skubus įvykis, o tarnybai atvykus, gedimas pašalintas per mažiau nei pusvalandį.

„Aš matau, kaip sakyti, iš gyventojų gal tokį gudravimą, nes pas mus viskas yra registruojama, tiek pas mus skambučių centre, tiek „Grindoje“ viskas yra registruojama. Ir dabar čia bandoma suversti į tai, kad avarinė tarnyba tris valandas neatvažiavo. Tikrai taip nėra. Ji atvyko 12.34 val. ir išvyko 12.57 val. Ir yra gyventojos parašas ant akto. O mūsų skambučių centras užregistravęs 10.41 val. Tai jokių čia trijų valandų nėra. Yra čia ne pilnos dvi valandos“, – įsitikinęs „Rasų valdos“ direktorius.

O gyventoja tikina, kad dėl tokio ilgo laukimo sugadinti ne tik jų, bet ir kaimynų butai.

„Nuostoliai tikrai dideli, dėl to, kad ir sienos sugadintos, ir parketas sugadintas. Mes ketvirtame aukšte gyvename, tai ir trečias aukštas užlietas, ir antras aukštas užlietas“, – nuostolius vardijo Ieva.

Pasak nukentėjusiosios, nuostolių buvo galima išvengti. „Tiesiog papildomi rūpesčiai, kurių, galvoju, buvo galima išvengti. Tiesiog jeigu reaguotų greičiau avarinės tarnybos“, – įsitikinusi gyventoja.

Ištikus avarinei situacijai, gyventojai gali kreiptis į namo administratorių arba tiesiog skambinti avarinei tarnybai.

„Mėnesio sąskaitos vidurkis yra maždaug 300 eurų kiekvienam butui“, – LNK sakė viena namo gyventojų.

Sąskaitų kol kas nemoka. Nesutinka, nes brangus remontas esą pradėtas staigiai ir be jų pritarimo.

Name gyvenančios vienos moters pensija – 350 eurų. Skaičiuoja, kiek jau skolinga: „Sąskaita 660 eurų, kaip man sumokėti?“

Gyventojai jau perspėjami dėl antstolių.

„Jokio susirinkimo nebuvo. Tik sąskaita. Taigi infarktas gali ištikti“, – skundėsi moteris.

Anot savivaldybės, skubus remontas būtinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei yra nustatytas defektas ir yra ekspertų išvada, kad kokia nors konstrukcija yra avarinės būklės, administratorius neprivalo susirinkimo šaukti, privalo prieš tris darbo dienas paskelbti, kad bus atliekami darbai – iškabinamas skelbimas“, – sakė Savivaldybės būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklys.

Administratorius sako pranešęs tinkamai.

„Gyventojai prieš darbų pradžią buvo informuoti Administravimo nuostatų nustatyta tvarka, iškabinant skelbimus, ir informacija skelbiame įmonės interneto svetainėje“,  – sakė namą administruojančios „Rasų valdos“ direktorius Sigitas Banionis.

Sąskaita 660 eurų, kaip man sumokėti?

Gyventojai sako, kad skelbimai kabo, bet kai kurie jų – ne jų namo adresu.

„Gyventojai greičiausiai nebuvo informuoti, jei buvo – ne visi, nes, priešingu atveju, nebūtume gavę skundų. Yra ekspertų išvada, kad perdanga bet kuriuo metu gali įgriūti“, – sakė M. Žvinklys.

Tačiau savivaldybė mato kitą bėdą – kad avarinė būklė nustatyta tik dabar.

„Gal nebūtume supykę dėl remonto darbų, jei viskas būtų žmoniškai: būtume informuoti, parodyta sąmata, nurodytas viešasis pirkimas“, – pastebi viena namo gyventojų.

Anot savivaldybės, namo konstrukcijos privalo būti apžiūrimos reguliariai.

„Įstatymas numato, kad tokiems dideliems darbams yra tvirtinami ilgalaikiai planai dvejų ir daugiau metų. Vadinasi, administratorius, matydamas namo techninę būklę, sudaro ilgalaikį planą, teikia gyventojams tvirtinti ir yra kaupiamos lėšos“, – procesą pristatė M. Žvinklys.

„Ekspertizė gauta sausio mėnesį. Kadangi tai privalomi darbai, todėl traukti šį darbą į ilgalaikį planą nebuvo prasmės, nes jiems gyventojų pritarimas nereikalingas, be to, šio namo gyventojai, kaip ir kitų namų gyventojai (kaip rodo praktika), dažniausiai nepritaria  ilgalaikiam planui, tai yra nenori kaupti pinigų bendro naudojimo objektų remontui“, – informavo S. Banionis.

Avarinės būklės perdanga – virš savivaldybės socialinio buto.

„Vadovaujantis Bendro naudojimo objektų aprašu, visas bendro naudojimo perdangos remonto išlaidas apmoka visi butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimam naudingam plotui“, – toliau dėstė „Rasų valdos“ direktorius S. Banionis.

Anot gyventojų, nepatenkinti jie buvo ir po šio remonto. Sakė mokėję 800 eurų, kai pašiūrė lentomis paramstyta į lauko tualetą. Dabar ieškos advokato.

„Mums reikia teisininko pagalbos. Nes nei savivaldybė padeda, nei Vartotojų teisės, į kurias kreipiausi“, – skundžiasi gyventoja.

Anot savivaldybės, panašių gyventojų skundų dėl administratorių daug.

„Jeigu būtų darbai planuojami, būtų visiems aiškiai išaiškinama, kaupiamos lėšos, nebūtų streso“, – pastebi M.Žvinklys.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panašiais atvejais, gaunantys mažas pajamas, gali kreiptis į savivaldybę dėl paramos.