Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) teigia siekiantis nustatyti, ar šie asmenys buvo paimti į nelaisvę, nužudyti, ar prarado ryšį, kai bėgo iš savo namų ieškodami pagalbos.

Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, TRKK įkūrė specialų Centrinės paieškos agentūros (CTA) biurą dingusių asmenų iš abiejų konflikto pusių paieškai.

Nežinoti, kas atsitiko mylimam žmogui, yra siaubinga.

„Nežinoti, kas atsitiko mylimam žmogui, yra siaubinga, ir tai yra tragiška dešimčių tūkstančių šeimų, kurios gyvena nuolatinėje kančioje, realybė“, – sakoma CTA biuro vadovo Dusano Vujasanino išplatintame pareiškime.

„Šeimos turi teisę žinoti, kas nutiko jų artimiesiems, ir, jei įmanoma, pasikeisti su jais naujienomis“, – priduriama jame.

TRKK duomenimis, per pastaruosius dvejus metus sulaukta apie 115 tūkst. skambučių, internetinių prašymų, laiškų ir asmeninių apsilankymų iš šeimų Ukrainoje ir Rusijoje, ieškančių savo dingusių giminaičių.

Iki sausio pabaigos CTA ir jos partneriai suteikė informaciją 8 tūkst. šeimų.

Pareiškime taip pat minima kai kurių asmenų reakcija į pranešimus apie dingusio šeimos nario atsiradimą.

„Nieko [apie jį] negirdėjau maždaug du mėnesius. Per tą laiką jaučiausi it miręs“, – cituojamas vienas žmogus, išgirdęs žinią, kad jo sūnus gyvas.

D. Vujasaninas pabrėžė, kad daugelis šeimų lieka nežinioje.

„Turi būti elgiamasi humaniškai“

TRKK savo CTA sistemą sukūrė daugiau nei prieš 150 metų.

Tačiau Rusijos ir Ukrainos skyrius yra pirmasis specialus CTA padalinys, įsteigtas konkrečiam tarptautiniam ginkluotam konfliktui per daugiau nei 30 metų, ir yra didžiausia CTA operacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ji veikia kaip neutralus tarpininkas tarp Rusijos ir Ukrainos, renkantis, centralizuojantis, saugantis ir perduodantis informaciją iš vienos pusės kitai.

TRKK pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę šeimos turi teisę žinoti savo dingusių giminaičių likimą ir buvimo vietą.

Su žmonėmis, kuriuos laiko viena iš konflikto šalių, turi būti elgiamasi humaniškai, o su mirusiaisiais turi būti elgiamasi pagarbiai.

„Su žmonėmis, kuriuos laiko viena iš konflikto šalių, turi būti elgiamasi humaniškai, o su mirusiaisiais turi būti elgiamasi pagarbiai“, – sakoma pranešime.

Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pirmadienį sakė, kad Rusijoje laikoma daug civilių gyventojų.

„Rusija atsisako suteikti prieigą prie šių žmonių – bet kokiems humanitarinės pagalbos ar žmogaus teisių stebėsenos ar tyrimo mechanizmams arba humanitarinės pagalbos teikėjams“, – sakė ji JT korespondentų asociacijai surengtoje spaudos konferencijoje.

„Ženevoje kasdien sulaukiame dingusiųjų artimųjų skambučių. Kiekvienas skambutis – tai žmogaus gyvybė. Mes tai suprantame ir stengiamės padaryti viską, kad išsiaiškintume jų buvimo vietą“, – pasakojo ambasadorė.

Ji paragino visus įmanomus tarptautinius veikėjus padėti nustatyti dingusiųjų buvimo vietą.

„Tačiau pagrindinė kliūtis yra Rusijos atsisakymas suteikti prieigą ir informaciją“, – sakė J. Filipenko.

„Reikia daryti spaudimą Rusijai, kaip okupacinei valdžiai, taip pat kaip Ženevos konvencijų šaliai, kad ji laikytųsi Ženevos konvencijos nuostatų ir teiktų informaciją apie Ženevos konvencijos saugomus asmenis“, – nurodė ji.

„Paprašysiu šių organizacijų atstovų prisijungti prie įvykio vietos tyrimo“, – pranešime spaudai nurodė Ukrainos žmogaus teisių kontrolierius Dmytro Lubinetsas.

„Tokią sumą Raudonasis Kryžius praėjusią savaitę pervedė tiesiai į nukentėjusių žmonių sąskaitas“, – Eltai teigė organizacijos atstovė Luka Lesauskaitė, pažymėdama, jog aukoti nukentėjusiesiems bus galima ir toliau.

Pasak L. Lesauskaitės, visuomenės suaukota finansinė parama nukentėjusioms šeimoms pervesta lygiomis dalimis. Iš viso finansinės paramos kreipėsi 29 butų savininkai ir 4 nuomininkai.

Taip pat papildoma išmoka skiriama priklausomai nuo gyvenusių žmonių skaičiaus, pridedant 10 proc. kiekvienam papildomam gyventojui nuo bazinės sumos, maksimalią papildomą išmoką skiriant specialioms aplinkybėms – jei vienas iš gyventojų buvo su negalia, specialiais poreikiais arba gyventojo žūties atveju, nurodo organizacijos atstovė.

Tokią sumą Raudonasis Kryžius praėjusią savaitę pervedė tiesiai į nukentėjusių žmonių sąskaitas.

Renkama ir parama daiktais

Anot L. Lesauskaitės, šią savaitę nukentėjusieji taip pat jau gali atvykti atsiimti paramos daiktais.

„Šeštadienį organizavome ir paramos daiktais akciją – ji išėjo labai didelė, žmonės daug prinešė. (...) Tai šią savaitę jau nukentėjusieji atvykta pasiimti, ko jiems reikia. Formuojami ir būtiniausių daiktų paketai – patalynė, puodai, indai, įrankiai, baldai, nes žmonės šią savaitę jau kraustosi į socialinius būstus, kuriuose, didžiojoje dalyje, nėra absoliučiai nieko“, – Eltai sakė L. Lesauskaitė.

„Žmonės atnešė ir smulkiosios elektronikos, radijo prietaisų – turėjome labai aiškų poreikį, nes buvome padarę poreikių lenteles, kur žmonės sužymėjo, ko jiems reikia, kiek yra šeimos narių ir pan.“ – pridūrė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Ji pažymėjo, jog visuomenė ir toliau aktyviai aukoja nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams – per mažiau nei savaitę nuo pirmojo paramos išdalinimo surinkta dar beveik 10 tūkst. eurų. Todėl, anot L. Lesauskaitės, aukojimo linijos, stebint tokį visuomenės aktyvumą, lieka atviros.

„Stebėsime aukojimo tempą, jo nestabdome, nes matome, kad žmonės dar nori aukoti – nuo trečiadienio, kai išdalinome tą pirminę sumą, per beveik savaitę yra surinkta dar apie 10 tūkst. eurų“, – sakė L. Lesauskaitė.

Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė, gaisro suniokoto Viršuliškių daugiabučio gyventojus iki sausio 25 dienos taip pat pasieks ir tikslinės savivaldybės skiriamos paramos išmokos.

„Iš 32 prašymų net 22 mes galėsime išmokėti maksimalaus dydžio (...), virš 7 tūkst. dydžio išmoką“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Bieliūnė.

Tuo metu kitoms apdegusio daugiabučio šeimoms, kurių pajamos viršija nustatytą ribą, bus išmokėtos 1,1 tūkst. eurų siekiančios išmokos, patikslino vicemerė.

ELTA primena, kad sausio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Taip pat buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri šios savaitės pirmadienį nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją.

Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių. Taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Tikrai norime, kad iki savaitės pabaigos tie pinigai jau pasiektų gyventojus“, – antradienį LRT radijui sakė Lietuvos Raudojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Jos teigimu, iki antradienio ryto be namų likusiems žmonėms visuomenė paaukojo 154 tūkst. eurų.

Pinigus ketinama po lygiai padalyti visiems be pastogės likusiems daugiabučio gyventojams.

Raudonojo Kryžiaus atstovė sakė, kad taip pat bus renkama parama daiktais, šiuo metu aiškinamasi, kokių daiktų reikia.

„Dabar yra tas kritinis momentas, kai žmonės sprendžiasi dėl būsto, kas įsikels į tuos būstus, kuriuos siūlo Vilniaus savivaldybė, kas galbūt patys išsinuomos ir susiras, tada bus aiškiau, ko ten konkrečiai trūksta“, – teigė L. Lesauskaitė.

Tikrai norime, kad iki savaitės pabaigos tie pinigai jau pasiektų gyventojus.

Raudojo Kryžiaus atstovai pirmadienį buvo susitikę su nukentėjusiaisiais. Anot L. Lesauskaitės, žmonės prašo nuo įvairių elektronikos prietaisų iki kasdienių buitinių dalykų: higienos priemonių, puodų, patalynės, drabužių.

Raudonasis Kryžius pagalbą nukentėjusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams teikė nuo praėjusio antradienio, kai pastate kilo gaisras.

Gaisras penkių aukštų daugiabutyje Viršuliškėse, Vilniuje, po sprogimo kilo sausio 2 dieną, jis baigtas gesinti sausio 3-iosios rytą. Per nelaimę žuvo du žmonės.

Savivaldybės teigimu, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė pažadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Degusio daugiabučio eksploatuoti šiuo metu nėra galimybės ir nežinia, ar bus. Gaisro priežastis kol kas nėra aiški, viena iš keliamų versijų – dujų nuotėkis. 

Kaip dalinti paramą nukentėjusiems bus sprendžiama vėliau šią savaitę, gavus informaciją apie gyventojų paramos poreikius iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Aukas nuo gaisro Viršuliškėse nukentėjusiems gyventojams Raudonasis Kryžius pradėjo rinkti praėjusį trečiadienį. Pranešama, kad aukoti galima internetinėje svetainėje aukok.lt bei kitais internetiniame puslapyje nurodytais būdais.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Viršuliškių gatvėje Vilniuje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, dvi namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Trečiadienį suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Savivaldybės atstovai baiminasi dėl oro sąlygų galinčios įvykti pastato griūties, dėl to penktadienį nutarta uždengti pastate po gaisro ir sprogimų atsivėrusias angas.

Penktadienį taip pat buvo sustabdytas ugdymas greta degusio daugiabučio esančiame darželyje „Puriena“. Toks sprendimas priimtas po to, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai nustatė padidėjusias trijų pavojingų medžiagų koncentracijos pastato patalpose normas.

Degusio daugiabučio gyventojams antradienį pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Praėjusią savaitę viešbutyje laikinai apgyvendinti 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Organizacija taip pat ketina prašyti visuomenės nukentėjusiesiems padėti ir daiktais.

„Nuo trečiadienio surinkome apie 106 tūkst. eurų“, – BNS sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

„Ką rodo praktika tokių didelių nelaimių metu, tai aktyviausiai aukojama per pirmąsias tris ar keturias dienas. Po to paramos dydis pradeda mažėti. Dabar esame tame pike“, – pridūrė ji.

Norime, kad tie pinigėliai žmones pasiektų kuo greičiau.

Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovės, organizacija tariasi su Vilniaus miesto savivaldybe, kaip reikėtų paskirstyti surinktą paramą.

„Diskutuojame, kaip tolygiai paskirstyti pagal tai, kokie tai butai, kiek yra šeimos narių. Nes dalis žmonių, kurie nukentėjo, nuomojosi, kiti negyveno, bet yra butų savininkai. Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos reikia išsiaiškinti, kad kuo skaidriau, kuo teisingiau viskas būtų padaryta“, – teigė L. Lesauskaitė.

„Norime, kad tie pinigėliai žmones pasiektų kuo greičiau. Tikslas, kad tai įvyktų kitą savaitę“, – kalbėjo ji.

Paramą teikė nuo pirmos dienos

Raudonasis Kryžius pagalbą nukentėjusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams teikė nuo antradienio, kai pastate kilo gaisras.

„Mūsų savanoriai nuo pirmos dienos padėjo žmonėms maistu, higienos priemonėmis, davė šiltų drabužių. Buvo tokių žmonių, kurie iš degančio pastato išėjo be šiltų žieminių rūbų“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Anot jos, organizacijos savanoriai gyventojams teikė ir pirmąją psichologinę pagalbą.

„Iki pat dabar mūsų savanoriai yra tame viešbutyje, kur žmonės yra apsistoję laikinai. Reikia padėti ir prašymus užpildyti, yra kas kompiuterio neturi ar juo nemoka naudotis. Tai tokie visiškai administraciniai dalykai, su kuriais pagelbėja mūsų savanoriai“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Organizacija taip pat parengė poreikių lentelę, į kurią nukentėję gyventojai gali pildyti, ko jiems šiuo metu pirmiausia reikia.

Po to Raudonasis Kryžius į visuomenę kreipsis ne tik dėl piniginės paramos nukentėjusiesiems, bet ir dėl paramos daiktais.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškėse po sprogimo kilo antradienį, jis baigtas gesinti trečiadienio ryte. Dėl nelaimės žuvo du žmonės.

Savivaldybės teigimu, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė pažadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Degusio daugiabučio eksploatuoti šiuo metu nėra galimybės. Gaisro priežastis kol kas nėra aiški, viena iš keliamų versijų – dujų nuotėkis.

„IDF (kariuomenei) plečiant operacijas, kuriomis siekiama išardyti „Hamas“ Gazos Ruože, nepamirštame (...) svarbios misijos išgelbėti įkaitus, – teigė kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari (Danielis Hagaris). – Tarptautinė bendruomenė turi imtis veiksmų. Raudonasis Kryžius turi turėti prieigą prie įkaitų, kurie yra „Hamas“ rankose.“

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš pietų Izraelį. Pasak žydų pareigūnų, per išpuolius žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paimta apie 240 žmonių.

Atsakydamas į spalio 7-osios išpuolius Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad per Izraelio vykdomą operaciją šioje teritorijoje jau žuvo 16,2 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių gyventojų.

Tai šeštasis įkaitų paleidimas pagal pratęstas humanitarines paliaubas, laikinai nutraukusias Izraelio ir „Hamas“ kovas Gazos Ruože.

Pranešime teigiama, kad po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų „Hamas“ ginkluotasis sparnas jas perdavė Raudonajam Kryžiui.

„Iki šios dienos nė vienas iš mūsų įkaitų nebuvo susitikęs su Raudonuoju Kryžiumi (...), neturime jokių įrodymų, kad jie gyvi“, – po susitikimo su TRKK vadove Mirjana Spoljaric spaudos konferencijoje Jungtinėse Tautose Ženevoje sakė E. Cohenas.

Spalio 7-ąją „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 240 įkaitų.

Izraelis atsakė masinio bombardavimo ir antžeminėmis operacijomis Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jau žuvo 11,2 tūkst. žmonių, įskaitant 4 tūkst. 630 vaikų.