Kauno rajono savivaldybė jau daug metų palaiko ryšius su Vokietijos Bergštrasės apskritimi ir įvairiais būdais remia Renhofo pilyje įsikūrusią Vasario 16-osios gimnaziją. Dabar Vokietijos lietuvių bendruomenė ieško būdų, kaip išsaugoti ir prižiūrėti pačią pilį, padaryti ją atvirą platesnei visuomenei.

„Mūsų tikslas – stiprinti Vokietijos lietuvių bendruomenę, palaikyti jos gyvavimą. Tikimės, kad jeigu sutvarkysime pilį, jos aplinką, sukursime kultūrinių programų, pritrauksime daugiau žmonių ir generuosime pakankamai lėšų, galbūt galėsime paremti ir pačią gimnaziją“, – sakė Vokietijos lietuvių bendruomenės administracijos vadovė J. Vaičė.

Renhofo pilis – lietuvybės puoselėtoja Vokietijoje jau daugiau kaip 70 metų. 1953 m., kai pilis šventė 100-ąjį gimtadienį, ją įsigijo Vokietijos lietuviai. Čia buvo įkurta Vasario 16-osios gimnazija, ji tapo prieglobsčiu ir lietuvybės židiniu Antrojo pasaulinio karo po pasaulį išblaškytiems vaikams.

Laikui bėgant po truputį keitėsi ir pilies paskirtis. Vasario 16-osios gimnazija persikraustė į naujus, šalia stovinčius pastatus, tad Rennhofo pilis tampa labiau renginių ir verslo namais. Keičiantis aplinkybėms, pilies tikslas išliko panašus – išeivijoje gyvenantiems lietuviams suteikti sąlygas išsaugoti savo tapatybę, puoselėti tradicijas, kultūrą.

Šiuo metu po pilies stogu glaudžiasi Vokietijos lietuvių bendruomenės administracinės patalpos, Lietuvių kultūros institutas, Vokietijos lietuvių bendruomenės archyvai, gimnazijos muzikos kabinetas, biblioteka ir koplyčia, gyvenamieji butai, biurai.

Gerąja patirtimi ir patarimais dėl istorinių pastatų pritaikymo visuomenės reikmėms su svečiais dalijosi Raudondvario dvaro direktorė S. Navickienė. Būtent ji, daugiau nei prieš penkiolika metų Kauno rajono savivaldybei perėmus Raudondvario dvaro sodybą, ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti ES remiamus projektus.  Dvaro sodybos kompleksas buvo renovuotas ir pritaikytas kultūriniams renginiams, turizmo reikmėms, meninėms, edukacinėms ir kitoms veikloms.

„Daugiausia mes mokėmės iš jūsų, tačiau čia mūsų patirtis gali padėti jums“, – pastebėjo meras V. Makūnas. Anot jo, pasaulis darosi vis globalesnis, todėl visuomenei sudominti reikia ieškoti naujų formų.

Vadovai aptarė meno kolektyvų, sportininkų ir moksleivių delegacijų mainų galimybes. Kauno rajono savivaldybė turi daug partnerių, profesionalių kolektyvų ir menininkų, įdomių edukacinių programų – bendradarbiaujant visa tai turi potencialo išaugti į ką nors didesnio.

Apžiūroje savo pasirodymus pristatė: Neveronių gimnazijos jaunuolių liaudiškų šokių grupė „Upė“ (vadovė V. Skiparienė); Ežerėlio pagrindinės mokyklos mergaičių liaudiškų šokių grupė „Sūkurėlis“ (vadovė L. Kaminskienė); VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“ (vadovė I. Braškytė); Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salės liaudiškų šokių grupė „Vija“ (vadovas E. Šnipaitis); Raudondvario kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Vėjo malūnėlis“ jaunių grupė (vadovė G. Milieškaitė); Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės jaunių šokių grupė „Verpetukas“ (vadovė J. Radavičienė); Ramučių kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Kupolio rožė“ (vadovas E. Alseika); Ramučių kultūros centro Domeikavos laisvalaikio salės liaudiškų šokių grupė „Džiaukis“ (vadovė R. Banevičiūtė); Raudondvario kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vėjo malūnėlis“ (vadovė J. Zizienė); Vilkijos kultūros centro Čekiškės laisvalaikio salės liaudiškų šokių grupė „Volungė“ (vadovė J. Girdauskienė) ir Samylų kultūros centro Rokų laisvalaikio salės liaudiškų šokių grupė „Rokai“ (vadovė G. Milieškaitė).

Meno mėgėjų kolektyvai jau beveik metus ruošiasi 100-mečio Dainų šventei.

Pakaunės meno mėgėjų kolektyvai jau beveik metus ruošiasi 100-mečio Dainų šventei. Jubiliejiniame renginyje dalyvauti ir Kauno rajonui atstovauti ketina beveik 1,1 tūkst. saviveiklininkų: 37 suaugusiųjų, trylika vaikų ir trys mišrūs kolektyvai.

Jubiliejinę šventę sudarys keturiolika didelių renginių. Jų metu skambės tiek „Aukso fondo“ kūriniai, tiek nauja, dar niekur nerodyta programa. 2024 m. birželio 29 d. Dainų šventę atidarys Jubiliejinė dainų diena Kauno dainų slėnyje, birželio 30 d. veiksmas kelsis į Vilnių, kur vyks Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą!“ ir 100-mečio vakaras. Renginio programą vainikuos liepos 6 d. šventės dalyvių eitynės iš Vilniaus Katedros aikštės į Vingio parką ir Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

„25-eri metai – graži sukaktis. Per ketvirtį amžiaus sukaupėte daug patirties, kuri padeda sėkmingai organizuoti savivaldybių veiklą. Kaip jūsų šūkyje parašyta – veikiate nepriklausomai, teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai. Tai šventi žodžiai. Jūsų darbas, siekiant užtikrinti tvarią viešųjų finansų panaudojimo politiką, stiprinant savivaldos finansinių išteklių ir turto naudojimo kontrolę, man, kaip vadovui, ir kitoms savivaldos įstaigoms, yra labai svarbus ir padedantis kasdienėje veikloje“, – sveikindamas savivaldybių kontrolierius kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis įteikė sveikinimą Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentui Gintarui Radavičiui, o už nuoširdų darbą Kauno rajone padėkos raštu apdovanojo savivaldybės kontrolierę Rimą Zieniuvienę.

Savivaldybių kontrolierių asociacija – Lietuvos savivaldybių kontrolierius vienijanti organizacija. Ji yra savarankiška ir savanoriška, nesiekianti pelno visuomeninė organizacija, sprendžianti savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) bendrąsias problemas, koordinuojanti narių pagrindines funkcijas ir uždavinius, atstovaujanti narių bendriesiems interesams. Asociacijai šiuo metu priklauso 59 nariai.

Renginio dalyviai aptarė „Interreg Latvija–Lietuva“ 2014–2020 m. finansinio laikotarpio rezultatus, paskui buvo apdovanoti geriausių projektų autoriai, kalbėta apie atsiveriančias naujas galimybes.

Šioje ES finansuojamoje programoje dalyvavo Latvijos Kuržemės, Žiemgalos, Latgalos regionai ir Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Kauno apskritys.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius tvirtino, kad stebėti kaimynus, semtis iš jų patirties ir kartu organizuoti įvairias veiklas yra svarbu, nes tai skatina turizmą ir verslumą, padeda gerinti gyvenimo kokybę, didina socialinę įtrauktį.

Atsiimdama apdovanojimus S. Navickienė pasakojo, kad projekto metu pavyko geriau pažinti kaimynus latvius ir kartu nuveikti gražių darbų. Abiejų šalių menininkai ir amatininkai įkvėpimo sėmėsi ir iš baltų mitologijos, Raudondvario ir Bauskės pilių istorijos.

Raudondvario dvaras ne pirmą kartą atkreipia į save dėmesį kompleksiškumu, kokybiškais renginiais ir teikiamomis paslaugomis.

Su partneriais iš Bauskės pilies muziejaus surengtas įspūdingas edukacijų ir renginių ciklas „Baltiški lobiai“, daugybę turistų pritraukė „Pilies diena“, senųjų amatų pristatymai, Viduramžių ir Renesanso muzikos koncertai.

„Liko ne tik puikūs įspūdžiai, bet ir sukurta pramogų, kultūrinio turizmo erdvių. Projekto metu įrengtą Raudondvario dvaro čiuožyklą spėjo pamėgti mūsų krašto žmonės, ant ledo mums pavyko surengti net bavariško akmenslydžio varžybas“, – šypsojosi S. Navickienė.

Kauno rajono savivaldybės pastangomis atgaivintas Raudondvario dvaras ne pirmą kartą atkreipia dėmesį kompleksiškumu, kokybiškais renginiais ir teikiamomis paslaugomis. Skirtingai nuo privačių dvarų, čia vyksta ir daug nemokamų renginių. 2018 m. Pafose (Kipras) vykusioje Europos kultūrinio turizmo tinklo konferencijoje S. Navickienė už Raudondvario dvaro žirgyno pritaikymą menų inkubatoriui buvo apdovanota specialiuoju komisijos prizu – Afroditės skulptūrėle.

Raudondvario dvaras priklauso Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijai, 2022 m. Raudondvaryje vyko šios organizacijos Generalinė asamblėja ir tarptautinė konferencija, skirta paveldo išsaugojimo problemoms.

Kolektyvo vyresniųjų grupės istorija prasidėjo 2003-iaisiais. Rugsėjo mėnesį į pirmą repeticiją susirinko pirmųjų–antrųjų klasių mokiniai. Po truputį ratas įsisuko ir kolektyvas pradėjo sparčiai augti. Nuo pat pirmos repeticijos vaikams vadovavo vadovė Jolanta Zizienė, akompanavo koncertmeisterė Daiva Sinkevičienė.

Kolektyvui teko pereiti visus amžiaus tarpsnius – jaunučių, jaunių, jaunuolių, jaunimo ir vyresniųjų. Sudėtis keitėsi, bet pagrindinis branduolys išliko iki šių dienų. Šiuo metu kolektyve šoka keturiolika porų. „Vėjo malūnėlio“ jaunių, jaunučių grupėse šoka nemažai vyresniųjų grupės šokėjų vaikų. Tautinį šokį puoselėjantys ir mylintys tėvai jiems tikras pavyzdys.

Pasveikinti kolektyvo su gražiu jubiliejumi atvyko Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius, tarybos nariai.

„Jūs esate kultūros nešėjai, Kauno rajono vizitinė kortelė. Savo šokiais jūs ne tik džiuginate žiūrovus, bet ir dovanojate džiaugsmą sau, puoselėjate draugystę. Linkiu, kad šie jus jungiantys saitai niekada nenutrūktų, o tik stiprėtų. Ilgų gyvavimo metų!“ – linkėjo vicemerė R. Popovienė.

Už meilę šokiui, ilgametę veiklą mėgėjų meno kolektyve ir svarų asmeninį indėlį puoselėjant liaudiško šokio tradicijas šokėjams ir jų vadovėms savivaldybės vadovai įteikė padėkas.

Šventinio renginio metu šokio sūkuryje ant scenos sukosi ne tik „Vėjo malūnėlio“ vyresniųjų grupės šokėjai, bet ir jaunučiai, jauniai, pasirodymus dovanojo kiti Raudondvario kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai.

Anot kolektyvo narių, kiekvienas jų išėjimas į sceną – tarsi maža šventė, kurios metu išgyvenamas pats nuostabiausias pasididžiavimo savo tautos palikimu, dermės su muzika ir judėjimu jausmas.

Vyksta natūrali kaita

Šiuo metu Kauno rajone dirba 1 282 mokytojai, vidutinis jų amžius yra 50,69 metų (šalyje – 51,16 metų). Mokyklose reguliariai vyksta natūralūs mokytojų kaitos procesai. Per pastaruosius dvejus metus pakaunėje apie 30 mokytojų išėjo į pensiją, o atėjo dirbti trylika jaunų, tik baigusių, studijas, iš jų šiemet – septyni. Net trys jauni pedagogai dirba su pradinukais.

Dviejų ugdymo įstaigų – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Garliavos Jonučių progimnazijos – kolektyvus šiemet papildė po du naujokus.

Gausi ne tik mokytojų bendruomenė: 51 savivaldybės ugdymo įstaigoje šiemet mokosi 10 715 mokinių. Kasmet jų skaičius stabiliai auga, atrodo, kad ši tendencija išsilaikys ir ateityje, nes Kauno rajoną, jau turintį daugiau kaip 113 tūkst. gyventojų, renkasi jaunos šeimos.

Išskirtinumas: šventėje Menų inkubatoriaus salėje buvo gausu jaunų veidų. / J. Kinderytės nuotr.

Apdovanojo geriausius

„Mokytojo darbas nelengvas, bet labai kūrybingas, dvasingas ir įdomus. Džiaugiuosi, kad į savo darbą įdedate daug pastangų, kantrybės ir širdies. Nuoširdžiai sveikinu jus profesinės šventės proga. Linkiu, kad su mokiniais jus sietų nuoširdi draugystė, o auklėtiniai džiugintų geromis žiniomis, kilniais poelgiais ir prasmingais darbais. Tegul šypsenos ir gera nuotaika lydi jus kiekvieną dieną“, – mokytojus sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Jos kuklumas ir meilė darbui yra atsakas visiems mokytojams, kaip su meile, pagarba ir atsakingumu galima daug nuveikti ir būti laimingam.

Padėkos raštus šventėje meras įteikė 27 asmenims, plaketes – keturiems; penkiems už puikius pedagoginio darbo rezultatus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos raštus. Už ilgametį profesionalų darbą Kauno rajono savivaldybėje ir pedagoginėje bendruomenėje Jūratė Chudinskienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, apdovanota mero medaliu, o Metų mokytoja už puikius darbo rezultatus ir gerosios patirties sklaidą paskelbta Laima Gužienė, Šlienavos pagrindinės mokyklos tikybos ir technologijų mokytoja.

L. Gužienė išsiskiria pozityvumu ir entuziazmu, gebėjimu visur suspėti ir suderinti asmeninį ir darbinį gyvenimą. Su vyru augina keturis vaikus, šeimoje puoselėjamos gilios etnokultūros tradicijos. Vaikai lanko Samylų centre „Etučių“ kolektyvą ir Kauno rajono meno mokyklą, sėkmingai dalyvauja ir laimi įvairaus lygmens muzikiniuose konkursuose. Yra nepamainomi mokyklos renginių muzikinių kūrinių atlikėjai. Mokytojos puoselėjamos tvirtos moralinės nuostatos šeimoje ir mokykloje yra įkvepiantis pavyzdys visiems bendruomenės nariams, o jos kuklumas ir meilė darbui yra atsakas visiems mokytojams, kaip su meile, pagarba ir atsakingumu galima daug nuveikti ir būti laimingam.

Pažadas: baigusi studijas S. Masionytė grįš į savo mokyklą – Domeikavos gimnaziją. / J. Kinderytės nuotr.

Pažintis su jaunimu

Inesa Dolotovaitė yra viena iš dviejų naujų mokytojų, šiemet papildžiusių Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos kolektyvą. „Turėjau keletą praktikų studijų metais, esu vadavusi nedarbingumo pažymėjimus turinčias lietuvių kalbos mokytojas“, – taip savo patirtį apibūdino lietuvių kalbos mokytoja.

I. Dolotovaitė studijavo VDU mokomojo dalyko lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką. „Studijos nebuvo lengvos, reikalavo nemažai pastangų. Išduosiu paslaptį – esu vienintelė šįmet baigusi lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos studijas Kaune“, – šypsojosi pašnekovė. Šiuo metu Inesa KTU studijuoja edukologiją ir tiki, kad magistrantūros laipsnio studijos atvers dar daugiau galimybių kilti karjeros laiptais mokykloje ar švietimo srityje.

Jauna mokytoja neslėpė: būna dienų, kai atrodo, kad daugiau nebegali ir kad pastangos bevaisės. „Tokiais atvejais kalbu su daugiau patirties mokykloje turinčiais žmonėmis, kurie nuramina, pataria, kaip elgtis tam tikrose situacijose, priverčia nusišypsoti ir judėti pirmyn. Darbas mokykloje yra itin dinamiškas, nes kiekvieną dieną atėjusi į pamoką nežinau, kas manęs laukia, o suplanuota pamoka gali ir neįvykti, jei mokiniai ko nors neprisimins ar nemokės. Norint būti mokytoja reikia būti kūrybiškai, greitai spręsti problemas, gebėti taikytis prie įvairių situacijų“, – įspūdžiais dirbant mokykloje dalijosi I. Dolotovaitė.

Naujokė: I. Dolotovaitė yra viena iš dviejų naujų mokytojų, šiemet papildžiusių Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos kolektyvą. / J. Kinderytės nuotr.

Justas Sabonis, Kulautuvos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas, į savo pirmąją darbovietę atėjo per programą „Renkuosi mokyti!“. „Programos koordinatorė Justina paklausė, kokiu atstumu sutikčiau važiuoti iki mokyklos, ir pasiūlė kelis variantus. Pamatęs, kad tarp pasirinkimo variantų yra Kulautuva, iškart nusprendžiau susitikti su administracija, pasikalbėti ir apsidairyti mokykloje. Kulautuva ir jos bendruomene susižavėjau dar prieš gerus dešimt metų, kai draugai pakvietė į bendruomenės kalėdinę vakaronę – ten įvyko pirma pažintis su labai bendruomenišku ir draugišku miesteliu. Vėliau su šeima atradome „Akacijų alėją“, kuri tapo vienu iš lankytinų vasaros renginių. Taigi, pamačius, kad yra galimybė tapti tos bendruomenės dalimi, daug klausimų nekilo“, – patikino Justas.

Siekiant pritraukti į Kauno rajono švietimo įstaigas gamtos mokslų mokytojus, nuo 2022 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su programos „Renkuosi mokyti!“ komanda.

Garsios pavardės savininkas jau yra pripratęs prie standartinių klausimų: „Ar pažįsti Sabonį?“, „Ar Sabonis – giminė?“. „Visada su šypsena atsakau, kad, žinoma, pažįstu, nes tėtis, brolis ir net sūnus yra Saboniai, o atsakęs laukiu tęsinio, kuris visuomet būna toks pats: „Ne, ne apie tą Sabonį klausiame.“ Per pirmą mėnesį Kulautuvos pagrindinėje mokykloje su įdomesnėmis situacijomis dėl pavardės susidurti dar neteko“, – šypsojosi Justas.

Kaip ir I. Dolotovaitė ir J. Sabonis, Smiltė Masionytė gimė ir augo Kaune. 2013 m. su šeima atsikraustė gyventi į Domeikavą. „Domeikavos gimnazijoje mokiausi nuo penktos klasės ir su džiaugsmu baigiau dvyliktą klasę. Ilgai sukau galvą, ką norėčiau studijuoti, metams bėgant nuomonė daug kartų keitėsi. Apsispręsti padėjo Kauno rajono švietimo centro ir VDU Švietimo akademijos Jaunojo pedagogo klubas, suteikęs galimybę susipažinti su įvairiais pedagogais ir pasiklausyti jų patirties. Taip pat susimąsčiau, kiek daug per gyvenimą mane išmokė ir kiekviename žingsnyje lydėjo įvairūs mokytojai, kiek pastangų ir kantrybės jiems reikėjo turėti, kad tapčiau tokiu žmogumi, kokia esu dabar. Supratusi kokią stiprią įtaką jie man padarė, noriu padėti ir kitiems vaikams tobulėti“, – pasakojo Smiltė.

Tapti pradinių klasių mokytoja S. Masionytę įkvėpė mama, Domeikavos gimnazijoje dirbanti pradinių klasių mokytoja. Mergina šiuo metu studijuoja VDU pradinio ugdymo pedagogiką su ankstyvaisiais užsienio kalbos mokymais. „Baigusi studijas su nekantrumu ketinu grįžti į savo mokyklą – Domeikavos gimnaziją ir čia išpildyti savo svajonę“, – patikino studentė.

Postūmis: J. Sabonis, Kulautuvos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas, į savo pirmąją darbovietę atėjo per programą „Renkuosi mokyti!“. / J. Kinderytės nuotr.

Kas traukia į pakaunę

Dvi pritraukiančias priemones jau įvardijo S. Masionytė ir J. Sabonis. Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, 9–12 klasių mokiniams įsteigė Jaunojo pedagogo klubą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų klasių mokiniams įgyti žinių ir patirties, susipažinti su mokytojo profesija. Į šį klubą įsitraukė 36 rajono mokiniai, o šeši abiturientai jau pasirinko pedagogikos studijas ir du iš jų apsisprendė dirbti Kauno rajone.

Siekiant pritraukti į Kauno rajono švietimo įstaigas gamtos mokslų mokytojus, nuo 2022 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su programos „Renkuosi mokyti!“ komanda. Be jau minėto naujoko J. Sabonio, pernai rugsėjį Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje darbą pradėjo istorijos mokytojas.

Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. patvirtino Pedagogų rengimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo į Kauno rajoną 2021–2025 m. tvarkos aprašą. Norintiems įgyti pedagogo specialybę pakaunės gyventojams arba norintiems persikvalifikuoti pedagogams savivaldybė iš dalies finansuoja studijas, skiria stipendijas, padengia įsikūrimo išlaidas. Ši programa skatina abiturientus rinktis mokytojo specialybę ir ateitį kurti pakaunėje.

Nuotaika: žavesio į šventę įnešė Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“. / J. Kinderytės nuotr.

Persikvalifikavimo ar papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijas savivaldybė finansuoja priklausomai nuo studijų kainos, o turintiems aukštąjį išsilavinimą ir norintiems įgyti pedagogo kvalifikaciją – net 80 proc. studijų kainos. Studentams, pasirinkusiems mokomųjų dalykų pedagogikos studijas, kurių specialistų trūksta labiausiai, skiriamos 200 eurų mėnesinės stipendijos.

Pirmas pedagogikos studijas baigusiems asmenims iš dalies finansuojamos įsikūrimo gyvenamojoje vietoje išlaidos – po 5 tūkst. eurų. Gavę finansavimą asmenys įsipareigoja Kauno rajono mokykloje dirbti ne mažiau kaip penkerius metus.

„Per trejus metus sudarytos sąlygos 51 asmeniui įgyti rajonui reikiamo mokomojo dalyko kvalifikaciją. Savivaldybė šiai programai yra numačiusi kasmet skirti po 100 tūkst. eurų“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Jankauskienė.

Nuo 2022 m. rugsėjo savivaldybė įsteigė mokytojo krepšelį visiems rajono bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams. „Krepšelio lėšos skiriamos įsigyti mokymo priemonėms ugdymo procesui organizuoti. Iš savivaldybės biudžeto skirta daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Taip pat kompensuojame kelionės į darbą ir atgal išlaidas pedagogams, gyvenantiems toliau nei 5 km. Šiai priemonei numatyta beveik 213 tūkst. eurų“, – vardijo J. Jankauskienė.

Daugiau nei 60 Kauno rajono tautodailininkų susirinko į Raudondvario dvarą pasidalyti įgūdžiais, meistriškumu, išsaugotomis senosiomis ir gimstančiomis naujomis tradicijomis. Ekspozicijai menų inkubatoriuje parengta per 400 darbų.

Šiame skaitmenizacijos, skubos ir išsibarstymo amžiuje lėtai, perimant senolių įgūdžius, atsigręžiant į ištakas ir šaknis gimstantys rankų darbo kūriniai yra kaip kvepianti, gaivinanti, sotinanti duona – teikianti jėgų, stiprybės, bendrystės.

Ko tik nebuvo „Etnografijos kode 2023“! Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus kieme renginio dalyviams buvo pristatomas juostų pynimas ir akmens tašymas, vėlimas ir drožyba, karpiniai ir kalvystė, keramika ir odininkystė, žaislų gamyba ir žolininkystė, tekstilė ir juvelyrika... Nuo scenos skambėjo dainos – koncertavo folkloro ansambliai „Viešia“, „Ratilai“, „Kitava“, nes šis renginys turėjo dar vieną funkciją: kartu vyko ir atrenkamasis konkursas dalyvauti 2024 m. Dainų šventėje.

Komisijos nuomone, didžiausią meistrystę ir kūrybiškumą šiais metais atskleidė medžio skulptorius Kazimieras Martinaitis, sodų pynėja Vida Sniečkuvienė ir kalvis, kryždirbys Ričardas Grekavičius. Trijų „Aukso vainikų“ laureatas Adolfas Teresius pasidžiaugė, kad tautodailės tradicijomis domisi ir jaunimas – žymus drožėjas tvirtino turįs gabių mokinių.

Parodoje bus eksponuojamos fotografijos iš Janinos Danielienės Kauno rajono muziejui kovo 29 d. perduotos Kauno rajono dainų švenčių negatyvų ir nuotraukų kolekcijos. Nuo pirmosios Kauno rajono dainų šventės praėjo septyni dešimtmečiai, per šį laiką įvyko 27 šventės, kiekviena jų buvo ypatinga ir kūrėjams, ir dalyviams, ir žiūrovams.

Paroda veiks iki spalio 1 d.

Žvaigždės iš Austrijos

Galingiausias šventės akordas bus garsiojo Vienos Johanno Strausso simfoninio orkestro (Austrija) koncertas Raudondvario dvare. Tai yra oficialus Vienos Strausso festivalio orkestras, priskiriamas aukščiausio profesionalumo muzikinių kolektyvų elitui,  į kurio pasirodymus įprastai nelieka bilietų. Šventėje „Lietuva Raudondvario dvare“ šio orkestro koncertas, kaip ir kiti renginiai, bus nemokamas. 

Į Raudondvarį J. Strausso orkestrą, diriguojamą Michaelio Zehetnerio, pakvietusi Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė prisipažįsta, kad apie tai ji svajojo nuo tada, kai per televiziją pamatė transliaciją iš Vienos filharmonijos Naujųjų metų rytą. „Buvo kažkas nepaprasto, pakylėjančio“, – apibūdino ji džiugesį spinduliuojančią orkestro kuriamą nuotaiką. 

Raudondvario dvare Tautiškai giesmei akompanuos garsusis Vienos orkestras. Organizatorių nuotr.

„Galvodavau, kaip šio orkestro artistiškai, savita maniera atliekami valsai, maršai, polkos, kadriliai, serenados  skambėtų pas mus, Raudondvario dvare, po atviru dangumi. Štai ir turėsime progą įsitikinti“, – šypsosi Raudondvario dvaro direktorė, šventės „Lietuva Raudondvario dvare“ organizatorė S. Navickienė.

J. Strausso orkestras Vienos muzikos žavesį skleis karališkai išdabintoje didžiojoje šventė scenoje prie menų inkubatoriaus. Scena bus išpuošta kaskadomis gyvų gėlių – rožių, anturių, gerberų, atkeliausiančių iš Nyderlandų. Kiekvienam orkestro atliekamam kūriniui kuriama atskira vizualizacija.

Orkestro pasirodymo pirmoji dalis prasidės 18 val., Vienos muzikantai koncertuos iki 19 val., kai bus skelbiama tradicinė iškilminga Kauno rajono savivaldybės Garbės ženklų teikimo ceremonija, kurią šiemet stebės ir ukrainiečių, lenkų, latvių delegacijos.

Po jos koncertas tęsis, o 21 val. Valstybės dienos šventės dalyviai kartu su visais pasaulio lietuviais giedos Tautišką giesmę, kuriai Raudondvaryje akomponuos J. Strausso simfoninis orkestras.   

Grafų eisena parke 

Valstybės dienos šventėje Raudondvario dvare skambės ir kitų atlikėjų bei žanrų muzika. Dienos bėgyje lauks šokio grupės iš Marijampolės „Reverence“, svečių iš Krokuvos (Lenkija) „Cracovia Danza Ballet“ pasirodymai, didžiojoje scenoje dainuos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro tenoras Mindaugas Jankauskas ir sopranas Viktorija Miškūnaitė. Vakare, 21.30 val., publiką linksmins charizmatiškoji Monika Liu. 

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė Valstybės gimtadienį kviečia švęsti linksmai. Organizatorių nuotr.

Ypatingas bus renginio startas: 12 val. šventė prasidės teatrališka atidarymo ceremonija, sveikinančia besirenkančius dalyvius, – Grafo ir Grafienės eisena. 

Iš Raudondvario pilies išeis šventiškais kostiumais pasidabinę Grafas (Dainius Bervingis) ir Grafienė (Auksė Mikalajūnaitė-Osadčenko). Lydimi puošnios svitos Grafai apeis parką, stabtelėdami pašokti menueto ar valso. Grafų palydoje gali dalyvauti kiekvienas, persivilkęs istoriniu kostiumu – veiks atvira dvaro drabužinė ir fotostudija, nes kas gi nenorės įsiamžinti taip išsipuošęs?  

Istoriniai kostiumai ar jų elementai tądien labai laukiami. Visi šventės dalyviai kviečiami atvykti pasipuošus nors ir smulkia detale – vėduokle ar skrybėlaite.

Atidarymo ceremoniją vainikuos Grafų porai, svitai ir pirmiesiems šventės dalyviams surengtas Fėjų pasirodymas scenoje prie pilies. Vokalo fėjos bus solistės Kristina Siurbytė ir Akvilė Gerbenčiūtė, Kanklių fėja – Evelina Butienė.

Organizatorių nuotr.

Nuo riterių iki jaunųjų talentų

Šventė, prasidėjusi 12 val., truks visą dieną iki vėlaus vakaro. Atvykusieji į Raudondvario dvarą ras pramogų bet kuriuo metu.

Riterių kovos, medžioklės skalikų paroda, iš Lenkijos atkakę sakalininkai su sakalais, rankos miklumą ir akies taiklumą leisiančios išbandyti šaudyklos, amatininkų kiemeliai, pramogos vaikams, prekystaliai su meno dirbiniais ir skanumynais, įvairios edukacijos, ekskursijos – Valstybės dienos šventėje Raudondvario dvare sau patinkančią sritį ras kiekvienas.

15 val. scenoje prie pilies vyks jau Kauno rajono tradicija tapęs Jaunojo talento konkursas, kuriame kiek savo gabumus atskleidžia mažieji ir jaunieji scenos atlikėjai.