-
Grėsmė juodai duonai: prašo rugius įtraukti į Raudonąją knygą
Tokį bendrovės siūlymą aktyviai palaiko visuomenė – iniciatyvos „Išsaugokime lietuviškus rugius drauge“ metu pritarimą, kad rugiai būtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, parašais paliudijo arti pusantro tūkstančio dėl lietuviškų rugių likimo susirūpinusių žmonių.
„Lietuviškų rugių laukų plotai šalyje mažėja jau eilę metų. Tai kelia grėsmę išnykti ne tik vertingai grūdinei kultūrai, bet ir lietuviškam paveldui, nes iš lietuviškų ruginių miltų yra kepama tradicinė juoda duona. „Vilniaus duona“ – tradicijas puoselėjanti kepykla, todėl aktyviai rūpinamės lietuviškų rugių išsaugojimu ir puoselėjimu. Jei lietuviški rugiai būtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, vienu ypu būtų apsaugota ir grūdinė kultūra, ir tradicija“, – sako „Vilniaus duonos“ marketingo direktorius Artūras Kokoškinas.
Lietuviškų rugių laukų plotai šalyje mažėja jau eilę metų. Tai kelia grėsmę išnykti ne tik vertingai grūdinei kultūrai, bet ir lietuviškam paveldui, nes iš lietuviškų ruginių miltų yra kepama tradicinė juoda duona.
Lietuvos raudonojoje knygoje atsiradęs įrašas apie lietuviškus rugius reikštų ne tik reikšmingą lietuviškiems rugiams gresiančio pavojaus signalą, bet ir teisinį pamatą lietuviškų rugių laukų apsaugai organizuoti.
Pasiūlymus, ką įrašyti į knygą, svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinikos ministerijos sudaryta Lietuvos Raudonosios Knygos komisija.
Atnaujintas Lietuvos raudonosios knygos leidimas, papildytas naujais įrašais apie itin retas ir nykstančias rūšis, viešojoje erdvėje turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje.
Pagrindžia skaičiai
Siūlydama įtraukti lietuviškus rugius į Lietuvos raudonąją knygą, „Vilniaus duona“ kreipia dėmesį į gero nežadančias tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais Lietuvoje ūkininkai augino per 74 tūkst. hektarų rugių, o šiemet – vos 22 tūkst. hektarų.
Savo siūlymą kepykla grindžia ir visuomenės interesu. „Vilniaus duonos“ iniciatyvos „Išsaugokime lietuviškus rugius drauge“ metu pritarimą, kad lietuviški rugiai būtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, išreiškė arti pusantro tūkstančio visuomenės narių.
Žmonių parašus „Vilniaus duona“ rinko akcijos Vilniuje metu, taip pat internetu, adresu www.issaugokim.lt.
Susirūpino pernai
Aktyviai rūpintis lietuviškų rugių likimu „Vilniaus duona“ ėmėsi dar pernai. Pastebėjusi atsirandantį lietuviškų rugių stygių, kepykla suskubo motyvuoti ūkininkus plėtoti rugių laukų plotus įsipareigodama savo gaminiams naudoti lietuvišką derlių.
Todėl 2017-aisiais „Vilniaus duona“ sudarė reikšmingą sandorį su miltų gamintoja „Malsena“ – pasirašė iniciatyvos „Lietuvoje užauginta duona“ manifestą. Manifestu „Vilniaus duona“ įsipareigojo savo gaminiams naudoti tik lietuviškų rugių miltus, o „Malsena“ – užtikrinti tokių miltų tiekimą.
Todėl „Malsena“ rugius „Vilniaus duonai“ superka iš dešimties bendradarbiaujančių Lietuvos ūkininkų. Ruginių „Vilniaus duonos“ gaminių pakuotes puošia etiketė su užrašu „Lietuviški rugiai“.
-
Visuomenė vienijasi: renkami parašai dėl rugių įtraukimo į Raudonąją knygą 2
Siekiant apsaugoti lietuviškus rugius, pradėti rinkti parašai dėl jų įtraukimo į Lietuvos raudonąją knygą.
Kepyklos vadovo Gražvydo Juknos teigimu, rugių nykimo tendencija kelia grėsmę lietuviškam paveldui, nes iš lietuviškų ruginių miltų yra kepama tradicinė juoda duona.
„Rugių laukų plotų mažėjimo problemą matome iš labai arti. Ši problema yra globali ir liečia kiekvieną lietuvį, nes būtent iš lietuviškų rugių kepama tradicinė duona, kuria didžiuojamės ir laikome vertybe. Suvokdami grėsmę, nusprendėme nelikti abejingi ir savo ruožtu imtis veiksmų. Įrašius rugius į Lietuvos raudonąją knygą, vienu ypu būtų apsaugota ir grūdinė kultūra, ir tradicija“, – sako vyras.
Pasirašyti už lietuviškų rugių išsaugojimą bus galima Vilniuje, Kudirkos aikštėje liepos 4-5 dienomis. Be to, išreikšti poziciją dėl lietuviškų rugių išsaugojimo taip pat galima ir internetu, apsilankius puslapyje. Norint pasirašyti, rugių likimui neabejingiems visuomenės nariams tereikia užpildyti trumpą specialią formą.
Lietuvos raudonojoje knygoje atsiradęs įrašas apie lietuviškus rugius reikštų ne tik reikšmingą lietuviškiems rugiams gresiančio pavojaus signalą, bet ir teisinį pamatą lietuviškų rugių laukų apsaugai organizuoti.
Kreipimąsi dėl lietuviškų rugių įtraukimo į Lietuvos raudonąją knygą įteiks Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, organizuojančiai knygos leidybą. Oficialų prašymą ministerijai kepyklos atstovai ketina įteikti liepos pabaigoje.
-
Lietuvos raudonoji knyga: ką apie ją žinome? 1
Aplinkos ministerija ne rečiau kaip kas 10 metų leidžia šį informacinį leidinį, kupiną gamtosauga nesidominčiam žmogui retai girdimų gyvūnų ir augalų pavadinimų. Kokios pagrindinės šio leidinio funkcijos?
Ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis pažymi, kad raudonosios knygos funkcija – dvejopa. Viena – informuoti apie augalų ir gyvūnų rūšis, jų nykimo mastus, kita – apsaugos funkcija, t. y. šaltinis gamtosaugininkų institucijoms, kuris padeda priimti sprendimus, siekiant apsaugoti konkrečias rūšis.
Pasak Lietuvos raudonosios knygos komisijos, rūšims dažniausiai kyla grėsmė dėl žmogaus veiklos. Taip pat greitas progresas palieka mažiau vietos natūraliai aplinkai. Todėl kai kurios rūšys, kurioms įprasta gyventi tik natūralioje aplinkoje, nyksta.
Dabar galiojantį nykstančių rūšių sąrašą dabar sudaro 767 rūšys – 253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų. Jos skirstomos į šias kategorijas: išnykusios ir tikėtinai išnykusios, esančios prie išnykimo ribos, pažeidžiamos, retos, nenustatytos populiacijos ir atkurtos rūšys.
2018 m. planuojama išleisti naują Lietuvos raudonąją knygą. Anot gamtosaugos specialistų, ji bus kiek kitokia.
„Naujoji raudonoji knyga bus plonesnė. Visų pirma dėl naujai taikomų vertinimo metodikų, principų. Bus eliminuotas vertinimas pagal žmonių, ekspertų asmeninį požiūrį į tam tikros rūšies apsaugą, bus daugiau remiamasi į mokslinių tyrimų medžiaga“, – teigia Aplinkos ministerijos Saugumų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento saugomų teritorijų strategijos vyr. specialistas Tomas Tukačiauskas.
Plačiau apie tai – LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.