Kaip numatyta Ministrų kabineto patvirtintame plane, ateinančiais metais taip pat bus įgyvendintas bendruomeninis projektas „Dainų šventės 100-mečio giria“, organizuoti išlydėtuves į Dainų šventę regionuose, kolektyvų koncertus, festivalius, surengti regionines šventes.

Plane numatyta išleisti Dariaus Krasausko knygą „Nežinomi dainų šventės faktai, parengti dainų švenčių tradicijos pažinimui skirtas edukacines programas moksleiviams.

Taip pat bus parengta ir eksponuojama kilnojamoji fotografijų ir kitos ikonografinės medžiagos paroda „Dainų šventės 100-mečio takas“, išleista vinilinė plokštelė „1924 m. Dainų diena“, Dainų šventės 100-mečiui skirti apyvartinių monetų ir pašto ženklų rinkiniai.

Iš viso plane numatyta kelios dešimtys skirtingų veiklų.

Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ bus surengta birželio 29–liepos 6 dienomis.

„Dainų šventės metų minėjimo plano veiklomis, jame numatytais renginiais siekiame atskleisti šios tradicijos tęstinumo ir gyvybingumo svarbą, suburti įvairių sričių ir kartų meno kolektyvus, ugdyti visuomenės kūrybines galias, skatinti Lietuvos gyventojų ir pasaulio lietuvių įsitraukimą puoselėjant dainų švenčių tradiciją, stiprinti pasididžiavimą savo kultūra, valstybe“, – pranešime sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Dainų šventės metų minėjimo 2024 metais planą parengė Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru.

Į šventės perklausas užsiregistravo per 39 tūkst. dalyvių, pusė iš jų – vaikai. Sąraše yra ir pasaulio lietuvių. Jų šiemet sulaukta žymiai daugiau nei praėjusioje Dainų šventėje – per 2 tūkst. dalyvių iš JAV, Lenkijos, Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių – iš viso 21 valstybės.

Devintąjį kartą Marijampolėje organizuojamas simpoziumas prisideda puoselėjant miesto savitumą, kviečia diskutuoti vietos bendruomenę ir Lietuvos bei užsienio menininkus, buria meninei raiškai ir estetikai neabejingus savanorius.

„Lietuvai nepaprastai svarbus ir vertingas išeivijos lietuvių menininkų potencialas, kuris ne tik praturtina Lietuvos meno pasaulį, pritraukia į mūsų šalį aukšto profesionalumo kūrėjus iš užsienio, bet ir tiesia tiltus tarp skirtingų kultūrinių patirčių. Tokiu būdu šiuolaikinėmis meno formomis Lietuvoje pristatoma pasaulio kultūra ir Lietuva pristatoma pasaulyje. Tradiciniu tapęs simpoziumas ir jo metu gimstantys kūriniai Marijampolėje didina meno prieinamumą plačiajai visuomenei, o per savanorystę ir stiprina vietos bendruomenę“, – teigė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia vizito metu susitiko su simpoziumo organizatoriumi, JAV gyvenančiu ir kuriančiu lietuvių menininku Ray Bartkumi. D. Nausėdienė kartu miesto meru Povilu Isoda ir R. Bartkumi leidosi į pasivaikščiojimą po Marijampolę, apžiūrėjo ankstesnių „Malonny“ meno ir architektūros simpoziumų metu sukurtus sieninės tapybos darbus.

D. Nausėdienė taip pat bendravo su jaunaisiais savanoriais, šiuo metu talkinančiais menininkui kuriant naujus meno kūrinius mieste, taip pat stebėjo, kaip gimsta vienas iš šių kūrinių. Savanoriai su pirmąja ponia dalijosi savo įspūdžiais, patirtimi gražinant miestą bei puoselėjant bendruomeniškumo ir pilietinės atsakomybės jausmą.

Šiųmečio simpoziumo metu menininko R. Bartkaus ir savanorių pastangomis tapyti piešiniai papuoš net tris Marijampolės miesto tiltus, pažymima Prezidento komunikacijos grupės pranešime.

Vidaus reikalų ministerijos valdomos bažnyčios kunigas Algirdas Toliatas BNS pirmadienį teigė, kad šiuo metu menininkas įpusėjęs  kūrinį – dvylikos apaštalų paveikslus iš elektros lempučių – ir žada jį pristatyti penktadienį.

Anot A. Toliato, šis „šiuolaikinio sakralaus meno kūrinys“ skirtas ne tik tikinčiųjų bendruomenei, bet, tikimasi, pritrauks ir kitus miestiečius, turistus.

„Visas rūsys bus išdėliotas tais apaštalais, jie ir apšvies visą rūsį. Be abejo, norime prikviesti ir turistus, ir kad tai būtų atvira miestiečiams, kartu kad tai būtų „su gelme“, kad išeitum paliestas. Svarstome, kad prie instaliacijos sukursime muzikinį foną, galbūt bus ir smilkalai. Kad žmogus, net ir turistas, net ir kito tikėjimo, galėtų atėjęs pabūti su savimi, susimąstyti“, – BNS sakė A. Toliatas.

Anot jo, rūsys bus suskirstytas zonomis, įžengus į kiekvieną jų įsižiebs vis skirtinga apaštalų grupė.

Dvasininkas priminė, kad pirminis tikslas buvo paslėpti bažnyčioje esančią transformatorinę, tačiau vėliau idėja evoliucionavo į meno kūrinį. Anot jo, instaliacija bus nuolatinė.

Kunigas priminė, kad Vilniaus mero patarėjui Karoliui Žukauskui internete pakvietus paremti projektą, jau pirmosiomis valandomis atsirado verslininkų, kurie padovanoję apie 3000 kūriniui reikalingų lempučių, cokolių – visa kita įranga nupirkta vietos bendruomenės lėšomis, vietos žmonių iniciatyva atlikti ir kai kurie darbai.

R. Bartkus nuo 1991 metų gyvena ir kuria Niujorke. Jis rengia asmenines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose JAV, Lietuvoje, Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, kitose šalyse. Menininko darbai įtraukti į JAV Nacionalinės portretų galerijos, Lietuvos nacionalinės dailės galerijos kolekcijas, jo darbų yra įsigiję daug privačių meno kolekcininkų bei MO muziejus.

Kaip BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos valdomos bažnyčios kunigas Algirdas Toliatas, šią idėją menininkas subrandino prieš metus ir žadėjo paveikslus sukurti nemokamai, jei atsiras, kas galės skirti jiems reikalingas medžiagas.

Apie iniciatyvą ketvirtadienį feisbuke paskelbė Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas ir jau netrukus atsirado verslininkų, sutikusių padovanoti 3000 lempučių.

„Prieš kokius metus Ray Bartkus kai lankėsi Lietuvoje, lankėmės Ramintojos Bažnyčioje, vidiniame kieme yra sovietinė elektros pastotė. Sakau, gal galime kaip nors sutvarkyti elektrinę, kad atsirastų patraukli, visuomenei ir turistams atverta vieta. Jis užsiminė, kad seniai turėjo mintį – dvylika apaštalų. Jis jau turi paveikslą, „Žmogus ir šventasis“ – tai yra atspindžiai, vienas jų išsijungia, kitas įsijungia, tokiu būdu sukuriama savotiška erdvė“, – BNS sakė A. Toliatas.

Jis sakė: aš tą galėčiau sukurti dovanai – Vilniaus miestui, žmonėms ir matau Ramintojos bažnyčią kaip tokią erdvę, kur tai galėtų būti.

Anot jo, vieną tokį menininko paveikslą yra įsigijusi išeivijos dailės fondą Vilniuje įsteigusi viešoji įstaiga „Lewben Art Foundation“.

„Jis sakė: aš tą galėčiau sukurti dovanai – Vilniaus miestui, žmonėms ir matau Ramintojos bažnyčią kaip tokią erdvę, kur tai galėtų būti. R. Bartkus pasiryžęs tai padaryti. Jis sakė, kad gal bus sudėtinga iškart dvylika apaštalų surasti, bet net jei pradžioje bus pirmieji penki, jis sako – imam ir darom, galiu pradėti jau dabar ir savo darbą dovanoju Vilniaus miestui“, – tvirtino kunigas.

Anot jo, menininkas į Vilnių atvyksta birželio pabaigoje, tad iki to laiko tikimasi surinkti visas reikiamas lėšas ar medžiagas kūriniams. A. Toliatas džiaugiasi, kad iniciatyvą žaibiškai parėmė pirmieji verslininkai.  R. Bartkus yra paskaičiavęs, kad visų kūrinių savikaina siektų apie 18 tūkst. eurų. Pirminiais skaičiavimais, jau gavus lemputes, trūksta dar apie pusę sumos kitoms medžiagoms, techniniam darbui.

Pasak kunigo, prieš porą savaičių menininkas telefonu užsiminė, kad būtų nuostabu, jog lemputes tarsi žvakes bažnyčiai galėtų atnešti patys miestiečiai – apie idėją paskelbus „Facebook“ tinkle, per dešimt minučių atsirado pirmieji rėmėjai, sutikę dovanoti lemputes.

„Tai yra pradžia“, – kalbėjo A. Toliatas.

R. Bartkus nuo 1991 metų gyvena ir kuria Niujorke. Jis rengia asmenines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose JAV, Lietuvoje, Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Menininko darbai įtraukti į JAV Nacionalinės portretų galerijos, Lietuvos nacionalinės dailės galerijos kolekcijas, jo darbų yra įsigiję daug privačių meno kolekcininkų bei MO muziejus.

Svarbiausias memorialo elementas būtų šviesa. Statinio tūrį sudarytų trys suremtos metalo plokštės. Tai užuomina į antkapius senosiose žydų kapinėse, o kartu – dekonstruotą Dovydo žvaigždę.

Plokščių svoris ir grubus metalo paviršius turėtų priminti naktį, kai aplink diena. Arba urvą, kuriame sustoja laikas ir smelkiasi nerimas.

Statinio vidus turėtų būti kuo tamsesnis, kad geriau išryškėtų šviesa. Plokštėse menininkas numatęs padaryti 200 tūkst. kiaurymių, lyg pramuštų kulkomis. Tiek žydų buvo sunaikinta Lietuvoje. Sukantis saulei, tūkstančiai švieselių – mirusiųjų sielų – keliautų vidiniais memorialo paviršiais. Kadangi Lietuvoje daug apsiniaukusių dienų, turėtų būti naudojami ir dirbtiniai šviesos šaltiniai. Memorialas turėtų prilygti dviejų, trijų aukštų namui.

Nors idėja dar tik pradinėje stadijoje, ji jau skatina Lietuvos savivaldybių, Vyriausybės, žydų bendruomenės ir pasaulinės diasporos dialogą. Su holokausto memorialo idėja autorius supažindino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, Amerikos žydų komiteto Užsienio reikalų direktorių Rabbi Andrew Bakerį, to paties komiteto Filadelfijos ir Pietų Naujojo Džersio biuro narius, AJC Pasaulinio forumo atstovus, Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininką Paulą Packerį. Menininko sumanymą visi sutiko palankiai.

Jaučiu didžiulę pagarbą memorialo sumanytojui, tačiau paminklas nėra mūsų bendruomenės prioritetas.

Vilniaus savivaldybė yra numačiusi kelias vietas, kuriose galėtų iškilti holokausto memorialas. Tačiau galutinio sprendimo teisė paliekama pačiai žydų bendruomenei. Be to, tai nacionalinės svarbos klausimas, tad savo žodį privalo tarti ir Vyriausybė. Savivaldybė prisidėtų žemės skyrimu, paminklo priežiūra, aplinkos sutvarkymu.

Lietuvos žydų bendruomenės vadovė F.Kukliansky žiniasklaidai teigė, kad R.Bartkaus iniciatyvą vertina teigiamai. Tačiau reikalingų lėšų Lietuvos žydų paveldo fondas tikrai nebus pajėgus išskirti.

"Jaučiu didžiulę pagarbą memorialo sumanytojui, tačiau paminklas nėra mūsų bendruomenės prioritetas. Pasakysiu, kodėl: mes rengiamės Vilniaus Gaono metams, svarstome memorialo žydų gelbėtojams klausimą. Be to, turime daug neturtingų žmonių, kurie vos suduria galą su galu – juos privalome remti", – sako F.Kukliansky.

Pasak pirmininkės, holokausto memorialo projektas su ja aptarinėjamas jau mažiausiai trejus metus. R.Bartkui buvo rekomenduota monumentą statyti prie autostrados ties Kaišiadorimis, tačiau ta vieta menininkui netiko.

Pagrindinis renginio organizatorius ir rėmėjas ARVI kartu su meno simpoziumo kuratoriumi Ray Bartkumi šiais metais miesto gyventojus ir svečius pakvies į intriguojančias diskusijas ir forumus, dirbtuves su menininkais iš Niujorko ir Londono, ir net šešių naujų meno kūrinių ant Marijampolės sienų pristatymus. Taip pat pirmą kartą patys marijampoliečiai kviečiami dalyvauti sienų tapybos konkurse.

Kartu su R. Bartkumi į Marijampolę atvyksta šviesos dizaineris Kacperas Dolatowskis. Jis pristatys J. Basanavičiaus aikštės apšvietimo projekto tęsinį, taip pat parengs šviesos instaliaciją „Malonny“ penkmečio proga rengiamame performanse „PENKI“. Performansą organizuoja avangardinės muzikos kompozitorius Fastas Forwardas. Tarptautiniame architektūros ir urbanistikos tematikos forume dalyvaus urbanistikos dizaineris, vienas ryškiausių Didžiosios Britanijos kraštovaizdžio ir miesto planavimo specialistų Paulas Anthony Campbellas.

Ant Marijampolės sienų, kartu su Ray Bartkumi tapys dar trys menininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų: Jeffrey Jay Woodbury – tarpdisciplininis menininkas, eksponuojantis piešinius, fotografijas, brėžinius, žemėlapius, spaudos darbus, skuptūras, filmus. Niujorke kurianti Ianthe Jackson, kurios kūriniai dažniausiai sujungia piešimą, skulptūrą ir animaciją, sukurti vaizdai sukelia paslaptingos erdvės pajotį ir Rachel Price Bacon, gimusi ir augusi Niujorke, tačiau šiuo metu moko piešimo Karališkoje meno akademijoje, Hagoje. Iš Londono atvyksta Willas Teather, kurio kūriniai pasižymi magišku realizmu. Jo paveikslai ir piešiniai buvo eksponuojami daugiau nei šimte galerijų ir parodų Didžiojoje Britanijoje.

Pats renginio kuratorius R. Bartkus, kalbėdamas apie „Malonny“ išskirtinumą pasakojo, kad nors „Malonny“ panašus į gatvės meno festivalį, tačiau jame nedalyvauja nė vienas gatvės meno atstovas, todėl Marijampolėje sukuriami darbai yra išskirtiniai ir unikalūs, neretai galutinis rezultatas yra netikėtas. „Kartais menininkai, savo akimis pirmąkart išvydę Marijampolės miestą, jo gatves ir žmones, pagauti įkvėpimo paskutinę naktį koreguoja eskizus. O tokius grandiozinius darbus dideliu greičiu realizuoti padeda savanorių komanda“, - pasakoja R. Bartkus.

Pasak jo, ne visi menininkai būna girdėję apie Lietuvą, kai yra į ją pakviečiami atvykti, todėl kūrėjai gali atsitraukti nuo bet kokių išankstinių nuomonių ir parengti įdomius meninius projektus. Simpoziumo kuratorius atskleidė, kad į Marijampolę kviečiami menininkai turi sugebėti ne tik sukurti projektą, bet ir dideliu greičiu jį įgyvendinti, įtraukti pirmąkart matomus komandos narius į darbą – tai didelis iššūkis.

Per penkerius gyvavimo metus „Malonny“ jau spėjo tapti Marijampolės savitumo ženklu, o sukurta sienų tapyba – turistų traukos objektu. Šiais metais pirmąkart vaizdas iš Lietuvos – simpoziumo sumanytojo ir kuratoriaus, lietuvių kilmės menininko R. Bartkaus kūrinys „Tekantis gyvenimas“ – atsidūrė ant „National Geographic Lietuva“ žurnalo priedo viršelio.

„Malonny“ programoje dalyvaus ir žinomi lietuviai tokie kaip architektas, grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas, filosofas Justas Kučinskas, architektas, aktyvus visuomenės veikėjas Algirdas Žebrauskas,  istorijos pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas Benjaminas Mašalaitis, dainininkė Jurga Šeduikytė.

„Mums svarbu kurti ilgalaikį teigiamą pokytį, paliečianti visą aplinką – toks galingas gali būti menas. Todėl „Malonny“ projektu susižavėjome nuo pat jo idėjos pradžos ir visus šiuos metus stengiamės jį plėtoti ir prisidėti prie to, kad Marijampolėje menas turėtų išskirtinę vertę. Įdomu, kad šiais metais dar labiau įtraukiame vietos menininkus“, – teigia ilgametė „Malonny“ organizatorė, ARVI rinkodaros vadovė Gintarė Urbaitienė.

Atvykdamas į penktąjį meno simpoziumą „Malonny“ R. Bartkus atsiims ir garbingą apdovanojimą, jam bus įteiktas šv. Jurgio Marijampolės globėjo medalis.  Menininkas išgirdęs apie šiuos planus nustebo. „Džiaugiuosi, tai įsipareigojimas man asmeniškai ir visam „Malonny“ projektui. Tačiau ne ką mažesnis apdovanojimas man yra tai, kad atvykus į Marijampolę miestiečiai ateina pabendrauti, išsakyti savo palaikymą ar idėjas, svečiai iš visos Lietuvos prisijungia dalyvaudami renginiuose“, – sakė R. Bartkus.

PROGRAMA

2018-06-29 – 07-04  Menininkai Ray Bartkus, Willas Teatheris, Ianthe Jackson, Jeff Woodbury, Rachel Bacon ir konkurso laimėtojas tapo ant Marijampolės sienų paveiklslus.

2018-06-29 (penktadienis) Atidarymas. Performansas – „PENKI“ (SU KVIETIMAIS)

Vieta – „Lietuvos cukrus“ gamybos patalpos

2018-07-02 (pirmadienis) Vakaras su Niujorko ir Londono dailininkais. Pokalbis apie kūrybą, gyvenimo filosofiją. Atvykusių menininkų kūrybos pristatymai.

Pranešėjai:

–          „Malonny“ kuratorius, menininkas Ray Bartkus (Niujorkas, Lietuva)

–          Menininkas Willas Teatheris (Londonas)

–          Menininkė Ianthe Jackson (Niujorkas)

–          Menininkas Jeffas Woodbury (Niujorkas)

–          Menininkė Rachel Price Bacon (Niujorkas)

Vieta –  „Lietuvos cukrus“ klubo patalpos (P. Armino g. 65)

Laikas – 18:00 val.

Įėjimas laisvas

2018-07-03 (antradienis) Tarptautinis architektų ir urbanistikos specialistų simpoziumas, forumas – „Ateities miestai“ .

Šiame forume iš skirtingų perspektyvų žvelgsime į pasaulines urbanistines perspektyvas ir kelsime klausimus apie tai, kaip šiuo metu pasaulyje keičiasi gyvenamosios žmonių vietos, visų pirma miestai, kokie drąsūs urbanistiniai sprendimai prigyja, o kokie keliauja užmarštin, ką siekiame išsaugoti, o ką griauname?  Taip pat bus keliamas ir platesnis filosofinis klausimas – ką reiškia žmogui gyventi mieste apskritai ir ką reiškia prognozės, kad 2050 m. šeši iš septynių pasaulio gyventojų bus miestiečiai?

Moderatorius – filosofas Justas Kučinskas (Marijampolė, Vilnius)

Pranešėjai:

–          „Malonny“ kuratorius, menininkas  Ray Bartkus (Niujorkas, Lietuva)

–          architektas, grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas (Vilnius)

–          Urbanistikos ekspertas Paulas Campbellas (Londonas)

–          ir kt.

Vieta – viešbučio „Mercure Marijampole“ konferencijų salė (J. Basanavičiaus a. 8)

Laikas – 18:00 val.

Įėjimas laisvas

2018-07-05 (ketvirtadienis) Nuo paveikslo prie paveikslo. Turistinio maršruto premjera – sienų tapybos pristatymas. Menininkų pasirodymai.

Moderatorius – Ray Bartkus

Vieta – nutapytų paveikslų maršrutu, pradžia prie viešbučio „Mercure Marijampole“. (J. Basanavičiaus a. 8)

Laikas – 16:30–18:00 val.

2018-07-05 (ketvirtadienis) 19.00 val. forumas  – „Mūsų miestas: praeitis, dabartis, perspektyvos“.

Šiame forume kalbėsimės apie mūsų miestą – Marijampolę. Kelsime klausimą kokia yra mūsų miestelio tapatybė ir domėsimės kokie istorijos laikotarpiai “į mus kreipiasi” per jo architektūrinius sprendimus, išplanavimą, paminklus, ir “ką jie mums sako”?   Taip pat turėsime progos pakalbėti apie konkrečias miesto erdves ir jų funkcijas, apie artimiausius infrastruktūrinius planus ir begimstančias idėjas.

Moderatorius – filosofas Justas Kučinskas (Marijampolė, Vilnius)

Pranešėjai:

–          „Malonny“ kuratorius, menininkas  Ray Bartkus (Niujorkas, Lietuva)

–          Architektas, aktyvus visuomenės veikėjas Algirdas Žebrauskas (Telšiai, Lietuva)

–          Marijampolės savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Arvydas Bekeris (Marijampolė)

–          Istorijos pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas Benjaminas Mašalaitis (Marijampolė)

–          ir kt. 

Vieta – Beatričės Kleizaitės galerija, Sinagoga (P. Butlerienės g. 3)

Laikas – 19:00 val.

Įėjimas laisvas

2018-07-06 (penktadienis) 18.00 val.   – „Malonny“ iniciatorių Ray Bartkaus ir ARVI atstovų penktojo simpoziumo apibendrinimas ir ateities ambicijos pristatymas.

Vieta – J. Basanavičiaus aikštė

Laikas – 20:30 val.

Pats menininkas sako siekęs Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga moderniai pristatyti JAV publikai lietuvių liaudies meno klasiką.

„Šimtmečio proga norėjome pristatyti Lietuvą Amerikoje, kad žmonės daugiau žinotų apie Lietuvą. Vienas geriausių pristatymų yra menas. Buvo sugalvotas projektas, kuris galėtų važinėti po skirtingus Amerikos miestus, būtų lengvai išardomas, lengvas, bet kartu ir didelis, patrauktų akį (...). Visi tie žmonės matys instaliaciją, matys Lietuvą“, – BNS telefonu iš JAV sostinės sakė R. Bartkus.

„Tai yra moderni lietuviškos klasikos interpretacija “, –  pridūrė jis.

Iš aliuminio konstrukcijų ir spalvas keičiančių šviesos diodų pagaminta šešių metrų aukščio instaliacija istoriniame Junion stoties pastate išbus parą, vėliau ji keliaus į Filadelfiją, Čikagą, aplankys bent porą erdvių Niujorke. Darbą įsigijo Viktoro Butkaus Mo muziejus Vilniuje, jis vėliau čia bus eksponuojamas nuolat.

Tikimasi, kad kūrinį Vašingtone išvys mažiausiai šimtas tūkstančių amerikiečių, kasdien praeinančių pagrindinę salę svarbiausiame Vašingtono transporto susikirtimo taške.

Menininkas sako siekęs rasti reprezentatyvias formas, kurios būtų lengvai suprantamos ir patraukiančios akį JAV publikai.

Atidarant instaliaciją ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas.

R. Bartkaus teigimu, „Sodų“ kompozicija įkūnija ilgaamžę tradicinio Lietuvos meno prigimtį ir parodo jo atsparumą net ir šiuolaikinėje aplinkoje, kartu simbolizuodama Lietuvos valstybingumo tvirtumą.

R. Bartkus nuo 1991 metų gyvena ir kuria Niujorke. Jis rengia asmenines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose JAV, Lietuvoje, Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Menininko darbai įtraukti į JAV Nacionalinės portretų galerijos, Lietuvos nacionalinės dailės galerijos kolekcijas, jo darbų yra įsigiję daug privačių meno kolekcininkų bei MO muziejus.

Instaliaciją istorinio stoties pastato pagrindinėje salėje atidarys Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas ir skulptūros autorius Ray Bartkus, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Menininkas, naudodamas modernias medžiagas ir technologijas, savo kūriniu atkuria lietuvių liaudies menininkų kompozicijas.

Kūriniui „Sodai“ panaudoti aliuminio strypai, jie bus apšviesti besikeičiančių spalvų LED šviesos diodų, o lėtai sukdamiesi jie sukurs kaleidoskopo efektą.

„Stovėdamas svarbiausioje Vašingtono transporto taškų susikirtimo vietoje, šis kūrinys atspindės tuos dinamiškus ryšius bei tamprų dialogą, kuris egzistuoja tarp Lietuvos ir Amerikos. Tai yra savotiškas simbolis, reiškiantis mūsų dviejų valstybių tvirtą tikėjimą individo saviraiška ir žmogaus laisvėmis“, – sakė ambasadorius R. Kriščiūnas.

R. Bartkaus teigimu, „Sodų“ kompozicija įkūnija ilgaamžę tradicinio Lietuvos meno prigimtį ir parodo jo atsparumą net ir šiuolaikinėje aplinkoje, kartu simbolizuodama Lietuvos valstybingumo tvirtumą.

R. Bartkus nuo 1991 metų gyvena ir kuria Niujorke. Jis rengia asmenines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose JAV, Lietuvoje, Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Menininko darbai įtraukti į JAV Nacionalinės portretų galerijos, Lietuvos nacionalinės dailės galerijos kolekcijas, jo darbų yra įsigiję daug privačių meno kolekcininkų bei MO muziejus.

Planuojama, kad po ekspozicijos Junion stotyje instaliacija „Sodai“ bus pristatyta ir kituose JAV miestuose. Po pristatymo JAV „Sodai“ keliaus į Lietuvą ir taps Modernaus meno muziejaus ekspozicijos dalimi.

Kartu su dailininkėmis iš Niujorko Ieva Martinaityte-Mediodia ir Meg Regelous jie kurs paveikslus ant Marijampolės namų sienų. Tuo metu šviesos dizaineris Kasperas Dolatowski pratęs J. Basanavičiaus aikštės šviesos projektą ir kartu su inžinieriais montuos Kultūros centro pastato apšvietimą.

Niujorke gyvenantis R. Bartkus garsėja iliustracijomis tokiems leidiniams kaip „The New York Times Book Review“, „Harper’s Magazine“, „Time“, „The Wall Street Journal“ ir kt., taip pat instaliacijomis, tapyba ir piešiniais, apdovanotas Diplomatijos žvaigžde už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Marijampolėje jis sukurs dar vieną įspūdingą piešinį pačiame miesto centre, kuriame bus galima aptikti anksčiau vykusių Malonny istorijos detalių ir kitų paslėptų idėjų.

Pasak R. Bartkaus sugrįžti ir kurti viename mieste įdomu, nes taip galima pasiekti įspūdingą efektą. „Malonny projektu didelių miestų ir pasaulinių menininkų patirtį perkeliame į kitą erdvę. Tai suteikia miestui ir jo žmonėms naujos patirties“, – sako projekto kuratorius R. Bartkus. Šių metų savo kūrinį jis vadina tam tikra paslaptimi ir kviečia visą savaitę stebėti piešinio procesą.

Keliaujant iš centrinio miesto parko, šalia Marijonų gimnazijos bus galima surasti dar vieną  neeilinį piešinį, jį kurs I. Martinaitytė-Mediodia. Lietuvių kilmės menininkė šiuo metu gyvena ir kuria Niujorke, o jos parodos buvo surengtos JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Suomijoje.

M. Regelous savo kūriniui pasirinko sieną, kuri žymi įėjimą į P. Butlerienės kačių kiemelį. Meg kūryba pasižymi individualių detalių sureikšminimu, kurių visuma sukuria žavingą įspūdį. Menininkė jau yra surengusi penkias asmenines parodas Amerikoje.

Miesto centrinę aikštę šviesa sujungiančio apšvietimo projekto pristatymo metu bus filmuojamas vaizdo įrašas, kuriame bus įamžinti visi susirinkusieji. Ši šviesos dizainerio K. Dolatowski  sukurta apšvietimo kompozicija pretenduoja į tarptautinį apdovanojimą ir pripažinimą. Projektas bus pristatomas ir Londono bendruomenei.

Per tris meno siumpoziumo „Malonny“ metus kūrėjai iš JAV, Didžiosios Britanijos sukūrė dešimt įvairių meno kūrinių  Marijampolės miesto erdvėse.  R. Bartkaus kūrinį „Tekantis gyvenimas“ peržiūrėjo keletas milijonų meno mėgėjų visame pasaulyje.

Programa:

Birželio 30 d.

09.00 val. Dailininkai R. Bartkus, I. Martinaitytė-Mediodia, M. Regelous kuria paveikslus ant Marijampolės namų sienų.

19.00 val. viešbutyje „Mercure Marijampole“ įvyks forumas „3M: mes, miestas, menas“, kur prisistatys Malonny projekte dalyvaujantys dailininkai. Diskusijoje dalyvaus garsūs Lietuvos menininkai ir žurnalistai.

Liepos 1 d.

13.00 val. Sienų tapybos pristatymas (pradžia J. Basanavičiaus aikštėje).

23.30 val. Šviesos projekto inauguracija J. Basanavičiaus aikštėje. Vidurnakčio muzika. Improvizacija „Šviesos greitis: Niujorkas – Marijampolė“. Dalyvauja DJ Dominykas ir gitaristas K. Dolatowski.

„Jeigu viskas pavyks, kaip planuoju, bus sukurta šviesos instaliacija „Tiltai“. Tai – LED konstrukcijos, montuojamos virš tvenkinio. Svarbų vaidmenį atliks ir šviesos atspindžiai vandenyje. – kūrinio idėją pristato autorius. – Pastaruoju metu tiek Amerikoje, tiek Europoje pradėta daug kalbėti apie sienų statymą ir panašius dalykus. Kaip atsvarą toms nesąmonėms statysiu tiltus. Tiltais bandysim jungti lietuvius iš skirtingų šalių ir kartu visus žmones.“

Tradicinis verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalis liepos 8–10 dienomis Prienų rajone, „Harmony park“ teritorijoje vyks jau trečiąsyk. R. Bartkus ne tik dalyvavo abiejuose ankstesniuose PLJS, kurie jam būna proga susipažinti su įdomiais žmonėmis, sutikti senus pažįstamus, pasisemti pozityvios energijos, bet ir pristatė juose po įspūdingą instaliaciją.

2012 metais jis sukūrė didžiulį paveikslą, išmargintą šimtų renginio dalyvių plaštakų antspaudais ir su nedidele provokacija. Kūrinio centre menininkas išraitė atvirumą pasauliui ir skirtingas užsienyje įgytas lietuvių patirtis simbolizuojantį pavadinimą Lietuvai – „(:EthUWA!“. „Nelietuviškas raides ar ženklus naudojau, norėdamas pademonstruoti, kad juos ištariant vis tiek skamba „Lietuva‟, kad reikia ne bijoti svetimų ir naujų kultūrų, o jas panaudoti, integruoti savo labui“, – taip paveikslo idėją paaiškino R. Bartkus.

Antrajame PLJS jis įgyvendino keletą metų galvoje brandintą idėją – iš bemaž 100 kg lempučių sukonstravo pakilimo taką ant parko teritorijoje esančio kalno. Kūrinys, simbolizuojantis išeitis, naujus horizontus, svajas ir ateitį, o kartu – grįžimą, ištakas ir praeitį, buvo kvietimas siekti, svajoti ir kurti.

Keliasdešimt tūkstančių lempučių taip pat padėjo apibendrinti festivalio dalyvių patirtį: „Turbūt ne vienas, skrisdamas lėktuvu naktį, besigėrėdamas mirgančiomis apačioje liekančių ar pasitinkančių miestų šviesomis, išgyveno tą „sustok, akimirka žavinga“ momentą, – kalbėjo menininkas. – Šia instaliacija bandau tokią akimirką sustabdyti.“

Rimvydas Bartkus, už Atlando žinomas Ray vardu, gimė 1961 metais Vilniuje. Baigęs grafikos studijas Vilniaus dailės institute, kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sulaukęs pasiūlymo pristatyti savo darbus viename JAV universitete, 1991-aisiais kūrėjas iškeliavo ir su žmona Ina bei sūnumi Kristijonu įsikūrė Niujorke.

Po kurio laiko jo darbai sudomino dienraščio „The New York Times“ meno direktorių. Vėliau lietuvio iliustracijos publikuotos „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“, „New York Times Book Review“, „Wall Street Journal“, „Los Angeles Times“, „Boston Globe“, „Business Weekly“, „Fortune“, „Smart Money“, „New Republic“, „Business Weekly“, „Christian Science Monitor“ ir kituose leidiniuose. R. Bartkaus darbai buvo eksponuoti Lietuvoje, įvairiuose Europos didmiesčiuose, Niujorke, Pekine. Jis buvo ir Jono Basanavičiaus portretu papuošto 50 litų banknoto, cirkuliavusio iki euro įvedimo, autorius.