Rasta tinkamiausia vieta paminklui

Istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas Reformatų sode labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems. Praėjusią savaitę Miesto plėtros departamentui surengus projekto autorių ir būsimo paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimui kūrėjų susitikimą,  tinkamiausia vieta paminklui buvo rasta savivaldybei pasiūlius pagrindinį taką į sodą iš Pylimo gatvės pusės perkelti arčiau Reformatų bažnyčios pastato, išryškinant bažnyčios ir Sinodo vizualinį kontaktą bei šių pastatų ašyje ir parko pagrindinių takų susikirtimo vietoje nedidelėje aikštelėje įkomponuojant paminklą.

Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos atsiųstuose laiškuose savivaldybei išsakoma tvirta nuomonė prieš betoninių laiptuotų konstrukcijų išsaugojimą ir pasisakoma už sveikų medžių išsaugojimą, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime.

Nors Sinodo pastatas yra perleistas į privačias rankas ir jo prieigos negali būti tvarkomos viešomis lėšomis, sutarta, kad projekte bus numatytos kraštovaizdžio tvarkymo sprendinių gairės ir šiam sklypui. Pagal pasiūlytas gaires savivaldybė išduos Sinodo pastato ir jo aplinkos rekonstravimo sąlygas.

Pritariama medžių tvarkymui

Po rugpjūčio 9 d.  įvykusio Reformatų sodo tvarkymo projekto pristatymo kraštovaizdžio architektams,  savivaldybė sulaukė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) ekspertinės nuomonės, kuria pritariama Reformatų sodo projektui, išryškinami jo privalumai bei  išsakytos pastabos, kaip projektą būtų galima patobulinti.

Kraštovaizdžio ekspertai pritarė numatytam medžių tvarkymui (dalies jų kirtimui).  Projekto autoriai atsižvelgė į konstruktyvias pastabas ir numatė medžių tvarkymo priemones bei šalinamų medžių skaičių pakoreguoti pagal pastabas ir įgyvendinimo etapus, didžioji dalis projekto gyvatvorių nebus genimos.

Įgyvendinat Reformatų sodo projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai.  Šiandien sode auga 264 medžiai. Projektuojant sodą buvo rekomenduojama šalinti 67 medžius (pagrindinės šalinimo priežastys: bloga medžio dendrologinė būklė). Praėjusią savaitę Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai, visuomenininkai,  dar kartą apžiūrėjo kiekvieną sodo medį ir pateikė savo rekomendacijas. Koreguojant takų tinklą ir kitus sprendinius, kaip rašoma pranešime, bus siekiama maksimaliai sumažinti šalinamų brandžių medžių skaičių, išsaugoti vertingą ekosistemą.  Tikslus šalinamų medžių skaičius paaiškės po sisteminio viso projekto sprendinių (takų sistemos, apšvietimo išdėstymo  ir kt.)  peržiūrėjimo ir įvertinimo, tačiau jau dabar aišku, kad šalinamų medžių skaičius tikrai sumažės, o esama ekosistema bus siūloma pildyti  pavėsį toleruojančiomis  augalų rūšimis.

Sodas bus atviras visą parą

Atnaujinto Reformatų sodo neplanuojama aptverti ar užrakinti nakčiai.  Nors I darbų etape jokia tvora ir nebuvo suplanuota, reaguodami  į pasiūlymus dėl aptvėrimo, projekto autoriai atsisakys  tvoros II projekto etape.

Kitos korekcijos projekte

Įsiklausius į sodo lankytojų pasiūlymus, Reformatų sodo takų sistema bus koreguojama – numatoma kieta danga pagrindiniuose tranzitiniuose takuose.

Išgirstas vilniečių siūlymas nesegmentuoti skvero, o siekti universalumo:  nuspręsta, jog Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982-1983 m. brutaliai išgriautos kapinės, bus įamžinta ir išskirta kraštovaizdinėmis priemonėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebus diktuojamos – perkėlus vieną iš pagrindinių takų,  gerokai padidėjo pievos plotas, kurioje miestiečiai galės laisvai rinktis savo veiklos scenarijų, o kitoje kapinių pusėje numatyta tik vaikų žaidimų zona. Likusi teritorija liks visiškai universali įvairioms veikloms.

Dalis vilniečių siūlė eksponuoti ir 1983 m. metų projekto betoninių laiptų fragmentą atnaujintame sode, šalia eksponuoti informaciją apie tarybinių ir Nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir reljefo transformacijos istoriją. Tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija rugpjūčio 27 d. vykusiame svarstyme rekomendavo savivaldybei nesaugoti Tarybinio laikotarpio laiptų fragmento.