Remigijus Šeris papasakojo, kuo vyrai sukėlė įtarimą.

„Trys jauni vyrai, apie 35 metų, ėjo pro šalį, paklausė praėjimo, nes ne tuo keliu pasuko. Jie tokio sportiško sudėjimo. Atkreipiau dėmesį, kad visi panašaus amžiaus. Paklausė, kaip nueiti iki Televizijos bokšto. Nurodėme kelią, ir... Kažkaip tokie labai... Kaip pasakyti... Pasirodė tokie... Ir nusprendėme patikrinti“, – pasakojo R. Šeris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše.

Esą pirmas keistas elgesys buvo vyrų fotografavimasis prie paminklo, skirto aukoms atminti. Vienas šypsojosi ir rodė nykštį į viršų, o kitas fotografavo mobiliuoju telefonu. Po to vyrai nuvyko į bokštą, nusipirko bilietus.

„Kadangi aš ten nuėjau pažiūrėti, kaip kas, man sukėlė įtarimą, kad jie turi radijo stotelę. Aš paklausiau, iš kur jie atvykę. Jie prisistatė, kad atvyko iš Kijevo, kad jie keliauja, buvo Taline, vyko į Helsinkį, stebi įvairias sportines varžybas, dabar atskrido į Vilnių stebėti „Žalgirio“ krepšinio varžybų. Trupučiuką suglumau, sakau: paprastai „Žalgiris“ žaidžia Kaune, „Žalgirio“ arenoje, ne Vilniuje. Mes pasikalbėjome, jie paklausė, ką čia galėtų pavalgyti. Rekomendavau pagrindinius patiekalus ir jie pakilo į restoraną. O aš pasiskambinau tarnyboms, pasakiau policijai, pristačiau, kad yra trys įtartini asmenys, kad reikėtų juos patikrinti“, – kalbėjo R. Šeris.

Jis patvirtino, kad vyrai net penkiolika minučių buvo užsidarę tualete.

Tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, o man bendraujant atsirado ukrainietiški žodžiai. Man tokie dvilypumai sukėlė įtarimą.

„Negali sakyti, kad čia kas nors ypatingo, visi naudojasi ta įstaiga. Kažkokio išskirtinumo nėra. Bet atitinkamai po to patikrinome ir tą įstaigą“, – atviravo Televizijos bokšto vadovas.

R. Šeris pridūrė, kad įtartini asmenys dėvėjo žvejų liemenes.

„Tos žvejo liemenės, kur daug kišenėlių – man pasirodė keista. Tokie atributai pastiprina tokį įtarimą, kad jauni vyrai su tokiomis liemenėmis. Bet pagrindinis įtarimas buvo radijo stotys. Aš paklausiau: kam jums radijo stotis? Jie pasakė, kad yra daugiau vaikinų, kurie yra mieste, ir jiems taip patogiau ir pigiau susisiekti tarpusavy. Tai nėra dažnas momentas, tai sustiprino įtarimą ir mano apsisprendimą informuoti policiją, dėl to, kad iš tikrųjų, jei turi bilietus skraidyti į Vilnių, Taliną, Helsinkį, tai nemanau, kad už paskutinius pinigus mobiliuoju telefonu susiskambintum ar parašytum SMS, kur vyksti, ką veiki ir t. t.“, – sakė jis.

Remigijus Šeris. / J. Elinsko / BNS nuotr.

Televizijos bokšto vadovas minėjo, kad minėti asmenys kalbėjo rusų kalba, o vėliau ėmė įterpti ir ukrainiečių terminologiją.

„Tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, o man bendraujant atsirado ukrainietiški žodžiai. Man tokie dvilypumai sukėlė įtarimą“, – tvirtino jis.

R. Šeris papasakojo, kas vyko atvykus policijos pareigūnams.

„Policininkai atvažiavo pakankamai greitai. Ekipažas ir civiliai asmenys pakilo į viršų ir patikrino jų dokumentus ir užfiksavo, pasikalbėjo. Po šios patikros jie iškeliavo iš bokšto“, – komentavo R. Šeris.

Esą taip ir nepaaiškėjo, kas iš tiesų šie vyrai ir kokie buvo jų tikslai.

„Gali būti ir paprasti keliaujantys žmonės. Negali pasakyti“, – svarstė jis.

Laisvės gynėjų dieną visoje šalyje mini ir moksleiviai, lydimi mokytojų. Karoliniškių gimnazijoje dirbantis mokytojas Algimantas Urbonavičius papasakojo, kuo jam svarbi ši diena.

„Kadangi pats esu dalyvis, stovėjau pirmose eilėse prie bokšto, tą vaikams ir papasakojau. Tai buvo šalta diena, bet mes šalčio nejautėme, mes širdyje jautėme šilumą. Stovėjau pirmoje eilėje, dar gavau su buože. Trenkė kareiviai su labai išplėstais vyzdžiais ir su dideliu pykčiu. Šalia manęs stovėjo kolegė, dabar labai garbingo amžiaus. Vaikams viską papasakojau nuo pat pradžių – kaip mano akyse žuvo Algimantas Kavoliukas. Man po to teko garbė mokyti jo vaikus, jo giminaičius. Aš viską puikiai prisimenu, kaip šiandien. Labai skaudi diena. Tai vyko iš šeštadienio į sekmadienį, aš puikiai prisimenu, kad tai buvo pirma valanda. Aš prie bokšto stovėjau iki 6 val. ryto. Po to žmonės išsiskirstė, kadangi aplink bokštą važiavo tanketės. Tokiu būdu mus nuo bokšto stengėsi atstumti“, – prisiminimais dalijosi A. Urbonavičius.

„Jeigu viskas pasikartotų, eičiau, stovėčiau vėlgi, nė kiek nebijodamas. Tada žmonės nė vienas nebijojo, visi buvo labai drąsūs. Mūsų didžiausias ginklas buvo arbatos puodelis. Girdėjau iš vieno veikėjo, kad savi šaudė į savus – tai nebent tik puodeliais. Ta naktis skaudi, bet ji mums atnešė laisvę“, – sakė mokytojas.

Apie tą nelengvą situaciją Sausio 13-osios naktį papasakojo ir dabartinis Televizijos bokšto valdytojas Remigijus Šeris.

Tada žmonės nė vienas nebijojo, visi buvo labai drąsūs. Mūsų didžiausias ginklas buvo arbatos puodelis.

„Man pagal profesiją reikėjo aptarnauti ryšius. Tarptautinė, tarpmiestinė stotis buvo strateginis objektas, jis buvo saugomas, buvo padarytos barikados, autobusai, sunkvežimiai buvo pastatyti apsaugai. Ir žmonės buvo susirinkę, ir budėjo. Prasidėjus įvykiams, mes kartu su generaliniu direktoriumi Jonu Jagminu užsibarikadavome komutatorių salėje, t. y. tarptautinių pokalbių organizavimo salėje, kadangi šitas ryšys buvo organizuojamas rankiniu būdu“, – kalbėjo R. Šeris.

„Po sausio 13 d. dar vienas komutacinis mazgas buvo organizuotas tarptautinėje, tarpmiestinėje stotyje, bombų slėptuvėje. Dvi moterys budėjo ir pasikeisdamos vykdė tą misiją. Slėptuvės durys buvo užkrautos baldais, kad negalėtų jų rasti. Reikėjo drąsos, pasiryžimo ir pasišventimo“, – šnekėjo Televizijos bokšto valdytojas.

„Kada prasidėjo įvykiai prie bokšto, prie LRT pastato, tada atvažiavo sunkvežimis su kariškiais ir, išlipę prieš tarptautinę stotį, kareiviai jau ruošėsi įėjimui. Mes stebėjome juos, žinojome. Mušė adrenalinas, bet įvykus šūviams prie LRT pastato, kariškiai gavo komandą vykti ten, sulipo atgal į sunkvežimį ir išvažiavo. Matyt, jų trūko ir tie įvykiai juos patraukė į kitą objektą“, – sakė R. Šeris.

P. Lileikio nuotr.

Pašnekovas minėjo, kad jam teko susidurti ir su spec. kariais.

„Čia buvo pučas, jie darė tokią generalinę repeticiją. Aš irgi tarybinėje armijoje tarnavęs, specialiose pajėgose, tai buvau susikibęs su dviem. Įtempta situacija, pabandžiau atimti ginklą. Gavau į kailį kaip reikiant“, – pripažino R. Šeris.

Šiandien R. Šeris vadovauja objektui, Sausio 13-osios naktį sugėrusiam daugiausia agresijos.

„Mūsų darbuotojai, buvę Televizijos bokšto darbuotojai išgyveno tuos įvykius tiesiogiai ir visada susirenka sausio 12 d. vakare paminėti tų įvykių, prisiminti, pasikalbėti“, – teigė Televizijos bokšto valdytojas.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) spalio 1 dieną atmetė V. Sutkaus skundą, kuriuo jis prašė V. Šerio portalui 15min.lt 2018-ųjų rugpjūtį išsakytus teiginius pripažinti neteisingais ir žeminančiais buvusio LVK vadovo garbę ir orumą.

VAT taip pat tenkino V. Šerio skundą – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo šiemet priimtą sprendimą, kuriuo vienas iš teiginių buvo pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu V. Sutkaus garbę ir orumą.

Apygardos teismo teigimu, teiginį „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Šerį (rus. šalin)“ pripažindamas neatitinkančiu tikrovės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog frazė „daloj Šerį“ buvo pavartota ne oficialiame renginyje, o jam pasibaigus.

„Nustatyta, kad minėtą frazę V. Sutkus sušuko viešos diskusijos dalyviams esant Ryšių reguliavimo tarnybos patalpose, formaliai pasibaigus posėdžiui, bet pats renginys dar nebuvo pasibaigęs (....). Be to, net ir laikant, kad frazė „daloj Šerį“ buvo sušukta po oficialaus renginio, tai nesudarytų pagrindo ginčyto teiginio laikyti melagingu ir neatitinkančiu tikrovės, nes teismų praktikoje yra pasisakyta, kad duomenys neatitinka tikrovės, jei paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, tai yra iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių“, – rašoma VAT nutartyje.

Joje pažymima, kad aplinkybė, jog frazė „daloj Šerį“ buvo sušukta oficialaus renginio pabaigoje, o ne paties renginio metu, laikytina tik nereikšmingu netikslumu, bet ne melagingos informacijos teikimu.

„Tuo atveju, kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę“, – teigiama nutartyje.

Tuo metu dėl V. Šerio išsakytų teiginių „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose (LVK prezidento – BNS). Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, VAT palaikė pirmos instancijos teismo poziciją, kad jie atitinka tikrovę ir nežemina V. Sutkaus garbės ir orumo.

„Pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė iš visumos nagrinėjant bylą ištirtų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, kitų aplinkybių ir duomenų, tarp kurių – S. Sutkaus asmenybę, jo veikloje naudojamus elgesio metodus ir kitas aplinkybes charakterizuojantys duomenys“, – rašoma VAT nutartyje.

VAT taip pat priteisė V. Sutkui atlyginti Telecentro ir R. Šerio patirtas bylinėjimosi išlaidas – atitinkamai 12,3 tūkst. ir 10,2 tūkst. eurų.

„Pradėdamas darbuotis (Telecentre - BNS) neturėjau informacijos, nebuvau jos gavęs, kad reikia (deklaruoti - BNS). Visąlaik dirbau privačiame darbe ir ten deklaruodavau tik pajamas ir turtą, pradėdamas čia (Telecentre - BNS) dirbti lygiai taip pat - deklaravau tik pajamas ir turtą, o privačių interesų deklaracijos ir nepildžiau, nes nepriėjo ta informacija. O kai tik sužinojau, iškart užpildžiau ir dabar pildysiu“, - BNS sakė R.Šeris.

Jis teigė nežinantis, kokios pasekmės jam gresia dėl VTEK išvados, jas Telecentro vadovas ketina aptarti su Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog aiškinsis pažeidimo aplinkybes.

„Įstatymo pažeidimą vertinu vienareikšmiškai blogai. Bus aiškinamasi dėl pažeidimo aplinkybių“, - BNS per atstovę spaudai sakė R.Masiulis.

VTEK trečiadienį pranešė, kad nuo 2013 metų gruodžio valstybės valdomam Telecentrui vadovaujantis R.Šeris savo privačių interesų deklaraciją pateikė tik šių metų kovo pabaigoje, nors tai turėjo padaryti per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskyrimo į šias pareigas.

Deklaracijoje R.Šeris nurodo valdantis 1 tūkst. vienetų telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ akcijų, iki praėjusių metų balandžio - beveik 33 proc.Vilniaus rajono įmonei „Dvarų keramika“ akcijų, taip pat deklaravo automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, ryšius su buvusiais tuometinio „Lietuvos telekomo“ darbuotojais.

R.Šeris 23 metus iki 2012 metų rugpjūčio dirbo „Telia Lietuvos“ (anksčiau - „Teo LT“) grupėje, nuo 2013 metų vasario iki liepos vadovavo jau bankrutavusiai bendrovei „Dvarčionių keramikai“.

Tyrimą VTEK atliko gavusi dienraščio „Lietuvos žinios“ užklausą.

Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo deklaruoti privačius interesus.

Tyrimas pradėtas dienraščio „Lietuvos žinios“ iniciatyva - jo teigimu, R. Šeris nėra deklaravęs privačių interesų. Pirminis VTEK patikrinimas parodė, jog Telecentro vadovas nebuvo pateikęs privačių interesų deklaracijos nuo 2013 metų gruodžio, kai pradėjo vadovauti įmonei.

VTEK prašys Susisiekimo ministerijos atlikti patikrinimą, ar kitų jos kontroliuojamų įmonių, įstaigų vadovai bei jų pavaduotojai laiku ir tinkamai pateikė privačių interesų deklaracijas.

„Džiugu, jog MEZON tinklo plėtra vyksta sparčiai ir sėkmingai. Per nepilną pusmetį spartaus ir kokybiško 4G LTE interneto paslaugas jau galime pasiūlyti daugeliui Lietuvos miestų gyventojų. Šiuo metu intensyviai dirbame toliau plėsdami ir modernizuodami 4G tinklą: 2016 m. pabaigoje planuojame turėti 1100 bazinių 4G interneto bazinių stočių, kurios užtikrins kokybišką ryšį daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių“, - pasikeitimus pažymi Remigijus Šeris, Telecentro generalinis direktorius.

Nuo šių metų pradžios MEZON 4G LTE neriboto interneto paslaugos pradėtos teikti ir išmaniajame telefone. Išmanusis ZTE Blade dviejų SIM kortelių telefonas klientams suteikia galimybę vieną kortelę naudoti tik duomenų siuntimui, o kitą – balso paslaugoms ir trumposioms žinutėms. Nuo balandžio mėnesio 4G LTE internetas klientams siūlomas jau ir planšetėje HUAWEI T1.

„4G tinklo modernizavimo procesas nulėmė, jog paslaugų kokybės pokyčius pajuto tiek naujojo 4G LTE, tiek esamo MEZON tinklo vartotojai. Daliai klientų migravus į 4G LTE tinklą, pastebimai pagerėjo ir esamo MEZON tinklo paslaugų kokybiniai parametrai, todėl visi klientai gali džiaugtis greitaveikos augimu bei paslaugų kokybe. Klientams teigiamai įvertinus paslaugos kokybės šuolį bei patogius neribotų duomenų planus, duomenų suvartojimas 4G LTE tinkle išaugo 2,5 karto iki vidutiniškai 100 GB per mėnesį“, - teigia R. Šeris.

Apie AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) yra Valstybės valdoma akcinė bendrovė, teikianti radijo ir televizijos programų siuntimo, TV reportažų perdavimo, duomenų perdavimo, interneto ir telefonijos paslaugas visoje Lietuvoje. Aukštą Telecentro paslaugų kokybę užtikrina kompetentingi specialistai, pažangiausios ryšio technologijos ir įsiklausymas į klientų poreikius.

4G ryšiui svarbių radijo dažnių aukcione ketinantis dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), net ir negavęs licencijos, galėtų išlikti reikšmingu žaidėju duomenų perdavimo rinkoje, sako įmonės vadovas Remigijus Šeris.

Interviu BNS jis teigė, kad įmonė tokiu atveju pasiūlytų įpareigoti dažnius išsidalinusius mobiliojo ryšio operatorius teikti nacionalinio tarptinklinio ryšio paslaugas.

Prieš artėjantį svarbų dažnių aukcioną rinkoje girdima abejonių dėl Telecentro ketinimų konkuruoti su trimis didžiausiais operatoriais „Tele2“, „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“, tačiau Telecentro generalinio direktoriaus teigimu, rinkoje turėtų būti sudarytos sąlygos konkurencijai, o pasirinkimo laisvė turėtų būti palikta vartotojui.

– BNS: Ar galima tvirtinti, kad technologinis pokytis - perėjimas nuo „WiMax“ prie LTE technologijos - yra vienas reikšmingiausių Telecentro istorijoje?

– R.Šeris: Iš tikrųjų labai reikšmingas. Telekomunikacijose įranga skaičiuojama 5-8 metams - per tą laikotarpį ji technologiškai, morališkai ir fiziškai pasensta. Dėl to, kad IT sritis stipriai ir greitai vystosi, ta įranga, kuri buvo pagaminta prieš 6-7 metus, jau nebeatitinka rinkos poreikių. Prieš 5 metus vystantis televizijos rinkai, analoginė televizija neatitiko poreikių ir buvo pereita prie skaitmeninės televizijos. Lietuva taip pat priėmė sprendimą išjungti analoginę televiziją ir pradėti transliacijų siuntimą skaitmenine technologija.

Pagrindinis Telecentro verslas buvo programų siuntimas ir prieigos nuoma. Reikėjo priimti sprendimą ir, manau, kad tada pats reikšmingiausias dalykas buvo padarytas, pereinant iš analoginės į skaitmeninę televiziją.

Taip pat priimtas sprendimas teikti duomenų perdavimo paslaugas per plačiajuostę bevielę prieigą. Tuo metu šis sprendimas buvo strategiškai reikšmingiausias ir labai teisingas - įmonė diversifikavo savo veiklą, buvo toliaregiškai pažiūrėta į perspektyvą, nes tuo metu mobiliojo ryšio operatoriai teikė tik balso telefonijos paslaugas ir kaip pridėtinė vertė buvo internetas.

Telecentras ėjo į šią sritį pilnu tempu, ir tai buvo sėkmė. Nesėkmė atsirado tada, kada prasidėjo krizė ir „Intel“ nusprendė toliau nebevystyti „WiMax“ technologijos. Rinkoje LTE technologija nugalėjo ir operatoriai prieš kelis metus duomenų perdavimui pasirinko būtent šią technologiją.

Mes įvertinome situaciją, pasižiūrėjome, kokios reikalingos investicijos, kokia bus pasekmė įmonei, jeigu mes nediegsime šitos technologijos, ir priėmėme sprendimą važiuoti į priekį ir modernizuoti esamą tinklą, pereinant į LTE technologiją.

– BNS: Ar teisingai Telecentras įvardijamas kaip pretendentas tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi?

– R.Šeris: Čia yra toks maišymas. Visi kalba apie tradicinę telefoniją per 2G ir 3G technologiją. Mes nepretenduojame į šituos dažnius ir neketiname statyti 2G ir 3G tinklo. (...) Mes modernizuojame duomenų perdavimo tinklą, statome naują LTE standarto technologijos tinklą, kuris yra duomenų perdavimu grįsta paslauga. Tradicinio balso telefonijos paslaugų mes tikrai neteiksime.

– BNS: Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ketina organizuoti 4G ryšiui svarbių radijo dažnių aukcioną. Praėjusią savaitę suinteresuotos šalys pateikė pastabas dėl aukciono sąlygų. Kaip Telecentras vertina būsimo aukciono sąlygas?

– R.Šeris: Aš asmeniškai ir mūsų vadovų komanda už tai, kad aukcionas vyktų tikrai skaidriai, be išankstinių lobistinių nuostatų. Mes kritikavome (sąlygas - BNS), kreipėmės į Konkurencijos tarybą dėl to, kad jautėsi išankstiniai susitarimai.

Tos sąlygos tikrai keistinos. Norėtume, kad jos būtų keičiamos nebūtinai, kaip mes sakome, bet tegul Ryšių reguliavimo tarnyba įvertina, ar mūsų pastabos yra teisingos, ir jei jos teisingos, tegul atitinkamai koreguoja ir konkurso sąlygas. Mano noras, kad nebūtų daromos dirbtinės kliūtys kitam operatoriui ateiti, nes dabar gaunasi, kad siūlomi 3 paketai ir yra 3 mobiliojo ryšio operatoriai. Čia nesiskaito aukcionas, čia skaitosi dažnių pardavimas.

Jeigu dalyvauja daugiau dalyvių, bet kokiu atveju laimi vartotojas, nes rinkoje bus didesnė konkurencija ir ji neapribota jokiais papildomais saugikliais. Tegul vartotojas pasirenka operatorių, paslaugų kokybę, įkainius ir t.t.

Mūsų prašymas ir noras, kad tegul renkasi vartotojas, o ne mobilūs operatoriai, kas su jais gali konkuruoti, o kas, jų nuomone, to nevertas.

– BNS: Ar matote galimybę skųsti aukciono sąlygas, jeigu vis dėlto RRT neatsižvelgtų į jūsų pastabas ir Telecentro netenkins galutinis sąlygų variantas?

– R.Šeris: Dabar iškart pasakyti negaliu. Mes tikrai dėsime daug pastangų, kad tos sąlygos būtų priimtinos ne tik mums, bet ir kitiems.

BNS: Jeigu vis dėlto bus nuspręsta išdalinti 3 radijo dažnių paketus ir Telecentras negaus nė vieno. Kokią įmonės ateitį matote, ar turite atsarginį planą?

– R.Šeris: Turime tą planą, tai nėra beviltiška situacija. Mes dar nepasiūlėme, bet pasiūlysime tą variantą, kaip yra civilizuotose šalyse, kur esamiems operatoriams išsidalinus dažnius, yra prievolė sudaryti nacionalinį tarptinklinį ryšį kaimiškuose rajonuose, kad vėlgi laimėtų vartotojas.

Taip yra Čekijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, kur neseniai vyko aukcionai. Ten laimėję operatoriai buvo įpareigoti teikti užmiesčio tarptinklinio ryšio paslaugas, kad neuždarytų kitų rinkoje dirbančių įmonių, panašių kaip Telecentras. Pavyzdžiui, mūsų klientas pajudėjo link Kauno ar nuvažiavo į nedidelį miestelį, jis jungiasi per kitą operatorių, o mes atsiskaitytume su tuo operatoriumi už tarptinklinio ryšio paslaugas.

Mes turime dažnius, mes statome tais dažniais tinklą. Jei nebus minėtų paslaugų, reikės kažkiek daugiau bazinių stočių. Bet mes esame parengę verslo planą ir mums viskas tinka.

– BNS: Ar galite plačiau papasakoti apie šį verslo planą? Rinkoje kalbama, kad Telecentrui reikės kelių dešimčių ar net daugiau nei 100 mln. eurų investicijų. Kokie yra jūsų skaičiavimai?

– R.Šeris: Negaliu detaliai atskleisti tų dalykų, bet galiu pasakyti, kad jei rinkoje skelbiama 100 mln. eurų, tai bus kelis kartus mažiau. (...) Negaliu pasakyti, nes tai yra komercinė paslaptis. Mes nesame rinkos avantiūristai, visa komanda dirbusi gerai žinomose IT rinkos įmonėse. Mūsų patirtis ir žinios leidžia tiksliai suskaičiuoti. Lygiai taip pat moka skaičiuoti ir kiti.

Norint investuoti, reikia pasiskolinti pinigų. (...) Šiai dienai neturime nė vienos skolos, 10 metų dirbome pelningai, išskyrus tuomet, kai valstybė priėmė sprendimą išjungti analoginę televizija.

Esame paskelbę konkursą bankams, kurie nori mums paskolinti šitam projektui pinigų ir turime keletą pasiūlymų. Tai reiškia, kad bankai vertina mūsų verslo planą, žiūri mūsų kontraktą su tiekėju (LTE įrangos - BNS), perspektyvas, analizuoja rinką. Jau turime keletą pasiūlymų su labai geromis sąlygomis.

– BNS: Ar tai yra vietos, ar tarptautiniai bankai?

– R.Šeris: Yra dalyvių iš užsienio ir iš Lietuvos.

– BNS: Kada ketinate pasirašyti paskolos sutartį su banku?

– R.Šeris: Priklausys nuo derybų. (...) Aš manau, kad šiemet.

– BNS: Ar jau turite pasirinkę LTE technologijos įrangos tiekėjus?

– R.Šeris: Turime, bet kol kas negalime įvardinti. Tai bus paskelbta artimiausiu metu.

– BNS: Susisiekimo ministerija ketina Telecentrą įtraukti į kuriamą transporto įmonių holdingą. Kaip tai paveiktų įmonės planus ir dalyvavimą dažnių aukcione?

R.Šeris: Aš nematau jokio skirtumo, ar būsime, ar nebūsime holdinge. Mes operuojame savo kapitalu ir jokių išlygų negali būti, ar tai būtų skolinimosi, ar investicijų, ar paslaugų kokybės klausimas. Kokios priklausomybės mes bebūtume, mes dirbame rinkoje ir holdingas už mus nepadirbs ir neišgelbės. Aš manau, kad pirmas dalykas, kuris lemia sėkmę rinkoje, yra vadovų komanda, darbuotojų požiūris ir darbas su klientais.

– BNS: Rinkoje taip pat buvo minčių, kad Telecentras galėtų bandyti tapti stipriu infrastruktūros žaidėju, o ne bandyti konkuruoti su mobiliojo ryšio bendrovėmis.

R.Šeris: Mes turime tik 59 bokštus, o norint padengti visą teritoriją, reikia kelių šimtų bokštų. Mes jų neturime, juos turi pasistatę mobiliojo ryšio operatoriai. Mes šiai dienai nuomojamės per 500 vietų savo tinklui ir dar tinklą reikės išplėsti, ieškoti vietų, kad galėtume padengti teritoriją.

Šiuo metu kiekvienas statosi savo tinklą. Manau, kad iki infrastruktūros operatoriaus ar bendrų sprendimų mums dar toli, dar reikia daug pamokų išmokti. Turi būti pakankamai didelė konkurencija, kad rinkos dalyviai pradėtų bendradarbiauti.

– BNS: Dėkoju už pokalbį.

----------

RRT ruošiasi rengti 4G ryšiui svarbių 900 megahercų (MHz) ir 1800 (MHz) radijo dažnių blokų aukcioną. Šią savaitę RRT su būsimais dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis ketina aptarti jų pateiktas pastabas dėl aukciono sąlygų. Aukcioną numatyta surengti lapkričio 30 dieną.

Pradinėse aukciono sąlygose nurodoma, kad ketinama išdalinti 3 radijo dažnių blokus. Šias radijo dažnių juostas dabar - iki 2017 metų spalio pabaigos - turi teisę naudoti „Bitė Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“, tačiau būsimame aukcione ketina dalyvauti ir Telecentras.

Telecentras liepos pabaigoje paskelbė apie ketinimus atsisakyti „WiMax“ technologijos ir pereiti prie LTE technologijos.