Tačiau „Eurovaistinėje“ apsilankiusios moterys atviros – nėra nieko gražiau už sveikatą. Savo kasdieniais grožio puoselėjimo įpročiais atvėsus orams pasidalino modelis Simona Starkutė ir Renata Mikailionytė.

Žinomos moterys sako, kad išskirtinių grožio paslapčių jos neturi ir vadovaujasi tuo, kas visiems puikiai žinoma. Modelis S. Starkutė sako, kad pagrindinės jos grožio paslaptys yra susijusios su odos priežiūra. Šiuo metu daug dėmesio veido odai skirianti moteris sako, kad svarbiausia atrasti tas priemonės, kurios yra tinkamiausios asmeniškai jai.

„Paslaptis paprasta – žinoti, kas tavo odai labiausiai tinka ir kas jos nealergizuoja. Atėjus į bet kurią parduotuvę gali nusipirkti tikrai daug nuostabios kosmetikos, bet panaudojus ją gali prasidėti diskomfortas ar alerginė reakcija – taip produktą lengva ranka nurašysi sakydama, kad jis blogas, nors tai bus netiesa, paprasčiausiai tuo metu jis netiko tavo odai. Ypač sudėtingas laikas – ruduo, kai po vasaros odos problemos dar labiau išryškėja, nes ji yra nualinta“, – savo paslaptimis dalijosi modelis.

Tiesa, moterys pastebi, kad odos ir plaukų priežiūra pasikeitus sezonams taip pat keičiasi, tuo galėjo įsitikinti ir „Eurovaistinėje“ išbandžiusios odos ir plaukų tyrimus. Ne viena čia apsilankiusi moteris sužinojo, kad jiems trūksta drėgmės, todėl  grožio specialistai dalinosi savo rekomendacijomis, kaip pagerinti būklę.

Modelis R.  Mikailionytė sako, jau seniai įsitikinusi, kad atvėsus orams, reikia keisti ir veido bei plaukų priežiūros įpročius, todėl žinoma moteris, ima dairytis „sunkesnių“ veido kremų, kurie labiau apsaugotų odą. Ji taip pat  priduria, kad stipriau drėkinančių priemonių prireikia ir plaukams.

„Eurovaistinės“ grožio vaistinių atstovė Aušra Vareikienė sako, kad svarbu, jog kiekviena į vaistinę užsukusi moteris rastų rūpimus atsakymus į klausimus: pradedant odos priežiūra, baigiant patarimais, kaip išsirinkti tinkamą lūpų dažų spalvą.

Tiesa, dėmesys grožiui „Eurovaistinėje“ skiriamas kasdien, todėl nereikia laukti progos, kad galėtum sužinoti rūpimus atsakymus, išsitirti odos, plaukų ir galvos odos būklę, išsitirti, kokių medžiagų trūksta organizmui, pasikonsultuoti dėl tinkamiausių priemonių su specialistais galima bet kuriuo metu. „Grožiui dėmesio reikia skirti ne tik ypatingomis progomis, bet kasdien“, – sako A. Vareikienė.

Tai sako pastebintys ir šalies dizaineriai, kuriems gruodis – tikras darbymetis. Gausu ne tik individualių užsakymų, bet ir apsilankymų šventinėse mugėse –  jau labai greitai renginys nudžiugins ir Kauno gyventojus bei svečius.

Populiarėja „lėta“ mada

Artėjant didžiosioms metų šventėms eilės nusidriekia ir prie lietuvių kūrėjų darbų. Kaip pastebi žymus armėnų kilmės dizaineris Seržas Gandžumianas, nors kūrėjų rankų darbo produktai šiek tiek brangesni, tačiau tai kompensuoja jų pridėtinė vertė ir kuriama emocija. Jo manymu, žmonės, kurie lankosi įvairiuose dizainerių pop–up'uose, jau supranta lietuviškos prekės, kūrybinio produkto vertę.

Jam antrina mados dizainerė Renata Mikailionytė. Drabužių kūrėja įsitikinusi, kad daiktų mums nereikia labai daug, tačiau jie nuolat kažkur keliauja, nusidėvi, pasimeta, tad kyla natūralus poreikis atsinaujinti. 

„Esu lėtos mados šalininkė, todėl tokius daiktus ir kuriu. Lietuvių dizaineriai kuria iš kokybiškų audinių, įdomaus dizaino, o žmonės tai vertina. Tai matome dalyvaudami įvairiuose renginiuose. Jų metu tu susiduri su pirkėju, kuris yra tavo įkvėpėjas. Matai, į kokias rankas, į kokio žmogaus gyvenimą pakliūva tavo kurtas daiktas. Tai yra labai įdomu. Lietuviška prekė yra paklausi ir vertinama mūsų žmonių bei užsienio turistų“, – sako gruodžio 7-8 dienomis Kauno „Akropolio“ kalėdiniame „Designer Space“ pop–up pasirodysianti R. Mikailionytė.

Anot renginio organizatorių, kalėdinės nuotaikos renginys vienoje erdvėje suburs per 20 gerai žinomų Lietuvos mados kūrėjų. Šventinę nuotaika abi renginio dienas kurs ir gospelo muzikos atlikėjai „Joy Spell“.

Susidomėjimas lietuvių darbais auga

Dar daugiau, kaip pastebi gerai žinoma profesionali drabužių dizainerė Lilija Larionova, daugėja žmonių, kurie lietuviška produkcija apsirengia nuo galvos iki kojų.

„Kūrėjams dabar – šventinis metas, žmonių susidomėjimas dabar didesnis, nes žmonės ieško kažko ypatingo. Mes, kūrėjai, jau kurį laiką (ne tik prieššventiniu laikotarpiu) stebime lietuvių tendenciją palaikyti lietuviškus prekės ženklus ir tai labai džiugina. Tikrai daug klientų džiaugiasi galėdami dėvėti tautiečių siūtus drabužius, o kai kurie išvis stengiasi pirkti tik lietuvišką, originalią produkciją, rengiasi vien „lietuviškai“, – įsitikinusi kita „Designer Space“ dalyvė.

Pataria, kaip Kalėdoms apsipirkti išmintingai

Nors gruodis kūrėjams tikras darbymetis, tačiau ir jie randa laiko dovanų paieškoms. Norint „neprašauti“ su dovana dizaineris S. Gandžumianas pataria vieną esminį dalyką, kuriuo vadovaujasi ir jis pats.

Dovana turi nešti prasmę, o ne kainą.

„Visais laikais galiojo viena taisyklė – dovana atliks savo misiją tada, jei ją pirksime pažinodami žmogų, įdėsime pastangų, kad jam tai patiktų. Gali, pavyzdžiui, kolektyvui dovanoti visas vienodas dovanas, arba kiekvienam pagal jo įdirbį, asmenines savybes, pomėgius, individualizuoti dovanas. Kai dovaną renki giminaičiams ar draugams, vėl remiesi kitais kriterijais, bet savęs nemažai įdedi į paieškas. Dovanos yra išlaidos, todėl reikia jas reikia planuoti išmintingai. Jei dovanojate šiaip sau, geriau išvis to nereikia. Dovana turi nešti prasmę, ne kainą, o prasmę“, – pabrėžia jis ir priduria labai sėkmingai tuo besivadovaujantis savo gyvenime

Į parduotuvę  – su sąrašu

R. Mikailionytė pabrėžia, kad žmonės yra labai skirtingi, bet kai kuriems jų puiki dovana galėtų būti ir drabužiai. „Tiems, kurie mėgsta kokybiškus drabužius, lietuvių darbas galėtų būti puiki dovana. Galbūt žinote, kad artimam žmogui kažko trūksta – tai gera proga juo (arba savimi) pasirūpinti, be to, visada galima ir paklausti, ar, pavyzdžiui, mamai kažko reikia“, – pataria ji.

Dovanų patarimų nestokojo ir L. Larionova. „Žmonės lietuviškus darbus perka ir sau, ir dovanoms, ir net ne po vieną. Mugės tuo ir patogu, kad vienoje vietoje galima daugiau savo norų įgyvendinti, atrasti kelias dovanas. Čia būna ne tik drabužiai, bet ir žiemos aksesuarai – šalikai, pirštinės – ir pan. Puiki idėja – prijuostės, autorinio, rankų darbų medaus statinėlė“, – kalbėjo moteris.

Dizainerė pasakojo visada perkanti tokias dovanas, kokias norėtų pati gauti. „Niekada nebūna taip, kad nušluočiau žvakidžių lentynas, o po to galvočiau, kam čia jas padovanojus. Pirkdama dovaną visada žinau jos gavėją. Stengiuosi pasidaryti bent minimalų sąrašą, ką kam pirksiu“, – apibendrina ji.

Atvykus – lengva depresija

„Pradžioje nebuvo lengva: pamačiau sniegą lapkričio mėnesį ir daug nuo šalčio susiraukusių veidų, o juk buvo paauglystė, norėjosi išeiti, bendrauti: 1996 metais dar neturėjau nieko: nei draugų, nei padorios vietos, kur nueiti pašokti (nes į tuo metu egzistavusias tėvai griežtai neleido), nei... net kur lankyti mokyklą man, dar nešnekančiai lietuviškai“, – dabar jau su lengva šypsena prisimena Erica. „Sėdėjau viešbutyje ir žiūrėjau MTV, kuris buvo tarsi mano ryšys su pasauliu, – šypsosi pašnekovė. – Bet pagaliau sužinojome apie galimybę mokytis mokykloje su sustiprinta anglų kalba, ten susiradau būrį draugų ir viskas palengvėjo“.

Kaip diena ir naktis

Nors irgi planavau, kad visus vaikus pagimdysiu iki 30-ties, labai džiaugiuosi, kad dabar turėsim mergytę!

Laidos vedėjai Renatai Mikailionytei paprašius prisiminti, kaip jai, merginai iš Airijos, atrodė dar tik atsigaunanti Lietuva, Erica purto galvą ir kartoja: „Kaip diena ir naktis, kaip diena ir naktis. Tada nebuvo nieko, dabar yra viskas. Viskas nuostabiai atsigavo, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą. Taip pat ir žmonės. Pamenu, kaip visi sujungdavom jėgas ir žinias, kad būtų kuo geriau, kuo kokybiškiau“, – su nostalgija prisimena Erica, kuri kartu su savo kolegomis buvo vieni šiuolaikinės muzikos kvieslių Lietuvoje.

Aplankė beveik visą Lietuvą

Retas vietinis gali pasigirti matęs tiek Lietuvos kampelių, kiek jų matė Erica: „Mačiau labai labai daug. Apvažinėjom miestus, miestelius, net kaimus“. Paklausta, kuri vieta traukia labiausiai, Erica nedvejoja: „Labai labai myliu Vilniaus senamiestį. Ir Nidą – ten kasmet atostogaujame bent savaitę. Ir Ventės ragą – todėl ten esant minus dvidešimčiai tris dienas ir filmavome klipą“, – juokiasi garbanė.

Daugiau jėgų negu anksčiau

Laidos vedėjai Renatai Mikailionytei paklausus, ką patartų moterims, kurios nesiryžta gimdyti po 35-erių, Erica pataria įsiklausyti į save, nes viskas priklauso nuo paties žmogaus: „Aš pavyzdžiui, jaučiuosi daug puikiau ir daug geresnės formos nei bet kada anksčiau. Turiu daugiau jėgų. Na ir, žinoma, daugiau gyvenimiškos išminties, kantrybės. Tiesą sakant, nors irgi planavau, kad visus vaikus pagimdysiu iki 30-ties, labai džiaugiuosi, kad dabar turėsim mergytę!“, – glostydama pilvuką šypsosi Erica.

Kaip Erica auklėja savo vaikus, kur ketina lankytis su netrukus gimsiančia dukrele ir kaip suderina šeimą bei karjerą, bus galima sužinoti šeštadienį 9.30 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“.

„Stengiuosi visiems skirti vienodai dėmesio ir apkabinimų. Kartais net mintyse dėlioju jų grafiką“, – prisipažįsta trynukų mama Inga. Šį šeštadienį, TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ Inga papasakos, kaip auklėti tris mažylius ir nepasiduoti net tada, kai reikia labai daug kantrybės.

Ligoninėje – daugiau nei mėnesį

Kaip dažniausiai nutinka trynukams, o kartais ir dvynukams, taip nutiko ir Aušrai, Vakariui bei Joriui – jie gimė kiek per anksti, vos septynių mėnesių.

Sunku buvo ne tik man, kaip mamai, bet ir seselėms – tuo pačiu metu palatoje gulėjo dar dvi mamos, pagimdžiusios taip pat po tris mažylius!

„Didelis iššūkis buvo net maitinimas: pačioje pradžioje jiems buvo galima duoti vos po kelis mililitrus pienuko! Sunku buvo ne tik man, kaip mamai, bet ir seselėms – tuo pačiu metu palatoje gulėjo dar dvi mamos, pagimdžiusios taip pat po tris mažylius!“ – retą situaciją nupasakoja Inga.

Šiandien seselėms ji dėkinga už naudingus patarimus, o kitoms trynukų mamoms – už draugystę, kurią puoselėja iki šiol. „Galite įsivaizduoti kaip atrodo mūsų susitikimai, kai tiek mažylių vienu metu šliaužioja ant grindų“, – šypsosi moteris.

Mokosi vieni iš kitų

Šiandien Ingos mažylius lengvai atskiria net aplinkiniai. Vis dėlto pradžioje suabejoti teko ir pačiai mamai: „Buvo, kad ligoninėje žiūrint į tris vystyklų krūveles, iš kurių kyšo tik maža dalis veiduko, teko kokias dešimt sekundžių pasukti galvą, kuris Joris, o kuris Vakaris“, – pasakoja Inga.

Dabar jos atžalos skiriasi ne tik išvaizda, bet ir charakteriu: mergaitė atlieka damos vaidmenį, berniukai labiau patrakę, tačiau taip pat turi unikalių būdo bruožų. „Vienas prieraišesnis, lipšnesnis, kitas savarankiškesnis“, – paaiškina Inga. Iš tiesų savarankiški atrodo visi Ingos vaikai: kol vienam rišamas batukas, kitas pasiruošia savuosius, o mergytė tiesia rankas į striukytę ir mandagiai prašo „Pasaulis pagal moteris“ tetų jai padėti.

„Mažyliai tikrai labai savarankiški ir greitai mokosi, – pastebėjimui pritaria Inga. – Mokosi ir vienas iš kito: gudrybių, manierų. Jie turi labai stiprų ryšį, kuris mamytei ne visada į naudą: vienam nubudus ir nubėgus į kitą kambarį, tuoj iš paskos bėga ir kitas, vienam pravirkus – rūpestis kyla ir likusiems.“

Suartino su draugais

Inga neslepia, kad kartais būna labai sunku. „Tačiau tikrai nereikia pasiduoti. Žinau, kad mažyliai greitai užaugs ir viskas bus lengviau“, – sako Inga ir džiaugiasi, kad tokia situacija neatitolino jos nuo draugų. „Galiu sakyti, kad kaip tik suartino: dabar artimieji veržiasi jų lankyti, padėti, dalytis. Matomės dažniau negu seniau“, – džiaugiasi jauna mama.

Kaip auklėti trynukus, kaip puoselėti vaikų talentus bei kaip laidos vedėjos Renata Mikailionytė bei Kristina Rimienė atrodė vaikystėje, bus galima sužinoti šeštadienį 9.30 val. per TV3.

Rožinė yra „nauja juoda“

Pokalbis su dizainere Sandra laidoje „Pasaulis pagal moteris“ turėjo net dvi progas: pirmoji iš jų – visas moteris taip „kankinantis“ smalsumas, ką gi šį pavasarį palikti spintoje, o kuo toliau drąsiai puoštis? Antroji priežastis – grupės „Fusedmarc“ sėkmė, prie kurios prisidėjo ir jaunoji kūrėja – ji sukūrė grupės vokalistės Viktorijos įvaizdį.

Paklausta, ar šio pavasario mados bus tokios ryškios kaip ir atlikėjos suknelė, Sandra pritaria: „Tikrai taip: vyraus ryškios spalvos, tokios kaip skaisti geltona, raudona, rožinė. Rožinė jau netgi imta vadinti „naująja juoda“. Kalbant ne apie spalvas, o apie raštus, jaučiamas šioks toks Japonijos dvelksmas, vadinamosios „origamio“ nuotaikos, taip pat šiek tiek grįžimo į šešiasdešimtuosius. Kartais šis grįžimas netgi švelniai kičinis – vyrauja ta pati rožinė, senamadiški gėlių ornamentai.“

Madingiausia – patogumas

Nors ir įvardijusi labiausiai juntamas tendencijas, Sandra nedrįsta prie jų „rištis“: „Tai, ką diktuoja podiumas, nebūtinai turi atsidurti gatvėje“, – sako Sandra ir pabrėžia, kad tikriausia mados išraiška – patogumas ir ilgaamžiškumas.

Pati irgi nenaudoju nei odos, nei kailių, fotosesijose vengiam net odinių batų. Labai labai norėčiau nenaudoti ir vilnos, tačiau dėl plačių jos galimybių vis dar sunku to išvengti.

„Žmogus neturi tarnauti rūbui – rūbas turi jam tarnauti, jį išreikšti. Būtent todėl, nors ir visada pasidomiu, kas dabar „ant bangos“, vis tiek pirmiausia galvoju apie tai, kas tinka žmogui“. Kaip puikų pavyzdį dvejus metus už poliarinio rato gyvenusi Sandra pateikia norvegus. „Jiems nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Ar lyja, ar vėjas – visi, net ir vaikai, eina į lauką ir džiaugiasi gyvenimu. Norvegijoje dar kartą įvertinau patogumą kaip neatsiejamą mados vertybę, Norvegijoj susiformavo ir naujas mano kaip dizainerės požiūris“, – pasakoja jauna, bet jau pastebėta kūrėja.

Trejus metus vegane buvusi moteris pabrėžia, kad neatsiejamai šalia patogumo žmogui eina ir patogumas gamtai: „Mada be kailių ir odos jau tapo norma. Pati irgi nenaudoju nei odos, nei kailių, fotosesijose vengiam net odinių batų. Labai labai norėčiau nenaudoti ir vilnos, tačiau dėl plačių jos galimybių vis dar sunku to išvengti“, – pasakoja socialiai atsakinga moteris.

Matuojantis suknelę reikia padainuoti

„Ir, aišku, pašokti“, – papildo laidos vedėja Renata Sandrai papasakojus apie tai, kaip buvo kuriama suknelė Viktorijai iš „Fusedmarc“. „Viktorija labai charizmatiška, tačiau tuo pačiu ir labai švelni, labai miela“, – pasakoja atlikėją jau pažinusi dizainerė. Ji pabrėžia, kad kuriant rūbą pasirodymams reikia galvoti ne tik apie grožį bei charakterį, bet ir apie drabužio funkcionalumą.

„Oi, pasiuvus suknelę čia studijoje ir dainuota buvo, ir sceniniai judesiai išbandomi – juk rūbas negali varžyti judesių“, – specialybės niuansus atskleidžia Sandra. Paklausta, ar kurdama įvaizdį ji tikėjo pasirodymo sėkmė, Sandra net nesuabejoja, kad taip.

Iš kartos į kartą

Sandros senelis buvo kriaučius, senelė taip pat siuvo puikiai. Mergina pasakoja, kad net nepamena, kaip pirmą kartą siūti pabandė ji pati: „Viskas, regis, natūraliai atėjo iš vaikystės: gal močiutė pamokė, o netrukus jau ir pati šį bei tą dariau savarankiškai. Vaikystėje, vidurinėje, studijuojant...“ Šeimos linija palaikoma ne tik siuvant, bet ir demonstruojant kūrinius – pirmasis Sandros modelis buvo ir, reikalui esant, vis dar tebėra jos sesuo: „Kažkaip ji vis pritraukia sėkmę mano naujiems kūriniams“, – šypsosi pašnekovė.

Kokios spalvos madingos ne tik ant podiumo, bet ir interjere bei kaip savarankiškai jomis nuspalvinti savo pavasarį – šeštadienį 9.30 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.

Neutralus fonas su besikeičiančiomis detalėmis

„Pati madingiausia spalva interjeruose šiais metais bus žalia. Nuo švelnaus „laimo“ iki tamsios smaragdinės. Madinga bus ir pilkšvai rausva (angl. dusty pink)“, – tendencijas nubrėžia laidoje kalbinta dizainerė Indrė Sunklodienė. Pasak jos, tai nereiškia, kad visi namai dabar turi tapti žali ar rausvi.

„Jei norite atsinaujinti atsižvelgdami į mados tendencijas, geriau tai darykite detalėmis: pagalvėlėmis, aksesuarais. Taip nereikės kas kartą perdažyti visų namų ar pertraukti baldų“, – šypsosi visada į priekį strateguojanti profesionalė. „Gera naujiena gėlių mylėtojoms, – džiaugiasi laidos vedėja ir flortistikos dizainerė K. Rimienė, – kartu su žalia spalva visus metus bus ypač madingos gėlės!“

Madingos medžiagos ir raštai

„Metalas, marmuras – šios medžiagos neseniai išpopuliarėjo ir vis dar išlieka ypač madingos. Medis kartu su skandinavišku interjeru taip pat aktualus, nors pati didžiausia „medžio“ banga po truputį ima slūgti. Vis dėlto, jeigu ketinote interjere rinktis medį, drąsiai tai darykite, nes bet kokiu atveju jis visada išliks klasika“, – drąsina pašnekovė. Pats ryškiausias sprendimas iš dabar esančių ant bangos – ypač egzotiniai, tropiniai raštai ar netgi afrikietiški motyvai.

Interjerą derinkite su eksterjeru

„Kuriant bet kokį interjerą ypač vertinamas jo tęstinumas lyginant su eksterjeru“, – subtilybes atskleidžia profesionalė. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate moderniame lofte, jums tiks ir „urban“, ir futuristinis interjeras ar eklektika. Jeigu gyvenate jaukiame senamiesčio butuke, puikus tęstinumas gali būti moderni klasika, o jei kuriatės sodyboje, nereikia bijoti „kaimiško“ stiliaus.

„Atnaujinant būstą senų daugiabučių rajone tikrai nerekomenduočiau rinktis įmantraus Provanso interjero – jis visiškai „pjausis“ su eksterjeru, – galimas klaidas įvardija dizainerė Indrė. Tokiose erdvėse labiausiai tinka minimalizmas, o originalumo galima pridėti grįžtant į 60-ųjų ar 70-ųjų madas“.

Keturios vienodos sienos – praeitis

Kitas laidoje „Pasaulis pagal moteris“ kalbintas Igoris Šapovalovas nevengia kalbėti ne tik apie spalvas bei medžiagas, bet ir originalų jų panaudojimą: „Norėdami sukurti modernų interjerą neprivalote tapetuoti visų keturių sienų. Geriau tris nudažykite neutralia spalva, o ketvirtąją papuoškite moderniu, derančiu raštu: tai gali būti geometrinės formos, augalų motyvai ar tiesiog tamesnė spalva“, – aiškina Igoris.

Puokštė skandinaviškam interjerui

„Ir puokštė gali subtiliai išreikšti jūsų interjero idėjas“, – visus gėlių mėgėjus drąsina floristikos dizainerė ir laidos vedėja Kristina, laidoje sukūrusi puokštę specialiai skandinaviško stiliaus studijai: į viršų kylanti kompozicija, daug žalios spalvos ir su aplinka derančios spalvos.

Kaip kurti puokštę skandinaviškam interjerui? Koks stilius galėtų jį pakeisti? Kokie yra namų planavimo etapai? Kaip viską pasidaryti savarankiškai? Šie ir dar daugiau atsakymų – šeštadienį, laidoje „Pasaulis pagal moteris“, per TV3.

Padeda kurti socialinius ryšius

Pačius klounus ar bent jau raudonas jų nosis yra matęs ne vienas. „Ne vienas yra ir ranka numojęs – atseit, kas čia ypatingo: visi gali užsidėti raudonas nosis ir eiti per palatas. Dar kiti klausia, ar čia politikai lankysis ligoninėje“, – apie skeptikus užsimena viena iš klounų judėjimo Lietuvoje įkūrėjų Indrė Vileitė. „Žmonėms vis dar trūksta suvokimo, kaip klounų buvimas padeda ir kiek daug reikia žinoti, kad galėtum prakalbinti sergantį vaiką“, – iš karto paaiškina pašnekovė ir įvardija pirmąją klounų naudą – klounai padeda kurti socialinius ryšius ligoninėje ir net už jos ribų. Pasak Indrės, klounai sustiprina ne tik vaikų ir gydytojų tarpusavio ryšius – klounai suartina net gydytojus ir tėvus! „Ir net personalą suartina“, – juokiasi laidos vedėjos matydamos, kaip klounai priverčia nusišypsoti iš pradžių kiek dėl triukšmo niurnėjusią valytoją.

Veikia kaip raminamieji

Klounų terapija jau daugelį metų nuolatos naudojama užsienyje. Kiekvienas klounų žingsnis, kiekvienas tikslas labai apgalvotas, o rezultatai patvirtinti įvairiais tyrimais. Štai vienas iš tyrimų parodė, kad grupė vaikų, kurie prieš operacijas bendravo su klounais, buvo lygiai taip pat nusiteikusi kaip ir grupė vaikų, kurie vartojo specialius raminamuosius. Panašiai teigiamai klounų buvimas veikia ir kituose ligoninės procesuose: „Yra netgi paskaičiuota, kad kartu su klounais ligoninėje sunaudojama mažiau pagalbinių medžiagų, pavyzdžiui, bintų ar švirkštų vien todėl, kad vaikai būna nusiraminę ir pasitiki suaugusiuoju“, – pasakoja kita idėjos puoselėtoja Viltautė Žemelytė.

Eina pas vaikus, o ne pas jų ligas

Paklaustos, kur slypi klounų žavesio paslaptis, organizacijos atstovės nedvejoja, kad svarbu neapkrauti vaiko savo, kaip suaugusiojo, baimėmis ir liūdnomis mintimis. „Nesvarbu, kokia sunki būtų situacija, mes visada stengiamės vaike įžiūrėti ne ligoniuką, o vaikiškumą. Juk einame pas vaikus, o ne pas jų ligas“, – šypsosi Viltautė ir prideda, kad vaikai ypač jaučia, kas vyksta tavo galvoje ir širdyje, todėl klounams galioja griežta emocinė higiena – jokių ašarų, jokių asmeniškumų. „Labai įdomus niuansas, kad esame vieninteliai, kurie suteikia vaikui teisę pasakyti savo nuomonę: juk ligoninėje niekas neklausia, ar nori gerti vaistus, ar nori keltis ir panašiai. O mes paklausiame, išklausome ir niekada neiname į palatą jeigu vaikas nenori. Psichologai teigia, kad netgi vaikui suteikta galimybė atsisakyti ir pasakyti NE, palengviną jo emocinį krūvį, jis pajaučia, kad kažkas gerbia jo žodį“.

Per mėnesį aplanko 1200 vaikų

„Raudonos nosys“ taip pat nėra vienkartinis ar kartą metuose vykstantis projektas. Per septynerius veiklos metus jau virš 50000 vaikų aplankiusių klounų kuratorės siekia, kad tai taptų ligoninės kasdienybe ir kuo daugiau mažųjų galėtų pabendrauti su klounais. Didžiųjų miestų ligoninėse klounai lankosi bent kartą per savaitę ir siekia tai daryti dar dažniau: „Tik vis dar trūksta klounų Kaune ir Klaipėdoje“, – atsidūsta Viltautė bei Indrė kviesdamos prisijungti visus turinčius aktorystės pagrindų bei meilės vaikams.

Klounai linksmins ir senolius

Sveiko juoko reikia visiems – ir mažiems, ir dideliems. Būtent todėl, remiantis Austrijos klounų patirtimi, ruošiamas naujas, pirmą kartą Lietuvoje pristatomas projektas, kurio metu klounai lankysis ir senelių ar slaugos namuose. „Tai būtų nuostabus žingsnis“, – merginoms rankas spaudžia laidos vedėja Renata ir ragina ruošis kartu keliauti į ligoninę.

„Tiek gėlių vaikų skyrius dar nematė“

„Tiek gėlių vaikų skyrius dar nematė“, – rankomis ploja seselės. Šventinį šeštadienį pamatysite ne tik kaip vaikai bendrauja su klounais, bet ir rekordinę floristinio deserto porciją – flortistikos dizainerė K. Rimienė kartu su vaikais pagamins net aštuonias nuostabias puokštes, o kita laidos vedėja Renata mokys sodinti pavasario gėles vazonuose.

Kaip kuriamas klouno personažas? Kaip žmogaus trūkumai klouno asmenybėje paverčiami privalumais? Ir kaip kartu su klounais linksminti vaikus sekėsi K. Rimienei bei R. Mikailionytei, bus galima pamatyti šį šeštadienį, TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“.

Stiprios mamos pavyzdys

„Labai daug mano stiprybės ateina iš mamos. Jos pačios mama mirė, kai jai buvo vos 6 metukai, vėliau vėl negandos – 16-kos metų ištremta į Sibirą, į minus penkiasdešimties laipsnių šaltį ir kitas baisybes. Nepaisant visko, mano mama visada siekė žinių, mokslo ir šviesos. Galbūt todėl net baisiomis tremties sąlygomis sugebėjo įstoti į universitetą Krasnojarske ir baigti ne bet ką, o fiziką ir matematiką!“, – mamos istoriją pasakoja Dalia. Prisimindama vaikystę režisierė akcentuoja, kad ir ją pačią tėvai visada auklėjo taip, kad bet kokiu atveju sugebėtų išgyventi ir viena. „Na, o kitą stiprybės pusę – sveiką humoro jausmą – paveldėjau iš tėvo. Puikus balansas“, – šypsosi tikrai humoro nestokojanti kūrėja.

Kūryba kartu su bičiuliais

Grįžtu namo iš kito žemės krašto ir galvoju: va, trankausi čia po visą pasaulį, tačiau pasaulio centras ir geriausia vieta atsigauti yra čia – mūsų vonioje.

„Tiek su bohemiečiais, tiek su kitais kolegomis esame labai artimi. Galime sakyti, šeima. Dar nuostabiau tai, kad daugelis iš jų atėjo kartu dar iš studijų laikų, o kai kurie – net iš darželio. Taip gimsta labai didelis supratimas, tikslų išgryninimas ir, žinoma, jaunystės svajonių tęstinumas“, – supančiais aplinkiniais džiaugiasi Dalia, tačiau pažymi, kad darbo metu ypač svarbu pamiršti asmeniškumus ir išlikti dalykiškai bei... laiku padaryti pauzę.

Džiunglės

„Pauze“ Dalia vadina ne šiaip sau poilsį. Tai turi būti pabėgimas svetur, kur nėra žmonių, darbų, telefono ryšio. Pavyzdžiui, pabėgimą į džiungles. Brazilijos džiunglės, Afrika, Indija, negyvenamos salos – Dalia visur jaučiasi puikiai. „Paskutinį kartą dvi savaites gyvenome namelyje medyje. Labai pailsėjau“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.

Hobis – interjero dizainas

Dar vienas didelį džiaugsmą teikiantis užsiėmimas – interjero dizainas. „Žinok, aš net renku geriausių interjero sprendimų iškarpas, – laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Renatai į ausį kikena pašnekovė, – gal daugiau negu dešimt metų! Domiuosi, perku žurnalus ir įgyvendinu savo idėjas namuose. Architektai sako: čia taip „nepaeis“, o po to laimim geriausio interjero apdovanojimus“, – juokiasi Dalia.

Dvivietė vonia

Interjero ekspertų įvertinto ir apdovanoto būsto centre – juodas, kvadratinis, besisukantis vonios kambarys. Jo viduje – didelė, dvivietė vonia. „Ten gimsta ramybė, idėjos, ten su vyru atgauname visas jėgas. Būna, kad grįžtu namo iš kito žemės krašto ir galvoju: va, trankausi čia po visą pasaulį, tačiau pasaulio centras ir geriausia vieta atsigauti yra čia – mūsų vonioje“.

Mylimas vyras

Jau daugiau nei 20 metų kartu esančiai porai nesvarbu nei atstumas, nei įtemptas grafikas: „Taip jau yra, kad mūsų profesijų atstovai dažnai turi beprotiškus darbo tempus skirtinguose pasaulio kampuose, tačiau, kai viskas baigiasi, mes susitinkam ir leidžiam įspūdingai kokybišką laiką kartu“. Dalia džiaugiasi, kad jos vyras, garsus režisierius Deksteris Flečeris labai palaiko ją visuose projektuose, o ypač tuose, kurie vyksta Lietuvoje. „Man be galo įdomus Deksterio darbas, o jam – mano. Jo draugai – mano draugai, mano draugai – jo draugai“. Paprašyta atskleisti detalių apie buitį, Dalia išduoda: „Kol manęs nebūna, Deksteris gėles palaisto ne visada. Tačiau pamatęs, kad kažkas nudžiūvo, o aš jau tuoj grįšiu, skuba į turgelį nupirkti tokią pačią. Mano vyras mane myli!“ – visa spindėdama sušunka režisierė.

Kur dar semiasi stiprybės Dalia bei kitos neeilinės Lietuvos moterys bus galima sužinoti šeštadienį, 9.30 val. per TV3.

Metas rinkti spyglius ir aviečių stiebus

„Reikia įsiklausyti į sezonus ir naudoti tai, ką mums duoda gamta“, – TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakos žolininkė Rasa Subačienė.

Patyrusi gamtos dovanų stebėtoja pataria nelaukti, kol per kelis metus iš džiovinto čiobrelio išsikvėps paskutinė gyvybė. Geriau gerbti augalus ir suvartoti juos kuo greičiau, kol jie dar kupini naudingų medžiagų ir energijos arba naudoti augalus, kurie jos kupini dabar!

Geriau gerbti augalus ir suvartoti juos kuo greičiau, kol jie dar kupini naudingų medžiagų ir energijos arba naudoti augalus, kurie jos kupini dabar!

Vieni iš tokių augalų – spygliuočiai. Žiemą jų spygliai kaip niekada gaivūs ir pilni reikiamų elementų. „Nueikite į mišką, pasikirpkite pušies spyglių, užplikykite ir gerkite“, – paprastas gamtos paslaptis atskleidžia žolininkė Rasa.

Kitas augalas dabar ypač tinkamas rinkimui – kovose su peršalimu „pagarsėjusios“ avietės, tiksliau – jų stiebai.

Ar tinkamai laikote žoleles?

Kuo ilgiau laikome augalą, tuo mažiau naudingųjų savybių jame išlieka. „Geriausia tai, ką surinkote vasarą, suvartoti per žiemą. Kitą vasarą juk vėl galėsite prisirinkti“, – pataria gamtos mylėtoja. Ji pabrėžia, kad yra ir kitų žolelių ruošimo klaidų: laikome jas ant atvirų saulės spindulių, nepavartome, taip leisdami arba perdžiūti, arba papelyti.

Jei ne į vidų, tai iš vidaus

Svarbu ne tik tai, ką pasisaviname, bet ir tai, ką pašaliname. Apie organizmo valymą ir stiprinimą pirtyje, šeštadienio ryte „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovams papasakos Europos pirčių čempionas Vladas Jokubauskas.

Pasak Vlado, tikra pirtis gali daryti stebuklus: tinkamai „pasipirtinus“, galime atsikratyti net rimtų ligų simptomų. Patyręs pirtininkas pateikia pavyzdžių apie tai, kaip tiek senovėje, tiek dabar, pirtį išmanantys žmonės atsiveda į ją mažuosius, pavyzdžiui, gelta sergančius vaikučius, ir taip padeda jiems greičiau iš organizmo pašalinti nuodingas medžiagas.

Apie tai, kokios žolelės nuskaistins jūsų odą bei kaip sūdyti visus velnius išvarančią vantą – šį šeštadienį 10 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.