Kartų jungtys

Festivalio programoje – specialiai Kauno Eigulių mikrorajonui pritaikyta menininkių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės („Be kompanijos“) šokio ekskursija „Einu pirkti pieno“. Tai sostinėje daug dėmesio sulaukusi šiuolaikinio šokio kūrėjų meninė ekskursija. Festivalį „ConTempo“ apšildančios savaitės metu, liepos 14–17 d., komanda pažvelgs į, atrodytų, paprasto miesto rajono įprastą dieną ir paieškos to, kas mūsų gyvenimuose sukuria pasaką. Arba paklaus, kaip mes kuriame pasakas kasdienybei.

„Kartais užsibūname buityje ir vietas, pro kurias praeiname dažniausiai, matome lygiai taip pat. Jei pažvelgtume atidžiau, pamatytume kažką naujo. Šiose šokio ekskursijose daug kalbame apie senyvus žmones, kurie matomi miesto mikrorajonuose vaikštantys, sėdintys ant suoliukų, o juk jie – tai begalė istorijų“, – pasakoja kūrėjos.

Eigulių mikrorajonas man asocijuojasi su balta močiute – taip vadindavome mano prosenelę, mamos močiutę, kuri gyveno ten su proseneliu Juozu.

Drauge su dramaturge Sigita Ivaškaite kūrėjos vaikščiojo pasirinktu spektaklio maršrutu, diskutavo, tyrinėjo rajoną ir adaptavo dramaturgines idėjas specialiai Eiguliams. Ištrūkus iš užburto rato centrinėse miestų dalyse, pasakų motyvai ir personažai tapo natūralia priemone bandant suprasti, prisijaukinti ir perprasti vietovę.

Šiuolaikinio šokio menininkės atskleidžia, kad ši ekskursija Eiguliuose bus kur kas asmeniškesnė, nei jau rodyta Vilniaus Šeškinėje: čia užaugęs vienas iš spektaklio atlikėjų – Mantas Stabačinskas, apie šį rajoną daug ir A.Lisičkinaitės prisiminimų.

„Eigulių mikrorajonas man asocijuojasi su balta močiute – taip vadindavome mano prosenelę, mamos močiutę, kuri gyveno ten su proseneliu Juozu. Vėliau tame pačiame bute gyveno ir mano močiutė Idalija. Tas butas labai mažas ir kupinas begalės vaikystės ir paauglystės prisiminimų. Būtent nuo šiame bute sėdinčios mano močiutės Idalijos ir prasidės ši ekskursija“, – išduoda A.Lisičkinaitė.

Kuriant „Einu pirkti pieno“ menininkės glaudžiai bendradarbiauja su senjorų bendruomene, šįsyk pasirodyme išvysime Kauno kultūros centre Godos Laurinavičiūtės vedamas šiuolaikinio šokio pamokas lankančias moteris. Šiuos Šiuolaikinio šokio asociacijos organizuojamus užsiėmimus lanko ir A.Lisičkinaitės močiutė Idalija, M.Stabačinsko mama.

Įtrauks: italų menininko P.Marullo „Wreck“ – tai judesį, garsą, vizualinį meną jungiantis performansas. / Organizatorių nuotr.

Renginiai – ne tik Kaune

Šių metų „ConTempo“ renginiai kelsis ir į Kauno rajoną ir aplink esančius miestelius. Programą apšildančiosios savaitės metu italų menininko Pietro Marullo kūrinys „Wreck“, įgyvendinamas su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio ir judesio katedra, nemokamai bus pristatytas Kačerginėje, Zapyškyje ir Babtuose.

Tai tarpdisciplininis performansas, jungiantis judesį, garsą, vizualinį meną ir kalbantis katastrofos metaforomis. Nauja realybė kuriama judant didžiuliam plastikiniam pripučiamam ir pagalvę primenančiam objektui, kuris atrodo kaip grobį medžiojantis plėšrūnas, praryjantis ir išspjaunantis aplinkui judančias žmonių figūras.

Svaiginantis pavojus

Sužadinusi smalsumą patirti dar daugiau scenos meno, festivalio programa tęsis rugpjūčio 1–21 d. Čia vyks daugiau kaip 140 pasirodymų. Vieno įspūdingiausių – pasaulinės žvaigždės, prancūzų kūrėjo Boriso Gibé „L'absolu“ – bilietai – jau prekyboje.

Unikalus, nenuspėjamas, paliečiantis giliausias žmogaus sielos gelmes – taip kritikų yra apibūdinamas abejingų nepaliekantis metafizinis cirko ir šokio spektaklis „L'absolu“. Šis akrobatinis pasirodymas – intensyvus ir kupinas svaiginančio pavojaus.

Grakščiu judesiu B.Gibé prisiliečia prie vidinių gelmių ir įkūnija nuolatinę žmogaus kovą su savimi, kurioje netrūksta tragedijos, transformacijų, begalybės ir absoliutumo paieškų. Specialiai šiam pasirodymui Kaune bus sukonstruota 12 m metalinė konstrukcija „Silo“, kurioje ne tik vyks pasirodymas, bet ir numatytas ribotas vietų skaičius žiūrovams. Tad organizatoriai ragina pasirūpinti bilietais iš anksto.

„Kauno Žvėris jau yra prabudęs ir po truputį slenka užimti savo vietą. Iš karto po šou jis įsikurs prie „Žalgirio“ arenos ir kiekvienas galės jį ten nuolat pamatyti“, – prieš Mitinio Žvėries pasirodymą intrigavo Rytis Zemkauskas.

Jis pats pripažino, kad tai pats trumpiausias skulptūros atidarymas, turėjęs trukti vos vieną minutę. „Jei kas nespės pamatyti atidarymo, nieko tokio, Žvėris vis tiek liks toje vietoje ir tada kiekvienas galės jį apžiūrėti“, – prieš renginį pridūrė kūrėjas.

Visgi, nors anonsuota, jog atidarymas truks minutę, viskas truko maždaug penkias. Kauno Žvėrį miestiečiai stebėjo nuo Nemuno krantinės bei tilto, vedančio į salą.

Sausio mėnesį pažadintas Kauno Žvėris gegužės 21-ąją miestiečiams pasirodė vidurnaktį ant metalinio „Žalgirio“ arenos molo. Mitas pasakoja, kad Žvėris gyvena didžiuliame ir visokių atsiminimų pilname

Požeminiame Kaune, o į saulėtąjį Kauną atkeliauja sutemus, nes čia dirba. Jo darbas, pagal kadaise su miestiečiais sudarytą sutartį, yra žiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai. Nuo šiol jis džiugins kasdien pačius kauniečius ir į Kauną atkeliaujančius turistus.

Ypatingas pasirodymas

Šeštadienio vakarą temstant į Nemuno ir Neries santaką susirinko kauniečiai bei miesto svečiai stebėti didžiausio šio pavasario renginio „Santaka“. Žiūrovų susirinko pilna Nemuno pakrantė, tokios gausos jau seniai nebuvo.

Įspūdingame šou netrūko garso, vaizdo, vandens magijos. Kiekviena daina palydėta ir fejerverkų salvėmis. Į dangų kilo ir dronai, suformavę KEKS logotipą.

„Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ renginių kūrėjai atidavė pagarbą ir nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Simboliška, kad renginį pradėjo 2016-ais metais „Euroviziją“ laimėjusi Ukrainos atlikėja Jamala. Ji atliko ir nugalėtojos dainą „1944“. Jai plaukiant laiveliu ir dainuojant, milžiniškuose ekranuose rodyti karo suniokoti pastatai, tačiau kartu ir buvo įžiebta viltis, jog viskas baigsis ir vėl bus galima laisvai bėgioti po pievas.

Iš kito kranto pasakotojas nuolat kvietė susimąstyti, kokias pasekmes turi mūsų elgesys, o į sceną ant vandens lipusių atlikėjų lūpose skambėjo žinomiausios dainos. Baržose ar praplaukiančiuose laiveliuose skambėjo Giedrė Kilčiauskienė, Jessica Shy, Linas Adomaitis, Beissoul & Einius, grupė „KAnDIs“, Ona Kolobovaitė, ROYCE, mišrus jaunimo choras „Exaudi“.

Kiekvieną muzikinį pasirodymą stiprino vandens šou, specialios projekcijos. Įspūdį paliko ir vandens akrobatai, surengę ekstremalų pasirodymą. Negana to, kiekvienas pasirodymo dalyvis vilkėjo vis kitokius kostiumus, kurtus specialiai „Santakos“ renginiui. Kostiumų kūrėjai kiek anksčiau atviravo, kad reikėjo apgalvoti, kaip padaryti viską, kad žmonės atlikėjus matytų tamsoje ir iš didelio atstumo, todėl pasitelkta labai daug medžiagos, visi drabužiai gerokai padidinti ar pagražinti šviečiančiais elementais.

„Neįtikėtina, ką gali sukurti žmogus. Man labai patiko koncertas ant vandens. Anksčiau nesu tokio mačiusi“, – nuotaika pasidalijo „Santakos“ šou stebėjusi Marija.

Su vaikais atėjusi pora taip pat neslėpė susižavėjimo  ir tikino, kad vanduo sustiprina garsą, jį nuneša toliau, todėl jie rinkosi vietą ne prie pat upės krato, bet įsitaisė kiek arčiau paties parko. „Visą dieną pliaupė lietus, ne viską aplankėme, ką planavome, bet „Santakos“ nesinorėjo praleisti. Tikrai vertas dėmesio pasirodymas“, – kalbėjo kauniečiai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kvietė rinktis

Šio renginio idėja buvo apie pasirinkimus, kad kiekvienas iš mūsų visada gali rinktis – save ar kitus.

„Šis šou labai priklausė nuo oro, upės tėkmės bei vėjo. Tokio nepakartosi, nes kitą kartą jau būtų kitaip. Šio renginio mintis – Santaka. Čia yra gražiausi ne jūriniai saulėlydžiai, čia skirtingos upės susilieja į vieną ir tai yra tarsi kauniečių konfliktas ir kartu susitarimas. Šis šou yra apie pasirinkimus, tiesos ieškojimą, apie tai, kad nuo mūsų pasirinkimų priklauso ateitis. Pasakotojas visą laiką siūlė rinktis – save ar kitą, žmogų ar mašiną, prieš srovę ar pasroviui“, – „Santakos“ koncepciją pristatė idėjos ir scenarijaus autorius Rytis Zemkauskas.

Jis tikino, kad parengti tokio šou scenarijų – lengviausia dalis. Sudėtingiausia – techniniai sprendimai.

„Metus laiko užtruko išspręsti techninius klausimus. Čia buvo atlikti neįtikėtini moksliniai Nemuno tyrimai. Žmonės tiksliai sekundėmis žinojo, kaip veikia hidroelektrinė, kaip funkcionuoja upės keliai. Jau niekas negali suskaičiuoti, kiek buvo technikos. Laivų turėjome daugiau nei dešimt, nuotaiką kūrė šimtai atlikėjų, akrobatai“, – apibendrino R.Zemkauskas.

Iššūkis ir atlikėjams

Kai kuriems atlikėjams teko dainuoti iš plaukiančio laivelio, kiti ropštėsi į maždaug 20 metrų aukštį, dar kiti pasirodė baržose. „Santakoje“ savo dainas miestiečiams dovanoję atlikėjai neslėpė, jog tai buvo tikras iššūkis bei neįkainojama patirtis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti kokiame renginyje. Organizacija gal kiek priminė „Euroviziją“, nes buvo daug repeticijų, įvairių logistinių spendimų. Šios vietos man asmeniškai labai brangios, nes Santakoje praleidau savo vaikystę. Tokio dydžio scenos upėje atrodo neįtikėtinai. Man buvo truputį keista lipti ant ekrano, kur įrengta scena. Nuo viršaus pamačiau ir savo buvusią mokyklą, kur draugai gyvena. Nesu aukštesnėje scenoje ir dar ant vandens dainavęs“, – prisipažino dainininkas Linas Adomaitis, šventinio pasirodymo metu su choru atlikęs dainą „Šviesa spindės tamsoje“.

Grupės „KanDIs“ vokalistai antrino sakydami, kad jiems teko dainuoti neįprastomis sąlygomis – ant judančio pontoninio lieptelio.

„Niekada neteko taip groti. Reikia išlaikyti balansą tokioje scenoje, viskas juda. Net po pasirodymo jau ant žemės vis dar atrodo, kad banguoja“, – savo įspūdžiais pasidalijo Viktoras Diawara.

„Mes išeiname į Europą ir ji mums yra šviesa, todėl ir mano kostiumas toks šviesus. Norėčiau pasidžiaugti Kaunu ir tuo, kad toks naujas formatas pereina į naują kultūrinių renginių lygį. Ir tik Kaunas – Europos kultūros sostinė galėjo sau leisti tokį renginį. Svarbiausia, kad mes patys susidomėjome Kaunu ir atradome Santaką, kuri niekada iki šiol nebuvo taip įveiklinta“, – kalbėjo Algirdas Kaušpėdas, su grupe „KanDIs“ atliko dainą dainą „Vėjas“ ir uždarė pagrindinį šeštadienio renginį.

Štai Neries krantinėje, po P.Vileišio tiltu, miestiečių laukė kabantys hamakai. Drąsiausi ir turintys šiek tiek fizinio pasirengimo, galėjo vidinėmis tilto konstrukcijomis nueiti iki norimo hamako ir pagulėti virš upės. Renginio organizatoriai dėl smagumo po tiltu pakabino ir dviračius, vienu net galima paminti ore. Žinoma, visi norintys pagulėti kabančiuose hamakuose, dėvi saugos diržus, kad nenukristų.

„Aš padėjau čia viską įrengti. Kilo idėja pakabinti ir dviračius, ant maniškio galima atsisėsti ir paminti. O šiaip ant hamakų gali pagulėti visi, kas tik nori. Žmonės turi su virve užlipti tilto siena, tada konstrukcijomis nueiti iki norimo hamako, virvėmis nusileisti ir pagulėjus taip pat sugrįžti. Iš tiesų čia reikalauja fizinės parengties ir žmogus turi nebijoti aukščio, tai labai daug norinčių nėra, bet tikrai yra ir tokių, kurie šią pramogą išbandė“, – išskirtinę pramogą pristatė Simas.

Krantinėje įvairiomis veiklomis užsiėmė ir tie, kurie baidarėmis Nerimi atplaukė nuo Lapių. Kiek toliau veikė pirčių zona, viliojusi sušilti tuos, kuriems lietus nebuvo toks malonus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Artėjant pilies link pasitiko išrikiuotos palapinės, o jose – rankų darbo dirbiniai, skanėstai ar kitos, paprastai tik mugėse sutinkamos prekės. Ties Kauno pilimi veikė ir edukacijų kampeliai. Nemažai dėmesio sulaukė įrengti labirintai. Juos noriai išbandė tiek vaikai, tiek suaugę.

Šie labirintai išskirtiniai tuo, jog norint jį įveikti, reikia atlikti tam tikras užduotis. Štai vienas vaikas vis bandė atverti vartelius, vedančius į išėjimą. Jis tarsi pumpavo orą, kuris kažkaip turėjo paveikti spyną, tačiau jam sunkiai sekėsi. Tada atėjo jo draugas ir paaiškino, kad reikia atidaryti tada, kai spustelėjus svirtį, oras vamzdeliu išmeta specialią detalę į viršų. Durelės atsidaro tik tada, kai ta detalė būna viršuje. Šiai užduočiai atlikti reikia dviejų žmonių, nes vienas turi spausti rankenėlę, o kitas tuo metu spėti atverti dureles.

Norintys labiau pasinerti į kūrybos gelmes, buvo laukiami M.Valančiaus gatvėje, kur menininkų skvere paruoštos kūrybinės pramogos, improvizuota scena.

„Daugybę metų turime tradiciją šioje vietoje daryti menininkų skverą, įvairias instaliacijas, plenerą, edukacijas. Specialaus scenarijaus nėra, patys menininkai vietoje dažnai kuria ir tai labai pasiteisina. Šiandien pasidarėme teminį plenerą „Visos žuvys plaukia pro Kauną“, tad menininkai įpareigoti tas žuvis savaip nutapyti. Kažkas replikuoja ir į Ukrainos klausimus“, – pristatė tekstilininkė Jolanta Šmidtienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nemažai kauniečių ir miesto svečių dėmesio sulaukė Santakos parke atvertas apžvalgos bokštas. Nuo jo galima pamatyti ne tik upių susiliejimo vietą, bet ir kitu kampu pažvelgti į Senamiesčio bokštus ar naujai kuriamus rajonus kitame upės krante.

Šeštadienio vakare Santakos parke pajudėti ir pašokti kvies populiariosios muzikos atlikėjai, Rotušės aikštėje ritmus gaudys „Vasaros scena“.

22 val. visi kviečiami į pagrindinį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginį „Santaka“, kuris vyks Nemuno pakrantėje, netoli vietos, kur susilieja su Nerimi. Prieš pat vidurnaktį ties „Žalgirio“ arena, netoli tilto ties Karmelitų bažnyčia, įvyks Kauno Žvėries skulptūros atidarymas. Organizatoriai kviečia nevėluoti, mat atidarymas truks vos minutę.

180 metrų lynas, ištiestas 10 metrų aukštyje ir akrobatė, savo meistrystę įrodanti be jokių saugos priemonių. Skamba neįtikėtinai? Tačiau tokį vaizdą galima išvysti prie Kauno pilies.

Čia persipina balansas ir disbalansas, drąsa ir baimė, jėga ir silpnumas. Šią emocijų puokštę kauniečiams dovanoja pasaulinio garso profesionalų iš Prancūzijos „Cie Basinga“ ir jų kuriamas reginys „Open lines“.

Įdomu tai, kad tam, jog pasirodymai įvyktų sklandžiai, buvo reikalinga net 50 asistentų komanda, kurie savo kūno svoriu prilaikytų lyną nuo siūbavimo. Tad ir Kauno pilies papėdėje prireikė savanorių komandos, kurie viso pasirodymo metu įtempę laikė lyną.

Esam sužavėti. Vietomis buvo baisu žiūrėti, nes atrodė, kad lynas pradėjo svyruoti.

Panašūs „Cie Basinga“ trupės šou jau rengti ir svetur – didžiuliame aukštyje lynai siūbavo Šveicarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

„Prie Kauno pilies akrobatė „Cia Basinga“ vaikšto lynu. Tai toks įspūdingas ir įdomus renginys, nes reikėjo surinkti apie 50 savanorių, kurie turi laikyti lyną. Tai yra toks bendras visų kauniečių ir svečių kuriamas pasirodymas, nes šie žmonės atsakingi už tai, kad akrobatė nenukristų“, – komentavo KEKS renginių kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šis kvapą gniaužantis šou pritraukė minią smalsuolių, kurie negailėjo gausių plojimų tada, kai akrobatė ant lyno šoko, atsisėdo ar padarė kitą triuką. Kai kurie negalėjo patikėti, ką akrobatė ketina daryti, tad sudėtingesnius pasirodymo elementus palydėjo šūksniais „Ką sau galvoji?“.

„Esam sužavėti. Vietomis buvo baisu žiūrėti, nes atrodė, kad lynas pradėjo svyruoti, o su lynu ir akrobatė“, – replikavo žiūrovai.

Muzika, akrobatinių elementų kupinas pasivaikščiojimas lynu ir aukščio bei oro sinergija lauks ir sekmadienį. Šou Kauno pilies prieigose prasidės 16 val.

Bendruomenės idėja

Renginys „Švęskime upę!“ pakvietė dalyvius patirti miesto upes per kultūrinius maršrutus vandenyje ir pakrantėse, megzti naujus ryšius ir dalintis muzika, kūryba, žaidimais ir bendryste. Vienu metu Neryje ir Nemune startavo laivelių kolonos, kurios, pakeliui į Santaką, turės įvairių pramogų.

„Upėse vyksta kultūrinis plaukimas, švenčiame upę. Tai jau trečius metus organizuojamas renginys, kilęs iš bendruomenės iniciatyvos sugrąžinti kauniečius prie upių. Užsiregistravę plaukimui buvo apie 300 žmonių, kurie ketino plaukti įvairiu transportu: baidarėmis, kanojomis, irkrentėmis, plaustais. Džiaugiamės, kad šiemet pavyko suorganizuoti dirbtuves ir žmonės patys galėjo pasigaminti plaustus“, – pristatė bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ kuratorė Aistė Paukštė.

Kvietė pramogauti iš upės

Pašnekovė nurodė, kad laivai vienu metu startavo tiek Neryje, tiek Nemune, tačiau dalyvių laukia skirtingi maršrutai. Nors nuo starto linijos pasiekti miesto centrą galima per kelias valandas, plaukimas truks ilgiau, mat pakeliui dalyviai sustos pramogų ir kultūros stotelėse.

„Visą maršrutą lydi animatoriai, tuo pačiu ant vandens vykta kultūrinė programa, groja gyva muzika. Nemune koncertuos svečiai iš Suomijos, kurie plaukia unikalia žalčio valtimi. Pasirodys ir lietuviai, su įvairias edukacijų intarpais. Neryje plaukikai kartu žaidžia orientacinį žaidimą. Vilijampolėje pasitiks ir tapybos pleneras. Šančiuose bus scenos menų stotelė, bus galima dekoruoti laivelius, Panemunėje – sporto stotelė“, – maršrutus upėmis pristatė kuratorė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Pasirinkę Neries upę jos krantinės parke vyksiančiame meno plenere bus pakviesti prisijungti prie bendro didelio formato piešinio kūrimo. Daugiau nei 100 skirtingo dydžio drobių laukia profesionalių menininkų, mėgėjų ar tiesiog Nerimi atplaukusių „Švęskime Upę!“ dalyvių – jie drobes užpildys spalvomis ir ką tik pamatytais upės vaizdais.

Ramybės oazė – muzikos ir edukacijų sala – prie P. Vileišio tilto laukia šeimų su vaikais. Čia vyks su upės tema susiję užsiėmimai: laivelių apsodinimas; lėlių teatro veiklos, susitikimas su mokslininke, Muzikos mokyklos pasirodymai ir fotografijos paroda.

Įvairius Kauno maršrutus esu išbandžiusi, bet nuo vandens savo mylimo miesto nesu mačiusi.

Nuo Petrašiūnų Nemunu atplauksiančių dalyvius pasitinka Panemunės paplūdimys. Čia vyks tinklinio ir šaškių turnyrai, stalo žaidimų erdvė ir net fechtavimosi užsiėmimai. Prie Panemunės tilto sustosiantys kviečiami į ypatingoje erdvėje vyksiantį medinių laivelių tapybos plenerą, kurį ves menininkė Rodica Morari. Kauniečių sukurti darbai nutūps šalia upės ir taps ne tik priminimu apie vykusį renginį, bet ir dar vienu praeivių traukos objektu.

Plaukiančius upių maršrutais ar tiesiog užsukusius į Žemųjų Šančių paplūdimį vilios Scenos menų sala. Čia žiūrovų lauks šiuolaikinio šokio pasirodymai, spektakliai ir improvizacijos.

Tie, kurie nemėgsta plaukioti laiveliais, galėjo rinktis maršrutą palei Nemuną įveikti dviračiais. Šio maršruto metu gidai taip pat supažindins su vietos išskirtiniais akcentais, dalyviai taip pat galės stabtelėti kultūrinėse stotelėse ir sudalyvauti įvairiose veiklose. Žinoma, į pakrantės veiklas kviečiami įsitraukti visi norintieji.

Nori pamatyti kitokį Kauną

Į kultūrinį maršrutą upėmis pasileidę kauniečiai vieningai tvirtino, kad nori pamatyti kitokį Kauną, patirti nuotykių.

„Įvairius Kauno maršrutus esu išbandžiusi, bet nuo vandens savo mylimo miesto nesu mačiusi. Tikiuosi, kad lietus nepaskandins mano baidarės“, – juokavo renginyje sutikta Paulina.

„Esu vandens sporto entuziastas, todėl ir prisijungiau prie šios iniciatyvos. Dar ir pagros čia kažkas, tai turėtų būti visai linksma“, – antrino ir Lauras.

Visi plaukiantieji laukiami sugrįžti į Santaką, kur galės įsilieti į visą miesto šventę.

Šeštadienio dieninė programa

Šeštadienį visą dieną centrinėje miesto dalyje netrūks veiksmo. Nuo 10 val. menininkai kviečia užsukti į M.Valančiaus gatvę esantį skverą, kur vyks savotiškas kūrėjo gyvenimo teatras.

Pilies prieigose taip pat pasitiks mugė, veiks kūrybinės dirbtuvės, įdienojus 16 val. įspūdingą pasirodymą pradės akrobatė Cia Basinga, kuri vaikščios lynu. Šiam pasirodymui prireikė ir apie 50 savanorių, kurie laikydami lyną kartu bus atsakingi ir už akrobatės saugumą.

Kitu kampu Kauno kultūrą kvies pajausti kultūriniai upių maršrutai, kuriuose tiek Neryje, tiek Nemune iš įvairių laivelių dalyviai galės mėgautis kultūros akcentais, išlipti specialiose stotelėse ir ten pramogauti, kol galiausiai pasieks miesto centrą ir įsilies į visą šventinį šurmulį. Jei nemėgstate vandens ar bijote plaukti, palei Nemuną bus galima važiuoti dviračiu. Į kultūros stoteles galima atvykti ir tiems, kurie neplaukia abejomis upėmis.

Verta pasižiūrėti į mitinio Kauno Žvėries dantį, kuris praeivių lauks A.Jakšto ir Jonavos gatvių sankirtoje, taip pat bus galima išbandyti Žvėries žaidimą. Mažiesiems turėtų patikti specialios Žvėries kaukės.

Po P.Vileišio tiltu bus ir netradicinė poilsio vieta – kabantys hamakai.

Didysis pasirodymas

Laisvės alėjoje skambės Gatvės muzikos diena. Užeiti kvies įvairios Kaunas – Europos kultūros sostinės parodos, specialias programas rengia ir mieste veikiantys muziejai. Rotušės aikštėje taip pat vakarėjant suskambės muzikos garsai ir į šokių aikštelę vilios „Vasaros scena“, kurioje pasirodys daugiau alternatyviai muzikai priskiriami atlikėjai.

Žinoma, didžiausias savaitgalio akcentas lauks Santakoje. Parke džiugins populiariosios muzikos atlikėjai, o nuo 22 val. veiksmas persikels arčiau Nemuno, kur vyks Mitinio Žvėries trilogijos antroji dalis, pavadinta „Santaka“. Didysis metų šou ant vandens nepaliks abejingų. Čia persipins vandens, šviesų, garso, ugnies misterija. Pasakojimą stiprins žinomi šalies atlikėjai, laukia ir netikėtų akrobatų pasirodymų. Žinoma, viskas priklausys nuo oro, tačiau organizatoriai žada, jog šventė įvyks net ir pliaupiant smarkiam lietui, mat techniniai sprendimai leidžia įgyvendinti net ir sudėtingiausias idėjas.

Jei po visos dienos maratono dar bus lašelis jėgų, visi kviečiami Kauno Mitinį Žvėrį sutikti netoli „Žalgirio“ arenos. Čia 23.55 val. įvyks Žvėries skulptūros atidarymas, kuris truks vos minutę, tad reikia nepražiopsoti. Visgi, jei atidarymo nespės miestiečiai pamatyti, Kauno Žvėrį vis tiek galės sutikti, mat skulptūra bus prieinama bet kuriuo metu. Geriausia minutės trukmės atidarymą stebėti nuo tilto, kuris arčiausiai Karmelitų bažnyčios, arba Nemuno krantinės dviračių take.

Sekmadienio akcentai

Santakos parke kauniečiai bei miesto svečiai galės sudalyvauti rekordinėje gaivinimo akcijoje „Kaunas gaivina“. Jos metu bus siekiama, kad vienu metu kuo daugiau dalyvių mokytųsi suteikti pirmąją medicinos pagalbą bei išmoktų tinkamai atlikti gaivinimą.

Sekmadienį pagrindinis veiksmas keliasi į Kauno rajoną, kuriame vyks tradicinis aitvarų festivalis. Taip pat bus atidaryta unikali kūrybinė erdvė „Nemunas 7“, įsikūrusi senoje žemkasėje. Vakarinėje aitvarų festivalio dalyje bus kvapą gniaužiantis pasirodymas, kurį KEKS dovanoja svečiai iš užsienio.

Muzika taip pat ir sekmadienį skambės „Vasaros scenoje“, tad tikrai kiekvienas atras sau tinkamą renginį, tinkamą laiką, kada pasimėgauti Kauno gimtadieniu bei pasisemti pozityvios nuotaikos.