– Keičiasi „Eurovizijos“ kokurso tvarka. Iki šiol tai priklausydavo tiek nuo žiūrovų, tiek nuo komisijos balsų. O finale balsavimo sistema išliks tokia pati – laimėtoją rinks ir komisija, ir žiūrovai. Tačiau bus suteikta galimybė už patikusias dainas balsuoti konkurse nedalyvaujančių šalių žiūrovams. Ir šie balsai bus sumuojami su žiuri balsais. Ar tai padės objektyviau įvertinti dainas?

– Sunku pasakyti, ar padės vertinti objektyviau, bet kad finale bus daugiau žiūrovų mėgstamų dainų, tai tikrai. „Eurovizija“ kaip televizinis renginys tikriausiai ir siekia, kad būtų kuo mažiau tų „tualeto“ pertraukėlių. Na, visi žino, kad, pavyzdžiui, nusprendžiama, kad šiemet bus Šveicarija. Ją komisija ištraukia į finalą, o finale ji gauna iš žiūrovų nulį taškų. Tai nesmagu ir pačiam atlikėjui turbūt, ir pati konkurso programa nukenčia. Na, o kalbant apie Lietuvą, ją gerokai daugiau vertina žiūrovai, kadangi turime ir plačią diasporą, t. y. daug tautiečių išsibarstę po pasaulį, gyvena svetur. Buvo net ir atlikti tam tikri paskaičiavimai. Du Lietuvos atstovai su tokia sistema būtų patekę į finalą. Kalbame apie „InCulto“ ir Jurijų Veklenko. O viena atstovė, kaip Evelina Sašenko, tai ją pati komisija ištraukė į finalą. Taigi Lietuvai va taip skaičiuojant bus didesnė tikimybė patekti į finalą. Bet kol kas didelio pokyčio čia nebus. Galbūt galima būtų svarstyti, ar iš viso tai nėra bandymas komisiją su metais pašalinti iš konkurso.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, finale išlieka ankstesnė balsavimo tvarka, kada balsuoja komisija. Tačiau atsiranda dar tos šalys, kurios net nedalyvauja konkurse. Ir, kiek suprantu, jų žiūrovai balsuos internetu. Kiek iš viso bus tų šalių ir ar patikima leisti žiūrovams balsuoti tokiu būdu? Mes dažnai girdime, kad tam tikri portalai yra piktavalių „nulaužiami“.

– Kalbama, kad tas balsavimas nebus visiškai paleistas be priežiūros. Reikės prisijungti netgi per kažkokią bankinę sukurtą sistemą. Na, negali iš tiesų „Eurovizijos“ transliuotojai pakelti visų šalių telefoninių operatorių. Taigi balsavimas vyks internetu. Manau, kad tai yra visai neblogas žingsnis, nes tai neturės didelės įtakos rezultatams. Viso pasaulio balsai bus sumuojami ir paskelbti kaip vienos šalies balsai. Na, pasaulis skirs 12, 10, 8 ir taip toliau balų kažkokiai tai vienai pasauliui patinkančiai dainai. Ar gali būti kokių nors „įsilaužimų“? Manau, kad taip, gali. Bet jau vaikų „Eurovizijoje“ ne kartą išbandytas internetinis balsavimas ir kol kas didesnių nukrypimų ar skandalų nėra  kilę. Taigi galima mėginti jį pritaikyti ir didžiajai „Eurovizijai“.

Daug smulkių detalių susideda „Eurovizijoje“, bet, manau, Lietuvos santykiai su Ukraina neturės turbūt didesnės įtakos, kaip balsuos Europa.

– „Eurovizija“ dažnai kritikuojama, kad yra esą ne dainų, o politinis konkursas, kai kaimynai balsuoja už kaimynus. Žinoma, jeigu santykiai geri. Tokių kalbų, ko gero, nepavyks išvengti ir  šiais metais. Lietuva šiais metais kaip niekas kitas buvo itin aktyvi paremiant Ukrainą. Tai mums padės, ar trukdys?

–  Nesakyčiau, kad ar labai padės, ar labai trukdys. Vis dėlto „Eurovizijoje“ daug yra ir pačios muzikos, ir politikos, ir tokio net sportinio intereso. Ten kartais net smulkios detalės gali labai daug reikšti. Na, pavyzdžiui, Maltos atstovai prieš keletą metų pusfinalyje pasirodė paskutiniai ir laimėjo pusfinalį. O tuomet finale pasirodė pačioje pradžioje ir rezultatas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Berods septintą ar aštuntą vietą užėmė. Taigi daug smulkių detalių susideda „Eurovizijoje“, bet, manau, Lietuvos santykiai su Ukraina neturės turbūt didesnės įtakos, kaip balsuos Europa.

– O koks yra jūsų įspūdis, kurios šalys balsuoja ne už mūsų dainas, o už mūsų politiką. Kitaip tariant, kas mūsų nemėgsta ir nesvarbu kokia bus daina.

– Na, komisijos stengiasi balsuoti šiek tiek objektyviau. „Eurovizijoje“ iš pradžių atskirai skelbiami komisijų balai, paskui žiūrovų būna susumuojami ir didele šūsnimi išdalinami, tai dažnai mes piktinamės dėl to, kad va čia mūsų ir kaimynai nepagerbė, nepalaikė. Bet gal greičiau nepagerbė jų komisijos, nes žiūrovai aktyviai palaiko Lietuvą, ta pati Ukraina labai ryškiai balsavo už mus. Tiesiog tai galbūt pateko į antrą planą tas faktas, nes vėlgi tie balsai buvo susumuojami pabaigoje. Bet didžiausio palaikymo Lietuva susilaukė ne tiek iš kaimynių, ne tiek iš politinių draugių, kiek iš emigrantų. Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija – kur yra  diaspora, iš ten yra daugiau šansų gauti balsų.

– Nors bandoma „Eurovizijoje“ atsiriboti nuo įvairių įvykių, ypač politinių, bet karo temos šiais metais, kaip bebūtų, tikrai nepavyks išvengti. Nors Ukraina laimėjo, tačiau dėl visai suprantamų priežasčių joje konkursas negali įvykti. Jis vyks Jungtinėje Karalystėje, Liverpulyje. Kaip manote, kokią žinią ši „Eurovizija“ neš visam pasauliui.

Tikrai Lietuva gali laimėti „Euroviziją“, aš tuo net neabejoju. Bet mes turime ne vilktis iš paskos madoms visokioms, o pasiūlyti kažką savo, originalaus.

– Bus bandoma parodyti, kad nors „Eurovizija“ vyksta Jungtinėje Karalystėje, ją laimėjo ir rengia Ukraina. Kol kas organizatoriai kalba apie tai, kad bus labai daug detalių iš Ukrainos. Turbūt per atidarymo ceremonijas ir pan. Bet karo tematika kaip tokia „Eurovizijoje“ negalima, politinių žinučių aiškių siųsti tu negali. Tačiau tai gali persismelkti dainose, jų potekstėse. Pavyzdžiui, Ukraina po mėnesio rengs savo nacionalinę atranką. Ji vyks metro stotyje, tokiame kaip bunkeryje. Jame jau vyko „Ukrainos balso“ („The Voice of...“) finalas.  Ir tai atrodė tikrai gražiai. Kol kas turime paskelbtą ir ukrainiečių atrankos sąrašą. Ir jau net dainų pavadinimuose gali įžvelgti tam tikras karines potekstes. Na, būtų keista, jei pati Ukraina dainuotų apie saulę, meilę ar dar kažką. Karo tema dabar aktualiausia pasaulyje ir „Eurovizija“ labai dažnai tas aktualijas atspindi. Kaip visa tai atrodys pavasarį, dar pamatysime.

– O kada laimės Lietuva?

– Kada išsiųs geriausią dainą, manau. Tikrai Lietuva gali laimėti „Euroviziją“, aš tuo net neabejoju. Bet mes turime ne vilktis iš paskos madoms visokioms, o pasiūlyti kažką savo, originalaus, kas būtų įdomu ir prikaustytų tuos žiūrovus. „Eurovizijoje“ dažniausiai pastebime aptarinėjant, kad va, čia buvo kažkoks standartas, gal šitą ir siųskim. Gal ir padeda pasiekti neblogą rezultatą, bet norint tapti  nugalėtoju, turi ryškiai išsiskirti. 

Dalyvavo moksleiviai

142-jose šalies „Maximos“ parduotuvėse „Maisto banko“ ambasadoriai pabiro dar penktadienį. Pirkėjus su tuščiais krepšeliais, savanoriai ragino aukoti negendančius maisto produktus ir nuoširdžiai tikėjo, kad bent trečdalis jų prieš išeidami lauk, stabtelės prie specialia gerumo akcijos atributika ženklintų vežimų.

„Po penktadienio žmonėms sunkiau keltis, bet panašu, kad jau renkasi. Kol kas užpildėme vieną vežimą, tačiau tikiu, iki kol išeisime bus bent keli“, – pro duris virstančius srautus stebėjo „Vyturio“ gimnazijos socialinė pedagogė Irma.

Moteris tikino akcijoje dalyvaujanti jau ne pirmus metus, o su savimi kaskart atsivedanti būrį naujų moksleivių. Šįsyk į Savanorių pr. esančią parduotuvę Irma taip pat atėjo ne viena. Šalia jos su segtuvu ir rašikliu stovėjo devintokas Deividas.

„Norėjau padaryti gerą darbą ir padėti nepasiturintiems žmonėms“, – gimnazistas prasitarė, kad tai pirmas kartas, kai jis savanoriauja, tačiau tikrai ne paskutinis. 

Jaunimas aukojo pasyviau

Kiek tolėliau nuo Irmos ir Deivido palinkusios prie vežimėlio produktus dėliojo dar dvi gimnazistės.

„Apie galimybę dalyvauti akcijoje man pranešė socialinė pedagogė, o aš šia žinia pasidalinau su drauge“, – „Vyturio“ gimnazijos septintokė Saulė šeštadienio rytą nusprendė skirti ne miegams, o kilniam tikslui.

Praėjusiais metais paauglė lankėsi „Maisto banko“ sandėliuose ir stebėjo produktų rūšiavimo procesą, šiemet gi nusprendė įsilieti į savanorių gretas. Paraginta Saulės, specialia akcijos prijuoste su geltonu obuoliuku, savaitgalį pasipuošė ir jos bičiulė Gabija.

„Kažkada abejojau, ar maistas patenka į skurstančiųjų rankas, tačiau dabar pakeičiau savo nuomonę“, – septintokė neslėpė apmaudo, kad tebemanančių taip, kaip ji anuomet, vis dar yra. Todėl priėję prie akcijos vežimėlių, į pastaruosius skeptikai deda ne maisto produktus, o lieja savo tulžį.

„Nesiveliame į diskusijas, o tiesiog palinkime geros dienos“, – Saulė su Gabija mieliau buvo linkusios kalbėti apie geradarius. Tuos, kurie nesitikėdami padėkos, iš pirkinių maišelių traukė aliejų, miltus, cukrų, konservus, įvairias kruopas, makaronus ir higienos priemones.

„Aktyviausi – vyresni žmonės. Po jų – šeimos su vaikais“, – merginos vylėsi, kad jaunimui buvo priimtinesnis kitas aukojimo būdas – akcijos skrajučių kodas. Nuskenavę jį, visi norintys galėjo skirti pinigų nepasiturinčiųjų maitinimui.

Pirmoji pagalba skurstantiems

Kaunietis Gerardas Majauskas prie akcijos nusprendė prisidėti ne 2 eurais, o produktais, kuriems išleido kone trigubai daugiau.

„Cukrus, aliejus, įvairios kruopos ir uogienė, kad gyvenimas būtų saldesnis, – Paklaustas, kodėl tai daro, garbaus amžiaus miestietis nespjovė į likimą. – Niekada nežinai, kas tavęs ateityje laukia. Gal ir pats kada nors pristigsiu duonos kąsnio.“

Dvi sausų pusryčių pakuotes į vežimą dėjo ir pensininkė Veronika. Būtų paaukojusi daugiau, tačiau piniginėje teturėjo penkis eurus  batonui, pienui ir kiaušiniams.

„Sausiems pusryčiams buvo akcija, todėl nei euro neišleidau“, – senjora vylėsi, kad jos menkas indėlis pradžiugins bent kelis mažuosius smaližius.

Pasibaigus „Maisto banko“ akcijai surinkti maisto produktai bus išdalinti daugiau nei 350 ne pelno siekiančių organizacijų, kurios rūpinasi įvairiomis socialiai pažeidžiamomis gyventojų grupėmis: daugiavaikėmis šeimomis, mažas pajamas gaunančiais neįgaliaisiais, senoliais, bedarbiais, vienišomis motinomis, socialinėje krizėje atsidūrusiais asmenimis.