Kaip skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką varėniškiui pradėta administracinė teisena, už 756 pakelius jam gresia bauda nuo 5,2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Be to, jam teks atsakyti administracine tvarka už neteisėtą buvimą Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate ir ten padarytą žalą.

Informaciją apie asmens lankymąsi rezervate be leidimo ir savavališkai nupjautą medį pasieniečiai perdavė Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Jos pareigūnai priims sprendimą dėl nuobaudos skyrimo.

Pirmadienį popiet Kabelių užkardos pasieniečiai vykdė tarnybą ties Varėnos rajono Musteikos kaimu. Maždaug už 500 metrų nuo valstybės sienos, pamiškėje, pastebėjo vaikiną, einantį Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato link. Pasieniečiai nedelsdami susisiekė su kinologu, patruliavusį ten su belgų aviganiu Itu.

VSAT pareigūnas su keturkoju pagalbininku ėmėsi „šukuoti“ čia pat ošiantį mišką. Ne kartą pasižymėjęs Itas lengvai aptiko pėdsakus ir bemaž tris kilometrus jais vedė pasienietį.

Staiga tarnybinis šuo sukluso, ir kinologas suprato, kad netoliese pajuto svetimą žmogų. Po akimirkos pasienietis išvydo tą, kurį atsekė šuo. Kinologo nuostabai, vaikinas darbavosi pjūklu.

Paaiškėjo, kad sulaikytasis – 23 metų varėniškis. Šalia jo ant žemės gulėjo ir petnešos, naudojamos cigaretėms nešti. Pasieniečiai ištraukė jau nupjauto medžio viršūnėje už šakų užsikabinusį ryšulį. Ten aptiko 756 pakelius „Minsk Capital QS“, „NZ Gold“ ir „Minsk City QS“ cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis.

Pasieniečiai neabejoja, kad medžio viršūnėje cigarečių ryšulys atsidūrė, kai jį nevykusiai numetė iš Baltarusijos atskridęs kontrabandininkų dronas.

Tą patį pirmadienį, prieš pat vidurnaktį, pasienio ruožą ties Kabelių kaimu Varėnos rajone žvalgiusi pasienio sargybos grupė pastebėjo polietileno plėvele apvyniotais ryšuliais apsikrovusius vyrus.

Pasieniečiai suskubo juos sulaikyti. Vienas iš nešikų pasirodė besąs gerai jiems pažįstamas 42 metų Lazdijų gyventojas, jau ne sykį įkliuvęs su baltarusiškomis cigaretėmis. Antrasis, 35 metų, pirmojo kraštietis, – naujokas.

Bendrininkų neštuose ryšuliuose su viršuje pritvirtintomis kilpomis ir petnešomis aptikta 1,8 tūkst. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su baltarusiškais akcizo ženklais.

Be to, nustatyta, kad Lazdijų rajono gyventojai pasienio ruože, esant ekstremaliai situacijai, atsidūrė neteisėtai, be VSAT išduoto leidimo.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką abiem cigarečių nešikams pradėtos administracinės teisenos.

Pirmą kartą įkliuvęs neteisėtų rūkalų nešikas gali tikėtis 5,2 tūkst. – 6 tūkst. eurų baudos. Anksčiau analogiškų pažeidimų padariusiam vyresniajam Lazdijų gyventojui ji bus didesnė – nuo 5 tūkst. 760 eurų iki 6 tūkst.  eurų.

Be to, abiem administracine tvarka teks atsakyti už tai, kad pažeidė pasienio ruožo režimo tvarką.

Vyrams įteikti šaukimai atvykti į Kapčiamiesčio pasienio užkardą, kurioje bus nagrinėjamos jų administracinės bylos. Čia laikinai saugomos ir sulaikytos cigaretės.

Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo balandžio 15 dienos pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis, kai kiekvienas  norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą.

„Tai rezervatas, jame lankymas išvis turėtų būti draudžiamas. Įrengtas mokomasis takas, teritorija labai jautri, smėlėta, žmonėms lankantis tai turi didelį poveikį gamtinei aplinkai, todėl vienas reguliavimo būdų – ekonominis. Žmogus turi susimokėti, kai kuriuos atbaido šitas mokestis“, – BNS sakė parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Balandžio mėnesį lankymas mokamas tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, o nuo gegužės 1 d. iki vasaros sezono pabaigos – visomis savaitės dienomis.

Bilieto kaina suaugusiam asmeniui – penki eurai. Asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems ir neringiškiams lankymas yra nemokamas, o studentams bilietas kainuoja du eurus.

Anot L. Dikšaitės, surinktos lėšos naudojamos takų priežiūrai, statomos smėlio gaudyklės.

Pavaduotojos teigimu, Kuršių nerijoje yra ne viena kopa, kurios lankymas yra nemokamas.

„Kartais žmonės nori ten, kur mokama, galvoja, kad yra vertinga, bet yra Parnidžio kopa, Preilos kopa, nuostabus objektas ir vaizdas, Vecekrugo kopa, kitų vaizdų, vietų, kurios įspūdingos, puikios, gražios ir nemokamos. Jei kaina per didelė, nenori mokėti, galima lankytis kitur“, – sakė L. Dikšaitė.

Šiais metais bilietus Naglių tako lankytojams pardavinės dvi ukrainietės. Kuršių nerijos nacionalinis parkas nusprendė įdarbinti Neringoje apsistojusius Ukrainos piliečius. Bendravimas su darbuotojomis vyks anglų, ukrainiečių, rusų kalbomis.

Siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir sudaryti galimybę Naglių gamtinio rezervato peizažais mėgautis ilgesnėmis valandomis, tako lankymo valandos bus priderintos prie saulės laidos.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia rezervato pažintinį taką lankyti ryte arba vakarėjant, kuomet saulė kopas nudažo visai kitais atspalviais nei vidurdienį. Tai padės išvengti grūsties automobilių stovėjimo aikštelėje.

Naglių gamtinis rezervatas – viena unikaliausių gamtinių vietų šalyje. Rezervatas užima beveik 1,7 tūkst. hektarų plotą, tarp Juodkrantės ir Pervalkos jis tęsiasi devynis kilometrus.

Čia saugomos Pilkosios (Mirusios) kopos, pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksai, taip pat Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų gausios augimvietės, keturių buvusių užpustytų kaimų ir dvejų senų kapinaičių vietos, senieji atpustomi dirvožemiai ir senųjų kopų liekanos, estetiškai vertingi peizažai.

Klaipėdietis dramaturgas G. Grajauskas vienaveiksmę pjesę „Rezervatas“ parašė viešėdamas JAV, kur dalyvavo Ajovos universiteto tarptautinio rašymo programoje.

Pirmieji šios pjesės skaitymai įvyko 2004 metais „Naujosios dramos akcijoje“ Vilniuje ir tarptautiniame Avinjono teatrų festivalyje Prancūzijoje.

Pjesėje iškeliama „rezervato“ idėja šiandien tampa ypač aktuali ir daugiaprasmė. Kalbama ne tik apie išorinį uždarumą, bet ir apie vidinį „rezervatą“ mūsų galvose, apie bandymus pabėgti nuo rutinos, išsilaisvinti, sugrįžti prie savo šaknų.

Globaliame, sintetiniame, gamtos natūralumą prarandančiame pasaulyje labai svarbu išsaugoti savo tapatybę, vidinę autonomiją, tradicijas, amžinąsias vertybes. Spektaklyje tikrųjų vertybių ir laisvės ilgesys suprantamas kaip bėgimas į „nuosavą“ erdvę, siekiant apsaugoti asmens ir/ar tautos savitumą nuo svetimos, kitų primestos tikrovės.

Pjesės veikėjai, pasak paties autoriaus, lyg ir indėnai, tačiau jau labai įtartini, kažkokie indėnizuoti lietuviai, o pats šiuolaikinis pasaulis – rezervatas, pilnas vienišų indėnų.

Kada: 2022 m. kovo 21 d. 17 val.

Kur: Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų Teatro salė

(319 aud., S. Nėries g. 5, Klaipėda)

Vaidina:

Kajuga – Paulius Stanišauskas

Kikas – Domas Skirbutas

Baltoji moteris – Joana Žitkevičiūtė

Storas žmogus – Edvardas Latakas

Pirmasis demonstrantas – Ignas Kazbaras

Antroji demonstrantė – Abigailė Kuksėnaitė

Trečioji demonstrantė – Karolina Smitriūtė

Šviesos, garsas:

Deividas Skuodas

KU studentų teatro vadovės:

režisierė dr. Jūratė Grigaitienė,

aktorė doc. Virginija Kochanskytė

Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomas Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Naujųjų metų pradžioje juos tvirtins Vyriausybė.

Kompromisinis sprendimas priimtas po ne vienus metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso.

Penkiskart padidinus rezervato teritoriją, gyventojai galės lankytis Punios šilo kraštovaizdžio draustinio, genetinių miško draustinių ir ekologinės apsaugos prioriteto zonose. Lankymosi gamtiniame rezervate tvarka bus nustatyta Nemuno kilpų regioninio parko nuostatuose.

Tikimasi, kad nuo 456 ha iki 2,2 tūkst. ha padidėjus Punios šilo gamtiniam rezervatui, prie jo prijungus Punios šilo botaninį zoologinį draustinį, pagerės šio unikalios miško ekosistemos apsaugos būklė. Dalis miškuose gyvenančių saugomų rūšių ilgą laiką gali išlikti tik didesniuose, kuo mažiau suskaidytuose miško masyvuose.

Aplinkos ministro pavedimu Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įpareigojamos parengti bendras rekomendacijas, kaip šiuos draustinius prižiūrėti, derinant genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.

Atlikus tyrimą georadaru patvirtinta, kad buvo rasta mokinių, lankiusių šią Britų Kolumbijos Kamlupso miesto apylinkėse veikusią įstaigą, palaikai, nurodoma Kamlupso šusvapų genties išplatintame pareiškime.

„Kai kurie iš jų buvo vos trejų metų“, – pažymėjo vadė Rosanne Casimir (Rozan Kazimir), komentuodama šią „neįsivaizduojamą netektį, apie kurią buvo kalbėta, bet kurios taip ir neužfiksavo“ internato administracija.

Pasak R. Casimir, pirminės išvados bus pateiktos ataskaitoje, kurią ruošiamasi paskelbti birželį.

Tuo metu gentis bendradarbiaus su koroneriu ir muziejais, siekdama išsiaiškinti daugiau šio šiurpaus radinio detalių ir nustatyti, ar yra kokių nors su šiais mirtimis susijusių įrašų.

Genties atstovai taip pat mėgina susisiekti su bendruomenėmis, iš kurių buvo kilę tie mokiniai, Britų Kolumbijoje ir už provincijos ribų.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) tviteryje parašė, kad šis „sielvartą keliantis“ palaikų atradimas „veria man širdį“.

„Tai skaudus priminimas apie tą tamsų ir gėdingą mūsų šalies istorijos puslapį“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Anot ministerijos pranešimo, taip bus išspręstas klausimas, kaip atnaujinti užkonservuotą teritorijos plėtrą Nemuno kilpų regioniniame parke: numatant naują saugomos teritorijos atmainą – lankomo gamtinio rezervato.

„Senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija. Manyčiau, tokia pusiausvyra tenkins visas suinteresuotas šalis“, – ministerijos pranešime cituojamas aplinkos viceministras Danas Augutis.

Punios rezervatą buvo planuojama plėsti anksčiau, tačiau procesą sustabdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šį sprendimą pernai birželį įtvirtino įsakymu, nors tam priešinosi gamtosaugininkai.

Senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija.

Pagal naujai pristatytą Aplinkos ministerijos viziją, lankomame rezervate gyventojai galės nebent grybauti ir uogauti, bet ne žvejoti ar medžioti, sakoma pranešime.

„Lankomuose rezervatuose ūkininkauti praktiškai nebus galima, tačiau žmonės galės į juos įžengti džiaugtis. Žinoma, tik pėsčiomis, o ne keturračiais ir tikrai ne traktoriais“, – sako aplinkos viceministras.

Jis prognozuoja, kad nauja tvarka Nemuno kilpų teritorijoje Alytaus rajone gali įsigalioti jau po trijų mėnesių, vėliausiai – per pusmetį.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas naująjį teisinį statusą numatančią Saugumo teritorijų įstatymo pataisą teiks Seimo pavasario sesijoje.

Tuo metu Žuvinto biosferos rezervate medžiotojai nebebus įleidžiami iškart po Kalėdų. Tai numatantis ministro įsakymas pasirašomas gruodžio 28-ąją, pranešė ministerija.

Šiuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ieško darbų vykdytojų, kurie užbaigtų įšaldytą Punios šilo plėtimą. Prieš pusantrų metų teritorijos išplėtimo schemai buvo išleista 5,6 tūkst. eurų, dabartinei Aplinkos ministerijos vadovybei reikės surasti dar iki 10 tūkst. eurų išplėstai teritorijai įforminti.

„Procedūriškai vertinant, stabdyti Punios šilo procesą Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga neturėjo teisės. Aplinkos ministerija iš principo negali pati planuoti saugomų teritorijų. Vadinasi, mes ir dabar negalime atnaujinti proceso, nes tai ne ministerijos funkcija. Todėl Punios šilo likimą sprendžiame keisdami pačias taisykles“, – sako aplinkos viceministras.

Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 ha teritoriją, dar beveik 2,25 tūkst. ha erdvės yra botaninis-zoologinis draustinis. Naujojo rezervato teritorija sudarys per 2,7 tūkst ha.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

„Amfibija užpelkėjusio Žuvinto ežero plotuose kirs perteklinę vandens augaliją, ją transportuos, smulkins šakniastiebius ir atliks kitus darbus. Taip bus kompensuojama į ežerą patenkanti tarša, mažinamas biomasės kaupimasis ir ežero seklėjimas“, – rašoma pranešime.

Planuojama, kad amfibija ežere darbus pradės pasibaigus paukščių perėjimo sezonui.

Tikimasi, kad iškirtus pernelyg sužėlusius švendrus ir nendres bus atkurtos juodųjų žuvėdrų perėjimo ir maitinimosi vietos, užtikrinta plovinių vištelių apsauga ir pagerinta didžiųjų baublių buveinių būklė.

Pasak rezervato direkcijos, į Žuvintą jau parskrido beveik visi čia perintys ir pro čia migruojantys paukščiai – ausuotieji kragai, antys, rudagalviai kirai, pilkosios žąsys ir gervės. Trūksta tik vėliau parskrendančių nendrinukių, krakšlių ir žiogelių.

Žuvinto biosferos rezervatas apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.

Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu.

Čia telkiasi retos ir nykstančios – tarp jų ir globaliai nykstančios – augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikusios Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.

Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 metų stebėtos 227 paukščių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri.

Prie rezervato įsteigimo itin prisidėjo gamtininkas ornitologas Tadas Ivanauskas.

Po visų pakeitimų bendras rezervato plotas padidės 84 hektarais (0,5 procento) – nuo 18 tūkst. 490 iki 18 tūkst. 574 hektarų.

Biosferos rezervatas plečiamas, siekiant į jį įtraukti visą buvusią Amalvo pelkę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos hidrologiniam režimui atkurti – pelkės vandens lygiui atstatyti ir augalijai atkurti.

Vyriausybės nutarimu taip pat pakeistos rezervato funkcinio prioriteto zonų ribos. Pasak Aplinkos ministerijos, tai leis geriau apsaugoti rezervato gamtos vertybes.

Teritorijos į funkcinio prioriteto zonos skirstomos pagal ten esančias gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes.

Konservacinio funkcinio prioriteto zonų plotas padidės 482,7 hektaro, ekologinės apsaugos zonų plotas – 509,9 hektaro. Tuo metu žemės ūkio zonų plotas sumažės 135 hektarais, ekosistemų atkūrimo – 4,3 hektaro.

Žuvinto rezervate neliks miškų ūkio zonos, bus suformuota nauja gyvenamojo funkcinio prioriteto 118 hektarų zona.

Pasak Žuvinto rezervato vadovo Arūno Pranaičio, naujai Vyriausybės patvirtintos rezervato zonos nedaug ką keičia, bet patikslina, kaip realiai yra išsidėsčiusios zonos rezervate.

„Mes tiesiog patiksliname esamas zonas, nes pagal ankstesnį zonavimo schemos nutarimą nebuvo numatyta gyvenamosios zonos iš viso, nors yra kelios gana didelės gyvenvietės, net Daukšių miestelis yra. Dabartinis planavimo dokumentas tik patikslina ir sukonkretina, įneša daugiau aiškumo“, – BNS sakė A. Pranaitis.

Pagal naująjį nutarimą iš rezervato taip pat išimamas 0,07 hektaro sklypas su Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinėmis. Jis priskirtas ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonai.

Nuo zonavimo priklauso zonų tvarkymo reglamentai, kultūros paveldo ir gamtos apsaugos, rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės, gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros vystymo kryptys.

Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka mano, kad, prieš kažką darant, reikėtų atsižvelgti į mokslininkų nuomonę.

„Vyresnieji kolegos mane mokė nepamiršti: miškas – ne kviečių, ne rugių laukas, padarytą klaidą ištaisyti reikės kelių dešimtmečių, o prieš kažką darydamas, pagalvok, kas bus po to. Norėčiau pakviesti gamtos mylėtojus, kurie pasirašė šią peticiją, prieš tai išklausyti mokslininkų, įsigilinti ir priimti bendrą sprendimą“, – sakė K. Bacvinka.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas teigė, kad, įsteigus rezervatą ir nutraukus bet kokią veiklą, natūralią eigą lems žievėgraužis tipografas, kuriam apsigyvenus po eglės žieve, medis nudžiūsta.

„1994-1997 m. dėl žievėgraužio tipografo buvo iškirsta beveik 9 mln. kub. m eglių, tai sudarytų 2-3 metų metinę kirtimo normą visos Lietuvos. Viena tų didžiųjų židinių susidarymo priežasčių buvo ta, kad buvo galima kirsti tik sausuolius. Šviežiai apgyvendintos eglės nebuvo galima kirsti“, – sakė P. Zolubas.

Pasak jo, rezervate uždraudus bet kokią veiklą, žievėgraužis tipografas dauginsis sunaikindamas daug eglių.

„Toje vietoje atžels lazdynas, eglė natūraliai neatžels, per 5-7 metus jos nuvirs, pradės pūti ir vargu ar matysime tokį vaizdą, kurią pasirašė peticijos autoriai išsaugoti sengirę. (...) Galbūt įsteigus rezervatą nepasieksime to, ko didžioji dalis tikisi“, – teigė VMT direktoriaus pavaduotojas.

Parlamentaras Simonas Gentvilas teigė, kad Punios šilas taip būtų pasmerktas susinaikinti.

„Trečdalis Punios šilo palikta savireguliacijos statusu, likusi dalis – draustinis. Visas Punios šilas yra tik valstybiniai miškai, jokių privačių miškų. Šilo paskelbimas rezervatu pasmerktų 60 proc. likusio šilo išsausėti ir supūti, kas įvyko Belovežo girioje. (...) Punios šilą išsaugosime tik išlaikydami esamą draustinio statusą, prižiūrėdami ir išvalydami ligotus medžius“, – teigė S. Gentvilas.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad į Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą turėtų būti žiūrima kompleksiškai.

„Turi būti kompleksiškai įvertinta, koks tas poveikis būtų, jeigu rezervatas būtų plečiamas, ir kad toks žingsnis neatsilieptų neigiamai, kad, iš vienos pusės, ir saugotume gamtą, bet ir žmonėms nesudarytume sunkumų”, – praėjusią savaitę po prezidento ir laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos susitikimo sakė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

K. Mažeika sakė, kad iki spalio Punios šile turėtų būti atšauktos visos medžioklės, kurios buvo užsakytos.

„Medžioklės sezonas prasideda nuo spalio 15 dienos, tai iki to laiko turi būti atšauktos visos medžioklės, kurias per sistemą užsako privatūs medžiotojai", – teigė K. Mažeika.

Pasak jo, iki gruodžio 1 dienos taip pat turi būti parengtas apsaugos tikslų projektas bei įvertintos Punios šilo botaninio zoologinio draustinio teritorijos buveinės, kad būtų galima jas apsaugoti.

K. Mažeika trečiadienį pavedė Valstybinių miškų urėdijai nevykdyti plynųjų sanitarinių miško kirtimų Punios šile.

Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta iki šių metų gruodžio 1 dienos peržiūrėti Punios šilo apsaugos tikslus.

Palaikymą Punios šilo apsaugojimui pirmadienį pareiškė ir prezidentas Valdas Adamkus.

ELTA primena, kad daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia K. Mažeikos sprendimai.

Visuomenininkai pabrėžė, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.

Tuo metu G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, kaip Punios šilas, apsaugą.

Punios šile 2014 m. atlikto gamtinių buveinių inventorizavimo metu buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės, o jo dalyje, kur ūkinė veikla negalima, yra aukščiausios gamtinės vertės sengirė.