Kelio Klaipėda–Liepoja ruože, ties šeštuoju kilometru, darbus turėtų atlikti įmonė "Kavesta".

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dar praėjusių metų rudenį pasirašė rangos sutartį dėl viaduko, esančio virš magistralinio kelio, remonto.

Šiuo metu vairuotojai jau mato, kad yra įrengti iki 70 km/val. greitį ribojantys ženklai.

Netrukus šioje vietoje atsiras dar daugiau apribojimų.

"Šiuo metu greitis ribojamas dėl eismo saugos, nes virš kelio esantis viadukas yra pažeistas, o kai bus vykdomi viaduko tvarkymo darbai, eismas bus susiaurintas iki vienos juostos", – patikslino LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė.

Viaduko atramos buvo kliudytos praėjusių metų sausio pradžioje.

Pagal sutartį, kurios vertė 92 tūkst. eurų, rangovas darbus turi baigti iki liepos 16 d.

Įmonės "Kavesta" atstovas Valdas Žemgulys patikino, kad jau kitą savaitę įmonės darbuotojai pradės paruošiamuosius darbus.

Po dviejų savaičių vairuotojų laukia išbandymai – eismas po šiuo viaduku bus iš viso uždarytas, o automobiliai bus nukreipiami į priešpriešinę eismo juostą.

"Ten pažeistas betonas, nutrauktos armatūros. Kiek teko girdėti, viadukas buvo pažeistas, kai po juo mėgino pravažiuoti sunkvežimis, kuris vežė kraną. Krano strėlė nepralindo po viaduku, nebetilpo", – pasakojo V.Žemgulys.

Įmonė tvarkys tik apatinę viaduko dalį, nors Klaipėdos rajono gyventojai jau metus mato ant šio tilto išdėstytas įspėjamąsias "plunksnas".

"Ten ne mūsų apimtys, mes tik apačią tvarkome", – patikslino rangovų atstovas.

Po dviejų savaičių vairuotojų laukia išbandymai – eismas po šiuo viaduku bus iš viso uždarytas, o automobiliai bus nukreipiami į priešpriešinę eismo juostą.

"Apie 100 metrų prieš viaduką, Palangos kryptimi, eismas bus nukreiptas į priešpriešinę eismo juostą. Už dar 100 metrų srautai sugrįš atgal į savo eismo juostas. Greitis čia ribojamas iki 70 km/val., tačiau neretai matome, kad vairuotojai nesilaiko ribojimų. Girdėjau, kad šį savaitgalį reidas buvo ties šia vieta, juk kelio ženklai jau yra", – pasakojo V.Žemgulys.

Ribojimai galios apie tris savaites, tad vykstantieji į pajūrį turėtų atkreipti į tai dėmesį.

"Didesnės spūstys galėtų būti tik rytais. Bet į Palangos pusę likus vienai eismo juostai, dvi eismo juostos bus paliktos važiuojantiems į Klaipėdą. Į uostamiestį rytais daugiau automobilių važiuoja", – patikino V.Žemgulys.

Statybininkai ketina nuardyti pažeistą betoną, pasistatyti klojinius, pertvarkyti pažeistą armatūrą ir betonuoti.

Lyg komendanto valandos

Po peticija jau surinkta daugiau parašų, nei yra gyventojų visoje Neringoje. Ją pasirašė 5 212 žmonių.

"Neringa visada buvo atvira ir tolerantiška skirtingo amžiaus, skirtingų interesų žmonėms, savo vietą randa ir įvairiausių pažiūrų žmonės. Neringa garsėja nepakartojamais renginiais ir festivaliais. Tai visada buvo ir vis dar yra laisvų, kultūringų žmonių susitikimų vieta. Norime, kad Neringa ir toliau kaip miestas, kaip kurortas, būtų atviras, šiuolaikiškas ir dinamiškas visiems žmonėms. Todėl nepritariame nepagrįstiems reguliavimams dėl laiko nustatymo vykstant viešiesiems renginiams", – rašoma peticijoje.

Neringos valdžios sprendimu abejojama dar ir dėl to, kad renginiams šioje teritorijoje galima surasti ir atokesnių vietų.

Minima, kad tam tiktų Nidos centrinis ir šiaurinis paplūdimiai, Bulvikio įlanka.

"Raginame Neringos miesto savivaldybę atšaukti nepagrįstus draudimus ir nustatyti, kad visi viešieji renginiai savivaldybės teritorijoje galėtų trukti bent iki 2 val. nakties, užtikrinant, kad renginių metu būtų laikomasi visų įstatymuose nustatytų reikalavimų ir nebūtų trukdoma kitų žmonių poilsiui", – rašoma peticijoje.

Peticiją pasirašantys piliečiai nurodė, iš kokio miesto jie yra. Tarp pasirašiusiųjų daug Kauno ar Vilniaus gyventojų. Tiesa, jai pritaria ir Neringos jaunimo dalis.

"Gyvename XXI amžiuje ir nesutinkame, kad miesto valdžia įvedinėtų komendanto valandą net nepasitarus su Neringoje gyvenančiais ar atvykstančiais poilsiauti žmonėmis. Neringa nepriklauso valdžiai, Neringa priklauso žmonėms", – rašė peticijos autoriai.

Vaidas Baumila. I. Juodytės / BNS nuotr.

Priminė R.Karbauskio draudimus

Diskusija dėl triukšmo ribojimų užvirė ir socialiniame tinkle.

Vieni argumentavo, kad Neringa yra valstybės saugomos teritorijos dalis ir triukšmingiems renginiams čia ne vieta.

Tačiau prieštaraujantieji tylos valandoms akcentavo, kad Neringa yra kurortas, o jis vasarą skirtas ne tik poilsiui, bet ir pramogoms – kur jau kur, bet kurorte vasarą muzika ir renginiai turi lietis laisvai.

Komentatoriai pasidalijo į dvi dalis, ištroškusiems renginių buvo siūloma važiuoti į Palangą ar Šventąją ir palikti neriją tyloje.

Į diskusiją įsitraukė ir atlikėjas Vaidas Baumila, jis paragino išsiilgusius renginių važiuoti į Vilnių.

Tačiau atlikėjas mėgino išsakyti nuosaikią nuomonę, pabrėždamas, kad ir sostinėje galioja tokios pat taisyklės, tačiau renginiai vis tiek vyksta.

Bus tie renginiai, ko jūs čia zirziate.

"Bus tie renginiai, ko jūs čia zirziate. Juk sako, kad ypatingais atvejais bus. "Tūsams" visada atvira Palanga. O mes, vilniečiai, kažkaip iki 22 val. koncertus sugebame kalėjimuose ir kitose viešose vietose pabaigti be peticijų", – socialiniame tinkle su neringiškiais diskutavo V.Baumila.

Viena internautė stebėjosi tuo, kokiais būdais Neringa siekia padidinti turizmo srautus.

"Paspirtukus irgi uždraudė, ką ten reikės veikti? Sumoki nežinia kiek ir dar beveik draudimų daugiau nei pas Ramūną Karbauskį Naisiuose", – rašė komentatorė.

Festivaliui – grėsmė

O štai vienas internautas susekė, kam būtų naudinga atšaukti tarybos patvirtintą tvarką.

Diskusijoje pasidalinta nuoroda, jog draudimais piktinasi festivalio "Ant bangos" organizatoriai, kurie pyksta, kad jų renginiui iškilo grėsmė.

Renginio organizatoriai socialiniame tinkle pabrėžė, kad per aštuonerius metus festivalyje "Ant bangos" pasirodė žinomi ir pasauliniu mastu vertinami elektroninės muzikos kūrėjai bei atlikėjai iš Japonijos, Indijos, Honkongo, Serbijos, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Australijos, Meksikos, JAV ir Kanados.

Festivalį pernai aplankė 5 tūkst. šios muzikos gerbėjų, o pats renginys garsino kurorto vardą.

Išimtys: Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S.Šveikauskas patikino, kad išimčių renginių organizatoriams bus, bet ne už pakišas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Riboti "pribrendo reikalas"

Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas patikino, kad neringiškiai nieko naujo neišrado – visoje šalyje galioja tvarka, kuri nusako, kada įsigalioja ramybės metas.

"Pribrendo reikalas. Nors jie ten ir parašus po peticija renka. Bet mūsų gyventojai palaiko renginių ribojimo laiką. Išimtys gali būti taikomos – Joninės, Naujieji metai, Neringos organizuojami festivaliai. Aš manau, kad riboti renginių laiką reikia. Po 22 val. triukšmingi renginiai negali vykti", – tikino S.Šveikauskas.

Pribrendo reikalas.

Tačiau viena šios tvarkos sąlyga iš tiesų ėmė kelti klausimų – tam tikrais išskirtiniais atvejais sprendimą leisti renginį organizuoti iki 2 val. nakties turi teisę tik Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys.

"O kas pasakys, kokiais kriterijais administracijos direktorius vadovausis priimdamas sprendimus? Patinka, nepatinka? Vieni – draugai, jiems galima? O kiti nepatinka, jiems negalima? Tokie dalykai turi būti reglamentuoti", – replikavo Neringos tarybos narys Dovydas Mikelis.

S.Šveikauskas aiškino, kad išimtys bus taikomos ne tik savivaldybės organizuojamiems renginiams.

"Jei būtų privatus renginys, bet jis vertingas miestui, būtų galima diskutuoti. Pirmiausia reikėtų diskutuoti dėl vietos tokiam renginiui", – pastebėjo direktoriaus pavaduotojas.

S.Šveikauskas aiškino, kad administracijos direktorius E.Šakalys sprendimą turės priimti įvertinęs argumentų visumą.

"Nėra taip, kad direktorius lauktų, jog kas ateitų su lauknešėliu. Yra komisija, ji nuspręs. Nebus taip, kad vadovautųsi argumentu patinka nepatinka. Palanga yra kitokia, o Neringa nori kitokio veido. Žmonės čia ieško ramybės. Neringa iškęstų be grandiozinių renginių", – pastebėjo S.Šveikauskas.

Sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas praėjusią savaitę paskelbė, kad kaukės nebebus privalomos viešajame transporte ir taksi, nes pastaruoju metu labai sumažėjo COVID atvejų.

„Jaučiuosi laisva. Taisyklingai kvėpuoti su kauke nebuvo taip paprasta“, – pirmadienio rytą metro sakė 26 metų paryžietė Jaceula Madimba.

Prancūzija vasarį pradėjo švelninti griežtas veido kaukių taisykles po to, kai žiemą atvejų padaugėjo, tačiau dar daugelį savaičių jos vis tiek buvo reikalaujamos darbo vietose ar mokyklose, užsikrėtimams toliau mažėjant. O. Veranas perspėjo, kad naujoji priemonė nereiškia, jog pandemija baigėsi, ir reikalavo, kad kaukė liktų rekomenduojama.

Kaukės, taip pat vakcinaciją nuo COVID įrodantis sveikatos pažymėjimas, vis dar reikalingi ligoninėse. Pandemija Prancūzijoje kol kas kontroliuojama, tačiau kai kurie ekspertai perspėjo jos nenurašyti į istorijos knygas, nes dar gali atsirasti nauja atmaina. Susirūpinę ir žmonės su silpna imunine sistema. "Ir toliau dėvėsiu kaukę ir kviečiu visus tai daryti. Saugome vieni kitus, galvokime apie turinčius nusilpusį imunitetą", – sakė prancūzų epidemiologas Mahmoudas Zureikas.

Nuo koronaviruso protrūkio pradžios Prancūzija užregistravo kiek daugiau nei 147 tūkst. mirčių. Kitur Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje vis dar reikalaujama kaukių norint patekti į ligonines, globos namus ir viešajame transporte. Belgijoje kaukės būtinos tik autobusuose, tramvajuose ir traukiniuose. Italijoje kaukės tebėra privalomos ligoninėse ir viešajame transporte, taip pat kino teatruose, teatruose ir mokyklose.

Italija ir Graikija sekmadienį, prieš prasidedant intensyviausiam Europos vasaros turizmo sezonui, sušvelnino daugelį dėl koronaviruso pandemijos taikytų suvaržymų, taip parodydamos, kad gyvenimas vis labiau grįžta į įprastas vėžes.

Graikijos civilinės aviacijos administracija paskelbė, kad panaikina visas COVID-19 taisykles, taikomas tarptautiniams ir vidaus skrydžiams, išskyrus reikalavimą skrydžių metu ir oro uostuose dėvėti veido kaukes.

Anksčiau iš keliautojų buvo reikalaujama pateikti dokumentą, įrodantį, kad asmuo yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, turi neigiamą testo dėl COVID-19 atsakymą arba yra pasveikęs nuo šios ligos.

Nuo sekmadienio į Italiją atvykstantiems asmenims nebereikia internetu pildyti painios ES keleivio buvimo vietos anketos, kuri buvo reikalinga registruojantis į skrydį oro uoste.

Italija taip pat panaikino sveikatos pasą, kuris buvo reikalingas norint patekti į restoranus, kino teatrus, sporto sales ir kitas vietas. Norint patekti į ligonines ir slaugos namus, vis dar reikia turėti ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą, vadinamą žaliuoju pasu, kuris įrodo, kad asmuo yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, turi neigiamą testo dėl COVID-19 atsakymą arba yra pasveikęs nuo šios ligos

Italijoje taip pat atšauktas reikalavimas dėvėti kaukes daugumoje uždarų patalpų, įskaitant prekybos centrus, darbo vietas ir parduotuves. Kaukės vis dar privalomos viešajame transporte, kino teatruose ir visose sveikatos priežiūros įstaigose bei slaugos namuose.

Graikijoje, kur turizmo sektorius sukuria maždaug 20 proc. šalies BVP, COVID-19 pandemijos valdymo priemonės buvo atšauktos dar iki sekmadienio. Turistinėje Mikono saloje ortodoksų Velykų šventinį savaitgalį paplūdimius, barus ir restoranus užplūdo poilsiautojai. Kai kurie savininkai džiaugėsi, kad tai buvo pelningiausias savaitgalis per kelerius pastaruosius metus, ir tikėjosi, kad panaši tendencija išliks ir ilgąjį Gegužės 1-osios savaitgalį.

Vakcinacijos pažymėjimai Graikijoje buvo panaikinti, tačiau ne visam laikui – nuo gegužės 1 dienos iki rugpjūčio 31-osios. Rugpjūtį bus sprendžiama, ar juos grąžinti.

Taip pat buvo suspenduotas reikalavimas riboti klientų skaičių uždarose erdvėse. Tačiau Graikijoje vis dar reikalaujama dėvėti kaukes patalpose ir viešajame transporte, o ekspertai rekomenduoja naudoti kaukes lauke, kai yra daug žmonių, pavyzdžiui, koncertuose.

Verslininkai sakė, kad tarp besidžiaugiančių COVID-19 suvaržymų pabaiga buvo daug neskiepytų žmonių.

„Vėl pamatėme senus klientus, kurių nematėme nuo lapkričio mėnesio“, kai skiepų pažymėjimai tapo privalomi, naujienų agentūrai AP sakė Salonikų restoranų, kavinių ir barų savininkų asociacijos generalinis sekretorius Michalis Epitropidis.

„Bausdama nepasiskiepijusius žmones, valstybė baudė mus“, – pridūrė jis.

Salonikai, antras pagal dydį Graikijos miestas, buvo vienas pagrindinių koronaviruso neigėjų ir protestuotojų prieš taikomus suvaržymus bastionų.  

Kaip ir Italijoje, Graikijos pajamos iš turizmo 2020 metais smuko, o pernai sektorius tik iš dalies atsitiesė. Dabar Graikija tikisi, kad 2022-ieji bus rekordiniai metai turizmo sektoriui. To paties tikisi ir kaimyninė Albanija, kurioje suvaržymai taip pat buvo panaikinti sekmadienį.

Italijoje visuomenės sveikatos pareigūnai vis dar labai rekomenduoja žmonėms dėvėti kaukes, o privačios įmonės vis dar gali jų reikalauti.

Atsižvelgiant į tai, kad virusas vis dar cirkuliuoja, „turėtume tęsti skiepijimo kampaniją, įskaitant vakcinaciją sustiprinančiąja doze, ir elgtis apdairiai: dėvėti kaukes uždarose patalpose, taip pat vietose, kur buriasi daug žmonių, visur, kur yra rizika užsikrėsti“, – sakė už prevenciją atsakingas Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas dr. Giovanni Rezza (Džovanis Reca).

Buvusių pandeminių ribojimų atšaukimui pritarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pažymėjo, kad kovidas niekur nedings nuo paskelbtos datos, todėl rekomendacijos, pavyzdžiui, dėl dezinfekcinių skysčių, kaukių prie įėjimo turėtų išlikti. „Manau, kad neturėtų būti tokio visiško atsipalaidavimo, nes skaičiai susirgimų nėra nuliniai“,– sakė jis.

Seimo valdybos nariai domėjosi dėl nuotolinio darbo organizavimo Seimo kanceliarijoje. Atsakydamas į tai, Seimo kancleris Modestas Gelbūda užtikrino, kad nuotolinio darbo praktika išliks.

„Mes diskutuojame dėl jos laipsnio“,– sakė Seimo kancleris, pažymėjęs, kad moderniame pasaulyje nuotolinis arba virtualus  darbas jau egzistuoja senokai.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nutarė nuo gegužės 1 d. atšaukti dėl COVID-19 pandemijos paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją šalyje.

Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą antradienį balsavo 60 parlamentarų, devyni buvo prieš, o susilaikė 39. Galutinis balsavimas vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą. 

Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad draudimas būtų svarbi priemonė kovojant su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu.   

„Grynųjų pinigų neribojimas yra paskata turėti grynuosius pinigus. Nenormalu, kai žmogaus namuose randama šimtai tūkstančių“, – teigė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Tuo metu „darbiečių“ frakcijai priklausantis Artūras Skardžius aiškino, kad nereikėtų žmonėms riboti jų gyvenimo. 

Seimas atmetė dar 2015 metų gegužę teiktą liberalų siūlymą drausti atsiskaitymus grynaisiais virš 10 tūkst. eurų, nes būtent tokią sumą leidžiama grynaisiais įsivežti į Lietuvą iš kitų šalių.

M. Majausko teigimu, Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Pasak jo, atsiskaitymai grynaisiais ribojami daugelyje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Italijoje riba yra 1 tūkst. eurų, ribojimai taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Graikijoje atsiskaitymai grynaisiais leidžiami iki 500 eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau tikino, kad nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300-900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600-1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.

„Taip, kaip ir visų kitų ligų atžvilgiu, pasibaigus ekstremaliai situacijai toks dalykas, kaip privaloma izoliacija, ji išnyksta iš mūsų repertuaro, iš mūsų priemonių ir yra jau gydytojo sprendimas – nedarbingumas ir kiti elementai“, – BNS po Vyriausybės posėdžio sakė A. Dulkys.

Vis dėlto jis pabrėžė besitikintis gyventojų sąmoningumo.

„Tikrai labai norėtųsi, kad pandemija būtų mums suteikusi tą pamoką, ir mes ją būtumėme išmokę. Nes deja, mūsų gyvenimo kultūroje buvo gana įprasta tiek sergančius vaikus vesti į darželius, į mokymo įstaigas, tiek patiems lankytis bendruomenėse, kolektyvuose turint įvairių simptomų“, – tvirtino ministras.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad neliks ir kitų prievolių, įskaitant kaukių dėvėjimą viešajame transporte, ligoninėse ar slaugos įstaigose. Kai kurios rekomendacijos nuo gegužės bus naujai patvirtintos A. Dulkio, kaip ministro, įsakymu, kadangi Vyriausybė trečiadienį taip pat panaikino ir jo kaip operacijų vadovo įgaliojimus.

Ministras patvirtino, kad be kita ko, išnykus ekstremaliai situacijai neliks ir specialių priedų medikams dirbant su COVID–19 pacientais.

„Nunyksta papildomi taip vadinami COVID priedai. Na, bet mes juk kažkokių priedų nemokame – lygiai taip pat pavojinga ir tuberkuliozė, gripas, bet už juos papildomai nėra mokama. Tai pasikeitė situacija“, – tvirtino A. Dulkys.

Jau anksčiau ministras tvirtino, kad koronaviruso situacija bus atidžiai stebima ir vykdant sekoskaitos, seroepidemiologinius tyrimus tikintis naujų atmainų. Jis neatmetė, kad šiuo metu mažėjantis susirgimų skaičius rudenį gali vėl šoktelti.

„Tiek, kiek girdžiu žmones, kurie tą dalyką išmano, kurie mato giliau virusologijos pasaulį, yra prognozė, kad tokius žodžius, kaip karantinas, izoliacija, ekstremali situacija – tikiuosi, kad rudenį mes jų neturėsime. Galbūt turėsime kažkokių papildomų rekomendacijų dėl saugaus atstumo laikymosi, dėl kaukių, dėl srautų valdymo“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, kol kas neturima duomenų, kad apsauga, kurią gyventojams suteikė persirgimas ir vakcinos „kažkaip ryškiai keistųsi“, o blogiausiu atveju plintant virusui labiau tikėtini gali būti „vietiniai karantinai“ organizacijose ar konkrečiose savivaldybėse. 

Vyriausybė trečiadienį atšaukė daugiau nei dvejus metus galiojusią ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 – šis teisinis režimas nustos galioti nuo gegužės 1-osios.

Sprendimas priimtas daugiau nei du mėnesius nuosekliai mažėjant naujų koronaviruso atvejų bei į ligonines guldomų pacientų, taip pat pasiekus didesnį nei 80 proc. visų gyventojų imunizacijos lygį.

Tarp dirbančiųjų imunizacija, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, viršija ir 90 procentų.

Vivat Susisiekimo ministerijai ir jos vadovui M.Skuodžiui!

Nedaug kas atsimena, kad anksčiau ir tas 130 km/val. buvo uždraustas gėris, nes ruože Vilnius–Kaunas buvo leidžiama važiuoti 100 km/val., o iki Klaipėdos – 110 km/val. greičiu. Ties Babtais, Pociūnais ar Gargždais su sovietiniu greičio matuokliu galūnėje tykodavo policininkas, besitikintis "nusmeigti" "gazą įmynusį" pažeidėją arba bent jau humoristą A.Orlauską. Jo tuomečiai pareigūnai nekentė už puskvailio kelių inspektoriaus parodijas per TV – buvo susitarę bausti, kur besustabdytų. Šią nykią postsovietinę realybę paįvairindavo faktas, kad tarybiniai "radarai" fiksuodavo automobilio greitį tik iki 200 km/val., paskui jau rodydavo nulį. Taigi tūlas dėdė Gurskas ir kiti vietiniai "McLaren" asai tik paaiškindavo, kad pareigūnų buvo "nušauti" jau sustoję.

Jei Vokietijoje greitis neribojamas, kodėl tarp Klaipėdos ir Kauno automobiliai negalėtų važiuoti bent 160 kilometrų per valandą?

Bet vieną dieną inspektoriai greitkelyje sustabdė anuometį susisiekimo ministrą A.Žvaliauską – žmogų, kuriuo gali didžiuotis Lietuva. Grįžęs į Vilnių ministras pyst ir padidino leistiną greitį iki 130 km/val. Ir labai gerai padarė.

Tačiau tai jau buvo prieš ketvirtį amžiaus. Laikrodžiai perfiltravo per daug laiko, tad tas "130" šiandien atrodo tokia atgyvena, kad pro priekinį stiklą net gėda žvelgti į perspektyvą. Nejaugi ir toliau taikstysimės su tuo infrastruktūros Alzheimeriu, kai 300 arklio galių mašinos greitkelyje žalojamos praėjusio amžiaus ribojimais? Reikia ambicingų permainų, Europos vertų sprendimų. Jei Vokietijoje greitis neribojamas, kodėl tarp Klaipėdos ir Kauno automobiliai negalėtų važiuoti bent 160 kilometrų per valandą? Laikas įveikti buką stagnaciją, bobiškus prietarus ir atsilikimą.

S.P. Mūsų kiekvienos dienos šūkis turėtų būti – amen postsovietiniams ribojimams!

Federalinė ryšių komisija (FCC) įtraukė „Kaspersky“ į grėsmių sąrašą, o tai neleidžia į jį patekusiai įmonei sulaukti JAV vyriausybės lengvatų. Į šį „juodąjį“ sąrašą jau yra patekusios Kinijos bendrovės „Huawei“ ir ZTE.

FCC pranešime apie Rusijos invaziją į Ukrainą neužsimenama, tačiau „Kaspersky“ apie jos įtraukimą į šį „juodąjį“ sąrašą reagavo teigdama, kad sprendimas priimtas vadovaujantis politiniais motyvais

„Šis sprendimas nėra pagrįstas jokiais techniniais „Kaspersky“ produktų vertinimais“, – teigiama Rusijos bendrovės  pranešime.

Savo ruožtu Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI anksčiau šį mėnesį paragino vartotojus nenaudoti „Kaspersky“ programinės įrangos, įspėdama, kad ši bendrovė gali būti įsitraukusi – noriai ar nenoriai – į tarptautinius įsilaužimo išpuolius Rusijos karo Ukrainoje metu.