Tačiau koks bus grįžimas į kultūrinius, pramoginius renginius, kai bus leidžiama peržengti dabar taikomą 50 žiūrovų ribą? Išklausyti skirtingų sričių Kauno kultūros renginių industrijos atstovų nuomonių šia tema pakvietė Vytauto Didžiojo universitetas, surengęs virtualiąją diskusiją "Postpandeminis menas", kurioje dalyvavo režisierius, teatro pedagogas, šiuolaikinio cirko festivalio "Cirkuliacija" meno vadovas Gildas Aleksa, naktinio baro "Lizdas" programų koordinatorius Šarūnas Šimaitis, "Kaunas 2022" Regioninių partnerysčių kuratorius, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytojas Lukas Alsys.

Sofa ar salė?

Nepaisant to, kad karantino metu didelė dalis kultūrinių renginių buvo perkelti į virtualiąją erdvę, labai norisi tikėti, kad kultūros pasiekiamumas nuo sofos nebus tapęs per daug patogus ir žiūrovai norės grįžti į teatro, koncertų ir kitų kultūrinių renginių sales ir erdves. Diskusiją moderavusi VDU Menų fakulteto doktorantė Milda Rutkauskaitė pasidalijo mintimi, kad būti namuose įpratusius žiūrovus gali tekti jaukintis iš naujo, tačiau su tuo nesutiko G.Aleksa. "Nemanau, kad žiūrovai priprato prie ekranų. Jei lankytis teatre buvo žmogaus įprotis, tai jis niekur nedingo", – įsitikinęs menininkas.

Visuomenė šiuo metu yra susiskaldžiusi, todėl ją reikia grąžinti į kultūringą gyvenimą, bet tai turime daryti neskubėdami, palengva.

Jam antrino ir Š.Šimaitis: "Perteikti naktinio baro ar klubo atmosferos virtualiai neįmanoma, o karantino išvarginti žmonės juk nori atsipalaiduoti, pasilinksminti."

"Labai svarbu, kad, dar labiau atlaisvėjus karantino ribojimams, žiūrovai nepamirštų laikytis taisyklių. Dabar, planuodami renginius, paruošiame ir A, ir B, ir C planus, o grįžus prie gyvų renginių, iš žiūrovų tikėsimės sąmoningumo, išsiugdyto įpročio saugoti ir save, ir kitus. Jei žiūrovai taisyklių laikysis, jie leis mums sugrįžti į vėžes ir džiuginti juos renginiais", – papildė L.Alsys.

Pasitrauks į antrąjį planą

Pandemija kultūros renginių industrijos atstovus paskatino pergalvoti savo veiklas, tikslus, ateities vizijas, nes vienintelė vieta, kurioje jie galėjo dalytis savo idėjomis ir veikti buvo virtualioji erdvė. Ši situacija, kaip teigė L.Alsys, atvėrė tam tikras kultūrinio sektoriaus žaizdas.

"Dalis šio sektoriaus atstovų pastebėjo, kad per mažai dirbo su socialiniais tinklais, komunikacija. Tačiau labai greitai situacija pagerėjo. Ypač regionuose, kurie parodė, kad geba greitai mobilizuotis ir spręsti problemas. Karantino laikotarpiu regioninių kultūros centrų, bibliotekų veiklos labai išsiplėtė", – džiaugėsi L.Alsys.

Perspektyva: diskusijos dalyvių teigimu, virtualieji renginiai neužgoš gyvųjų – tik virs nauja erdve kūrybiškumui plėtotis. / Stop kadras.

"Kaunas 2022" atstovas neabejoja: kai tik bus leista organizuoti didesnius kultūrinius, pramoginius renginius, virtualusis turinys, kurio dabar yra tiek daug, atsitrauks į antrąjį planą. "Kai virtualiosios transliacijos nebebus vienintele forma dalytis kultūra su platesne auditorija, manau, tiek kūrėjams, tiek kultūros operatoriams atsiras daugiau noro su jomis eksperimentuoti",– potencialą įžvelgė L.Alsys.

Abipusis palaikymas

Diskusijos metu dalyviai vieningai sutarė, kad kultūros renginių industrijos atstovams sugrįžti į vėžes padės žiūrovų sąmoningumas. Tačiau kad perėjimas nuo virtualiųjų prie gyvų kultūrinių ir pramoginių renginių būtų sklandesnis, prireiks ne tik to.

"Labai svarbu paremti vieniems kitus – pirkti bilietus į spektaklius, lankytis koncertuose, vakarėliuose", – sakė Š.Šimaitis. "Kaunas 2022" Regioninių partnerysčių kuratoriaus nuomone, palaikymas paskatins ne tik kultūros renginių industrijos atstovus, bet ir bendruomenes, menininkus.

"Visuomenė šiuo metu yra susiskaldžiusi, todėl ją reikia grąžinti į kultūringą gyvenimą, bet tai turime daryti neskubėdami, palengva", – pridūrė režisierius G.Aleksa.

Norėdami greičiau pakilti nuo savo sofų, kultūrinių renginių išsiilgę žiūrovai turi nepamiršti, kad realybė, kurioje gyvename nuo praėjusių metų kovo, turi savo taisykles, kurios tampa nebeatsiejamos nuo šiandienos. Prisitaikymas bus sklandesnis ir malonesnis, jei taisyklės bus ne ignoruojamos, o jų bus laikomasi.

Žmonės trūkčioja pečiais. Jie sako, kad prie naujų taisyklių jau priprato ir nieko keisti esą nereikia. Tiesa, pirkėjams kliūva prekybos alkoholiu laikas sekmadieniais.

Alkoholio prekybą sekmadieniais valdantieji žada suvienodinti su kitomis dienomis. Pakeitimų planuojama ir daugiau. „Grąžinimas amžiaus cenzo pardavimui nuo 20-ties iki 18-kos metų. Antras dalykas yra sekmadieninio pardavimo laiko ribojimo atkeitimas į 20 valandą. Ir taip pat kai kurie smulkesni, reklamos draudimo nepanaikinantys, tačiau jį patikslinantys pakeitimai“, – sakė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Naujas alkoholio prekybos taisykles rengia iš valdančiųjų suburta Darbo grupė. Domumentas jau paruoštas, tačiau panašu, kad suplanuoti atlaisvinimai tinka ne visiems. Seimo salėje dar reikės ieškoti kompromisų.

„Pasiūlysime kompromisinį variantą, kad sumažinta amžiaus riba būtų tik dėl silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimo ar panašiai. Diskutuojame, turime frakcijos narių apklausą, kuri rodo, kad nė dėl vienos nuostatos nėra šimtaprocentinio palaikymo“, – teigė pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

Tokie valdančiųjų manevrai stebina buvusį Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Jis aiškina, kad mažėjantis alkoholio suvartojimas negali būti argumentas laisvinant prekybą svaigalais.

„Vartojimas mažėja, situacija tikrai gerėja, bet mes vis dar esame tarp tų intensyviai vartojančių. Ir kam šitame kontekste reikia ką nors keisti, aš tikrai niekaip nuoširdžiai nesuprantu išskyrus pataikavimą rinkėjams, kuriems buvo dalijami baruose agituojant pažadai, kad dabar galėsite gerti kur norite, kaip norite, su kuo norite ir kiek norite“, – kalbėjo jis.

Ne viskas kolegų parengtose alkoholio kontrolės įstatymo pataisose patinka ir liberalui Eugenijui Gentvilui. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų imtis su sveiku protu prasilenkiančių ribojimų. Pavyzdžiui, prabangių gėrimų reklamos.

„Konjakas, viskis, šampanas ar vynas – geri gėrimai, kuriuos tikrai ne alkoholikai geria, o apskritai, sakyčiau, net gurmanai – juos uždrausta reklamuoti, teikti informaciją apie gamybos technologijas, istoriją, apdovanojimus ir taip toliau. Tai – nelogiška“, – akcentavo jis.

Atsinaujinus diskusijoms dėl prekybos alkoholiu laisvinimo, gėrimus į savo lentynas siekia susigrąžinti ir degalinės, tačiau šio pasiūlymo valdantieji net nesvarstė. Įstatymo pataisas dėl alkoholio prekybos žadama pateikti artimiausiu metu, o atnaujinta tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Nuo gegužės 8 iki 30 d. bus leidžiami ne daugiau kaip penkių asmenų susibūrimai, biurai turės užtikrinti, kad mažiausiai 50 proc. darbuotojų dirbtų iš namų, bus uždarytos sporto salės ir sumažintas viešuosiuose renginiuose galinčių dalyvauti asmenų skaičius.

Singapūras pastarąsias kelias dienas fiksuoja didėjantį vietinio koronaviruso perdavimo atvejų skaičių. Nors antradienį skelbta apie 17 tokių infekcijų, Sveikatos apsaugos ministerija baiminasi, kad, „jei laiku nebus imtasi tinkamų priemonių, tai gali sparčiai pavirsti dar vienu dideliu protrūkiu“.

Singapūras praėjusiais metais įvedė dviejų mėnesių trukmės karantiną, skirtą nutraukti infekcijos plitimo grandinę. Nuo birželio pradžios beveik visi apribojimai buvo laipsniškai atšaukti.

Miesto-valstybės finansų ministras Lawrence'as Wongas antradienį teigė, kad „mes iš tiesų tikimės, jog neteks įvesti dar vieno infekcijos plitimo grandinei nutraukti skirto karantino“.

Juk niekas nieko nesušvelnins, mat užsikrėtusiųjų statistika net per Velykas galynėjosi su paskiepytųjų nuo COVID-19. Keliuose bus statoma dar daugiau kordonų, dar daugiau automobilių bus apgręžiama, kad dingtų ten, iš kur atsidanginę. Pareigūnai išrašo baudos kvitus, o malonės sulaukia tik visiški durniai, kurie apie pasijudinimo draudimus dar negirdėjo.

Jei tiek pajėgų, kiek mesta kontroliuoti, kas kur važiavo, su kuo važiavo, dėl ko važiavo, kodėl parvažiavo, Lietuva sutelktų Marso tyrinėjimams, mes pirmieji būtume ten radę ne tik gyvybės, bet ir mirties pėdsakų. Bet. Keliauninkai stovėjo po porą valandų eilėse, kad vieni išgirstų antpečiuota uniforma aprengtos valdžios komandas: "Lygiuot!" "Ramiai!" "Žengte, marš!" arba "Apsisukt!" Kilometrų kilometrus vėžlio greičiu šliaužė, lūkuriavo ir vilkikai su kroviniais, lyg tie vairuotojai irgi kėsinosi neleistinais būdais pakliūti į kaimą pas savo mylimą močiutę paridenti margučių ir prisikirsti naminės vištos su laukinių bruknių padažu.

Pareigūnai išrašo baudos kvitus, o malonės sulaukia tik visiški durniai, kurie apie pasijudinimo draudimus dar negirdėjo.

Kokią prasmę tie kordonai įprasmina paplentėse? Baudžia važiuojančius iš žemaitiškos savivaldybės A į dzūkišką savivaldybę Z mašinomis, autobusais ir traukiniais. Pavyzdžiui, nuvažiuoti iš Mardosų į Mardasavą sustiprintos pajėgos nepraleis. Dar nubaus. O va, draudimas ir iš vieno, ir iš kito kaimo keliauti į Kiprą negalioja. Skriskite išskėtę sparnus, nes ši kurortų šalis išbraukė save iš juodojo sąrašo. Grįžę visi bus įleisti atgal net be jokių analizų dėl COVID-19, nes jie yra mūsų piliečiai ir durys nė vienam nei su britiškąja, nei su Pietų afrikatiškąja, net su kipriškąja atmaina nebus užtrenktos. Kam tos tyrimų pažymos? Gera būti Lietuvos piliečiu. Ypač ne Lietuvoje.

Nei skiepytam, nei neskiepytam gyventojui per Velykas uždrausta nuvažiuoti be pateisinamos priežasties pasivaikščioti į mišką, į paupį, pajūrį. Tai kokia skiepų prasmė? Suteikia nemirtingumą ar, kaip ir visiems, viltį, kad mirusieji prisikels?

Problema yra ne tik naujos atmainos, bet ir tai, kad kai kurios valstijos per greitai švelnina apribojimus, CBS „Face the Nation“ teigė jis. Kai atvejų kreivė pradeda plokštėti, „kyla didelis pavojus, kad ji vėl pradės kilti“, tikino ekspertas.

„Matėme tai mūsų šalyje, būtent tai įvyko Europoje, keliose ES valstybėse, kur kreivė suplokštėjo ir vėl ėmė kilti į viršų“, – teigė A. Faucis.

Rudenį ir žiemą JAV COVID-19 atvejų kreivė kilo į viršų, naujų per parą fiksuojamų užsikrėtimo atvejų skaičius buvo išaugęs iki šimtų tūkstančių. Dabar per parą naujų COVID-19 atvejų šalyje patvirtinama maždaug 50 tūkst.

Šeštadienį Prancūzija, Belgija, Lenkija sugriežtino dėl pandemijos įvestus apribojimus, COVID-19 atvejų skaičiui Europoje vėl augant. Prancūzija paskelbė, kad koronaviruso situacija šalyje yra „kritinė“.

„Tai beveik kaip varžybos, siekiant paskiepyti kuo daugiau žmonių, kol kreivė pradės kilti į viršų ligi piko, kurio visiškai nenorime“, – teigė A. Faucis.

Kai kurios JAV valstijos, tokios kaip Teksasas, Merilandas, Konektikutas, Misisipė, sušvelnino dėl COVID-19 įvestus apribojimus, kai kur atšaukta prievolė dėvėti kaukes, atnaujinta restoranų, parduotuvių ar kitų verslų veikla, jiems leista dirbti su mažiau ar be jokių apribojimų.

A. Faucis taip pat perspėjo, kad kelionės Velykų laikotarpiu taip pat gali lemti naują COVID-19 atvejų skaičiaus kilimą, kaip atsitiko po Kalėdų švenčių laikotarpio.

Atitinkamas sprendimas buvo priimtas per premjero susitikimą su VRM vadovu Géraldu Darmaninu. Pareigūnams duotas nurodymas ypač griežtai kontroliuoti situaciją geležinkelio stotyse, oro uostuose ir važiavimo automobilių keliais apmokėjimo vietose. Administracijos pranešime pabrėžiama, kad padėtis šalyje „yra kritinė prasidėjus trečiajai pandemijos bangai ir vyraujant britiškajai koronaviruso atmainai“.

Šiuo metu karantinas galioja 19-oje Prancūzijos departamentų, dar keliolikoje įvesta ypatinga epidemiologinė kontrolė dėl vis intensyvesnio infekcijos plitimo. Ligoninės ir reanimacijos palatos daugelyje departamentų perpildytos.

Visoje šalies teritorijoje nuo 19 val. iki 6 val. galioja komendanto valanda. Ne patalpose draudžiama rinktis didesnėmis kaip 6 žmonių grupėmis.

19-oje departamentų gyventojams leidžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos ne daugiau kaip 10 kilometrų. Kelionės 30 kilometrų spinduliu leidžiamos tik esant itin svarbioms priežastims ir užpildžius VRM formuliarą.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis šalyje gali būti imtasi naujų ribojamųjų priemonių. „Artimiausios savaitės šaliai bus ypač sunkios“, - pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Visų į Daniją norinčių atvykti žmonių toliau bus reikalaujama neigiamų koronaviruso testų, jie taip pat turės pateikti svarią kelionės priežastį.

Šalis taip pat ragina nevykti ir į verslo keliones. Vienintelė išimtis taikoma prekių judėjimui per valstybės sieną.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad Danijoje padėtis šiuo metu geresnė nei kai kuriose kitose ES šalyse.

„Ekstremalūs kelionių apribojimai yra svarbi kovos su infekcijos plitimu dalis“, – sakoma pranešime.

Vyriausybė taip pat vysto elektroninį skiepų pasą, kuris veikiausiai bus užbaigtas gegužę. Tai vyksta lygiagrečiai su ES derybomis dėl bendro skiepų sertifikato, kuris leistų keliones tarp šalių narių.

„Veiklų uždaryti nesiūlome. Nors karantinas yra pratęstas, bet jis yra pratęstas dabar galiojančiomis sąlygomis. Suprantame, kad pagrindinė rizika kyla ne iš to, kad veikia kirpyklos ar parduotuvės, o iš žmonių kontaktų intensyvėjimo“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Ji pridūrė, kad daug verslų skrupulingai laikosi reikalavimų.

„Matome, kad daug verslų, ypatingai mažesniųjų, tikrai skrupulingai laikosi tų reikalavimų, kurie nustatyti veiklai vykdyti, ir esame jiems už tai labai dėkingi“, – sakė ministrė pirmininkė.

Pasak I. Šimonytės, su ekspertų taryba ir verslo asociacijomis bus aptariama, kokios papildomos saugumo sąlygos galėtų būti nustatytos, įvertinus tai, kad priešvelykinis laikotarpis apsipirkimų požiūriu gali tapti intensyvesnis

„Labai norėčiau, kad mes išnaudotume švenčių laikotarpį, priešventinį laikotarpį šiokiam tokiam stabtelėjimui ir tuo būdu padėtume patys sau sumažinti trečios bangos aukštį, kadangi tos bangos pasekmės bus ligoninių lovos, kurias reikės vis daugiau atiduoti COVID–19 gydymui, ypatingai galimai reanimacijos lovų, kurių skaičių papildyti nėra labai lengva, o tiksliau sakant, labai sunku“, – nurodė I. ŠImonytė.

Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 dienos, atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.

Šiuo metu leidžiama veikti kirpykloms, atskirą įėjimą iš lauko turinčioms parduotuvėms, galerijoms, muziejams.

Už tai numatančias įstatymo pataisas balsavo 129 Seimo nariai, prieštaraujančių ir susilaikiusių nebuvo.

Nuo liepos prekybininkai pranešime apie daikto kainos sumažinimą turės nurodyti ankstesnę daikto kainą, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.

„Tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas“, – teigiama įstatymo pakeitimo projekte.

Tai nebūtų taikoma greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.

Lenkijoje dauguma parduotuvių, viešbučiai ir kino teatrai nedirbs ateinančias tris savaites. Panašios priemonės bus įvestos ir Ukrainos sostinėje Kijeve.

Trečdalis Prancūzijos gyventojų taip pat privalės laikytis naujų apribojimų, o nebūtiniausių prekių parduotuvės Paryžiuje liks uždarytos mažiausiai mėnesį, nors mokyklos toliau dirbs.

Artėjant naujiems apribojimams, paryžiečiai grūdosi į iš sostinės išvykstančius traukinius ir skubėjo apsipirkti parduotuvėse.

Netoli sostinės įsikūrusio Jero miesto meras naujienų agentūrai AFP sakė leidęs vietos įmonėms toliau dirbti, nepaisydamas „visiškai nesuprantamų“ apribojimų.

„Kodėl manoma, kad didesnė tikimybė užsikrėsti COVID-19 yra batų parduotuvėje nei knygyne?“ – klausė jis.

Remiantis naujausių apribojimų taisyklėmis, knygos yra laikomos būtina preke, kaip ir gėlės, šokoladas ar kepiniai.

Pandemija vis dar spartina tempą visame pasaulyje: per pastarąją savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičius išaugo 14 proc., rodo AFP duomenys.

Brazilijoje buvo uždaryti garsieji Rio de Žaneiro paplūdimiai, o miesto meras perspėjo dėl „labai kritiškos“ situacijos, susidariusios intensyviosios terapijos skyrių užimtumui valstybinėse ligoninėse pasiekus 95 procentus.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), pasisakantis prieš reikalavimus likti namuose ir dėvėti veido kaukes, sukritikavo sprendimą uždaryti paplūdimius.

„Vitaminas D yra būdas užkirsti kelią stipriam viruso poveikiui. O kaip gauti vitamino D? Iš saulės. Tai toks veidmainiavimas“, – kalbėjo kraštutinių dešiniųjų lyderis.

Ginčas su „AstraZeneca“

Tuo tarpu ginčas dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso neslopsta ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį pagrasino sustabdyti šios kompanijos vakcinų eksportą, jei iš pradžių savo siuntų negaus Europos Sąjunga.

Pasak U. von der Leyen, anglų ir švedų farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pristatė tik 30 proc. iš 90 mln. vakcinos dozių, kurias pažadėjo pristatyti pirmąjį šių metų ketvirtį.

Bendrovė aiškina tai gamybos vėlavimu ES esančiose gamyklose, tačiau bloko pareigūnai piktinasi tuo, jog „AstraZeneca“ sugebėjo visiškai įvykdyti sutartį su JK sutartį, o sutarties su ES nesilaiko.

U. von der Leyen interviu vokiečių žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė: „Turime galimybę uždrausti planuotą eksportą. Žinia [farmacijos milžinei] „AstraZeneca“: pirmiausia įvykdykite savo kontraktą su Europa, o tada pradėkite tiekti [vakcinas] kitoms šalims.“

„AstraZeneca“ sulaukia kritikos ne tik dėl to, kad vakcinos pristatymo trūkumas apsunkino jau ir taip lėtą vakcinavimo kampaniją ES, bet ir dėl pačios vakcinos saugumo.

Pastaruoju metu daugiau nei dešimt šalių buvo laikinai sustabdžiusios vakcinos naudojimą, nes kilo nerimas, kad ji gali lemti kraujo krešulių susidarymą.

Visgi kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Italiją, penktadienį atnaujino skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, Europos vaistų agentūrai (EVA) ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) vėl patvirtinus, kad ši vakcina yra saugi ir veiksminga.

Prancūzija taip pat vėl pradėjo naudoti šią vakciną, tačiau praėjus vos kelioms valandoms nacionalinė sveikatos priežiūros institucija rekomendavo ją skirti tik vyresniems nei 55 metų žmonėms, pastebėjus, kad gauti pranešimai apie kraujo krešulius buvo susiję su jaunesnio amžiaus žmonėmis.

Skandinavijos šalys Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija pareiškė norinčios gauti daugiau informacijos prieš vakcinavimo šia vakcina atnaujinimą.

PSO vakcinų saugos ekspertai teigė, kad „turimi duomenys nerodo jokio bendro kraujo krešėjimą skatinančių sąlygų sustiprėjimo“ paskiepytiems žmonėms.

Siekdami nuraminti savo šalių gyventojus, penktadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir jo kolega iš Prancūzijos Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina.

„Nejaučiau visiškai nieko. Viskas buvo labai gerai, labai greitai“, – pareiškė B. Johnsonas, kuris pernai persirgo sunkia  COVID-19 ligos forma.

Tuo tarpu Pakistano premjerui Imranui Khanui (Imranui Chanui) testais šeštadienį nustatytas koronavirusas – dvi dienos po to, kai jis buvo paskiepytas Kinijos „Sinopharm“ vakcina.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) pažadėjo netrukus pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina.