„Dabar esanti Vilniaus miesto savivaldybės riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus, pastatus, esančius ant Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių ribos, įstrižai kerta kelius, vandens telkinius ir kitus, o tai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams“, – sesijos pradžioje pristatydama projektą sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščiajavienė.

„Esama situacija sukelia problemų planuojant teritorijas, formuojant nekilnojamojo turto ribas, disponuojant nekilnojamuoju turtu, suteikiant adresus, deklaruojant gyvenamąją vietą ir vystant įvairius infrastruktūros projektus. Dėl netikslių savivaldybių ribų sunkumų patiria nekilnojamojo turto savininkai, projektuotojai ir kiti asmenys“, – pridūrė ji.

Numatoma, kad, priėmus įstatymą, bus nustatytos teisės aktų reikalavimus atitinkančios trijų besiribojančių savivaldybių teritorijų ribos, taip pat bus sukurtos prielaidos šioms savivaldybėms teikti dokumentus dėl jų teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų tvarkymo.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), šiuo metu savivaldybių ribos Vilniaus miesto savivaldybėje kerta 60 sklypų, Vilniaus rajono savivaldybėje – 67 sklypus, o Trakų rajone – 2 sklypus.

„Trakų rajone tai – Aukštadvario, Onuškio miesteliai, Vilniaus miesto savivaldybėje – Vilniaus miestas, o Vilniaus rajono savivaldybėje – Bezdonių, Šumsko, Maišiagalos ir Mickūnų miesteliai, kurių teritorijų ribas būtina sutvarkyti, siekiant sklandaus minėtų įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, – kiek anksčiau detalizavo viceministrė.

Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymui  pritarė 107, prieš balsavo vienas, susilaikė du Seimo nariai.

Vis tankiau kvartalais apstatomame pajūryje ir toliau kyla nauji nekilnojamojo turto (NT) objektai. Jų paklausą, anot pašnekovų, paskatino karantinas ir nežinia dėl kelionių perspektyvų, tad gyventojai ėmė dar aktyviau dairytis poilsio objektų Lietuvos pajūryje.

Tiek nekilnojamojo turto ekspertai, tiek Palangos savivaldybės atstovai teigia, jog plėtros planų čia nestinga, gyvenvietės ir toliau augs, jas sujungs naujas kelias, o kylantys statiniai Palangoje ir Šventojoje artės vieni kitų kryptimi.

Aktyvi plėtra

„Atstumas vis siaurėja, stipriai siaurėja, kaip ir tarpas tarp Klaipėdos ir Palangos. Plėtra vyksta ne tik iš Palangos į Šventosios pusę, bet ir į Nemirsetą, Karklę. Pajūris pamažu užsipildo“, – BNS sakė „Oberhaus“ Klaipėdos regiono vadovas Aurimas Petrikas.

„Pajūrio teritorijoje NT projektų plėtra vyksta aktyviai, iki šiol buvusios neužstatytos apleistos teritorijos ar žemės ūkiui naudoti plotai tampa gyvenamosiomis zonomis. Aktyviausia plėtra vyksta pajūrio teritorijoje tarp Palangos ir Šventosios, tai yra Kunigiškėse, Monciškėse“, – antrino bendrovės „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas.

NT ekspertams pritaria Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Gudelevičienė.

„Be abejo, Palangos ir Šventosios seniūnijos dėl dviejų prie jūros esančių seniūnaitijų, Kunigiškių ir Monciškių, plėtros užsipildo naujakurių statybomis”, – BNS sakė specialistė.

Anot jos, savivaldybė ketina rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo „bus galima patogiai sujungti Palangos ir Šventosios seniūnaitijas“.

Atstumas vis siaurėja, stipriai siaurėja, kaip ir tarpas tarp Klaipėdos ir Palangos.

Artėja ir Palanga su Klaipėda

„Oberhaus“ atstovo A. Petriko teigimu, komunikacijų išplėtojimas leidžia spėti, jog tarp Palangos ir Šventosios atsiras gyvenamieji kvartalai.

„Vedamos dujos, elektros pastotės, trasos – tai žymi ir byloja, kad ateityje bus gyvenamieji rajonai. Terminą tikrai sunku įvardinti, tai priklauso nuo ekonominės situacijos, infliacijos. Atsižvelgiant į tai nuostabu, kad vis dar statomi ir vystomi kvartalai“, – teigė A. Petrikas.

Jo teigimu, aktyviai kuriasi tarp minimų kurortų esančios Monciškės, Kunigiškės, kvartalas ties Vanagupe, tad šie „trys kaimeliai apsijungė jau šiai dienai, su Šventąja liko mažas atstumas“.

„Terminų neįvardinsiu, bet faktas, kad nesustoja statybos ir tie du miesteliai, Palanga su Šventąja, jungsis, akivaizdu. Didesnis klausimas, ar Klaipėda su Palanga neapsijungs. Panašu, kad kažkada irgi taip turėtų nutikti“, – kalbėjo NT bendrovės atstovas.

Kuriasi ir paslaugos

Jo teigimu, šiuo metu NT vystytojai fokusuojasi ir į vietinės infrastruktūros pajūrio kvartaluose vystymą. Atsiranda ne tik gyvenamieji objektai, bet ir komercinės patalpos, tad atvykę į tam tikrą pajūrio vietovę poilsiautojai ilgainiui galės pėstute pasiekti čia pat veikiančias kavines, parduotuves ir kitus paslaugų teikėjus.

„Taip nereikėtų poilsiautojams iš tų rajoninių kaimelių važiuoti į Palangą ar Šventąją, galėtų pėstute apsirūpinti maisto produktais. Atstumai tarp kurortų mažėja, bet tuo pačiu ir vietinė infrastruktūra vystoma. Į tai labiau akcentuojamasi pastaraisiais metais“, – kalbėjo vadovas.

Vienas buferių, pasak A. Petriko, tarp Palangos ir Šventosios esantis oro uostas ir aplink jį galiojantys apribojimai, kur gyvenamosios statybos nebus vystomos.

„Tačiau ten, kur yra likusių laisvų plotų, jie tirpsta“, – teigė jis.

Paklausta itin išaugusi

„Realco“ finansų direktorius L. Cicėnas teigia, jog pajūrio teritorijoje NT projektų plėtra vyksta aktyviai.

„Būstas šiose vietovėse patrauklus dėl kelių aspektų – nedidelio atstumo iki jūros ir patrauklios kainos. Kuršių Nerijoje esantis NT didžiajai daliai pirkėjų yra neįperkamas, o ir pasirinkimas jo minimalus. Palangos centras atsilieka nedaug, ten esančio NT kainos pasiekė Vilniaus centro lygį. Todėl toliau nuo centro esančios neužstatytos teritorijos yra patrauklus pasirinkimas tiek pirkėjams, tiek vystytojams“, – sakė L. Cicėnas.

Jo teigimu, vystytojai neturi vizijos apjungti teritorijas, tačiau „NT projektai natūraliai vystomi ten, kur yra laisvos vietos už patrauklią kainą“.

„Pajūrio zonos, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, turime labai nedaug, vos 90 km. Be to, pusė jos yra nacionalinio parko zonoje, kur nauja statyba yra draudžiama. Paklausa atostogų būstui per paskutinius porą metų itin išaugo, todėl vystymas aktyvus visur, kur yra laisvų teritorijų“, – sakė „Realco“ atstovas.

Jungimosi datų neprognozuoja

Kaip greitai riba tarp Palangos ir Šventosios galėtų tapti kone nematoma L. Cicėnas teigė nesiimantis prognozuoti: „neužstatyto ploto apylinkėse vis dar yra daug, užteks daugeliui metų į priekį“.

Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė J. Gudelevičienė  atkreipia dėmesį, kad jau šiuo metu Šventoji yra ne atskiras miestelis ar gyvenvietė, o laikoma vienu iš Palangos mikrorajonų.

„Tarp Palangos ir Šventosios teritorijų yra įsiterpusios Kunigiškių ir Monciškių seniūnaitijos, jos neretai vadinamos Palangos satelitinėmis gyvenvietėmis. Pastaruoju metu jos, kaip ir kitų seniūnaitijų teritorijos, sparčiai plečiasi“, – sakė specialistė.

Anot jos, pagal išduodamus statybą leidžiančius dokumentus galima teigti, „kad statybos labai sparčiai vyksta visoje Palangos miesto teritorijoje, nepriklausomai nuo seniūnaitijos“, tačiau Palangos ir Šventosios seniūnijos dėl prie jūros esančių Kunigiškių ir Monciškių plėtros užsipildo naujakurių statybomis.

Neužstatyto ploto apylinkėse vis dar yra daug, užteks daugeliui metų į priekį.

Paklausą skatino pandemija

J. Gudelevičienės teigimu, nors statybos Palangoje ir Šventojoje bei žemės sklypuose tarp jų vyko nuolat, tačiau statybų bumas Palangoje pasiekė piką pandemijos metu.

„Tuo metu finansiškai stabiliai besilaikantys lietuviai suprato, kad geriausias būdas investuoti pinigus į nekilnojamąjį turtą yra būtent Lietuvoje, ir, jei leidžia galimybės – pajūryje, kurorte. Gyventojai karantino laikotarpiu įvertino, kad valstybių sienos dėl pandemijos gali būti uždarytos, ir nekilnojamasis turtas kitose šalyse gali prarasti vertę, tapti neprižiūrimas ir nelankomas“, – sakė savivaldybės atstovė.

Dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu Palanga, anot jos, tapo dar patrauklesnė ir ne aktyviojo kurortinio sezono metu.

Gerina infrastruktūrą

J. Gudelevienė BNS sakė, kad Palangos miesto savivaldybė yra numačiusi parengti susisiekimo infrastruktūros vystymo planą, kuris leistų patogiai sujungti Palangos ir Šventosios seniūnaitijas.

„Nuosavybės teise grąžinus žemes teisėtiems savininkams atkarpoje nuo Palangos iki Šventosios, iškilo susisiekimo infrastruktūros klausimas – atsirado būtinybė vietos gyventojams užtikrinti privažiavimą iki jų namų, o taip pat – užtikrinti dviratininkų saugumą“, – teigė J. Gudelevičienė.

Šioje gatvėje taip pat būtų numatytas ir pėsčiųjų bei dviračių takas. Taip būtų užtikrintas gyventojų, šioje kurorto dalyje besistatančių savo nekilnojamąjį turtą, patogus privažiavimas prie jo, taip pat išspręsti dviratininkų ir pėsčiųjų saugumo klausimai, sakė atstovė.

Jos teigimu, pajūryje privatūs investuotojai projektuoja ir toliau planuoja statyti gyvenamuosius namus, poilsio namus, viešbučius ir kitus komercinius objektus.

Tuo metu savivaldybė, atsižvelgiant į galimybes, planuoja vystyti miesto gatves, stovėjimo aikšteles, elektromobilių įkrovimo stoteles, autobusų stoteles, vystyti susiekimo infrastruktūrą atvykimui ir priėjimui prie jūros bei rekreacijai ir sportui.

„Mes – aktyvi šeima – nuo močiutės iki anūkių – atradusi tėvystės bei judėjimo džiaugsmą ir besidalijanti juo su bendraminčiais. Tvirtai tikime, kad vaikai yra didieji mūsų mokytojai, suteikiantys galimybę augti ir pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Taip pat tikime, jog, kaip tame posakyje, „vaikui užauginti reikia viso kaimo“, ir ieškome būdų kaip nūdienos kontekste suteikti galimybę šeimoms pajusti tą bendruomenės artumą ir pagalbą, būtiną išlaikyti vidinei ramybei“, – portalui kauno.diena.lt teigė moteris.

Vienintelis bausmės rezultatas – tai sutrūkinėjęs ryšys ir sugriautas vaiko pasitikėjimas tėvais.

Suaugusiųjų reakcijų į šukuoseną, atsiradusią po praėjusio savaitgalio, buvo įvairių, o bendraamžių nuomonės dar neišgirdo, nes darželio nelanko, užsiėmimai nevyksta, būriuotis vengia. 

Šeimoje bausmės nepraktikuojamos

Pasakojimą apie ilgam tikriausiai įsiminsiantį vakarą jaunoji mama pradėjo nuo to, kad šeimoje nepraktikuoja bausmių, nes yra įsitikinusi, kad bausmė vaiko neskatina nei gerai elgtis, nei būti mandagiam, nei mokytis, nei tvarkytis, nei apmąstyti savo poelgius ir jų padarinius. „Vienintelis bausmės rezultatas – tai sutrūkinėjęs ryšys ir sugriautas vaiko pasitikėjimas tėvais. Ir paskui stebimasi, kad vaikai meluoja, slapstosi, nutyli tiesą, nesikreipia pagalbos į tėvus ištikus bėdai. Mes už tai, kad vaikas galėtų patirti savo veiksmų (ar neveikimo) natūralias pasekmes, nes tai yra geriausia pamoka“, – įsitikinusi jauna moteris, situaciją paviešinusi socialiniame tinkle.

„Štai Noela užsimanė kirpčiukų. Ir įdarbino žirkles. Kai užtikau ją prie veidrodžio, akimirką sutrikau. Kol mąsčiau, ką čia pasakius, prisėdau šalia ir tylėdama ją stebėjau. Kaip susikaupusi ji darbavosi! Atidžiai rinko sruogas, jas vis trumpino, trumpino ir trumpino. Ramiai pasiteiravau, koks jos planas. Ji žvilgtelėjo į mane ir atsakė, kad bando nusikirpti kirpčiukus ir vėl sutelkė dėmesį į darbą. Suteikiau jai erdvės. Taip, plaukų gaila, bet šiaip ar taip jau visas priekis iškedentas. Kai baigė, paklausiau, ar patenkinta rezultatu. Atsakė, kad nelabai pavyko, kaip planavo. Pakalbėjom, ką čia daryti toliau. Galop Noela nusprendė tuos pakarpytus plaukus sulyginti mašinėle. Rezultatu buvo labai patenkinta ir vakare prašė, kad ir likusius plaukus nukirpčiau. Susitarėm, kad jeigu rytoj vis dar norės, galėsim. Atėjus rytojui vis dar norėjo. Nukirpau“, – pasakojo autorė.

Jos nuomone, šioje situacijoje buvo galimas ir kitoks posūkis: šaukti, barti, uždrausti filmukus, nebeleisti naudotis žirklėmis iki kol sulauks pilnametystės ar prigalvoti dar bala žino kokių bausmių. „Bet tai, ko ji išmoko ir dar išmoks šitame plaukų reikale natūraliai, bus neįkainojama“, – įsitikinusi mama.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ji vardijo, kad dukra po to vakaro supras kelis labai svarbius dalykus. „Kai kerpa plaukus pati, išeina kreivai ir nelygiai. Nukirptų plaukų atgal nebepridėsi. Poelgiai, net tiesiogiai neliečiantys kitų asmenų, sukelia jiems stiprius jausmus: vienas žmogus pamatęs beplaukę galvą liūdėjo ir verkė, kitas aikčiojo iš nuostabos, trečias žėrė susižavėjimo liaupses, ketvirtas juokėsi. Nukirpti plaukai ilgai auga. Ir – svarbiausia – net kai susimauna ir pasielgia neapgalvotai, mama ir tėtis nesmerkia ir galima jais pasitikėti“, – dėstė moteris.

Kada, jei ne dabar?

Tais atvejais, kai negresia pavojus sveikatai ar turtui, leiskime vaikams priimti sprendimus, net jei manome, jog jie klaidingi.

Pašnekovė mano, kad ateis diena, kai dukra pasiilgs buvusių ilgų kasų. Bet jau yra paruošusi jai glėbį užuojautai ir empatiškai priims jos liūdesį. „Taip, kartais būna labai sunku leisti vaikui išbūti jo skausme ir norisi žūtbūt jam padėti. Bet taip vaikai ugdosi atsparumą, mokosi ir ruošiasi priimti gyvenimą su visais jo džiaugsmais ir sunkumais. Tad tais atvejais, kai negresia pavojus sveikatai ar turtui, leiskime vaikams priimti sprendimus, net jei manome, jog jie klaidingi. Kada, jei ne dabar, pradėti klysti?“ – klausė jauna moteris.

Penktojo gimtadienio, kuris bus sausį, belaukdama jos dukra konkrečiai plaukų kirpimu susidomėjo tik dabar. „Bet mūsų namuose suteikiama erdvė eksperimentams ir jusliniams patyrimams. Tais atvejais, kai nekyla pavojus sveikatai bei turtui (ir kai netingime), dažnas mūsų atsakymas į vaikų klausimus būna: „Hmmm. Tikrai? Kažin kaip būtų galima išsiaiškinti?“ – portalui kauno.diena.lt sakė pašnekovė.

Pasiteiravome, kokių dar pokštų yra iškrėtę vaikai, ką dar yra bandę savarankiškai, dėl ko šiek tiek drebėjo širdis? „Mano širdis dreba ko ne kasdien. Aš augau su „negalima“, „atsargiai“, „nedaryk“, „užsigausi“, „neimk“. Turiu savyje daug baimių ir sąmoningai dirbu, kad jų neprimesčiau savo vaikams. Tad nors ir širdis pradeda plakti smarkiau pamačius dvimetinukę su šefo peiliu rankoje, primenu sau, kad aš auginu ne vaiką, aš auginu savarankišką, savo jėgomis pasitikintį ir gebantį savimi pasirūpinti žmogų, tad giliai įkvėpusi parodau, kam ir kaip naudojamas peilis, ramiai pasiūlydama keistis į jai saugesnį“, – sakė moteris.

Ji akcentavo, kad vaikams ribos yra būtinos. „Ne tik nubrėžti ribą, tarp to, kas galima ir negalima, bet ir dėl to, kad jos suteikia vaikui saugumo. Na, o kur ir kokios ribos brėžiamos – yra individualus šeimos pasirinkimas ir kiekvienuose namuose jos bus skirtingos. Kas leidžiama mūsų namuose, jūsiškiuose bus draudžiama ir galbūt atvirkščiai. Bet maži vaikai tiek daug kartų per dieną išgirsta „ne“, kad, mano nuomone, tų ribų turėtų būti minimaliai. Todėl mes vaikams pateikiame informaciją apie galimas pasekmes ir paaiškiname, kaip saugiai daryti viena ar kita. Pirmiausia, rodome. Paskui – darome su vaiku. Paskui stebime, kaip daro vaikas ir galiausiai vaikas išmoksta daryti pats“, – dėstė jauna mama.

Savivaldybė vis dažniau sulaukia pėsčiųjų, o ypač tėvelių su vaikiškais vežimėliais pastabų, jog per plačiai išstatyti lauko kavinių baldai trukdo judėti ir taip siaurais Senamiesčio šaligatviais. Žymėdamas kavinių ribas Vilnius seka tokiais miestais kaip Diuseldorfas (Vokietijoje) ir kt., kur lauko kavinių žymėjimas yra pasiteisinęs ir puikiai veikia. Kol kas kavinių ribos žymimos paprastomis priemonėmis – juodomis juostomis.

Sprendimas – eksperimentinis, jis parodys, ar išbandoma tvarka iš tiesų veiksminga ir padeda kelti tiek kavinių savininkų, tiek jų lankytojų sąmoningumą.

„A. Savičiaus gatvėje, kuri šiltuoju sezonu atgyja ir klega miestietišku šurmuliu, sužymėjome lauko kavinių ribas. Sprendimas – eksperimentinis, jis parodys, ar išbandoma tvarka iš tiesų veiksminga ir padeda kelti tiek kavinių savininkų, tiek jų lankytojų sąmoningumą. Jeigu šis žymėjimas pasiteisins, planuojama kavinių ribas apibrėžti Vokiečių, Vilniaus gatvėse, kitose vietose, iš kurių sulaukiame daugiausia praeivių pastabų dėl pernelyg plačiai užstatytų šaligatvių“, – apie idėją pasakojo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Pasitaiko, kad lauko kavinės staliukus stato su savivaldybe nesuderintose vietose arba kavinių lankytojai per plačiai susėda, nebepalikdami erdvės saugiai praeiti. Idėja ženklinti suderintas lauko kavinių ribas kilo norint padėti visiems draugiškai gyventi ir tapti atviriausiu, demokratiškiausiu civilizuotomis priemonėmis naujas tendencijas rodančiu miestu. Ir kavinių darbuotojams bus lengviau suprasti, kur lauko kavinių ribos, taip išvengiant galimų pažeidimų. Juostelės, žyminčios kavinių ribas, taip pat padės pėstiesiems, kuriems  kaskart kildavo klausimų, ar nepiktnaudžiaujama.

Pastebėję nesilaikančius kavinių ribų, miestiečiai kviečiami draugiškai paaiškinti dar negirdėjusiems apie naujovę, taip pat galima kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių el. paštu viesoji.tvarka@vilnius.lt arba tel. (8 5) 219 7948. Tikimasi, kad naujasis žymėjimas skatins draugiškumą, mažės pažeidimų, kurie kavinėms kainuoja iki 80 eurų.

Per pastarąjį pusmetį patvirtintos Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos, taip pat pradėti rengti gyvenviečių teritorijų ribų nustatymo planai Vilniaus, Utenos, Ignalinos, Zarasų rajonų savivaldybėse, dalyje Šiaulių ir Šilutės rajonų savivaldybių.

Nesuderintos ir nepatvirtintos gyvenviečių teritorijų ribos išlieka Vilniaus mieste, Elektrėnų, Marijampolės, Kalvarijų, Pagėgių, Kazlų Rūdos savivaldybėse bei Širvintų, Rokiškio, Šakių, Skuodo ir didžiojoje dalyje Šilutės rajono savivaldybių, rodo Registrų centro duomenys.

Pasak Registrų centro specialistų, pagrindinė priežastis, dėl ko reikia nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas – nepatvirtintos gyvenviečių ribos neretai kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar pastatus, neatitinka kelių, vandenų ar miškų ribų.

„Gyventojams gali kilti problemų deklaruojant savo gyvenamąją vietą, atliekant žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto vertinimą, nuo ko vėliau priklauso gyventojų mokami mokesčiai“, – teigiama pranešime.

Be to, nepatogumų dėl netikslių ribų gali kilti pasėlių plotus deklaruojantiems ir už tai išmokas gaunantiems ūkininkams, nes tam tikros teritorijos gali būti priskirtos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir tuomet ūkininkai gauna mažesnes išmokas.

Netikslios gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos susiformavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, kai vykstant sparčiai žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar kadastrinius matavimus atlikę asmenys įrašydavo savo nuožiūra. Dėl to visoje šalyje susidarė situacijos, kai, pavyzdžiui, vieno kaimo teritorijoje įregistruoti sklypai su keliais skirtingais gyvenvietės pavadinimais.

Pasak Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus, ribų išplėtimas padėtų išspręsti kai kurias gatvių priežiūros ir panašias problemas, dėl kurių dabar tenka tartis su rajonu.

„Gyvenime iš tiesų problemų yra daug, nes turime tokių gatvių, kur vienoje gatvėje gyvena miesto gyventojai, kitoje – rajono gyventojai. Tada atsiranda įvairių problemų: kas asfaltuos, kas remontuos, kas keis šviestuvus. Mes stengiamės tuos dalykus spręsti susėdę prie stalo, bet ribas reikėtų peržiūrėti, nes gyvenimas bėga, viskas keičiasi“, – BNS sakė V. Grigaravičius.

Jo teigimu, ribų keitimas būtų sudėtingas procesas, kuriam reikėtų ir Seimo, ir Vyriausybės palaikymo, todėl meras nesitiki, kad tai galėtų būti išspręsta artimiausiu metu.

Kovą Alytaus miestas su pasiūlymu keisti savivaldybių ribas kreipėsi į Alytaus rajoną. Pasiūlyta miestui perduoti šešias teritorijas, kurių bendras plotas sudaro daugiau kaip 296 ha.

Alytaus rajono savivaldybė kitą savaitę tarybai teikia sprendimo projektą, kuriame siūloma tokiai iniciatyvai nepritarti.

„Pakeitus Alytaus miesto savivaldybės teritorijos ribas pagal pareiškėjų siūlomą schemą, Alytaus rajono savivaldybės teritorija sumažėtų 296,80 ha, taip pat sumažėtų ir gyventojų skaičius. Vietos gyventojams ženkliai padidėtų žemės mokestis, būtų keičiami adresai, o tai sukeltų didelius papildomus nepatogumus gyventojams“, – rašoma sprendimo projekte.

Jame taip pat pabrėžiama, kad rajonas yra patvirtinęs strategiją, pagal kurią planuoja gerinti siūlomose perduoti teritorijose gyvenimo kokybę ir pritraukti investicijas.

V. Grigaravičius teigia, kad Vidaus reikalų ministerijos vadovybės prašymu šios idėjos svarstymas atidedamas iki 2020 metų.

Per iškilmingą ceremoniją, kurioje dalyvavo ir prezidentas, jam buvo pristatyti devynmetis Miroslavas Oskirka ir penkiametis Timofejus Cojus, tapę televizijos šou apie geografiją nugalėtojais.

Pavyzdžiui, M. Oskirka spėlioja šalių pavadinimus pagal jų apverstus kontūrus ir pasako jų sostines.

Vaiko talento sužavėtas V. Putinas paklausė jo, kur baigiasi Rusijos ribos.

Berniukas atsakė, kad „Rusijos ribos baigiasi ties Beringo sąsiauriu prie JAV“.

Tačiau prezidentas pareiškė, kad „Rusijos ribos nesibaigia niekur“.

Šis iš pažiūros sąmojingas V. Putino komentaras gali sulaukti prieštaringų vertinimų, tvyrant didelei įtampai Maskvos ir Vakarų šalių dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.

Ribotumo sąvoką pritaikome visur – ją galima vartoti kalbant apie draudimus, teritorijas, galimybes, išteklius ar pan. Pasirinkę ribotumą pagrindine Studentų idėjų konkurso (SIKON) tema, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai tikrino, ar ši sąvoka gali įkvėpti kūrybai.

27-ąjį kartą organizuoto konkurso metu jaunieji architektai, nagrinėdami ribotumo sąvoką, Pervalkoje sukūrė 16 projektų. Pirma vieta ir pagrindinis prizas atiteko „5 – tai komandai“. Šios komandos devizas – „Riba – tai iliuzija“. Susmaigstę pagalius mariose dalyviai sukūrė staigaus gilėjimo optinę iliuziją.

Antroje vietoje liko komanda „Sikurortas“, kuri pristatė žmogaus ribas atskleidžiantį ir jas sunaikinantį performansą. Trečią vietą užėmė VGTU studentų komanda „Transcendentai“. Jie pastatė unikalų namelį ant kopėčių ir kvietė pažvelgti į „kitokį pasaulį iš gegutės lizdo“. Ketvirtą ir penktą vietas pasidalijo dvi komandos, kurių viena atliko moralines ribas pastebėti leidusį performansą („Kormoranai“), kita parodė, kaip plokštumos objektas tampa erdviniu objektu („Varstotas“).

„Šių metų konkurso temą greičiau galima vadinti problematika, juk ribų tema dažniau nagrinėjama filosofiniuose darbuose, o ne architektų projektuose. Praėjus 36 valandoms nuo kūrybinių dirbtuvių pradžios, dalyviai paneigė išankstines nuostatas ir pasiūlė įsimintinų ir novatoriškų darbų“, – sakė Architektūros studentų klubo pirmininkas, VGTU studentas Simonas Čaikauskas.

Jaunųjų architektų projektus vertino kompetentinga komisija, sudaryta iš tapybos, architektūros ir urbanistikos, fotografijos sričių atstovų. Jie atrinko aštuonis darbus, geriausiai iliustravusius konkurso temą.

Komandų nugalėtojų sąrašas:

1 vieta – „5 – ta komanda“ (A. Baužys, E. Janutauskas, S. Simonavičiūtė, A. Šarkauskas).

2 vieta – „Sikurortas“ (M. Kazlauskaitė, O. Runovič, G. Stogis, D. Traškinaitė, I. Vilkaitytė).

3 vieta – „Transcendentai“ (V. Andriušytė, K. Buzaitytė, K. Lučinskas, T. Marcinkevičius, G. Varnelis).

4–5 vietos – „Kormoranai“ (M. Arlauskas, A. Janušas, H. Jurevičius, J. Laurukėnaitė, V. Narušis, M. Tautvydas, V. Vaičikonis), „Varstotas“ (L. Atas, K. Kazlauskas, K. Nenartavičius, S. Petraitytė, K. Žiliukas).

Paskatinimai:

„Archaosas“ (S. Budzinauskas, G. Gajauskaitė, R. Mitkutė, I. Saladžinskaitė, G. Vaitkevičiūtė).

„4 + 2 nematomi“ (E. Radėnaitė, R. Rakickaitė, B. Sakalauskaitė, K. Uosytė).

„Chasing Boundaries“ (V. Bernatavičiūtė, A. Budrytė, M. Kildaitė, M. Klavs, R. Simulytė, I. Žemaitytė).