Pagal Vyriausybės nutarimą, naujas pareigas jis turėtų pradėti eiti rugpjūčio 16 dieną, patvirtinus prezidentui.

Anksčiau R. Degutis yra ėjęs susisiekimo viceministro, Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje, Sakartvele pareigas, buvo generalinis konsulas Sankt Peterburge, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje.

Diplomatas sakė, kad viena pagrindinių užduočių dirbant šiose pareigose bus nelegalios migracijos klausimai – Lietuvos pareigūnai ne kartą minėjo, jog išaugusi migracija iš Baltarusijos susijusi ir su lėktuvų reisais iš Bagdado ir Stambulo į Minską. 

R. Degutis taip pat sakė matantis Turkiją ne tik kaip NATO, bet ir kaip reikšmingą valstybę Rytų partnerystės kontekste, svarbią Lietuvos ekonominę partnerę.

„Turime gana plačią prekybą su šia šalimi, bet resursas nėra išnaudotas, čia turime paslaugų sektorių, mūsų siekiai susiję su transporto, logistikos diversifikacija – galėtumėme čia giliau pasižiūrėti (...). O dėl aktualių klausimų, susijusių su migracija, matyt, bus viena pagrindinių užduočių tik atvažiavus “, – Vyriausybės posėdyje teigė R. Degutis.

Ambasadoriaus Turkijoje Lietuva neturi metus. Pernai birželio pradžioje baigėsi Audriaus Brūzgos kadencija šiose pareigose.

Lietuvoje ambasadorius Vyriausybės teikimu tvirtina prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Faktiškai pati Europos Komisija šitą reikalavimą šios bylos kontekste yra atsiėmusi, atšaukusi, kadangi struktūrinės reformos, būtent tokios, kokia buvo pasiūlyta iš Komisijos pusės, tai yra visiškas veiklų atskyrimas, padalinant kompaniją į dvi kompanijas, jis šiuo atveju net galima sakyti nėra teisėtas, kadangi pagal ES direktyvas galioja trys galimybės, kaip kompanija funkcionuotų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė R. Degutis.

Anot jo, nagrinėjant geležinkelių išskaidymą ne EK tyrimo kontekste, taip pat nebūtų logiška tokį žingsnį žengti, mat tai yra strateginė įmonė.

„Aš manau, kad visiškas toks struktūrinis atskyrimas nėra ta opcija, žinant, kur mes esame, kokioje geografinėje situacijoje, kompanija įgyvendina tokius projektus kaip „Rail Baltica“, taip pat yra strateginė įmonė, kuri atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo vežimais, tai, manau, būtent tas modelis, kad atskirti į dvi kompanijas, nėra mums šiuo atveju logiškas“, - tikino R. Degutis.

Pasak jo, kol kas neaišku, ar „Lietuvos geležinkeliai“ siūlys atstatyti išardytą Rengės ruožą, taip siekdami panaikinti konkurencijos ribojimus. Anot R. Degučio, įmonė dar turi galimybę bylinėtis, tačiau sprendimo, ar tikrai kreipsis į Europos Sąjungos teismą - neatskleidžia, motyvuodamas, kad reikia detaliai išnagrinėti Komisijos argumentus.

„Sprendimas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis - tai bauda. Antra dalis - priemonės, kurias turi sutarti „Lietuvos geležinkeliai“ ir Komisija dėl konkurencinės aplinkos atkūrimo, tai yra, jeigu fiksuojamas pažeidimas. Dėl tų priemonių turėtų sutarti per tris mėnesius, tačiau per du mėnesius kompanija gali apskųsti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui“, - aiškino jis.

R. Degutis teigė, kad tai, ar Rengės ruožas galėtų apskritai būti atstatomas, „yra tolesnės diskusijos klausimas“.

Viceministro teigimu, Latvijos praėjusią savaitę Lietuvai įteiktos notos negalima sieti su EK tyrimu: „Latvijos pusė yra pakomentavusi, kad šitą notą sieja su tam tikrais mūsų politiniais pareiškimais, kad ruožas nebus atstatomas ir aš nesiečiau šitų dviejų klausimų - Latvijos notos ir Komisijos sprendimas“.

Anot jo, 2008 metais priimtas sprendimas išardyti vėžę buvo logiškas.

„Iš esmės buvo priimtas sprendimas šito ruožo neeksploatuoti, kadangi su Latvija faktiškai egzistavo trys jungtys ir iš jų buvo paliktos dvi, kadangi nebuvo išnaudojami jų visi pajėgumai. Latvijos jungčių pajėgumai ir šiuo metu Joniškis-Jelgava ir Obeliai-Daugpilis yra išnaudojama 20 proc. maksimum, tad iš esmės logika, kam reikalinga trečia jungtis, yra pakankamai objektyvi“, - sakė R. Degutis.

Ambasadorių ketvirtadienį priėmė Latvijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Andrejus Pildegovičius, pranešė ministerija.

„Baltų vienybės diena buvo paminėta kaip sėkmingas bendradarbiavimo pavyzdys plėtojant žmogiškuosius ryšius“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Baltų vienybės diena minima rugsėjo 22-ąją, Saulės mūšio dieną. Šiemet kultūrinė programa numatoma Liepojoje.

Anot Latvijos URM, susitikime taip pat aptartas NATO pajėgumų stiprinimas, pokyčiai Europos Sąjungoje po britų referendumo ir santykiai su ES rytų partnerystės šalimis.

Diplomatai taip pat aptarė šį mėnesį vyksiantį JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą į Latviją.

A.Žurauskas diplomatinę tarnybą pradėjo 2003 metais, jis yra buvęs ambasadoriumi Kinijoje, Graikijoje ir Azerbaidžane.

Užsienio reikalų ministerija siūlo, kad naujas pareigas viceministras pradėtų eiti nuo rugpjūčio 1 dienos. Jis pakeistų dabartinį ambasadorių Rytį Paslauską.

Taip pat siūloma naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje nuo rugpjūčio paskirti Artūrą Žurauską. Šiuo metu tas pareigas eina Ričardas Degutis.

Be to, Užsienio reikalų ministerija nuo liepos 11 dienos ketina atšaukti ambasadorių Baltarusijoje Evaldą Ignatavičių.

Užsienio reikalų viceministras A.Krivas 1993–2001 metais dirbo Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamente. Karjerą diplomatinėje tarnyboje pradėjo 2001 metais Užsienio reikalų ministerijos Integracijos į NATO skyriuje. 2003–2007 metais jis ėjo patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Valstijose, 2007–2008 metais Užsienio reikalų ministerijoje vadovavo Strateginių ir transatlantinių santykių skyriui.

2008–2010 metais A.Krivas dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. Nuo 2010 iki 2013 metų diplomatas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ėjo ministro patarėjo pareigas. Nuo 2013 A.Krivas dirba užsienio reikalų viceministru.

Kandidatas vadovauti ambasadai Latvijoje A.Žurauskas ambasadoriaus Kinijoje, Pietų Korėjai, Mongolijai ir Vietnamui pareigas ėjo 2001-2006 metais, o 2006-2010 metais buvo Lietuvos ambasadorius Graikijoje, kur taip pat ėjo ambasadoriaus Kiprui, Albanijai ir Bulgarijai pareigas.

2012 metais A.Žurauskas buvo paskirtas ambasadoriumi Azerbaidžane, tačiau po metų atsistatydino po to, kai internete buvo paviešinti jo slapta įrašyti pokalbiai telefonu. Juose diplomatas su kolega dalijosi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laidė replikas apie valstybės vadovus.

Lietuvoje ambasadorius skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Diplomatas Ričardas Degutis, kuris yra ambasadoriavęs Gruzijoje, buvusį šios valstybės vadovą Eduardą Ševardnadzę apibūdina kaip didelę asmenybę, ypač nusipelniusią savo šaliai per pirmąją savo kadenciją prezidento poste.

Šiuo metu Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigas einantis R.Degutis su pirmadienį mirusiu E.Ševarnadze daugiausia bendravo šiam jau pasitraukus iš politikos, reziduodamas Tbilisyje 2005-2008 metais, ir prisimena jį kaip atsiskyrėlį.

„Jis jau nebebuvo prezidentas, gyveno savo name atskirai ir pas jį užvažiuodavau kartas nuo karto, gal po porą kartų į metus. Jisai, kiek man tekdavo su E.Ševarnadze bendrauti, per tuos metus taip ir nelaikė, kad Rožių revoliucijos įvykiai buvo teisėti, kad jis buvo teisėtai nušalintas nuo valdžios, bet jisai laikė, kad jisai priėmė politinį sprendimą - pasielgė taip, kaip tuo metu buvo šaliai geriau, kad nesukeltų pilietinių neramumų - didesnių negu tuo metu jau buvo šalyje. Iš tikrųjų tas jo poelgis, matyt, tuo metu Gruziją ir išgelbėjo, sakyčiau, nors iš kitos pusės galima galbūt vertinti, kad jisai jau kai kurių tiesiog struktūrų nelabai ir valdė“, - BNS sakė R.Degutis.

Pasak ambasadoriaus, E.Ševarnadzei stojus prie Gruzijos vairo, šalis buvo labai sunkios būklės ir jis suvaldė situaciją, nors reikėjo tvarkytis ne tik su vidaus problemomis, bet ir, pavyzdžiui, su didžiuliu Rusijos spaudimu. Tuo metu nebaigta antroji kadencija buvo mažiau sėkminga.

„Pirmas jo valdymo periodas, pirma kadencija buvo vertinama labai pozityviai. Buvo iš esmės sukontroliuota situacija pačioje šalyje, įveiktos tos ginkluotos grupuotės, kurios egzistavo Gruzijoje, šalis priimta į Europos Tarybą. Na o antros kadencijos negalima įvertinti kaip teigiamos, kadangi deja, bet susidarė labai daug korupcinių interesų grupių ir iš tikrųjų 2003 metais, prieš tą Rožių revoliuciją, pavyzdžiui, visiškai nefunkcionavo vidaus reikalų sistema, nebuvo mokami ištisoms institucijoms atlyginimai“, - pasakojo R.Degutis.

Pas tuomet jau buvusį Gruzijos prezidentą su diplomatiniais reikalais užsukdavęs R.Degutis sakė, kad po Rožių revoliucijos atsiskyręs nuo viešumos, privačiai jis išsakydavo įdomių minčių.

„Į viską jisai žiūrėjo atsargiai. Bet, be abejo, ko iš to žmogaus neatimsi, tai tokio skvarbaus proto, labai labai stiprios analizės. Jis buvo vienas iš tokių to regiono lyderių, kuris susidūrė su labai nelengva istorijos dalimi. Kiek man tekdavo per tuos trejus metus su juo bendrauti, tai jisai gyveno, sakyčiau, atsiskyrėlio gyvenimą Tbilisio privačių namų rajone. Tuo metu jisai palaidojo žmoną, ją, beje, palaidojo namo kieme“, - pastebėjo ambasadorius.

Jis ryškiai prisiminė ir E.Ševarnadzės simpatijas Vokietijai.

„Iki pat to laiko išlaikė meilę Vokietijai, nes, matyt, jo, tuo metu Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro, ryšiai su Vokietija aštuoniasdešimtųjų pabaigoje buvo labai glaudūs. Kiek jis pasakodavo, tas ryšys su Vokietija, meilė tam laikotarpiui, kada jie dirbo su vokiečiais dėl Vokietijos susivienijimo, buvo išlikusi“, - prisiminė ambasadorius.

„Iš tikrųjų asmenybė išėjo didelė“, - apibendrino jis.

E.Ševardnadzė mirė pirmadienį būdamas 86 metų amžiaus. Jis atliko svarbų vaidmenį eidamas Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro pareigas Šaltojo karo pabaigoje 1985-1990 metais. Nuo 1995 metų jis buvo Gruzijos prezidentas, iš šių pareigų jis atsistatydino per 2003 metų Rožių revoliuciją.

Latvijos parlamento užsienio reikalų komiteto nariai susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje Ričardu Degučiu išreiškė nuogąstavimą, kad europinės vėžės geležinkelio projekto "Rail Raltica" įgyvendinimas gali užsitęsti dėl Lietuvos siekio pakeisti pradinį geležinkelio maršrutą, prijungiant Vilnių.

"Jei Lietuva nuspręstų keisti "Rail Baltica" projekte numatytą maršrutą, tai, galbūt, taip pat reikš ankstesnių Europos Sąjungos sprendimų pakeitimus. Nepaisant to, Latvijos parlamento užsienio reikalų komitetas tikisi, kad Lietuvos veiksmai nepakeis Europos Parlamento ir ES Tarybos pozicijos. Todėl neverta laukti projekto įgyvendinimo kitose Baltijos šalyse korekcijų, įskaitant ir dėl finansavimo", - sakė komiteto vadovas Ojaras Erikas Kalninis.

Lietuvos ambasadorius buvo paprašytas apie šiuos nuogąstavimus informuoti Lietuvos Vyriausybę ir Seimą.

R.Degutis Latvijos parlamentarams pranešė, jog "Rail Baltica" trasos Lietuvoje galimų pakeitimų studija bus baigta iki šių metų pabaigos, taip pat patikino, kad politinių rizikų šiam projektų nėra.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam priešinasi Estija, todėl vis dar nesusitariama dėl bendros įmonės akcininkų sutarties, kurią anksčiau planuota pasirašyti dar sausio pradžioje.

2015 metais Lietuvoje turėtų būti nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

Dėl "Maxima Latvija" vadovo Gintaro Jasinsko pareiškimo apie atsakomybę dėl prekybos centro griūties į Latvijos užsienio reikalų ministeriją (URM) Rygoje ketvirtadienį iškviestas pasiaiškinti Lietuvos ambasadorius Ričardas Degutis.

Tai BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

"Ambasadorius dar kartą pareiškė užuojautą ir apgailestavimą dėl tragiškos nelaimės", - BNS sakė R.Jakilaitienė. Ji taip pat pareiškė, kad URM atsiriboja nuo verslo subjektų komentarų.

"Maxima Group" komunikacijos vadovė Olga Malaškevičienė BNS sakė, kad savo komentarą grupė pateiks vėliau.

"Maxima Latvija" vadovas G.Jasinskas ketvirtadienį pareiškė, kad jis neatsistaydins iš pareigų, nes nesijaučia kaltas. Pasak jo, trauktis turėtų tie, kurie jaučiasi kalti. Po tragedijos, kuri nusinešė daugiau kaip 50 žmonių gyvybių, atsistatydino Latvijos vyriausybė.

"Atsistatydina tie, kurie jaučiasi kalti. Aš galiu žiūrėti žmonėms į akis", - sakė jis.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičius BNS sakė, kad tokie pareiškimai nepriimtini. Pasak jo, tokie "Maxima Latvija" vadovo pareiškimai kuria neigiamą ne tik šios bendrovės, bet ir visų užsienio investicijų įvaizdį.

"Pagaliau jie nepadeda stiprinti Latvijos ir Lietuvos santykių",- sakė Latvijos užsienio reikalų ministras.

Rygos vakariniame rajone esančio prekybos centro "Maxima" stogas įgriuvo lapkričio 21 dienos vakarą. Per tragišką incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis trečiadienį pranešė, kad priima politinę atsakomybę ir atsistatydina.

Žadėta, kad šią vasarą, minint karaliaus Mindaugo 750-ąsias žūties metines, Latvijoje, Agluonos bazilikos šventoriuje bus atidengtas jam skirtas paminklas, pastatytas už paaukotas lėšas. Tačiau organizatorių teigimu, darbai vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi.

Agluonos bazilikos šventoriuje  kol kas stovi tik akmuo, žymintis, kad čia bus paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Ričardo Degučio, per trejus metus nemažai pasistūmėta į priekį – išlietas  vilniečio skulptoriaus Vidmanto Gylikio sukurtos skulptūros gipso modelis. Tačiau vis dar ieškoma, kas atliks aikštelės parengimo darbus.

„Labai sunku su pinigais, visus kviečiu prisidėti, kas galėtų – mums trūksta būtent lėšų, kurios reikalingos išlieti paminklą iš bronzos. Reikia daugiau nei 100 tūkst. litų“, – teigia R. Degutis.

Lėšas aukoja ne tik Lietuvos ir Latvijos savivaldybės, verslininkai, bet ir privatūs asmenys. Kaimyninės šalies bažnyčia vis palankiau žiūri į paminklo statybą, nors abejoja, ar jam tinkama vieta Agluonos bazilikos šventoriuje.

„Šią idėją skleidžiame visomis priemonėmis, apie tai yra labai daug  publikacijų latvių spaudoje ir televizijoje. Negaliu sakyti, kad niekam nerūpi“, – pabrėžia Latvijos dailės akademijos profesorius Osvalds Zvejsalnieks.

Pasak profesoriaus, pastatyti paminklą abiejų tautų garbės reikalas, nes jis skirtas vienintelei baltų karaliaus šeimai, kurios šaknys siekia ir Latviją – Latgaliją.

„Mortos tėvonija buvo Medelianų piliakalnis. [...] Jau keletą metų Mindaugo karūnavimo dieną  rengiame religinę kelionę į Agluonos baziliką, o šiais metais buvo daug entuziastų iš Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Birštono, Vilniaus“, – teigė dr. Rimantas Gudelis, Kupiškio klebonas, paminklo statybos organizacinės grupės narys.

Šiai sukakčiai aukotos Šv. mišios, įvyko konferencija. Viena spėjamų karaliaus Mindaugo žūties vietų yra Latvijoje, netoli Agluonos. Organizatoriai tikisi, kad paminklas Mindaugui ir Mortai iškils kitą vasarą

Ttrečiadienį Klaipėdos uoste lankysis ES šalių ambasadoriai.

Lietuvai pirmininkaujant ES, Lietuvos ambasados Latvijoje iniciatyva pasiūlyta Latvijoje reziduojantiems ambasadoriams aplankyti Klaipėdos uostą, siekiant pristatyti mūsų regioną, supažindinti juos su Klaipėdos uosto plėtros projektais bei perspektyvomis.

Vizito metu planuojama pristatyti Klaipėdos uostą, aptarti Klaipėdos uosto veiklą, ekonominius uosto rodiklius, vykdomus uosto plėtros projektus, taip pat ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą. Bus apžvelgtos Klaipėdos uosto galimybės ir pajėgumai, uoste veikiančių krovos įmonių veikla, specifika, logistikos klausimai, verslo klimatas ir pan.

Klaipėdoje lankysis Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis, Čekijos ambasadorius Latvijoje Pavol Šepelák, Danijos ambasadorius Latvijoje Per Carlsen, Estijos ambasadorius Latvijoje Mati Vaarmann, Suomijos ambasadorė Latvijoje Pirkko Mirjami Hamalainen, Vokietijos ambasadorė Latvijoje Andrea Joana-Maria Wiktorin, Vengrijos ambasadorius Latvijoje Gábor Dobokay, Airijos ambasadorius Latvijoje Aidan Kirwan, Lenkijos ambasadorius Latvijoje Jerzy Marek Nowakowski, Slovakijos Respublikos ambasadorius Latvijoje Peter Hatiar, Jungtinės Karalystės ambasadorė Latvijoje Sarah Cowley, Turkijos ambasadorė Latvijoje Serife Serap Özcoşkun, Norvegijos Karalystės ambasadorius Latvijoje Jan Grevstad.

Svečius priims uosto kapitonas Adomas Alekna, ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis, Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier.