„Dabar ateina lemiamas pasirinkimas,  ką mes rinksimės – gyvenimą, ar mes rinksimės, jeigu ne mirties kultūrą, galima vadinti, tvarkingo išmirimo kultūrą ir mūsų Vakarų visuomenės civilizacijos saulėlydį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Lietuvos krikščionių sąjungos pirmininkas Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

Po Prezidento rinkimų jis sveikina kolegas lenkus, kad  vis dėlto  krikščioniška pusė su jos amžiais pasitikrintomis vertybėmis atsilaikė prie didžiulį spaudimą, prisidengiat išgalvotais teisiniais ir kitais aspektais, kad demokratija yra pavojuje. „Nemanau, kad  mirties kultūra ką nors bendro turi su demokratija“,– sakė R.  J.  Dagys.

Lietuvos krikščionių sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys Egidijus Vareikis mano, kad Lenkijos prezidento  rinkimai „yra šių dienų politikos tendencijos reiškinys“.

Dabar ateina lemiamas pasirinkimas,  ką mes rinksimės – gyvenimą, ar mes rinksimės, jeigu ne mirties kultūrą, galima vadinti, tvarkingo išmirimo kultūrą ir mūsų Vakarų visuomenės civilizacijos saulėlydį.

„Jau kokį 10-15 metų Europos politikoje atsirado toks reiškinys, kuris klasikiniams politologams yra ne visiškai aiškus. Atsiranda daug naujų polinių jėgų, kurias politologai linkę vadinti nesisteminėmis. Manau, kad jau pats laikas būtų sugalvoti ir suprasti, kokia tai yra sistema. Lenkijos rinkimai truputį to supratimo duoda. Kokie gi reiškiniai vyksta? Vienas dalykas: šiandien su keliomis išimtimis Europos šalyse nė  viena partija neišsikovoja įtikinamos balsų daugumos, koalicijos formuojamos iš 3-5 partijų. Vadinasi, klasikinis supratimas, kad valdžia gali būti kairioji, dešinioji nyksta“, – svarstė E. Vareikis.

Pasak jo, Lenkija rodo, kad Europos politika šiuo metu lyg ir šakojasi į dvi dideles šakas. „Tai  krikščioniškoji, arba gyvybės kultūros šaka, ir tokia, aš nenorėčiau galbūt vartoti žodžio liberalkonservatyvi, nors iš tikrųjų atrodytų, kad tai gal šiandien ir tinka. Tai, kas įvyko Lenkijoje, mums yra labai svarbu, nes pas mums, manau, atidžiau pasižiūrėjus, situacija yra ganėtinai panaši“,- mano E. Vareikis.

Pasak R. J. Dagio, šiuo metu  vyksta labai aiškus pasidalinimas, tam tikra vertybinė diskusija tarp dviejų labai aiškių pasaulėžiūrų.

„Nebebus, manau, ateityje klasikinio pasidalinimo, kuris buvo siejamas su požiūriu į socialinių klausimų sprendimą – dešinieji ir  kairieji. Dabar ateina vertybinis pasirinkimas, ir tai yra labai akivaizdu.  Ateina visiškai naujas pasidalinimas tarp dviejų kultūrų – tarp mirties kultūros, kurios pasekmė yra gyvybės  įvairiomis formomis naikinimas nuo pradėjimo, autanazija, kiti dalykai, naikinimas žmogaus tapatybės,  naikinimas šeimos, mėginant pakeisti tradicinę vyro ir moters sąjungą  auginti vaikus, palaikyti vienas kitą ir puoselėti savo giminę,  atsakomybės  išplovimas savo bendruomenei, savo šeimai, savo tautai. Ta neribota laisvė, kuri griauna mūsų tautą, pliažas, kuris atsiranda Lukiškių aikštėje, istorinės atminties naikinimas vienoje  pusėje, o kitoje pusėje yra amžiais patvirtintas, mus visada gelbėjantis krikščioniškos demokratijos supratimas, krikščioniškas požiūris, kuriame visi tie dalykai yra visiškai kitaip akcentuojami – nuo pareigos vienas kitam, pareigos šeimai, pareigos giminei, pareigos bendruomenei, pareigos tautai, gerbimas savo šaknų, savo vertybių. Tai susidūrimas tarp gyvybės ir išnykimo“, – svarstė parlamentaras.

R. J. Dagys pasidžiaugė, kad Lenkijoje  tas poslinkis į blogąją prasme neįvyko ir lenkai atsilaikė prieš didžiulį spaudimą.

Sekmadienį vykusiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture Andrzejus Duda įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį ir užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją prezidento poste.

„Mes pasirengę bendradarbiauti Vyriausybės lygmenyje su politine partija, tiek jos atstovais Seime ir manau, kad tai yra vienas iš pavyzdžių, kai galima tokiu sunkiu valstybei momentu susitelkti ir esame už tai labai dėkingi“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, šiuo bendradarbiavimu nekalbama apie artėjančius Seimo rinkimus ar apie rinkiminę kampaniją.

„Šiandien mes kalbame apie valstybėje turimą krizę ir pagalbą tų politinių jėgų ir politikų, kurie nori prisidėti savo žiniomis, ekspertinėmis žiniomis, galiausiai – ir palaikymu, kas yra labai svarbu Seime prie šitos krizės suvaldymo, tai yra parama Lietuvos Vyriausybei. Čia esminis, pagrindinis dalykas“, – teigė S. Skvernelis.

Jis pridūrė, kad du šiai partijai priklausantys Seimo nariai R. Dagys ir Egidijus Vareikis sukaupę ilgametę parlamentinio darbo patirtį, kuri bus svarbi šiuo metu.

Premjeras teigė, kad apie šį bendradarbiavimą informuota koalicinė taryba, kuri tam pritarė.

Pasak S. Skvernelio, ieškoma ir kitų politinių jėgų palaikymo.

„Be abejo, mes kalbamės ir aš kalbuosi su politinėmis partijomis, jų lyderiais, kurie nuoširdžiai nori padėti. Ta parama reikalinga, svarbiausia, kad ji būtų konstruktyvi“, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, bendradarbiavimui su Krikščionių sąjunga netrukdys ir pastarosios bendradarbiavimas su Vengrijos premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“.

Šito mūsų memorandumo esmė nėra derybos dėl kokių nors postų. Mes visiškai to nesiekiame.

Krikščionių sąjungos pirmininkas R. Dagys teigė, kad bendradarbiavimas su Vengrijos valdančiąja politine jėga yra vertybinis.

„Mūsų bendradarbiavimas su Vengrijos premjero V. Orbano partija, pagrindinis jo tikslas yra krikščioniškų vertybių plėtra Europos Sąjungoje, mėginimas sugrąžinti prie tų ištakų, kurias ES kūrė“, – sakė R. Dagys.

Jis taip pat pridūrė, kad bendradarbiavimu su Lietuvos Vyriausybe postų nesiekiama.

„Šito mūsų memorandumo esmė nėra derybos dėl kokių nors postų. Mes visiškai to nesiekiame. Mes manome, kad tiesiog mūsų pareiga, kaip piliečių, kaip Seimo narių, tiesiog padėti spręsti problemas ten, kur mes galime“, – tvirtino Krikščionių sąjungos pirmininkas.

Krikščionių sąjunga kaip politinė partija su daugiau nei 2 tūkst. steigėjų įregistruota kovo pradžioje. Tarp partijos steigėjų – du Seimo nariai – R. Dagys ir E. Vareikis, dirbantys Mišrioje Seimo narių grupėje.

R. Dagys pernai vasarą po nesutarimų su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybe pasitraukė iš šios partijos ir frakcijos, jis yra teigęs, kad jau nuo praėjusio vasario pradėta svarstyti, „kaip susigrąžinti krikščioniškas vertybes į politinį gyvenimą“.

R. Dagys 1989-1999 metais buvo Socialdemokratų partijos narys, vėliau – kelerius metus nuo šios partijos atskilusios „Socialdemokratija 2000“ vienas organizatorių ir pirmininkas. Nuo 2002 iki 2019 metų buvo TS-LKD nariu.

Parlamentaras E. Vareikis anksčiau irgi yra buvęs opozicinių konservatorių narys, vėliau prisijungė prie valdančiųjų „valstiečių“ Seime. Šių metų vasario pradžioje jis paskelbė, kad pasitraukė iš „valstiečių“ frakcijos į Mišrią Seimo narių grupę.

V. Pranckietis atmetė ir konservatorius palikusio Rimanto Dagio užuominas, kad jis esą gali jungtis prie jo vedamos naujai įsteigtos politinės jėgos.

„Rimantas Dagys anonsuodavo, kad aš esu ten, bet mano tokio atsakymo niekada nebuvo“, - 15min tikino V. Pranckietis. Pasak jo, R. Dagio suburta Krikščionių sąjunga nepateikė atsakymų į jam labiausiai rūpimus klausimus. Todėl, akcentavo jis, su šia naujai įsteigta partija jam tiesiog nėra pakeliui.

„Buvo mano paklausimai apie programą, koks tai bus darinys, kiek bus radikali programa. Aš negavau atsakymų į tuos klausimus todėl aš nematau savęs šioje veikloje“, - sakė V. Pranckietis.

Parlamento vadovo teigimu, jis atsisakytų ir kitų kvietimų, jei šie būtų pasiųsti radikalias idėjas skelbiančių politinių jėgų.

„Nenorėčiau turėti nieko bendro su tais, kurie skelbia radikalais idėjas“, - sakė Seimo pirmininkas.

Kaip vieną iš radikalių idėjų, kurios jis nepalaikytų, V. Pranckietis įvardino šūkį „Lietuva lietuviams“.

„Manau, kad mes turime būti plačiąją prasme lietuvių tauta, o ne siaurąja ir tokios idėjos man yra svetimos“, - teigė V. Pranckietis, žurnalistei patvirtindamas, kad viena tokių politinių jėgų – pastarąjį šeštadienį profesoriaus Vytauto Radžvilo ir Vytauto Sinicos su bendražygiais įsteigta dešinės pakraipos partija „Nacionalinis susivienijimas“.

Seimo vadovo teigimu, bent jau kol kas jis save matytų kaip savarankišką kandidatą, dalyvaujantį vienmandatėje apygardoje.

Naujai įsteigtos partijos steigėjais pripažinti 2173 asmenys.

Anksčiau Teisingumo ministerija buvo konstatavusi, kad partijos narių skaičius neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes dalies steigėjų sąraše esančių asmenų vardai ir pavardės nesutampa su Gyventojų registro duomenimis.

„Pataisėme formą, kur buvo visokių netikslumų, pavardės, brūkšniukai ne vietoje įdėti, grynai techninės klaidos, kurias reikėjo ištaisyti“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Dagys.

Pataisėme formą, kur buvo visokių netikslumų, pavardės, brūkšniukai ne vietoje įdėti, grynai techninės klaidos, kurias reikėjo ištaisyti.

Jis teigė, kad partijos dokumentai atiduoti Juridinių asmenų registrui įregistruoti naują politinę jėgą.

„Per tris darbo dienas turime pasiimti registracijos pažymėjimą“, – sakė R. Dagys.

Pagal įstatymus, politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst.  steigėjų, kurie po partijos įregistravimo tampa jos nariais.

Steigiamai partijai pateikus steigėjų sąrašą, Teisingumo ministerija sutikrina jį su Gyventojų registro duomenimis ir kitų registruotų politinių partijų sąrašais, kadangi Lietuvos piliečiai gali būti tik vienos politinės partijos steigėjais ar nariais.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 25 politinės partijos.

Teisingumo ministerija penktadienį pranešė, kad įvertinusi steigiamos Krikščionių sąjungos pateiktus duomenis ir dokumentus, konstatavo, jog jos narių skaičius neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

„Šie dokumentai ir duomenys nebus tvirtinami, tačiau tai neatima teisės iš naujo pateikti dokumentus, pataisytus pagal nustatytą tvarką“, – teigiama pranešime.

R. Dagys teigė, kad dalis parašų pripažinti netinkamais dėl techninių klaidų, tad kitą savaitę Teisingumo ministerijai pateikus patikslintus duomenis steigėjų turėtų užtekti.

„Gavom Teisingumo ministerijos raštą, situaciją dėl steigėjų, kurie yra kitų partijų nariais, aiškinsimės, visų kitų duomenys yra, kiek žiūrėjom, absoliuti dauguma techninės klaidos suvedant į registrą. Mes viską pataisysim ir kitą savaitę pateiksim visus duomenis“, – BNS sakė R. Dagys.

R. Dagio duomenimis, yra apie 250 parašų, kurie netinkamais pripažinti „dėl grynai techninių dalykų“.

Politinių partijų įstatymas numato, kad steigiama partija Lietuvoje privalo turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų.

Teisingumo ministerijai pateiktame Krikščionių sąjungos steigėjų sąraše nurodyti 2288 asmenys. Tačiau, sutikrinus sąrašą su Gyventojų registro duomenimis, taip pat su kitų politinių partijų narių sąrašais, paaiškėjo, kad sąraše yra tik 1903 teisingų įrašų.

„136 asmenys, kurie išreiškė norą būti partijos steigėjais, priklauso kitoms partijoms“, – konstatavo ministerijos specialistai.

136 asmenys, kurie išreiškė norą būti partijos steigėjais, priklauso kitoms partijoms.

Įstatymai leidžia tuo pačiu metu būti vienos partijos nariu.

Be to, Krikščionių sąjungos pateiktame steigėjų sąraše 194 asmenų vardas arba pavardė nesutampa su Gyventojų registro duomenimis, todėl šie duomenys priskiriami  prie klaidingų įrašų.

Sąraše taip pat rasta asmenų su nurodyta neteisinga asmens kodo struktūra.

Krikščionių sąjungos steigiamasis suvažiavimas įvyko vasario 8 dieną Vilniuje. Jame dalyvavo 241 delegatas, anot organizatorių, su įgaliojimais atstovauta 2210 steigėjų.

Partijos pirmininku išrinktas Seimo narys R. Dagys, patvirtinta programa, įstatai.

Įstatyme numatyta, kad įkurti partiją gali ne mažiau kaip 2 tūkst. asmenų.

Vilniuje Mokytojų namuose vykstantis naujos Krikščionių sąjungos „Santarvė ir gerovė“ steigiamasis suvažiavimas prasidėjo maldos kreipiniu.

„Suteik mums Kristaus išminties kovoti su priespaudos formomis, kurios pasireiškia ir demokratijose bei suvereniose šalyse – kad įstengtume pasipriešinti laisvę žudančiai korupcijai, socialiniam neteisingumui, žmogaus gyvybės ir esminių teisių negerbimui“, – atidarydamas suvažiavimą sakė kunigas pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis R. Grigas.

Jis teigė maldos kreipiniu pradedąs suvažiavimą kardinolo Sigito Tamkevičiaus paprašytas. Pats kardinolas suvažiavime nedalyvavo.

Vienas naujos partijos steigimo iniciatorių, anksčiau konservatoriams ir socialdemokratams priklausęs Seimo narys R. Dagys, sakė, jog yra surinkta daugiau nei įstatymų reikalaujami du tūkstančiai steigėjų parašų – virš 2,5 tūkst.

„Steigiama tuo tikslu, nes krikščioniškos bendruomenės žymi dalis jaučia, kad krikščioniškoms vertybėms nėra deramai atstovaujama Seime ir tai nėra gerai“, – BNS sakė R. Dagys.

Suvažiavime jis sakė, kad jau nuo praėjusių metų vasario pradėta svarstyti, „kaip susigrąžinti krikščioniškas vertybes į politinį gyvenimą“.

Jei kitame Seime dominuos tik liberali pasaulėžiūra, vargu, ar galėsime kalbėti apie tikrą vyro ir moters sąjungą ir jos tarpusavio įsipareigojimais sukurtą šeimą.

„Jei kitame Seime dominuos tik liberali pasaulėžiūra, vargu, ar galėsime kalbėti apie tikrą vyro ir moters sąjungą ir jos tarpusavio įsipareigojimais sukurtą šeimą. Vargu ar mes galėsime kalbėti apie giminę, kuri bus labai pasklidusi. O jei mes šeimą kaip tokią išskaidysime, vargu ar galime kalbėti apie bendruomenę ir valstybę“, – šeštadienį kalbėjo R. Dagys.

Jis pabrėžė, jog naujos partijos steigėjai nėra euroskeptikai, tačiau griežtai pasisako prieš kai kurias Europos Sąjungoje svarstomas lyties ar šeimos apibrėžimo sąvokas.

„Pasakyti, kad šeima gali būti kuriama bet kaip su bet kuo ir bet kokiu pavidalu, ta samprata tampa visiškai nesuprantama. (...) Apie kokią nors efektyvią valstybės socialinę politiką, šeimos politiką negalime nei kalbėti“, – kalbėjo R. Dagys.

Anot jo, nepagarba tradicinei vyro ir moters šeimos sampratai yra blogėjančios Lietuvos demografinės padėties priežastis.

Per suvažiavimą šeštadienį partijos steigėjai turėtų patvirtinti programą, įstatus, partijos pavadinimą bei rinks valdymo organus.

R. Dagys po nesutarimų su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybe pernai vasarą pasitraukė iš šios partijos ir frakcijos. Šiuo metu jis yra  Mišrios Seimo narių grupės narys.

R. Dagys 1989–1999 metais buvo Socialdemokratų partijos narys, vėliau – kelerius metus nuo šios partijos atskilusios „Socialdemokratija 2000“ vienas organizatorių ir pirmininkas. Nuo 2002 iki 2019 metų buvo Tėvynės sąjungos nariu.

Parlamentaras Egidijus Vareikis anksčiau taip pat yra buvęs opozicinių konservatorių narys, vėliau prisijungęs prie valdančiųjų „valstiečių“ Seime. Penktadienį jis paskelbė pasitraukiąs iš „valstiečių“ frakcijos į Mišrią Seimo narių grupę.

Panevėžio tarybos narys, į ją pernai išrinktas su mero Ryčio Račkausko judėjimu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, buvęs parlamentaras P. Luomanas – taip pat buvęs konservatorius.

Vienas naujos partijos steigėjų buvęs Lazdijų meras A. Margelis – taip pat buvęs ilgametis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Lazdijų skyriaus vadovas. Po nesutarimų  pasitraukęs iš šios partijos, R. Margelis tapo įsteigto judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galime“ pirmininku.

Vasario pabaigoje žadama steigti dar vieną dešinės pakraipos partiją, kuri gali vadintis Nacionaliniu susivienijimu. Tarp jos steigimo iniciatorių – filosofai Vytautas Radžvilas ir Kęstutis Dubnikas, politologas Vytautas Sinica.

„Steigiama nauja krikščioniška partija ar sąjunga, dėl galutinio pavadinimo bus apsispręsta suvažiavime. Steigiama tuo tikslu, nes krikščioniškos bendruomenės žymi dalis jaučia, kad krikščioniškoms vertybėms nėra deramai atstovaujama Seime ir tai nėra gerai“, – BNS sakė R. Dagys.

Naują partiją įsteigti galima surinkus ne mažiau nei 2 tūkst. steigėjų parašų. R. Dagys teigė, kad šis steigėjų skaičius gali būti ir didesnis.  

Per suvažiavimą šeštadienį partijos steigėjai turėtų patvirtinti programą, įstatus, partijos pavadinimą bei rinks valdymo organus.

„Įsteigus partiją esame numatę eilės regioninių skyrių įkūrimą, kokybiškos rinkimų programos parengimą, galiausiai – savo idėjų ir konkrečių planų pristatymą žmonėms visoje Lietuvoje“, – teigė R. Dagys.

R. Dagys po nesutarimų su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybe pernai vasarą pasitraukė iš šios partijos ir frakcijos. Šiuo metu jis yra  Mišrios Seimo narių grupės narys. 

R. Dagys 1989–1999 metais buvo Socialdemokratų partijos narys, vėliau – kelerius metus nuo šios partijos atskilusios „Socialdemokratija 2000“ vienas organizatorių ir pirmininkas. Nuo 2002 iki 2019 metų buvo Tėvynės sąjungos nariu.

Vasario pabaigoje žadama steigti dar vieną dešinės pakraipos partiją, kuri gali vadintis Nacionaliniu susivienijimu. Tarp jos steigimo iniciatorių – filosofai Vytautas Radžvilas ir Kęstutis Dubnikas, politologas Vytautas Sinica. 

Kaip pabrėžė parlamentaras, Europos Sąjunga (ES) toli gražu nėra gimstamumo lyderė ir už tai jau dabar brangiai moka visuomenės senėjimo nulemtomis problemomis - didžiulėmis išlaidomis sveikatos ir socialinei apsaugai.

„Pasaulio banko reitinge pagal gimstamumą visos ES valstybės - antro šimtuko pabaigoje, trečio pradžioje. ES ateities analizė parodė, kad 2050 metais, norint išlaikyti tokį pat ekonominį tvarumą, kad būtų kompensuotas visuomenės senėjimas, reikės 100 mln. emigrantų“, - pabrėžė R. Dagys.

Pasak jo, tarptautinėje konferencijoje bus pasikeista nuomonėmis, kokios priemonės gimstamumui didinti pasiteisinusios, kokios ne, ko galėtume pasimokyti iš kolegų.

„Lietuva iš ES valstybių yra tarp 7 kuriose nuo 2010 iki 2015 metų gimstamumas augo, visose kitose gimstamumas krenta, įskaitant Skandinaviją, turtingąsias valstybes, tokias kaip Prancūzija, Vokietija“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.

Kaip priminė R. Dagys, demografinė krizė Lietuvoje buvo 2002 metais. Parlamentaro žodžiais, tuomet buvome ties išmirimo riba.

„Priėmus tam tikrus įstatymus, situacija keitėsi. Dėl dvejus metus mokamų motinystės išmokų mes buvome lyderiai, bet dabar daugelis valstybių mus beveik ir lenkia, jie priemones perėmė sau“, - sakė parlamentaras.

Dėl dvejus metus mokamų motinystės išmokų mes buvome lyderiai, bet dabar daugelis valstybių mus beveik ir lenkia, jie priemones perėmė sau.

Išankstiniais Lietuvos statistikos duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų (2017 m. sausio 1 d. - 2 mln. 848 tūkst.) Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 37,8 tūkst. (1,3 proc.), 2016 m. - 40,7 tūkst. (1,4 proc.).

2017 m. gimė 29,6 tūkst. kūdikių. Gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1 tūkst., arba 3,3 proc.

2017 m. buvo įregistruota 20,9 tūkst. santuokų, ištuokų registruota 8,3 tūkst. ir tai yra 0,6 tūkst. porų mažiau negu prieš metus. Ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 3,1 (2016 m.) iki 2,9 (2017 m.) Pernai 100 santuokų teko 39,7 ištuokos (2016 m. - 41,6).

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pabrėžė, kad tarptautinė diskusija apie Europos ateitį reikalinga, kad galėtume remtis patikrinta ir pasiteisinta patirtimi.

„Pavyzdžiui, latviai buvo pirmieji, kurie įsteigė vaikų išlaikymo fondą. Paskui vadinamasis alimentų fondas atsirado ir šiuo metu yra perduotas „Sodrai“ Lietuvoje“, - dėkodama latviams už bendradarbiavimą socialinės politikos srityje sakė R. Baškienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė vaikų teisių apsaugos srityje dirba nuo 2005 metų ir pastebi, kad įstatymai visai neblogi, tik yra daug trūkumų juos įgyvendinant.

Parlamentarė apgailestavo dėl stringančio Šeimos politikos įstatymo, kuris yra priimtas. „Vyriausybė buvo įgaliota iki vasario 28 dienos parengti jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus, tačiau tenka nusivilti, kad iki vasario 28-osios tikrai jų neturėsime“, - sakė Seimo narė.

Kaip pabrėžė R. Šalaševičiūtė, parlamentinės kontrolės metu bus atidžiai pasižiūrėta ir kaip įgyvendinami siūlymai vaiko teisių apsaugos srityje, pagalbos šeimai modeliai, kurie bus pradėti taikyti nuo liepos pirmosios.

Iniciatoriai kritikams atsako, kad įstatymo reikia suformuoti kryptingai valstybės šeimos politikai.

Tik deklaracijų rinkinys?

Antradienį apsvarsčius projektą už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo penki ir 14 parlamentarų susilaikė. Įstatymui priimti liko dar vienas balsavimas. Šeimos stiprinimo įstatymo projektą dar praėjusią kadenciją yra pateikę 55 parlamentarai iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei kitų frakcijų.

Prieš projektą pasisakęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad šeimas turėti daugiau vaikų paskatintų finansinės priemonės, o ne deklaracijos. „Tas įstatymas toks daug garo ir daug rūko, kaip aš sakiau, o mažai konkretikos“, – ironizavo A. Sysas.

„Kai perskaitai visą įstatymą, iš karto į galvą ateina Ostapo Benderio mintis: „Nemokykite mūsų gyventi, geriau padėkite materialiai“. Tada viskas aišku, šeima žino, ko nori, nes šeima turbūt ne šventa dvasia gyvena“, – kalbėjo socialdemokratas.

Kai perskaitai visą įstatymą, iš karto į galvą ateina Ostapo Benderio mintis: „Nemokykite mūsų gyventi, geriau padėkite materialiai“.

Vienas projekto iniciatorių konservatorius Rimantas Jonas Dagys savo ruožtu teigė, kad „toks skėtinis koordinuojantis įstatymas yra seniai būtinas, nes demografinės pasekmės yra būtent dėl to, kad į tai (šeimos politiką) mes visiškai nekreipiame dėmesio“, – sakė konservatorius, tikinęs, kad įstatymąs „turės su biudžetu sąsają“.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Algimantas Dumbrava teigė, kad tokiam įstatymui priimti „vis pritrūkdavo politinės valios“, ir tai galėtų padaryti dabartinė Seimo sudėtis.

„Kaip ir sakė šio įstatymo kritikas A. Sysas, daug yra tokių gana deklaratyvių nuostatų, tačiau mes norime ir matome numatyti kryptis ir kalbėti apie šeimą. Nes paskutiniu metu kalbėti apie šeimą darosi nebemadinga Lietuvoje. Apie visokias kitokias grupes mes kalbame labai daug, bet apie šeimą, kuri pagrįsta santuoka, kalbame labai mažai, dėl to labai bijome tą išsakyti“, – sakė A. Dumbrava.

Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad įstatymo priėmimas niekaip nepakeistų šeimų, galvojančių apie praktines kylančias problemas, situacijos.

„Tėvai, kurie netrukus eis paimti vaikų į darželį ar važiuos į mokyklėles, ar sėdi darbe ir galvoja apie savo vaikus ir apie šeimą, jiems deklaratyvios nuostatos niekaip nepalengvins gyvenimo ir nepaskatins turėti daugiau vaikų. Aš manau, esame labai naivūs, jeigu galvojame, kad lozungai ir deklaratyvūs įstatymai kaip nors pakeis šeimų gyvenimą“, – kalbėjo M. Majauskas.

Seime svarstomas įstatymas registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai sako parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją. Įstatymu būtų nusakoma, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją.

Projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.

Nebūtina apibrėžti šeimos

Konservatorius R. J. Dagys sako, kad Šeimos stiprinimo įstatyme nebūtina apibrėžti šeimos.

„Mes kaip tik sąmoningai nenorėjome įsivelti į šituos ginčus, nes kalbame apie šeimos stiprinimo kryptis, mes nekalbame, kurias šeimas pripažįsta valstybė ar nepripažįsta“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė parlamentaras.

Seime svarstomas įstatymas registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai sako parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją. Įstatymu būtų nusakoma, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją.

Projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.

Anot R. Dagio, reikia stiprinti „įvairiausių formų šeimas, kurios yra, iš kurių gali atsirasti gyvybė, gali atsirasti vaikai“.

„Mes sąmoningai susitaikome su ta realybe, kad yra skirtingi šeimos apibrėžimai įvairiuose įstatymuose – kad pradėtume koordinuoti šitą veiklą. Jeigu paskui bus apsispręsta Seime vienaip ar kitaip dėl kokio apibrėžimo, tada žiūrėsime ir taikysime, bet kol kas jo (apibrėžimo) nėra, yra taip, kaip dabar yra, mes vadovaujamės ta teisine aplinka, kuri dabar yra. O valstybė pripažindama viską gali pasirinkti tas kryptis, kurios mums, manome, reikalingos – kaip ir socialinėje politikoje, mes visų problemų nesprendžiame, sprendžiame tik tas vietas, kurioms manome kad tikrai reikia konkrečios pagalbos, nes visų problemų neišspręsime, ir šitas įstatymas visų problemų neišspręs“, – spaudos konferencijoje aiškino R. Dagys.

Savo ruožtu „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava konferencijoje sakė, kad šeimos apibrėžimas yra reikalingas.

„Norėčiau kolegoms priminti galbūt, kad mes vis dėlto turėtume sugrįžti prie Konstitucijos 38 straipsnio, kur turėtume apibrėžti, kas tai yra šeima“, – kalbėjo jis.

Apibrėžti sąvokos „šeima“ turinį siūlė ir išvadą projektui teiksui Vyriausybė, ji taip pat ragino užtikrinti, kad įstatymas nediskriminuotų asmenų, pasirinkusių sukurti šeimą kita nei santuoka forma ir vienų vaikus auginančių tėvų.

„Mano galva, turėtų būti aiškiai atiduota arba vienam, arba kitam šeimininkui“, – svarsto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys.

Faktas

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugas gali teikti 79 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 60  stacionarinių. Ambulatorines ir paslaugas namuose teikia 33, o dienos stacionare – 6 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendras lovų skaičius stacionare yra 279 lovos.

Nežmoniškos sąlygos

Lietuvos sveikatos sistemos modelyje paliatyvios slaugos kažkodėl nenorima matyti, nors pacientų, kuriems ji turėtų būti suteikiama, yra dešimtys, jeigu ne šimtai tūkstančių.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad paliatyvios pagalbos sistemos peržiūra ir nauji pažangūs sprendimai būtini. Tokios pozicijos ministras laikėsi vykusiame susitikime su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovais. Pasak ministro, kol kas pažangūs metodai nėra pasiekę paliatyvios pagalbos, galioja prieš dešimtmetį nustatyta tvarka.

„Iš tikrųjų matome, kad sprendžiant šį klausimą nėra didelės iniciatyvos iš gydymo įstaigų pusės. Turime prieštaringą situaciją, kada įstaigos nebando kelti paliatyvios pagalbos kokybės, o tiesiog bando reikalauti aukštesnio apmokėjimo už paslaugas. Bet nesprendžia klausimų, kad iš esmės tokių paslaugų suteikiama per mažai. Jei šeši aštuoni paliatyvūs pacientai yra suguldomi penkiolikos dvidešimt kvadratų patalpoje, tai - nežmoniškos sąlygos. Jau net nereikia kalbėti apie teisę į orų išėjimą iš gyvenimo ar skausmo nepatyrimą“, – sakė POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

Reikalingos mobilios komandos

Susitikime asociacijos atstovai, išanalizavę Jungtinės Karalystės, Airijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių patirtį, pateikė ministrui siūlymus dėl paliatyviosios slaugos paslaugų gerinimo. Š. Narbutas išskiria hospiso idėją, kuri pasaulyje yra plačiai taikoma ir įsitvirtinusi kaimyninėse šalyse.

„Diskusijas, kurias galiausiai POLA perkėlė į Sveikatos apsaugos ministerijos lygį, pradėjome turbūt prieš ketverius metus kalbėdamiesi su Jungtinės Karalystės atstovais, lankydamiesi jų hospisuose. Pas mus, galima sakyti, dvidešimt metų niekas nėra keista. Mūsų atstovai iš skirtingų organizacijų ir skirtingų perspektyvų pasiūlė, kad pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai, slaugytojai dalyvautų darbo grupėje ir bandytų diskutuoti su viešojo sektoriaus atstovais, kaip reikėtų pakeisti paliatyvios pagalbos sistemą.

Gydymo įstaigų atstovai sako, kad reikalingos tarpdisciplininės – paliatyvisto, slaugytojos ir psichologo – komandos. Tarptautinė patirtis rodo, kad negalima apsiriboti trimis nariais. Be paminėtų yra socialiniai darbuotojai, užimtumo terapeutai, reabilitologai, dietologai ir jų sąrašas net nėra baigtinis. Nenorime prašyti ligonių kasų kompensuoti tokias paslaugas. Tai yra pasakymas, kas turėtų būti įvertinta ir kaip yra holistiškai suteikiama paslauga paliatyvios pagalbos atveju. Kalbant apie hospisus ir yra mintis, kad juos steigtų ne valstybė. Nevyriausybinės organizacijos tai daro ir bando prisitraukti lėšų iš visuomenės, verslo įmonių. Galima sakyti, tai yra tam tikra viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Būtent toks modelis yra taikomas Jungtinėje Karalystėje“, – sako Š. Narbutas.

Lietuvoje teisės aktai dėl paliatyviosios pagalbos priimti 2007 metais, o finansavimas skirtas 2008 metais. Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama stacionare arba paciento namuose. Be to, ambulatoriškai gali būti teikiamos konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams. Dažniausia paliatyvioji pagalba teikiama onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienu atveju dėl paliatyviosios pagalbos pacientai ar jų šeimos nariai turi tartis su gydančiu gydytoju.

„Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sveikatos apsaugos sistema turi orientuotis į keturis skirtingus paslaugų teikimo momentus: prevenciją, diagnostiką, efektyvų gydymą ir paliatyviąją slaugą. Lietuvos sveikatos sistemos modelyje paliatyvios slaugos kažkodėl nenorima matyti, nors pacientų, kuriems ji turėtų būti suteikiama, yra dešimtys, jeigu ne šimtai tūkstančių“, – sako Š. Narbutas.

Atsižvelgdama į tokių paslaugų poreikį, Vyriausybė praėjusiais metais patvirtino naują stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų kriterijų – 100 tūkst. gyventojų lovų skaičių padidino nuo 6 iki 9.

Tačiau visose savivaldybėse vis dar trūksta ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų ir paslaugų teikimo pacientų namuose. Taip pat trūksta psichologinės ir psichoterapinės pagalbos sergantiesiems.

Komentaras

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys:

– Slauga turėtų būti peržiūrima iš esmės, nes tai yra sankirta tarp dviejų ministerijų – sveikatos ir socialinių reikalų. Amžina problema – kas už tai yra labiau atsakingas. Mano galva, turėtų būti aiškiai atiduota arba vienam, arba kitam šeimininkui. Kadangi iš esmės įstaigos turi didelį socialinį aspektą – ir išlaikymo, ir priežiūros, ir visa kita, ir kartu gydymo aspektai. Bet kai mėginome spręsti ir savo laiku ieškojome taip vadinamojo socialinio klasterio problemą – mėginome pritraukti į panašias veiklas ir privačias investicijas kartu su europinėmis.

Buvo tokia europinė programa, kuria buvo galima pasinaudoti. Kaip tik šioje vietoje buvo iškilę daug problemų, kadangi tokioje sumaišytoje sistemoje niekas negali pasakyti, koks krepšelis ateina slaugomajam iš socialinės pusės ir kiek iš sveikatos. Du šeimininkai nepasidalija, kas turėtų ką daryti. Tai geriausia tokiu atveju problema sprendžiasi, kai padarai vienu šeimininku, kai nereikia aiškintis su kitais, kaimynais – tada viskas aišku, kas, kiek kainuoja. Senyvo amžiaus ir negalią turinčių žmonių slauga yra įsisenėjusi problema, kuri, deja, neišjudinama iš vietos, nes nėra susikalbėjimo tarp dviejų ministerijų.