Kovo 18 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad prezidento „rinkimus“ laimėjo V. Putinas, už kurį balsavo 87,28 procentų rinkėjų. Rusijos CRK pirmininkės Elos Pamfilovos teigimu, rinkimuose Rusijoje dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius – net 77,4 proc. visų teisę balsuoti turinčių asmenų.

„V. Putinas ir vyresnieji oficialūs Rusijos asmenys teigia, kad nurodytas rekordinis rinkėjų aktyvumas ir tai, kad V. Putiną palaiko didelė visuomenės dalis rodo rusų vienybę ir pasitikėjimą V. Putinu“, – savo straipsnyje rašo ISW.

CRK teigimu, okupuotuose Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionuose bei Kryme V. Putinas surinko nuo 88,12 iki 95,23 proc. rinkėjų balsų.

„Rusų okupacinės valdžios atstovai greičiausiai sufalsifikavo rekordiškai aukštą okupuotų Ukrainos regionų gyventojų paramos V. Putinui rodiklį ir greičiausiai vertė ukrainiečius dalyvauti rinkimuose, kurie iš esmės buvo priverstinio pobūdžio, turint omenyje didelį okupuotoje Ukrainoje veikiančių rusų pajėgų skaičių“, – nurodo ISW analitikai.

Jų manymu, V. Putinas greičiausiai toliau stengiasi sukurti neformalias sąlygas pateisinti užsitęsusį konfliktą bei ilgalaikę Ukrainos okupaciją, prisidengiant tuo, kad neva siekiama „apsaugoti“ okupuotose Ukrainos dalyse gyvenantys civiliai, kuriems vienintelę grėsmę kelia pačių rusų invazija.

Apklausa rodo, kad 63 proc. apklaustųjų balsuoja visuose Lietuvoje organizuojamuose rinkimuose. 25 proc. balsuoja tik kai kuriuose, o 12 proc. nurodė nebalsuojantys iš viso.

Rinkėjai, kurie nurodė, kad balsuoja visuose rinkimuose, priklauso vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančiai socialinei grupei. Vidutines pajamas uždirbantys gyventojai dažnu atveju nurodė einantys tik į kai kuriuos rinkimus. Jokiuose rinkimuose nebalsuojantys respondentai priskiriami 18-25 metų amžiaus grupei ir yra žemesnio išsilavinimo.

Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai nebalsuoja rinkimuose ar balsuoja tik kai kuriuose yra užimtumas (33 proc.) ir neapsisprendimas, už ką balsuoti (32 proc.).

Mažiau nei ketvirtadalis (22 proc.) nurodė, kad nesidomi politika. 20 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad balsuoti nustojo, kai nusivylė išrinktais politikais. Dar 20 proc. mano, kad jų balsas nieko nelemia, 4 proc. respondentų atsakė nežinantys tiksliai, kada vyksta rinkimai, o dar 4 proc. teigė, kad nebalsavo ir nebalsuos.

Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos rinkimų sistema pasitiki 83 proc. šalies gyventojų, o 91 proc. tyrime dalyvavusių rinkėjų balsavimo proceso organizavimą vertina teigiamai.

Trečdalis apklaustųjų (33 proc.) nurodė, kad jiems patinka rinkti valdžią ir jaustis demokratinio proceso dalyviais. Kita dalis tiki, kad jų balsas yra svarbus (26 proc.). 15 proc. respondentų nurodė balsuoti einantys iš įpročio.

78 proc. apklaustųjų žino, kad Lietuvoje vykstančius rinkimus ir referendumus organizuoja VRK. Pusė apklaustųjų (49 proc.) galvoja, kad rinkėjų balsai suskaičiuojami ir rezultatai paskelbiami pakankamai greitai, 45 proc. nurodė žinantys, kad suskaičiuoti balsus užtrunka, tačiau rezultatai, jų nuomone, paskelbiami per protingą laiką. 6 proc. respondentų pažymėjo, kad balsus rinkimų komisijos skaičiuoja per ilgai.

Reprezentatyvioje visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1014 respondentų, jų amžius siekia nuo 18 iki 75 metų.

Gyventojai buvo apklausiami telefonu ir internetu. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procentai.

Sekmadienį iki apylinkių uždarymo 20 val. savo valią pareiškė 35,77 proc. rinkėjų, dar 10,05 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 45,82 procento.

„Kuo norėtume pasidžiaugti, kad išankstinio balsavimo dienomis iš anksto aktyvumas buvo didesnis nei pirmame ture, pirmame ture mes turėjome 9,41 proc., dabar turime virš 10 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas.

Aktyviausiai antrajame ture balsavo Pagėgių rinkėjai – 62,13 proc., Alytaus rajone balsavo 59,93 proc., Lazdijų rajone – 56,01 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas fiksuotas Panevėžio rajone – 27,61 proc., Šiaulių rajone – 27,89 proc., Kelmės rajone – 33,32 procento.

Kuo norėtume pasidžiaugti, kad išankstinio balsavimo dienomis iš anksto aktyvumas buvo didesnis nei pirmame ture.

VRK vicepirmininkas taip pat informavo, kad Anykščių rajone anuliavus pirmos išankstinio balsavimo dienos rezultatus, kai į rinkimus po teismo sprendimo grąžintas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis, iš šimto antradienį balsavusių rinkėjų teise perbalsuoti pasinaudojo 74 rinkėjai.

„Labai noriu pasidžiaugti, kad nepaisant rezonansinių situacijų Anykščių rajone ir Visagine, mes vis tik turime sklandų balsavimą abiejose savivaldybėse“, – sakė A. Puksas.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas K. Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus, o K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui antradienį. VRK anuliavo tuos dienos išankstinius balsus Anykščiuose, o rinkėjams sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš naujo.

Merų rinkimų antrasis turas vyko Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pirmajame ture kovo 5 dieną buvo išrinkti 26 merai, o rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų – 48,93 procento. Per išankstinį balsavimą savo valią tuomet pareiškė 9,41 proc. rinkėjų.

Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Ankstesniuose savivaldos rinkimuose 2019 metais rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo 47,9 proc., o antrajame – 41,28 procento.

Merai antrajame ture 2019-ųjų kovą buvo renkami 41-oje savivaldybėje. 

D. Grybauskaitė: partijų ir politikų kaita yra naudinga

Partijų ir politikų kaita savivaldoje yra naudinga, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tikrai matau didesnio pasirinkimo galimybę atskiruose regionuose, kai kur matome tuos pačius veidus, bet kai kur – ir naujus. Ir kartų kaita, politinių partijų kaita – labai gerai demokratinei visuomenei. Galimybės rinktis iš daugiau, iš kitokių galimybių pasirinkti yra tikrai naudinga, ir tokia kaita taip pat reikalinga“, – sekmadienį atvykusi balsuoti Vilniaus rajono mero rinkimų antrajame ture sakė ji.

Kalbėdama apie šio rajono mero rinkimus D. Grybauskaitė vylėsi, kad naujasis vadovas pagerins tai, ką sugebėjo padaryti buvusi valdžia.

„Jau ketvirti metai gyvenu 100 metrų nuo miesto ribos, taigi, priklausau rajonui. Labai didelių nusiskundimų iki šiol neturėjau, visiškai esu patenkinta savo gyvenamąja vieta. Taigi, tikiuosi, kad bent jau naujieji merai nepagadins, o tik pagerins tai, ką sugebėjo buvusi valdžia sukurti ir atlieps visų Lietuvos, tarp jų – ir regionų žmonių, interesus bei siekius“, – sakė eksprezidentė.

Nuo 2004 metų Vilniaus rajono savivaldybes merės pareigas ėjusiai Marijai Rekst nusprendus nebesiekti perrinkimo, šioje savivaldybėje pirmą kartą prireikė antrojo rinkimų turo tiesioginiuose mero rinkimuose.

Vertindama patį savivaldos rinkimų procesą kadenciją baigusi prezidentė teigė, kad jis, „kaip visada turi įvairiausių smulkių negatyvių detalių ir pozityvių detalių“.

Ji vylėsi, kad naujiems merams rūpės žmonių rūpesčiai.

Aktyviausi išliko Ignalinos ir Lazdijų rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 21,06 proc. ir 19,83 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas buvo Klaipėdoje, kurioje savo valią per keturias dienas pareiškė 4,07 proc. rinkėjų, Šiaulių rajone – 4,14 procento.

Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje. Tuomet po keturių išankstinio balsavimo dienų rinkėjų aktyvumas siekė 6,3 procento.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus antrajame ture prasidėjo antradienį ir baigėsi ketvirtadienį.

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.

Kovo 19-ąją rinkėjai savo pilietinę valią pareikšti kviečiami į savivaldybės rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 ir baigs 20 valandą vakaro.

Merai pakartotinai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus.

Aktyviausi išankstiniame balsavime kol kas Lazdijų rajono rinkėjai – 9,5 proc., Ignalinos rajone balsavo 9,12 proc. rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs buvo Panevėžio rajono (1,43 proc.) ir Šiaulių rajono (1,47 proc.) rinkėjai, rodo ketvirtadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje. Tuomet po pirmų dviejų išankstinio balsavimo dienų rinkėjų aktyvumas siekė 3,27 procento.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus antrajame ture prasidėjo antradienį ir baigiasi ketvirtadienį. Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.

Dalyvauti balsavime gali tik rinkėjai, gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybėse, kuriose vyksta antrasis turas, tačiau iš anksto pareikšti valią galima balsuojant visose savivaldybėse įrengtose balsavimo vietose.

Taip pat ketvirtadienį tęsiamas balsavimas specialiuose punktuose, kur savo valią pareikšti gali rinkėjai ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose, juose balsavimas dar bus organizuojamas penktadienį.

Penktadienį ir šeštadienį vyks balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Kovo 19-ąją, sekmadienį, rinkėjai savo pilietinę valią pareikšti kviečiami į savivaldybės rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 ir baigs 20 valandą vakaro.

Merai pakartotinai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija trečiadienį skelbia, kad aktyviausi – Lazdijų rajono (4,39 proc.), mažiausiai aktyvūs – Panevėžio rajono (0,33 proc.) rinkėjai.

Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje.

Tuomet po pirmos išankstinio balsavimo dienos rinkėjų aktyvumas buvo kiek mažesnis ir siekė 1,52 procento.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus prasidėjo antradienį ir baigsis ketvirtadienį. Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.

Dalyvauti balsavime gali tik rinkėjai, gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybėse, kuriose vyksta antrasis turas.

Taip pat trečiadienį pradedamas balsavimas specialiuose punktuose, kur savo valią pareikšti gali rinkėjai ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose. 

Penktadienį ir šeštadienį vyks balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Kovo 19-ąją, sekmadienį, rinkėjai savo pilietinę valią pareikšti kviečiami į savivaldybės rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 ir baigs 20 valandą vakaro.

Merai pakartotinai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto teismo sprendimu jie grąžinti į rinkimus.

9 val. prasidėjęs balsavimas baigėsi 20 valandą.

Anot CRK, savo valią rinkinuose išreiškė mažiausiai 588,8 tūkst. iš 1,074 mln. balsavimo teisę turinčiųjų.

Aktyviausi buvo Jogevos apskrities rinkėjai - šiame regione jų aktyvumas siekė 59,4 proc., o mažiausiai aktyvūs buvo Rytų Viru apskrities rinkėjai - 47,4 procento.

Sostinėje Taline rinkėjų aktyvumas, išankstiniais duomenimis, siekė 54,6 procento.

Rinkimuose dalyvavo 136 rinkėjų sąjungos ir aštuonios partijos. Iš viso rinkimuose dalyvavo 10 029 kandidatai.

Per ankstesnius vietos rinkimus Estijoje 2017-aisiais, rinkėjų aktyvumas buvo kiek mažesnis - 53,3 procento.

Naujienų agentūros AP, „The New York Times“ ir kitų žiniasklaidos priemonių skaičiavimu, buvęs B. Obamos viceprezidentas gavo daugiau kaip 70 mln. balsų. Už B. Obamą 2008 metais savo balsą atidavė 69,5 mln. amerikiečių.

Absoliutūs skaičiai nėra lemiami JAV rinkimuose. Čia nėra neįprasta, kad prezidento rinkimų nugalėtojas gauna mažiau absoliučių balsų už pralaimėjusį kandidatą. Preliminariais trečiadienio vakaro duomenimis, D. Trumpas turi 3 mln. absoliučių balsų mažiau nei J. Bidenas. Balsų skaičiavimas tęsiamas.

AP duomenimis, rinkėjų aktyvumas veikiausiai buvo daug didesnis nei prieš ketverius metus. Tada rinkimuose dalyvavo 139 mln. piliečių. Šį kartą apie daug didesnį rinkėjų aktyvumą pranešta iš Floridos, Šiaurės Karolinos, Džordžijos ir Teksaso. Dar prieš rinkimus antradienį pirma laiko buvo balsavę per 100 mln. žmonių.

Savo balsą atidavusių rinkėjų skaičius sudaro daugiau nei 58 proc. visų 2016 m. JAV prezidento rinkimuose balsavusių žmonių skaičiaus.

Išankstiniame balsavime paštu ir apylinkėse aktyviai balsuojama siekiant išvengti galimo užsikrėtimo COVID-19 rinkimų dieną.

Remiantis apklausų duomenimis, Donaldas Trumpas atsilieka nuo varžovo Joe Bideno, gyventojams nepritariant dabartinio prezidento veiksmams kovoje prieš koronavirusą, kuris JAV jau pražudė daugiau nei 227 tūkst. žmonių. Iki rinkimų likus vos kelioms dienoms, šalyje vėl užfiksuotas rekordinis per parą patvirtintų naujų COVID-19 atvejų skaičius.

Didelis aktyvumas išankstiniame balsavime yra palankus demokratams, nes respublikonų kandidatas D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad balsavimas paštu yra nepatikimas.

Ekspertai prognozuoja, kad savo balsą rinkimuose atiduos tikrai daugiau rinkėjų nei 2016 m., kai juose dalyvavo 138 mln. Tais metais išankstiniame balsavime dalyvavo tik 47 mln. piliečių.

20-yje valstijų, kurios viešina priklausymo partijai duomenis, jau balsavo 18,2 mln. registruotų demokratų ir 11,5 mln. respublikonų, taip pat 8,8 mln. partijoms nepriklausančių rinkėjų. Tiesa, duomenys nerodo, už ką buvo balsuota.

JAV rinkimų projekto paskelbti duomenys rodo, kad susidomėjimas respublikonų kandidato, dabartinio prezidento Donaldo Trumpo ir demokratų kandidato Joe Bideno kova yra itin didelis ir šiuose rinkimuose dalyvavusių piliečių skaičius galiausiai gali pasiekti rekordines aukštumas. Žinoma, žmonės išankstiniame balsavime paštu aktyviau dalyvauja ir todėl, kad siekia išvengti galimo užsikrėtimo COVID-19 liga rinkimų dieną.

Didelis aktyvumas išankstiniame balsavime yra palankus demokratams, nes respublikonų kandidatas D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad balsavimas paštu yra nepatikimas.

Išankstinio balsavimo laikotarpiu demokratai lenkia respublikonus santykiu du su vienu. Vis dėlto respublikonai pastarosiomis savaitėmis šiek tiek išlygino persvarą išankstiniame balsavime apylinkėse, rodo apklausų duomenys.

Dėl didelio aktyvumo išankstiniame balsavime Floridos universiteto profesorius, administruojantis JAV rinkimų projektą, Michaelas McDonaldas prognozuoja, kad savo balsą rinkimuose gali atiduoti apie 150 mln. Tokiu atveju bendras rinkėjų aktyvumas gali siekti 65 proc., jis būtų didžiausias nuo 1908 m.