Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, rinkėjų balsai buvo perkami Lietuvos regionų partijos naudai.

Šios partijos kandidatas Kęstas Komskis antrajame rinkimų ture gavo 39,74 proc. rinkėjų balsų ir buvo neišrinktas, rinkimus Pagėgiuose laimėjo Liberalų sąjūdžio kandidatas Vaidas Bendaravičius, gavęs 58,83 proc. balsų.

Per tyrimą apklausti keturi įtariamieji, gimę 1984, 1960, 1979 ir 1984 metais. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamasis, gimęs 1961 metais, uždarytas į areštinę.

Visiems minėtiems asmenims pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo.

„Jūsų minėtas asmuo nėra nei įtariamųjų, nei sulaikytųjų sąraše. Penki asmenys, kuriems pareikšti įtarimai, yra privatūs asmenys. Šiai dienai tarp penkių įtariamųjų Kęsto Komskio nėra“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė.

Policijos teigimu, šio ikiteisminio tyrimo įtariamųjų ratas gali plėstis.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Tauragės apylinkės prokuratūra.

2016 metais dėl galimo balsų pirkimo Šilutėje tuomet „tvarkietis“ K. Komskis prarado laimėtą Seimo nario mandatą, tada Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino jo registraciją Seimo rinkimuose.

Komisija vienbalsiai panaikino už K. Komskį paduotus pirmumo balsus. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, panaikinus kandidato registravimą, jo reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.

Sprendimą braukti K. Komskį iš „tvarkiečių“ kandidatų sąrašo VRK tuomet priėmė susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet prokurorai neleido jos viešinti, argumentuodami, kad tai pakenktų tyrimui.

K. Komskis Pagėgių mero pareigas ėjo 2003–2008 metais.

„Penktadienį 62 metų moteriai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje – trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“, – BNS pirmadienį pranešė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Rasa Gelžinytė.

Kaip skelbė policija, buvo gauta informacija, kad Telšiuose, Žemaitės gatvėje, keturiems rinkėjams buvo pasiūlyta balsuoti už nurodytą asmenį, jiems žadėtas penkių eurų piniginis atlygis.

Kitame ikiteisminiame tyrime asmeniui pareikšti įtarimai tyrime dėl balsavimo Lazdijuose.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kovo 1 dieną pagal informaciją, jog Lazdijuose vienas lengvasis automobilis atvežė rinkėjus balsuoti ir laukia, kada žmonės grįš atgal. Policijos pareigūnams tikrinant informaciją buvo pastebėta, jogo atvežti žmonės sugrįžo iš balsavimo vietos, įsėdo į tą pati automobilį ir išvažiavo.

Vėliau keletas keleivių prisipažino, kad buvo balsuoti.

„Sustabdžius automobilį ir keleivių paklausus, ar jie buvo balsuoti visi keleiviai iš pradžių atsakė, kad nebuvo, o vėliau keletas keleivių prisipažino, kad buvo balsuoti“, – BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Šiame ikiteisminiame tyrime vienam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.

Už šią nusikalstamą veiką numatoma bausmė viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kitas ikiteisminis tyrimas tyrimas pradėtas irgi kovo 1 dieną pagal gautą informaciją, kad iš Daugų miestelio Alytaus rajone į išankstinio balsavimo apylinkes galimai balsavimui gabenami asmenys.

„Apie 16 val. automobiliu galimai parvežta grupė asmenų, jie buvo paleisti prie Daugų miestelyje esančios parduotuvės, išlipę asmenys nuėjo į parduotuvę. Taip pat gauta informacija, kad atskirai balsuoti galėjo būti vežami dar keturi asmenys. Šiame tyrime dar nėra pareikštų įtarimų“, – BNS pranešė prokuratūros atstovė.

Per rinkiminį laikotarpį policija iš viso gavo 170 pranešimų dėl galimų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai.

Visi ikiteisminiai tyrimai pradėti išankstinio balsavimo metu. Policijos duomenimis, šis tyrimų skaičius yra žymiai mažesnis nei prieš ketverius metus, kai savivaldos rinkimų metu pradėti iš viso 28 ikiteisminiai tyrimai.

Ikiteisminiai tyrimai dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise taip pat atliekami Švenčionių rajone, Klaipėdoje, dar du ikiteisminius tyrimus atlieka Utenos apskrities policija.

VRK gruodį buvo gavusi penkis skundus dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos lenkų sąjungos galimų sąsajų ir dalintų dovanėlių.

Artėjant savivaldos rinkimams, šį klausimą nagrinėjo VRK darbo grupė. Pirmadienį išvadas pristačiusi Ilona Bondzinskaitė siūlė pripažinti, kad partijos veiksmuose rinkėjų papirkimas nenustatytas, nes dovanėles, tai yra, saldainius, gavo balsuoti negalintys vaikai.

Be to, nustatyta, kad saldainius teikė ne partijos atstovai, o nusamdytas animatorius. Tokią tradiciją partija palaikė kiekvienais metais, o ne tik priešrinkiminiu laikotarpiu.

Vilniaus rajono savivaldybė informavo, kad apie skundžiamus renginius buvo skelbiama viešai, o LLRA-KŠS niekaip prie jų neprisidėjo ir su partija renginiai derinami nebuvo, juose galėjo dalyvauti ir kitų politinių jėgų atstovai.

„Nurodė, kad renginiuose partijos nereklamavo ir neagitavo“, – teigė I. Bodzinskaitė.

Jos teigimu, pati Lietuvos lenkų sąjunga ir su ja sietina LLRA-KŠS, pripažino, kad gruodį kalėdinių švenčių metu dalijo saldainius ant kurių buvo užklijuotas lipdukas, kuriame matyti linkėjimas su šventėmis ir partijos duomenys. Lietuvos lenkų sąjungai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai vadovauja tas pats asmuo – Waldemaras Tomaszewskis.

Vilniaus rajono savivaldybei vadovauja LLRA-KŠS politikė Marija Rekst.

Kiekviena partija galėtų įsisteigti viešąją įstaigą ir teikti dovanas rinkėjams jos vardu, teikdama, kad čia ne partija. Iki ko nueisime?

VRK nariams pirmadienį nesutarus dėl to, ar patvirtinti darbo grupės išvadas, jį nuspręsta išplėsti, įvertinant komisijos narių argumentus.

Lietuvos lenkų sąjungos advokatas Juozas Čivilis teigė, jog visos dovanėlės buvo vienodos, ant jų priklijuotas lipdukas tiesiog parodė, „kas rūpinasi, kas sveikina vaikus, daugiau jokios reikšmės nesukelia“.

„Manau, kad tai pertekliniai svarstymai“, – teigė jis.

Anot VRK narės Gitanos Matiekuvienės, vaikų negalima papirkti, tačiau dovanas gavę vaikai gyvena su tėvais, o papirkimas apibrėžiamas ne tik tiesiogiai perkant balsą, bet ir su materialine nauda, paslauga.

„Kyla klausimų dėl galimybės kitiems kandidatams sužinoti apie vykstančius renginius. Teigiama, kad buvo pažymėti renginių kalendoriuje, tačiau peržiūrėjus 29 gyvenvietes neradau apie visus, pagrinde viešinta po fakto. Kelčiau klausimą, ar nebuvo naudojamasi galimai tarnybine padėtimi informuojant tik tam tikrus kandidatus apie vykstančius renginius“, – teigė komisijos narė.

Pasak VRK nario Justo Pankausko, matyti, kad veikla buvo sisteminė, vykdyta visame rajone.

„Akivaizdu, kad Lietuvos lenkų rinkimų rinkimų akcija ir Lietuvos lenkų sąjūdis yra organizacijos, kurios tapatinamos, persipynusios įvairiais aspektais, vadovauja tas pats lyderis, abi organizacijos veikia tuo pačiu adresu. Skirtumas, kad viena dalyvauja rinkimuose, kita – ne. Prisidengiant kaip satelitine organizacija vykdoma veikla, kurios neriboja politinės kampanijos laikotarpiai“, – tvirtino komisijos narys.

Kita VRK narė Olga Kilkinova nesutiko su kolegų pasisakymais. Anot jos, partijos veiksmai dalinti dovanas nėra nauji, tai tęstinė veikla, nesietina vien su rinkiminiu laikotarpiu, o dovanos įteikimas negali būti vertinamas vienareikšmišku papirkimu, jei nesiekiama paveikti rinkėjus.

„Kiekviena partija galėtų įsisteigti viešąją įstaigą ir teikti dovanas rinkėjams jos vardu, teikdama, kad čia ne partija. Iki ko nueisime?“, – klausė VRK narys Martynas Čerkauskas.

Rinkimų kodeksas kampanijos laikotarpiu draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ir kitaip paveikti rinkėjų valią.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas tik informacinės medžiagos – veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai – platinimas.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.

„Pradėtas vienas tyrimas (dėl galimo papirkinėjimo), yra tokių dalykų nelabai skanių, bet kol nėra sprendimų, nesinori (plačiau komentuoti). Čia ne paslaptis, yra gauti keli skundai, berods, keturi ar penki, dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos lenkų sąjungos galimai sąsajų ir dalintų dovanėlių“, – ketvirtadienį LRT sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė parlamentarė Rita Tamašunienė pažymi, kad dovanėles kalėdinėse šventėse dalino Lietuvos lenkų sąjunga – visuomeninė organizacija, o ne partija.

„Mes dalyvaujame visuose renginiuose, kurie vyksta mūsų apygardose, nežinau, kodėl susiejo. Dalyvaujame ir visuomet dalyvausime, nes mus kviečia seniūnijos, kultūros centrai į visus renginius, tie renginiai tradiciniai  ir tos dovanėlės taip pat, Kalėdų senelis dalino vaikams dovanas“, – BNS sakė R. Tamašunienė.

Tai nieko (su partija) nesusiję, tiesiog – oponentų priešrinkiminiai triukai.

„Tai nieko (su partija) nesusiję, tiesiog – oponentų priešrinkiminiai triukai“, – teigė parlamentarė.

Rinkimų kodeksas kampanijos laikotarpiu draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ir kitaip paveikti rinkėjų valią.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas tik informacinės medžiagos – veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai – platinimas.

Už tai, kad patvirtintų Sėlos rytinės apygardos rinkimų komisijos išvadą balsavo 8 VRK nariai, 2 pasisakė prieš, 3 – susilaikė.

Tyrimas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar J. Jarutis rinkimų kampanijos metu įsteigdamas prizines taures nepažeidė rinkimų įstatymo. Visgi vertinimo išvadą pateikę VRK nariai akcentavo, kad J. Jarutis turnyrą rėmė ne vienerius metus, o rinkiminiais metais, atsižvelgdamas į VRK rekomendacijas, jame fiziškai nedalyvavo ir prizinių taurių nedalino.

„Turnyras eilę metų rengtas, remtas šio Seimo nario. Rinkiminiais metais asmuo suprato, kad rinkiminiai metai, įvertino tiek VRK rekomendacijas, tiek praktiką VRK ir nedalyvavo turnyre pats, nedalino (taurių – ELTA)“, – posėdyje teigė VRK narys Valdemaras Urbanas.

Tai yra įsteigta Seimo nario Jono Jaručio taurė, vadinasi ne jo asmeniškai, o jo kaip Seimo nario, reprezentuojant patį Seimą.

„Įvertinus visas aplinkybes dėl jo paties nedalyvavimo, dėl agitacijos nebuvimo, palaikome tą komisijos sprendimą ir siūlome jo nekeisti, o patvirtinti“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu vertinimo išvadą pristačiusi Olga Kilkinova akcentavo, kad prizinė taurė buvo įsteigta ne asmeniškai J. Jaručio vardu, o siekiant reprezentuojant patį Seimą.

„Mes manome, kad nepaisant taurės įsigijimo kainos vis tiek tai nėra kažkokia turtinė nauda, nes tai iš tikrųjų tai yra nauda visuomenei, sportininkams, pagerbiant jų dalyvavimą varžybose. Tai yra įsteigta Seimo nario Jono Jaručio taurė, vadinasi ne jo asmeniškai, o jo kaip Seimo nario, reprezentuojant patį Seimą“, – akcentavo ji.

Tokiai pozicijai pritarė ir VRK narys Maksimas Reznikovas, akcentuodamas, kad Seimo nario „vardas pats savaime nereiškia agitacijos“. Jo teigimu, būtina vertinti ir patį kontekstą.

Visgi VRK narė Aistė Žilinskienė laikėsi kitokios pozicijos ir akcentavo, kad taurė buvo pavadinta paties kandidato vardu.

„Jeigu asmuo nenori būti įvardijamas ir siejamas tam tikrame teigiamame kontekste, arba supranta to atsakomybę, tai jis ir neįsivardina savęs. O jeigu jam svarbu, kad būtų paminėtas tam kontekste, tai jis ir įsivardina save. Čia yra akivaizdu“, – savo nuomonę išsakė A. Žilinskienė.

Pasak M. Šaraitės, daugiausia pranešimų apie rinkėjų pavėžėjimą balsuoti ir galimą papirkimą fiksuojama Švenčionių ir Vilniaus rajonuose.

„Buvo keli atvejai apie galimą papirkimą ir pavėžėjimą. Vienu atveju prieš (veiksmą – ELTA) perdavėme informaciją, kitu atveju mūsų stebėtojai kelis kartus susisiekė su policija“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė M. Šaraitė.

Jos teigimu, daugiausia pranešimų apie rinkėjų galimą papirkimą ar pavėžėjimą gaunama iš Švenčionių ir Vilniaus rajonuose dirbančių savanorių. Gaunama pranešimų ir apie kitus nusižengimus.

„Pastebima, kad komisijų nariai ne visada pasako visą instrukciją – kartais rinkėjai supainioja, kur įdėti biuletenį, į kurį vokelį, kaip juos užklijuoti (...) ir, žinoma, kiti smulkesni dalykai – po kelis rinkėjus einama į kabiną, neteisingai dėvimos apsaugos priemonės“, – teigė „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

M. Šaraitė taip pat sakė, kad iniciatyvos savanoriai stebėjo ir specialiuosius balsavimo punktus.

„Kartojasi panašūs dalykai. Kas yra šiek tiek grubiau, tai pažeidžiamas rinkėjų balsavimo slaptumas – žiūrima, kaip jie pildo biuletenius, senyvo amžiaus ar negalią turintiems žmonėms dažnai komisijos nepasako visos instrukcijos ar padeda jiems sudėti biuletenį į vokelį ir atlikti kitus balsavimo veiksmus, kas taip pat nėra leistina“, – akcentavo M. Šaraitė.

Pasak jos, nebuvo aiškiai iškomunikuota, kas gali balsuoti saviizoliacijoje esantiems žmonėms balsuoti skirtuose punktuose.

„Buvo nusiskundimų, kad žmonės laukė eilėje ir pakeliui išsiaiškino, kad jie visgi negalės ten balsuoti“, – sakė M. Šaraitė.

Savanoriai susiduria su nemaloniu komisijos narių elgesiu, spaudimu

Kalbėdama apie rinkimų stebėtojų-savanorių darbą, M. Šaraitė neslėpė, kad jie kartais sulaukia spaudimo, grasinimų. Ji kalbėjo ir apie vieną konkretų atvejį.

„Komisijos narė buvo po naktinės pamainos, pavargęs žmogus, buvo labai nervinga ir tikrai nepasiruošusi vykdyti tą išankstinį balsavimą – paduodavo tik biuletenius, į vokelius pati norėjo dėti visą rinkėjo informaciją, ne tą rinkėjo lakšto dalį norėjo įdėti į išorinį voką. Tokius dalykus matantis stebėtojas išreiškė pastabas (...) ir tiesiog komisijos narė pradėjo rėkti ant mūsų stebėtojos“, – įspūdžiais apie savanorių patirtį dalijosi „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

Pasak M. Šaraitės, parašius raštišką protestą dėl tokio komisijos narės elgesio, savanorei jo įteikti nepavyko.

„Sakė, kad išmesime“, – pridūrė M. Šaraitė.

VRK kovą konstatavo, kad „valstiečių“ kandidatas į merus Varėnoje Marijonas Čapkovskis netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus, padėdamas surengti akciją „Saugokime vyrus“ ir gyventojams dalydamas nemokamus sveikatos tyrimų rezultatus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sprendimą skundė kaltindama pažeidimą nustačiusias vietos rinkimų komisiją bei VRK šališkumu, argumentavo, kad kandidatas šioje akcijoje dalyvavo ir ankstesniais metais, ne tik rinkimų laikotarpiu.

LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad akcija vykdyta savivaldos rinkimų kampanijos metu, ją padėjo vykdyti „valstiečių“ keliamas kandidatas, paslaugos potencialiems rinkėjams teiktos nemokamai.

Kandidato asmeninis dalyvavimas akcijoje galėjo prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi patvirtino, kad M. Čapkovskis dalyvaudamas akcijoje siekė pasiviešinti kaip LVŽS kandidatas į Varėnos rajono merus.

„Kandidato asmeninis dalyvavimas akcijoje galėjo prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, taip veikiant potencialią rinkėjų valią ir formuojant nuomonę apie akcijos organizatorių, t. y. pažeidžiant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą“, – teigiama nutartyje.

Varėnos rinkimų komisija, o vėliau VRK yra konstatavusios, kad LVŽS vadovui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ finansuojamoje akcijoje „Saugokime vyrus“ tyrimų rezultatus dalijęs M. Čapkovskis netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus.

Komisijos vertino situaciją, kai Varėnos rajone dviejose vietovėse akcijos „Saugokime vyrus“ mobiliąją laboratoriją atlydėjęs M. Čapkovskis perdavė vokus su tyrimų rezultatais.

M. Čapkovskis gynėsi akcijos savanoriu buvęs dar gerokai iki politinės kampanijos, nuo 2015 metų, tad nemanęs, kad jo dalyvavimas galėtų būti vertinamas kaip rinkėjų papirkinėjimas, nes akcija yra tęstinė.

Tokią Alytaus rajono savivaldybės rinkimų komisijos išvadą VRK apskundė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tačiau sekmadienį komisija bendru sutarimu skundą atmetė.

„VRK darbo grupė mano, kad LVŽS skunde išvardinti argumentai dėl skundžiamo sprendimo bei išvados neteisėtumo pagrįstumo, procedūrinių pažeidimų, negali būti pripažinti pagrįstais, todėl atmestini“, – posėdyje sakė komisijos narė Svetlana Misevičienė.

Darbo grupė vertino informaciją, kad A. Truncė savo feisbuko paskyroje paskelbė kvietimą nemokamai pasitikrinti sveikatą ir pridėjo akcijos „Saugokime vyrus“ mobilios laboratorijos grafiką.

Šią nemokamą sveikatos patikrą finansuoja „Agrokoncernas“, priklausantis LVŽS lyderiui Ramūnui Karbauskiui.

Feisbuke skelbta A. Truncės nuoroda nukreipė į LVŽS puslapį, kur buvo matyti partijos logotipas, kontaktai ir t. t. Taip pat keliuose kaimuose atvykus mobiliajai laboratorijai šalia stovėjo automobilis, apklijuotas „valstiečių“ kandidato į merus reklama.

Darbo grupė konstatavo, kad „LVŽS kandidatas „Facebook“ paskyroje skelbdamas informaciją apie galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą bei laikydamas šalia akcijos autobusiuko savo politine reklama apklijuotą automobilį šiais savo veiksmais formavo rinkėjams klaidingą nuomonę apie akcijos vykdytoją ir ir nemokamą paslaugų teikimą siekiant gauti rinkėjų palankumą“.

Sekmadienį posėdyje dalyvavęs LVŽS atstovas Liutauras Ulevičius teigė, kad tiriant informacija vertinta selektyviai, neįrodyta, kad akciją rinkėjai galėjo susieti su konkrečiu politiku, nes nuo akcijos autobuso buvo pašalinta bet kokia partijos simbolika.

„Kyla esminė abejonė, kaip eilinis rinkėjas galėjo suvesti akciją „Saugokime vyrus“ su konkrečiu kandidatu?“ – svarstė L. Ulevičius.

„Loginė grandinė tarp noro balsuoti ir noro sužadinimo, ir atsilyginimo yra visiškai neaiški ir sunkiai paaiškinama“, – kalbėjo jis.

Tačiau VRK atkreipė dėmesį, kad anksčiau A. Truncė neplatino informacijos apie panašias akcijas – apie tai jis neskelbė ir 2014 metais, kai rajone irgi lankėsi mobilioji laboratorija.

Darbo grupė teigė, kad pradėjus sklisti žiniai apie galimą rinkėjų papirkinėjimą pašalino skelbimą iš savo paskyros, todėl padaryta išvada, kad „galimai A. Truncė suprato savo veiksmų pasekmes ir veikė jų siekdamas bei suvokė skirtumą tarp informacijos platinimo ir netiesioginio rinkėjų papirkimo sudarant klaidingą įspūdį apie paslaugos teikėją“.

VRK neįtikino teiginiai, kad kandidatas atsitiktinai pasistatydavo reklama apklijuotą automobilį šalia mobiliosios laboratorijos. Liudytojai VRK patvirtino, kad išvykus mobiliai laboratorijai automobilis su A. Truncės politine reklama nebebuvo statomas tose vietose.

A. Truncė pateko į antrąjį mero rinkimų turą, tačiau pralaimėjo konservatoriui Algirdui Vrubliauskui.

„L. Rimkienė organizavo koncertą, pati pakvietė Juditą Leitaitę koncertuoti, suderino koncerto datą, kuri sutapo su rinkimų kampanijos laikotarpiu. Ji buvo ketinama jau kelti kandidate ir tai buvo viešai žinoma“, – per VRK posėdį sakė komisijos narė Aistė Žilinskienė.

Nustatyta, kad politikė išsinuomojo Renavo dvaro sodybą, už jos nuomą iš savo lėšų sumokėjo 60 eurų ir čia Kalėdų laikotarpiu surengė J. Leitaitės koncertą. Jis buvo mokamas, tačiau kai kuriems dalyviams, Trečiojo amžiaus universiteto studentams, siūlyta nuolaida – vietoj dešimties eurų mokant penkis.

Už bilietus surinktus 500 eurų kaip honorarą gavo atlikėja.

„Ji organizavo šį koncertą kaip kandidatė, ji sugalvojo idėją, būdama kandidatė ji teikė paslaugą, malonumą to rajono gyventojams. Iš dalies finansuodama išlaidas to koncerto, pakviesdama rinkiminės kampanijos laikotarpiu žinomą atlikėją“, – kalbėjo A. Žilinskienė.

Ji pabrėžė, kad papirkimu laikoma ne tik materialinė nauda, bet ir malonumo ar paslaugų suteikimas.

Vis dėlto VRK nariams kilo dvejonių, ar priėmus tokį sprendimą nebūtų formuojama praktika, jog kandidatas rinkimų laikotarpiu apskritai negali organizuoti renginių, net jeigu už šiuos renginius jų lankytojai patys sumoka.

Tačiau A. Žilinskienė pabrėžė, kad tai nebuvo įprasta kandidatės veikla.

„L. Rimkienė gali organizuoti kaip privatus žmogus ar bendruomenės narys įvairiausius koncertus, bet vertinimas keičiasi, kai ji tampa kandidate. (...) Tai nėra jos nuolatinis užsiėmimas, nėra jos įprasta veikla kasdieninė, iš kurios ji yra žinoma“, – kalbėjo A. Žilinskienė.

Jai oponavęs VRK narys konservatorius Vilius Semeška pabrėžė, kad L. Rimkienė nieko į renginį nekvietė nemokamai, todėl rinkėjų nepapirkinėjo.

„Mes formuojame praktiką, kad realiai joks kandidatas negali organizuoti jokio mokamo renginio. (...) Negali būti kandidatai ir rengti nei diskotekų, nei varžybų, nei koncertų, nei turnyrų, kitaip tai gali būti pas mus traktuojama kaip papirkimas“, – kalbėjo V. Semeška.

„Mes apribosime žmonių laisvę organizuoti renginius“, – sakė jis.

L. Rimkienė Mažeikiuose pateko į antrąjį mero rinkimų turą, tačiau mere išrinkta nebuvo – rinkimus nedidele persvara laimėjo energetikos viceministro pareigas iki šiol ėjęs „tvarkietis“ Vidmantas Macevičius.

VRK pripažinus, kad kandidatė papirko rinkėjus, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Mažeikių rajono politinės kampanijos finansavimo ataskaita bus papildyta 600 eurų išlaidomis, tiek sudarė salės nuoma ir honoraras J. Leitaitei.

Taip pat nuspręsta kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimo pasinaudojimo tarnybine padėtimi, kai taryboje dirbanti politikė derino galimą koncerto žiūrovų pavežimą autobusu su savivaldybės darbuotojais.

Pati L. Rimkienė posėdyje dalyvauti negalėjo ir prašė klausimo svarstymą atidėti, motyvuodama, kad jis neturi įtakos rinkimų rezultatams, tačiau komisijos nariai nusprendė klausimą svarstyti.

Kaip penktadienį pranešė Policijos departamentas, nuo trečiadienio ryto, kai prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldos rinkimuose, gautas 51 pranešimas apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais.

Trys ikiteisminiai tyrimai pradėti Vilniaus, du – Alytaus, vienas – Kauno apskrityje. Jie atliekami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise.

Kauno policija tiria pranešimą, kad ketvirtadienį Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje, vienas asmuo bando papirkti kitą asmenį.

Trys ikiteisminiai tyrimai pradėti Vilniaus, du – Alytaus, vienas – Kauno apskrityje. Jie atliekami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise.

Taip pat surašyti keturi administracinių nusižengimų protokolai Alytaus apskrityje: vienas dėl rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimo, du dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, vienas dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose.

Vienas tyrimų pradėtas penktadienį, gavus perrinkimo siekiančios Širvintų merės Živilės Pinskuvienės skundą – ji pateikė informacijos dėl galimo rinkimų tvarkos pažeidimo ir galimo rinkėjų papirkinėjimo.

Dar vieną tyrimą Vilniaus policija pradėjo ketvirtadienį, gavusi informacijos, kad Trakuose su Stanislovo Narkevičiaus nusikalstama grupuote susijęs, ne kartą teistas asmuo ir jo tėvas siekia papirkti rinkėjus. Pasak pranešimo, vyrai prie prekybos centrų „Maksima“ ir „Iki“ praeiviams siūlė po 10 eurų už tai, kad jie balsuotų už vieną iš kandidatų į Trakų rajono savivaldybės tarybą.

Taip pat ketvirtadienį į sostinės policiją raštu kreipėsi savivaldybių tarybų rinkimų komisijos nariu prisistatęs asmuo. Jis nurodė, jog išvakarėse su juo susisiekė asmuo ir paprašė, kad skaičiuojant balsus komisijos narys į tuščias vietas įrašytų konkretaus kandidato, vienos iš politinių partijų atstovo, numerį. Už kiekvieną įrašytą balsą jis siūlė sumokėti vieną eurą.

Alytaus apskrities policija ketvirtadienį pradėjo tyrimą pagal feisbuke pasirodžiusią informaciją dėl galimo rinkimų tvarkos pažeidimų vienoje iš Alytaus rajono stacionarinės socialinės globos įstaigų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir Varėnoje – pagal pirminę informaciją, 1963 metais gimęs asmuo išankstiniam balsavimui atvežė kitus tris asmenis ir už tai, kad šie balsuos už nurodytą kandidatą, pažadėjo 20 eurų.

Aiškinamasi ir situacija Lazdijuose – policija gavo informacijos, kad nenustatytas asmuo atvežė tris asmenis, kurie turėjo lapelį, jame pažymėta, už ką rinkėjai turėtų balsuoti.