Anot ministerijos, taip Rusija siekia įtvirtinti šio regiono Pietų Osetijoje aneksiją.

„Dar kartą raginame Rusiją atšaukti neteisėtą Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionų „nepriklausomybės“ pripažinimą, visiškai įgyvendinti 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą, nedelsiant išvesti savo karines pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų ir konstruktyviai dalyvauti Ženevos tarptautinėse diskusijose“, – teigiama URM pareiškime, kur vartojamas alternatyvus Gruzijos pavadinimas.

Po 2008 metų karo su Gruzija Maskva nepriklausomomis pripažino praėjusiame amžiuje apie atsiskyrimą paskelbusią Pietų Osetiją ir kitą atskilusį regioną Abchaziją.

Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

Rinkimai Cchinvalyje vyko sekmadienį, Tbilisis juos pavadino neteisėtais.

Gruzijoje sekmadienį vykusius prezidento rinkimus įtikinama persvara laimėjo Georgijus Margvelašvilis, valdančiosios koalicijos „Gruzijos svajonė“ kandidatas, pirmadienį paskelbė Centrinė rinkimų komisija (CRK), suskaičiavus 99,68 proc. balsų.

„Tai praktiškai galutiniai CRK duomenys, ir jau niekas nepasikeis. Balsavimo rezultatai rodo, kad Margvelašvilis surinko 62,12 proc. balsų“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė rinkimų komisijos atstovė spaudai Eka Azarašvili.

Nors rinkėjų aktyvumas buvo gana mažas (46,91 proc.), Gruzijoje nėra nustatyta aktyvumo riba, kurios nepasiekus balsavimas būtų pripažintas negaliojančiu.

Kad laimėtų per pirmąjį rinkimų ratą, bet kuris kandidatas turėjo surinkti bent 50 proc. ir vieną balsą.

Buvęs parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė iš opozicinio Jungtinio nacionalinio judėjimo (JNJ) gavo 21,72 proc., o trečioje vietoje likusi Nino Burdžanadzė - 10,18 proc. balsų.

Per šiuos rinkimus Gruzijoje buvo 3,54 mln. registruotų rinkėjų. Balsavimas vyko 3 741 apylinkėje, iš kurių 52 veikė užsienyje beveik 40-yje šalių. Gruzija yra nutraukusi diplomatinius santykius su Rusija, kurioje gyvena daug jos piliečių, todėl toje šalyje jie balsuoti negalėjo.

Europos stebėtojai pirmadienį aprobavo Gruzijos prezidento rinkimus, nurodę, jog jie buvo „pozityvūs ir skaidrūs“, ir patvirtino, kad demokratija šioje buvusioje sovietinėje Kaukazo respublikoje stiprėja.

„Šie nesuteršti rinkimai ... man sako, kad Gruzijos demokratija bręsta“, - sakė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) – Europos pagrindinės saugumo ir teisių stebėjimo institucijos - stebėtojų misijos vadovas Joao Soaresas (Žuauno Suarišas).

Daliniai rezultatai rodo, kad sekmadienio rinkimus laimėjo Georgijus Margvelašvilis, atstovaujantis premjero milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio valdančiajai koalicijai „Gruzijos svajonė“, kuri pernai parlamento rinkimuose nuvertė prezidento Michailo Saakašvilio vyriausybę.

„Per pozityvius ir skaidrius rinkimus Gruzijos žmonės patvirtino pernai įvykusį istorinį valdžios perdavimą“, - sakoma J.Soareso pareiškime, kuriame nurodoma, kad buvo gerbiamos pagrindinės raiškos, judėjimo ir susirinkimų laisvės.

10 metų valdęs M.Saakašvilis šiuose rinkimuose dalyvauti negalėjo, nes prezidento poste jau dirbo dvi leidžiamas kadencijas. Ne taip kaip per ankstesnius rinkimus posovietinėje Gruzijoje per šį balsavimą nebuvo didelių pažeidimų ar smurto.

„Šie rinkimai yra svarbus pasiekimas šaliai ir visam Pietų Kaukazo regionui“, - sakė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) delegacijos vadovė Meritxell Mateu Pi (Meričel Mateju Pi).

G.Margvelašvilio triumfas sukoncentruoja valdžią ir sudarys sąlygas lengviau formuoti politiką, nes B.Ivanišvilio „Gruzijos svajonė“ dabar pirmą kartą kontroliuoja prezidentūrą ir vyriausybę.

Tačiau šie rinkimai tikriausiai tik trumpam leis atsikvėpti nuo politinės nežinios 4,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra strategiškai svarbi ir Rusijai, ir Europai, Kaspijos dujas ir naftą gaunančiai per Gruziją einančiais vamzdynais.

G.Margvelašvilis yra mažai žinomas politikas, kurio kandidatūrą iškėlė B.Ivanišvilis. Pagrindinis jo užsienio politikos tikslas yra glaudūs ryšiai ir su Vakarais, ir su Rusija, nors tokio balanso Gruzijai ilgai nepavyksta pasiekti.

Europos Parlamento delegacijos vadovas Krzysztofas Lisekas (Kšyštofas Lisekas) sakė, kad šie rinkimai yra svarbus žingsnis Gruzijai, žengiančiai glaudesnių santykių su Europos Sąjunga (ES) link.

Gruzijos vyriausybė tikisi, kad kitą mėnesį per viršūnių susitikimą Vilniuje galės parafuoti asociacijos susitarimą, numatantį didesnės integracijos į ES kursą.

Pasak K.Liseko, šio susitarimo pasirašymas priklausys nuo „apčiuopiamos pažangos įstatymo valdžios ir demokratijos srityje“.

Georgijus Margvelašvilis, kuris turi daugiausiai galimybių tapti naujuoju Gruzijos prezidentu, yra mažai žinomas buvęs filosofijos dėstytojas, mėgstantis megzti ir laikomas visiška priešingybe kadenciją baigiančiam spalvingo būdo modernizuotojui Michailui Saakašviliui.

44 metų G.Margvelašvilis laikomas premjero, milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio marionete, o sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose dalyvaus kaip jo koalicijos „Gruzijos svajonė“ kandidatas.

Šis buvęs universiteto dekanas, kaip tikimasi, bus išrinktas prezidentu, nors mažai žinomas net pačioje Gruzijoje.

Jei jis laimės, jam bus sunku užpildyti tuštumą, kuri liks po energingo provakarietiško M.Saakašvilio, turinčio pasitraukti po neramų dešimtmetį trukusio dominavimo šios Kaukazo valstybės politikoje.

G.Margvelašvilis, kuris perimtų susilpnintą prezidento postą, nes daug svarbių įgaliojimų turės būti perduoti premjerui, yra politikos naujokas, iškilęs iš nežinomybės dėl ryšių su artimu draugu B.Ivanišviliu.

„Margvelašvilis labiausiai yra žinomas intelektualų sluoksniuose ir ne toks (žinomas) platesnei visuomenei“, – sakė Aleksas Rondelis, Gruzijos strateginių ir tarptautinių studijų fondo prezidentas.

„Tačiau Ivanišvilio parama padėjo jam įgyti visuomenės paramą ir jis turi geras galimybes gauti daugumą balsų“, – pridūrė A.Rondelis.

Apklausos rodo, kad G.Margvelašvilis, kuris taip pat trumpai yra dirbęs švietimo ministru ir premjero pirmuoju pavaduotoju, yra palaikomas maždaug 40 proc. potencialių rinkėjų ir lenkia buvusį parlamento pirmininką Davidą Bakradzę iš M.Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo, kurį žadėjo balsuoti apie 20 proc. respondentų.

Agresyvus kovingos buvusios parlamento pirmininkės Nino Burdžanadzės iššūkis ir faktas, kad maždaug 20 proc. rinkėjų yra dar neapsisprendę, gali lemti antrą rinkimų ratą.

Tačiau G.Margvelašvilis, kuris yra sakęs, jog būtų „stebuklas“, jei jis nesurinktų 50 proc. balsų ir nebūtų išrinktas per pirmąjį turą, daugelį nustebino pareikšdamas, kad atsiims savo kandidatūrą, jeigu prireiks antro rinkimų rato.

Šis angliškai kalbantis, apvalaus veido filosofijos specialistas toli gražu nebuvo įžymybė, kol jo kandidatūrą iškėlė B.Ivanišvilis, kuris pats yra pažadėjęs netrukus po rinkimų paskirti politinį įpėdinį ir atsistatydinti.

Provakarietišku laikomas G.Margvelašvilis yra sakęs, kad „svarbus jo prioritetas“ bus tęsti JAV sąjungininko M.Saakašvilio pradėtą integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir NATO kursą.

Tačiau G.Margvelašvilis taip pat žadėjo toliau mėginti gerinti santykius su Rusija, kurie yra smarkiai pašliję po Maskvos ir Tbilisio 2008 metų trumpo karo dėl Pietų Osetijos – nuo Gruzijos atsiskyrusio regiono.

„Lygiagrečiai (euroatlantinės integracijos) prioritetui mes siekiame veiksmingai mažinti itin aukštą temperatūrą, tvyrančią (tarp Gruzijos) ir Rusijos Federacijos“, – jis sakė per kandidatų televizijos debatus.

G.Margvelašvilis pareiškė, kad jo pergalė reikštų jau metus trunkančių sudėtingų politinių ryšių tarp B.Ivanišvilio ir M.Saakašvilio laikotarpio, per kurį buvo suimti keli artimi prezidento sąjungininkai, pabaigą. Tuos areštus prezidentas vadina politine raganų medžiokle.

Turtuolio marionetė?

Oponentai G.Margvelašvilį vadina politiniu nieku, o M.Saakašvilis sako, kad jis yra beveik tik figos lapelis savo superturtingam rėmėjui.

„Kas turi būti kitas Gruzijos prezidentas: turtuolio marionetė ar koks nors nepriklausomas ir patyręs politikas?“, – klausė M.Saakašvilis per neseniai įvykusį mitingą, lygindamas G.Margvelašvilį su savo partijos kandidatu D.Bakradze.

Tai, kad paslaptingasis milijardierius tampys virveles, jeigu bus išrinktas jo kandidatas, neigė ir G.Margvelašvilis, ir pats B.Ivanišvilis.

„Kokia būtų logika man valdyti iš užkulisių?“, – neseniai interviu AFP sakė B.Ivanišvilis.

G.Margvelašviliui būtų sunku prilygti po pasaulį daug pasaulio mačiusiam M.Saakašviliui, kuris 2003 metais atėjęs į valdžią po vadinamosios Rožių revoliucijos transformavo šalį, kariavo su Rusija ir žavėjo Vakarų lyderius, tuo pačiu imdamasis mažinti nusikalstamumą ir stumdamas laisvos rinkos reformas, kad išjudintų ekonomiką.

„Palyginti su Saakašviliu, jis, žinoma, priklauso visiškai kitokiam politikų tipui, – sakė analitikas A.Rondelis, turėdamas omenyje G.Margvelašvilį. – Galbūt jis yra kaip tik tinkamas lyderis šiandienos Gruzijai“.

G.Margvelašvilis yra išsiskyręs, turi studentę dukterį Aną, kuri yra studijavusi Maskvoje.

Dabartinė jo partnerė yra žinoma teatro aktorė Maka Čičua.

Jo hobis yra mezgimas, o viena neseniai padaryta nuotrauka, kurioje šis kandidatas į prezidentus įamžintas mezgantis kojines, plačiai pasklido Gruzijos socialiniuose tinkluose.