„Mes nuo pat pradžių nepritariame VRK inicijuotiems ir priimtiems vienmandačių rinkimų apygardų ribų pokyčiams ir kovosime iki galo. Mūsų argumentai ir siūlymai yra labai svarbūs. Neleisime suskaldyti rajono teritorijos ir Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjus priskirti skirtingoms apygardoms – kad jie balsuotų už skirtingus kandidatus į Seimą“, – savivaldybės pranešime teigė meras.

Jis prašo Regionų administracinio teismo panaikinti praėjusių metų lapkričio 30 dieną priimtą VRK sprendimą.

Rinkimų komisijai perbraižius vienmandačių apygardų ribas, Ukmergės rajonas buvo padalytas dviem apygardoms – Deltuvos šiaurinei ir Deltuvos pietinei.

Deltuvos šiaurinę apygardą sudaro trijų rajonų: Anykščių, Panevėžio ir Ukmergės, o Deltuvos pietinę dviejų – Širvintų ir Ukmergės rajonų – rinkėjai.

Pasak D. Varno, VRK Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribas patvirtino paskubomis, neįvertinusi Ukmergės rajono savivaldybės išreikšto nepritarimo, nurodytų aplinkybių, pateiktų argumentų bei siūlymų.

Ukmergės savivaldybės duomenimis, Deltuvos šiaurinėje apygardoje ukmergiškiai sudarys mažesnę rinkėjų dalį – jų bus 5236, tuo metu čia balsuos 7762 Panevėžio rajono gyventojai, tai yra pusantro karto daugiau, ir 20 tūkst. 563 anykštėnai, jų bus  beveik keturis kartus daugiau nei ukmergiškių.

„(...) Ukmergės rajono savivaldybės gyventojai turės labai mažą tikimybę išsirinkti savo interesams atstovaujantį Seimo narį“, – pažymi savivaldybė.

Anot jos, tai tik dar labiau atitolins žmones nuo valdžios, atims galimybę rinkėjams vienmandatėse apygardose išsirinkti atstovus, kuriuos jie geriausiai pažįsta ir kuriais pasitiki, paskatins nepasitikėjimą valdžia, abejingumą ir sumažins motyvaciją dalyvauti rinkimuose.

Skunde teismui taip pat pažymima, kad tokie pokyčiai ne tik apsunkins rinkėjams balsavimo teisės įgyvendinimą, bet ir apygardų bei apylinkių rinkimų komisijų darbo organizavimą.

Rinkimų apygardų ribos peržiūrimos prieš kiekvienus Seimo rinkimus, siekiant užtikrinti daugmaž vienodą rinkėjų skaičių apygardose. 2023 metų spalio mėnesio duomenimis, vienoje apygardoje turėjo būti maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų. Rinkimų kodeksas leidžia nedidelį – iki 10 proc. – nuokrypį į didesnę ar mažesnę pusę.

Tokiu būdu spalį iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų septynios buvo per didelės ir septynios – per mažos.

Tvirtinant naujas Seimo rinkimų apygardų ribas VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, jog stengtasi, kad jos kuo labiau sutaptų su savivaldybių ribomis. Tačiau to pasiekti pavyko tik keturiose savivaldybėse – tik Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos savivaldybių teritorijos sutampa su rinkimų apygardų teritorija.

Daugiau kaip pusė – 35 – savivaldybių teritorijos liko neišskaidytos, tai yra rinkimų apygardą sudaro visa savivaldybė ir prie jos prijungiama kita savivaldybė ar jos dalis.

22 vienmandates apygardas sudaro dalis arba visa vienos savivaldybės teritorija, 24 apygardas – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų susideda iš trims savivaldybėms priklausančių vietovių.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.

Koregavo ribas

Iš viso šalyje keitėsi 44 rinkimų apygardų ribos, o 26-iose jos nesikeitė.

„Didžioji dauguma pokyčių yra minimalūs, pavyzdžiui, viena rinkimų apylinkė buvo perkeliama iš vienos apygardos į kitą“, – naujai sudarytą Seimo rinkimų apygardų žemėlapį komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Pasak jos, braižant rinkimų apygardų žemėlapį buvo atsižvelgta ir į Lietuvos administracinį teritorinį padalijimą.

Buvo stengiamasi ieškoti sprendimų, kad į rinkimų apygardą patektų visa savivaldybės administruojama teritorija.

Šį kartą tai pavyko įgyvendinti su 35-iomis savivaldybėmis.

„Dvylika savivaldybių yra didesnės negu gali būti viena apygarda, todėl jų skaidymas buvo neišvengiamas. Net septynios iš jų – Alytaus miestas, Kėdainių rajonas, Klaipėdos miestas, Marijampolė, Mažeikių rajonas, Panevėžio ir Šiaulių miestai – suskaidytos minimaliai ir sudaro kelias pilnas apygardas ir tik dalis šių savivaldybių rinkimų apylinkių perkelta į kitą apygardą su gretimomis savivaldybėmis“, – kalbėjo VRK pirmininkė.

Prijungė prie kitų

Pajūryje didesnių pokyčių patyrė tik Mėguvos apygarda, nes ji buvo per didelė.

Tai sparčiausiai Lietuvoje auganti rinkimų apygarda, sudaryta iš Palangos ir dalies Klaipėdos rajono bei dalies Kretingos rajono rinkimų apylinkių.

Atskirtos Kretingos rajono Lazdininkų ir Laukžemės rinkimų apylinkės, jos prijungtos prie Kuršo apygardos.

VRK paaiškino, kad taip buvo atkurtas „suskaldytos“ Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos teritorijos vientisumas.

Taip pat nuo Mėguvos apygardos atskirtos ir prijungtos prie Baltijos apygardos Klaipėdos rajono Jakų ir Gindulių rinkimų apylinkės.

Teigiama, kad taip padidintas Mėguvos apygardos kompaktiškumas, mažiau „skaldomi“ Kretingos ir Klaipėdos rajonai.

Jūreiviai balsuos kitaip

Pajūrio apygarda faktiškai nesikeitė. Tačiau prie jos prijungta „neteritorinė“ (balsuojama laivuose) Jūreivių rinkimų apylinkė, kuri iki tol priklausė Danės rinkimų apygardai.

Pati Danės apygarda nesikeitė.

Baltijos apygardoje atskirta jos pietinėje dalyje esanti Menų mokyklos rinkimų apylinkė, kuri prijungta prie Marių rinkimų apygardos. Taip sumažinamas rinkėjų skaičius Baltijos rinkimų apygardoje. Susidarė galimybė prie jos prijungti tris naujas apylinkes.

Prie Baltijos apygardos prijungta su jos šiaurine dalimi besiribojanti Pingvinuko apylinkė, kuri iki šiol priklausė Danės apygardai.

Marių apygardai prijungta su jos šiaurine dalimi besiribojanti Menų mokyklos rinkimų apylinkė.

Pasaulio lietuviams – apygarda

VRK primena, kad vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.

Artimiausi Seimo rinkimai numatomi 2024 m. spalio 13 d.

Vilniuje nutarta įsteigti naują Naujininkų-Rasų rinkimų apygardą, tokiu būdu sostinėje iš viso bus nebe 13, kaip per praėjusius rinkimus, o 14 apygardų.

Be to, vietoj Panerių-Grigiškių apygardos nutarta įsteigti naują Vilniaus pietinę apygardą, jai priklausys dalis Vilniaus miesto ir rajono vietovių.

Kaip ir per praėjusius parlamento rinkimus, Kaune lieka septynios apygardos, Klaipėdoje – keturios, Šiauliuose ir Panevėžyje – po dvi. Kai kurių jų ribos pakeistos, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių.

Panaikinta Molėtų-Širvintų apygarda, esanti Šiaurės rytų Lietuvoje.

„Kiekvienas pajudinimas prieš rinkimus yra labai skausmingas. Pajudinant vieną ribą visos kitos turi tendenciją kisti, tai irgi reikia įvertinti“, – sakė VRK narė Inga Milašiūtė.

Kiekvienas pajudinimas prieš rinkimus yra labai skausmingas.

VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, jog perbraižant rinkimų apygardų ribas stengtasi, kad jos kuo labiau sutaptų su savivaldybių ribomis.

Tačiau, jos teigimu, tik keturių savivaldybių teritorijos visiškai atitinka rinkimų apygardų teritorijas – tai Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos savivaldybės.

Daugiau kaip pusė – 35 – savivaldybių teritorijos neskaidomos, tai yra rinkimų apygardą sudaro visa savivaldybė ir prie jos prijungiama kita savivaldybė ar jos dalis.

„Dvylika savivaldybių yra didesnės nei reikia vienai apygardai, todėl nori-nenori jas reikia skaidyti“, – aiškino L. Petronienė.

22 rinkimų apygardas sudaro dalis ar visa vienos savivaldybės teritorija, 24 apygardas – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų susideda iš trims savivaldybėms priklausančių vietovių.

„Dar nesame turėję, kad vienoje apygardoje būtų keturių savivaldybių teritorijų dalys. Su šiųmečiu projektu pavyko tai užtikrinti, ar visada taip bus, negalime garantuoti“, – teigė VRK pirmininkė.

Lapkritį į VRK kreipėsi Skaudvilės krašto gyventojai, nepritariantys ketinimams jų rinkimų apylinkę atskirti nuo Tauragės ir prijungti prie Jurbarko-Karšuvos apygardos. Dėl to surinkta daugiau kaip 750 rinkėjų parašų, tačiau VRK nusprendė, kad šis pakeitimas būtinas.

Rinkimų apygardų ribos peržiūrimos prieš kiekvienus Seimo rinkimus, siekiant užtikrinti daugmaž vienodą rinkėjų skaičių apygardose. Spalio mėnesio duomenimis, vienoje apygardoje turėjo būti maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų. Rinkimų kodeksas leidžia nedidelį – iki 10 proc. – nuokrypį į didesnę ar mažesnę pusę.

Tokiu būdu spalį iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų septynios rinkimų apygardos buvo per didelės ir septynios – per mažos.

Per didelės yra keturios apygardos Vilniaus regione: Nemenčinės, Medininkų, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio–Naujininkų, dvi Kauno regione – Garliavos ir Aleksoto-Vilijampolės bei dar viena pajūryje – Mėguvos, kuri apima Palangos miestą bei dviejų kitų savivaldybių teritorijas.

Per mažos yra Karšuvos, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Vilkaviškio, Deltuvos pietinė ir Molėtų-Širvintų apygardos.

Ketvirtadienį VRK Seimo rinkimams Lietuvos teritorijoje sudarė 70 apygardų, dar viena atskira apygarda yra skirta užsienio lietuviams.

Šiose vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taip pat 70 parlamentarų išrenkami pagal partijų sąrašus. Iš viso Seime yra 141 parlamentaras.

Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.

Dar prieš metus tokių apygardų buvo viena, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Šios apygardos viršija leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (34 453). Pagal įstatymą, rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose apygardose skaičiaus – šiuo metu tai būtų nuo 31 008 iki 37 899 rinkėjų.

Šiuo metu septynios apygardos yra mažesnės nei leistina žemiausia riba, o šešios apygardos ima viršyti didžiausią leistinos rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribos padalą.

Visos leistiną ribą viršijusios apygardos yra sparčiai besiplečiančiuose Vilniaus ir Kauno regionuose.

Korekcijos laukia Kauno ir Vilniaus

Nemenčinėje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia 116,38 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, Aleksoto-Vilijampolės apygardoje – 112,94 proc., Medininkų apygardoje – 112,26 proc., Garliavos – 110,97 proc., Naujamiesčio-Naujininkų – 110,34 proc. ir Naujosios Vilnios apygardoje – 110,23 procento.

Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimanti Karšuvos apygarda – 88,6 proc., Sėlos rytinė – 88,66 proc., Nevėžio – 88,98 proc., Sėlos vakarinė – 89,31 proc., Deltuvos pietinė – 89,41 proc., Molėtų-Širvintų – 89,41 proc. ir Vilkaviškio – 89,99 proc. vienmandatės rinkimų apygardos.

VRK vertinimu, atsižvelgiant į rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus yra tikimybė, kad visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Anot komisijos, tikėtina, kad iki 2024 metais numatytų Seimo rinkimų Mėguvos, Pilaitės-Karoliniškių, Senamiesčio-Žvėryno vienmandatės rinkimų apygardos taip pat taptų per didelės, o tarp per mažų atsidurtų Deltuvos šiaurinė, Marijampolės bei Žiemgalos rytinė apygardos.

Labiausiai augo apygarda pajūryje

VRK skaičiuoja, kad per pastaruosius dvejus metus labiausiai augo pajūryje esanti Mėguvos apygarda, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių. Per dvejus metus čia atsirado 3907-iais rinkėjais daugiau nei 2020 metais.

Dalį Vilniaus rajono savivaldybės apimančioje Nemenčinės apygardoje rinkėjų skaičius per dvejus metus pasipildė 2670 balsavimo teisę turinčių asmenų. Kauno rajono savivaldybės pietinėje dalyje esančioje Garliavos apygardoje rinkėjų skaičius pasipildė 2430 rinkėjų.

Rinkėjų skaičius augo Vilniuje esančiose Verkių, Naujosios Vilnios, Pilaitės-Karoliniškių, Pašilaičių, Antakalnio, Senamiesčio-Žvėryno apygardose, Kaune – Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Rinkėjų padaugėjo ir didžiųjų miestų priemiesčiuose esančiose Raudondvario, Medininkų bei Gargždų apygardose.

Tuo tarpu labiausiai sumenko Sėlos rytinė apygarda, kuri apima Rokiškio rajoną ir dalį Kupiškio bei Zarasų rajonų savivaldybių. Per dvejus metus ši apygarda neteko 1356 rinkėjų. 

Rinkėjų skaičius smarkiai sumažėjo ir Kelmės-Šilalės, kuri prarado 1278 rinkėjus, taip pat –  Alytaus apygardoje, netekusioje 1276 rinkėjų. Rinkėjų mažėjo taip pat ir Kaišiadorių-Elektrėnų, Karšuvos, Žemaitijos šiaurinėje, Nevėžio, Sėlos vakarinėje, Vilkaviškio ir kitose rinkimų apygardose.

Pokyčiai – prieš rinkimus

Vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę VRK atliko bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra.

VRK prieš Seimo rinkimus perbraižo apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus.

Tai daroma siekiant, kad už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius.

Lietuvoje Seimo nariai renkami daugiamandatėje ir 71-oje vienmandatėje rinkimų apygardoje: 70 – Lietuvoje ir sudaroma viena Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.

Artimiausi Seimo rinkimai, preliminariais duomenimis, turėtų įvykti 2024 metų spalio 13 dieną.

Tuo tarpu nuo 2020 metų labiausiai išaugo Mėguvos apygarda, apimanti Palangos miestą bei Klaipėdos ir Kretingos rajonus. Rinkėjų skaičius šioje apygardoje padidėjo 2113, rodo VRK atlikta vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizė.

Nemažas rinkėjų padidėjimas fiksuojamas Visaginą ir Zarasų rajoną apimančioje Nalšios Šiaurinėje apygardoje. VRK duomenimis, čia rinkėjų skaičius per metus pasipildė 1492 balsavimo teisę turinčiais asmenimis.

Teigiamas rinkėjų pokytis matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose: Naujojoje Vilnioje, Garliavoje ir Raudondvaryje.

Didžiausias gyventojų mažėjimas buvo užfiksuotas Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje, per metus šį apygarda neteko 696 rinkėjų.

Pasak VRK pranešimo, praėjus vieneriems metams nuo 2020 metų spalį vykusių Seimo rinkimų atsirado viena apygarda, kuri jau ima viršyti leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus.

Tokia situacija susidarė pastaruoju metu besiplečiančio Vilniaus priemiesčio teritorijoje esančioje Nemenčinės apygardoje. Joje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia 110,35 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

VRK duomenimis, žemiausia, 90 proc. siekianti, rinkėjų nuokrypio riba per vienerius metus kol kas nėra peržengta. Šiuo metu mažiausia rinkėjų skaičiumi yra Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimanti Karšuvos apygarda, kurios rinkėjų skaičius sudaro 90,44 proc. vidurkio.

Vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę VRK atliko bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra.

Lietuvoje Seimo rinkimams sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos piliečiai, ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda. 70 jų yra Lietuvos teritorijoje ir viena – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.

VRK likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustato rinkimų apygardų ribas.

Per 2020 metų Seimo rinkimus Lietuvos didžiosiose miestų apygardose buvo per 37 tūkst. rinkėjų, o mažiausios apygardos turėjo per 31 tūkst. rinkėjų. Didžiausia rinkėjų skaičiumi buvo Pasaulio lietuvių apygarda su daugiau kaip 43 tūkst. rinkėjų jos sąrašuose.

Anot VRK, jei tarp pirmojo ir antrojo turo pasikeitė rinkėjo gyvenamoji vieta, jis gali pildyti vadinamąją F5 formą – prašymą įrašyti į rinkėjų sąrašą kitoje apygardoje, tačiau komisija prašys pateikti tai įrodančius dokumentus – gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir pan.

Kaip pranešė VRK, sprendimą dėl rinkėjo įrašymo į kitos apygardos rinkėjų sąrašą turi teisę priimti apylinkės ir apygardos rinkimų komisijos.

„VRK atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato, jog rinkėjai rinkimų dienomis gali be pateisinamų priežasčių migruoti tarp rinkimų apygardų siekdami balsuoti už ne savo rinkimų apygardos kandidatus. VRK visus į sąrašus įrašytus rinkėjus kviečia savo rinkimų teise naudotis sąžiningai ir atsakingai“, – sakoma VRK pranešime.

Seimo rinkimų antrasis turas vyks spalio 25 dieną.

Ugdo regioninę savimonę

"Viskas prasidėjo nuo sentimentų gimtinei – Žiemgalai. Pamaniau, kad reikėtų rinkimų apygardai Šiaurės Lietuvoje suteikti šios teritorijos senąjį istorinį vardą. Bet paskui pasvarsčiau – kodėl tik čia. Man senieji pavadinimai labai gražiai skamba, o taip galima prisidėti ir prie jų gaivinimo, ir prie regioninės savimonės ugdymo", – pasakoja rinkimų geografas, Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto docentas dr. Rolandas Tučas.

Rinkimų geografas R.Tučas tikisi, kad apygardoms suteikti istoriniai pavadinimai prisidės prie regioninės savimonės formavimo. (Alinos Ožič nuotr.)

Jis jau antrus rinkimus iš eilės perbraižė Seimo rinkimų apygardų žemėlapį. To prireikė, nes rinkėjų skaičiaus apygardose nuokrypis negali viršyti jų vidurkio daugiau nei 10 proc., o tokių prieš šiuos rinkimus jau buvo daugiau nei pusė. Be to, prieš šiųmečius Seimo rinkimus įsteigta atskira apygarda svetur gyvenantiems Lietuvos piliečiams, tad Lietuvos teritorijoje viena apygarda sumažėjo.

R.Tučas pasakoja, kad prieš 2016-ųjų rinkimus dar nedrąsiai pasiūlė kelias apygardas pavadinti senaisiais tų vietovių pavadinimais. Vyriausiajai rinkimų komisijai idėja patiko, pritarimo sulaukta ir iš tų apygardų rinkėjų, ypač regioninių kultūrinių draugijų. Šiuose rinkimuose tokių pavadinimų dar pagausėjo.

Pasak rinkimų geografo, Lietuvoje nėra susiformavusio aiškaus regioninio mentaliteto. Vakarų Europoje senieji regionai per amžius išliko su tomis pačiomis ribomis ir pavadinimais. Lietuvoje jie daugiau etnografiniai, ne visi turi aiškų istorinį pagrindą. Žemaitija jį turi, o Aukštaitija daugiau išskirta pagal tarmę. Nalšia, Žiemgala, Sėla ar Deltuva buvo istorinės žemės, tačiau per permainingus šimtmečius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, unijos su Lenkija, okupacijų – perbraižytos, išsitrynė jų ribos, užsimiršo vardai. Bet Lietuva turi gilias istorines šaknis, tad, R.Tučo įsitikinimu, istorinių regionų sugrąžinimas būtų prasmingas.

Jis prisimena, kad atkūrus nepriklausomybę pirmą dešimtmetį buvo labai aktyviai diskutuota apie naują administracinį teritorijos padalijimą. Svarstytos kelios koncepcijos. Restitucinė – atkuriant tarpukario sąrangą, kita – orientuojantis į svarbiausius miestus ir iš esmės paliekant sovietinę struktūrą, o dar viena – remiantis istoriniu pagrindu atgaivinti senuosius regionus, panašiai kaip padaryta Latvijoje. Buvo ir siūlymų padalyti teritoriją labai griežtai laikantis istorinių regionų ribų, net skeliant miestus. Bet, R.Tučo manymu, negalima remtis tik vienu aspektu, nes situacija pasikeitusi ir toks skirstymas neatitiktų dabartinių centrų sistemos. Juolab ir kai kurie dideli miestai atsidūrę ant regionų ribos, pavyzdžiui, per Šiaulius eina Žemaitijos ir Žiemgalos riba, dalis Kauno – Suvalkijoje, dalis – Aukštaitijoje. Bet, R.Tučo manymu, kiek pakoreguojant senųjų žemių ribas administracinį teritorijos padalijimą buvo galima priartinti prie istorinio pagrindo. Tačiau paliktas sovietinis skirstymas, tik vėliau dar sukurtos apskritys, kelios naujos savivaldybės.

"Mano mintis buvo, kad pavadinant rinkimų apygardas istorinių žemių vardais jie nebūtų pamiršti ir minimi tik vadovėliuose, savotiškai įteisinti. Regioninė savimonė reiškėsi per įvairius regioninius kultūrinius istorinius klubus, senaisiais vardais pasivadintas įmones ar sporto komandas, o dabar prie to prisideda ir rinkimų apygardų pavadinimai. O gal ilgainiui rinkimų apygardų istoriniai pavadinimai turėtų įtakos ir svarstant valstybės administracinio skirstymo patobulinimus", – tikisi R.Tučas, jau seniai besidomintis istoriniais regionais. Šiai temai buvo skirta ir jo disertacija apie Lietuvos teritorijos apgyvendinimo raidą I–XII a. R.Tučas pasakoja labai daug laiko praleidęs archyvuose, preciziškai analizavęs informaciją, archeologų tyrimus, žemėlapius.

Ribos nėra tikslios

Chronologiškai senieji pavadinimai nėra to paties laiko. Žiemgala, Sėla, Nalšia, Deltuva, Kuršas, Sūduva – dar ikivalstybiniai, iki Mindaugo Lietuvos – XII–XIII a. Karšuva kiek vėlesnis vardas – XIV–XV a., jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. O Dzūkijos ar Aukštaitijos – daug vėlesni, jau tarminiu pagrindu skiriami regionai.

Dainava – senas pavadinimas, iš esmės tai ir yra Dzūkija. Tad dabar Dzūkija vadinamoje teritorijoje apygardoms suteikti abu vardai: Dzūkijos apima Varėną ir dalį Alytaus, o Dainavos – Prienus, Birštoną ir dalį Alytaus. Bet į šią apygardą įeina ir dalis užnemunio, kuris jau nebe Dainava.

Tačiau absoliutus istorinių teritorijų ir rinkimų apygardų ribų tikslumas, pasak R.Tučo, neįmanomas, juolab istoriniai regionai gerokai didesni nei rinkimų apygardos, o apygardų žemėlapio sudarymas – kaip domino: pajudinus vieną kauliuką, sujuda visi. Bet sudarinėdamas apygardų žemėlapius jis vertino ir demografines tendencijas, modeliuodamas, į kurią pusę būtų galima paslinkti apygardas prieš dar kitus rinkimus, kad jos labiau atitiktų istorinių žemių ribas.

Štai per praėjusius Seimo rinkimus jau buvo Žiemgalos, Sėlos, Kuršo, Nalšios apygardos. Bet Žiemgalos apygarda apėmė tik dalį buvusio senojo regiono, į ją nepateko Pasvalys, dalis Pakruojo. R.Tučui kilo mintis standartizuojant suteikti apygardoms pavadinimus nurodant regiono pavadinimą, o paskui – kuri tai jo dalis. Taip atsirado Žiemgalos ir Sėlos vakarinės ir rytinės apygardos, o Nalšios ir Deltuvos – pietinės ir šiaurinės. Bet, pavyzdžiui, dabar Karšuvos apygardoje – tik dalis istorinio regiono ir net ne pagrindinė, nes jo branduolys – dabartinė Tauragė. Bet gal per kitus rinkimus galėtų atsirasti Karšuvos rytinė ir vakarinė apygardos. O Zarasai yra Sėloje, bet priskirti Nalšios šiaurinei. Šiame krašte gyventojų sparčiai mažėja, prieš kitus rinkimus gal vėl teks daryti pakeitimus, ir Sėlos rytinė apygarda, kuri dabar apima Rokiškį, gali išsiplėsti apimdama ir Zarasus.

Absoliutus rinkimų apygardų ir istorinių regionų ribų tikslumas neįmanomas, juolab šie gerokai didesni už apygardas. Todėl šiems rinkimams atsirado Žiemgalos ir Sėlos vakarinės ir rytinės apygardos, o Nalšios ir Deltuvos – pietinės ir šiaurinės.

Seni vardai patiko

Siūlymas apygardoms suteikti istorinius tų teritorijų pavadinimus daugeliu atvejų sulaukė vietos žmonių palaikymo. R.Tučas džiaugiasi, kad ir jo gimtosios Žiemgalos, kur aktyvus regioninis judėjimas už žiemgališką kultūrinę tapatybę, kultūrinę draugiją labai pradžiugino permainos. Anksčiau šis istorinis regionas buvo nepelnytai suskaldytas: Akmenė priskirta Žemaitijai, o Joniškis, Pakruojis, Pasvalys – Aukštaitijai. Senojo pavadinimo sugrąžinimo prašė ir "Karšuvos būtovės" draugijos atstovai.

Siūlymas apygardoms suteikti istorinius tų teritorijų pavadinimus daugeliu atvejų sulaukė vietos žmonių palaikymo.

Kritiškų laiškų dėl senųjų pavadinimų, pasak R.Tučo, beveik nebuvo. Politikus trikdė apygardų ribų keitimai, bet pavadinimai neužkliuvo. Tiesa, Kelmės meras prašė palikti bent jų miesto vardą, mat performuojant apygardas kelmiškė ir taip buvo apkarpyta. Į tai atsižvelgta – apygarda pavadinta Kelmės-Šilalės. Etninės kultūros globos taryba siūlė pakoreguoti pavadinimus pagal tikslesnes istorinių teritorijų ribas, pavyzdžiui, Žemaitijos šiaurinę, kuri apima Mažeikių ir Akmenės savivaldybes, pavadinti Žiemgalos-Kuršo. Bet, aiškina R.Tučas, šis siūlymas atėjo per vėlai, be to, gali atsirasti painiavos, jei bus daug tarpinių pavadinimų iš dviejų regionų vardų.

"Apskritai, kad idėja judėtų į priekį, reikia eiti po truputį, nešokiruojant visuomenės, nes gal kam tie pavadinimai nauji, prie jų reikia priprasti. O kur buvo naikinamos apygardos, ir taip yra nepasitenkinimo, tad nebuvo drąsos dar pakeisti ir pavadinimą", – aiškina R.Tučas.

Vis dėlto, jei ir toliau tuštės nuo didmiesčių nutolusios apygardos, jų ribas ir vėl reikės peržiūrėti. Tad, pasak rinkimų geografo, argumentai, kodėl reikia rinkimų apygardas pavadinti istorinių žemių vardais, ne tik idealistiniai, bet ir praktiniai. Kai kuriuose regionuose mažėjant rinkėjų vis daugiau apygardų tenka sudaryti iš dviejų ar trijų savivaldybių, o netrukus gali tekti ir iš keturių. Tad, pavyzdžiui, Žiemgalos vakarinė pagal į ją įeinančias savivaldybes dabar būtų Joniškio-Pakruojo-Šiaulių, o Dainavos vadintųsi Prienų-Birštono-Alytaus. Apygardoms suteikiant senųjų žemių vardus, išvengiama tokių sudurtinių ilgų pavadinimų.

Tiesa, dideliuose miestuose apygardos pavadintos daugiausia seniūnijų vardais. Bet tai dažniausiai toje vietoje buvusių kaimų pavadinimai, o ne kokie dirbtiniai vardai. R.Tučo manymu, tai aiški rinkėjams sistema. Juolab istorinių teritorijų vardų suteikti miestų apygardoms neišeitų, nes jie – tik mažytė senųjų regionų dalis.

Buvo siūlymų apygardų pavadinimais ir ką nors įamžinti, pavyzdžiui, norėta kelias apygardas pavadinti partizanų vardais. Bet tai iškristų iš bendros koncepcijos apygardoms suteikti tos teritorijos pavadinimus.

R.Tučo įsitikinimu, dabartinę rinkimų sistemą reikėtų keisti – valstybės teritoriją suskirstyti į kelias daugiamandates apygardas. Bet idėjos gaivinti senųjų žemių pavadinimus jis neatsisako. "Toms daugiamandatėms taip pat būtų galima suteikti senųjų žemių vardus", – siūlo rinkimų geografas.

Didžiausi pasikeitimai – Lietuvoje vietoje 71 lieka 70 apygardų, nes įsteigta nauja Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuos užsienyje gyvenantys rinkėjai.

Vilniuje atsiranda nauja papildoma Pašilaičių apygarda, o dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus panaikintos Dzūkijos ir Pietų Žemaitijos apygardos.

Nors pačių apygardų nelieka, Dzūkijos apygardos vardas panaudojamas kitai, platesnei, apygardai regione, o Žemaitijoje atsiranda Kelmės-Šilalės apygarda.

Taip pat keičiami kai kurių apygardų pavadinimai, pvz., Dainavos šiaurinė pervadinta į Kaišiadorių-Elektrėnų, Dainavos pietinė – į Dainavos. Zanavykų apygarda tampa Sūduvos šiaurine, Žemaitijos vakarinė – Plungės-Rietavo, Karmėlavos – Savanorių ir t. t.

Apygardų ribos artėjant Seimo rinkimams pakeistos, kad neviršytų įstatymo leidžiamo 10 proc. nuokrypio nuo vidutinio apygardų rinkėjų skaičiaus.

Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 dieną.

Šį penktadienį baigiasi terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti siūlymus dėl vienmandačių rinkimų apygardų ribų 2020 m. Seimo rinkimuose projekto.

Kaip ir kodėl siūlomos keisti Kauno miesto ir rajono apygardų ribos, kodėl kai kurių rinkėjų pageidavimų neįmanoma patenkinti ir kodėl tokie neįprasti dalies apygardų pavadinimai, "Kauno dienai" aiškina rinkimų geografas dr. Rolandas Tučas.

Jis jau antrus rinkimus iš eilės perbraižo apygardų žemėlapį, kad jos visos tilptų į įstatymu įteisintas rinkėjų skaičiaus ribas – iki 10 proc. daugiau ar mažiau vidutinės apygardos.

Pokyčius lėmė rajonas

Kauno mieste prieš 2016 m. Seimo rinkimus dėl sumažėjusio rinkėjų skaičiaus praradusiame vieną apygardą, dabar poreikis ką iš esmės keisti dar nebuvo pribrendę.

R.Tučas aiškina, kad būtų buvę galima apsieiti tik su minimaliais pokyčiais, pavyzdžiui, kiek per didelę Aleksoto-Vilijampolės apygardą sumažinti vieną jos apylinkę prijungiant prie Šilainių, tai ir buvo padaryta. Tačiau 2020 m. Seimo rinkimuose Kaune iš septynių apygardų liko nepajudintos vienintelės – Panemunės – ribos.

Pokyčius Kauno mieste nulėmė būtinos permainos Kauno rajone. Čia rinkėjų skaičius daug kur buvo per didelis. "Reikėjo priimti sprendimą – ar Kauno rajono apylinkes jungti prie gretimų kaimiškųjų ar prie Kauno miesto apygardų", – pasakoja R.Tučas.

Dr. Rolandas Tučas džiaugiasi, kad Kaune pavyko apygardų riba (Butauto Barausko nuotr.)

Nors neseniai Kauno rajono gyventojai pasipriešino miesto mero entuziazmui juos prisijungti prie miesto, rinkimuose didmiesčių priemiesčių gyventojai paprastai labiau nori būti jungiami prie jų, o ne kaimiškųjų apygardų, su kuriomis dažnai turi nedaug ryšių, o mieste ir dirba, ir vaikus į mokyklas ar darželius veda. Todėl ir pasiūlyta nuo leistiną maksimalią ribą net  9,1 proc punktais viršijančios Raudondvario apygardos atskirti su ja mažiau susijusias Karmėlavos ir Neveronių apylinkes, jas prijungiant prie vienos iš Kauno miesto apygardų – ligšiolinės Dainavos, kuri buvo gerokai sumažėjusi.

Tad, iki panaikinant vieną apygardą, kauniečio balsas buvo stipresnis nei, pavyzdžiui, vilniečio. Dabar – atvirkščiai.

Permainomis turėtų būti patenkinti Zapyškio ir Ežerėlio gyventojai: jie sugrąžinti Kauno rajonui – prijungti prie Garliavos. Po apygardų perbraižymo prieš 2016 m. rinkimus iš šių vietovių VRK sulaukė nemažai nepatenkintų rinkėjų laiškų, kad jie labiau susiję su Kauno miestu ir jo priemiesčiais, o buvo prijungti prie kaimiškosios Zanavykų apygardos. Tada, aiškina R.Tučas, nebuvo kito varianto, nes Pietų Lietuvoje nebuvo naikinama apygarda ir teko Kauno rajono gyventojais papildyti šią per daug sumažėjusią apygardą.

Dabar prie jos iš Kauno rajono liks vienintelė Altoniškių apylinkė. Tačiau, pasak R.Tučo, alternatyvos nėra: ji gerokai nutolusi nuo Kauno miesto, prie Garliavos prijungti irgi neišeina, nes tokiu atveju ši apygarda taptų per didelė.

Tad kitąmet Seimo rinkimuose Kauno rajono rinkėjai bus padalyti per keturias apygardas, nors lig šiol buvo per tris, bet rinkėjai turėtų būti patenkinti pokyčiais. Tačiau, prognozuoja R.Tučas, jie nėra labai tvarūs, nes Garliavos apygardos dydis 7,4 proc. punktais viršija vidurkį, ji auganti – nuo praėjusių rinkimų padidėjo net 7,5 proc. punktais. Tad po ketverių metų vėl reikės svarstyti, ar netoli didmiesčių esančias apylinkes jungti prie kaimiškųjų apygardų ar Kauno miesto. Pavyzdžiui, Akademijos, Universiteto, Ringaudų apylinkės, kurios labai glaudžiai susijusios su Kauno miestu, prieš 2024 m. Seimo rinkimus gali būti prijungtos prie miesto apygardų.

Šiek kiek skriaudžiami

Kauno miestas turės šešias grynai miestietiškas apygardas, o septintoji, buvusi Dainavos, priims kelias Kauno rajono apylinkes ir įgis naują – Karmėlavos – pavadinimą. Bet apygardų žemėlapio braižymas – kaip dėlionė: pajudinus vienos ribas, keičiasi ir kitų. Tad šiek tiek siūloma keisti ir kitų apygardų ribas, į jas perkeliant ar iš jų atimant po vieną kitą apylinkę. R.Tučas džiaugiasi, kad Kaune pavyko apygardų ribas pakoreguoti taip, kad jos labiau atitiktų seniūnijų teritorijas.

Tačiau permainomis patenkinti ne visi: VRK gavo nusiskundimą dėl pokyčių ligšiolinėje Dainavos apygardoje. Seimo narys motyvuoja, kad, gerokai pakeitus jos ribas, jis praras įdirbį su rinkėjais. Bet, pasak R.Tučo, iš esmės keisti apygardų ribų projekto niekaip neišeitų, nes tada subyrėtų ir apylinkės, tad nebent dar galima pamėginti kokią apylinkę apkeisti su kitos apygardos.

Kauno miesto ir rajono rinkimų apygardų bendras skaičius išliks toks pat kaip ir 2016 m. Seimo rinkimuose. Bet visos miesto apygardos didesnės nei vidurkis. Kalniečių jį beveik atitinka, o Šilainių ir Panemunės lenkia net 8,4 proc. punktais. Vis dėlto, prognozuoja R.Tučas, žiūrint į demografines tendencijas, kažin ar po ketverių metų Kaune galėtų atsirasti nauja vien miestietiška apygarda. Aleksoto-Vilijampolės apygarda turėtų peraugti nustatytą rinkėjų ribą, bet nuo jos užteks atskirti kokią apylinkę.

Tad dabar kauniečio balso svarba šiek tiek santykinai mažesnis nei vilniečio, klaipėdiečio ar kai kurių kaimiškųjų apygardų, ypač Šiaurės Lietuvos, rinkėjo.

Bet iki 2016 m. Seimo rinkimų, kai Kaune viena apygarda panaikinta, nes, mažėjant gyventojų, daugelis apygardų buvo per mažos, buvo atvirkščiai. Aleksoto-Vilijampolės ir Panemunės apygardos buvo augančios, kitos mažėjančios, skirtingai nuo Vilniaus, kur iš dvylikos apygardų mažėjo viena, o kitos augo. "Tad, iki panaikinant vieną apygardą, kauniečio balsas buvo stipresnis nei, pavyzdžiui, vilniečio. Dabar – atvirkščiai. Tačiau nuokrypis – įstatymo ribose, o taip sudėlioti apygardas, kad visose būtų po lygiai rinkėjų, neįmanoma", – aiškina R.Tučas.

Rinkimų geografas atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje demografinės tendencijos gerėja, bet rinkėjų vis tiek mažėja, vien per rugpjūtį ir rugsėjį jų skaičius Lietuvoje sumažėjo 6 tūkst. "Nors atvykstančiųjų daugėja, ne visi jie Lietuvos piliečiai, kaip kad išvykstantieji iš Lietuvos. Tad rinkėjų skaičiaus mažėjimo tendencija išlieka", – aiškina ekspertas.

Nenori būti išblaškyti

Siūlymų apygardas išdėstyti kitaip gavo ir VRK, įvairių nuomonių išsakyta žiniasklaidoje, susitikimuose su įvairių savivaldybių ir Seimo atstovais. Daugiausia pretenzijų gaunama iš dviejų panaikintų apygardų – vienos Žemaitijoje, kitos Dzūkijoje. Jautriausiai į tai reaguoja politikai ir savivaldybės.

Tačiau, sako R.Tučas, kai kurie prašymai neįgyvendintini, nes neatsižvelgiama į visą kontekstą. Pavyzdžiui, Radviliškis norėtų būti viena apygarda, mat gyventojų skaičius dar neperžengė žemiausios ribos. Bet perbraižant apygardų žemėlapį orientuojamasi ne į dabartinę situaciją, bet kokia ji bus rinkimų dieną, o tendencijos Radviliškiui nėra optimistinės.

Arba, pavyzdžiui, Kelmė prašo ją palikti visą nesuskaldytą ir prie jos prijungti dalį Šilalės. Tačiau tokiu atveju ši būtų visai suskaldyta, tad tokiais atvejais renkamasi pagal mažesnio blogio principą.

Glitiškių ir Paberžės rinkėjai (čia daugiausia gyvena lenkų tautybės žmonių) nepatenkinti, kad yra prijungiami prie Molėtų-Širvintų apygardos. Nemenčinės apygardoje, kuriai jie lig šiol priklausė, ir taip mažėja lenkų tautybės rinkėjų: ji sparčiai auga, bet ne dėl natūralios kaitos, o dėl suburbanizacijos procesų – čia keliasi gyventi vilniečiai, ir daugiausia – lietuviai. Dabar jų dalis Nemenčinės apygardoje auga ir dar padidės, nuo jos atskyrus dvi lenkiškas apylinkes. Politinės jėgos, kurios daugiau atstovauja lenkų tautybės rinkėjams, dėl to kelia klausimų. Bet Molėtų-Širvintų apygarda ištuštėjusi, o jos papildyti nebuvo iš ko, nes ir kitos aplinkinės labai mažos, o Nemenčinės buvo per didelė. Tad alternatyvos nebuvo.

Sulaukta pastabų ir dėl apygardų pavadinimų. Vieni pageidauja, kad juose būtų savivaldybės pavadinimas. Bet kitur žmonės patenkinti pagal istorinius regionus parinktais Žiemgalos, Sėlos, Nalšios ar Karšuvos vardais. R.Tučas aiškina, kad renkasi tokius pavadinimus dėl dviejų priežasčių. Pirma, vis daugiau apygardų suformuotos iš dviejų ar net trijų savivaldybių, tad pavadinimas būtų labai ilgas. Antra, tuo norisi bent kiek prisidėti prie regioninio identiteto, savivertės stiprinimo, susiejant tos teritorijos žmones su jos šaknimis, primenant, kad jie gyvena istoriniame regione, tik tai pamiršta. Senuosius pavadinimus stengiasi išlaikyti ir vakariečiai – britai, prancūzai ar vokiečiai.

Vienos apygardos neužteks?

Ir prieš ketverius metus, ir dabar panaikintos dvi apygardos. Prieš praeitus rinkimus Vilniuje sukurtos dvi naujos, dabar – viena. Atskirą apygardą nutarta skirti užsienio lietuviams. Pagal dabartines demografines tendencijas, R.Tučo prognozėmis, prieš 2024 m. Seimo rinkimus neturėtų kilti poreikio kurti naujas apygardas, bet naikinti prireiks – visų pirma tuštėjančioje Šiaurės Lietuvoje. Ir dabar Panevėžio rajonas nepatenkintas, kad jų rajono Dembava prijungta prie ligšiolinės Anykščių-Panevėžio apygardos (siūlomos pervardyti Deltuvos šiaurine). Ir iš tiesų Dembava, Panevėžio priemiestis, silpnokai susijęs su Anykščiais. Bet Šiaurės Lietuvos regione vos ne visos apygardos mažos ir nėra iš kur jų papildyti.

Jei viena apygarda po ketverių metų bus panaikinta, kažkur reikės sukurti naują, didžiausia tikimybė – Vilniuje. Bet galimas ir kitas scenarijus.

Daug klausimų kelia Pasaulio lietuvių apygarda. R.Tučas atkreipia dėmesį, kad vien pagal balsavusiųjų prezidento rinkimuose skaičių ji sudarytų pusantros apygardos, nors kitos apygardos formuojamos atsižvelgiant į bendrą rinkėjų skaičių, o ne tik dalyvavusių rinkimuose. Jei toks principas galiotų ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, jiems reiktų sukurti kokias šešias apygardas. R.Tučo nuomone, tiek tikrai nereikia, bet sukurti dvi, o gal net tris gali prireikti. Viskas priklausys, kiek jų kitąmet Seimo rinkimuose ateis balsuoti, taip pat nuo galimų rinkimų apygardų užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarymo tvarkos teisinių pokyčių.

Bet, tikisi rinkimų geografas, geriausia būtų, jei būtų pakeista rinkimų sistema – pereita prie proporcinės, bet paliekant kelias daugiamandates apygardas, kaip kad Latvijoje ar Estijoje. Tokia rinkimų sistema demokratišksnės, nes geriau atstovauja visoms piliečių grupėms. Tokiu atveju nereikėtų kas rinkimai perbraižinėti ir rinkimų žemėlapių.

Demografija koreguoja rinkimų žemėlapį

Kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose nesikeičia tik 14 iš 71 ligšiolinės vienmandatės apygardos ribos, tarp jų – po vieną Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose. Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus dvi apygardos – po vieną Žemaitijoje ir Dzūkijoje panaikintos, įsteigtos dvi naujos – Vilniuje ir Pasaulio lietuvių.

Formuojant rinkimų apygardas svarbiausias kriterijus – rinkėjų skaičius: jis gali būti iki 10 proc. didesnis arba mažesnis už vidutinį rinkėjų skaičių visose apygardose.

Antra, jos turi būti kiek įmanoma kompaktiškos.

Trečia, siektina, kad kuo mažiau būtų skaldomos savivaldybės. Geriausias variantas, kai savivaldybės ir rinkimų apygardos ribos sutampa, bet tokių buvo šešios, o dabar keturios – Telšių, Šilutės, Vilkaviškio ir Utenos. Dešimt apygardų jungia net trijų savivaldybių apylinkes, 2016 m. tokių buvo šešios.

Ketvirta, reikia stengtis laikytis istoriškumo – jei nėra poreikio, nekeisti apygardų ribų.

VRK rinkimų apygardų ribas žada patvirtinti iki gruodžio pabaigos.

Ką išrinks išeivija?

Vakar rinkimų geografo, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docento dr. Rolando Tučo pristatytame 2020 m. Seimo rinkimų apygardų žemėlapio projekte jau nebe 71, o 70 apygardų. Įsteigta atskira Pasaulio lietuviams, o demografiniai pokyčiai privertė perbraižyti didžiąją dalį apygardų, nepaliestos vos keturiolikos ribos, tarp jų Žirmūnų – Vilniuje, Panemunės – Kaune, Marių – Klaipėdoje. Siūloma nauja – Vilniaus Pašilaičių, o dviejų – Pietų Žemaitijos ir Dzūkijos neliko. Tiesa, Dzūkijos pavadinimas išliko – taip pavadinta kita apygarda. Mažėjant gyventojų, į vieną apygardą tenka jungti net trijų savivaldybių rinkėjus. Tokių darinių 2016 m. rinkimuose buvo šeši, dabar – jau dešimt.

Didžiausią revoliuciją sukėlė Seimo šį rugpjūtį priimtas sprendimas įsteigti atskirą Pasaulio lietuvių vienmmandatę apygardą. Anksčiau svetur gyvenantys lietuviai buvo priskirti apygardai Vilniuje, kurioje yra Seimas, – Naujamiesčio. Bet padidėjęs tautiečių aktyvumas per pastaruosius kelerius rinkimus paskatino išeivijai skirti atskirą apygardą.

Tiesa, toks sprendimas vertinamas kontroversiškai. "Žiūrint iš politologinės pozicijos, užsienyje balsuos žmonės, kurie mato Lietuvos vaizdą tik iš tolo, kai kurie mažai besidomintys, kas čia vyksta. Be to, jie turės vieną atstovą, o vieno žmogaus balsas Seime nieko nereiškia. Klausimas, ir kam atstovaus šioje apygardoje išrinktas parlamentaras. Taip, yra bendrų problemų, bet skirtingose šalyse gyvenantys lietuviai ir skirtingos emigracijos bangos jų turi visiškai skirtingų. Ką duos tokios apygardos sukūrimas Lietuvos politinei sistemai? Ar galimybė balsuoti atskiroje apygardoje sugrąžins lietuvius į Lietuvą?" – svarsto politologė prof. dr. Jūratė Novagrockienė.

O jei išeivijos entuziazmas balsuoti, suaktyvintas referendumo dėl dvigubos pilietybės, kituose rinkimuose atslūgs?

Bet 2020 m. Seimo rinkimuose užsienio lietuviai rinks savo atstovą. Tiesa, ne iš saviškių emigrantų, nes pagal Konstituciją Seimo nariu gali būti renkamas tik nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo. Užsienio lietuviai paprastai balsuoja už dešiniuosius. 2016 m. jie parėmė konservatorių Žygimantą Pavilionį, 2012 ir 2008 m. – konservatorę Ireną Degutienę. Tad nauja apygarda – gera žinia šiai partijai.

Tuo geros žinios konservatoriams nesibaigia – Vilniuje steigiama dar viena nauja apygarda – Pašilaičių, o, kaip žinoma, sostinė – šios partijos korpostas. 2016 m. net aštuoniose iš dvylikos Vilniaus apygardų triumfavo konservatoriai, rugsėjį pakartotiniuose rinkimuose Žirmūnuose jie laimėjo dar vieną mandatą. Pašilaičių apylinkės, kaip ir visos Justiniškių apygardos, kuriai ji buvo priskirta, rinkėjai pergalę 2016 m. ryškia persvara suteikė konservatoriui Pauliui Saudargui.

Beje, jei projektas bus patvirtintas, visos sostinės apygardos bus vilnietiškos, jose nebus prijungtų kitų savivaldybių rinkėjų. Tad permainos Vilniuje ir pasaulio lietuvių atskira apygarda – gera žinia konservatoriams.

Neliks dviejų

Tačiau liūdna žinia, ir ne pirma pastaruoju metu, "Tvarkos ir teisingumo" partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui. Jį vieną paliko nuo jo nusisukusi "Tvarkos ir teisingumo" frakcija, be to, netrukus jis praras ir partijos pirmininko postą. Maža to, neliks ir Pietų Žemaitijos apygardos, kurioje jis išrinktas į Seimą. Ši apygarda, apimanti Šilalės rajoną, taip pat ir dalį Šilutės bei Rietavo savivaldybių, išskaidoma.

Naikinama ir Dzūkijos apygarda, apimanti Alytaus rajoną ir dalį Alytaus miesto. Joje 2016 m. pergalę šventė valstietis Petras Valiūnas. Šią apygardą siūlyta išskaidyti jau prieš ketverius metus, nes ji labai nekompaktiška – nuo Čepkelių raisto iki Vilniaus priemiesčių.

Pokyčiai – Kaune ir pakaunėje

Peržiūrėtos ir kai kurių kitų apygardų ribos. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos bus jungiamos prie Kauno miesto Dainavos apygardos, jai suteikiant Karmėlavos vardą. Dainavos apygarda dabar į Seimą išsiuntusi "valstietį" Laurą Stacevičių, rinkimuose pranokusį konservatorių Juozą Pundzių. Iki 2016-ųjų, kai gana netikėtai Kaune praūžė "valstiečių" uraganas, Dainavos apygarda buvo dešiniųjų tėvonija. 2012 m. čia pergalę šventė konservatorius Kazimieras Kuzminskas, prieš tai net trejuose rinkimuose laimėjo liberalas Kęstutis Glaveckas.

Patenkinti ir Ežerėlio bei Zapyškio gyventojų prašymai juos sugrąžinti į Kauno rajono rinkimų apygardą – jie bus prijungti prie Garliavos apygardos, kur per praėjusius rinkimus laimėjo "valstietis" Kęstutis Bacvinka.

Klaipėda – labiau klaipėdietiška

Perbraižant rinkimų apygardas, grynai klaipėdietiška tapo Danės apygarda, prie jos nebebus jungiami kitų savivaldybių rinkėjai.

Keičiasi Kretingos–Palangos apygarda. Nauja Mėguvos apygarda jungs Palangą ir šiaurinę Klaipėdos rajono savivaldybės dalį.

Perbraižant apygardas labiausiai baiminamasi džerimanderingo – sąmoningo manipuliavimo rinkimų teritorijų ribomis, suskaldant arba sujungiant jas taip, kad tam tikrų politinių pažiūrų, tautybės, socialinio sluoksnio rinkėjai turėtų kuo mažiau atstovų. Kai kurie politikai pripažįsta, kad po nepriklausomybės atkūrimo formuojant Varėnos–Eišiškių apygardą taip paskaidyti lenkų balsai. Pasak R.Tučo, braižant apygardas reikia remtis neutralumu, stengtis nejungti akivaizdžiai skirtingų rinkėjų regionų.

Jo manymu, apygardas suskirstyti būtų lengviau, jei Seimo rinkimų įstatyme nebūtų reikalavimo ne tik paisyti daugmaž vienodo jų dydžio, savivaldybių administracinių teritorijų ribų, bet ir laikytis istoriškumo – kad jos kuo mažiau būtų keičiamos. Tačiau politikai bando kiek įmanoma išsaugoti apygardas, kuriose jie išrinkti.

Lauks pasiūlymų

Apygardų žemėlapis perbraižomas antri rinkimai iš eilės. Iki 2002 m. daugmaž tilpome į Europos Tarybos gerosios rinkimų praktikos reikalavimus, kad rinkėjų skaičiaus apygardose nuokrypis neviršytų jų vidurkio daugiau nei 10 proc. (šiandien tai – nuo 31 200 iki 38 100 rinkėjų). Apygardos buvo kiek koreguojamos iš vienos į kitą perkeliant po kokią apylinkę.

Tačiau prieš 2004 m. rinkimus į tas ribas netilpo jau nemažai apygardų. Politikai, užuot perbraižę apygardų žemėlapį, įstatymu leido 20 proc. nuokrypį į vieną ar kitą pusę, vadinasi, tarp apygardų tapo galima iki 40 proc. disproporcija. Po 2015 m. Konstitucinio Teismo nutarimo Seimo rinkimų įstatyme sugrąžintas 10 proc. leistinas nuokrypis. Apygardos perbraižytos, nes keliolika jų peržengė net ligi tol galiojusias 20 proc. nuokrypio ribas, o Europos Tarybos gerosios praktikos reikalavimų neatitiko net per 40 iš 71 apygardos.

Kaip techniškai atrodo rinkimų apygardų žemėlapio braižymas? "Imu apylinkių rinkėjų skaičių duomenis, skaičiuoju, kokią santykinę dalį nuo vidurkio jie sudaro. Panaudodamas geografinės informacijos sistemos duomenų sisteminimo, erdvinės analizės ir modeliavimo technologijas, apygardas dedu kaip dėlionę, kur įmanoma stengdamasis paisyti savivaldybių ribų, bet vienur jas tenka skaidyti, kitur jungti. Nėra paprasta, nes čia kaip domino: pajudinus vieną kauliuką, sujuda visi", – aiškina rinkimų geografas R.Tučas.

Apygardų naujas ribas tikimasi patvirtinti iki Naujųjų metų. Apie vakar pateiktą projektą nuomonę išsakyti gali ir visuomenė: Vyriausioji rinkimų komisija pasiūlymų lauks iki šių metų lapkričio 8 d. e.paštu apygarduribos@vrk.lt.