Serbijos opozicijos grupės užginčijo gruodžio 17 dieną vykusių parlamento ir vietos valdžios rinkimų, kuriuose prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija teigė iškovojusi tvirtą pergalę, rezultatus.

Pagrindinė opozicijos stovykla „Serbija prieš smurtą“ tvirtino, kad etninių serbų rinkėjams iš kaimyninės Bosnijos ir Hercegovinos buvo leista nelegaliai balsuoti sostinėje.

Tarptautiniai stebėtojų organizacijos taip pat pranešė apie pažeidimus, o kelios Vakarų šalys išreiškė susirūpinimą dėl rinkimų proceso.

Trečiadienį šimtai protestuotojų, vadovaujamų studentų judėjimo „Borba“ (Kova), susirinko prie Belgrado universiteto Filosofijos fakulteto, reikalaudami peržiūrėti rinkimų sąrašus.

„Penktadienį skelbiame 24 valandas truksiančią blokadą“, – per mitingą sakė aktyvistas Ivanas Bijeličius.

Jis teigė, kad Belgrado blokada prasidės vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, tačiau užtvaros keliuose bus pašalintos šeštadienį, kad minia galėtų prisijungti prie kito vėliau vyksiančio protesto, kuriam vadovaus grupė intelektualų, menininkų ir įžymybių, prieš rinkimus raginusių žmones eiti balsuoti.

I. Bijeličius liepė miniai paskambinti į Viešojo administravimo ministeriją ir užduoti „vieną klausimą: „Kada atversite rinkimų sąrašą?“

A. Vučičiaus dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS) parlamento rinkimuose surinko apie 46 proc. balsų, o pagrindinė opozicinė koalicija – 23,5 proc., rodo oficialūs rezultatai.

Protestuotojai yra pavieniais atvejais Belgrade pastatę kelių blokadas, ragindami anuliuoti rezultatus ir surengti naujus rinkimus.

Protestai kulminaciją pasiekė sekmadienio vakarą, kai protestuotojai bandė šturmuoti Belgrado rotušę, o policija juos vaikė pipirinėmis dujomis.

Demonstrantai vėliavų kotais, akmenimis ir kiaušiniais daužė sostinės administracinio pastato langus ir bandė įsibrauti į vidų.

Tuo tarpu Belgrado teismas nurodė keturiems asmenims, sulaikytiems per protestus, likti suimtiems iki 30 parų už „smurtinį elgesį viešame susirinkime“.

Dar šešiems asmenims dėl tų pačių kaltinimų paskirtas namų areštas, o vienas asmuo paleistas į laisvę, sakoma trečiadienį paskelbtame Belgrado aukštesniojo teismo pranešime.

Septyniems suimtiems protestuotojams, kurie anksčiau pripažino savo kaltę, buvo skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės iki šešių mėnesių, priduriama pareiškime. Jiems taip pat buvo skirtos baudos iki 20 tūkst. Serbijos dinarų (171 euro).

Pagrindinė opozicijos stovykla buvo paraginusi protestuoti prieš savaitgalio rinkimų rezultatus, kuriuos aptemdė pranešimai apie tam tikrus pažeidimus.

Protestas įvyko kitą dieną po to, kai tūkstančiai žmonių susirinko prie Serbijos rinkimų komisijos, prezidentui Aleksandarui Vučičiui iškovojus triuškinamą pergalę parlamento ir vietos valdžios rinkimuose.

Antradienį susirinkusiųjų minia buvo mažesnė nei per ankstesnį protestą, o demonstrantai, tarp kurių buvo daug studentų, skandavo antivyriausybinius šūkius ir laikė prieš A. Vučičių nukreiptus plakatus.

„Šį vakarą esu čia, nes esu labai supykęs dėl rinkėjų klastojimo ne tik Belgrade, bet ir visoje Serbijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė 29 metų Marko Radičevičius.

Kviečiame visas opozicines partijas ir judėjimus, piliečius ir pilietinę visuomenę prisijungti prie mūsų.

Opozicijos lyderė Marinika Tepič nurodė, kad protestai bus tęsiami, ir teigė, kad norint daryti spaudimą vyriausybei reikės daugiau mitingų.

„Mes pagavome juos klastojant rinkėjų balsus ir negalime to priimti“, – sakė M. Tepič.

M. Tepič teigė, kad vienas protestuotojų reikalavimų yra opozicijos lyderius parodyti pagrindiniame valstybiniame transliuotojo kanale, kuris nerodė reportažų apie mitingus ir įtariamą sukčiavimą.

Anksčiau tą pačią dieną pagrindinė šalies opozicijos koalicija paragino viso politinio spektro žmones prisijungti prie demonstracijos.

„Kviečiame visas opozicines partijas ir judėjimus, piliečius ir pilietinę visuomenę prisijungti prie mūsų“, – spaudos konferencijoje Belgrade sakė judėjimo „Serbija prieš smurtą“ (SPN) lyderis Miroslavas Aleksičius.

„Manau, kad dabar galime konstatuoti, kad Seimo rinkimų rezultatai bus nulemti tų paskutinių metų likusių iki rinkimų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Dabar viską lems tai, su kokiais pasiūlymais parlamentinės partijos ir frakcijos ateis į rudens sesiją, visų pirma, ir į vėlesnes sesijas, kaip pavyks tvarkytis su mokesčių reforma, sveikatos sritimi, švietimo sritimi“, – pridūrė ji.

Anot Seimo pirmininkės, nuo šių darbų priklausys ir atskirų ministerijų, koaliciją sudarančių partijų vertinimas.

Ji teigė mananti, kad Liberalų sąjūdžio rezultatai Seimo rinkimuose priklausys nuo darbų, laikysenos ir retorikos.

„Liberalų sąjūdžio rezultatą, vertinimą galiu vertinti tik teigiamai, atsispirdama taip pat ir nuo savivaldos rinkimų rezultatų, kurie partijai buvo labai sėkmingi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmadienį skelbiamos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, liepą Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 13,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 11,8 proc. apklaustųjų. Birželį šias partijas atitinkamai palaikė 12,6 proc. ir 8,8 proc. apklaustųjų.

Trečioje vietoje rikiuojasi opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, ją palaiko 8,4 proc.  apklaustųjų, kai birželį tokių buvo 7,8 procento.

Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 8,2 proc. palaikymu (6,7 proc. birželį) bei Liberalų sąjūdis, kurį palaiko 7,3 proc. respondentų (7,9 proc. birželį).

Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad partija pradeda strateginį ruošimąsi 2024 metų rinkimams.

„Savivaldos rinkimų etapas mums buvo sėkmingas, turime šia sėkme mokėti pasinaudoti ir kitąmet“, – pranešime teigė V. Čmilytė-Nielsen būdama Plungėje vykusiame partijos tarybos posėdyje.

„Šią tarybą galime pavadinti kito politinio ciklo pradžia, mes pereiname į kitą etapą – strateginį ruošimąsi 2024 metams. Tai ir skyrių galimybių vertinimas, būsimų kandidatų pasiruošimo darbai. Iš esmės tai, ką partija ir turi daryti pasibaigus vieniems rinkimams – ruoštis kitiems“, – pridūrė partijos vadovė. 

Liberalų taryba, sekmadienį Plungėje aptarė savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatus, partijos valdybos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos metinius darbus.

Liberalų sąjūdžio atstovai merais išrinkti šešiose savivaldybėse: Joniškio rajone, Pagėgiuose, Plungės rajone, Rietave, Tauragės ir Trakų rajone – merai perrinkti antrai kadencijai, o naujai išrinkti Elektrėnuose, Zarasų bei Kaišiadorių rajonuose.

Šiuose rinkimuose partija gavo daugiau balsų negu 2019 metų savivaldos rinkimuose: tarybos mandatų skaičius paaugo nuo 126 iki 139, o už partiją balsavo 12 tūkst. žmonių daugiau nei prieš ketverius metus.

„Politinės kultūros lygis rieda žemyn, o nuo to, kaip elgiamasi Seime, priklauso mūsų sprendimų priėmimas: jų greitis, kokybė, sklandus įgyvendinimas“, – LSDP tarybos posėdyje šeštadienį kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Tačiau, pasak jos, valdantieji žodžius „atsakomybė“ ir „pasitikėjimas“, „dialogas“ ir „susitarimas“, „regis, nuleido iki neregėtų žemumų“. V. Blinkevičiūtės įsitikinimu, taip jie elgiasi visais klausimais. 

„Ir koks bebūtų klausimas: ar liestų antrą pensijų pakopą, energetikos kainas, švietimą, sveikatą, iš valdančiųjų girdime, kad jie žino geriau. Į kitų siūlymus neįsiklausoma“, – pridūrė ji.

Iš valdančiųjų girdime, kad jie žino geriau. Į kitų siūlymus neįsiklausoma.

V. Blinkevičiūtės teigimu, valstybės laukia labai rimti iššūkiai, tarp jų ir dėl geopolitinės situacijos, jų ateityje nemažės, o politiniame fone vyksta nuolatiniai skandalai.

„Jie ir tikri, ir tariami. Tai dėl pusseserių, draugų įdarbinimo, pranešėjų, abejonių VSD skaidrumu. O Ukrainoje vyksta karas, ruošiamės liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Pagaliau premjerės naktinės peštynės žodžiais. Nesibaigiančios rietynės tarp valdančiųjų dėl strateginės partnerės Vokietijos  brigados Lietuvoje, Seime laužomos ietys dėl visokių komisijų kūrimo. Tai užgožia pagrindinį Seimo darbą – spręsti žmonių problemas“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Pasak jos, iki rinkimų, kurie kitais metais vyks treji, nebedaug liko laiko klaidoms ištaisyti, kad nepasikartotų situacijos, kurias reikėjo spręsti per savivaldos rinkimus.

„Laiko mažai, o padirbėti reikia labai daug“, – pabrėžė ji kalbėdama partijos tarybos posėdyje, kuriame socialdemokratai aptars politines aktualijas, savivaldos rinkimų rezultatus.

Šiuo metu opozicijoje esanti LSDP pasirodė geriausiai kovo pradžioje vykusiose savivaldos rinkimuose. Ji laimėjo daugiausia mandatų savivaldybių tarybose – 358 – ir iškovojo daugiausia – 17 – merų postų. Seime socialdemokratai turi 12 atstovų.

Socialdemokratų lyderė: valdantieji iš mokesčių sistemos pertvarkos pasijuokė

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė  Vilija Blinkevičiūtė abejoja, ar valdančiųjų inicijuojama mokesčių pertvarka bus patvirtinta – neskubama bus dėl artėjančių rinkimų.

„Manau, kad vargiai“, – LSDP tarybos posėdyje Vilniuje šeštadienį teigė V. Blinkevičiūtė.

„Valdantieji padarė tam tikrą pasijuokimą iš labai svarbaus dalyko dėl mokesčių sistemos tam tikros pertvarkos“, – pridūrė ji. 

V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad mokesčių reformą sustabdys kitais metais vyksiantys rinkimai į Seimą. 

„Jokia normali patirties turinti politinė jėga neteiks mokesčių pakeitimų ir didinimų likus metams iki rinkimų“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

„Laikas praleistas, darbas nepadarytas, žmonės apmulkini, rezultato nėra ir, manau, nebus“, – pabrėžė ji. 

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Seimui svarstant ir priimant Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką kai kurių pokyčių gali būti, tačiau ji tikisi, kad pokyčiai sulauks Seimo pritarimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą įvertino kaip neblogą, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Valdantieji liberalai ir „laisviečiai“ taip pat yra reformai išsakę kritikos.

V. Blinkevičiūtė nusiteikusi vėl kovoti dėl LSDP pirmininkės posto

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako galvojanti dar kartą siekti LSDP vadovės posto.

„Galvosiu apie tai, galvoju apie tai, gal taip reikia sakyti, labai rimtai galvoju apie tai“, – LSDP tarybos posėdyje Vilniuje šeštadienį žurnalistams tvirtino V. Blinkevičiūtė.

LSDP pirmininkės rinkimai vyks paskutinę balandžio savaitę.

Jos teigimu, rinkimuose dalyvaus keli perspektyvūs kandidatai, o vienas jų – Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

„Iš tikrųjų mes partijoje turime ne vieną kandidatą, pavyzdžiui, Mindaugas Sinkevičius yra iškeltas, yra, manau, tikrai geras, gera kandidatūra ir tas pasirinkimas“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Ji partijos pirmininkės pareigas eina nuo 2021 metų gegužės, buvo išrinkta dviejų metų kadencijai.

Anksčiau socialdemokratams vadovavo Gintautas Paluckas (2017-2021 metais), Algirdas Butkevičius (2009-2017 metais), Gediminas Kirkilas (2007-2009 metai) ir Algirdas Mykolas Brazauskas (2001-2007 metais).

BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“.

„Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, matyt, emigracija, kaip ir visą Lietuvą kamuoja, kamuoja ne tik ekonomiką, bet ir politines partijas“, – BNS sakė Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Šią problemą įžvelgia ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Vertinant pagal tai, kad kai kurios partijos nusprendžia, kad jų Seimo nariai turėtų dalyvauti merų rinkimuose ar kitaip bando išplėsti kandidatų sąrašą, atrodo, kad yra šita bėda ir apskritai politikoje trūksta gebančių žmonių“, – teigė jis.

R. Vilpišauskas teigė, kad jį šiuose savivaldos rinkimuose nustebino geras konservatorių kandidatų į merus pasirodymas Vilniuje ir Klaipėdoje. Anot jo, ne mažiau įdomios bus ir artėjančios dvi rinkiminės kampanijos savaitės, veikiausiai būsiančios orientuotos į negatyvą mero posto siekiančių asmenų atžvilgiu.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė, docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad savivaldos rinkimų tendencijos bendrai buvo pakankamai tikėtinos. Nuostabą joms kelia didelis ne vienerius metus miestams vadovaujančių merų palaikymas, siekęs po 60-70 ir daugiau procentų.

Politologių manymu, tai taip pat rodo stagnaciją tų miestų politiniame lauke.

Sėkmė pirmame ture

VRK duomenimis, per pirmąjį merų rinkimų turą sekmadienį 60-yje savivaldybių pergalę iškovojo 26 kandidatai į merus, visi jie dabar eina šias pareigas.

T. Biliūno / BNS nuotr.

R. Vilpišauską nustebino stiprus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palaikymas pirmame ture nepaisant spėlionių, kad rėmėjų skaičių gali sumažinti jo verslo reikalai Rusijoje, tiek „kiti prieštaringi dalykai siejami su jo šeimos dalyvavimu Kauno politikoje“.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad rezultatai Kaune išpildė „lūkesčius, spėjimus, prognozes, totalizatorius“.

„Kas įdomu ir kas iš tikro džiugina, kad lyginant su kitas merais, kurie pirmame ture išsikovojo teisę, procentine prasme matome, kad šiokia tokia konkurencinė kova buvo sudaryta. Tai reiktų vertinti labai teigiamai, nes demokratija tik išlošia, kai yra konkurencija“, – kalbėjo KU politologė.

Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių.

Anot I. Unikaitės-Jakuntavičienės, juntama tendencija, jog paaugę ir patyrę politikai yra pasukę į nacionalines institucijas – parlamentą, Vyriausybę, o naujai į partijas pritraukti žmonės dar nėra atpažįstami, neįgiję pakankamo politinio pasitikėjimo.

Jos nuomone, vyravo bendros rinkimų tendencijos, jog bus perrinkti gerai įsitvirtinę merai, turintys gerai išplėtotus partijų skyrius ar atstovaujantys stipresniems politiniams judėjimams.

„Žmonės nelinkę mėtytis, nebent kažkas įvyktų su tuo kandidatu“, – teigė VDU mokslininkė.

„Šita tendencija išlieka, kad dažniausia, jeigu rinkimuose dalyvauja dirbantys merai, didelė tikimybė, kad jie sulauks palaikymo. Priežastys gali būti skirtingos – vienais atvejais tai gali būti susiję su turimu administraciniu resursu, kitais atvejais galbūt rinkėjai tiesiog nori tęstinumo ir juos tenkina kaip tvarkomasi jų savivaldoje“, – kalbėjo ir R. Vilpišauskas.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, jog jai nuostabą sukėlė gausus kai kurių merų palaikymas jau pirmajame ture, tarp jų – Palangos, Neringos, Širvintų, Druskininkų ir kitų miestų. Kai kur rinkėjų atiduoti balsai jiems siekė ir iki 70 procentų.

„Politiniame lauke stagnacija tuose mietuose –  vienareikšmiškai taip. Rinkėjui patinka, jie už tą patį žmogų balsuoja nesukdami galvos, bet jei dėliojame, kas buvo kiti kandidatai, kokios buvo galimos alternatyvos, matome, kad tokio masto, tokio kalibro žmonių pasiūlytų iš kitų politinių jėgų tiesiog nebuvo“, – teigė KU mokslininkė.

Vilniuje ir Klaipėdoje – konservatorių triumfas

Anot R. Vilpišausko, šiuose rinkimuose konservatorių kandidatų sėkmę Vilniuje ir Klaipėdoje lėmė liberalių rinkėjų balsai.

„Kas nustebino – geras konservatorių pasirodymas Vilniuje ir Klaipėdoje. Manau, kad jiems tai pavyko dėl to, jog sugebėjo pritraukt nemažai už liberalus balsuojančių šitų miestų rinkėjų balsų, galbūt dalis ir balsavo strategiškai abejodami, ar Laisvės partijos kandidatas į merus pateks į antrą turą ir dėl to geriau palaikė konservatorių kandidatą poną V. Benkunską. Manau, kad turbūt patys konservatoriai siekė to reklamuodami kandidatą kartu su premjere I. Šimonyte, kuri populiari tarp liberalus palaikančių rinkėjų“, – sakė profesorius R. Vilpišauskas.

Politiniame lauke stagnacija tuose mietuose –  vienareikšmiškai taip. Rinkėjui patinka, jie už tą patį žmogų balsuoja nesukdami galvos.

Tiek jis, tiek KU politologė teigė, jog rezultatai parodė, kad pastarojo meto skandalai, susiję su nepartiniu konservatoriumi Kristijonu Bartoševičiumi, įtariamu pedofilija, savivaldos rinkimuose neturėjo jokios įtakos.

„Dešiniųjų kandidatai, konservatoriai ir jų sąrašai, visos Lietuvos mastu, tame tarp ir Vilniuje, išlaikė labai aukštą kartelę, nes iškovojo tikrai daug mandatų, turi kandidatus į antrą turą. Tai, kad būdami valdžioje įsivėlė į paskutinius prieš pat rinkimus skandalus, sukrėtusius Lietuvą, matome, kad vietos lygmeniu nevaidino beveik jokios įtakos. Vilniaus atvejis visos konservatorių partijos situaciją visai neprastai atspindi“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

I. Unikaitės-Jakuntavičienės teigimu, balsavimo rezultatai Vilniuje parodė, kad vieni rinkėjai palaikė tą pačią partiją ir jos kandidatą į merus, kiti gi savo balsus skaidė.

„Jei žiūrėtume į konservatorius, panašūs procentai, matyt, kas balsavo ir už merą, ir už sąrašą. Tuo tarpu A. Zuoko atveju ir partijos, kuriai priklauso, parodė, kad vis dėlto asmenybė svarbesnė, o iš jo sąrašo nebūtinai rinkosi“, – teigė mokslininkė.

Politikos naujokai liko nuošalėje

R. Vilpišausko nuomone, konservatoriai šiuose savivaldos rinkimuose gali kalbėti apie gerus rezultatus, nors pagal laimėtus mandatus ir merų skaičių ir nusileido pagrindinei opozicinei partijai centrinėje valdžioje – socialdemokratams.

Sostinėje konservatoriai pelnė 19 tarybos mandatų, Klaipėdoje – septynis. Socialdemokratai uostamiestyje užims tris tarybos narių kėdes, konservatoriai – septynias.

Anot profesoriaus, kyla klausimas, kaip savivaldos rinkimų rezultatai paveiks valdančiąją koaliciją ir tarpusavio santykius artėjant Seimo rinkimams.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Ypač Laisvės partijai turėtų kelti nerimą, kaip ir, beje, Sauliaus Skvernelio partijai, – sakė VU TPSMI profesorius. – Sunku pasakyti, ar pavyks pasigerinti per metus savo („Vardan Lietuvos“ – BNS) pozicijas, nes, kaip matome, opozicijoje siekia dominuoti Socialdemokratų partija“. 

R. Vilpišausko teigimu, apklausos rodė didesnį S. Skvernelio suburtos partijos „Vardan Lietuvos“ populiarumą, tačiau savivaldoje daug lemia jau įtvirtintos merų pozicijos, be to, daugiau pranašumo prieš partiją turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir socialdemokratai bei konservatoriai.

Sostinėje „Vardan Lietuvos“ nepelnė nė vienos tarybos nario kėdės, o Laisvės partijai teko devynios.

„Labai sunku atspirties tašką vertinimui nusistatyti, nes Laisvės partija yra tarp valdančiųjų koalicijos narių, kuri dirbo nesibaigiančių krizių laikotarpių. Tad kai vertinam, kas laimėjo, kas pralaimėjo, reikia žiūrėti ne tik kas daugiausia palaikymo turėjo, bet ir į bendresnį kontekstą. Nesu tikras, ar tai labai prastas rezultatas Laisvės partijai, bet Vilniuje iš tiesų jie dalį rinkėjų prarado ir galbūt iš tų prarastų galėjo balsuot strategiškai už konservatorių kandidatą“, – sakė R. Vilpišauskas.

R. Žemaitaičio partijos sėkmė Klaipėdoje

G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat teigia, jog didelių sensacijų rinkimuose Lietuvos mastu nebuvo, išskyrus Klaipėdą, kur partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas  Remigijus Žemaitaitis atsidūrė tarp trijų stipriausių kandidatų ir vos kelių šimtų balsų skirtumu nusileido konservatorių kandidatui Audriui Petrošiui. Pastarasis į antrąjį rinkimų turą pateko kartu su buvusiu uosto vadovu Arvydu Vaitkumi.

Per Marytės plauką, galima sakyti, likęs kandidatas į merus – didelis pasiekimas.

Šį rakursą politologė aiškina klaipėdiečių noru patirti pokyčių po 12 metų miestui vadovavusio Vytauto Grubliausko.

KU mokslininkės nuomone, šį kartą tarp kandidatų miestiečiai „turėjo žmogų, kuris atliepė jų interesus, jų požiūrius“, tačiau, anot jos, kad uostamiestyje nauja politinė jėga „kaip raketa“ šaus į viršų ir užims septynias vietas taryboje niekas nesitikėjo.

„Tai vertinčiau kaip labai didelį politinės jėgos laimėjimą, nes nuo nulio iškovoti tiek mandatų ir, kaip sakoma, per Marytės plauką, galima sakyti, likęs kandidatas į merus – didelis pasiekimas“, – sakė politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

VDU docentė I. Unikaitė-Jakuntavičienė teigia, kad Klaipėdoje R. Žemaitaičiui dalį balsų galėjo nulemti šiemet čia rinkimuose nekonkuravusios rusakalbės partijos.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai buvo renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. Didžioji dalis jų paaiškės antrajame ture. Pirmajame ture buvo išrinkti 26 merai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausiai balsų savivaldybių tarybų rinkimuose surinko socialdemokratai ir konservatoriai.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Daugiau mandatų gavo tos partijos, kurios atitinka sąjūdžio programą. (...) Jeigu tos partijos, kurios atitinka programą, gavo daugiau, nors vieną ar dvi vietas, negu turėjo 2019 metais, tai yra pliusai ir tos partijos, kurios prarado vietas, irgi yra pliusas ir šitas dalykas padėtas ant svarstyklių“, – pirmadienį BNS sakė jis.

Savivaldos rinkimuose Šeimų sąjūdžio kandidatai gavo keturis mandatus savivaldybių tarybose visoje Lietuvoje.

Kauno rajone su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į merus kandidatavęs Šeimų sąjūdžio narys Artūras Orlauskas po pirmojo turo liko ketvirtas, tačiau pateko į tarybą. Kiti penki kandidatai liko be vietos joje.

Tos partijos, kurios prarado vietas, irgi yra pliusas ir šitas dalykas padėtas ant svarstyklių.

Marijampolėje Krikščionių sąjungos sąraše Šeimų sąjūdžio narys Gediminas Akelaitis gavo mandatą taryboje, tuo metu pats savivaldybėje kandidatavęs R. Grinevičius ir dar penki kandidatai liko be postų.

„Galiu paminėti Marijampolę, konservatoriai prarado dvi vietas, o Liberalų sąjūdis vien tuo žingsniu, kad aš pats ir mūsų penki nariai dalyvavo rinkimuose, negavo nei vienos vietos. Tai reiškiasi Marijampolėje užduotis įvykdyta 100 proc. Vienas mūsų narys yra taryboje“, – sakė R. Grinevičius.

Į tarybą Prienų rajone pateko su Lietuvos regionų partija kandidatavęs Šeimų sąjūdžio atstovas Egidijus Visockas, Visagine – Sergejus Kotovas, kandidatavęs su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sąrašu.

R. Grinevičius nepriimtinomis partijomis įvardijo politines jėgas, kurios „yra valdančiosios ir kurios vertybiškai nepriimtinos, tarp jų – ir kelios opozicinės“.

Pasak jo, Šeimų sąjūdis nekėlė tikslų, kiek norėtų turėti mandatų šalies savivaldybėse.

„Čia buvo užduotis sėkmės atveju“, – kalbėjo jis.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose ir Raseiniuose Šeimų sąjūdžio kandidatai negavo nė vieno mandato.

Šeimų sąjūdis savivaldos rinkimuose dalyvavo su LVŽS, Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga ir Regionų partija bei komitetu „Raseinių žemaitis“.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Bendros tendencijos lygtais rodo, kad mes patenkame į antrąjį turą mero rinkimuose ir kol kas turiu daugiausiai sulaukęs vilniečių pasitikėjimo. Tėvynės sąjungos frakcija kol kas irgi atrodo, kad lyderiauja. Jei ta tendencija išsilaikys, galime kalbėti, kad antrame ture po dviejų savaičių būsime“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybėje suskaičiavus 16 iš 156 apylinkių duomenis, V. Benkunskas pirmauja surinkęs 26,16 proc. balsų, o antroje vietoje – partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas į merus sostinėje Artūras Zuokas su 22,18 proc. balsų.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Neabejoju, kad Palangoje viskas baigsis pirmame ture, matosi, kad ir Molėtuose bus rezultatas pirmame ture. Kitų dar reikia palaukti“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

„Pagal rezultatus matome, kad ten pergalės yra. Ar gali pasikeisti – matyt gali, bet jau ten ganėtinai daug suskaičiuota“, – pridūrė jis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Molėtų meras konservatorius Saulius Jaunieka suskaičiavus balsus 22 iš 24 apylinkių turi 55 proc. rinkėjų palaikymą, Palangos meras Šarūnas Vaitkus suskaičiavus balsus vienoje apylinkėje iš šešių turi 51 proc. balsų.

A. Vyšniausko teigimu, šiuo metu partija turi 11 merų ir visi jie turėtų patekti į antrąjį turą.

„Džiaugiamės rezultatais, kuri ateina, pirmiausia todėl, kad panašu, visi mūsų merai, kurie yra šiuo metu yra merais, keliauja į antrąjį rinkimų turą. Turime gerus rezultatus didžiuosiuose miestuose, džiugina Vilnius, kur Valdas Benkunskas, panašu, pirmauja ir turėsime solidžią frakciją. Girdime, rezultatai Klaipėdoje taip pat neblogi, panašu, keliaujame į antrąjį rinkimų turą“, – teigė jis.

„Yra keletas ir mažesnių savivaldybių, kur taip pat turėsime augimą ir antrus turus, galimybę pasiekti gerą rezultatą“, – sakė jis.