Tikslas – bendradarbiauti

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA) pakvietė šalies verslą ir valdžios institucijų atstovus kalbėtis ir diskutuoti apie besikeičiančio geopolitinio pasaulio ekonomikos situaciją ir kaip joje užtikrinti sklandų veikimą, reikiamą pagalbą ir prisidėti prie saugumo.

„Mūsų tikslas – aptarti šalies pramonės vaidmenį stiprinant saugumą. Lietuvai šiandien tenka susidurti su dideliais geopolitiniais iššūkiais, kurie verčia naujai peržvelgti šalies pramonės svarbą ne tik ekonomikos kontekste, bet ir kalbant apie nacionalinį saugumą. Energetika, tiekimo grandinės, technologiniai pasiekimai – visa tai įrodo, kokia stipri gali būti Lietuvos pramonė, kuri yra neatsiejama šalies stabilumo garantija“, – kalbėjo LKP prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Forumo organizatoriai atkreipė dėmesį, kad valstybinės institucijos dažnai apsikrauna nereikalinga biurokratija, pačios tarpusavyje nesutaria, kaip reikia elgtis, o verslai gali į viską žiūrėti lanksčiau ir greičiau prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Tačiau vis tiek būtina žinoti algoritmus, kaip viskas galėtų veikti, koks valstybės planas pramonei.

„Reikia kalbėtis ir susikalbėti tiek pramonei ir valstybei, tiek ir su visuomene. Visi turime galimybių, ką galime panaudoti, jei susiklosto kokia kritinė situacija. Forumas yra vienas žingsnis į sėkmę, nes vienoje vietoje galime išgirsti ir kokius algoritmus valstybė planuoja, ir kaip pramonė gali prisidėti. Atsakingas verslas pasiruošęs ne tik diskutuoti, bet ir veikti“, – teigė KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas.

Svarbu: pramonininkai tikina, kad yra pasiruošę stiprinti saugumą, tačiau nori iš valdžios žinoti strategiją. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Yra kuo pasidžiaugti

Forume „Pramonė – valstybės saugumo prielaida“ dalyvavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pritarė, kad verslai ir valstybė turi kalbėtis, nes tai duoda rezultatų.

Štai praėjusią savaitę kariuomenei pristatyti pirmieji lietuviški koviniai dronai. Dalis jų bus perduota Ukrainai, tad lietuviška pramonė ne tik įtraukiama į gamybą, bet ir gali tobulinti dronus atsižvelgdama į tai, kas realiai veikia mūšio lauke.

Atsakingas verslas pasiruošęs ne tik diskutuoti, bet ir veikti.

 

„Pramonė jau prisideda. Dronų gamyba ir kariuomenės sandėlių pildymas yra pavyzdys, kai, pakeitus įstatymus, atsirado galimybė pirkti lietuvišką įrangą, kartu su lietuviškais verslais stiprinti šalies pajėgumus. Reikia suprasti, kad krašto gynyba turi savo poreikių ir ne viską Lietuvoje galima gaminti. Artilerija, tankai, oro gynybos sistemos gamyba šalyje neišvystyta, tačiau mes turime lazerių, optiką, dronų, antidronų sistemas, tad galime šias sritis toliau tobulinti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis pridūrė, kad galimybių, kaip lietuviška pramonė gali prisidėti, tikrai yra ir ateityje bus dar daugiau. „Priėmėme naują gynybos pramonės įstatymą, kuriame numatyta, kad, perkant ginkluotę iš užsienio, bus privaloma sutarties sąlyga, kad bent 30 proc. turi būti pagaminta Lietuvoje. Tai apima ir detalių gamybą, ir surinkimą, todėl, net ir perkant oro gynybos sistemas, dalis gamybos turės būti mūsų šalyje“, – nurodė krašto apsaugos ministras.

„Mūsų pramonė dirba ne tik vystydama karinę techniką, dvigubos paskirties produktus, bet ir prie tam tikrų civilinių sprendimų. Lietuviškos pramonės domėjimasis karine gamyba pastaraisiais metais gerokai išaugo. Turime ir karinės pramonės komponentų eksportą, kuris apima ES ir Azijos valstybes. Turime patvirtinę visą karinės pramonės bendradarbiavimo modelį, tad tikimės, kad lietuviški verslai dar labiau įsitrauks į kariuomenės stiprinimą“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.

Aktualu: forume diskutuota, kaip šalies pramonė gali prisidėti prie saugumo ir gynybos. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Svarbu ne tik tankai

Kalbant apie šalies pramonę ir gynybą, dažniausiai suprantama, kad Lietuvoje turi būti gaminami tankai, šaudmenys ar kita karinė technika. Karinė pramonė – iš tiesų labai svarbi gynybos grandis, leidžianti stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Tačiau prie saugumo gali prisidėti ir kitos pramonės šakos.

Ypač svarbu užtikrinti, kad, nepriklausomai, kokių kiltų krizių, bus gaminamas, tiekiamas maistas, ligonines pasieks būtini medikamentai ir pan. Be to, net ir kojinių gamyba gali turėti įtakos  užtikrinant komfortą tiek kariui, tiek visuomenei, kuri savo darbais prisideda prie ekonomikos variklio. Chemijos pramonės gamyklos taip pat gali būti svarbia saugumo grandimi pritaikant gamybą prie įvairių kasdienių ir specifinių poreikių.

„Manome, kad tiek tradicinė, tiek inovatyvi pramonė gali vienodai reikšmingai prisidėti prie karinės ar dvigubos paskirties komponentų gamybos, užtikrinti logistiką, sandėliavimą. Verslai gali prisitaikyti ir gaminti produkciją pagal valstybės saugumo poreikius. Kauną galima laikyti chemijos pramonės centru, tad prireikus tai galima pritaikyti ir sprogmenų gamybai.

Be to, tekstilės, transporto ar kitas verslo segmentavimas leistų efektyviai išnaudoti pramonės indėlį į valstybės saugumą. Stipri pramonė – ne tik šalies ekonominis stuburas, bet ir būtina sąlyga užtikrinant valstybės stabilumą krizės ar net karinės grėsmės atveju“, – tikino LPK prezidentas V. Janulevičius.

Pasak forumo organizatorių, pramonininkai gali prisidėti įvairiais būdais. Šalia Kauno jau gaminama ginkluotė, galima gaminti dvigubos paskirties prekes. Tačiau yra ir kitų pavyzdžių.

„Štai situacija Ukrainoje. Fronte kariai ne visada gali užsiplikyti puodelį kavos, todėl energinis gėrimas tapo būtinybe išlikti žvaliems, nes kitaip tai gali kainuoti gyvybę. Prioritetai kartais susidėlioja visai kitose srityse, tai ne vien amunicija ar sunkioji technika. Tikrai ne visi verslai gali gaminti tankus, bet savo produkcija taip pat gali gelbėti žmonių gyvybes“, – pažymėjo KKPDA prezidentas M. Horbačauskas.

Yra iš ko rinktis

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ Kaune organizuojama jau šešioliktąjį kartą ir vis Lietuvos gamintojai turi kuo nustebinti. Šiųmetėje parodoje gausu maisto degustacijų, išskirtinių dizaino akcentų, skirtų tiek sau, tiek namams.

Taip pat lankytojai gali atrasti įvairios buitinės chemijos, susipažinti su ekologiškais produktais, išbandyti kosmetiką ar savo garderobą papildyti rankų darbo aksesuarais. Parodoje yra ir gamintojų, leidžiančių susipažinti su įvairia technika, kuri palengvina buitį, suteikia namams kokybės.

Stenduose parodos dalyviai paruošę įvairių prekių, nenustoja apie jas pasakoti lankytojams. Vieni vilioja kvapais, kiti – produkcijos spalvų gama.

„Paragaukite tikro sveikatos šaltinio – šaltalankių tyrės. Ji tinka ir košėms gardinti, ir arbatoms“, – siūlė viena prekeivė.

„Šį kartą į parodą atvežėme becukrių ledinukų. Forma primena vaikystėje mėgtus gaidelius, tačiau mūsiškiai saldumynai gerokai sveikesni“, – taip pat sveikatos kortą metė kita dalyvė.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Mes pristatome namų kvapus, gamintus iš natūralių eterinių aliejų. Tai neįkyrūs, malonūs kvapai, kurie namams suteiks prabangos, gaivos ir išskirtinumo“, – pro jo stendą nepraeiti ragino dar vienas gamintojas.

Pirmajame „Žalgirio“ arenos aukšte parodos pirkėjus tradiciškai pasitinka specializuota Lietuvos mados kūrėjų erdvė – „Mados pasažas 2024“. Šioje erdvėje savo kūrinius pristato aprangos, galanterijos, aksesuarų, juvelyrikos ir bižuterijos kūrėjai iš visos Lietuvos.

Ieško dovanų

„Kauno diena“ pakalbino ir parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ lankytojus. Dalis neslėpė, kad parodoje jau dairosi dovanų didžiausioms metų šventėms.

„Visada namiškiams dovanoju jaukias dovanas. Patinka ir išskirtiniai daiktai, tada atrodo, kad kalėdinė dovana turi daugiau auros. Ir dabar ieškau ko nors šilto, jaukaus, negendančio ir gerai atrodančio. Be to, auginame alergišką vaiką, tad parodoje tikiuosi rasti ir aprangos iš natūralių pluoštų“, – kalbėjo parodoje sutikta Gustė.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Mes jau nusipirkome sūrio su ožrage ir kai ko su laipsniais prie jo. Įdomu, kokius gėrimus gamina lietuviai, nes užsienio šalyse nepraleidžiu progos užsukti į vynuogynus, paragauti tų kraštų gėrimų. Galėsime su žmona padegustuoti. Jei patiks, teks kitą dieną ateiti ir nusipirkti dar, nes turime ir draugų degustuotojų“, – tikino Darius.

Ponia Ona prieš veidrodėlį jau apžiūrinėjo ir ką tik nusipirktą šaliką. Pakalbinta atskleidė, kad į pirkinių krepšelį jau įkrito ir šiltos kojinės, ir džiovintų vaisių dėžutė. „Dar ieškau gal rasiu sau skrybėlę. Norėčiau ir apyrankės, gal kas nors užklius už akių“, – pripažino lankytoja.

Spalio 11-13 dienomis Kaune jau 16 kartą įvyks paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Laidos „Nauja diena“ vedėjas Ignas Grinevičius kartu su parodos organizatoriumi Žygimantu Gudišausku kalbėjosi apie abipusį ryšį – kokios lietuviškos prekės pelno pirkėjų simpatijas ir ką gali pasiūlyti Lietuvos gamintojai.

Ž. Gudišausko teigimu, per pastaruosius penkiolika metų, kuomet pirmą kartą buvo suorganizuota paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, sparčiai išaugo jos apimtys. Nuo 20 dalyvių, kurie pirmieji pristatė savo gaminius, šiandien jau skaičiuojama daugiau kaip 250 Lietuvos gamintojų, dalyvaujančių parodoje ir pristatančių apie 450 prekių ženklų.

Nuo maisto iki buitinės chemijos

Parodos organizatoriaus teigimu, lietuviškumo aktualumas nedingsta ne tik pirkėjams renkantis prekes, bet ir gamintojams jas kuriant.

„Dauguma prekių ženklų didžiuojasi kilmės šalimi, kad pagaminta Lietuvoje – ant savo pakuočių išdidžiai tą pristato“, – minėjo Ž. Gudišauskas.

Šiemet atliktas „Havas Group“ ir „Norstat“ maisto produktų vartojimo tendencijų tyrimas parodė, kad pirkėjai favoritais laiko gerai žinomus lietuviškus prekių ženklus ir yra įsitikinę dėl jų kokybės. Tarp favoritų – „Dvaro“, „Vilniaus duona“, „Biovela“.

Dauguma prekių ženklų didžiuojasi kilmės šalimi, kad pagaminta Lietuvoje – ant savo pakuočių išdidžiai tą pristato.

Parodos organizatoriaus teigimu, palankumas lietuviškiems gaminiams jaučiamas ir kitose kategorijose, o greta maisto ir gėrimų, nuo kurių istoriškai prasidėjo paroda, vis dažniau populiarumu rikiuojasi lietuviška kosmetika ir buitinė chemija.

„Džiaugiamės labai stipriais prekių ženklais kosmetikos srityse. Labai daug gamintojų – tas pats BIOK lab‘as su „Margaritos“ linija, „Aras“ ir daugybė kitų prekių ženklų dalyvauja parodoje“, – pasakojo Ž. Gudišauskas.

Šiemet įves naujovių

Parodos organizatoriaus teigimu, šiemet renginio lankytojų lauks ne viena naujiena. Kiekvienais metais išskirtiniai, nauji ir unikalūs produktai apdovanojami aukso medaliais, tačiau šiemet gamintojai turės galimybę gauti ir sidabro medalius.

„Penktadienį startuosime su parodos atidarymu, medalių įteikimu, iš karto po to turėsime Kauno krašto darbdavių asociacijos organizuojamą forumą. Vėliau bus konferencija „Eksporto kodas“, o šeštadienį turėsime naujieną – kartu su VšĮ „Eko agros“ bus organizuojama konferencija „Renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“, kurią moderuos Beata Nicholson. Bus labai daug dėmesio kreipiama į produktų ženklinimą“, – pasakojo parodos organizatorius.

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ vyks spalio 11-13 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Bendradarbiavimo saitai

Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksta jau 15-oji Lietuvoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2023“. Parodos metu didelis dėmesys skiriamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

Forume „Pramonės transformacija: įgūdžių ir kompetencijų revoliucija“ savo mintimis pasidalijo verslo, aukštųjų mokyklų ir valdžios atstovai. Visi jie sutaria, kad bendradarbiaujant galima sukurti ne tik konkurencingus produktus, bet ir pasauliui parodyti, ką iš tiesų gali Lietuvos gamintojai ir kūrėjai.

„Šioms sritims bendradarbiauti ypatingai svarbu, nes jei norime kurti aukščiausią pridėtinę vertę turinčius produktus, turi būti ir aukščiausios kvalifikacijos žmonės, todėl mokslas ir verslas visada turi eiti lygiagrečiai ir abi sritys turi žinoti, ko kiekvienai reikia. Todėl Lietuvos pramonininkų konfederacija dirba keliomis kryptimis. Pirmiausia, su pameistryste ir profesinio mokymo sritimi, iš kurios ateina kvalifikuoti darbuotojai, jiems suteikiamos praktikos, o vėliau ir darbo vietos. Aukštasis mokslas leidžia turėti inžinierius, IT specialistus ir kitų profesijų atstovus, kurie taip pat kuria didelę pridėtinę vertę“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, pridūręs, kad nuo mažens reikia vaikus skatinti rinktis fizikos, matematikos, nes šie mokslai yra tarsi visko pagrindas.

„Mokslo įstaigos turi naujų technologijų vystymo bazę, naujų produktų kūrimo galimybes, o be to neįsivaizduojamas ir šiuolaikinis verslas, todėl apjungiant pajėgas, gali laimėti visi. Iš tiesų, pramonės transformacija neišvengiama. Kyla klausimas, tik kaip jai pasiruošime. Vienas tokių dalykų – skaitmenizacija. Paprastas pavyzdys yra mechaninis laikrodis. Juk dabar retas kuris tokius naudoja, daug dažniau tikslų laiką praneša skaitmeninės priemonės. Tai reiškia, kad mums įprasti dalykai pakeičiami skaitmena, kitomis technologijomis. Iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių – tai dar vienas pavyzdys, kaip viskas keičiasi, todėl pramoninkams svarbu dalyvauti tame pokyčių procese, o tai lengviau padaryti efektyviausių sprendimų ieškant kartu su mokslu. Šie procesai leidžia pasaulyje užsitikrinti konkurencingumą“, – teigė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

„Sukurti ir rinkai pasiūlyti naują inovatyvų produktą be mokslo sunku įsivaizduoti. Todėl verslo ir mokslo bendradarbiavimas ir visos inovacijų ekosistemos kūrimas – ypatingos svarbos. Prie šio proceso gali įvairiais būdais prisidėti ir valdžia, kurdama finansinius paramos bei teisinius mechanizmus“, – savo mintimis pasidalijo KTU rektorius Eugenijus Valatka.

Diskusija: (iš kairės) R. Sartatavičius, M. Horbačauskas, E. Valatka sutarė, kad reikia mokytis visą gyvenimą. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad svarbu užtikrinti galimybes mokytis visą gyvenimą. Tai reiškia, kad darbuotojai turi ugdyti reikiamus įgūdžius, persikvalifikuoti ir pan.

Kviečia susipažinti

Sudominti mokinius tiksliaisiais mokslais skatina įvairios programos, ekskursijos po šalyje veikiančias bendroves ir pan. Taip trinami stereotipai esą inžinierius tik kažką konstruoja su paprastais įrankiais, tačiau dabartinėje pramonėje toks darbas atrodo kardinaliai kitaip. Tai kūrybinės sritys, kuriose galima įvairiomis priemonėmis gauti norimą rezultatą.

„Šiais laikais viskas kompiuterizuota, robotizuota, todėl iš tiesų mokslo institucijų ir verslo bendrovių draugystė būtina. Todėl svarbu, kad forume vyksta diskusija tarp mokslo, verslo ir valdžios, galime kartu ieškoti sprendimų, kaip skaitmenizacijos ir žaliojo kurso revoliucijoje atliepti kylančius iššūkius“, – pridūrė R. Sartatavičius.

Lietuviškoje prekėje įdėta daug širdies. Tokių prekių įsigijimas turi didelę vertę.

Pamatyti dalį aukštųjų ir profesinių mokyklų gyvenimo galima ir parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Čia veikia speciali mokslo erdvė „Kompetencijų ir įgūdžių Pop Up“, kurioje parodos lankytojai kviečiami prisiliesti prie technologijų, paragauti sveikų užkandžių bei atrasti kitų pavyzdžių, ką kartu gali sukurti mokslas ir verslas.

Unikalios prekės

Tradicinis Lietuvos gamintojų susitikimo su esamais ir potencialiais Lietuvos bei užsienio valstybių partneriais ir klientais renginys paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ – tai bendro UAB „Ekspozicijų centras“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos darbo rezultatas.

Parodos tikslas – skatinti Lietuvoje sukuriamų produktų vartojimą, palaikyti Lietuvos gamintojus ir jų veiklos plėtrą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kasmet renginys stebina maisto produktų ir gėrimų, kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos ir aksesuarų eksponatų įvairove.

Organizatoriai džiaugiasi, kad gyvam bendravimui parodos dalyvių stenduose šiais metais susirinko daugiau nei 200 žinomiausių Lietuvos gamintojų bei į rinką žengiančių naujų prekių ženklų, tad atrasti tiek rankų darbo skanėstų, tiek unikalių dirbinių ar madingų aksesuarų gali tikrai kiekvienas.

„Smagu, kad geriausius lietuviškų gaminių pavyzdžius turime vienoje vietoje iš įvairiausių sričių. Lietuviški prekės ženklai populiarėja ne tik mūsų šalyje, bet prekės ir eksportuojamos. Visa tai duoda tokią gerą sniego gniūžtę, kuomet pirkdami lietuvišką prekę, mes vystome Lietuvos ekonomiką, kuriame darbo vietas ir mėgaujamės tikrai kokybiškais produktais“, – pažymėjo R.  Sartatavičius.

„Lietuviškoje prekėje įdėta daug širdies. Tokių prekių įsigijimas turi didelę vertę“, – antrino M. Horbačauskas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Parodoje sutikti lankytojai taip pat negailėjo gerų žodžių Lietuvos gamintojams. Pasak kalbintų žmonių, jie didelį dėmesį skiria kokybei.

„Parodoje ragauju, skanauju, štai ir keli sūriai į krepšį įkrito, ir gėrimai, kuriuos pasiūlysiu svečiams iš užsienio. Tikrai džiaugiuosi tokia pasirinkimo gausa“, – kalbėjo prie šokolado gamintojų stendo sutikta ponia Gabrielė.

„Mano žmona renkasi suknelę, sakė dar kokį paltą pažiūrės. Po to eisim pažiūrėti, gal kokių valymo priemonių į namus pasiimsime. Aš pats sau jau radau kelių buities įrenginių, kuriais turėsiu pasidomėti“, – kalbėjo žmonos laukęs Kęstutis.

Paroda „Žalgirio“ arenoje vyksta spalio 6-8 dienomis.

Sveikinimo kalbos

Penktadienį atidaryta jau tradicija tapusi paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Tiek valdžios atstovai, tiek verslas įsitikinęs, kad tokiame renginyje galima iš arti susipažinti su lietuvių kūrėjais, atrasti unikalių ir savoje šalyje pagamintų prekių.

„Mes neturime tokių išteklių, kuriais giriasi ypač turtingos šalys. Tačiau mūsų pagrindinis išteklius – žmonės ir jų kūrybiškumas. Matant tiek daug žmonių, kurie čia pristato savo idėjas, kyla pasididžiavimas. Mes, kaip politikai, turime šiems žmonėms padėti ir netrukdyti auginti savo idėjas. Džiaugiuosi, kad parodoje skiriamas dėmesys ir internetinėms platformoms, nes tai yra labai svarbu. Parduodant internetu atsiveria milžiniškos galimybės“, – parodos atidarymo šventėje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Stebina, kiek mes inovacijų jau turime maisto pramonėje, naujosios technologijos tikrai lietuviams leidžia kurti. Be to, parodos ir pavadinimas kviečia solidarizuotis ir rinktis lietuviškus gaminius“, – antrino ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Lietuviškos prekės yra išskirtinės, turinčios tradicijas.

Verslo atstovai tikino, kad paroda yra galimybė žmonėms parodyti, ką naujo sukūrė, kaip toli pažengė. Taip pat tai svarbi terpė keistis kontaktais, atrasti naujus prekės ženklus bei unikalius gaminius.

„Lietuviškos prekės yra išskirtinės, turinčios tradicijas. Mūsų prekės yra eksportuojamos ir tikrai paklausios, nes mūsų žmonės į savo gaminius įdeda ir širdį. Norėtųsi visiems palinkėti pamilti lietuviškus produktus ir ne kartą sugrįžti pas Lietuvos gamintojus“, – naujų atradimų linkėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Platus asortimentas

Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ galima sutikti daugiau nei 200 įmonių, siūlančių įvairias naujoves, mados tendencijas atspindinčius drabužius, skaniais kvapais viliojančius maisto gaminius ir kitą lietuvišką produkciją.

Kaip įprasta, pagrindinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ temos siejasi su šalyje sukurtos kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos, aksesuarų, namų dekoro sprendimų, maisto bei gėrimų naujienomis. Parodos organizatoriai atskleidė, jog atsižvelgiant į pastarųjų kelių metų tendencijas, šiemet parodoje lankytojus pasitiks ir ne viena maloni staigmena.

Greta kelių šimtų gyvų ekspozicijos erdvių, kur lankytojai kviečiami tiesiogiai pabendrauti su šalies kūrėjais, atsirado ir ypatinga Lietuvos regionų naujienas pristatanti turizmo alėja bei išskirtinis Lietuvos el. prekybos erdves arčiau žmonių pritrauksiantis salonas.

Parodoje lauks ir atskira mados kūrėjų erdvė – „Mados pasažas“. Čia savo aprangos ir aksesuarų asortimentą pristatančių dalyvių dėmesys krypsta į šaltajam sezonui aktualias naujienas: šiltus, aukštos kokybės paltus, megztinius ir kitą aprangą iš vilnos, moherio vilnos ar kašmyro.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ko ieško lankytojai?

Penktadienį parodoje sutikti lankytojai dėstė skirtingas pozicijas, ko jie ieško ir į kokias lietuviškas prekes krypsta akys. Kalbinti dalyviai ir lankytojai tikino, kad visada smagu pasižiūrėti į tai, kas galbūt nėra taip įprasta arba atrasti vienetinį daiktą, kuris ilgai džiugins.

„Aš stengiuosi mažinti vartojimą, todėl neperku daug drabužių. Tačiau renkuosi tokį, kuris būtų kokybiškas, ilgai tarnautų, o ir gražiai atrodytų. Todėl parodoje tikiuosi atrasti kokį nors paltuką ar šiltesnį rūbą. Man patinka tokie daiktai, kurių eiliniuose prekybos centruose nerasi. Tad geriau jau mokėsiu kiek brangiau, nusipirksiu vieną ar du kokybiškus daiktus, nei namus užversiu iš Kinijos atvežtomis masinėmis prekėmis“, – kalbėjo į parodą atėjusi kaunietė Rolanda.

Kita sutikta pora kaip tik ragavo vyno gėrimus. Jie pasakojo, kad yra gurmanai ir labai smalsu, kokį vyną sugeba pagaminti lietuviai. „Lietuvoje juk nėra tokių didelių vynuogių plantacijų kaip kokioje Prancūzijoje, tačiau vyną pas mus gamina ne tik iš vynuogių. Kaip tik renkamės, galbūt atrasime naujų skonių, kuriais galėtumėme papildyti vyno kolekciją“, – tarstelėjo Saulius.

Dar kiti stebėjosi, kad tokiu metų laiku ant prekystalio padėtos šviežutėlės braškės. Ir mes nesusilaikėme ir pasiteiravome, kaip pavyko rudens viduryje pasiūlyti raudonų ir kvepiančių uogų.

„Paslaptis ta, kad viskas yra prižiūrima ir su meile daroma. Auginame šiltnamiuose, naudojame specialią techniką, kai 1,5 metro aukščio loveliuose auginame braškes. Yra viskas automatizuota, tiek laistymas, tiek kitos sistemos, atitinkančios pasaulinius standartus. Kai už lango būna minusinė temperatūra, tada ir baigiame braškių sezoną, bet jei gan šilta, galime šviežių braškių, kad ir iki gruodžio tiekti“, – kalbėjo iš Širvintų į Kauną braškes atvežęs Mindaugas.

Parodoje gausu užrašų, kad produkcija yra ekologiška, sveika, turinti daug maistingųjų medžiagų. Akis užkliuvo ir už fermentuotos arbatos, vadinamos kombučia. „Tai fermentuota arbata, turinti natūralių probiotikų ir antioksidantų. Arbatas importuojame iš Azijos kalnų, o fermentuojame Kaune. Pastaraisiais metais kombučia labai išpopuliarėjo. Mes ir patys pradėjome nuo trijų skonių, o dabar jau turime net dešimt. Manau, kad žmonės vis dažniau atsisako saldžių gėrimų ir renkasi tai, kas natūralu“, – savo produkciją pristatė Ernestas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Lankytojų saugumas

Parodos organizatoriai informuoja, jog į „Žalgirio“ areną bus įleidžiami tik asmenys, turintys galimybių pasą. Taip pat viduje privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę, rekomenduojama laikytis saugaus atstumo.

Neturintiems galimybių paso bus sudarytos sąlygos atlikti mokamą greitąjį antigeno testą parodos vietoje. Testai bus atliekami prie pagrindinio įėjimo į areną, o su savimi tereikės turėti asmens dokumentą. Testo kaina – 12 eurų, o atsiskaityti už jį bus galima tik banko kortele. Asmeniui su neigiamu testo atsakymu bus išduodama pažyma, testo rezultatai suvedami į e. sveikatos sistemą ir šiuo pagrindu sugeneruojamas 48 val. galiojantis galimybių pasas.

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks spalio 15–17 dienomis.

Spalio 11–13 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstančio renginio lankytojai gali iš arti susipažinti su daugiau nei 250-ies Lietuvos gamintojų produkcija, pirmieji pamatyti pačius naujausius gaminius, daugiau sužinoti apie įvairias socialines iniciatyvas ir Lietuvos rinkos aktualijas.

„Džiaugiamės, kad kiekvienais metais parodoje dalyvauja gausus būrys Lietuvos gamintojų, o lankytojai gali susipažinti su vis platesniu produkcijos ir paslaugų ratu. Parodoje siekiame pristatyti šalyje sukuriamus gaminius, skatinti lietuviškų produktų vartojimą, stiprinti šalies gamintojų ir tiekėjų bendradarbiavimą. Pastebime, jog pirkėjai vis noriau renkasi lietuvišką produkciją, įvertina ne tik jos kokybę, bet ir įdėtas pastangas, teigiamas emocijas“, – sako parodos organizatoriaus, bendrovės „Ekspozicijų centras“ generalinis direktorius Erikas Piskunovas.

Naujausi šalies gaminiai ir apdovanojimai

Puoselėjant tradicijas, buvo organizuojamas iš anksto paskelbtas „Rinkis prekę lietuvišką 2019“ pristatomų produktų konkursas dėl geriausiųjų vardo. Produktus atidžiai vertino įvairių valstybinių ir privačių institucijų, asociacijų vadovai, ekspertai, buvo atsižvelgiama ne tik į produkto prekinę išvaizdą ar dizainą, bet ir produkto vertę, sudėtį bei technologinius ypatumus.

Parodos atidarymo metu iškilmingai paskelbti ir apdovanoti aukso medalių nugalėtojai. Maisto ir gėrimų sektoriuje auksinio produkto vardą šiemet turės: bendrovės „Aconitum“ „Rami širdis“ paketėliai, „Akvatera LT“ „Nature‘s Protection Superior Care“ visavertis mažų ir labai mažų veislių suaugusių baltakailių šunų pašaras, Skaistgirio ŽŪB „Žagarės sūris Premium“  43 % r.s.m., ŽŪB „Delikatesas“ šaltai rūkyta „Skonio kalvė“ kiaulienos nugarinė, „Katinų ūkio“ šaltai spaustas linų sėmenų aliejus, bendrovės „Laugena“ riestainiai, „Rūtos“ „Ruby“ ir juodasis šokoladas su pistacijomis,  „Žiežmarių gėlės“ liofilizuoti pomidoriukai ir „Mėmelio vyno“ pusiau saldus, 2018 m., svarainių vynas.

Kosmetikos ir buitinės chemijos kategorijoje geriausiai įvertinti: bendrovės „Dermofaktorius“ serumavimo rinkinys „Žaibiškas drėgmės balanso atstatymas“ ir gaivinančios veido prausimosi putos su baziliko ekstraktu ir D-pantenoliu, „BIOK laboratorija“ gyvybingumo suteikiantis žėrintis cukraus šveitiklis „Kilig Urban anti pollution“ ir „Ecodenta“ dantų pasta su špinatais, bendrovės „Cosmoway“ „Green Feel‘s“ plaukų kaukė su kokosų aliejumi, „Filmai ir kvapai“ aliejinė kaukė plaukams „Nuostabioji Rozmari“, bendrovės „Higėja“ „Valis“ virtuvės valiklis, „Naujosios Ringuvos“ „Ringuva X“ dėmių valiklis su šepetėliais ir bendrovės „Natūralios idėjos“ aromaterapinė sojų vaško žvakė „Baltic Amber“.

Aprangos kategorijoje aukso medalių laimėtojai: dizainerės Aistės Anaitės suknelė „Gulbė“, bendrovės „Gija“ aplinkai draugiška megzta suknelė ir bendrovės „Siulvedė“ moteriškas dvipusis amžinosios klasikos paltas.

Aukso medalių laimėtojai džiaugiasi pripažinimu ir paskata toliau tobulėti bei viliasi, jog bus puikiai įvertinti parodos lankytojų.

Rinkos aktualijos ir eksporto pamokos

Renginys, organizuojamas kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, žada stebinti įvairiapusiškumu: naujų produktų degustacijomis, kosmetikos ir buitinės chemijos naujovėmis, sprendimais būstui ir interjerui, čia įsikursiantis „Mados pasažas“ – aprangos ir aksesuarų įvairove. Parodoje veiksiančioje „Socialinio verslo prekybos arkos“ erdvėje dalyviai kvies susipažinti su socialiniais verslais, dalyvauti edukacinėse veiklose ir skatins lankytojus tapti socialinės ekonomikos dalimi: ne aukojant, o įsigyjant reikiamas prekes prisidėti prie socialinių problemų – aplinkosaugos, visuomenės sveikatos, socialinė atskirties, bendruomenių užimtumo, lygių galimybių užtikrinimo – sprendimo.

Jos metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų rengiamas forumas „Eksporto kodas. Ko nerašo vadovėliai?“ kvies visus, norinčius plėsti savo verslą užsienyje, semtis eksporto patirties iš patyrusių įmonių. 

Visą savaitgalį į didžiausią Lietuvos areną lankytojus vilioja tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Nuo pat penktadienio į areną pradėjo plūsti lankytojai, kuriems svarbu, ką per metus naujo pagamino Lietuvos verslininkai. Kauniečiai tikino, kad ieško ne tik jau pamėgtų lietuviškų prekės ženklų, bet siekia atrasti ir ką nors naujo.

„Tai labai nuostabi paroda, akį patraukia tai, kad lietuviai yra talentingi ir daug ką sugeba sėkmingai įgyvendinti. Labai svarbu yra pirkti lietuvišką prekę, norėtųsi, kad daugiau būtų paskatinimo gaminti Lietuvoje, nes aš pats esu lietuvis ir noriu, kad lietuviška prekė keliautų po visą pasaulį“, - kalbėjo parodoje sutiktas Ignas.

„Ieškau kažko naujo ir lietuviško, man patiko, kad radau labai daug rūbų ir sau, ir vaikams. Palaikau Lietuvos gamintojus, nes man rūpi prekės, kurios pagamintos sveikai“, - tikino Inga.

Parodoje siūloma paragauti įvairiausių maisto gaminių – duonos, dešrų, sūrių ar saldumynų. Kiekvienas dalyvis siekia kuo išsamiau papasakoti apie savo gaminius, bet ir susipažinti su šalia paviljonuose įsikūrusiais Lietuvos gamintojais. Renginio tikslas - padėti lankytojams ugdyti lietuviškos produkcijos vartojimo įpročius ir atrasti tai, kas vėliau taps neatsiejama pirkinių krepšelio dalimi.

Šiemet „Žalgirio“ arenoje galima atrasti ir įvairiausių dizainerių prekės ženklų. Arenos koridoriuose įsitaisė „mados pasažas“, kuriame kiekviena moteris gali pasijusti kaip rojuje. Gausi drabužių, aksesuarų ar kvepalų pasiūla gali kiekvienai apsukti galvą. Tiesa, mados tendencijomis parodoje domisi ir vyrai.

„Šiaip labai viskas gražu, bet tik atėjom, nespėjom dar visko apžiūrėti. Kai akys apraibsta, tai nelabai žinai, ko iš tikrųjų reikia. Galvojam žmonai kokių nors dovanėlių rasti, tai gal labiau į aksesuarus dairomės“, - sakė parodos lankytojas Edgaras.

Kauniečiai sakė, kad parodoje kainos įvairios. Kai kurie lankytojai nėra nusiteikę išleisti daug pinigų, kiti tvirtino priešingai – kadangi daiktai yra rankų darbo, verta už juos mokėti ir šiek tiek brangiau.

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ vyks nuo penktadienio iki sekmadienio, 10-17 valandomis.

Spalio 7-9 dienomis Kauno Nemuno sala vėl taps Lietuvos gamintojų miestu. Į "Žalgirio" areną planuoja suplūsti daugiau nei 220 lietuviškos produkcijos gamintojų, tarp kurių – ir rinkos senbuviai, ir naujokai. Visiems – tai labai laukiamas metų renginys, kurio metu susitinkama su esamais ir potencialiais klientais, pristatomos naujienos, seminarų metų semiamasi žinių ir dalijamasi patirtimi, varžomasi dėl geriausio parodoje pristatomo produkto vardo bei siekiama parodos aukso medalio. Parodos lankytojams tai taip pat unikali galimybė vienoje vietoje surasti Lietuvoje gaminamus įvairius gaminius – nuo maisto iki lengvosios ir statybinės pramonės bei baldų. Šiais metais parodos organizatoriai pirmą kartą kartu su paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ pristato naują ekspoziciją „Mados pasažas“.

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ yra viena lankomiausių parodų Kaune. Pernai ją aplankė rekordinis lankytojų skaičius nuo organizavimo pradžios, per tris dienas paroda sulaukė 31,5 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad parodą šiemet aplankys dar daugiau lankytojų nei pernai.

Daugiau nei paroda

Šiemet parodoje išskiriamos dvi Lietuvos gamintojams itin aktualios temos – internetinė rinkodara ir naujos galimybės užsienio rinkose. Pirmąją parodos dieną seminarų erdvėje vyks internetinės rinkodaros konferencija „Lietuviškų prekės ženklų kūrimas ir komunikacija“ bei specialus seminaras apie plėtrą užsienio rinkose, kurį ves lektoriai iš Prancūzijos.

Antrąją parodos dieną parodos dalyviai turės galimybę išvysti Nacionalinės šefų rinktinės paskutinį viešą pasirengimo etapą prieš pasaulio kulinarijos olimpiadą „IKA Culinary Olimpics“. Parodos metu dešimt profesionalių Lietuvos virtuvės šefų gamins tris patiekalus, kuriuos turės pristatyti ir olimpiados metu. Savo sugebėjimus įrodę pasaulio kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2014“ lietuviai iškovojo ne tik sidabro bei bronzos medalius, bet ir kelialapį į olimpiadą. Įvertinti Nacionalinės šefų rinktinės pasirengimą olimpiadai parodos dalyviai ir lankytojai galės specialios vakarienės metu.

Nauji prekės ženklai

Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ pirmą kartą Lietuvos rinkai bus pristatomas naujas prekinis ženklas „Labu“ir šiuo vardu pavadinti iš vaisių tyrės gaminami natūralūs skanėstai. Mažosios bendrijos „Labu“ tikslas – bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais kurti inovatyvius maisto produktus, kurie būtų pagaminti iš Lietuvoje užaugintų uogų, vaisių ir daržovių, būtų natūralūs ir pasižymėtų didele maistine verte.

VšĮ „Biokosmetikos akademija“ parodoje pristatys naują 100 proc. natūralios lietuviškos kosmetikos prekės ženklą „BIOCOS“. Tai patobulintos receptūros rankų darbo kosmetika su aktyviaisiais ingredientais – hialurono rūgštimi, jūros dumbliais, kolagenu, augaliniu šilku, vitaminais, beta gliukanais ir kt. 

Jau metus gyvuojantis lietuviškas prekės ženklas „Rudnė“, atstovaujantis Nordic-Balt stiliui, parodos metu pristatys rudens/žiemos 2016/2017 kolekcijos rūbų asortimentą. Moteriški viršutiniai drabužiai pagaminti iš medvilnės, vilnos bei kitų kokybiškų bei kūnui malonių medžiagų. Pirkėjas galės rinktis iš kelių suknelių modelių, kelnių, palaidinių bei lauko drabužių. Parodos metu bus taikoma 10 proc. nuolaida visam asortimentui.

Su nauju prekės ženklu „Spicebags“ parodos lankytojus supažindins nedidelė šeimos verslo įmonė „Sominta“, įkurta 1996 metais ir savo veiklą pradėjusi nuo dirbtinės odos rankinių gamybos. Per veiklos metus įmonė įgijo patirties, verslo partnerių pasitikėjimą ir ne tik užima stabilią padėtį rinkoje, bet ir džiaugiasi galėdama pristatyti savo prekinį ženklą „Spicebags“. Prekinis ženklas „Spicebags“ – tai natūralios odos rankinių linija skirta moterims ir vyrams.

Rinkos senbuvių naujienos

Nuo 1995 metų veiklą vykdanti bendrovė „Odos imperija“, vyriškų ir moteriškų rūbų iš natūralios odos ir kailio gamintoja Lietuvoje, parodos metu pristatys naujausias mados tendencijas atspindinčius odos ir kailio rūbus bei įvairaus kailio kepures. Parodoje taip pat bus pristatyta mados naujovė – moteriškos rankinės puoštos natūraliu kailiu ir stalo padėkliukai iš natūralaus kailio.

Ilgametė vienintelė Lietuvoje natūralaus acto gamintoja bendrovė „Actas“ parodoje pristatys įmonėje gaminamas naujienas – balzaminį actą 6 proc. ir kreminį padažą su balzamingu actu.

Bendrovė „Gerovės prekyba“ taip pat stengiasi būti madinga maisto gamybos pasaulyje ir pasiūlyti klientams išskirtinio skonio užkandžius, pagamintus iš trintų avinžirnių,sumaišytų su tahini (sezamų aliejus), alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis, druska, česnaku. Dar viena pristatoma naujiena – arbata „Karštas vynas“.

Bendrovė „Išlaužo žuvis“ šiais metais pristatys Lietuvos rinkai visiškai naują, unikalų produktą, kuris labai sparčiai atranda savo pirkėjus. Iš ekologiškai, savo užaugintų karpių, žuvininkystės ūkis pradėjo gaminti šaltai rūkytas/vytintas karpio filė juosteles ir šaltai rūkytus karpio filė „Kindziukas.“

Savo augintinių mylėtojų parodoje taip pat lauks bendrovės „Rafus“, šaldyto maisto šunims ir džiovintų skanukų gamintojo Lietuvoje, naujienos bei specialūs pasiūlymai.

Išskirtiniai lietuviški gaminiai

Bendrovė „Gamtos pilnatvė“ supažindins su Anykščiuose gaminama rankų darbo kosmetika iš gamtos. Visi gaminiai yra praturtinti pačių gaminamomis lietuviškų žolynų, šaknų ištraukomis. Produktai gaminami iš natūralių aliejų, juose nėra vandens, todėl nenaudojama jokių, net leistinų konservantų bei dažiklių. Visi receptai yra unikalūs, pasižymintys ingredientų gausa. Parodoje bus galima išvysti ypatingą aliejų kūnui, aliejų paakiams, aliejų vyrams po skutimosi, kremus veidui, lūpų balzamus, prabangius muilus ir kt.

Mažoji bendrija „Naminė duonelė“ duonos gamyboje nenaudoja jokių mechaninių maišytuvų ar įrengimų, tešla minkoma ir formuojama tik rankomis. Duona kepama specialioje duonai kepti skirtoje akmeniniu padu krosnyje, šiuo metu per parą vidutiniškai iškepama virš 60 duonos kepalų. Išskirtine rankų darbo produkcija prekiaujama el. parduotuvėje e-duona.lt bei ūkininkų turgeliuose, mugių ir parodų metu, tarp jų ir parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.