Vertindami, kokios rizikos žemės ūkyje bus aktualiausios ateityje, Lietuvos ūkininkai ypač akcentuoja naujų, per pastaruosius 3 metus išryškėjusių rizikų pavojų: vėlyvąsias šalnas, pailgėjusį sausringą laikotarpį ir ugnį.

Ūkininkai nusiteikę visų rūšių rizikoms žemės ūkyje

„Apklausos metu ūkininkai vardino plačiausią spektrą rizikų žemės ūkyje ir teigė pastebį, kad kasmet jų tikimybė didėja. Dažniausiai, net 94 proc. ūkininkų, paminėta ateities grėsmė – stichinė sausra. Kitos daugelio išvardintos rizikos, nuo kurių jie šiemet ketina saugoti savo verslą: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, iššalimai ir kruša“, – sako apklausą atlikusio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Apklausoje dalyvavę ūkininkai iš visų šalies regionų pabrėžė, kad turi būti pasiruošę viskam: „visos rizikos aktualios, nes neaišku, kas kada gali įvykti“, „temperatūrų ekstremumai, nežinai, ko laukti“, „pavojingos tampa dažnėjančios momentinės oro stichijos“, „liūtis, kruša, audra, sausra – visos gamtos išdaigos sukelia pavojų verslui“, – individualių interviu metu apklausoje sakė šalies žemdirbiai.

2020 metų rizikos

Apžvelgdami 2020 metų derliaus sezoną, ūkininkai vardino, kad didžiausias netikėtumas ir iššūkis buvo gegužės mėnesį iškritęs sniegas – dėl jo iškilo grėsmė, kad žieminių rapsų derlius bus visiškai sunaikintas.

„Pirmą kartą patyrėme stipraus sniego spaudimo ir šalnos žalas žieminių rapsų laukuose“, „prieš pat derliaus nuėmimą ledėkai per kelias minutes iškūlė rapsų laukus, vietomis nuostoliai siekė 100 procentų“, – apklausoje teigė rapsų augintojai.

„Audra nušmirgeliavo ką tik sudygusius augalus, teko dar kartą atsėti“, „mus paveikė lokali liūtis – užplakė pasėtus pasėlius ir augalai negalėjo išdygti“, – sakė kitų rūšių augalų augintojai.

„Audra, kruša, išgulimas javuose“, „išgulimas ir truputis iššalimo“, „kruša rapsuose“, „didelis kritulių kiekis, net 80 mm, kai viską plovė“, „miežių pagulimas“, „pavojinga vasara dėl sausros ir krušos“, – trumpai į klausimą apie 2020 metais patirtus iššūkius atsakinėjo ūkininkai.

„Pernai buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo Lietuvoje dominuojančių javų ir rapsų iki kukurūzų bei lubinų. Metai parodė, kad vyravusi nuostata, jog užtenka saugoti tik rapsų ir javų laukus, nebegalioja – svarbu apsaugoti visų augalų pasėlius“, – sako 14 metų Lietuvoje veikiančio pasėlių savidraudos fondo vadovas M. Rusteika.

Metai parodė, kad vyravusi nuostata, jog užtenka saugoti tik rapsų ir javų laukus, nebegalioja – svarbu apsaugoti visų augalų pasėlius.

Saugumas, ramybė, finansinis stabilumas

Atsakydami į klausimą, kaip pasėlių draudimas padeda valdyti žemės ūkio rizikas, ūkininkai kartojo tris dalykus: saugumas, ramybė, finansinis stabilumas.

Net 9 iš 10 ūkininkų sakė, kad apdraudę pasėlius „ramiau miega“, nes „turi mažiau rūpesčių“.

Stambių (daugiau kaip 400 hektarų), vidutinių bei smulkių (iki 200 hektarų) ūkių savininkai dalinosi tokia pasėlių draudimo patirtimi: „garantuoja apyvartinių lėšų srautus“, „ūkio pajamų dydžio garantija“, „apsaugo nuo ūkio bankroto įvykus didelei žalai“, „pasėlių draudimas padeda tuo, kad, atsitikus žalai, vis tiek kažkiek gauni draudimo išmokos“, „patyręs nuostolių, gavau draudimo išmoką, visiškai padengusią patirtus nuostolius“ ir kt.

„Nesvajojam, kad atsiras nuostoliai, bet, o jeigu nuostoliai? Todėl draudžiame dėl garantuotų pajamų. Apsidraudžiam pasėlius ir ramiai miegam. Jei nutinka bėda, tai pasėlių draudimas pagelbėja“, – sakė vidutinio dydžio ūkio savininkas iš Kauno rajono.

„Turiu didelį ūkį, 1400 hektarų, esu įkūręs ŽŪB, ūkis yra verslas, ir žiūriu kaip į verslą – todėl pasėlius draudžiu“, – sakė Joniškio rajono ūkininkas. 

„Pradžioje galvojau „kokie dideli pinigai, juokinga, butą Kelmėje nusipirkčiau“, bet vieną kartą gamta iškrėtė išdaigą ir dabar net nekeliu klausimo dėl pasėlių draudimo“, – sakė su šeima 700 hektarų valdanti ūkininkė.

Jaunesnio amžiaus ūkininkai argumentavo, kad draudžiasi, nes „galvoja apie ateitį“.

„Ūkininkaujant rizika – didelė, o pasėlių draudimas nuostolius sumažina, padeda juos apsaugoti nuo nepalankių gamtos reiškinių, mąstant ilgalaikiai“, – sakė trečius metus ūkininkaujantis vyras iš Šakių rajono.

Jauniesiems ūkininkams taip pat itin svarbu taupyti laiką: „laikas – pinigai, o pasėlių draudimas reiškia mažiau rūpesčių“.

Susimąstyti priverčia nuostoliai

Metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad apie pasėlių draudimo naudą žemdirbius priverčia susimąstyti jų arba pažįstamų ūkininkų patirti nuostoliai. Respondentai taip pat atsakė, kad pasėlius ėmė drausti tada, kai pradėjo atidžiai skaičiuoti savo išlaidas, kurios „sudedamos į laukus“.

„Manau, kad pasėlių nedrausti negalima, nes juk žemės ūkio techniką draudžiu. Pasėlių draudimas prilygsta 3 kombainų draudimui, bet techniką dar gali apsaugoti, o nuo nepalankių meteorologinių reiškinių pasėlių neapsaugosi“, – komentavo Širvintų ūkininkas.

Keičiasi nuostatos

Daugiau kaip 5 metus savo pasėlius draudžiantys ūkininkai teigė, kad pasėlių draudimą jau laiko standartu ir prilygina privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.

„Ši apklausa parodė ir kintantį žemdirbių mąstymą: anksčiau galvodavo, kad pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui apsaugoti pasėlius, pastarieji metai ūkininkams rodo, kad geriau pirma pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o toliau jau dirbti žemę. Dar viena kintanti nuostata – vis daugiau žemdirbių savo ūkius suvokia kaip verslą, o ne šiaip užsiėmimą ar pramogą“, – sako M. Rusteika.

Draudimo išmokų šuolis

Pasėlių savidraudos fondas kokybinėje apklausoje individualius interviu rengė su ūkininkais iš Akmenės, Alytaus, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolė, Panevėžio, Plungės, Prienų, Raseinių, Šakių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ dirba jau 196 metus, turi 10 filialų su daugiau kaip 100 tūkst. narių–ūkininkų 10-yje Europos Sąjungos šalių: Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

Per 2020 metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).

LB valdybos narys Gediminas Šimkus pirmadienį Seimo Audito komiteto posėdyje sakė, kad 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės (RFF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su ateities DNR ekonomikos plano įgyvendinimu, bus patirtos.

„Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 metais išlaidos naujų ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų. Iš jų pusė finansuojama RFF lėšomis, bet girdime, kad yra politinis disputas, kuris tą valstybės paramos klausimą padaro keblesnį iš ES pusės“, – sakė G. Šimkus.

„Kita vertus, tiek RFF, tiek dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, nėra patvirtintos. Yra rizika, kad ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RFF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebūtų gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RFF, ateities ekonomikos DNR plano projektai turėtų būti finansuojami iš kitų projektų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, minėta rizika mažėtų, jei biudžeto projekte būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RFF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RFF patvirtinimą. Tiesa, tokiu atveju, ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kokia planuota, nebūtų įgyvendintas.

Pasak jo, kita rizika yra susijusi su atidėtų mokesčių gražinimu.

„Projektuose numatyta, kad apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, likusi suma bus grąžinta per 1–3 metus. Mokesčių mokėtojai turi galimybę paprašyti pirmą įmoką nukelti vieniems metams. Atsižvelgdami į dabartinę pandeminę situaciją, jos suintensyvėjimą, esame tos nuomonės, kad nemažai įmonių gali norėti pasinaudoti šia galimybe, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimo būtų gauta tik 2022 metais“, – sakė G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, taip pat yra rizika, kad valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės nei planuojama dėl didesnių nei numatyta pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų išlaidų.

„Daugelis kovai su COVID–19 ir jos padariniams patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 metų pradžios. Vis dėlto tęsiantis situacijai, kokia yra dabar, tam tikros priemonės galios, o lėšos bus reikalingos ir 2021 metais. Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 metais“, – nurodė G. Šimkus.

Jo teigimu, taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su ateities ekonomikos DNR planu.

„Nors pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys yra iš esmės teisingos, tačiau svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitinka strategines kryptis, kurioms jie yra priskiriami. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jei dauguma ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus RFF planą“, – sakė G. Šimkus.

Valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 276 mln. eurų, iki 3,55 mlrd. eurų. Savivaldybės galės turėti biudžetų deficitus, neviršijančius 1,5 proc.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Antradienį valstybės biudžeto projektas bus pirmą kartą svarstomas Seimo posėdyje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigė, kad Lietuva privalo būti pasiruošusi grėsmėms, nors dabar yra pasirengimo planai, jie turi būti įgyvendinami praktiškai.

„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, kad šiandien Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę ir Lietuva turi apie galimus saugos pažeidimus informuoti tarptautinę bendruomenę ir siekti užtikrinti saugą ir saugumą regione ir Lietuvoje“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas D. Kuliešius.

Pasak jo, Astravo AE yra pažeidusi tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus, tarptautines konvencijas, yra neįgyvendinti streso testų rekomendacijų reikalavimai, todėl Lietuva vertina, kad elektrinė šiuo metu kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasak jo, Astravo AE yra pažeidusi tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus, tarptautines konvencijas, yra neįgyvendinti streso testų rekomendacijų reikalavimai.

„Darbotvarkėje buvo du svarbūs klausimai. Pirmasis susijęs su civiline sauga. Mūsų posėdyje buvo pristatyta situacija, turimi planai ir sutarta, kad civilinės saugos sistemos efektyvumas yra tikslas, kurį mes turime pasiekti. Tai reiškia, kad turimi planai yra gerai, bet turime juos išbandyti praktikoje, kaip jie veikia. Turime atsižvelgti į tai, kad dėl turimos COVID-19 pandemijos yra poreikis atnaujinti turimus rezervus (...)“, – sakė patarėjas.

Jo teigimu, taip pat VGT posėdyje tartasi, kaip užtikrinti, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinės, pagaminta elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką.

„Buvo susitarimas užtikrinti Lietuvos elektros sistemos savarankiškumą ir įgyvendinti kitas priemones, kurios garantuotų mūsų elektros sistemos didesnį saugumą“, – teigė D. Kuliešius.

Artėjant galimai Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje veiklos pradžiai, prezidentas sušaukė VGT. Jos posėdis inicijuotas siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, praneša Prezidentūra.

VGT posėdyje be nuolatinių narių dalyvavo energetikos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Ketvirtadienį paskelbta, kad branduolinę jėgainę statanti Rusijos korporacija „Rosatom“ planuoja ją „fiziškai įjungti“ rugpjūčio pradžioje, apie tai pareiškė jos vadovas Aleksejus Lichačiovas kreipimesi įmonės svetainėje.

Atominė elektrinė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 MW, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.

Pacientų skaudulius ir žmones varginančius klausimus išklauso ir patarimų duoda Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narės, į kurias dažniausiai ir kreipiasi pacientai, kasdien susiduriantys su iššūkiais.

„Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė sako, kad per karantiną skambučių ir prašymų patarti, paaiškinti ir padėti, sulaukia labai daug – tam susikūrė ir grupės socialiniuose tinkluose, kur dalijamasi svarbia informacija dėl vaistų išsirašymo nuotoliniu būdu, dalinamasi ir patirtimis bei patarimais.

Dializuojami pacientai, tie, kurių inkstai neveikia ir kas antrą dieną turi lankytis dializės centruose, turi būti ypač saugomi nuo infekcijų. Tačiau tą padaryti sunkiai sekasi – apsaugos priemonių turi retas pacientas, transporto priemonėse sudėtinga išlaikyti atstumą. Turint galvoje, kad dializės centruose turi lankytis vyresni žmonės, kurie serga ir lėtinėmis ligomis, tai jų apsauga turėtų būti ypač kruopšti.

Ima Juodienė, Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno Gyvastis“ pirmininkė, sako, kad ir apsauga šiems žmonėms ir visokia pagalba – gyvybiškai būtina, nes žmonės panikuoja dėl to, kad jų apsauga yra jokia: 

„Į dializės centrus autobusiuke juos veža po 5 ar 7, apsaugos priemonių jie neturi. Yra pacientų, kurie gavo po vieną kaukę. Tačiau kai reikia važiuoti atlikti dializių po 2 – 3 kartus per savaitę, tai ta viena kaukė yra tas pats kas nieko. Tai ir galvojam, kad esam vieni iš tų „surūšiuotų“, deja“. Rūpindamiesi likimo bičiuliais ir ieškodami išeičių, „Kauno Gyvastis“ nariai sutelkė savo artimuosius ir draugus – paprašė paaukoti pinigų respiratoriams: „Užsakėme 2000 respiratorių iš Kinijos, juos turi balandžio pradžioje pristatyti. Tokiu būdu stengiamės gesinti apsaugos priemonių stygiaus gaisrą. Na žinoma, dar už tą apsaugą turėsime sumokėti ir pridėtinės vertės mokestį, ir akcizą – bus auksiniai respiratoriai. Bet kitos išeities neturime“, – sako I.Juodienė.

Dar vienas svarbus dalykas, apie ką būtina kalbėti – tai psichologinė pagalba. „Kauno Gyvastis“ rūpinasi ir šia sritimi: „Iškart paskelbus karantiną savo nariams išsiuntėme trumpąsias žinutes su kvietimu kreiptis, jei kažko reikia – patarimų ar pagalbos. Kartą per savaitę siunčiame tokias žinutes – kad žmonės nesijaustų palikti likimo valiai. Net ir psichologė yra visada on line – kai pacientai kreipiasi, ji pasirengusi talkinti“, – pasakoja su transplantuotu inkstu gyvenanti I. Juodienė. – Mums talkina ir pagalbininkai, kurie yra sveiki ir gali parūpinti medikamentų ar maisto produktų iš parduotuvės nupirkti. Svarbu, kad žmonės kreiptųsi. Mes, sergantieji, turime palaikyti ir paremti vieni kitus, nes iš kitur pagalbos nesulaukiame“.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM vadovas Artūras Bagotyrius kviečia visus, kurie savo aplinkoje turi ar pažįsta transplantacijos laukiantį recipientą ar gyvenantį su transplantuotu organu, parūpinti jiems maisto produktų ar medikamentų, kad šie žmonės galėtų neiti į viešas vietas – į vaistinę, parduotuvę – kur tikimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra labai didelė: „Padėkime jiems apsisaugoti. O būdami kartu namuose su savo artimaisiais, pasikalbėkite apie organų donorystę ir kviečiu užpildyti sutikimą elektroniniu būdu“.

Europos Komisija siūlo Sanglaudos politikos lėšas Lietuvai 2021-2027 metais mažinti 24 proc., o Suomija – 27 proc. Tokie pasiūlymai, Lietuvos manymu, yra „neteisingi ir nepriimtini“, pirniausia atsižvelgiant į regionų išsivystymo skirtumus šalyje, pranešė Finansų ministerija.

„Šiandien susiduriame su nepakankamu darbo jėgos produktyvumu, visuomenės senėjimu, aukštųjų technologijų proveržio trūkumu. Tai yra veiksniai, dėl kurių kyla reali rizika patekti į vidutinių pajamų spąstus. Drastiškas ES paramos mažinimas ją tik sustiprintų“, – pranešime sakė V. Šapoka, Briuselyje susitikęs su už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga eurokomisare Elisa Ferreira (Eliza Fereira).

Susitikime aptartos derybos dėl ES 2021-2027 metų daugiametės finansinės programos, naujosios EK prioritetai.

Komisarės E. Ferreiros pastebėjimu, derybos vyksta išties sudėtingomis aplinkybėmis, tačiau tikimasi sėkmingo rezultato.

„Turbūt nėra labai didelis netikėtumas, kai žmonės sako, jog tas lėšas galima panaudoti pensijoms, socialinei apsaugai, kitiems dalykams, kurie atrodo arčiau savų marškinių ir kūno. O krašto apsaugos poreikiai atrodo antraeiliai: žmonės galvoja, kad viskas bus gerai, niekas mūsų nepuls (...), bet aš vis tiek vertinu rizikas, kurios kaupiasi apie Lietuvą. Jos – labai rimtos, ir aš nematau jokio situacijos pagerėjimo per pastaruosius metus“, – interviu delfi.lt sakė valstybės vadovas.

Pasak G. Nausėdos, įtampa regione kaupiasi įvairiuose lygmenyse.

Aš vis tiek vertinu rizikas, kurios kaupiasi apie Lietuvą. Jos – labai rimtos, ir aš nematau jokio situacijos pagerėjimo per pastaruosius metus.

„Matau, kad įtampa regione didelė, agresija juntama ne tik karine, bet ir hibridine, kibernetine forma. Ją jaučia net ir toli į vakarus nuo mūsų esančios Europos šalys. Visa tai ignoruoti ir sakyti „gyvenkime draugiškai“ bei visus pinigus panaudoti kitiems dalykams būtų naivu ir neatsakinga, žvelgiant iš saugumo pozicijų“, – aiškino prezidentas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad partijų pasirašyto susitarimo krašto apsaugai skiriamas lėšas didinti iki 2,5 proc. BVP būtina laikytis, tačiau, atkreipė dėmesį prezidentas, paisant ir žmonių nuomonės.

„Mes, politikai, privalome paisyti žmonių nuomonės, ir manau, kad kiekvienais metais, nepaisant to politinio susitarimo, vyks diskusija tarp politinių partijų dėl krašto apsaugai skirtų lėšų. Tada bus galima įvertinti, kiek esame pajėgūs įgyvendinti nacionalinį susitarimą. Bet kuris nukrypimas nuo nacionalinio susitarimo – tai smūgis būsimiems nacionaliniams susitarimams. Jei pradedame negerbti tų dokumentų, kuriuos priimame, vadinasi, būsimi nacionaliniai susitarimai turės „prigimtinę nuodėmę“: visi galvos, kad ir jų laukia toks pat likimas. Taip diskredituojamas nacionalinio susitarimo instrumentas“, – Delfi portalui kalbėjo G. Nausėda.

Reikia derybų su dėstytojais ir mokslininkais

Nevykdant duotų pažadų akademinei bendruomenei atlyginimus kelti bent 10 procentų ir šiai galvojant apie streikus, prezidentas G. Nausėda sako, kad Vyriausybės atstovams vertėtų vėl sėsti prie derybų stalo su dėstytojų ir mokslininkų atstovais. Prezidentūra yra pasiryžusi tarpininkauti.

„Manau, vertėtų grįžti prie derybų stalo, ir aš labai tikiuosi, kad tos derybos bus konstruktyvios. Aš esu už dialogą ir skatinsiu abi puses ieškoti sutarimo be tarpusavio kaltinimų. Jei tam reikės mūsų paslaugų tarpininkaujant ar moderuojant, mes esame pasirengę tai padaryti“, – interviu portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

Aš esu už dialogą ir skatinsiu abi puses ieškoti sutarimo be tarpusavio kaltinimų.

Vyriausybės atstovai ateinančiais metais žadėjo akademinės bendruomenės atlyginimus kelti bent 10 procentų. Tačiau paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžete papildomų pinigų dėstytojų, mokslininkų algoms nėra.

Akademinei bendruomenei pasipiktinus dėl sulaužyto pažado, premjeras Saulius Skvernelis rodė pirštu į universitetų negeroves: „Mes paklauskime akademinės bendruomenės, (…) kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo yra komercializuota, (…) kaip mūsų studentus graibsto verslo organizacijos.“

Prezidentas G. Nausėda užsimena, kad, akademinei bendruomenei žadant kelti atlyginimus, papildomų sąlygų greičiausiai pateikta nebuvo.

„Manau, visada galima atrasti dalykų, kuriuos akademinė bendruomenė galėtų pagerinti. Bet nežinau, ar jie buvo keliami kaip išankstinis reikalavimas tariantis dėl tų pažadų, apie kuriuos šiandien kalbame. Pažadai jau pateikti, o dabar kalbame apie tai, kad ne visai galime juos įgyvendinti, nes turime papildomų reikalavimų“, –  sakė G. Nausėda.

Pasiduodame įtakai

Kibernetinėje erdvėje apvogti bandoma kiekvieną dieną. Žvilgtelėkite į elektroninio pašto dėžutės brukalų skiltį – joje gali rasti sveikinimų laimėjus loterijoje, neįtikėtinai gerų paskutinės minutės pasiūlymų ar dosnų pasiūlymą investuoti jūsų pinigus, taip pat žinomų įmonių pranešimus imituojančių laiškų ir kitų panašių mėginimų apgauti. Viliojančių reklamų pasiūlymų su neaiškiomis nuorodomis apsčiai sulaukiame ir socialiniuose tinkluose.

Nors užtektų kiek atidžiau panagrinėti gautą pasiūlymą, kad įžvelgtume apgaulę, visgi pasiduodame įtakai ir puolame vykdyti nurodytus veiksmus. Kodėl taip pasielgia net ir tie, kurie sakosi girdėję apie tokius sukčiavimus ir ne kartą juos sėkmingai ignoravę? Teigiama, kad nuo tokių sukčių žmonės dažniausiai nukenčia dėl dviejų priežasčių: išgąsčio arba noro pasinaudoti geru pasiūlymu. Ir vienu, ir kitu atveju adrenalinas skubina veikti. Noras skubiai veikti gali užvaldyti pamačius reklamą, siūlančią įsigyti jums labai patinkantį daiktą už itin mažą kainą, su prierašu, kad akcijos laikas tuoj baigsis. Skubame pirkti ir net nepastebime, kad elektroninė parduotuvė nėra tikra. Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Norėję įsigyti pirkinį už kelis kartus mažesnę negu rinkos kainą, galiausiai tuos pinigus tiesiog padovanojame sukčiams.

Manipuliuoja emocijomis

Budrumą prarandame ir tada, kai aplanko blogos žinios. Klasikinis pavyzdys: sulaukiate pranešimo, kad artimas žmogus sukėlė avariją, todėl jam skubiai reikalingi grynieji. Arba sulaukiate skambučio iš teisėtvarkos atstovu prisistačiusio sukčiaus, prašančio padėti sustabdyti galimą nusikaltimą ir tuoj pat atskleisti savo prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis.

Manipuliavimas emocijomis yra subtilus, bet galingas įrankis, todėl užkibti ant sukčių kabliuko gali bet kas, net ir tie, kurie sako turį tam imunitetą. Tokių ir panašių sukčių atakų, kurios yra vykdomos pasitelkiant vadinamąją socialinę inžineriją, kai auka yra suklaidinama ir pati, neįtardama klastos, sukčiams atiduoda savo pinigus ar savo duomenis, ateityje tik daugės. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, todėl žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs saugodami savo duomenis.

Atspėja slaptažodžius

Kalbant apie duomenų apsaugą internete, norisi pirmiausia priminti apie slaptažodžių saugumą. Vis dar neretai slaptažodžius sukčiai sužino paprasčiausiu būdu – juos atspėja. Sutikite, klasika tapusį slaptažodį Qwer123456 atspėti paprasta. Saugoti prisijungimo prie įvairių paskyrų internete duomenis tampa dar svarbiau sukčiams išmanėjant ir ieškant naujų sukčiavimo būdų apie kuriuos mažai dar kas žino. Pavyzdžiui, socialinių tinklų paskyrų vagystės.

Net jei ir neturite daug sekėjų socialiniame tinkle "Facebook", gavę prieigą prie jūsų paskyros sukčiai gali padaryti nemažai žalos. Pirmiausia, jie gali parduoti jūsų (kartu su kitų pavogtų paskyrų) duomenis vadinamajame tamsiajame internete. Kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali jūsų vardu mėginti pasiskolinti pinigų iš jūsų draugų, prisijungti prie kitų tinklalapių, prie kurių anksčiau jungėtės naudodami "Facebook". O jeigu per savo paskyrą perkate reklamą, jūsų pinigai gali būti nukreipti trečiųjų šalių sukurtų puslapių reklamai.

Papildomas kodas

Slaptažodis turėtų būtų sudarytas bent iš aštuonių simbolių, tarp kurių būtų ir raidžių, ir skaičių. Jį galėtų sudaryti ir sakinys – kuo daugiau simbolių, tuo sunkiau jį atspėti. Be to, jau dabar daugelis didžiųjų interneto bendrovių siūlo dviejų veiksnių autentifikaciją – naudokitės ir ja. Jungiantis su dviejų faktorių autentifikacija prie paskyrų teks įvesti ne tik slaptažodį, bet ir papildomą kodą, kurį gausite į savo išmanųjį telefoną. Kodas yra vienkartinis, generuojamas jums jungiantis prie paskyros. Žinoma, toks prisijungimas nebus patogus, jei esate įpratę naudotis slaptažodžio įsiminimo galimybe arba prie visų savo paskyrų jungiatės su tuo pačiu slaptažodžiu, tačiau taip užsitikrinsite daugiau saugumo.

Metas pripažinti, kad laikai, kai gyvenimas internete galėjo būti santykinai saugus ir be papildomų aktyvaus saugumo priemonių, ko gero, jau negrįžtamai praėjęs, todėl vis dažniau teks rinktis – daugiau saugumo arba daugiau patogumo.

„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovas Aivaras Knieža pataria verslo rizikas, susijusias su eksportu į JK, įvertinti per kliento prizmę. „Vienas svarbiausių dalykų yra suvokti, su kokiais iššūkiais dabar susiduria užsakovai, tad glaudus bendradarbiavimas su jais gali padėti suprasti jų lūkesčius ir poreikius. Jei įmanoma, bandykite spręsti jų problemas, bet nepamirškite įvertinti ir to, kaip klientų veiksmai ir planai paveiks jūsų verslą. Vienais atvejais, tai gali padėti apsispręsti dėl tolimesnio darbo su JK rinka. Kitais atvejais, tai gali atverti naujų galimybių persiderant kainas ir užsakymų kiekį“, – sako A. Knieža.

Su britų partneriais pasidalijo rizikos kaštais

Natūralius vaikiškus čiužinius į Jungtinę Karalystės eksportuojančios įmonės IVO direktorius Viktoras Verpetinskis sako, kad Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos yra pasiruošęs, o ir verslo partneriai britai nedemonstruoja nerimo.

„Verslo perspektyvas visuomet vertinu iš karto trejiems-penkiems metams į priekį, apskaičiuodamas rizikas ir jų galimus kaštus. Po referendumo dėl „Brexit“, kai stipriai krito svaro kursas, rizikos kaštus pasidalijome taip: aš pasiūliau produkciją už šiek tiek mažesnę kainą, o jie prisiėmė atsakomybę mokėti už atsirasiančius muitus ir kitus kaštus“, – sako V. Verpetinskis.

Vertinant trumpuoju laikotarpiu, naudos iš tokio rizikų pasidalijimo nebuvo, tačiau tai sustiprino tarpusavio pasitikėjimą. „Mes britams padėjome tuo metu, kai jiems buvo sunku, o dabar jie mums gražina dividendus – moka gerą kainą už mūsų gaminius, nors Kinijoje galėtų nusipirkti ir pigiau, didina užsakymus, kartu kuriame naujus produktus. Mūsų kuriami ir į rinką išleidžiami nauji produktai ten vertinami puikiai, turime ir Jos Didenybės apdovanojimą“, – sako IVO vadovas.

Jo teigimu, britų partneriams galutinis susitarimas dėl „Brexit“ scenarijaus neturi reikšmės, nes augimas toks spartus kad jie pasirengę pergyventi bet kokius iššūkius. IVO vadovas situaciją vertina optimistiškai. „Visas sutartis su klientais Jungtinėje Karalystėje esame pasirašę eurais, turime EORI kodą, mūsų produkcijos vežėjas turi muitinės sandėlius ir muitinės tarpininkus, tad po kurio laiko nebent gali padidėti transportavimo kaštai, kuriuos taip pat prisiima JK partneriai“, – vertina V. Verpetinskis.

Jungtinė Karalystė buvo pirmoji užsienio kryptis įmonei, o šiuo metu eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro apie du trečdalius visos eksportuojamos produkcijos. „Eksportuojame į Daniją, Vokietiją, plečiame geografiją į Švediją, JAV ir Japoniją ir priklausomybę nuo britų kaip svarbiausios eksporto krypties po truputį mažiname. Kita vertus, su klientais Jungtinėje Karalystėje verslo santykius esame užmezgę jau seniai, vieni kitus vadiname tiesiog partneriais“, – sako V. Verpetinskis.

„Brexit“ padėjo atsijoti klientus ir veiklos prioritetus

Siuvimo paslaugas teikianti įmonė VIKE nuo praėjusių metų vidurio orientuojasi tik į Jungtinės Karalystės rinką ir plečia savo klientų ratą. „Matome, kad VIKE konkurencingumo kaina, puikia kokybe ir gerai organizuota logistika tenkina JK klientą ir sutartis su juo šiuo metu pratęsiama neterminuotam laikotarpiui, be to, pradedame darbą ir su dar vienu britų užsakovu“, – sako VIKE vadovė Viktorija Čeplikė, kurios įmonė su šia eksporto rinka dirba jau penkerius metus.

Anot jos, britų partneriai, veikiantys baldų sektoriuje, šalies išstojimui iš ES ruošiasi optimizuodami gamybą ir diegdami vadybos sistemą „Lean“. „Su klientais esame sutarę paslaugos – impilavimo maišų siuvimo – kainą, kuri dėl galimų muitų nekis. Bendradarbiaujame su patikima logistikos kompanija, kuri tvarko visus dokumentus, susijusius su muitine. Sandėliavimo mūsų gaminamiems produktams praktiškai nėra poreikio, tai kas savaitiniai užsakymai bei išvežimai. Jei būna retesni išvežimai ar didesni kiekiai produkcijos, gebame sutalpinti mums priklausomose patalpose be papildomų sandėlių nuomos“, – sako V. Čeplikė.

Nuo pat įmonės įkūrimo 2011 m. VIKE aktyviai siuvo drabužius, iš pradžių paslaugas teikė lietuviškoms įmonėms, o vėliau klientų ratą papildė užsienio, tarp jų ir britų, mados namai. V. Čeplikė pripažįsta, kad daugiausia nerimo buvo 2016 m. referendumo dėl JK narystės ES. „Užsakomų gaminių kiekiai ėmė mažėti, tačiau kainos nedidėjo, audiniai prastėjo. Jautėme vis didesnį chaosą organizuojant gamybos procesus“, – prisimena ji. Tai buvo viena priežasčių, kodėl įmonė pernai metais nusprendė nutraukti drabužių gamybą ir orientuotis į projektus tik baldų sektoriuje. Šiuo metu, V. Čeplikės teigimu, daugiausia problemų kelia krovinių perkėlimas iš Prancūzijos uostų Kalė bei Diunkerke. „Panašu, kad atidžiau tikrinami dokumentai, jau pasitaikė problemų su uždelstu kroviniu“, – sako V. Čeplikė.

2018 m. JK buvo tarp šešių svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų. Lietuvos baldų gamintojams JK yra ketvirta pagal dydį eksporto rinka, plastiko ir jų dirbinių gamintojams – trečia, o trąšų tiekėjams – antra. Palyginti su ankstesniais metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 11 proc. iki 886,5 mln. eurų.

Ekspertų vertinimu, tikimybė, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks be jokio susitarimo, siekia 33 proc. Tokias prognozes naujienų agentūra BNS sudarė, apklaususi septynis derybų eigą akylai sekančius skirtingų institucijų diplomatus, tarnautojus ir politologus.

BNS pristato tris pagrindines rizikas Lietuvai, jei įvyks „kietasis Brexitas“:

Britanijos lietuviai

Šiuo metu lietuviai gauna tas pačias garantijas, kaip ir britai, bet po išstojimo lietuviai taps trečiųjų šalių piliečiais. Tai atvers galimybę mažinti pašalpas, numatyti reikalavimą įsidarbinti per tam tikrą laiką, išsiųsti teistus asmenis. Britų vyriausybė gali mėginti iš viso imigrantų katilo „nusigraibyti grietinėlę“ – pasilikti ekonomiškai aktyviausius žmones, o kitiems sudaryti itin prastas sąlygas. Ilgainiui britai gali numatyti skirtingas taisykles Vakarų ir Rytų europiečiams, sudaryti geresnes sąlygas piliečiams iš tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kad pastarosios išsaugotų ten gausiai gyvenančių britų teises.

Kliūtys verslui

Su kliūtimis susidurs verslininkai, eksportuojantys į Britaniją ar importuojantys prekes iš ten. Dėl muitų tarifų prekės gali pabrangti, dėl patikrų – strigti prekių pristatymas. Rizikų mato vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, problemų gali kilti baldus eksportuojančiai „Narbuto“ įmonių grupei. Papildomas krūvis atsiras Lietuvos muitinei, šiuo metu girdėti skirtingų nuomonių, ar ji tam pasiruošusi. Prekybą gali paveikti svaro kurso svyravimas – jei jis smuks, importas į Jungtinę Karalystę pabrangs, sumažės britų perkamoji galia. Tikėtinas ir antrinis poveikis – „Brexitas“ sulėtins ūkio augimą tose šalyse, kurios yra pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos. 

Geopolitika

Piktos skyrybos nepasiekus susitarimo gali ilgam apnuodyti Britanijos santykius su žemynine Europa. Pasitraukus britams, susilpnės Europos Sąjungos karinė galia, žvalgybos pajėgumai, neliks stipraus balso už didesnį amerikiečių buvimą Europoje. Po „Brexito“ susilpnės pasipriešinimas mokesčių harmonizavimo idėjoms, glaudesniam bendradarbiavimui gynybos srityje. Lietuva iki šiol buvo skeptiška šioms iniciatyvoms, tad gali atsirasti akstinas peržiūrėti savo poziciją.

„Mes dar kartą pabrėžiame, jog Rusijos energetikos eksporto projektuose dalyvaujančios bendrovės užsiima tuo, kas smarkiai susiję su sankcijų rizika. Galiausiai, įmonės, remiančios „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ tiesimą, aktyviai kenkia Ukrainos ir Europos saugumui“, – JAV ambasadoriaus laišką cituoja Vokietijos leidinys.

R. Grenellas akcentavo, jog „dujotiekis turi rimtų geopolitinių pasekmių mūsų Europos sąjungininkams ir partneriams“.

„Šie partneriai reiškia susirūpinimą dėl vis agresyvesnės Rusijos elgsenos, ypač dėl energijos išteklių naudojimo kaip politinių ir ekonominių poveikio priemonių“, – teigiama JAV ambasadoriaus laiške.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministerija šį laišką sukritikavo, pabrėždama, kad tokie veiksmai kertasi su diplomatinėms normoms.

Savo ruožtu R. Grenello atstovas pareiškė, jog šis laiškas neturėtų būti traktuojamas kaip grasinimas, o turėtų būti suprantamas kaip „skaidrus JAV politikos pranešimas“.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą ir leistų eliminuoti Ukrainą kaip jų tranzito valstybę.

„Nord Stream 2“ projektas kelia nuogąstavimus, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje. Jam aktyviai priešinasi kai kurios Europos Sąjungą narės, tarp – Lietuva ir Lenkija, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.

JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.

JAV Atstovų Rūmai gruodį priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas nepritarimas „Nord Stream 2“, nes jis padidintų Maskvos įtaką aprūpinant Europą energijos ištekliais. Netrukus po to pranešta, kad apie 40 JAV senatorių teiks svarstyti panašaus turinio rezoliuciją. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tiesiogiai raginamas bendradarbiauti su Kongresu ir Amerikos sąjungininkais, „kad Rusijos Federacija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos“.

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Be to, kelios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.