Gran Kanarijoje (Ispanija) vykstančių varžybų ketvirtoje grupėje Lietuvos komanda per keturis plaukimus surinko 18 taškų ir užėmė pirmą vietą. Kitose pozicijose liko Pietų Afrikos Respublikos (PAR, 16 tšk.), Čekijos (10 tšk.) ir Omano (6 tšk.) atstovai.

„Pirma vieta – puikus rezultatas. Po netobulo starto per pirmą plaukimą gerai išnagrinėjome visą informaciją apie akvatoriją, pasirinkome tinkamus sprendimus, efektyviai manevravome, visa komanda dirbo iš širdies“, – džiaugėsi Emilis Valentinaitis.

Lapkričio 16-ąją – šešioliktfinalis. Mūsų šalies buriuotojai tęs kovą kartu su Slovėnijos, Kanados ir Japonijos komandomis. Dvi daugiausia taškų surinkusios įgulos keliaus į aštuntfinalį.

„Gyvename griežtu sportiniu režimu, tad šiek tiek pavargome. Atsikvėpsime, nueisime į sporto salę ir, žinoma, susipažinsime su naujais varžovais“, – teigė R. Milevičius.

Kartu su juo „SSL Team Lithuania Scandagra“ rinktinei atstovauja olimpietis Raimondas Šiugždinis, Karolis Janulionis, Klaudio Kliučinskas, E. Valentinaitis, Kristoforas Akromas, Simonas Jeršovas, Andrius Ramonaitis ir Martinas Volkovickis.

Šešioliktfinalyje taip pat startuos Estijos komanda – ji varžysis su Austrijos, Bahreino ir Malaizijos atstovais.

„SSL Gold Cup“ lenktynės rengiamos pasaulio futbolo čempionatui būdingu formatu: rinktinės, sudarytos iš geriausių kiekvienos valstybės buriuotojų, atkrintamųjų varžybų keliu siekia pagrindinio tikslo – finalo, kuris numatytas gruodžio 3-iąją.

Akcentas – taika Ukrainoje

2023-iųjų sausio 15-ąją Alikantėje (Ispanija) startuosiančiame viename iš trijų pasaulinės buriavimo organizacijos „World Sailing“ reikšmingiausių renginių – „The Ocean Race“ varžybose – plevėsuos ir Lietuvos vėliava.

Greta penkių „IMOCA“ klasės jachtų, besivaržysiančių „The Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį, išsirikiuos ir „VO65“ jachtos, sieksiančios „The Ocean Race VO65 Sprint Cup“ trofėjų.

„The Ocean Race“, savo rangu prilygstančios „Amerikos taurės“ varžyboms ir olimpinėms žaidynėms, atrodė kaip neįveikiamas buriavimo sporto Everestas. Šiandien esame pakeliui į šią istorinę viršūnę. Tačiau dėl įvykių Ukrainoje bet kokie asmeniniai ar nacionaliniai džiaugsmai ir pasiekimai nuvertėja. Vienintelė ir pagrindinė mūsų visų svajonė – taika Ukrainoje. Todėl norime, kad mūsų svajonės išsipildymas bent dalele prisidėtų ir prie Ukrainos svajonės. Tvirtai tikime, kad taika į Ukrainą sugrįš, kad ši šalis vėl klestės ir kad dėl to reikia stengtis jau šiandien“, – teigė „Ambersail 2“ komandos vadovas Raimundas Daubaras.

Bendradarbiaudama su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsteigtu fondu „United 24“, „Ambersail 2“ komanda į milijonus žiūrovų visame pasaulyje sutraukiančią „The Ocean Race“ auditoriją žengs kviesdama prisidėti prie karo nusiaubtos Ukrainos atstatymo.

„Daugeliui žmonių karas Ukrainoje tapo foniniu dalyku. Tačiau sportas negali būti dar vienas pabėgimo nuo tikrovės būdas. Norime pasauliui priminti, kad Ukrainai jau šiandien reikia pagalbos siekiant atstatyti tai, kas sugriauta, ir atkurti normalų gyvenimą šalyje. „The Ocean Race“ – globali platforma šiai Ukrainos atstatymo žiniai skleisti“, – teigė R. Daubaras.

Prestižinis šansas

Pasak „Ambersail 2“ globalios programos vadovo Regimanto Buožiaus, tai, kad Lietuva gavo vardinį kvietimą startuoti „The Ocean Race“ specialiai „VO65“ jachtoms šiemet įsteigtoje įskaitoje – didelis mūsų šalies įvertinimas pasauliniu mastu.

„Ambersail 2“ – viena pajėgiausių lenktyninių jachtų pasaulyje, sukurta varžytis vandenynuose.

„Mes esame nedidelė jūrinė valstybė. Tačiau per pastaruosius dešimt metų turėjome „VO60“ klasės jachtą „Ambersail“, kuri tapo Lietuvos vizitine kortele skirtinguose pasaulio uostuose, turime Roką Milevičių, dalyvavusį „The Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį, o pastaruosius metus aktyviai buriuojame „VO65“ klasės jachta ir prisidedame prie „The Ocean Race“ vystomų tvarumo projektų, ypatingą dėmesį skiriančių vandenynų ekologijai. Mūsų pastangos ir entuziazmas tikrai matomi, o didžiulis „The Ocean Race“ palaikymas liudija, kad per kelerius metus bendradarbiavimo įrodėme: Lietuva atitinka aukščiausius šių varžybų organizatorių keliamus vertybinius ir profesionalumo standartus“, – kalbėjo R. Buožius.

Jis pripažino, kad pastarieji keleri metai buvo sudėtingi: pandemija, karas Ukrainoje, prastėjanti ekonominė padėtis vertė beveik nuleisti rankas. Vis dėlto, gavusi vardinį kvietimą iš „The Ocean Race“, sužinojusi apie „VO65“ klasei pasikeitusį, trumpesnį, varžybų formatą ir sulaukusi didžiulio organizatorių palaikymo, mūsų komanda nedvejojo: privalo startuoti.

„Turime vieną pajėgiausių lenktyninių jachtų pasaulyje – „Ambersail 2“ yra sukurta varžytis vandenynuose. Tad pasinaudoti išskirtiniu šansu – tai atiduoti duoklę pačiam laivui ir Lietuvai“, – sakė R. Buožius.

Kapitonas – olimpietis

Pasak „The Ocean Race“ startuosiančios „Ambersail 2“ kapitono, olimpiečio Roko Milevičiaus, Lietuva varžybose išsiskirs ir tuo, kad komanda bus suburta nacionaliniu pagrindu.

Tai neįprasta strategija tokio rango varžybose, kuriose įprasta, kad įgulos samdo profesionalus ir buriavimo žvaigždes.

Patirtis: „Ambersail 2“ kapitonas – olimpietis R. Milevičius./ Eduardo Bareikos nuotr.

„Mums tai bus didelis iššūkis, bet tikiu, kad įveikiamas. Labai džiaugiuosi, kad turėsiu šansą bent dalį savo patirties perduoti būtent jaunajai Lietuvos buriuotojų kartai. Su „Ambersail 2“ mes turime unikalią galimybę iš jaunimo užauginti vandenynuose galinčius lenktyniauti buriuotojus. Tikiu, kad šis projektas padės jiems tapti tokiais, kurie vėliau patys ves Lietuvos buriavimą į priekį“, – teigė R. Milevičius.

Pasak jo, mūsų komandoje bus ir keli užsienio buriuotojai. Tikimasi, kad, atsižvelgus į „Ambersail 2“ pasirinktą misiją, prisijungs ir dvi Ukrainos buriuotojos.

Šiuo metu tarp įgulos narių – „The Ocean Race Europe“ startavę ir didžiulę patirtį sukaupę pamainos vadas ir vairininkas Saulius Pajarskas, jaunosios kartos buriuotojai Domantas Juškevičius, Deimantė Jarmalavičiūtė, taip pat Jonas Drąsutavičius ir Lenkijos buriuotojas Wiktoras Kobrynas. Galutinė sudėtis paaiškės po treniruočių stovyklos Valencijoje.

Pirmas „The Ocean Race“ įskaitos etapas „VO65“ jachtoms drieksis nuo Alikantės iki Žaliojo Kyšulio. Kiti etapai lauks birželį – nuo Orhuso (Danija) iki Hagos (Nyderlandai) ir nuo Hagos iki Genujos (Italija). „VO65“ formato trofėjų iškovos ta komanda, kuri geriausiai pasirodys susumavus šių etapų ir uostuose vyksiančių pakrantės lenktynių rezultatus.

Įgula jau suburta

Kiekviena 56 šalių „SSL Gold Cup“ rinktinė sudaroma penkis buriuotojus parenkant komandos kapitonui, penkis skiriant pagal pasaulinį SSL reitingą, kuris nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius pagrindinių varžybų rezultatus.

Dėl besikeičiančio reitingo per pastaruosius metus bent porą kartų keitėsi ir Lietuvos rinktinės sudėtis. Vis dėlto komandos kapitonė G. Volungevičiūtė-Scheidt džiaugiasi, kad šiuo metu jau žinoma galutinė įgulos sudėtis, kuri stos prie starto linijos atkrintamosiose varžybose birželį.

„Buriuojant didesnėmis jachtomis labai svarbu ne tik kiekvieno komandos nario buriavimo įgūdžiai ir meistriškumas, tačiau ir tų kelių žmonių gebėjimas tapti iš tiesų vieninga komanda – kad manevrai būtų atliekami kartu, tiksliai, greitai, kad lenktyniaujant nekiltų pašalinių įtampų, kad kiekvienas žmogus ant denio ne tik atliktų savo darbą ir jaustų bendrą procesą, bet ir atmosferą“, – teigė G. Volungevičiūtė-Scheidt.

Pasak jos, labai džiugu, kad dauguma komandos narių dalyvavo abiejose ar bent vienoje treniruočių stovykloje, tad jau susipažinę su jachta ir buriavę drauge. Kapitonė pabrėžė, kad Lietuvos komandos išskirtinis bruožas, jog ji į sudėtį integravo labai skirtingą bagažą turinčius sportininkus – ir olimpiečius, ir komandinio buriavimo didesnėmis jachtomis patirties sukaupusius buriuotojus.

Galutinė rinktinės sudėtis, kuri startuos kvalifikaciniame „SSL Gold Cup“ varžybų etape: kapitonė G. Volungevičiūtė-Scheidt, komandos vadovas R. Milevičius, buriuotojai Raimondas Šiugždinis (1997 m. pasaulio ir Europos čempionas), Martinas Volkovickis, Tadas Žižys (2019-ųjų Lietuvos metų buriuotojas), Emilis Valentinaitis, Karolis Janulionis, Klaudio Kliučinskas, Kristoforas Akromas ir Andrius Ramonaitis.

Vėliau turės galimybę prisijungti ir šiuo metu visą savo energiją kovai dėl kelialapių į Paryžiaus olimpiadą skiriantys olimpiečiai Viktorija Andrulytė ar Juozas Bernotas, buriuotojas Martis Pajarskas.

Tarp varžovų – olimpietis

Pagal organizatorių planą, dalis didžiausių jūrinių valstybių, tokių kaip JAV, Didžioji Britanija ar Nyderlandai, iškart patenka į finalinį varžybų etapą, kuris planuojamas rudenį, o visos likusios, tarp kurių ir Lietuva, šių metų gegužę–birželį kovos dėl vietos tarp geriausiųjų.

Kvalifikacinės varžybos vyks pogrupiuose.

„Mūsų konkurentai – Slovėnijos ir Ekvadoro buriuotojai. Slovėnai turi nemažai buriavimo patirties kaip tik ta jachtų klase, kuria vyks „SSL Gold Cup“ varžybos. Šiemet jie laimėjo pirmą šios jachtų klasės taurės etapą „44 Cup Calero Marinas Lanzarote“ ir puikiai pasirodė bandomosiose „SSL Gold Cup“ varžybose“, – akcentavo R. Milevičius.

Pasak jo, už slovėnų komandos šturvalo stos vienas stipriausių šios šalies buriuotojų Vasilijus Žbogaras, kuris 2004 m., 2008 m. ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse yra iškovojęs du sidabro ir vieną bronzos medalį.

Patirtis: mūsų šalies rinktinėje – olimpiečiai R. Šiugždinis (kairėje) ir R. Milevičius / A. Noreikaitės nuotr.

Ekvadoro atstovai negali pasigirti iškiliais pasiekimais, tačiau „SSL Gold Cup“ varžyboms ruošiasi itin atsakingai. Pasak R. Milevičiaus, jie išnaudojo visas suteiktas progas apsilankyti „SSL Gold Cup“ organizuojamose treniruočių stovyklose.

Kryptingai dirbame, kad mūsų pasirodymas „SSL Gold Cup“ nesibaigtų atkrintamosiomis varžybomis.

Nepaisant numatomos stiprios konkurencijos, „SSL Team Lithuania“ komandos vadovas tiki: mūsų šalies rinktinė taip pat turi šansų patekti į „SSL Gold Cup“ finalus.

„SSL Gold Cup“ – tai futbolo pasaulio taurės analogas buriavime, tad varžybos vyks panašiu principu. Po atkrintamųjų varžybų iš kiekvieno pogrupio į finalus pateks po dvi komandas. Tad mūsų tikslas – aplenkti bent vieną mūsų pogrupio įgulą. Viskas įmanoma. Kryptingai dirbame, kad mūsų pasirodymas „SSL Gold Cup“ šį sezoną nepasibaigtų atkrintamosiomis varžybomis“, – teigė R. Milevičius.

Iš Kroatijos – į Šveicariją

Lietuvos buriuotojai lenktyniaus gegužės 31–birželio 3 d. Šveicarijoje, tačiau dar prieš šį startą komanda planuoja bendrą savaitės trukmės treniruočių stovyklą Kroatijoje.

„Žiemą kiekvienas ruošėmės individualiai – treniruodamiesi sporto salėje, nagrinėdami vaizdo medžiagą iš ankstesnių treniruočių stovyklų, tačiau startuoti norisi šviežiai atgaivinus komandinio darbo įgūdžius ir darniai integravus naujus komandos narius“, – sakė R. Milevičius.

Lietuvos rinktinė Kroatijoje treniruosis gegužės 24–28 d. ir iškart persikels į Šveicariją, kur pradės ruoštis „SSL Gold Cup“ startui.

„Gyvenime esu išbandęs daug ką: tenisą, plaukimą, karate ir visa kita. Bet labiausiai patiko buriavimas, kuris mano gyvenime atsirado netikėtai. Kai man buvo šešeri, tėtis vesdavosi žaisti tenisą, bet korte man būdavo nuobodu, todėl kartais su pusbroliu eidavome pažiūrėti į netoliese plaukiojančius laivelius.

Buvome maži, nelabai supratome, ką darome: prisirinkdavome akmenų ir mėtydavome į buriuojančius vaikus. Jie pasiskundė treneriui, o šis atplaukęs į krantą apibarė mus. Vėliau sužinojome, kad tai mano tėčio buvęs treneris.

Tad jis ir pasiūlė leisti mane į buriavimo treniruotes, kad nenuobodžiaučiau aplink teniso kortus. Ir jau nuo pačių pirmų pabandymų ši sporto šaka man labai patiko“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ prisimena buriuotojas.

Po apklausos – tarp geriausiųjų

Tai nėra vienintelis laimingas atsitiktinumas R. Milevičiaus karjeroje. Labai netikėtai jis pateko ir į olandų komandą „Brunel“, su kuria dalyvavo „Volvo Ocean Race“ regatoje.

„Atvykęs į Klaipėdą treniruoti vaikų, pamačiau skelbimą apie atranką į „Brunel“ komandą. Nusprendžiau dalyvauti, tačiau labiau iš sportinio intereso, nes daug vilčių neturėjau. Tiesa, kai užpildžiau pradinį gyvenimo aprašymą, pastebėjau, kad jame viskas atrodo labai neblogai – vien maksimalūs pasiekimai“, – laidoje pasakoja pašnekovas.

Po gyvenimo aprašymo buriuotojui teko pildyti galybę testų, dalyvauti interviu ir tik tuomet imta atlikinėti fizinio pasirengimo testus, vesti pas gydytojus, atlikinėti širdies, kraujo ir kitus tyrimus. Kiekvieno testo ir patikrinimo rezultatai vertinti balais, kuriuos susumavus paaiškėjo geriausieji.

„Nuvykęs pamačiau, kad apklausa ir fizinis testas man sekėsi puikiai, tačiau neramino vienas dalykas – kam olandams imti mane, kuomet toje pačioje atrankoje buvo ir pasaulio čempionų, ir olimpinių žaidynių prizininkų, ir apskritai aukštesnio lygio buriuotojų. Bet atranką praėjau ir tą padėjo padaryti profesionalus komandos organizuotumas“, – džiaugiasi sportininkas.

Mokslas padeda sportuoti

R. Milevičius pasakoja, kad buriuotojui būtina turėti greitą mąstymą, išmanyti taktiką, būti savarankišku, taip pat – azartišku bei nusiteikusiu kovai. Tačiau svarbiausia – užsispyrimas dirbti ir tobulėti, nes vien talento profesionalų sporte neužtenka.

„Mokykloje buvau labiau sportininkas, nei mokinys, – prisipažįsta pašnekovas. – Dėl to dabar labai gailiuosi, nes išties praleidau daug ir naudingų dalykų, kurių dabar reikia.

Tačiau mokyklų sistema tikrai pažengusi – jei esi išvykęs, visą informaciją gali rasti virtualioje erdvėje. Ir ja naudotis yra būtina, nes mokslas labai padeda sportui. Mano atveju, labai pravertė matematinės žinios, nes pats buriavimas ir jo taktika yra labai susiję su matematika.“

Naujasis iššūkis

Daugiau apie buriuotojo kelią R. Milevičius pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys televizijos kanalas TV6. Laidos pabaigoje jos vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis susirungs „Lietuvos mokyklų žaidynių“ partnerės „Maxima“ iššūkyje. Šįkart jis „berankio rankinio“ rungtyje kovos su Lietuvos rankinio rinktinės žaidėju Valdu Drabavičiumi.

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų. Projektą remia socialiai atsakingas prekybos tinklas „Maxima“.

Šįmet pirmą kartą projekto istorijoje bus pasiektas maksimalus norimas rezultatas – net 6 458–iems šalies antrokams bus suteikta po 32 plaukimo treniruotes baziniams plaukimo įgūdžiams įgyti.

Olimpietis buriuotojas Rokas Milevičius sako, kad vaikui svarbiausia susidraugauti su vandeniu nuo pat mažens ir jo nebijoti. Buriuotojas tikina, kad tai padeda kontroliuoti savo veiksmus ir emocijas netyčia įkritus į vandenį bei išvengti panikos nelaimingo atsitikimo metu.

Pagal statistiką plaukti moka tik kas penktas Lietuvos gyventojas. Pagrindinis tęstinio projekto tikslas – situaciją keisti, suteikiant plaukimo pagrindus mažiesiems šalies gyventojams.

"Šiandien savo šansus vertinčiau 50 su 50", – interviu "Kauno dienai" sakė R.Milevičius, prieš išvykdamas dviem savaitėms į Karibus, kur žiemos sezoną jėgas kaupia ir metų planus dėliojasi daugybė pasaulio buriuotojų.

2014–2015 m. regata aplink pasaulį R.Milevičiui buvo sėkminga – jo atstovaujama olandų komandos "Sailing Holland" įgula, jachta "Brunel" nuplaukusi 38 739 jūrmyles (apie 71 745 km), Geteborge (Švedija) finišavo antroji. Be to, Rokas trečią kartą gyvenime apiplaukė legendinį Horno ragą – piečiausią Pietų Amerikos žemyno kyšulį, kur susitinka Ramusis ir Atlanto vandenynai.

"Norėčiau tai pakartoti dar sykį", – teigė R.Milevičius, nors per pastarąjį pokalbį su "Brunel" kapitonu olandu Bouwe Bekkingu išgirdo ne vien įkvepiančių naujienų.

– Padėtis tokia: planuoju dalyvauti regatoje ir tam rengiuosi, tačiau dar yra daug nežinomųjų, – kalbėjo R.Milevičius. – Naujos sutarties dar nepasirašiau, tebeieškau komandos. Gal ji bus ta pati, kaip ir anksčiau – "Sailing Holland", o galbūt kita. Su kolegomis, buvusiais bendražygiais, dalijamės informacija, diskutuojame. Kita vertus, paraiškas lenktynėms jau pateikė kol kas tik olandų "AkzoNobel", kinų "Dongfeng" ir ispanų "Mapfre". Šiemet viskas šiek tiek vėliau nei 2014-aisiais, tačiau pavasarį įgulų sudėtys turėtų būti aiškios.

Naujos sutarties dar nepasirašiau, tebeieškau komandos. Gal ji bus ta pati, kaip ir anksčiau – "Sailing Holland", o galbūt kita.

– Rokai, kokios nuotaikos "Sailing Holland" stovykloje?

– Dažnai bendrauju su kapitonu B.Bekkingu. Pernai, prasidėjus žiemai, mūsų pokalbiai buvo optimistiškesni, dabar santūresni, dalykiški. Suprantu kapitoną – reikalai nedaug pasistūmėjo į priekį. Pagrindinė problema – biudžetas, surinkta maždaug 60 proc. lėšų. Jis ieško įvairių variantų, laukia organizatorių tam tikrų sprendimų.

– Kokį biudžetą reikia sukaupti?

– Komandų galimybės skirtingos: vienai pakanka 12 mln. eurų, kitai reikia 20 mln. Į tai įskaičiuojama jachtos nuoma, servisas, atlyginimai, išlaidos skrydžiams, kitoms reikmėms.

– Ką dar svarsto "Volvo Ocean Race" organizatoriai?

– Jie numatę, kad šį kartą regatoje dalyvaus daugiau komandų, bent aštuonios, todėl dalyviai, tarp jų ir "Brunel", tikisi palankesnių sąlygų. Ar jas suteiks – pamatysime. Tačiau buriuotojai irgi žino, kad vien reklamos efektyvumas per televiziją, kai buvo transliuojamos lenktynės, ūgtelėjo 27 proc., o dešimtyje miestų jachtų sutiktuves, išleistuves ir uostuose prieš kiekvieną etapą vykusias varžybas "In-Port Race" stebėjo beveik 2,5 mln. žmonių. Tad geranoriškas bendradarbiavimas naudingas ir regatos organizatoriams, ir dalyviams. Naujas prioritetas – mišrios įgulos, siekiama labiau integruoti moteris. Tačiau tokiu atveju sumažės vietų vyrams. Pasak B.Bekkingo, kai kurie potencialūs rėmėjai siūlo suburti įgulą iš 25–26 metų buriuotojų, tuomet esą padėtų išspręsti biudžeto problemas. O man – jau 30 metų.

– Tarkime, šiemet neišplauksite aplink pasaulį. Buriuosite kitur?

– O kaipgi kitaip? Kad tik vėjo būtų. Baigsis žiema, iš Karibų persikelsime į Europą, Viduržemio jūrą. Žinoma, čia varžybos dažniausiai komercinės, komandos – ne keliems mėnesiams. Man malonesnė – nuolatinė įgula, kaip kad per "Volvo Ocean Race". Būčiau laimingas, jeigu dar kartą likimas lemtų jose dalyvauti.

Patirtis

R.Milevičius, dalyvavęs 2012 m. Londono vasaros olimpiadoje ir "Laser" klasės varžybose užėmęs 42-ąją vietą, pernai per Rio de Žaneiro žaidynes dirbo Lietuvos buriuotojų trenerių štabe.

"Labai maloni patirtis, kita medalio pusė nei būnant sportininku. Atsakomybė – gerokai didesnė, jaudulio – irgi daugiau. Nelengva trenerio duona. Jaučiu pareigą atiduoti duoklę Lietuvos buriavimui, kad tobulėtume, stebintume pasaulį gerais rezultatais ir kad ši sporto šaka būtų prieinama kuo daugiau žmonių", – apie naują karjeros išbandymą kalbėjo R.Milevičius.

Faktai ir skaičiai

Regata aplink pasaulį rengiama nuo 1973-iųjų. Prestižinis buriavimo renginys yra vienoje gretoje su dviračių "Tour de France" lenktynėmis, automobilių ir motociklų Dakaro raliu, teniso "Grand Slam" turnyrų serija. Iš pradžių regatą rėmė Anglijos kompanija "Whitbread", nuo 2005-ųjų – Švedijos koncernas "Volvo".

Dvyliktoje regatoje "Volvo Ocean Race" (2014–2015 m.) dalyvavo pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvis – kaunietis Rokas Milevičius. Jis atstovavo olandų komandai "Sailing Holland", plaukusiai rėmėjos, bendrovės "Brunel" vardu pavadinta jachta, kuri užėmė antrą vietą, į priekį praleidusi tik Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) jachtą "Abu Dhabi". Trečią vietą užėmė Kinijos komanda "Dongfeng". Septyniose įgulose buvo po vieną buriuotoją iš Lietuvos, Švedijos, Italijos, Airijos, Brazilijos, Belgijos ir JAE, po du – iš Argentinos ir Šveicarijos, trys – iš Danijos, penki – iš Naujosios Zelandijos, po šešis – iš Kinijos ir Nyderlandų, septyni – iš Ispanijos, aštuoni – iš JAV, dešimt – iš Didžiosios Britanijos, vienuolika – iš Australijos, dvylika – iš Prancūzijos.

Prieš dvejus metus buriuotojai nuplaukė 38 739 jūrmyles (apie 71 745 km), aplankė dešimt uostų (Ispanijos, Pietų Afrikos Respublikos, JAE, Kinijos, Naujosios Zelandijos, Brazilijos, JAV, Portugalijos, Prancūzijos ir Švedijos). "Brunel" įgula laimėjo antrą ir septintą etapus, kartą finišavo antra, dukart – trečia. Dėl avarijos šešis etapus praleido danų "Vestas Wind" jachta, vieną – kinų "Dongfeng".

Tryliktos regatos dalyviams teks įveikti beveik 45 tūkst. jūrmylių (maždaug 83 340 km). Aštuonių jachtų startas numatomas 2017 m. spalio 22-ąją Alikantėje (Ispanija), finišas – 2018 m. birželio 30-ąją Hagoje (Nyderlandai). Buriuotojai užsuks į Lisaboną (Portugalija), Keiptauną (Pietų Afrikos Respublika), Melburną (Australija), Honkongą, Guandžou (Kinija), Oklandą (Naujoji Zelandija), Itažajų (Brazilija), Niuportą (JAV), Kardifą (Velsas) ir Geteborgą (Švedija). Melburnas į regatos maršrutą įtrauktas po pertraukos – pastarąjį kartą "Volvo Ocean Race" jachtos šiame Australijos uoste lankėsi 2006-aisiais. "Buriuotojų laukia ypatingas sutikimas", – pabrėžė regatos organizacinio komiteto vadovas Markas Turneris.

R. Milevičius, žinomas kaip 2014-ųjų geriausias Lietuvos buriuotojas ir kaip pirmasis lietuvis dalyvavęs prestižinėse Volvo Open Race varžybose 2015-aisiais su olandų vadovaujama Brunel komanda, šįmet grįš į Olandiją teisėjauti Benelux regatai ir pasidalinti savo buriavimo patirtimi. Sportininkas kalbės apie savo dalyvavimą varžybose, dalinsis patarimais ir sėkmės receptais.

Be regatos dalyviai taip pat turės galimybę dalyvauti orientacinėse varžybose. Vaikams bus organizuojama speciali estafečių programa, kuria pasirūpins sekmadieninės mokyklos „Malūnėlis“ organizatoriai. „Olandija kaip valstybė gali didžiuotis ilga ir garbinga laivybos tradicija, tad kur geriau organizuoti Benelux žaidynių regatą, nei čia, – sako Olandijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Mengotienė. – Tikiuosi, kad ši žaidynių dalis taps tradicija ir paskatins Beneliukso šalių lietuvius ne tik susiburti bendrai šventei, bet ir atrasti buriavimo džiaugsmą“.

2016-ųjų Benelux regata – monotipinė, bus lenktyniaujama Belz 620, bermudų šliupo tipo kylinėmis jachtomis. Distancija – apie pusę jūrmylės. Po kelių plaukimų laimėtojai ir užimtos vietos bus nustatomi pagal surinktų balų skaičių. Regata vyks pietvakarinėje Olandijos dalyje, Arnemuiden mieste.

Vakar kartu su dar vienuolika žinomų Lietuvos žmonių ji išvyko į Ruklos poligoną, kuriame bus filmuojamas jau trečiasis LRT televizijos projekto „Tikri vyrai“ sezonas.

Kartu su S. Naine šiais metais karišką uniformą išmėgins ir atlikėja Girmantė Vaitkutė, žinių vedėja Eglė Bučelytė, renginių vedėja Donalda Meiželytė, žurnalistė Neringa Skrudupaitė ir rašytoja Eva Tombak bei šeši vyrai: žurnalistas Saugirdas Vaitulionis, sportininkas, reperis ir verslininkas Vytautas Medineckas-Ironvytas, choreografas Aurelijus Liškauskas, grupės „Du Donatai“ atlikėjas Donatas Čižauskas, buriuotojas Rokas Milevičius bei atlikėjas Justinas Lapatinskas.

Nors paskutinėmis dienomis visuomenę iš Ruklos pasiekė net kelios nerimą keliančios naujienos, pati S. Nainė skuba raminti, kad projekto dalyviai baimintis neturi ko. Tiesa, veiklos taip pat netrūksta – pačią pirmą dieną dalyviai apie 22:30 vakaro vis dar mokėsi apie ginklus. Dėl didelio užimtumo pati S. Nainė savo įspūdžius tik naktį galėjo greitai nupasakoti trumpąją žinute.

„Viskas labai puikiai, tik nesitikėjau, kad taip stipriai nuovargį jausiu dienos pabaigoje“, – rašė S. Nainė, pridūrusi, kad per visą dieną tikrai nenutiko nieko, kas galėtų kelti nerimą dėl sveikatos ar saugumo poligone. „Griežta disciplina, mokymai ir fizinės parengties įvertinimas pareikalavo daug jėgų. Manau, kuo toliau, tuo įdomiau bus“, – įspūdžiais dalinosi atlikėja.

Visgi daug poilsio projekto „Tikri vyrai“ dalyviai tikėtis neturėtų – dienos Rukloje baigiasi vėlai ir prasideda anksti. „Labai noriu pamatyti mūsų visų veidus ryt, keliantis 6 ryto“, – pridūrė S. Nainė, žinutės ekrane palydėjusi šiuos žodžius šypsenėlėmis.

Socialiniuose tinkluose savo įspūdžiais bei nuotraukomis dalyviai jau dalinasi. V. Medineckas-Ironvytas sulaukia daug palaikymo iš savo bičiulių, projekto kūrėjų teigimu, jis sulaukė ir daug kariškių dėmesio poligone. Tuo tarpu D. Meiželytė, neseniai grįžusi iš atostogų Egipte, džiaugėsi, kad gali paragauti taip pasiilgto lietuviško maisto – kariuomenės valgyklai aktorė komplimentų negailėjo. Kaip sekėsi prie kariuomenės prisijungusioms įžymybėms, LRT televizijos laidos „Tikri vyrai“ žiūrovai sužinos jau šį rudenį.

Sidabro medalį prestižinėse „Volvo Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį iškovojęs sportininkas teigė, kad susitikimo metu buvo paliesta tema ir dėl Klaipėdos galimybės kada nors tapti minėtų varžybų finišo uostu.

Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, Ministras Pirmininkas pasveikino sportininką su įspūdingais pasiekimais tarptautinėse varžybose, padėkojo už sunkų darbą ir asmeninį pasiaukojimą garsinant Lietuvos vardą.

„Man buvo didelė garbė susitikti su Lietuvos premjeru. Susitikimas buvo planuotas jau seniai, tačiau mes abu labai užsiėmę, tad jį vis tekdavo atidėti. Tiesa, šiandien, nors susitikimui buvo planuota skirti dvidešimt minučių, prašnekėjome beveik valandą. Kalbėjome ne tik apie mano dalyvavimą „Volvo Ocean Race“ lenktynėse bei tolimesnius sportinius planus, tačiau ir apie visos Lietuvos buriavimo perspektyvas. Smagu tai, kad premjeras ir pats prasitarė turintis svajonių susijusių su buriavimu“, - teigė R. Milevičius.

Pasak R. Milevičiaus, viena svarbiausių pokalbio temų buvo Klaipėdos galimybė tapti „Volvo Ocean Race“ jachtų lenktynių aplink pasaulį finišo uostu. Nors toks sprendimas pareikalautų pakankamai didelių investicijų, kitų miestų patirtis rodo, kad šios investicijos atsiperka dešimteriopai.

Viena vertus, didelė dalis lėšų skiriama ilgalaikės infrastruktūros tobulinimui. Kita vertus, buriuotojų olimpiadai prilygstančios „Volvo Ocean Race“ varžybos susilaukia milžiniško pasaulio žiniasklaidos dėmesio bei pritraukia šimtus tūkstančių žmonių iš viso pasaulio.

R. Milevičius su olandų komanda „Team Brunel“ 2014-2015 metų „Volvo Ocean Race“ lenktynėse iškovojo vicečempiono titulą. Šiuo metu lietuvių buriuotojas aktyviai buriuoja ir yra vienas iš realių pretendentų vėl dalyvauti didžiausiu buriuotojų renginiu ir prestižiškiausiomis lenktynėmis laikomose varžybose 2017 metais.

Sidabrą „Volvo Ocean Race“ jachtų lenktynėse iškovojęs buriuotojas Rokas Milevičius įgyvendino dar vieną savo svajonę - Vilniuje ką tik duris atvėrė jo sporto klubas "Amber CrossFit".

Pasak sportininko, Lietuvoje dar mažai žinomas „CrossFit“ sporto programos treniruotes teikiantis klubas padeda jam realizuoti vieną didžiausių aistrų - skatinti ir populiarinti sportą bei sveiką gyvenimo būdą.

„Kai po „Volvo Ocean Race“ lenktynių grįžau į Lietuvą buvo pakankamai sunku. Turėjau daug laiko ir mažai konkrečios veiklos. Tačiau šis metas leido suprasti, kad tai – puiki galimybė imtis kažko, kas man tikrai įdomu, apie ką svajoju ir kas leistų save realizuoti. Man visada patiko skatinti sportą, parodyti žmonėms, kad tai ne tik naudingas, bet ir smagus užsiėmimas. Be to, turiu sporto vadybos išsilavinimą. Todėl ilgų dvejonių nebuvo - su bendraminčių kompanija nutarėm atidaryti sporto klubą“,- pasakoja R. Milevičius.

Buriuotojo teigimu, „CrossFit“ sporto programa, į kurią orientuojasi naujasis klubas, Lietuvoje dar nėra labai žinoma - kol kas Lietuvoje ja užsiimti siūlo tik trys sporto klubai. Be to, „CrossFit“ dažniausiai būna apipinta stereotipais, kad tai labai sudėtinga, vien sportininkams prieinama treniruočių rūšis. Iš tiesų šios treniruotės prieinamos įvairiausio sportinio pasirengimo žmonėms ir orientuojasi ne į raumenų apimtį, tačiau jų galimybes - ištvermę, gebėjimą atitinkamos rūšies pratimų padaryti daugiau ir greičiau.

„Sakyčiau, kad vienas skiriamųjų šių treniruočių bruožas yra jų prieinamumas skirtingiems žmonėms. Kiekvienas pratimas turi daugybę palengvinimų, todėl jį gali atlikti ir profesionalus sportininkas, ir vyresnio amžiaus žmogus ką tik pradėjęs sportuoti. Be to, visi pradedantieji pirmiausia išmokomi pradmenų -bazinių pratimų ir judesių. Kartais žmonės nemoka net taisyklingai pritūpimų daryti, o čia jie gali to išmokti. Taip stipriai sumažinama traumų rizika ne tik treniruotėse, bet ir kasdienėse judrumo reikalaujančiose situacijose“,- pabrėžia naujai atsidariusio klubo treneris Tadas Gudžiauskas.

T. Gudžiausko teigimu, „CrossFit“ treniruotės ne tik lavina ištvermę, jėgą, lankstumą, bet ir padeda suburti aktyvią bei sveiku gyvenimo būdu besidominčią bendruomenę. Ilgainiui ši bendruomenė drauge ne tik sportuoja, tačiau organizuoja įvairias išvykas ir susitikimus.

„Aš asmeniškai visada norėjau į vieną kompaniją suburti žmones, kuriuos vienija meilė sportui, o „CrossFit“ treniruotės padeda šio tikslo siekti. Užsiėmimai vyksta nedidelėmis grupėmis, atliekama daug komandinių užduočių, kur būtina palaikyti treniruočių draugus. Nuolatinis asmeninių rezultatų fiksavimas ne tik suteikia varžybinį elementą, bet leidžia sekti savo tobulėjimą, dalintis ir džiaugtis šiais pasiekimais su kitais. Dažnai prie pradėjusių sportuoti po kurio laiko prisijungia jų šeimos nariai, draugai - taip šis sportuojančiųjų ratas plečiasi“,- teigia R. Milevičius.