-
Naująjį sezoną LRT pradeda su aukščiausiai įvertintais filmais 1
Taip pat bus rodomos užsienio kūrėjų istorinės, nuotykių dramos, fantastiniai, mokslo populiarinimo filmai. Kai kurios juostos įvertintos „Oskarais“. Taip teigia kino ekspertas Rolandas Maskoliūnas, kalbėdamas apie filmus, su kuriais LRT pasitinka naująjį sezoną.
Pirmąją naujojo sezono dieną LRT kvietė žiūrovus išvysti didelio susižavėjimo sulaukusią lietuvišką kino juostą „Emilija iš Laisvės alėjos“.
Kino ekspertas R. Maskoliūnas pasakoja, kad pirmus penkis ketvirtadienius, kurie skirti kostiuminėms, politinėms ar istorinėms dramoms, per LRT TELEVIZIJĄ taip pat bus galima žiūrėti lietuvišką kiną.
Lietuviški filmai naujajame sezone
„Tai bus penki lietuviški filmai, jų premjeros. Vėliau pradėsime rodyti arba pratęsime, kaip ir praėjusiame sezone, istorines arba nuotykių dramas“, – sako R. Maskoliūnas.
Kino mylėtojai puikių naujienų sulauks ir iš pasaulinio kino. Išvys puikiai įvertintus filmus ir pamiltus aktorius. Šiais metais minimas 500 metų reformacijos jubiliejus. Šia proga LRT TELEVIZIJA įsigijo visiškai naują 3 dalių filmą „Janas Husas“. Tai istorija apie čekų kunigą, reformatą ir protestantizmo įkvėpėją, kuris buvo sudegintas 1415 metais.
„Puikus būdas prisiminti istoriją žiūrint filmus, tačiau tai bus ne tik seniausia istorija, prabangūs kūriniai, bet ir naujausios istorijos pavyzdžiai. Tarkime, filmas „Taikinys numeris 1“ (angl. Zero Dark Thirty). Tai filmas apie Osamos bin Ladeno gaudymą ir sunaikinimą. Arba filmas „Sicario“. Tai „Oskarais“ apdovanoti filmai“, – teigia R. Maskoliūnas.
Kino ekspertas pasakoja, kad penktadienio vakarais, po laidos „Duokim garo“, bus galima išvysti daug fantastinių ir mokslinės fantastikos filmų. Pavyzdžiui, „Likimo ekspertai“ su aktoriumi Mattu Damonu, filmas „Sala“ su Scarlett Johansson, „Užmirštieji“ su Tomu Cruise`u, bus rodoma ir naujausia „King Kongo“ versija.
Sekmadienis – romantinių komedijų ir dramų laikas. Žiūrovai galės išvysti filmo „Mano storos graikiškos vestuvės“ antrąją dalį ir kitus filmus.
R. Maskoliūnas pasakoja, kad filmai ir serialai per LRT TELEVIZIJĄ vėliau rodomi dėl to, kad ankstesniu laiku televiziją žiūri kita auditorija.
„Siekiame ne tik ugdyti žiūrovą, bet ir reitingų. Turime šiek tiek kitaip dėlioti serialų, kai kurių filmų pozicijas. Laikomės principo, kad originali [LRT] produkcija turi būti rodoma žiūrimiausiu laiku“, – teigia R. Maskoliūnas.
Naujame sezone atsiras ir patys geriausi bei naujausi mokslo populiarinimo filmai. Anot R. Maskoliūno, LRT TELEVIZIJA jau ne vienerius metus dirba su BBC kompanija, taip pat palaikomi ryšiai su „Terra Mater“ kompanija, kuri kuria labai aukštos kokybės istorinius ir mokslo populiarinimo filmus apie gamtą.
„Kiek žinau, yra įsigyta ir nupirkta arba užsakyta filmų iki kito rudens. Visam sezonui turime labai geros dokumentikos“, – sako R. Maskoliūnas.
-
Spalį per LRT – nuo psichologinių dramų iki fantastikos 1
R. Maskoliūno teigimu, spalio trečiadieniais bus tęsiama itališka retrospektyva, o ketvirtadieniais LRT televizija ir toliau rodys kostiumines arba politines istorines dramas.
„Antrąjį rudens mėnesį LRT žiūrovai išvys du filmus su Angelina Jolie. Žiūrovai turės galimybę įsitikinti, kokia universali yra ir kaip puikiai vaidina ši aktorė. Antroje spalio pusėje kviesime pamatyti filmą „Wanted“ apie vyruką, kuris keršijo už savo tėvą, padedant paslaptingai būtybei Lapei, kurią ir įkūnijo garsioji Holivudo aktorė“, – pasakoja kino ekspertas.
Visai kitokiame žanre A. Jolie pasirodys Clinto Eastwoodo dramoje „Laumės vaikas“. Už šį vaidmenį aktorė buvo nominuota „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“. Tai – keista istorija apie tai, kaip dingsta moters vaikas ir po kelių mėnesių jai pristatomas kitas vaikas, kuris nėra jos sūnus. Tai – psichologinė drama apie kovą prieš sistemą.
„Tad ketvirtadieniais matysime ne tik karines ar tikrais faktais paremtas istorijas, bet ir kokybiškus veiksmo ar pan. filmus. Spalio ir lapkričio penktadieniais žiūrovai galės mėgautis fantastiniais filmais. Jie nėra patys naujausi, bet tai – modernioji klasika. Dauguma jų yra nominuoti ar gavę įvairius apdovanojimus. Jų žanrai – labai skirtingi: pradedant fantastine komedija apie nežemišką gyvybę „Evoliucija“ ir baigiant filmais „Švilpiko diena“, „Nematomas žmogus“, „Gataka“ ir pan.“, – spalio mėnesio programą pristato kino ekspertas.
Šeštadieniais LRT televizija rodys dramas ir komedijas, o sekmadieniai bus skirti aktoriui Rowanui Atkinsonui. Žiūrovai galės dar kartą išvysti Pono Byno nuotykius Amerikoje ir Rivjeroje, o vėliau bus rodomos dvi filmo „Super Džonis“ dalys.
Plačiau – vaizdo reportaže.
-
„Erdvėlaivis Žemė“ kviečia į 300 nemokamų renginių
Festivalio organizatorius Rolandas Maskoliūnas ypatingą dėmesį atkreipė į kelis renginius. Vienas jų – truksiantis dvi dienas Kauno tvirtovės VII forte. Jame lankytojams bus siūloma mokslą pamatyti kitomis spalvomis. Šeštadienį ten ypač laukiamos šeimos, o sekmadienį – moksleiviai ir studentai.
„Dar po savaitės, kitą penktadienį, panašus renginys bus Vilniuje prie naujų modernių Vilniaus universiteto mokslo centrų“, – pasakoja organizatorius.
Pasak jo, į renginį atvyksta penki Italijos ir vienas Prancūzijos mokslininkas. Pastarasis yra gravitacijos bangų atradėjas.
Daugiau apie festivalį – pokalbyje.
-
Naujame LRT sezone – pasauliniai kino hitai
Jis tikina, kad tokį mišinį ir matys LRT televizijos žiūrovai: tiek labai gerus naujus filmus, tiek gausiai apdovanotus, kritikų ir žiūrovų įvertintus kiek senesnius filmus.
„Šiais metais bus dar daugiau animacinių filmų, tokių kaip „Loreksas“, „Aviukas Šonas“ arba „Despero nuotykiai“. Tai – populiariausia pasaulio animacija“, – pasakoja R. Maskolūnas.
Šalia animacinių filmų LRT televizija pasiūlys ir miuziklų, tinkamų tiek šventėms, tiek savaitgalio vakarams. Sekmadienį žiūrovai matys jau įprasto žanro kiną – komedijas, kostiumines dramas arba meilės istorijas.
„Įsigijome nemažai naujų filmų. Vienas tokių – 2014 m. ukrainiečių filmas „Vedlys“, kuris pasakojo apie įvykius, kai Ukrainoje vyko Holodomoras, arba „Juodasis auksas“ su Antonio Banderasu ir Freida Pinto, kuriame kalbama apie tai, kaip Saudo Arabijoje prasidėjo naftos bumas, taip pat – naujas vokiečių filmas „After the fall“ apie tai, kaip Vokietija atsikūrinėjo po Antrojo pasaulinio karo pralaimėjimo“, – naujoves pristato kino ekspertas.
Plačiau apie tai, koks kinas laukia naujame LRT televizijos sezone, – „Labas rytas, Lietuva“ pokalbyje.
-
Vilniuje viena diena bus skirta ateičiai
Pasaulio futuristai teigia, kad per artimiausią dešimtmetį žmonija padarys tiek išradimų, kiek jų buvo padaryta per visą XX amžių. Apie tai, kokios įtakos tai turės mūsų gyvenimams ir kaip atrodys mūsų diena po dešimtes metų, bus kalbama pirmojoje Baltijos šalyse ateities konferencijoje „ISM FUTURITY“, kuri įvyks spalio 1 d. Vilniuje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
„Universitetas vienai dienai taps vieta, kur bus galima iš arti susipažinti su gana tolima ateitimi. Kartu su pasaulinio masto futuristais ieškosime atsakymų, kaip technologinė pažanga keis mūsų gyvenimo būdą, į ką jau dabar turėtų atkreipti dėmesį verslas ir įvairių sričių specialistai. Be to, apie ateitį ne tik diskutuosime, bet ir galėsime ją pačiupinėti – čia bus pristatomos technologinės naujienos“, – sako konferenciją organizuojančio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomasis direktorius Ivo Matseris.
„ISM FUTURITY“ konferencija bus kelių dalių. Skaityti pranešimų į konferenciją atvyksta vieni drąsiausių pasaulyje futuristų – danė Anne Lise Kjaer, anglas Jamesas Bellini ir Nicklas Bergmanas iš Švedijos. Konferencijoje pranešimą taip pat skaitys chaoso teorijos specialistas, fizikas Kęstutis Pyragas, o dalyvius pasveikins Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Po pranešimų įvyks Ateities dirbtuvės, kurių metu konferencijos pranešėjai kartu su Lietuvos mokslo ir verslo atstovais – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomuoju direktoriumi Ivo Matseriu, telekomunikacijų bendrovės TEO generaliniu direktoriumi Kęstučiu Šliužu – diskutuos, kaip atrodys diena ateities mieste. Diskusiją moderuos mokslo populiarintojas Rolandas Maskoliūnas.
Konferencijos dieną į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą bus pakviesti ir paskutinių klasių gimnazistai bei studentai. Čia jiems paskaitas skaitys šalies inovatoriai ir pasaulinio garso bendrovėse dirbantys lietuviai. Po pranešimų įvyks „Design thinking“ formato ateities dirbtuvės, kurių metu jaunimas sukurs savo dienos po dešimties metų viziją.
Universiteto Inovacijų bazės durys bus atviros visiems, norintiems susipažinti su produktais ir technologijomis, leidžiančiomis patirti ateitį jau šiandien. Ateities mugėje bus pristatyti tiek lietuvių startuolių darbai, tiek jau tarptautinėje rinkoje pasirodę gaminiai.
Konferencijos dieną užbaigs improvizacijų teatro „Kitas kampas“ pasirodymas. Aktoriai su šypsena bandys įsivaizduoti mūsų kasdienybę ateityje.
Konferencijoje – savitų vizijų apie ateitį pasakotojai
Anna Lise Kjaer yra pasaulinio masto futuristė, kurios pagrindinė veikla yra ateities tendencijų nuspėjimas ir jų pritaikymas versle. Ji garsėja ypatingu gebėjimu įžvelgti „the next big thing“, o tarp jos 1988 metais įkurtos konsultacijų bendrovės klientų yra „IKEA“, „Sony“, „Toyota“, „Unilever“, „Gap“, „Swarowski“ ir kitos. „The Financial Times“ apie Anne Lise Kjaer rašė, kad „jos unikali pasaulio vizija yra išradinga kaip ir Salvadoro Dali, tik ji kuria socialinius prototipus, remdamasi tendencijomis, kurios dar tik mezgasi“.
Jamesas Bellini yra futuristas, tituluojantis save „ateities istoriku“. Jis yra įsitikinęs, kad stovime ant didžiulių pokyčių, iš esmės pakeisiančių mūsų visuomenę ir jos socialinius ryšius, slenksčio. J. Bellini vedė laidas BBC, „Financial Times TV“ ir „Sky News“, o pirmąją knygą, susijusią su ateities prognozavimu, išleido beveik prieš 40 metų. Jis taip pat yra ypač laukiamas pranešėjas ir vedėjas aukščiausio lygio verslo bei futurizmo konferencijose.
Nicklas Bergmanas turi dvidešimties metų patirtį kaip serijinis investuotojas, daugiausiai dėmesio skiriantis naujausioms technologijoms. Kaip pranešėjo futurizmo tema, vienas pagrindinių Nicklo Bergmano teiginių yra „ateitis nėra tokia, kokia ji buvo“. Nicklas Bergmanas taip pat teigia, kad nebeverta kelti klausimo, ką technologijos darys – geriau klausti, kiek mes turėtume leisti technologijoms daryti.
Kęstutis Pyragas yra chaoso valdymo metodo, pasaulyje taip ir vadinamo „Pyragas method” atradėjas. Jis yra dažniausiai moksliniuose leidiniuose cituojamas Lietuvos fizikas. K. Pyrago chaoso valdymo metodas naudojamas pramonėje, medicinoje, finansų valdyme ir kitur. Jis kels klausimą, ar apskritai yra įmanoma prognozuoti ir valdyti ateitį.
Bilietais į konferenciją, kurių kaina prasideda nuo 21 euro.
-
Festivalio „Erdvėlaivis „Žemė" rengėjas R. Maskoliūnas: bus tikrai įdomu! (interviu) 2
Šiandien portale lankėsi mokslo festivalio „Erdvėlaivis „Žemė" organizatorius Rolandas Maskoliūnas.
Svečias atsakė į skaitytojų klausimus apie festivalį, jo renginius ir dalyvius, mokslo ateitį ir netgi tai, kada ateis pasaulio pabaiga.
Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite čia.
- Kokie pagrindiniai festivalio tikslai?
- Mūsų festivalio tikslai nesikeičia: siekiame ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą ir skatinti jaunimą rinktis mokslininko, tyrėjo profesiją. Taip pat siekiame parodyti glaudžias sąsajas tarp mokslo ir verslo. Beje, profesinio orientavimo arba karjeros planavimo renginiai, verslumo pratybos šiemet itin populiarūs.
- Kuo remiantis sudaroma programa?
- Programą mes sudarome atsižvelgdami į pasaulio mokslo ir technologijų aktualijas. Taip pat sulaukiame pasiūlymų iš Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo centrų. Mes siekiame pademonstruoti Lietuvos mokslininkų galimybes, suteikti jiems tribūną atskleidžiant naujausias tendencijas pasulio moksle. Taip pat kasmet sulaukiame gana originalių temų. Pavyzdžiui, šiemet bus galima išgirsti apie kino ir filosofijos sąsajas arba sužinoti batų istoriją. Pasimokyti hindi, japonų ar kinų kalbos. Iš plastilino lipdyti veikiančius elektroninius žaislus ir pan.
- Festivalyje šiemet dalyvauja dar daugiau universitetų? Ar lengva juos įtikinti dalyvauti?
- Per tuos dešimt metų vis daugiau mokslininkų įsitikina, kad susidomėjimas mokslo naujienomis auga. Mokslo centruose, universitetuose aktyviai lankosi moksleiviai, ypač tie, kurie dar tik renkasi savo gyvenimo kelią ir profesiją. Todėl aukštosios mokyklos patyrė, kad tai puiki proga pareklamuoti savo studijų programas, padėti jaunuoliams daugiau sužinoti apie mokslininko karjeros perspektyvas. Beje, teigiamą efektą jaučia ir aukštųjų technologijų kompanijos. Tokios, kaip “Thermo Fisher Scientific Baltics”. Neveltui jie kartu su VU vykdo projektą “Mobilioji bioklasė”.
Na, o šiemet prie programos prisijungė Vilniaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetai.
- Kaip galima prisijungti prie festivalio komandos?
- Taip, dar galite prisijungti. Jeigu domitės mokslo naujienomis, esate atsakingas (-a), pilnametis (-ė), ir manote, kad festivalio metu keletą valandų galėtumėte skirti savanorystei,prašome atsiųsti el. paštu venslina@zebra.lt šiuos savo duomenis: vardą, tel. numerį ir parašykite, kokiame mieste galėsite prie mūsų prisidėti
- Kaip kilo idėja surengti šventę Kauno VII forte?
- Mes nuolat ieškome originalių mokslo populiarinimo formų ir vietų. Todėl sulaukę pasiūlymo iš VII forto Kaune, labai apsidžiaugėme. Šią idėją palaikė ne tik patys darbuotojai, bet ir įvairios organizacijos, netgi iš kitų miestų. Todėl rugsėjo 13 d. šeštadienį, iškyla šeimai ir ne tik „Pajusk mokslo atradimų skonį“ nuo 12 iki 18 val. lankytojus stebins įspūdinga mokslinių atradimų bei istorinės aplinkos derme. Čia dalyvausiantys chemijos, fizikos, biologijos mokslų atstovai, VU, KTU, VDU, Šiaulių universiteto mokslininkai, Lietuvos zoologijos sodo, Kauno IX forto muziejaus darbuotojai, Lietuvos biochemikų draugijos nariai ir Kauno tvirtovės VII forto komanda renginio svečiams padės pažinti penkias stichijas: vandenį, ugnį, žemę, orą bei gyvybę. Nemažai dėmesio skirsime susipažinti su Kauno tvirtovės VII fortu. Galėsite dalyvauti ekskursijoje ar orientavimosi varžybose. Artileristų pamokose laukiame besidominčių įvairių laikotarpių šaunamaisiais ginklais, jų sandara. Visi, atvykę į šventę, galės „Armijos foto ateljė“ nusifotografuoti atminčiai. Ir tai tik dalis programos. Nemažai dėmesio skirsime susipažinti su Kauno tvirtovės VII fortu. Norintys pagilinti savo istorijos žinias galės dalyvauti ekskursijoje ar orientavimosi varžybose. Artileristų pamokose laukiame besidominčių įvairių laikotarpių šaunamaisiais ginklais, jų sandara. Visi, atvykę į šventę, galės „Armijos foto ateljė“ nusifotografuoti atminčiai.
- Ar šiemet vyks tarptautinė mokslo mugė Kaune, kaip pernai?
- Šiemet rugsėjo 12 d. penktadienį KTU studentų miestelyje vyks kiek mažesnio mastelio, bet ne mažiau turininga šventė negu pernai. Nuo pat ryto, 11 val., į įvairius renginius, demonstracijas, laboratorinius darbus, fizikos muziejų pakvies įvairių KTU fakultetų mokslininkai, taip pat studijų ir verslo slėnio „Santaka“ darbuotojai.
- Ar galima sukurti animacinį filmuką arba komiksą konkursui?
- Taip. Mes paskelbėme konkursą „Mano diena mokslo festivalyje”. Kviečiame visus pasidalinti savo įspūdžiais, lankantis Nacionalinio mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiuose. Nesvarbu, kur būtumėte – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar Druskininkuose – nufilmuokite ir parenkite kelių minučių trukmės reportažą apie tai, ką matėte, išbandėte, sužinojote, arba kas jus nustebino. Sukurkite savo viziją. Mokslišką, linksmą ar net fantastinę!
Pasinaudokite mobiliaisiais telefonais arba vaizdo kamera, sumontuokite ir, patalpinę savo reportažą youtube.com, atsiųskite nuorodą į festivalio „Facebook" puslapį privačia žinute. Geriausi reportažai atsidurs festivalio Facebook puslapyje.
Reportažai priimami iki rugsėjo 30 dienos.
- Ar galima pasiūlyti temų kitų metų festivaliui?
- Be abejo, mes visuomet laukiame pasiūlymų ir iš mokslininkų, universitetų, ir iš dalyvių. Pavyzdžiui, renginių temas mokyklose mums diktuoja pačios mokyklos, mokytojai. Jeigu turie idėjų, rašykite mums adresu mokslofestivalis@gmail.com
- Kaip pakviesti į savo mokyklą norimą mokslininką arba suorganizuoti paskaitą?
- Tai labai paprasta. Irgi siūlome klasės arba mokyklos vardu kreiptis mūsų interneto svetainėje paskelbtais kontaktais ir parašyti, kokios temos jus domina. Mes į šį prašymą atsižvelgsime, planuodami festivalio programą.
- Labai platus klausimas, bet jei trumpiau – kokią mokslo ateitį įsivaizduojate?
- Manau, kad mokslas vystysis dar sparčiau dėl tokių technologinių įnovacijų, kaip didžiųjų duomenų (Big data), analizė. Apskritai IT progresas suteikia įvairių sričių mokslininkams naujus ir galingus tyrimų, analizės instrumentus. Ypač sparčios pažangos laukiama smegenų tyrimuose, kamieninių ląstelių terapijoje, astronomijoje ir pan.
- Ar, Jūsų nuomone, šiuolaikinį jaunimą įmanoma sudominti tokiu rimtu mokslo festivaliu? Bėgant metais festivalis tampa populiaresnis ar atvirkščiai – praranda susidomėjimą?
- Pernai festivalyje apsilankė maždaug 25 tūkst. žmonių. Tendencijos liudija, kad jaunimą sudominti mokslu galima. Tačiau reikia kruopščiai parinkti temas ir formas. Jaunuosius lankytojus labiausiai domina interaktyvios veiklos: laboratoriniai darbai, ekskursijos ir pan. Prognozuojame, kad šiemet lankytojų bus dar daugiau.
- Kaip kilo idėja rengti tokį mokslo festivalį? Ar, Jūsų nuomone, pastangos jį organizuojant pasiteisina?
- Šią idėją mums pasiūlė Europos mokslo renginių asociacija. Ją palaikė LR Švietimo ir mokslo ministerija. Taip mes ir pradėjome – kukliai, keliolika renginių, o dabar – 350 renginių septyniuose miestuose. Manau, kad per dešimetį – tai geras rezultatas.
- Kokie numatomi festivalio renginiai Jums pačiam atrodo įdomiausi, kuriuose rekomenduotumėte būtinai apsilankyti?
- Aš mielai paklausyčiau paskaitos apie propagandinę animaciją Vilniuje. Atlikčiau vieną kitą eksperimentą mobiliojoje bioklasėje. Dalyvaučiau robotų varžybose Panevėžyje, prekybos centre "Babilonas". O šeštadienį, aišku, užsukčiau į Kauno VII fortą.
- Kuo jūs užsiimate be šio festivalio organizavimo? Iš ko gyvenate? Ar įmanoma pragyventi iš mokslo?
- Dirbu Lietuvos televizijoje Užsienio programų įsigijimo skyriuje, kuriu laidą "Mokslo ekspresas". Taip pat darbuojuosi Lietuvos mokslų akademijoje. Mano veiklos sritis – įvairių mokslo populiarinimo projektų koordinavimas. Man pragyventi iš mokslo pakanka. Matyt, mano poreikiai kuklūs.
- Koks mokslo išradimas/atradimas jums labiausiai imponuoja?
- Man labiausiai imponuoja pažanga stomotologijoje, nes labai nemėgstu lankytis pas tos srities specialistus. O be to, labai laukiu, kada po kelerių metų bus galima iš kamieninių ląstelių išauginti tokius vidaus organus, kaip kepenys. Tai taptų didžiuliu proveržiu medicinoje. Mums visiems sveikata yra brangiausia.
- Kada ateis pasaulio pabaiga?
- Manau, kad pasaulio pabaiga kiekvienam iš mūsų ateis skirtingu metu.