Organizatoriai ir projekto rėmėjas „Švyturys nealkoholinis“ atskleidžia, kad pagrindinis tikslas buvo paskatinti pokyčius ne tik pačiame Kauno mieste, bet ir sukurti ypatingą žmonių santykį su kultūra, vedantį didesnio atvirumo ir bendruomeniškumo link.

Patyrusių partnerių svarba

Siekiant visuomenei pristatyti tarptautinį pripažinimą pelniusias parodas, žinomus atlikėjus, interaktyvius pasirodymus ir kitą kokybišką turinį, labai svarbu, kad kultūros atstovai bendradarbiautų su patyrusiais verslo partneriais. Vienas pagrindinių projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėjų „Švyturys nealkoholinis“ savo geraisiais pavyzdžiais ir ilgamete patirtimi kultūros srityje pasidalijo ir su projekto organizatoriais.

Pasak įmonės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, visus metus trukęs projektas padėjo atsiskleisti ne tik daugybei menininkų, kūrybininkų ar organizatorių, bet ir pačiai įmonei.

„Mums ne tik kaip gamintojams, bet ir kaip visuomenės atstovams labai svarbu tai, kas sujungia žmones, padeda tobulėti ir augti – tiek šalies, tiek miestų ar rajonų lygmeniu. Kultūra ir jos pagrindu vystomos vertybės yra labai svarbi visuomenės dalis, todėl norėjome prisidėti prie to, kas artima mums patiems ir kas, mūsų nuomone, yra šalies ir Kauno žingsnis į priekį.

Džiaugiamės, kad organizatoriai nuo pat pradžių pasirinko mus partneriais. Tikimės, kad mums pavyko išlaikyti aukštą kartelę ir parodyti pavyzdį ir kauniečių įmonėms, kad kultūros rėmimas yra ne išlaidos, o investicija į miesto ateitį“, – sakė R. Viršilas.

Kultūra per istorijas

Anot projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, pasiekimai iš tiesų akivaizdūs. Dar 2015 metais, kai buvo pradėta rengti projekto programa, Kaunas nebuvo laikomas jaunimui patraukliu miestu, tačiau tikslingai atrinkti programos renginiai suintensyvino jaunų miesto gyventojų kultūrinį gyvenimą.

„Organizuodami projektą išsikėlėme tikslą artimiau supažindinti visuomenę su Kauno architektūra, paveldu, modernizmu, paskatinti suprasti ir iš naujo atrasti paties miesto tapatybę. Norėjome sužadinti atmintį apie tuos žmones, kurie prisidėjo prie miesto kūrimo ir augimo, tačiau, atsitikus tam tikrų tragedijų, jų gyvenimų istorijos buvo tarsi ištrintos“, – pasakojo V. Vitkienė.

Projekto vadovė įvardija, kad jai asmeniškai didelį įspūdį paliko ir didelę susižavėjimo bangą Kaune sukūrė menininkės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, kurioje buvo nagrinėjama holokausto tematika, perteikta per pačios autorės patirtis. Prie vietos kultūros puoselėjimo nemenkai prisidėjo ir tarptautiniais apdovanojimais įvertintas projekto organizatorių ir „Švyturio nealkoholinio“ bendras kūrinys – „Kultūra į kiemus“. Nuo pavasario iki pat rudens Kauno miesto daugiabučių kiemuose buvo rengiami koncertai, teatro ir cirko pasirodymai, parodos, daugybė kitų meninių įvykių.

„Projektai ir renginiai sulaukia galybės teigiamų atgarsių. Net anksčiau menu nesidomėję žmonės tikina atradę kažką naujo ir vertingo. Viso projekto esmė buvo pabrėžti, kad kiekvienas miestas turi savo tapatybę ir jame yra kuo mėgautis, didžiuotis, taip pat norėjome paneigti įsisenėjusius stereotipus. Siekėme parodyti, kad visų pirma Europos kultūros sostinė yra skirta patiems miesto gyventojams“, – sakė vadovė.

Sudomino bene visą Lietuvą

Projekto rėmimų vadovės ir kuratorės Irutės Tumaitės nuomone, visus metus trukęs projektas sukūrė jausmą, kad atvykti iš kitų miestų į Kauną – netoli, o visi renginiai ir parodos yra pasiekiami ranka. Ji džiaugiasi, kad ištisus metus Kaunas sulaukė daugybės svečių iš sostinės ir kitų Lietuvos miestų.

„Labai simboliškai šiame projekte buvo sukurta ir įvairius Lietuvos kūrimosi etapus atspindinti paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, kurią organizavo dviejų miestų muziejai: MO muziejus Vilniuje ir Kauno miesto muziejus. Paroda atvėrė dviejų miestų pamatinę priklausomybę, parodė jų sąjungą ir nesutarimus.

Per du didžiuosius šalies miestus pasidalijusi paroda sulaukė itin didelio įvairių šalies miestų ir miestelių gyventojų susidomėjimo. Tai tik patvirtino, kad projektas ir jame gvildenamos idėjos svarbios visai Lietuvai“, – sakė I. Tumaitė.

Projekto organizatorių ir rėmėjų dėka per pastaruosius metus Kaune ir Kauno rajone įgyvendinta daugiau nei 1,3 tūkst. skirtingų kultūrinių renginių ir parodų, kurių metu talentus ir individualias patirtis pademonstravo beveik 12 tūkst. menininkų ir kūrėjų iš viso pasaulio. Daugybėje skirtingų miesto erdvių surengti kultūriniai įvykiai sulaukė daugiau nei 1,2 mln. lankytojų.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriai ir partneriai šiais metais pritraukė tokių žinomų menininkų kaip Yoko Ono, Marina Abramović, J. Kagan, atvėrė duris festivaliui „Audra“, rengė įvairius socialinius žaidimus, edukacines programas, iniciatyvas, koncertus, parodas, forumus, spektaklius, instaliacijas ir daugybę kitų meninių įvykių. Įgyvendinti visą projektą atsiėjo 26 mln. eurų.

„Tai buvo išties sudėtingiausias pusmetis pastarųjų metų įmonės veikloje. Mūsų sprendimas sustabdyti bet kokius ryšius su šalimis agresorėmis lėmė eksporto mažėjimą ir stiklo butelių trūkumą. Labai smarkiai pakilo žaliavų, energijos išteklių kainos. Nepaisant tekusių iššūkių, džiaugiamės, kad sugebėjome suvaldyti atsiradusias rizikas, priimti teisingus sprendimus ir kartu su komanda pasiekti išties gerų rezultatų“, – sakė įmonių „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Augimą fiksavo keliose kategorijose

Visiškai nutraukęs eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, per pusmetį „Švyturys-Utenos alus“ prarado 1,5 mln. eurų pajamų, o eksporto kiekiai sumažėjo 2 mln. litrų – iki 17,5 mln. litrų. Tačiau, anot R. Viršilo, tai buvo principinė įmonės nuostata: „Vietoje šių rinkų daug aktyviau eksportuojame į kitas šalis, įskaitant ir egzotiškąją Ganą bei aplinkines Afrikos valstybes, į kurias iškeliauja lietuviškas sidras, bei didindami alaus eksportą į Pietų Korėją ir Taivaną Rytų Azijoje.“

Taip pat sėkmingus pusmečio rezultatus nulėmė kruopštus komandos pasirengimas naujam barų, kavinių bei restoranų sezono startui ir pasiektas ryškus pardavimo augimas. Lyginant su praėjusiais metais, produkcijos kiekiai padidėjo 125 proc., o pajamos pakilo net 139 proc. – iki 9,7 mln. eurų.

„Švyturio-Utenos alaus“ duomenimis, labiausiai šiais metais šoktelėjo giros, gaiviųjų ir energinių gėrimų pardavimas. Energinio gėrimo „Battery+“ įmonė pardavė net 125 proc. daugiau nei pernai, giros – 30 proc. Naujos kartos limonado „Super Manki“ pardavimas išaugo 20 proc. Sidro pardavimas ne itin padidėjo – 0,4 proc., tačiau nealkoholinio sidro parduota net 16 proc. daugiau.

Alaus pardavimo kiekiai Lietuvos rinkoje liko tokie patys kaip pernai – 44,7 mln. litrų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, visa Lietuvos alaus rinka per pirmuosius šešis šių metų mėnesius mažėjo 2 proc., todėl įmonės užimama rinkos dalis padidėjo.

Į ateitį žvelgia su pamatuotu optimizmu

R. Viršilo teigimu, nepaisant augančios infliacijos, įmonės rezultatai ir pardavimo apimtys rodo, kad žmonių perkamoji galia dar nelinkusi mažėti.

„Atvirkščiai – šiuo metu daugiausia parduodame aukšta kaina ir kokybe pasižyminčio Premium ir Mainstream segmentams priskiriamo alaus, kuriuose mūsų prekių ženklais pažymėta produkcija lyderiauja. Tačiau neatmetame, jog rudenį situacija gali keistis dėl didėjančių energijos kainų“, – komentavo R. Viršilas.

Visgi vadovas neslepia, jog infliacijos poveikį šiai dienai labiausiai jaučia per gerokai išaugusias gamybos, logistikos bei žaliavų kainas.

„Mums kaip gamintojams brango viskas, pradedant aliuminio skardinėmis, kurios šiemet kainavo net 40 proc. daugiau. Taip pat PET ruošiniai, metaliniai kamšteliai, elektra, kuras – kurią poziciją bevertintume, pastebime, kad jos kaina yra aukštesnė 25–40 proc. Tačiau visus rekordus sumušė medinių palečių brangimas, siekęs 130 proc.“, – teigė R. Viršilas.

Rugsėjo mėnesį rengiamas čempionatas taps dar vienu svarbiu istoriniu sporto renginiu Lietuvoje. Daugiafunkcė „Švyturio“ arenos sistema ne kartą priėmė skirtingas sporto šakas. 2017 metais organizuotas ledo ritulio turnyras „CROWNS Baltic challenge cup“, kuriame ant ledo stojo geriausi visų laikų Lietuvos ledo ritulininkai – Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis. Ne kartą ant „Švyturio“ arenos ledo įspūdingus triukus demonstravo Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko.

Daugiafunkcė arena

„Daugiafunkciškumui padidinti „Švyturio“ arena ketina adaptuoti pagrindinę aikštę daugiau skirtingų sporto šakų varžyboms. Keliamas tikslas surengti kuo daugiau įvairesnių ir kokybiškesnių renginių“, – sako „Švyturio“ arenos direktorė Aida Aleksandrovienė.

Jau visai netrukus „Švyturio“ arena savo lankytojus žada nustebinti ir technologiniais sprendimais, kuriuos galime išvysti tik didžiausiose pasaulio arenose. „Siūlysime dar įvairesnį repertuarą, diegsime daugiau patogumo ir įspūdžių žiūrovams suteikiančius technologinius sprendimus. Nuolat stebime naujoves pasaulio arenų tendencijose ir adaptuosime Klaipėdoje“, – teigia „Infrastruktūra LT“ įmonių grupės valdančios arenos vadovas Paulius Baltrėnas.

„Švyturio“ arena taip pat suka tvarumo keliu. Jau dabar 100 proc. elektros energijos naudoja iš atsinaujinančių energetinių šaltinių. Atsisakoma ir vienkartinio plastiko naudojimo.

Regiono pasididžiavimas

Prieš dešimt metų duris atvėrusioje arenoje startas buvo duotas vienam svarbiausių sporto renginiui Europoje – 2011 metų krepšinio čempionatui. „Tai buvo didžiausias iššūkis suorganizuoti ir priimti Senojo žemyno pirmenybes, kurios įvyko tik atsidarius arenai. Tuo metu arenos komanda neturėjo tiek patirties, kiek turi dabar“, – teigia „Švyturio“ arenos direktorė A. Aleksandrovienė.

Ryškiausias visų laikų sporto renginys Lietuvoje ir „Švyturio“ arenos atidarymas emocijas kelia ir uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui.

„Puikiai atsimenu jaudinančias atidarymo akimirkas, įspūdingą Europos krepšinio fiestą: man, ką tik pradėjusiam mero politinę karjerą, tai tapo nepamirštamu įvykiu. Šiandien galime drąsiai teigti, kad lūkesčiai ir viltys dėl arenos buvo pateisintos su kaupu“, – teigia V. Grubliauskas.

Arenos vadovės teigimu, prieš dešimt metų arenos atidarymas suteikė didesnių galimybių Lietuvos atlikėjams, o uostamiesčio gyventojai iki šiol gali mėgautis arenos teikiamais privalumais: tiek turinio, tiek infrastruktūros prasme – jaukios lankytojų zonos, moderni garso sistema, patogūs ir saugūs įėjimai.

Pratęsė sutartį

Dešimtmetį trukęs Klaipėdos arenos ir „Švyturio-Utenos alus“ bendradarbiavimas pratęstas dar 5 metams. Arena toliau bus vadinama vieno populiariausių Lietuvos prekių ženklo „Švyturio“ vardu, o vadovų teigimu, ilgalaikė partnerystė parodo abipusį partnerių pasitikėjimą.

„Mūsų įmonė gimė Klaipėdoje ir gyvuoja čia beveik 240 metų. Tiek metų esame kartu, kai klaipėdiečiai džiaugiasi ir švenčia. Todėl nekyla jokių abejonių – Klaipėdoje turi būti „Švyturio“ arena, kuri dovanoja miestui nepamirštamus renginius, jų mylimų atlikėjų pasirodymus, sporto pergales. Todėl su džiaugsmu pratęsiame mūsų sutartį“, – teigia „Švyturio-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

Per 10 metų viena didžiausių šalies arenų suorganizavo 712 įvairių renginių: 340 koncertus, taip pat 292 sporto renginius, 50 įvairių parodų bei 30 šeimos renginių. Juose apsilankė daugiau nei 2 mln. lankytojų. Didžiausias koncertas vyko, kai į areną sugužėjo per 8500 SEL grupės gerbėjų. Per dešimt metų „Švyturio“ arena tapo ir geidžiamu darbdaviu – iki šiol net 60 proc. arenos administracijos darbuotojų dirba nuo pat pirmos atidarymo dienos.

Tradicija tapęs aludarių renginys kasmet sulaukdavo didelio visuomenės susidomėjimo ir aktyvaus įsitraukimo, nes liepos 18 d. uostamiestyje šią šventę pasitikdavome su rekordiniu svečių skaičiumi, įdomiomis degustacijomis, kokybiška muzika ir virtuvės meistrų atradimais.

Nors alaus kultūros puoselėjimas, atsakingo vartojimo skatinimas išlieka vienu iš įmonės tikslų, tokiomis susiklosčiusiomis rizikingomis aplinkybėmis, pirmiausia mes atsižvelgiame ne į pelno siekį, o visuotinės gerovės užtikrinimą, todėl šios vasaros Tarptautinę aludarių profesijos šventę nukeliame į kitus metus.

Sekama socialiai atsakingo verslo principais

Su šia pandemija susidūrėme pirmą kartą, todėl būdami naujokai COVID-19 kontekste turime elgtis atsakingai ir apgalvotai. „Švyturys-Utenos alus“ laikosi atsakingo verslo pozicijos, todėl nors nemažai įmonių grįžta prie intensyvių renginių maratono ir žada laikytis visų saugumo reikalavimų, mes įžvelgiame virusui plisti išlikusį pavojų ir, matydami kitų pasaulio regionų pavyzdžius, neignoruojame antrosios pandemijos bangos tikimybės, dėl kurios šalis vėl sugrįžtų į ankstesnį sąstingį kartu su sugriežtintais saugumo reikalavimais.

Nuo pat pandemijos pradžios mes rimtai ir proaktyviai reaguojame bei įgyvendiname operatyvius veiksmus, siekdami prisidėti prie viruso sukeltų padarinių mažinimo. Įtempto karantino metu ne tik rūpinomės savo darbuotojais ir partneriais nuo išorinių grėsmių, bet ir teikėme paramą Lietuvos medikams bei socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams – į šalies gydymo įstaigas ir „Maisto banko“ punktus buvo išvežta 130 tūkst. vienetų geriamojo vandens ir gaiviųjų gėrimų.

Už Lietuvos ribų taip pat buvo vykdoma iniciatyvi veikla – tarptautinės „Carlsberg“ grupės, kuriai priklauso ir „Švyturys-Utenos alus“, fondai skyrė apie 12,7 mln. Eur tarptautiniams moksliniams tyrimams ir viruso paveiktų šalių visuomeninių reikmių finansavimui.

Geri pavyzdžiai užkrečia

Būdami pirmaujanti gėrimų įmonė šalyje, mes jaučiame pareigą paskatinti daugelį verslo sektoriaus atstovų pasekti mūsų pavyzdžiu ir prisidėti prie socialiai atsakingo verslo gretų. Būkime pavyzdžiu vieni kitiems, žmogaus interesus iškeldami aukščiau pelno siekio ir naudos sau, ir bendromis jėgomis prisidėkime prie sklandesnio bei sėkmingesnio ištikusios krizės suvaldymo.

Šiais metais Tarptautinės aludarių dienos šventės atsisakome, kad galėtume visi kartu ir sveiki susitikti kitąmet.

Duoklė vyresniajai kartai

„Karantino periodas yra sudėtingas visiems, ypatingai globos ir slaugos įstaigoms, kur gyvena vyresnio amžiaus, ligoti žmonės. Jiems koronavirusas – itin pavojingas, todėl jaučiame pareigą bei atsakomybę padėti, dalijamės apsaugos priemonėmis su tais, kam šiuo metu jų reikia labiausiai“, – teigia „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Bendrovė padovanojo po 500 respiratorių Utenos ir Klaipėdos senelių namams.

Pasak R. Viršilo, mintis aprūpinti šių miestų senelių namus taip trūkstamais respiratoriais kilo natūraliai, viešojoje erdvėje nuskambėjus žinioms, kad keli Lietuvoje veikiantys senelių namai tapo karštaisiais koronaviruso plitimo taškais. Labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiose Europos šalyse taip pat buvo pranešta apie daugybę senjorų mirčių būtent tokio pobūdžio įstaigose.

„Mūsų daryklos gimė ir augo Klaipėdoje bei Utenoje, čia gyvena ir dirba mūsų darbuotojai, jų tėvai, seneliai. Atiduodami savotišką duoklę šių kraštų bendruomenėms, visi kartu suremiame pečius ir darome, ką galime, kad kuo greičiau išliptume iš šios duobės ir įveiktume klastingą virusą“, – paramos senelių namams svarbą pabrėžia R. Viršilas.

Rolandas Viršilas. ŠUA nuotr.

Palaikomi medikai ir pažeidžiami gyventojai

„Švyturys-Utenos alus“ taip pat aktyviai prisideda prie paramos Lietuvos medikams tiek apsaugos priemonėmis, tiek savo gamintu vandeniu, gaiviaisiais gėrimais. Pirmoji parama pradėta teikti dar kovo pabaigoje – nuo tada šalies gydymo įstaigas – Vilniaus Santaros klinikas, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Utenos ligonines pasiekė 70 tūkstančių vienetų vandens ir kitų gaiviųjų gėrimų. Dar maždaug 90 tūkst. buteliukų gaiviųjų gėrimų nukeliavo „Maisto bankui“, kuris remia nepasiturinčius šalies gyventojus. Utenos medikams pandemijos piko metu taip pat padovanoti šimtai respiratorių.

Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad tokios visus paveikiančios nelaimės kaip koronaviruso pandemija metu kiekvienas pagal išgales turi prisidėti prie situacijos gerinimo, atsakingai laikytis karantino taisyklių.

„Nuo pat karantino pradžios aktyviai bendradarbiaujame su „Maisto banku“ ir Nacionaliniu savanorių koordinavimo centru tam, kad padėtume tiems, kuriems dabar dar sunkiau: socialiai remtiniems ir atskirtiems asmenims, sunkiai besiverčiančioms šeimoms, atokiose vietovėse gyvenantiems senjorams. Tikimės, kad šis mūsų indėlis padės kuo didesniam gyventojų ratui jaustis geriau“, – sako R. Viršilas.

Jo teigimu, „Švyturys-Utenos alus“ šiuo sunkiu metu numato ir toliau tęsti paramos iniciatyvas. Bendra šiuo laikotarpiu suteiktos paramos suma pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir medikams jau viršija 100 tūkst. eurų.

Pastarasis patvirtina, kad darykla yra neutrali CO2 požiūriu, todėl gamyba joje vykdoma neteršiant atmosferos pridėtiniu anglies dvideginiu, naudojant tik atsinaujinančius energijos šaltinius. Be „Utenos“ daryklos, visoje grupėje šį statusą turi tik Švedijoje veikianti Falkenbergo darykla, o mūsų šalies mastu – tai vienintelė alaus darykla, kuriai suteiktas toks įvertinimas.

Tarp labiausiai aplinkai nekenkiančių šalyje

„Utenos“ darykla tapo antrąja visame pasaulyje „Carlsberg“ įmonių grupės darykla, turinti „carbon neutral“ statusą. Įmonė taip buvo įvertinta dėl ypatingo indėlio mažinant aplinkos taršą. Patvirtinta, kad daryklos naudojama elektros energija gaunama iš sertifikuotų atsinaujinančių šaltinių ir yra visiškai neutrali aplinkos taršos požiūriu.

„Utenos“ darykloje nuolat diegiamos gamybos inovacijos yra itin palankios aplinkai ir jau duoda apčiuopiamus rezultatus.

„Būdami tarptautinės „Carlsberg“ įmonių grupės dalimi, siekiame kelti ambicingus tikslus ir ne kalbomis, bet realiais darbais vystyti atsakingą verslą. „Utenos“ darykloje nuolat diegiamos gamybos inovacijos yra itin palankios aplinkai ir jau duoda apčiuopiamus rezultatus. Klimato kaitos kontekste tai nepaprastai aktualu ir reikšminga tiek Lietuvos, tiek globaliu mastu“, – teigia bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ grupės Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

R.Viršilo teigimu, apie 14 proc. reikalingos elektros energijos pagaminama ant „Utenos“ daryklos stogo įrengtoje 1 MW galios saulės elektrinėje, o likusią dalį įmonė perka kaip sertifikuotą žaliąją energiją.

Rolandas Viršilas. „Carlsberg“ įmonių grupės nuotr.

Prisidėti prie taršos mažinimo – atsakingo verslo pareiga

Kad gamyba visiškai neteršiant aplinkos oro yra iš tiesų labai reikšmingas pasiekimas, patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėja Eglė Kairienė.

„Kaip žinoma, Lietuva įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti CO2 emisiją 9 proc., lyginant su 2005 m. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį šalies išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai mažėjo nedaug, todėl labai svarbus verslo indėlis, siekiant sumažinti poveikį klimato kaitai. Kiekvienas verslas pasirenka savo kelią ir požiūrį į aplinką: vieniems svarbu išvengti baudų, kitiems iš tiesų rūpi sumažinti taršą ir taip prisidėti prie klimato kaitos progresuojančių padarinių mažinimo“, – teigia ji.

E.Kairienė įsitikinusi, kad siekis mažinti CO2 emisiją – tai ne tik įsipareigojimas ES, bet ir kiekvieno žmogaus ar įmonės iššūkis, reikalaujantis realių pokyčių.

Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėjai pritaria ir R.Viršilas, teigdamas, kad verslas šaliai turi kurti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę vertę.

„Visai nesvarbu, kokiam sektoriui atstovaujame ar kokioje šalyje veikiame, – planeta yra tik viena, todėl privalome dirbti ekologiškai ne dėl ES direktyvų, bet dėl visų mūsų ateities. Manau, atėjo laikas ne tik deklaratyviai apie tai kalbėti, bet ir atsakingai veikti. Esu tikras, kad, sujungus požiūrį ir pajėgumus, verslas ir jo atstovai aplinkos išsaugojimo klausimu pasiektų kur kas daugiau. Mes tikrai nesiruošiame sustoti ir tikimės, kad kasmet dėl visų mūsų įmonės grupių glaudaus bendradarbiavimo indėlis į aplinkosaugą tik augs“, – sako R.Viršilas.

„Carlsberg“ grupei priklausančios įmonės, tarp jų ir Utenoje veikianti „Švyturio-Utenos alaus“ darykla, jau kurį laiką vadovaujasi tvarumo programos „Kartu link nulio“ (angl. Together Towards Zero) strategija. Pagal ją įsipareigojama per dešimtmetį visų grupės daryklų CO2 emisijas sumažinti iki nulio, o CO2 pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30 proc.

Be CO2 emisijos neutralizavimo, „Utenos“ darykla taip pat aktyviai rūpinasi ir investuoja į visas aplinkosaugos sritis, tarp jų – plastiko mažinimą (vien per praėjusius metus plastiko kiekiai buvo sumažinti 130 tonų) ir vandens naudojimo problemą.

Šią savaitę pristatyta 2019 m. „Carlsberg“ įmonių grupės veiklos ataskaita atskleidė reikšmingus pokyčius: vien per praėjusius metus įmonių grupės daryklose santykinis CO2 emisijų kiekis sumažėjo 13 proc., o suvartojamos elektros energijos, kuri išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, santykinis kiekis padidintas dar 10 proc. Be to, dvi daryklos, tarp jų ir „Utenos“ darykla, bei trys vandens valymo stotys paskelbtos visiškai neutraliomis CO2 požiūriu, suteikiant joms „carbon neutral“ statusą.

Ilgalaikė sutartis

Projekto komanda šiandien pristatė kitų metų planus ir vieną iš pagrindinių rėmėjų, kuriam atitenka labai svarbus vaidmuo kelyje į bendruomeniškumą, pilietinę visuomenę bei Kauno ir Lietuvos garsinimą pasaulyje.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vienu iš pagrindinių rėmėju tapo didžiausias šalies aludaris „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA). 

„Bendradarbiauti su „Švyturys-Utenos alus“ pradėjome kovo mėnesį ir ši partnerystė išaugo taip, kad dabar jau turime vieną iš oficialių pagrindinių rėmėjų“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė prieš oficialią ilgalaikės sutarties pasirašymo ceremoniją.

Tai neabejotinai svariai prisidės prie pagrindinio „Kaunas 2022“ siekio – impulso ir pokyčių bendruomenėje, Kauno miesto ir rajono kaip laimingų žmonių ir patirčių, įtraukios šiuolaikinės kultūros vietos kūrimo. „Empatiškumas, bendruomeniškumas, tolerancija – tai kultūros atnešamas poveikis“, – vardijo V. Vitkienė.

ŠUA bei „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas teigė, kad akivaizdu, jog šis grandiozinis projektas tikrai vertas dėmesio.

Jis reikšmingas ne tik Kauno miestui ir rajonui, Lietuvai, bet ir visai Europai.

„Jis reikšmingas ne tik Kauno miestui ir rajonui, Lietuvai, bet ir visai Europai“, – kalbėjo R. Viršilas. Anot jo, sprendimą bendradarbiauti lėmė ir renginio mastas bei nešamos idėjos, ir organizatorių požiūris, energija, kūrybingumas. „Norime būti to dalimi“, – sakė generalinis direktorius.

R. Viršilas, jo vadovaujamai bendrovei tapus itin svarbiu „Kaunas 2022“ partneriu, teigė su komanda galįs tik džiaugtis, kad turi galimybę prisidėti prie tokio didelio, įdomaus ir svarbaus proceso kaip „Kaunas 2022“ idėjų įgyvendinimo ir sklaidos.

„Jau dabar organizatorių komandos nuveikti darbai liudija, kad dideli užmojai čia puikiai dera su gebėjimu juos įgyvendinti. Tapę pagrindiniu rėmėju, tikimės būti ir projekto švyturiu, kuris dar labiau sustiprins ir paskatins „Kaunas 2022“ projekto lyderystę“, – teigė R. Viršilas.

Kaip labai sveikintiną dalyką, jis išskyrė tai, kad „Kaunas 2022“ renginiai skirti ir prieinami plačiajai visuomenei, ne tik elitui.

Bendrovė kultūros projektus, renginius remia jau seniai ir nuosekliai, pavyzdžiui, yra didysis MO muziejaus rėmėjas, o Klaipėdoje kasmet teikia „Klaipėdos švyturio ateities“ stipendiją. „Džiaugiamės ir didžiuojamės remdami šiuos projektus“, – pridūrė bendrovės vadovas. 

Patys parodė iniciatyvą

V. Vitkienė pasakojo vieno iš pagrindinių rėmėjų paieškas pradėjusi nuo Kauno. Anot jos, pavyzdžiui, derybos dėl bendradarbiavimo su Kauno aludariais tęsėsi net dvejus metus, tačiau baigėsi nesėkmingai. Ji teigė supratusi, kad potencialūs rėmėjai nesuvokė projekto apimties, reikšmės ir neabejotinos pridėtinės vertės.

„Švyturys-Utenos alus“ atstovai patys parodė iniciatyvą“, – apie partnerių požiūrį į kultūrą kalbėjo „Kaunas 2022“ direktorė.

Ji ragina nesnausti ir kitas bendroves bei pasinaudoti proga prisidėti prie projekto, nes jo ekonominis poveikis ir finansinė grąža, remiantis kitų Europos kultūros sostinių patirtimi, – ilgalaikiai, o matomumas Lietuvoje ir ES – garantuotas.

„Žinome iš kitų Europos sostinių pavyzdžių, kad ir pagrindiniai, ir kiti rėmėjai gauna didžiulę pridėtinę vertę kaip socialiniai partneriai, kaip atsakingas verslas, nes programa orientuota į bendruomeniškumą, miesto, rajono emocinį pokytį, pasididžiavimą savo aplinka“, – akcentavo V. Vitkienė.

„Kaunas 2022“ direktorė skaičiavo, kad iki 2022 m. suplanuotiems renginiams ir iniciatyvoms reikia apie 20 mln. eurų. Norint, kad programa būtų sėkmingai įgyvendinama, dalis projekto biudžeto (2 mln. eurų) teks finansuoti iš privačių lėšų. „Todėl partnerystės čia labai svarbios“, – sakė vadovė.

Rolandas Viršilas ir Virginija Vitkienė

Neapsiribos tik finansine parama

R. Viršilo teigimu, ŠUA, kaip vieno iš pagrindinių rėmėjų vaidmuo, neapsiribos tik finansine parama. Bendrovė taps aktyviu projekto partneriu, puoselėjančiu Lietuvoje dar kiek neįprastą barų – kultūros ambasadų koncepciją.

„Būdami vienu iš pagrindinių „Kaunas 2022“ rėmėju ir partneriu, planuojame dalį projekto renginių perkelti į mūsų produkcija prekiaujančius Kauno barus. Tokiu būdu siekiame, kad barai taptų savotiškomis miesto, gatvės kultūros ambasadomis, kurios būtų ne tik patraukli erdvė susiburti bendraminčiams, bet ir jose gimtų bei skleistųsi kultūrinės idėjos visiems priimtina, suprantama kalba“, – pasakojo ŠUA vadovas.

Vienas tokių barų taps savotišku „Kaunas 2022“ pagrindiniu ambasadoriumi, ir jo lankytojai ten ras ne tik visą informaciją apie projekto renginius ir iniciatyvas, bet šiame bare bus rengiami ir kompaktiškesnės aplinkos reikalaujantys „Kaunas 2022“ renginiai.

Plati programa

Vien pernai įgyvendinta 350 įvairiausių į „Kaunas 2022“ programą įtrauktų veiklų: festivalių, konferencijų, dirbtuvių, mokymų, pristatymų ir t. t.

2022 m. Kauno miestas ir Kauno rajonas oficialiai taps Europos kultūros ambasadoriais šalyje ir juose bus surengti 52 tarptautiniai renginiai, t. y. kiekvieną savaitgalį – po svarbų kultūrinį įvykį.

Didžiausi iš jų bus atidarymo (sausio 20–22 d.), sezono vidurio (gegužės 20–21 d.) ir uždarymo renginiai (lapkričio 25–27 d.), kuriuose tikimasi sulaukti apie 150 tūkst. dalyvių iš visos Europos.

Pasak organizatorių, ne mažiau įtraukiančių kultūrinių renginių galima tikėtis ir kitąmet. 2020-aisiais kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti Tarptautinėje laimės dienoje (kovo 20 d.), Europos kultūros sostinės forume (gegužės 21–22 d.), Tarptautinėje jaunimo vasaros stovykloje (liepos 5–12 d.), „ConTempo“ scenos menų festivalyje (rugpjūčio 17–23 d.), „Fluxus“ festivalyje ir kopime į Parodos kalną (rugsėjį), Istorijų festivalyje (spalio 8–11 d.), Dizaino festivalyje (spalį) ir kt.

– Kokį laikmetį dabar išgyvena Baltijos šalių aludariai?

– Kaip ir kitos pramonės šakos, mes džiaugiamės augančia ekonomika. Tuo, kad didėja vartotojų pajamos. Todėl visose Baltijos šalyse sustiprėjo aukščiausios klasės „Premium“ alaus segmentas, o mes jame dar labiau pagerinom savo pozicijas. Kaip gamintojas laimime ne tik „Premium“ segmente, bet ir bendrose alaus rinkose. Lietuvoje savo rinkos dalį padidinome apie 1 proc., Latvijoje – maždaug 0,5 proc., o Estijoje išliekame stabilūs.

Mažiau patenkinti esame, kad dėl įvairių suvaržymų pastaraisiais metais gėrimų rinkos traukėsi. Latvijoje buvo suvaržytas gėrimo pakuotės dydis, Estijoje dar labiau sugriežtinti reklamos draudimai. Na, o Lietuvoje veikiame taip vadinamoje „juodojoje“ rinka, kurioje uždrausta bet kokia reklama.

Lietuvoje matome Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, kad už degtinę surenkamos akcizo pajamos pastaruoju metu augo stipriai, o už vyną ir alų – labai nedaug. Mums mažai palanki ir susiklosčiusi mokestinė aplinka Estijoje ir Latvijoje. Į nepavydėtiną situaciją, sumažinę akcizą stipriajam alkoholiui, mus įstūmė Latvijos lobistai. Neišlošėme ir Estijoje vykusiame akcizų kare, kur, lyginant su visomis Baltijos šalimis, akcizai alui yra neproporcingai didesni nei degtinei. Mus stebina Estijos Vyriausybės pozicija dėti lygybės ženklą tarp stipriojo ir silpnojo alkoholio gamintojų, nors jų indėlis į šalies ekonomiką labai skiriasi. Alaus gamyba visada buvo daug didesnė pramonė, į vertės grandinę įtraukianti daugybę darbuotojų ir įmonių – nuo ūkininkų iki taros ir stiklo gamintojų, vežėjų. Stipriojo alkoholio produktams pagaminti reikia iki dešimt kartų mažiau sąnaudų. Dėti tarp jų lygybės ženklą reiškia smarkiai proteguoti stiprųjį alkoholį.

– Palietėte akcizų karus, kai apie 25 proc. sumažintą akcizą alkoholiui pranešė Estija ir iškart sureagavo Latvija, sumažinusi akcizą stipriesiems gėrimams 15 proc. Kaip manote, kur galiausiai nuves šios varžybos?

– Teigiamai vertinu estų žingsnį mažinti akcizą ir susigrąžinti vartotojus į savo šalies prekybos centrus. Iki šiol egzistavusi situacija, švelniai tariant, buvo nelogiška. Galiojantys dideli akcizo mokesčiai trečdalį Estijos gyventojų išginė pirkti alkoholį pas kaimynus – kas trečias estas važiavo pirkti alkoholinių gėrimų į Latviją. Natūralu, kad Estijos Vyriausybė greitai pajuto prarastus pinigus.

Nežinau, kuo grindžiamas ir kur nuves Latvijos sprendimas mažinti akcizą stipriesiems gėrimams, bet ne alui. Iki šiol trijose šalyse šioje srityje turėjome iš esmės vienodą mokestinę situaciją. Įdomiausia, kad latviams ji ir taip buvo palanki – latvių akcizas stipriajam alkoholiui buvo 40 eurų už hektolitrą mažesnis net estams sumažinus savuosius akcizus. Mano nuomone, Latvijos Vyriausybės sprendimą galėjo lemti lobistų įtaka naujajam šios šalies ministrų kabinetui.

– O kaip šių pasikeitimų kontekste vertinate mūsų Vyriausybės veiksmus? Ar jie pakankami?

– Po didžiulio akcizų pakėlimo 2017 metais stebėjome, kaip pirkėjų krepšeliuose įsigalėjo degtinė – šalyje stiprusis alkoholis buvo privilegijuojamas. Todėl Vyriausybė pernai žengė labai logišką žingsnį, pakeldama akcizus stipriesiems gėrimams. Tuo pačiu iš Finansų ministerijos ir premjero lūpų išgirdome, kad Vyriausybė nesivels į kaimynių pradėtą akcizų karą. Tai yra labai gerai, nes po ilgo laiko mes, verslo atstovai, vėl galime planuoti savo ateitį. Išvengdami spontaninių ir neprognozuojamų sprendimų, auginame pasitikėjimą šia Vyriausybe. Manau, kad Lietuvos žingsniai teisingi ir logiški. Matyt, nėra prasmės veltis į akcizų karą, kurio pasekmės – stipriųjų gėrimų privilegijavimas, taip perkeliant visuomenei gerokai skaudesnes socialines pasekmes.

– Kaip pramonės šakos atstovas, ką galite pasakyti apie šios Vyriausybės politiką verslų ir valstybės įmonių atžvilgiu?

– Stebiu pokyčius didžiosiose šalies valstybės įmonėse ir matau informaciją, kad dividendų yra išmokama daugiau nei ankstesniais metais. Ši Vyriausybė daro daug veiksmų visose srityse, gal ne visi pasiseka, tačiau, kalbant apie valstybės įmonių reorganizavimą, akivaizdu, kad tai yra teisingas kelias. Mano nuomone, teisinga ir įgyvendinta mokesčių reforma. Premjero pasiryžimą atlikti reformas iki galo laikau geru pavyzdžiu. Kalbant apie trūkumus, esu įsitikinęs, kad vis dar reikia ieškoti kelių, kaip šalyje mažinti šešėlį.

– Plačiau žvelgiant į Lietuvą, kaip iš alaus pramonės pusės vertinate dabartinį verslo klimatą? Kokie iššūkiai šiandien didžiausi?

– Žvelgiu gana teigiamai. Taip, turime daug apribojimų ir suvaržymų, bet išmokome su jais gyventi. Ateityje bręsta prekybos alkoholiu draudimas nestacionariose lauko kavinėse paplūdimiuose. Manau, taip jau perlenkiama lazda ir vedama ne į kultūringą vartojimą, bet į priešingą pusę. Tiesa, planuojama šiuos suvaržymus peržiūrėti. Tikiuosi, nugalės sveikas protas. Antraip – lengva įsivaizduoti, kas nutiks: kavinės pajūryje užsidarys, tačiau matysime daugiau atsineštinio alkoholio butelių paplūdimiuose.

– Kai alaus pramonei metai nėra palankūs ir rinkos traukiasi, koks vaidmuo tenka eksportui?

– Eksportą vadiname sėkmės raktu, leidusiu mums pasiekti gerų rezultatų. „Utenos alaus“ darykla, didžiausia Baltijos šalyse, praėjusiais metais eksportavo 36 mln. litrų – tai 13 proc. augimas, lyginant su 2017 metais. Šiemet per pirmąjį pusmetį augimas siekia 26,6 proc., net lyginant su nemažais praėjusių metų skaičiais.

Eksportas šiuo metu sudaro jau trečdalį visos mūsų fermentuotų produktų gamybos apimčių ir pasiekia tokias šalis kaip Rusija, Baltarusija, Afrikos šalys, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Kinija. Iš viso – beveik 30 valstybių.

– Apie kokias eksporto plėtros galimybes galvojate ateityje?

– Šiemet per pirmąjį pusmetį labiausiai – dvigubai – eksportas augo į Afrikos valstybes, į Baltarusiją – 80 proc., į Didžiąją Britaniją – 70 proc. Kaliningrado srityje esame pagrindinis importuojamas ženklas. Šiose šalyse turime puikius partnerius ir norime augti toliau. Į Afriką mums gerai sekasi eksportuoti sidro gėrimus. Matyt, pataikėme į vietinių gyventojų skonį. Žinoma, toliau dalyvaujame parodose ir prisistatome kitoms rinkoms. Rudenį esame laukiami Singapūre vyksiančioje parodoje. Mūsų akys krypsta į Aziją.

– Kalbame apie besitraukiančias rinkas, tačiau šių metų pradžioje pranešėte, kad gėrimų pardavėte daugiau. Kas dar be eksporto turėjo įtakos augimui?

– Esame patenkinti, kaip auga mūsų lietuviškieji prekės ženklai. Mūsų stiprybės – „Švyturio“, „Utenos“, „Raudonų plytų“ ir importuojami alūs stipriai augo, užnugaryje palikdami pigesnius ženklus. Pajautėme kokybinį šuolį iš vartotojų pusės ir sugebėjome atliepti jų poreikį. Pasiūlėme naujovių, pavyzdžiui, natūralius iš miežių išvirtus gaiviuosius gėrimus „Barley Bros“. Žmonėms naujovės įdomios.

– Jau daugiau nei keletą metų vadovaujate trims „Carlsberg“ Baltijos šalių įmonėms. Kokį verslo efektyvumą leido pasiekti įmonių sujungimas?

Tokiose mažose rinkose kaip Lietuva, Latvija ir Estija, kurios yra tarsi vienas Niujorko rajonas, sinergija ir efektyvumas būtini. Logiškas žingsnis buvo tris šalis ir mūsų verslą apjungti. Anksčiau ginčydavomės, kurios valstybės gyventojai kokį gėrimą labiau mėgsta. Kiekvienas tempėme paklodę į savo pusę. Dabar atsirado kompromisai ir sutarimas. Pasakėme sau, kad Baltijos šalių rezultatai svarbesni nei individualūs pasiekimai. Tai mums leido dirbti daug efektyviau. Pradedant nuo gamybos ir technologijų optimizavimo, baigiant tuo, kad tarp šalių dalijamės aludarystės patirtimi. Dirbame kaip vieninga komanda.

– Sukurti vieningą Baltijos šalių rinką buvo Jūsų idėja ar „Carlsberg“ grupės matymas?

– Įmonėje „Švyturys-Utenos alus“ iš viso dirbu 15 metų. Jutau, kad trijų nedidelių įmonių sujungimas brendo jau kurį laiką. Trims Baltijos šalims iš pradžių vadovavau laikinai, o pasiekus gerų rezultatų, buvau pakviestas užimti nuolatines vadovo pareigas. Nenorėjau kurti kontroliuojančiosios bendrovės. Nors tai būtų buvę daug paprasčiau, tačiau – brangi struktūra. Turėjau viziją, kad visoms šalims vadovautų po vieną funkcinį vadovą – gamybos, logistikos ar rinkodaros. Anksčiau kiekviena šalis turėjome po tokį žmogų. Dabar pasilikome tik po vieną funkcinį vadovą kiekvienai šaliai.

– Būdamas Lietuvoje galite suprasti, matyti, ragauti, kokį alų gaminate. O kaip sužinote, kokiu oru kvėpuoja latviai ir estai?

– Kad suprasčiau, kas vyksta, privalau būti ir ten. Dvi arba tris dienas per savaitę aš dirbu Lietuvoje, likusias – Latvijoje ir Estijoje. Gyvenimas tapo sudėtingesnis, bet įdomesnis, visas operacijas galiu prižiūrėti tiesiogiai, esu arčiau žmonių. Manau, kad tokia Baltijos šalių verslo struktūra tapo sėkminga.

Visose įmonėse nuolat tiriame darbuotojų įsitraukimo lygį. Šių metų Latvijos tyrimas parodė, kad darbuotojų įsitraukimas siekia 87 proc. Tai labai aukštas rodiklis alaus darykloje, kuri dar visai neseniai sparčiu tempu leidosi žemyn.

– Sėkmės epochą Lietuvoje išgyvena nealkoholinis alus. Jo pardavimas pernai augo 102 proc. Kokią ateitį numatote šiam alaus segmentui?

– Tai, kas vyksta nealkoholinio alus segmente, galima vadinti stebuklu. Gegužę nealkoholinio alaus pardavimas verte viršijo 7,3 proc. visos Lietuvos alaus rinkos. Tai neregėtas rezultatas šalyje, kurioje dar prieš 5 metus nealkoholinio alaus pardavimas siekė vos 0,8 proc. visos alaus rinkos.

Manau, kad čia situaciją pakeitė mūsų pastangos sukurti naujas šios gėrimo rūšis, eksperimentuoti, suteikti vartotojams tai, ko jie laukė – kvietinį, juodą ar APA stiliaus nealkoholinį alų. Pagal tyrimus mūsų nealkoholinis alus GO yra mėgstamiausias Lietuvoje. Svarbiausia turėti skaniausią alų. Kai jis geras, lengva laimėti.

Iš savo pusės visą reikiamą darbą atlikome. Sukūrėme nealkoholinio alaus skonius ir gamybos technologiją. Dabar šį alų atranda įvairiausių kategorijų pirkėjai, net sportininkai. Ne veltui teigiama, kad toks alus gali būti prilyginamas ir izotoniniams gėrimams, tinkamiems sportuojantiems.

Beje, nealkoholinio alaus pardavimas yra vienas įdomiausių sinergijos pavyzdžių Baltijos šalių mastu. Anksčiau virėme „Saku“, „Aldaris“ ir „Švyturys“ nealkoholinį alų. Tada atsirado „Saku Go“, „Aldaris Go“ ir „Švyturys Go“. Šiandien visi mūsų produktai pavirto GO ženklu.

– Vienas didžiausių ir naujausių įmonės ir investuotojų projektų – darykla „Švyturys Brewery“. Tai buvo netradicinis sprendimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europos mastu. Ar jis pasiteisino? Kaip sekasi daryklai?

– Projektas pasiteisino ne procentais, o kartais. Lankytojų srautai šiandien yra dvigubai didesni nei buvome numatę verslo plane. Pasiteisino, kad tai – atvira alaus darykla, kur žmonės gali ateiti, stebėti, domėtis ir degustuoti. Pristatėme įdomių alaus rūšių, kurių sudėtyje galima aptikti vaisių, uogų, net daržovių. Atsirišome sau rankas, galime gaminti begalę alaus rūšių ir girdime labai gerus vartotojų atsiliepimus. Taip siekiame naujo svarbaus uždavinio – stiprinti „Craft“ alaus segmentą.

– Ko reikia, kad nauja alaus rūšis nepranyktų gausoje, atrastų savo pirkėją?

– Kai atėjau dirbti į įmonę, virėme trijų rūšių alų: lagerį, tamsųjį ir kvietinį. Puikiai prisimenu, kaip sunku buvo įtvirtinti „Švyturio Baltą“ alų. Prieš 15 metų niekas Lietuvoje nenorėjo kvietinio alaus. Vienai kolegei, kuri tokį dievino, pasakiau, kad per metus mums reikia „pastatyti jį ant kojų“ arba išimti iš gamybos ir pamiršti. Ji ėmėsi šio uždavinio ir jai pavyko. Tačiau dėjo labai daug pastangų: važinėjo į barus, kiekviename pristatydavo šį alų, pasakodavo apie neįprastą jo skonį, surado naujus jo ragavimo būdus: panaudoti citriną, sirupus, vežė barmenus į „Švyturio“ daryklą supažindinti su kvietinio alaus gamyba, jos unikalumu. „Švyturio Baltas“ šiandien yra viena geriausiai parduodamų mūsų alaus rūšių. Taigi kažkada turėjome tris alaus rūšis ir sunkiai jas išlaikėme, o šiandien sėkmingai dirbame su daugybe – eksperimentuojame, kuriame ir gaminame naujas rūšis.

– Kas išrankesni alui: estai, lietuviai ar latviai?

„Craft“ alui išrankesni lietuviai. Šis segmentas augantis – matome mūsų šalyje besikuriančias įvairiausias daryklėles ir pasikeitusį gamintojų požiūrį. Tokia konkurencija ir mus skatina pasitempti, būti geresniais. Visgi tokios alaus rūšių, stilių ir skonių įvairovės, kokią esame sukūrę Lietuvoje, neturi kitos Baltijos šalys.

Kylantys akcizai žemyn nutempė alaus pardavimus. 2017 m., per 11 pirmų mėnesių, alaus (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.) parduota 13,2 proc. mažiau. Panašia dalimi mažėjo ir darbo vietų skaičius alaus daryklose, pas jų tiekėjus, bei kitas paslaugas aludariams teikiančiose įmonėse.

Tai reiškia, kad iš tų milijonų reikia atimti negautus pinigus pridėtinės vertės, darbo, pelno ir kitų mokesčių eilutėse. Dar reikia atimti socialines išmokas, kurios bus mokamos nežinia kiek laiko, nes didžioji dalis darbo vietų nunyko regionuose. Ten, priešingai nei Vilniuje, naują darbą susirasti ne visuomet paprasta. Taigi regionuose gyventojų atskirtis toliau sėkmingai auga.

Akcizai didinti kovojant su alkoholizmu (dėl to stebina ministro džiaugsmas, kad surinkta daug akcizo mokesčio, nes tai reiškia džiaugsmą tuo, kad daug išgerta). Tačiau ar ši priemonė pateisina tikslą – ar tikrai mažiau geriama? Statistinis lietuvis Lietuvoje statistiškai įsigyja mažiau sąlyginių alkoholio vienetų. Dėl to blaivybės šalininkai gali džiaugtis. O prie jų džiugesio prisijungs mūsų kaimynai lenkai ir latviai, nes lietuviai alkoholį perka pas juos. Turiu rimtų abejonių ar realus lietuvis realiai išgeria žymiai mažiau.

2017 m., per 10 pirmų mėnesių, Latvijoje parduodamo alaus kiekiai išaugo 4,92 proc. Tuo metu pas mus daugiau parduodama tik kuro pasienio degalinėse. Ir dar vienas faktas: degtinės pardavimai Lietuvoje krito tik 1,5 proc.

Taigi, lietuvių pinigai keliauja į Latviją ir Lenkiją, darbo vietų mažėja, socialinė atskirtis tampa vis baisesnė, realiai suvartojamo alkoholio kiekiai (tikėtina, kad vis didesnę dalį ten užima stiprieji gėrimai) nekinta. Tačiau kitoje rankoje turime 67 mln. eurų.

Naujausiais, 2018 metais, linkiu šalies valdžiai, kad emigracijos stabdymas nebūtų vien tik skambios frazės, besiskiriančios nuo realių darbų, kad regioninė politika neliktų tik antraplanė tema, o Lietuvos pramonė nebeskirstoma į gerą ir blogą.

2017-ieji turėjo pateisinti ne visų viltis – patogūs skaičiai ne visuomet dera su nepatogia realybe. Linkiu daugiau tikrų pergalių. Ir ne tik tų, kurios pinigais matuojamos.

R. Tamašauskas sakė, kad iš esmės visa alaus gamyba bus perkelta į Uteną. "Kalbama apie tai, kad Klaipėdoje yra nutraukiama "Švyturio" produkto gamyba. Bus paliekama tik restoranas ir "Raudonų plytų" alus gaminamas," - portalui teigė R. Tamošauskas.

Savo ruožtu "Švyturys-Utenos alus" vadovas Rolandas Viršilas akcentavo, kad Klaipėdos darykla nebus uždaryta. "Klaipėdą matome kaip mūsų "craft" alaus gamybos centrą, tam jau pradėjome daryti investicijas ir ruoštis", - sakė jis.

Praėjusią savaitę "Švyturys-Utenos alus" paskelbė, kad atsižvelgdami į nuo kovo 1 dienos 112 proc. padidėsiantį alaus akcizo tarifą ir su tuo susijusį alaus rinkos susitraukimą, reorganizuoja gamybos ir logistikos padalinius Klaipėdoje ir perskirsto gamybos pajėgumus. Pranešta, kad darbo neteks 20 žmonių.

Kad darbuotojų "Švyturys-Utenos alus" mažėja parodo ir "Sodros" duomenys. Pavyzdžiui, lygiai prieš metus, 2016-ųjų vasario 13 dieną joje dirbo 433 asmenys (dabar - 397).