Gaus per 4 tūkst. eurų?

Žodžių mūšis kilo po to, kai tarybos narys Giedrius Petreikis socialiniame tinkle paskelbė savo pasvarstymus apie tai, kad R. Žiubriui Kretingos rajono mero Antano Kalniaus potvarkiu pareiginės algos koeficientas didinamas iki 18,36.

„Kiek jis gaus algos? Sočiai. Palyginkime, ilgametės Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės, kuri prikėlė dvarą naujam gyvenimui, atlyginimo koeficientas buvo 12,06“, – pastebėjo G. Petreikis.

Pasak politiko, skelbiant konkursą direktoriaus pareigoms užimti, buvo nurodyta, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ribos bus nuo 9,4 iki 15,7 bazinių dydžių.

„Atsivertęs dokumentų valdymo sistemą „Kontora“, smarkiai nustebau. Mero A. Kalniaus potvarkiu naujam vadovui koeficientas didinamas iki 18,36. Taip pat, meras nustatė ir pareiginės algos kintamąją dalį – 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies iki R. Žiubrio kasmetinio veiklos vertinimo“, – stebėjosi tarybos narys.

Preliminariais skaičiavimais R. Žiubrys turėtų gauti apie 4 tūkst. eurų algą, neatskaičius mokesčių.

„3 414 eurai pagal naująjį koeficientą ir dar 20 proc. Priedas – 683 eurai. Neaišku, ar nebus dar kitų priedų, pavyzdžiui, už stažą valstybės tarnyboje“, – Kretingos muziejaus direktoriaus algos eurus skaičiavo G. Petreikis.

G. Petreikis svarstė, ar muziejus turės asignavimų tokiai direktoriaus algai.

„Mano žiniomis, muziejaus darbuotojams skirtų asignavimų neužteks. Arba teks eiti į tarybą ir prašyti padidinti asignavimus, arba kažką gali tekti atleisti, o gal kažkam sumažinti algas. O muziejininkų algos ir taip nėra didelės“, – pastebėjo G. Petreikis.

Konkursas: buvusi Kretingos savivaldybės administracijos direktorė J. Vaickienė taip pat kandidatavo į muziejaus direktorės pareigas, bet VTEK patarė jai „atšalti“. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pamalonino avansu?

Klausimų dėl maksimalaus koeficiento skyrimo kilo ir buvusiai Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorei Jolitai Vaickienei.

„Teisininkai arba Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba turėtų atsakyti į klausimą – ar galima dar pareigų nepradėjusiam eiti įstaigos vadovui skirti maksimalią algą? Ar tokia malonė avansu gali būti siejama su tuo, kad kalbame apie mero politinį bendražygį? Per savo darbo praktiką dar nemačiau tokio atvejo, kad iš karto būtų skiriamas maksimumas“, – stebėjosi J. Vaickienė.

Ji tikino, kad naujam vos tik pareigas pradėjusiam eiti specialistui pirmiausia suteikiama galimybė parodyti savo gebėjimus.

„R. Žiubrys dar nieko nenudirbo. Už ką jam tokia alga? Pareigas pradės jis eiti tik liepos 17 dieną“, – pastebėjo J. Vaickienė.

Konkursų peripetijos

Socialiniame tinkle Kretingos rajono meras A. Kalnius atsakė kretingiškiams, kad tiki konkursą laimėjusiu kandidatu, o algas didins trims savivaldybės įstaigų vadovams, ne tik R. Žiubriui.

„Šį birželį buvo atrinkti trys rajono kultūros įstaigų nauji vadovai. Ne tik Kretingos muziejaus, bet ir Kretingos rajono kultūros centro bei Salantų kultūros centro vadovai. Ar šios trys įstaigos šiandien gali dirbti dar geriau? Taip gali ir turi. Todėl ir iš atrinktų naujų vadovų asmeniškai aš tikiuosi labai daug bei keliu jiems aukštą kartelę“, – rašė A. Kalnius.

Savo pasisakyme meras užsiminė apie asmeninius skaudulius, kurie esą gali kankinti J. Vaickienę.

„Asmeninių skaudulių dėl Kretingos muziejaus vadovo turi ir buvusi kolegė J. Vaickienė. Abu su ja taip pat žinome to priežastį“, – mįslingai užsiminė A. Kalnius.

J. Vaickienė neslėpė – dalyvavo konkurse Kretingos muziejaus vadovo pareigoms užimti.

„Buvo penki kandidatai. Mano žiniomis, keturi kiti kandidatai neatitiko kriterijų. Tarp kandidatų buvo ir R. Žiubrys. Tačiau aš tuo metu jau buvau išsiuntusi paklausimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), ar man bus taikomas „atšalimo“ laikotarpis. Kol nebuvo atsakymo, kandidatavau į pareigas. Tačiau meras tuomet nutraukė konkursą. Vėliau buvo paskelbtas naujas“, – pasakojo J. Vaickienė.

Kol įvyko antrasis konkursas VTEK atsiuntė išaiškinimus J. Vaickienei.

„Savivaldybė prisiuntė VTEK krūvas dokumentų, įrodančių, kad esą buvau susijusi su muziejumi, kiek sprendimų buvau priėmusi. VTEK davė atsakymą, kad man bus taikomas „atšalimo“ laikotarpis“, – paaiškino J. Vaickienė.

Įžvelgia politiką

Pats R. Žiubrys socialiniame tinkle kilusioje diskusijoje pažymėjo, kad opozicijos atstovo keliami klausimai dėl būsimos algos – politinis išpuolis.

„Tai ne pirmas kartas, kai prieš mane taikomas politinis susidorojimas“, – viešai feisbuke parašė R. Žiubrys.

Paklausas, kodėl taip mano, R. Žiubrys prisiminė kritiką savo adresu, kai vadovavo Klaipėdos savivaldybės įstaigai „Klaipėdos šventės“.

„Kodėl politinis? Todėl, kad atlyginimui yra įstatymu nustatyta tvarka. Eilinį kartą, kaip buvo ir Klaipėdoje, eskaluojama atlyginimo tema. Atlyginimas skirtas teisėtai, bet kiekvieną kartą užkliūva“, – stebėjosi R. Žiubrys.

Dienraštis „Klaipėda“ yra rašęs, kad R. Žiubrys, vadovaudamas įstaigai „Klaipėdos šventės“, vienu metu gaudavo algą didesnę už vidutinį šalies ministro atlygį.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ veiklos ataskaitoje buvo nurodoma, kad 2019 m. šios įstaigos direktoriaus bazinė alga siekė 36,3 tūkst. eurų, taip pat priemokos – 9 947 eurai ir priedai – 6 031 euras bei atostoginiai – 4 352 eurai.

Iš viso „Klaipėdos šventės“ direktoriaus atlygis tuomet siekė 56,7 tūkst. eurų per metus, neatskaičius mokesčių.

Per mėnesį R. Žiubrys gaudavo daugiau nei 4,7 tūkst. eurų algos.

Paklausus, kokius įžvelgia politinio susidorojimo požymius, R. Žiubrys teigė, kad klausimai dėl jo algos buvo kilę dėl jo kandidatavimo Seimo rinkimuose.

„Politinis susidorojimas kilo po Seimo rinkimų“, – tarstelėjo R. Žiubrys.

Seimo rinkimai vyko 2020 m. spalio 11 d.

Klausimų dėl algos R. Žiubrys sulaukė gerokai anksčiau – 2020 m. gegužę, kai uostamiesčio taryba svarstė „Klaipėdos švenčių“ veiklos ataskaitą.

Tuomet viešumoje ir kilo skandalas dėl šios įstaigos vadovo gaunamo atlyginimo dydžio.

Preliminariais skaičiavimais R. Žiubrys turėtų gauti apie 4 tūkst. eurų algą, neatskaičius mokesčių.

Gaus mažiau nei Klaipėdoje

Lyginant su anuomet gautu atlyginimu, R. Žiubrys Kretingos muziejuje gaus mažesnį atlyginimą – tik šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

„Kiek be mokesčių? Apie 2,4 tūkst. eurų turėtų būti. Žinoma, kad mažiau gausiu. Milžiniškas atlyginimas“, – nusijuokė R. Žiubrys.

Preliminariai R. Žiubro alga turėtų siekti 2 478 eurus.

Į Seimą R. Žiubrys mėgino patekti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet rinkimuose nepasisekė.

Į Kretingos rajono tarybą R. Žiubrys pateko su politinio komiteto „Kretingos kraštas“, sąrašu, kurį į rinkimus vedė meras A. Kalnius.

„Bet tai nieko nereiškia. Na ir kas, kad ta pati partija. Nejau mes turime skatinti žmones nedalyvauti savivaldoje, nedalyvauti politikoje, nedalyvauti konkursuose? Nes tai yra blogai. Gal priešingai turėtų būti“, – garsiai svarstė R. Žiubrys.

Vyras tikino, kad konkurso komisija vertino jo darbo stažą, kvalifikaciją ir kitus gebėjimus, nuveiktus darbus.

„Ko iki galo nepasako kolega G. Petreikis? Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas numato atlyginimų koeficientus. Muziejus priskiriamas trečiajai šiame įstatyme apibrėžtų įstaigų grupei. Jos skirstomos pagal darbuotojų skaičių. Tačiau vadovui, kuris turi daugiau ne dešimties metų darbo patirtį, o aš tokią turiu, numatomas tam tikras koeficientas. Muziejaus direktoriaus pareigybės lygis yra A1, pagal įstatymą jis didinamas 20 proc. Maksimalus koeficientas, kuris yra 15,3, privalo būti didinamas iki 18,36. Meras tai ir padarė, jie negali kitaip elgtis“, – paaiškino R. Žiubrys.

Kretingos meras A. Kalnius patikino, kad sąsaja su partija nėra baisi nuodėmė.

„Priklausymas vienai partijai, komitetui ar sąjungai dar nėra nuosprendis. Tai nereiškia, kad žmogus negali niekur dalyvauti. R. Žiubrio konkursui pateikta muziejaus veiklos vizija tikrai padarė įspūdį, labai stipriai padirbėta. O kas pasakė, kad kultūros darbuotojai turi gauti mažus atlyginimus? Nieko panašaus. Mes norime, kad jie būtų geriausi, todėl turime samdyti geriausius“, – pastebėjo A. Kalnius.

Opozicijos viešumoje eskaluojamą Kretingos muziejaus vadovo klausimą, A. Kalnius įvertino kaip mėginimą paveikti jį asmeniškai.

„Nes per R. Žiubrį yra lengviausiai įkąsti man. Kiti vadovai, jų atlyginimai, atrankos konkursai G. Petreikiui nelabai įdomūs. Na, bent jau vieno iš jų tikrai, ir abu su tarybos nariu puikiai žinome to priežastį“, – socialiniame tinkle pažymėjo meras.

Į klausimą, ar užteks asignavimų muziejaus darbuotojų algoms, A. Kalnius tikino, jog įstaigos vadovui teks pasistengti, kad muziejus uždirbtų iš lankytojų bilietų.

A. Kalnius pažymėjo, kad potvarkis dėl R. Žiubrio algos dar nėra pasirašytas.

„Minėtą potvarkį specialistai parengė vadovaudamiesi tarybos patvirtinta tvarka bei numatydami šioje tvarkoje nurodytą galimą maksimalų atlyginimo dydį. Potvarkį dar derina ir savivaldybės teisininkai, kurie pateiks savo išvadas“, – reziumavo A. Kalnius.

Džiaugėsi laimėjimu

Dėl naujų pareigų į Kretingos miesto tarybą su politiniu komitetu Kretingos kraštas išrinktas R. Žiubrys turės atsisakyti mandato. Kas užims šio politiko vietą, dar sprendžiama.

Pats kandidatas viešai pasidžiaugė nauju laimėjimu socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Kretinga“.

„Šiandien dalyvavau konkurse Kretingos muziejaus vadovo pareigoms eiti. Džiaugiuosi ir dėkoju konkurso atrankos komisijai už įvertinimą ir sprendimą, suteiksiantį galimybę užimti šias pareigas. Laukia nauji įdomūs ir vertingi iššūkiai – šį kartą gimtojoje Kretingoje. Tikiuosi ir Jūsų palaikymo, įsitraukimo, pasidalinimo lūkesčiais. Dalinuosi savo muziejaus vizija, kurioje labai svarbi dalis tenka bendruomenėms“, – rašė R. Žiubrys.

Pastabos dėl konkurso

Toje pačioje socialinio tinklo paskyroje Kretingos tarybos narys Giedrius Petreikis išsakė savo nuomonę apie vykusį konkursą.

„Šis konkursas buvo apaugęs įvairiausiais gandais. Kiek jie pagrįsti, spręskite patys, bet užkulisiuose nugalėtojo vardas buvo minimas taip pat dažnai kaip Antano vardas per savaitgalį vykusius atlaidus“, – rašė politikas.

Tarybos narys viešai išsakė ir pastabų dėl vykusio konkurso.

„Kaip žinote, pirmasis konkursas buvo atšauktas Kretingos rajono mero potvarkiu. Potvarkyje nurodyta priežastis – pareigybės aprašymo tikslinimas. Mano žiniomis, pareigybė buvo patikslinta tik kosmetiškai, bet pokyčio, kuris būtų esminis, nebuvo. Viešoje erdvėje iš konkurso atšaukusio asmens lūpų pasigirdo kitas motyvas negu minėtame potvarkyje – per mažai dalyvių renkant rūmų valdovą. Reikia pasidžiaugti, kad vietoj buvusių penkių, kurių buvo per mažai, dalyvių skaičius susitraukė iki trijų, kurių jau buvo pakankamai“, – pastebėjo G. Petreikis.

VTEK turėjo priekaištų

R. Žiubrys nuo 2013 m. vadovavo Klaipėdos savivaldybės viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“. Postą vyras paliko 2021 m.

Tų pačių metų kovą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktoriaus pareigas ėjęs R. Žiubrys nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

„Eidamas minėtąsias pareigas, R. Žiubrys turėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusą. Nustatyta, kad 2017–2020 m. jis nuolat sprendė dviejų įstaigoje „Klaipėdos šventės“ dirbusių jam artimų asmenų darbo eigos klausimus: dėl darbo sutarties keitimų, atlyginimo priemokų, kasmetinių atostogų, poilsio dienų ir kitus. VTEK neturi duomenų, kad jis būtų nusišalinęs“, – tuomet konstatavo VTEK.

Ranka ranką plovė

Pernai gruodžio pradžioje VTEK gavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pranešimą, kuriame nurodyta, kad, atliekant veiklos auditą viešojoje įstaigoje „Klaipėdos šventės“, kurios steigėja ir savininkė yra uostamiesčio savivaldybė, nustatyta, jog tuometis įstaigos direktorius R.Žiubrys kartu yra ir viešosios įstaigos „Klaipėdos publika“ dalininkas bei darbuotojas.

O kitas tos pačios įstaigos dalininkas ir vadovas, R.Žiubrio svainis, „Klaipėdos šventėse“ yra projektų techninės dalies koordinatorius-inžinierius.

Tiek „Klaipėdos šventės“, tiek ir „Klaipėdos publika“ veikia renginių organizavimo srityje.

Esą šių abiejų žmonių privačių interesų deklaracijose šie ryšiai nurodyti.

VTEK buvo prašoma įvertinti, ar R.Žiubrys, įdarbinęs „Klaipėdos publikos“ vadovą (savo svainį), kuris savo ruožtu savo vadovaujamoje įstaigoje (kurios dalininkas ir darbuotojas jis tuo metu buvo) buvo įdarbinęs R.Žiubrį, tokiais savo veiksmais nepažeidė įstatymo nuostatų.

Be to, paaiškėjo, kad įstaigoje dirba ir R.Žiubrio sutuoktinė.

Būtent todėl VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl R.Žiubrio viešųjų ir privačių interesų galimo konflikto.

Glaudus artimųjų ratas

R.Žiubrys „Klaipėdos švenčių“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2021 m. sausio 4 d.

Jis taip pat – ir vienas 2009 m. sausio 15 d. įsteigtos įstaigos „Klaipėdos publika“ steigėjų bei buvusių (iki 2013 m. gegužės 24 d.) dalininkų.

„Klaipėdos publikos“ direktoriaus pareigas R.Žiubrys ėjo nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.

Nuo 2013 m. gegužės 24 d. „Klaipėdos publikos“ direktoriaus pareigas eina R.Žiubrio sutuoktinės brolis (svainis).

R.Žiubrys iki 2020 m. liepos 10 d. buvo „Klaipėdos publikos“ darbuotojas.

Na, o R.Žiubrio vadovaujamose „Klaipėdos šventėse“ dirbo jo sutuoktinė ir sutuoktinės brolis.

R.Žiubrio sutuoktinė įstaigoje dirbo iki pernai birželio 25 d. ir ėjo renginių koordinatoriaus (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigas.

R.Žiubrio sutuoktinės brolis tose pačiose „Klaipėdos šventėse“ ėjo projektų techninės dalies koordinatoriaus-inžinieriaus (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigas.

Priedai – ne tik žmonai

VTEK ištyrė R.Žiubrio įsakymus ir kitus sprendimus 2017 m. gruodžio 16 d.–2020 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu, reglamentavusius jo sutuoktinės ir sutuoktinės brolio darbo jo vadovaujamoje įstaigoje eigos klausimus.

Iš jų matyti, kad dėl jam artimų žmonių R.Žiubrys tuo metu tokius sprendimus priimdavo kone kiekvieną mėnesį.

Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio pabaigoje jis skyrė 90 proc. atlyginimo dydžio priemoką savo žmonai už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Iš ataskaitos matyti, kad nuo 30 iki 90 proc. algos dydžio priedus jis visus tuos metus skirdavo jai beveik kas mėnesį.

Paskutinį tokį 30 proc. priedą R.Žiubrys žmonai skyrė pernai gegužės 29 d. savo paties įsakymu.

Toks pat dosnus R.Žiubrys buvo ir savo svainiui.

Jam skiriami priedai prie algos irgi siekė nuo 30 iki 90 proc., o už dvi dienas darbo savaitgaliais jam būdavo pridedamos keturios papildomos apmokamos poilsio dienos prie kasmečių atostogų ar kitu šalių sutartu laiku.

Paskutinį 60 proc. dydžio priedą prie algos R.Žiubrys savo svainiui skyrė pernai lapkričio pabaigoje už spalio mėnesį „įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą“.

Žmonos ir svainio prašymai dėl atostogų suteikimo taip pat buvo teikiami R.Žiubriui tiesiogiai.

Klaipėdos miesto savivaldybė VTEK raštu nurodė, kad neturi duomenų apie R.Žiubrio įstatymo nustatyta tvarka teiktus nusišalinimus.

Jaučiasi niekuo nenusidėjęs

R.Žiubrys pasiaiškino, kad „Klaipėdos publikoje“ nedirba nuo 2020 m. liepos 10 d., o šios įstaigos dalininku nėra nuo 2013 m.

Jis VTEK paaiškino, kad, priimant į „Klaipėdos šventes“ dirbti sutuoktinę ir sutuoktinės brolį, buvo vadovautasi Vyriausybės nutarimu „Dėl darbuotojų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ar savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam, arba su vieno teise kontroliuoti kitą, kategorijų sąrašo patvirtinimo“.

R.Žiubrys prašė atsižvelgti, kad abu minėti darbuotojai nebuvo tiesiogiai jam pavaldūs.

Esą renginių koordinatorius ir projektų techninės dalies koordinatorius pavaldūs projektų ir kūrybos vadovams, kurie neva ir teikė siūlymus dėl priemokų jiems skyrimo.

Įžvelgė interesų konfliktą

Įstaiga, kuriai iki 2021 m. sausio 4 d. vadovavo ir jos veiklą organizavo R.Žiubrys, iš Lietuvos valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetų 2017–2020 m. gavo lėšų.

„Vadinasi, R.Žiubrys VTEK tyrimui aktualiu laikotarpiu ėjo pareigas, kurios priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Konstatuotina, kad įstatymo nuostatos R.Žiubriui, ėjusiam įstaigos vadovo pareigas, taikytinos tiesiogiai ir visos apimties“, – rašoma VTEK išvadose.

Kitaip tariant, VTEK atkreipė dėmesį, kad R.Žiubrio tarnybinį statusą atitinkantiems asmenims įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

„Nustatyta, kad VTEK tyrimui aktualiu laikotarpiu R.Žiubrys priiminėjo individualaus pobūdžio teisės aktus (įsakymus) savo sutuoktinės (šeimos nario) bei jos brolio (svainio), kuris, be kita ko, buvo ir jo darbovietės „Klaipėdos publika“ vadovas, darbo įstaigoje eigos klausimais“, – dėstoma VTEK rašte savivaldybei.

Duomenų, kad R.Žiubrys nagrinėjamu atveju būtų nusišalinęs, etikos sargai nenustatė ir darė išvadą, kad R.Žiubrys nevykdė įstatymo nuostatų, įpareigojančių jį vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui atsiradus – nusišalinti.

VTEK pripažino, kad buvęs „Klaipėdos švenčių“ direktorius R.Žiubrys, nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. sprendęs šioje įstaigoje dirbusios savo sutuoktinės ir nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. – sutuoktinės brolio darbo eigos klausimus ir nuo šių veiksmų nenusišalinęs, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Eidamas minėtąsias pareigas, R. Žiubrys turėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusą. Nustatyta, kad 2017-2020 m. jis nuolat sprendė dviejų VšĮ „Klaipėdos šventės“ dirbusių jam artimų asmenų darbo eigos klausimus: dėl darbo sutarties keitimų, atlyginimo priemokų, kasmetinių atostogų, poilsio dienų ir kitus. VTEK neturi duomenų, kad jis būtų nusišalinęs.

VTEK akcentuoja, kad tarnybiniai veiksmai privalo būti atliekami nešališkai ir objektyviai, todėl spręsti klausimus dėl artimų asmenų yra draudžiama. Pabrėžtina, kad tokiose situacijose svarbus ne faktas, jog artimi asmenys dirba vienoje įstaigoje, o tai, kad nenusišalinama ir sprendžiami su jais susiję klausimai.

Šiuo atveju R. Žiubrys privalėjo informuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių apie galimą interesų konfliktą, nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti priimant sprendimus dėl sau artimų asmenų. Nusišalinimo procedūrą įtvirtina VPIDĮ.

Taip pat VTEK nusprendė, kad R. Žiubrys nepažeidė VPIDĮ draudimo atstovauti. Buvo pranešta, kad jam vadovaujant VšĮ „Klaipėdos šventės“ šios įstaigos inventorius buvo suteiktas laikinai neatlygintinai naudoti kitai R. Žiubrio darbovietei – VšĮ „Klaipėdos publikai“. Tirdama VTEK nenustatė, kad R. Žiubrys būtų atlikęs veiksmus, draudžiamus pagal VPIDĮ. Tyrimo duomenys rodo, kad turto (200 vienetų baltų plastikinių krėslų ir 5 reklaminių stendų) perdavimo-priėmimo aktą įstaigos vardu pasirašė ne R.Žiubrys, o VšĮ „Klaipėdos šventės“ Renginių techninės dalies koordinatorius, kuris tai darė ir kitu atveju – kai 50 vienetų baltų plastikinių krėslų buvo laikinam neatlygintinam naudojimui suteikta UAB „Adsevas“. Pastaruoju atveju VTEK neturi duomenų, kad R. Žiubrys, ar jo artimieji šio akto pasirašymo metu iš minėtosios bendrovės būtų gavę bet kokių pajamų ar dalyvavę jos valdyme.

Didesne už miesto mero ar net ministro alga dar pernai pavasarį išgarsėjęs viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius R.Žiubrys po daugiau nei septynerių metų vadovavimo staiga pasitraukė iš pareigų.

Įstaigos valdybos pirmininkė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė patvirtino, kad sausio 5-oji buvo paskutinė R.Žiubrio darbo diena.

"Nežinau, ar tai buvo pasitraukimas iš pareigų, bet, kiek man pavyko išsiaiškinti Personalo skyriuje, darbo sutartis nutraukta abiejų šalių susitarimu. Ir užvakar buvo paskutinė jo darbo diena", – trumpai pakomentavo A.Dirgėlienė.

Tačiau ji nepatvirtino, kad tai gali būti susiję su neseniai paskelbtomis įstaigos audito išvadomis ar šiuo metu atliekamu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tyrimu.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba po beveik metus užtrukusio "Klaipėdos švenčių" audito paskelbė išvadas, kurios buvo gana šokiruojančios.

Įstaigos administravimo išlaidos nuolat augo, darbuotojams kas mėnesį prie atlyginimo buvo mokami algos dydžio priedai, viešuosius pirkimus laimėdavo giminaičiai, įstaigoje dirbo penki giminystės ryšiais susiję asmenys.

Tiesa, auditoriai pabrėžė, kad viskas tarsi buvo atliekama teisėtai, nepažeidžiant įstatymų, tačiau esą yra kitas, etikos aspektas, kurį ir turės įvertinti VTEK.

R.Žiubrio skubotas pasitraukimas iš pareigų labai nustebino savivaldybės kontrolierę Daivą Čeporiūtę.

"Nieko apie tai negirdėjau. Kas čia vyksta? Kai tik pateikiame audito ataskaitą, jie išeina iš darbo. Taip buvo ir su "Senojo turgaus" direktoriumi. Dabar vėl. Nustebinote. Tačiau nesvarbu, kad buvęs vadovas išeina iš darbo, teisės aktai jo neatleidžia nuo atsakomybės, jeigu būtų rasta rimtų pažeidimų. Laukiame ir VTEK atsakymo, ir Kontrolės komiteto sprendimo", – kalbėjo D.Čeporiūtė.

Kokios priežastys paskatino R.Žiubrį trauktis, išgirsti nepavyko, nes telefonu jis neatsiliepė.

Aistros virė pusmetį

"Klaipėdos švenčių" piniginiai reikalai miesto politikus įaudrino dar gegužės pabaigoje, kai uostamiesčio taryba turėjo svarstyti įstaigos veiklos ataskaitą.

Tuomet nemažą šurmulį ir politikų nuostabą sukėlė šios įstaigos vadovo Romando Žiubrio atlyginimas, kuris buvo didesnis už miesto mero ar net ministro algą.

Su priedais, priemokomis ir atostoginiais iš viso "Klaipėdos švenčių" direktoriaus atlygis 2019 m. siekė 56,7 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių (per mėnesį – daugiau nei 4,7 tūkst. eurų).

Tai yra maždaug 100 eurų daugiau nei 2019 m. uždirbo Klaipėdos meras ir daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu uždirbo 9 iš 13 praėjusios kadencijos Vyriausybės ministrų.

Nuo 2013-ųjų, kai R.Žiubrys atėjo dirbti įstaigos vadovu, per šešerius metus jo alga išaugo pustrečio karto.

Kai miesto politikai pareikalavo paaiškinimo, tuomet R.Žiubrys tikino, kad tokia alga jam mokama nepažeidžiant įstatymų.

Šiuo klausimu atsakymo tikėtasi sulaukti ir iš kontrolierių, kurie pabaigę įstaigos auditą išvadas paviešino iškart po Naujųjų.

Audito tikslas buvo įvertinti, ar įstaiga veiklą vykdo efektyviai ir teisėtai.

Nuostaba: savivaldybės kontrolierę D.Čeporiūtę nustebino "Klaipėdos švenčių" darbuotojams kas mėnesį dėl esą didelio darbo krūvio mokami net iki 90 proc. algos dydžio priedai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Dirba dvigubai daugiau?

Po tyrimo savivaldybės kontrolieriai konstatavo, kad "Klaipėdos švenčių" direktoriaus R.Žiubrio darbo užmokesčio pareiginė alga, jos pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis ir priemokų dydžiai vis dėlto neviršija numatytų ribų.

"Tačiau analizuojant priemokų vadovui skyrimą, nustatyta, kad audituojamu laikotarpiu priemokos skirtos už papildomai numatomus atlikti darbus, nors dalis tų darbų yra tęstiniai, apibrėžti iš anksto pasirašytomis sutartimis ir neturėtų būti traktuojami kaip nauji ar papildomi nenumatyti darbai", – rašoma audito ataskaitoje.

Aš nelabai suprantu, ką ten galvoje turėjo auditorės.

Kontrolierius nustebino ir įstaigos darbuotojams kas mėnesį skiriamos priemokos "už papildomą darbo krūvį".

"Tarnybos nuomone, toks priemokų skyrimas yra viena iš priemonių garantuoti darbuotojams didesnį darbo užmokestį arba rodo netinkamą darbų krūvių paskirstymą ir žmogiškųjų išteklių planavimą", – rašoma savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje.

Atrankos būdu įvertinę darbo užmokesčio ir priemokų skyrimą, apskaičiavimą ir išmokėjimą, auditoriai nustatė, kad įstaigos darbuotojų (neskaitant vadovo) darbo užmokesčio nuolatinę dalį sudaro kas mėnesį skiriamos nuo 20 iki 90 proc. pagrindinio darbo užmokesčio dydžio priemokos.

"Mes manome, kad pasirinktas būdas priedams ir priemokoms mokėti yra labai keistas. Teisiškai jie nieko tarsi ir nepažeidė, tačiau stebina, kai kas mėnesį dėl esą didelio darbo krūvio mokami iki 90 proc. algos dydžio priedai. Ar to darbo krūviai kiekvieną mėnesį tokie dideli? Bet kuriuo atveju toks darbo apmokėjimas nėra tinkamas", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Administravimas kainuoja daug

"Klaipėdos švenčių" pajamos 2019 m. siekė 1,16 mln. eurų, trečdalis jų sudarė administracinės sąnaudos, 292 tūkst. eurų skirta darbuotojų algoms.

Audituojamu laikotarpiu (2018–2020 I pusm.) įstaigoje dirbo 17 darbuotojų, iš jų 5 – giminystės ryšiais susiję asmenys.

"2018–2020 m. I pusmetį darbuotojams (neskaitant vadovo) skirtų priedų ir priemokų suma vidutiniškai sudarė 41 proc. pagrindinio darbo užmokesčio. Tuo tarpu vadovui skirtų priedų ir priemokų suma tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai sudarė 36 proc. pagrindinio darbo užmokesčio", – rašoma ataskaitoje.

Pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, 2018 m. bruto darbo užmokesčio, neskaitant vadovo ir valytojos (nekvalifikuota pareigybė), ribos buvo nuo 840 iki 1 976 eurų, 2019 m. – nuo 722 iki 2 548 eurų, o 2020 m. – nuo 903 iki 2 557 eurų.

Taigi per kelerius metus "Klaipėdos švenčių" darbuotojų algos gerokai išaugo.

Vis dėlto kontrolieriai akcentavo, kad įstaigoje numatytos administracinės išlaidos nėra logiškai pagrįstos.

2018 m. organizuotų renginių planuojamos administracinės išlaidos sudarė 21 proc. visų planuotų išlaidų, tačiau faktiškai ši suma siekė 37 proc. visų įstaigos sąnaudų, 2019 m. atitinkamai – 23 proc. ir 31 proc.

"Aš nelabai suprantu, ką ten galvoje turėjo auditorės, mes dar neturėjome galimybės su jomis tai išsiaiškinti detaliai. Suprantu, kad jos (auditorės – A.D.) norėtų, jog viskas būtų iš anksto suplanuota, bet taip neišeina, nes teikdami paraišką mes nežinome, kokį finansavimą turėsime ir kokia apimtimi tą projektą vykdysime", – vakar paaiškino R.Žiubrys.

"Klaipėdos publikos" šleifas

Bene labiausiai auditorius nustebino persipynę "Klaipėdos švenčių" ryšiai su kita viešąja įstaiga "Klaipėdos publika", kurią 2009 m. įkūrė R.Žiubrys su Jolanta Girdvaine bei Dalia Grikšaite.

Pastaroji iki 2020 m. spalio 1 d. dirbo R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje "Klaipėdos šventės" kūrybos vadove.

Auditoriai nustatė, kad "Klaipėdos šventėse" dirba ar dirbo 4 su "Klaipėdos publika" susiję asmenys.

Nuo 2013 m. gegužės 23 d. "Klaipėdos publikos" dalininkas ir vadovas yra asmuo, kuris nuo 2013 m. birželio 18 d. eina ir "Klaipėdos švenčių" projektų techninės dalies koordinatoriaus-inžinieriaus pareigas.

Ir pats "Klaipėdos švenčių" direktorius R.Žiubrys nuo 2013 m. liepos 26 d. iki pernai liepos 10 d. buvo "Klaipėdos publikos" darbuotojas.

"Klaipėdos švenčių" kūrybos vadovė (dirbo iki 2020 m. spalio 1 d.), "Klaipėdos publikos" dalininkė, "Klaipėdos švenčių" renginių koordinatorė (dirbo iki 2020 m. birželio 26 d.) yra "Klaipėdos publikos" darbuotoja.

"Faktiškai renginius – Klaipėdos laivų paradą 2018 ir 2019 m., Gatvės muzikos dieną Klaipėdoje 2018 ir 2019 m., Kovo 11-osios minėjimą "Nubusk pasikeitęs" ir socialinę akciją "Laukiantis bilietas" 2018, 2019 ir 2020 m. – organizavo "Klaipėdos publika" pagal sutartis, pasirašytas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija", – konstatuota audito ataskaitoje.

Konstatuota, kad "Klaipėdos šventės" prie šių renginių žodinių bendradarbiavimo sutarčių pagrindu prisidėjo skirdama žmogiškuosius išteklius, turtą, organizuodama muges bei nepagrįstai dengdama kai kurias išlaidas.

Kontrolierės tarnybos nuomone, žodiniai bendradarbiavimo susitarimai yra ydinga praktika, nes bendradarbiaujant ne tik teikiamos konsultacijos, bet ir įstaigos darbuotojai skiria savo darbo laiką tam tikroms veikloms, yra suteikiamas neatlygintinai naudoti įstaigos turtas.

"Nebuvo jokių sutarčių su "Klaipėdos publika". Tai yra susitarimas, bet nėra sutartis. Tai buvo bendrai įgyvendinami projektai", – painią situaciją bandė patikslinti R.Žiubrys.

Pirkimai sukėlė klausimų

Kontrolieriai tyrė ir "Klaipėdos švenčių" viešuosius pirkimus.

Per pustrečių metų, nuo 2018-ųjų, šioje įstaigoje buvo vykdyti 1 484 pirkimai, kurių bendra vertė –  1,86 mln. eurų (su PVM).

Audito metu atrankos būdu pasirinkta vertinti 113 (8 proc.) pirkimų, kurių bendra vertė buvo 794,7 tūkst. eurų (su PVM), arba 43 proc. visų pirkimų vertės.

Nustatyta, kad 2018–2020 m. I pusmetį buvo sudarytos 8 sutartys su asmenimis, kurie giminystės ryšiais yra ar buvo susiję su įstaigos darbuotojais (ar buvusiais darbuotojais).

Bendra šių sudarytų sutarčių vertė buvo 9,6 tūkst. eurų (su PVM).

Tačiau R.Žiubriui nekilo minčių dėl viešųjų ir privačių interesų susikirtimo.

"Ir auditorė rašo, kad viešųjų ir privačių sąlyga nebuvo pažeista, nes mes tas paslaugas pirkome rinkoje. Mes atlikome viešuosius pirkimus, ir įstatymas nebuvo pažeistas. Tie susiję darbuotojai tų pirkimų neorganizavo", – tvirtino R.Žiubrys.

Kaip dienraštis jau ne kartą rašė, be kitų darbuotojų, R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje įdarbinta jo žmona Ieva Žiubrienė.

Jos pareigos – renginių koordinatorė, ji buvo atsakinga už piliavietės salės nuomą.

I.Žiubrienės brolis Petras Jucius taip pat dirba įstaigoje "Klaipėdos šventės".

Anot R.Žiubrio, teisinė bazė nedraudžia artimos giminystės susijusiems asmenims dirbti vienoje įstaigoje, esą tai nėra jokia blogybė.

Susidomėjo Etikos komisija

Dėl visų šių dalykų savivaldybės kontrolieriai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši ištirtų "Klaipėdos švenčių" direktoriaus R.Žiubrio elgesį.

Per tris mėnesius turi būti išsiaiškinta, ar jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimą atstovauti bei reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas remiantis gautu pranešimu.

Esą du direktoriaus pavaldiniai yra jam artimi asmenys, dėl kurių jis galbūt priėmė įvairius sprendimus – priėmė juos į darbą, nustatė jų darbo sąlygas, skyrė priedus, priemokas ir skatino.

"Jokių rezultatų dar nėra. Jie man atsiuntė klausimus, aš jiems išsiunčiau atsakymus", – teigė R.Žiubrys.

Beje, audito metu nustatyta, kad "Klaipėdos švenčių" valdyba neatsiskaito įstaigos savininkui – uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriui.

Įstaigos audito ataskaita perduota Klaipėdos merui, savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojai.

Po svarstymo visi jie ir turėtų pateikti savo sprendimą dėl tolesnės "Klaipėdos švenčių" veiklos.

"Klaipėdos šventės" yra savivaldybės valdoma viešoji įstaiga, įsteigta 2000 m. kaip "Jūros šventė", o nuo 2011 m. pavadinimas pakeistas į "Klaipėdos šventės".

Įstaiga turi organizuoti svarbiausius Klaipėdos miesto festivalius ir renginius.

VTEK žada aiškintis, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimo atstovauti bei reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui minėtas įstatymas draudžia atstovauti valstybei, savivaldybei, institucijai ar įstaigai tvarkant reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kokių pajamų; taip pat tvarkant reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą, du direktoriaus pavaldiniai yra jam artimi asmenys, dėl kurių jis galbūt priiminėjo įvairius sprendimus – priėmė juos į darbą, nustatė jų darbo sąlygas, skyrė priedus, priemokas, skatino ir pan.

Taip pat pranešta, jog VšĮ „Klaipėdos šventės“ šiemet keturis kartus suteikė įstaigos inventorių VšĮ „Klaipėdos publika“ naudoti neatlygintinai.

VTEK atkreipia dėmesį, kad Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

Stulbinama direktoriaus alga

Apie R.Žiubrį klaipėdiečiai daugiau išgirdo po to, kai šiemet jo vadovaujamos viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" veiklos ataskaita buvo svarstoma miesto tarybos posėdyje.

Tada ir buvo paviešinta, kad pernai šios įstaigos direktoriaus bazinė alga per metus siekė 36,3 tūkst. eurų, dar priemokos – 9 947 eurai, priedai – 6 031 euras bei atostoginiai – 4 352 eurai.

Iš viso "Klaipėdos švenčių" direktoriaus atlygis pernai per metus siekė 56,7 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

R.Žiubrys tada žurnalistams aiškino, kad jo alga nustatoma pagal tvarką, kuri galioja visoms savivaldybės viešosioms įstaigoms.

Esą tų pinigų negauna avansu, bet už jau atliktus darbus.

"Klaipėdos švenčių" veiklos ataskaitos duomenimis, 2013 m., kai R.Žiubrys atėjo dirbti įstaigos vadovu, per metus jo atlyginimas siekė 22,1 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Po trejų metų, 2016-aisiais, jau – 29,3 tūkst. eurų, 2017 m. – 40,2 tūkst., 2018 m. – 46,3 tūkst., o pernai jau – beveik 57 tūkst. eurų: per mėnesį – daugiau nei 4,7 tūkst. eurų.

Tai yra maždaug 100 eurų daugiau nei 2019 m. uždirbo Klaipėdos meras ir daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu uždirbo devyni iš 13 kadenciją baigiančios Vyriausybės ministrų.

Klestėjo ir per karantiną?

Nepaisant to, kad dėl karantino kurį laiką kultūrinių renginių mieste nebuvo, įstaigos "Klaipėdos šventės" darbuotojų algos ir toliau išliko nemažos.

Rekvizitai.lt skelbia, kad vidutinis atlyginimas šioje įstaigoje šių metų balandį buvo 1 697, spalį – 1 653 eurai.

Pagal rekvizitai.lt duomenis, šiuo metu įstaigoje dirba 16 žmonių.

Nuostaba: atlikusi "Klaipėdos švenčių" auditą, savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė neslėpė, kad ją nustebino kai kurios šios įstaigos veiklos. / Redakcijos archyvo nuotr.

R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje "Klaipėdos šventės" projektų techninės dalies koordinatoriumi dirba jo žmonos brolis Petras Jucius.

O R.Žiubrio žmona Ieva Žiubrienė "Klaipėdos šventėse" darbuojasi pagal terminuotą darbo sutartį.

Pareigas ji užėmė įstaigai laimėjus konkursą įgyvendinti komercinės veiklos projektą pagal 2015 m. gegužės 7 d. sutartį "Dėl renginių operatoriaus paslaugų, kurioms teikti naudojamas valstybės turtas".

Paaiškinimams suteiks laiko

Paviešinus šią informaciją, dar vasarą Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė inicijavo "Klaipėdos švenčių" auditą.

Kaip tik šiuo metu jis jau pabaigtas, pastabos artimiausiomis dienomis bus pateiktos įstaigos vadovui, iš kurio lauks atsakymų. Juos gavus auditas bus paviešintas.

"Yra dalykų, kurie mums užkliuvo. Auditas buvo labai sudėtingas. Pastabų yra gana daug. Pirmiausia įstaigos vadovas turi susipažinti su mūsų pateiktomis rekomendacijomis, tada ataskaita bus paviešinta", – teigė D.Čeporiūtė.

Išbrokavo saviškį?

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba tvirtino kandidatus rinkimuose į Seimą vienmandatėse apygardose.

Netikėtai paaiškėjo, kad "valstiečių" Palangos skyriaus vadovas Darius Kubilius neatstovaus savo partijai vienmandatėje Mėguvos apygardoje.

Partijos tarybai pasirodė, kad tinkamesnis kandidatas – nepartinis, Kretingoje gyvenantis R.Žiubrys.

Mėguvos apygardą sudaro trims savivaldybėms priklausančios teritorijos (dalis Klaipėdos rajono, dalis Kretingos ir Palanga).

Mįslės: "valstiečių" Palangos skyriaus vadovas D.Kubilius jaučiasi ne itin maloniai, kad Mėguvos vienmandatėje apygardoje partijos vadovybė kandidatu pasirinko ne jį, o nepartinį kandidatą R.Žiubrį. (Dariaus Kubiliaus asmeninio archyvo nuotr.)

Gargždų ir Kretingos "valstiečių" partijos skyriai esą išreiškė palaikymą R.Žiubriui.

Jo kandidatūrą palaikė ir Klaipėdos bei Kretingos rajonų merai.

D.Kubilius buvo "išbrokuotas".

Ar vadovybės pasirinkimas buvo teisingas, laikas parodys, spalio 11 dieną viską ir pamatysime.

Esą partijos vadovybės netenkino jo pasiekti rezultatai pernai per savivaldybių rinkimus, kai buvo iškovotas tik vienas Palangos tarybos nario mandatas, o pats D.Kubilius, dalyvavęs mero rinkimuose, liko trečias, surinkęs 5,83 proc. arba 440 palangiškių rinkėjų balsų.

Partijos sprendimas iškelti ne jį, o nepartinį kandidatą šokiravo D.Kubilių ir, kaip jis pats teigia, visus Palangos skyriaus narius.

"Visą rinkiminį sąrašą dėliojo partijos pirmininkas (Ramūnas Karbauskis – A.D.) ir valdyba. Kodėl pasirinktas nepartinis kandidatas? Kodėl ne iš Palangos, o iš Kretingos? Ar vadovybės pasirinkimas buvo teisingas, laikas parodys, spalio 11 dieną viską ir pamatysime", – kalbėjo D.Kubilius.

Jau bandė jėgas politikoje

R.Žiubrys jau turi šiokios tokios dalyvavimo rinkimuose patirties. Jis į Kretingos rajono savivaldybės tarybą pretendavo patekti visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" sudėtyje.

Po šių rinkimų Kretingos rajono savivaldybės taryboje atsidūrė penki komiteto atstovai, tarp jų ir dabartinis meras Antanas Kalnius.

Rajono savivaldybės taryboje buvo sudaryta koalicija su LVŽS.

Galimas dalykas, todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl R.Žiubrio atstovavimo "valstiečiams" Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje.

Gerovė: Seimas daugelį vilioja ne tik dėl parlamentaro statuso, bet ir dėl galimybės turiningai praleisti laiką. (Gedimino Bartuškos nuotr.)

"Kodėl apsisprendžiau? Tai nebuvo labai sunku padaryti, nes jau dalyvavau ir savivaldybių rinkimuose. Tai jau buvo šioks toks įsipareigojimas kolegoms, kad jei tokia galimybė atsiras, turėčiau dalyvauti Seimo rinkimuose", – dienraščiui teigė R.Žiubrys.

Rimtas R.Žiubrio konkurentas Mėguvos vienmandatėje apygardoje bus Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas palangiškis Mindaugas Skritulskas, patyręs politikas.

Reikėtų įvertinti ir tai, kad palangiškiai, sudarantys didžiąją dalį Mėguvos apygardos rinkėjų, beveik per visą nepriklausomybės laikotarpį balsavo už konservatorius ir jų rinkimų mados mažai keičiasi.

"Kiekvieną kandidatą vertinu labai rimtai, manau, kiekvienas jų bus rimtas konkurentas, juolab kai kurie dalyvauja politikoje seniai, o ne taip, kaip aš. Bet nemanau, kad yra nepadaromų dalykų", – kalbėjo R.Žiubrys.

Ne viskas matuojama pinigais. Būtų keista, jei sakyčiau, kad uždarbis yra svarbus.

Atlygis didesnis už ministro

Apie R.Žiubrį klaipėdiečiai daugiau išgirdo po to, kai jo vadovaujamos viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" veiklos ataskaita buvo svarstoma miesto tarybos posėdyje.

Tada ir buvo paviešinta, kad pernai šios įstaigos direktoriaus bazinė alga per metus siekė 36,3 tūkst. eurų, plius priemokos – 9 947 eurai, dar – priedai – 6 031 euras bei atostoginiai – 4 352 eurai.

Iš viso "Klaipėdos švenčių" direktoriaus atlygis pernai per metus siekė 56,7 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

R.Žiubrys dienraščiui aiškino, kad jo alga nustatoma pagal tvarką, kuri galioja visoms savivaldybės viešosioms įstaigoms.

Esą tų pinigų negauna avansu, bet už jau atliktus darbus.

Įstaigos "Klaipėdos šventės" veiklos ataskaitos duomenimis, 2013 m., kai R.Žiubrys atėjo dirbti įstaigos vadovu, per metus jo atlyginimas siekė 22,1 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Po trejų metų, 2016-aisiais, jau – 29,3 tūkst. eurų, 2017 m. – 40,2 tūkst., 2018 m. – 46,3 tūkst., o pernai jau – beveik 57 tūkst. eurų: per mėnesį – daugiau nei 4,7 tūkst. eurų.

Tai yra maždaug 100 eurų daugiau nei 2019 m. uždirbo Klaipėdos meras ir daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu uždirbo 9 iš 13 šios Vyriausybės ministrų.

Jei R.Žiubrys taptų eiliniu Seimo nariu, jo alga siektų 3 356 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių, per metus – 40 272 eurus, tai yra 17 tūkst. eurų mažiau, nei jis iš viso gavo pernai, vadovaudamas įmonei "Klaipėdos šventės".

"Ne viskas matuojama pinigais. Būtų keista, jei sakyčiau, kad uždarbis yra svarbus. Nežinau kodėl, bet žmonės taip reaguoja į kitų žmonių atlyginimą, tarsi gyventume sovietmečiu. Jei kažkas uždirba daugiau, tai reikia nacionalizuoti tą jų atlyginimą? Kiekvienoje pozicijoje esi vertinamas taip, kaip tu dirbi. Nei tą savo atlyginimą aš pasiskyriau, nei mano sprendimas lėmė, kokią algą gavau, todėl nelabai suprantu, kodėl kam nors kyla tas klausimas", – stebėjosi R.Žiubrys.

Per pandemiją – dar darbuotojų

Nepaisant to, kad karantinui užtrukus tris mėnesius kultūrinių renginių mieste nebuvo, įstaigos "Klaipėdos šventės" darbuotojų algos ir toliau išliko įspūdingos.

Rekvizitai.lt skelbia, kad vidutinis atlyginimas šioje įstaigoje šių metų balandį buvo 1 697 eurai, gegužę – 1 439 eurai.

Vadovo algos dydis kažkodėl nebuvo skelbiamas.

Maža to, praeitą savaitę Klaipėdos kultūros ir meno tarybą R.Žiubrys spaudė, kad švenčių organizatorių administravimo lėšų procentas būtų didinamas.

Tačiau taryba tam nepritarė.

Vien darbuotojų algų poreikiui patenkinti skiriama šimtai tūkstančių eurų. Vidutiniškai įstaigoje dirba iki 15 žmonių.

Pagal rekvizitai.lt duomenis, šiuo metu yra 18 darbuotojų. Iki kovo 29 d. buvo 16.

Prasidėjus karantinui, po dviejų savaičių, anot rekvizitai.lt, buvo priimtas vienas darbuotojas, po to dar vienas, pastarasis – balandžio 26 d., paskui vienas atleistas.

Seni verslo ryšiai

Įstaigai "Klaipėdos šventės" vadovaujantis R.Žiubrys pramogų versle – ne naujokas.

Vyras prieš tai spėjo vadovauti dviem panašia veikla užsiimančioms įmonėms, kurių akcininkėmis ar dalininkėmis kartu su R.Žiubriu buvo žinomos uostamiestyje moterys.

Trumpai A.Žiubrys sukosi įmonės "Ars Idea" veikloje.

Registrų centro duomenimis, šią įmonę įsteigė A.Žiubrys kartu su Audra Umbrasiene ir Jolanta Girdvaine (anuomet J.Braukyliene – aut. past.), kuri dabar vadovauja Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

2006 m. jie buvo šios įmonės akcininkai. Bičiulių kompanija akcijas buvo pasidalijusi daugmaž po lygiai.

2011 m. lapkritį akcijų paketą perėmė A.Umbrasienė, kurios sprendimu R.Žiubrys atleistas iš direktoriaus pareigų.

2009 m. R.Žiubrys su J.Girdvaine bei Dalia Grikšaite (šiuo metu dirba R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje "Klaipėdos šventės" kūrybos vadove) įkūrė viešąją įstaigą "Klaipėdos publika".

Į darbą – su žmona ir svainiu

2013 m. gegužę R.Žiubrys atleidžiamas iš įstaigos "Klaipėdos publika" direktoriaus pareigų, o trečdalį įstaigos kapitalo perleidžia žmonos broliui Petrui Juciui, kuris ir tapo įstaigos vadovu.

P.Jucys iki šiol yra "Klaipėdos publikos" direktorius, tačiau tuo pat metu dirba ir R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje "Klaipėdos šventės", kur yra projektų techninės dalies koordinatorius.

O R.Žiubrio žmona Ieva Žiubrienė "Klaipėdos šventėse" darbuojasi pagal terminuotą darbo sutartį.

Į pareigas ji buvo priimta įstaigai laimėjus konkursą įgyvendinti komercinės veiklos projektą pagal 2015 m. gegužės 7 d. sutartį "Dėl renginių operatoriaus paslaugų, kurioms teikti naudojamas valstybės turtas".

Šiuo metu žmonos darbas susijęs taip pat su komercinės veiklos projektu pagal savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį.

Renginių koordinatorius pagal steigėjo patvirtintą "Klaipėdos švenčių" organizacinę struktūrą tiesiogiai esą yra nepavaldus direktoriui.

Jokio interesų konflikto?

Tai, kad savivaldybės įsteigtoje įmonėje darbą rado ne tik vadovo žmona I.Žiubrienė, bet ir jos brolis P.Jucius, būdamas kitos viešosios įstaigos dalininku ir vadovu, interesų konflikto, panašu, neįžvelgia niekas.

Viešąją įstaigą "Klaipėdos publika" lydi pavydėtina sėkmė viešuosiuose pirkimuose.

Šios įstaigos direktorius P.Jucius sugeba suktis dviejuose darbuose be jokių priekaištų.

Paplušėjęs "Klaipėdos švenčių" organizuojamų renginių koordinatoriumi, vyras vis neria į kitų užsakymų vykdymo rūpesčius.

Pernai gegužę "Klaipėdos publika" laimėjo Kretingos rajono Padvarių kaimo bendruomenės centro "Trys tvenkiniai" skelbtą konkursą renginio organizavimui.

Bendruomenė pageidavo tradicinės vasaros šventės, kuri minima rugpjūčio pradžioje.

Padvariškiams reikėjo pakviesti žinomą atlikėją arba muzikos grupę. Renginį turėjo vesti vedėjas.

Papildomai nuo 18 val. iki vidurnakčio šventės dalyvius turėjo linksminti muzikantas arba grupė. Vaikams turėjo būti pastatyta batutų, o vakare dangų turėjo nušviesti fejerverkai.

Verta dėmesio ir tai, jog sutartį su šia R.Žiubrio žmonos brolio įmone pasirašė bendruomenės pirmininkė Ieva Latakienė, kuri kartu su R.Žiubriu pernai dalyvavo rinkimuose į Kretingos rajono savivaldybės tarybą.

I.Latakienė visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" sąraše užėmė 6-ąją vietą, o R.Žiubrys – 7-ąją.

A.Vaitkus sutarčių nepamena

Viešajai įstaigai "Klaipėdos publika" sėkmė šypsosi ir skelbiamuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos viešuosiuose pirkimuose.

Pernai gegužę įstaiga laimėjo direkcijos skelbtą reklamos paslaugos Klaipėdos laivų parado metu konkursą.

Už 5 tūkst. eurų viešoji įstaiga įsipareigojo judriausiose uostamiesčio vietose pastatyti direkcijos reklaminius stendus.

Reklama turėjo būti skelbiama svetainėje kulturosuostas.lt, socialiniuose tinkluose.

Iš sutarties matyti, kad paslaugos teikėjas įsipareigojo iškabinti direkcijos vėliavas, padalinti lankstinukus, paskelbti kitą reklamą.

2018 m. "Klaipėdos publika"  taip pat nešiojo vėliavas, lankstinukus ir reklaminius plakatus po miestą. Tiesa, už 3 tūkst. eurų sumą.

Tačiau 2017 m. tokia paslauga uosto direkcijai buvo atlikta vos už 1,5 tūkst. eurų.

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Klaipėdos miesto taryboje Arvydas Vaitkus nepanoro prisiminti šių viešųjų pirkimų.

Politikas į dienraščio žurnalistų užklausą dėl viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" laimėtų konkursų iš esmės neatsakė.

"Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus, tačiau to padaryti negaliu vien todėl, kad tarp dešimčių tūkstančių pasirašomų dokumentų per metus atsiminti konkrečias sutartis, pasirašytas nuo 2015 m., ir sumas yra neįmanoma. Neabejoju, kad išsamius atsakymus į jums rūpimus klausimus gali pateikti VĮ KVJUD darbuotojai", – raštu atsakė A.Vaitkus.

Pakartojus užklausą ir nusiuntus nuorodas į Viešųjų pirkimų suvestines, A.Vaitkus į žurnalistų kreipimąsi taip ir neatsakė, nors tam turėjo pusantro mėnesio.

Pareiga – įsitraukti į politiką

R.Žiubrio svainio P.Jucio vadovaujama įstaiga "Klaipėdos publika" gauna ir kitų biudžeto užsakymų.

Klaipėdos savivaldybės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose įstaiga laimėjo du kartus.

Du kartus po 3,9 tūkst. eurų sumai 2016 ir 2017 m. įstaiga samdyta akcijos "Siekime Klaipėdos paplūdimiams mėlynosios vėliavos" organizavimui.

Įspūdingiausia suma viešuosiuose pirkimuose šią įstaigą pasiekė 2012 m., kai Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nupirko viešinimo paslaugą apie atliekų tvarkymo sistemos plėtrą.

Įstaigai "Klaipėdos publika" už paslaugas tuomet sumokėta beveik 44 tūkst. eurų.

Ne mažiau išmaniai nei svainis viešuosius finansus valdąs R.Žiubrys nusiteikęs pakilti į naują lygį, todėl ir dalyvaus Seimo rinkimuose.

Jis dar kartą pakartojo, kad ne pinigai svarbiausia, o tai, kad "kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga yra bent kažkiek įsitraukti į politiką ir joje dalyvauti".

"Klaipėdos švenčių" pajamos pernai siekė 1,16 mln. eurų, trečdalį jų sudarė administracinės sąnaudos, 292 tūkst. eurų skirta darbuotojų algoms, kurių penktadalį sudaro R.Žiubrio alga.

Tinklalapyje rekvizitai.lt nurodoma, kad vidutinė "Klaipėdos švenčių" darbuotojo alga, neatskaičius mokesčių, yra 1 697 eurai.

Įstaigoje šiuo metu dirba 19 žmonių. Trys nauji priimti per patį karantino įkarštį, po kovo 29 d.

R.Žiubrys patvirtino, kad nauji darbuotojai esą buvo priimti įgyvendinti projektą "Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021 koordinavimo, bendradarbiavimo ir komunikacijos užtikrinimas".

Nepaisant to, vakarykščiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje balsų dauguma pritarta įstaigos 2019 m. veiklos ataskaitai.

Nors vieni politikai siūlė "nesuvedinėti asmeninių sąskaitų" ar "nepavydėti mokamų atlyginimų", o kiti kalbėjo apie skaidrumą ir tai, kad "nepotizmas yra netoleruotinas".

Sprendimas: vakarykščiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje politikai balsų dauguma pritarė įstaigos "Klaipėdos šventės" 2019 m. ataskaitai. (Stop kadras)

Šios įstaigos rimtesnių finansinių ir veiklos analizės vertinimų bus galima tikėtis po to, kai Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos auditoriai baigs savo tyrimą.

Posėdžio metu įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius R.Žiubrys bandė apeliuoti į kontrolierių "gerą valią". Anot jo, jie esą savivaldybės įstaigas turėtų ne bausti, atradę kokių nors trūkumų, o parodyti, ką jos daro negerai, ir padėti ištaisyti.

"Klaipėdos šventės" rengia projektus, teikia paraiškas tiek miesto, tiek valstybės finansuojamiems projektams, vykdo komercinę veiklą ir gauna paramą.

"Klaipėdos šventės" pernai mieste organizavo Šviesų festivalį, Klaipėdos laivų paradą, Didžiųjų burlaivių regatą, kalėdinius renginius, šiemet – Šviesų festivalį, kitus planus sustabdė karantinas.

Klausimas iškilo ir dėl šių metų Jūros šventės, kurios rengėjai yra būtent "Klaipėdos šventės", 2018-aisiais trejiems metams laimėjusios konkursą, organizavimo.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, bendra sutarties vertė – 273,9 tūkst. eurų. Avansinis 50 proc. dydžio mokėjimas dar nėra pervestas.