Išnagrinėjęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad R. Adomavičius nebuvo kurstomas padaryti nusikaltimą, teisėsaugos institucijos ne inicijavo nusikaltimą, kaip teigta skunde, o „prisijungė“ prie nusikalstamos veiklos.

EŽTT teigimu, įrodymų, gautų taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, panaudojimas baudžiamajame procese prieš pareiškėją atitinka Žmogaus teisių konvencijos reikalavimus.

2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad buvęs Vilniaus vicemeras R. Adomavičius pagrįstai pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo jam skirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.

Bylos duomenimis, nuo 2012 metų birželio iki rugsėjo 27 dienos R. Adomavičius būdamas Vilniaus vicemeru ir savivaldybės bendrovės „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos nariu savo naudai tiesiogiai susitarė su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams neoficialiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu Dariumi Norkumi priimti ir priėmė iš jo 40 tūkst. litų dydžio kyšį (per 11 tūkst. eurų).

R. Adomavičius EŽTT skundėsi, kad nacionaliniai teismai neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, buvo šališki, nepasisakė dėl esą neteisėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų, o nusikalstamą veiką imituojantis modelis panaudotas neteisėtai.

Buvęs politikas tvirtino buvęs sukurstytas padaryti nusikaltimą, baudžiamajame procese prieš jį naudoti kurstymo veiksmais surinkti įrodymai, taip pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Strasbūro teismas pažymėjo, kad D. Norkus buvo privatus asmuo, jį pareiškėjas pažinojo, nes jie abu buvo tos pačios partijos nariai. Nacionaliniai teismai nustatė, kad D. Norkus kreipėsi į STT pareigūnus, kai su R. Adomavičiumi jau buvo aptaręs viešųjų pirkimų proceso klausimą ir bendrovės „Utenos melioracija“ interesus. EŽTT konstatavo, kad R. Adomavičiaus teiginys, jog D. Norkus pradėjo bendradarbiauti su STT anksčiau ir buvo sukurstytas duoti kyšį, liko nepagrįstas.

Strasbūro teismas atkreipė dėmesį, kad kalbėdami D. Norkumi pareigūnai nurodė jam nekurstyti pareiškėjo imti kyšį.

Anot EŽTT, daugelis R. Adomavičiaus ir D. Norkaus susitikimų buvo surengti pareiškėjo iniciatyva, o jo kalbėjimo būdas ir susitikimų aplinkybės įrodo, kad pokalbių tema jam buvo aiški, jis suprato, jog jo veiksmai neteisėti.

Be to, tarptautinis teismas pabrėžė, kad R. Adomavičius nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti D. Norkų ar informuoti valdžios institucijas apie šio veiksmus.

Teismo manymu, byloje nėra duomenų, kad D. Norkus būtų kurstęs pareiškėją paimti kyšį ar kad jis nežinojo, kokiu tikslu jam buvo duoti pinigai.

Generalinis prokuroras sulaukė klausimų ir apie buvusio socialdemokrato, Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, ir apie buvusios teisėjos bei Seimo narės Neringos Venckienės bylas.

E. Pašilio teiraujamasi, kiek nuo jo kadencijos pradžios pradėta ikiteisminių tyrimų dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų atliktų klastojimų, vykdant tarnybines pareigas, ar piktnaudžiavimo pareigomis.

Pasak klausimų autorių, R. Adomavičiaus byloje pareigūnai suklastojo tarnybinį pranešimą, apie laiką, vietą, aplinkybes, kur tuometinis sostinės politikas esą pareikalavo kyšio.

2017 metais R. Adomavičius galutiniu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.

E. Pašilio taip pat prašoma įvertinti pareigūnų darbą per 2012 metų gegužės 17 dieną vykdytą Laimutės Stankūnaitės dukters paėmimo operaciją iš jos tetos N. Venckienės namų Kauno rajone.

Šių metų gegužės 14 dieną išplatinta vaizdo medžiaga, kad mažametė mergaitė priešinosi paimama.

„Ar ketina Generalinė prokuratūra iš naujo vertinti šią situaciją ir ten veikusių asmenų veiksmus?  Ar ketina peržiūrėti inkriminuojamas veikas N. Venckienei?“ – klausia parlamentarai.

Dabar N. Venckienė teisiama dėl teismo sprendimo atiduoti dukterėčią motinai L. Stankūnaitei nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą L. Stankūnaitei.

Generalinis prokuroras taip pat sulaukė klausimų, kodėl persigalvojo ir pateikė ieškinį valstybei, prašydamas atlyginti žalą, patirtą, kai dirbo gyvsidabriu apnuodytame Ukmergės teisme, kodėl neatsižvelgia į Atrankos komisijos rekomendacijas skirdamas prokurorus į aukštesnes pareigas, ar ketina prisiimti atsakomybę už tai, kad trys prokurorai su advokatu aptarinėjo bylas ir tarėsi dėl galimų sprendimų jose.

Seimo nariai klausė ir dėl pokalbių klausymųsi mastų Lietuvoje, dėl Karalienės Mortos mokyklai bei darželio „Vaikystės sodas“ statyti įsigytų sklypų kainos, kt.

Tarp klausimus pasirašiusiųjų parlamentarų – Naglis Puteikis, Artūras Skardžius, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Rimas Andrikis, Zbignev Jedinskij, Irina Rozova ir kiti.

„Pareiškėjas teigia, kad buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą, baudžiamajame procese prieš jį naudoti kurstymo veiksmais surinkti įrodymai“, – informavo Lietuvos teisingumo ministerija.

Lietuvos teismai nustatė, kad 2012 metų rugsėjį R. Adomavičius priėmė 40 tūkst. litų (11,5 tūkst. eurų), juos buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus paliko automobilio „Mercedes Benz“ daiktų dėtuvėje.

Anot teismų, vicemeras buvo pažadėjęs, kad bendrovė „Utenos melioracija“ bus pripažinta laimėtoja „Vilniaus vandenų“ vykdomame viešajame pirkime.

R. Adomavičius tikina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai su D. Norkumi buvo susitarę jį provokuoti nusikalsti.

Pareiškėjas teigia, kad buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą, baudžiamajame procese prieš jį naudoti kurstymo veiksmais surinkti įrodymai.

Jis siekia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuotų, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Lietuvos teismai konstatavo, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis pradėtas turint duomenų apie galimus neteisėtus vicemero veiksmus viešųjų pirkimų konkurse.

Teismų sprendimuose nurodoma, kad R. Adomavičius domėjosi, ar „Utenos melioracija“ suinteresuota laimėti konkursą ir pats inicijavo šį klausimą.

D. Norkui pasiūlius atiduoti 40 tūkst. litų, R. Adomavičius sutiko, jo automobilis buvo atrakintas ir D. Norkus padėjo pinigus į automobilio daiktų dėtuvę. Tai teismai vertino kaip kyšio priėmimą. Už tai jam skirta  trejų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Teismai atmetė politiko versiją, kad automobilyje palikti pinigai buvo skirti partijos rinkimų kampanijai paremti.

R. Adomavičius ir L. Čižiūtė žiedus sumainė po daugelio metų bendro gyvenimo.

Politikas žiniasklaidai yra pasakojęs, kad su mylimąja susipažino savivaldybėje, kai ji, pradedanti žurnalistė, savivaldybėje stebėjo sostinės mero rinkimus.

Neilgai trukus nauja pažintis virto aistringu romanu ir sulaukė nemažai visuomenės apkalbų dėl jųdviejų amžiaus skirtumo.

Tiesa, dabar jau sutuoktiniai Laura ir Romas susižadėjo 2008-aisiais.

R. Adomavičius ir L. Čižiūtė augina dukterį.

Kaip pranešė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teismas pripažino tinkamais šių institucijų pareigūnų surinktus įrodymus, kad buvęs vicemeras, būdamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos nariu, nuo 2012 metų birželio iki rugsėjo 27 dienos, savo naudai tiesiogiai susitarė su bendrovės „Utenos melioracija“ interesus neoficialiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu Darimi Norkumi priimti ir priėmė iš pastarojo 40 tūkst. litų dydžio kyšį (per 11 tūkst. eurų).

Tyrimo duomenimis, R. Adomavičius pažadėjo paveikti „Vilniaus vandenis“, kad „Utenos melioracija“ būtų pripažinta laimėtoja „Vilniaus vandenų“ vykdomame viešajame pirkime.

2015 metų birželio 12 dieną Vilniaus apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu buvęs socialdemokratas R. Adomavičius buvo pripažintas kaltu korupcijos byloje. Nuteistasis tokį teismo priimtą nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą, 2016 metų gruodžio 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį.

Įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį buvęs sostinės vicemeras apskundė kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, ikiteisminį tyrimą atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai. Valstybinį kaltinimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Atmetus skundą, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

Pernai birželio 12 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R.Adomavičiui paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta tokiam pačiam laikotarpiui.

Dėl tarpininkavimo kyšininkaujant nuteistas R.Adomavičius Apeliacinio teismo prašė panaikinti jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti.

„Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apelianto argumentais nėra pagrindo“, – sakė teisėja Rūta Mickevičienė.

Nutylėjo mūsų motyvus, neįsigilino teismas į mūsų skundą. Geriausia, žinoma, būtų eiti iki Strasbūro, nes takas jau pramintas.

Ji taip pat sakė, kad, teisėjų kolegijos vertimu, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pakako turimos pirminės informacijos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R.Adomavičiaus.

„Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai atlikti turint pakankamai duomenų apie jo daromą nusikaltimą“, – sakė teisėja.

Nuteistasis teigė, kad ikiteisminio tyrimo teisėsauga provokavo daryti nusikalstamą veką, rinko įrodymus pažeisdamos įstatymus, o buvusį „Vilniaus vandenų“ vadovą Darių Norkų STT skatino jį provokuoti.

Apeliacinio teismo vertinimu, liudytoju apklaustas D.Norkus patvirtino, kad 2012 metų rugsėjį ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, o STT nedarė jam jokio spaudimo, jis neprovokavo R.Adomavičiaus nusikalsti.

R.Adomavičius nuteistas už tai, kad 2012 metais tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu D.Norkumi jam duoti 40 tūkst. litų (11 tūkst. 584 eurų) kyšį. Pasak prokuroro, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot prokuroro, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

R.Adomavičius kaltinimus vadino provokacija ir kaltės nepripažino.

Po Apeliacinio teismo nutarties jis ir jo advokatas pareiškė, kad tikrai rašys skundą Aukščiausiajam Teismui.

„Nutylėjo mūsų motyvus, neįsigilino teismas į mūsų skundą. Geriausia, žinoma, būtų eiti iki Strasbūro, nes takas jau pramintas“ ,– BNS sakė R.Adomavičiaus advokatas Romualdas Mikliušas. Jis priminė buvusio Kaišiadorių prokuroro Kęsto Ramanausko bylą.

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje dirbęs K.Ramanauskas 2000 metais tapo pirmuoju šalyje prokuroru, už kyšininkavimą nuteistu realia laisvės atėmimo bausme. 2001 metais Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs prokuroras už 2,5 tūkst. JAV dolerių kyšio ėmimą buvo nuteistas praleisti pusantrų metų tuometinėje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Be to, penkerius metus jam buvo uždrausta dirbti teisėsaugos srityje, konfiskuota ketvirtadalis jo turto.

Vėliau paaiškėjo, kad paimti kyšį jį įkalbėjo STT darbuotojas. Strasbūro teismas nustatė, kad STT darbuotojo ir vaikystės bičiulio veiksmai neabejotinai turėjo įtakos K.Ramanauskui apsispręsti daryti nusikaltimą.

Europos žmogaus teisių teismas 2008 metais paskelbė, kad Lietuva pažeidė buvusio Kaišiadorių prokuroro K.Ramanausko teisę į teisingą teismą ir priteisė jam sumokėti 30 tūkst. eurų (apie 105 tūkst. litų) visai patirtai žalai atlyginti, taip pat bylos išlaidas.

Pagrindinis liudytojas korupcijos byloje nuteisto buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus baudžiamojoje buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus Apeliaciniam teismui trečiadienį pareiškė, kad neprovokavo politiko imti kyšį ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas išsižadėjo 2013 metų gruodį Vilniaus apygardos teismui duotų parodymų, esą vicemeras iš jo jokių pinigų neprašė ir sumų nenurodė.

„Pateikiu patikslintus parodymus prie bylos. Baudžiamojo byloje liudytoju buvau apklaustas keletą kartų, buvo nutylėtos aplinkybės. Nebuvo užduoti klausimai, kokiu būdu ir kada, kas buvo pažadėta už bendradarbiavimą, kas pažadėta už pinigų perdavimą R. Adomavičiui", - tada apygardos teismui sakė D.Norkus.

„Juk teisme duoti parodymai “, – besikeičiančiais liudytojo parodymaus stebėjosi Apeliacinio teismo teisėja Rūta Mickevičienė.

D.Norkus pareiškime Apeliaciniam teismui nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kiti parodymai yra „su neesminiais netikslumais“.

Proceso dalyvių klausinėjamas, kodėl taip įvyko, D.Norkus aiškino, kad galbūt įtaką galėjo daryti bendravimas su advokatu Aidu Mažeika. Pastarasis teisininkas dirba advokato Romualdo Mikliušo kontoroje. R.Mikliušas teisme gina buvusį vicemerą R.Adomavičių.

D.Norkus teismui aiškino, kad su advokato A.Mažeikos pagalba galėjo atsirasti raštai Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos teismui, kuriuose bylos įvykiai parodomi R.Adomavičiui naudinga linkme.

„Buvau piktas ant STT, man reikėjo gintis“, – posėdyje sakė D.Norkus.

Jis pasakojo, kad su R.Adomavičiaus advokatu R.Mikliušu buvo susitikęs pramogų centre „Forum Palace“, juos suvedė kitas advokato klientas. D.Norkus pasakojo, kad neturėjo lėšų samdytis advokato baudžiamosiose bylose, kuriose jam buvo pareikšti įtarimai.

Teisme buvo paskelbta, kad dėl poveikio liudytoju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, joje advokatas R.Mikliušas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Proceso dalyviai iškėlė klausimą dėl advokato A.Mažeikos apklausos, tačiau teisėja R.Mickevičienė teisininko nusprendė į posėdį nekviesti, nes advokatas vis tiek negalės pasakoti apie konfidencialius susitarimus su savo klientu.

Teismas žadėjo įvertinti duotus D.Norkaus parodymus.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas birželio 8 dieną.

Pernai birželio 12 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio R.Adomavičiui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta trejiems metams.

Dėl tarpininkavimo kyšininkaujant nuteistas R.Adomavičius Apeliacinio teismo prašo panaikinti jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti.

Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėsauga provokavo daryti nusikalstamą veką, rinko įrodymus pažeisdamos įstatymus, o D.Norkų STT skatino jį provokuoti.

R.Adomavičius nuteistas už tai, kad 2012 metais tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu D.Norkumi jam duoti 40 tūkst. litų (11 tūkst. 584 eurų) kyšį. Pasak prokuroro, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot prokuroro, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

R.Adomavičius kaltinimus vadino provokacija.

Lietuvos apeliaciniam teismui buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus baudžiamojoje byloje trečiadienį nepavyko apklausti pagrindinio liudytojo buvusio „Vilniaus vandenų“ vadovo Dariaus Norkaus.

Teisėja Rūta Mickevičienė susirinkusiems į posėdį pranešė, kad šaukimai liudytojui buvo siųsti dviem adresais Vilniuje.

„Aštuoni šaukimai išsiųsti ir grįžo neįteikti. Nė vieno neatsiėmė teisme“, – konstatavo teisėja. Ji pasakojo, kad ieškant liudytojo, buvo net tikrinami duomenys „Sodroje“. Paaiškėjo, kad D.Norkus iš darbo išėjo pernai gruodį.

„Per darbovietę jo taip pat nepavyko rasti“, – paaiškino teisėja.

Tuo metu R.Adomavičius piktinosi, kad teismai pusantrų metų prarado gaudydami D.Norkų. Panaši situacijai buvo susiklosčiusi ir Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjama R.Adomavičiaus byla.

„Kiek čia gali užsiimti gerbiamas teismas detektyvais ir gaudytojais. Jis daug kartų apklaustas teisme, ką naujo galėtų pasakyti, sudėtinga atspėti. Jis pakankamai davęs informacijos, iš kurio galima susidaryti liudytojo patikimumą. Atsako, kaip reikia prokurorui, atsako ir kaip reikia gynėjui“, – teisme kalbėjo R. Adomavičius.

Jis pasiūlė negaišti laiko, nes jo byla tęsiasis jau ketveri metai ir užtenka medžiagos, iš kurios, jo manymu, galima daryti išvadas.

„14 posėdžių dėl jo buvo atidėta. Jo apklausa nieko neduos, jis nepatikimas liudytojas“, – klientui pritarė advokatas Romualdas Mikliušas.

Lietuvos apeliaciniame teisme ketvirtadienį bus nagrinėjama D.Norkaus baudžiamoji byla. Prokuroras Gedgaudas Norkūnas pasiūlė D.Norkui įteikti šaukimą, kai jis atvyks į savo bylos posėdį. Ši byla bus nagrinėjama pagal prokuratūros skundą, todėl išteisintojo D.Norkaus dalyvavimas posėdyje yra būtinas.

Teisėja R.Mickevičienė pranešė, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauta medžiaga, tačiau įstaiga nepilnai atsakė į teismo užklausą.

STT pranešė, kad buvo gauta informacija apie nusikalstamas veikas,  bendrovė „Vilniaus vandenys“ paskelbė keturis vandentvarkos konkursus, kiekvieno jų vertė siekia apie dešimt milijonų litų. Buvo sužinota, kad galbūt derinamas neteisėto atlygio dydis, esą vienam iš potencialių laimėtojų atstovauja D.Norkus.

R.Adomavičiaus pasipiktino STT informacija ir paprašė, kad būtų išsamiai viskas paaiškinta.

„Iš ko ima kyšius, kas juos jam neša labai tiksliai turėtų pasakyti, už kokių objektų pridavimą ir iš kokios įmonės“, – sakė jis.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo 9 dieną.

Pernai birželio 12 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio eksvicemerui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta trejiems metams.

Dėl tarpininkavimo kyšininkaujant nuteistas R. Adomavičius Apeliacinio teismo prašo panaikinti jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde R. Adomavičius teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nutylėjo kaltinimui nenaudingas aplinkybes, pareigūnai neteisėtai panaudojo nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas ir iš anksto surašė nuosprendį, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė nuosprendį paskelbė tą pačią dieną, praėjus vos kelioms valandoms, kai paskutinį žodį pasakė kaltinamasis.

Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos provokavo daryti nusikalstamą veką, rinko įrodymus pažeisdamos įstatymus, o D.Norkų STT skatino jį provokuoti.

Nuosprendžio buvusiam vicemerui prokuratūra neskundė, nors anksčiau reikalavo griežtesnės bausmės. Buvęs jo kaltintojas prokuroras Linas Kuprusevičius siūlė R. Adomavičių pripažinti kaltu ir skirti jam penkerius metus laisvės atėmimo.

R.Adomavičius nuteistas už tai, kad 2012 metais tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu D.Norkumi jam duoti 40 tūkst. litų (11 tūkst. 584 eurų) kyšį. Pasak prokuroro, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot prokuroro, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

R.Adomavičius kaltinimus vadino provokacija.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Apeliaciniam teismui turės pateikti pirminę operatyvinę informaciją, kokiu pagrindu sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kuris taikytas aiškinantis tuometinio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus įtariamas nusikalstamas veikas.

„Kuo remiantis sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kokia pirminė operatyvinė informacija buvo“, - kalbėdamas apie būtinybę išsireikalauti papildomus duomenis iš STT teismui sakė R.Adomavičiaus advokatas Romualdas Mikliušas.

„Čia negali būti filosofijų, filosofijų daug byloje yra“, - sakė R.Adomavičius.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti nuteistojo skundą dėl šiemet birželio 12 dieną paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio. Juo eksvicemerui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta trejiems metams.

Dėl tarpininkavimo kyšininkaujant nuteistas R.Adomavičius Apeliacinio teismo prašo panaikinti jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad padarė nusikaltimą.

Skunde R.Adomavičius teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nutylėjo kaltinimui nenaudingas aplinkybes, pareigūnai neteisėtai panaudojo nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas ir iš anksto surašė nuosprendį, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė nuosprendį paskelbė tą pačią dieną, praėjus vos kelioms valandoms, kai paskutinį žodį pasakė kaltinamasis.

Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos provokavo daryti nusikalstamą veką, rinko įrodymus pažeisdamos įstatymus, o pagrindinį bylos liudytoją Darių Norkų STT skatino jį provokuoti.

Proceso dalyviai - tiek prokuroras Gedgaudas Norkūnas, tiek R.Adomavčius su savo advokatu - pageidavo atlikti įrodymų tyrimą.

Teismas tenkino prašymus ir, atsižvelgęs į R.Adomavičiaus gynėjo R.Mikliušo prašymą, nusprendė išreikalauti duomenis iš STT. Patenkintas ir prokuroro prašymas iškviesti į posėdį ir apklausti pagrindinį bylos liudytoją D.Norkų.

„Liudytojas buvo nenuoseklus, parodymai prieštaringi, tikslinga išsiaškinti jo parodymų pagrįstumą“, - sakė teisėja Violeta Mickevičienė.

R.Mikliušas prieštaravo D.Norkaus apklausai.

„Ar tie liudytojai patikimi, kurie keičia parodymus? Prašau jo nekviesti, pirmoje instancijoje jį gaudė visais įmanomais būdais, jis nėjo į keliolika posėdžių“, - prisiminė advokatas.

D.Norkus iš tikrųjų neatvykdavo šaukiamas į teismo posėdžius Vilniaus apygardos teisme, teisėjas į pagalbą dėl liudytojo atvesdinimo buvo kreipęsis į pareigūnus.

Nuosprendžio buvusiam vicemerui prokuratūra neskundė, nors anksčiau reikalavo griežtesnės bausmės. Buvęs jo kaltintojas prokuroras Linas Kuprusevičius siūlė R.Adomavičių pripažinti kaltu ir skirti jam penkerius metus laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje paskelbė ilgą pertrauką - ji bus tęsiama tik kitų metų kovo 2 ir 9 dienomis.

R.Adomavičius nuteistas už tai, kad 2012 metais tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu D.Norkumi jam duoti 40 tūkst. litų (11 tūkst. 584 eurų) kyšį. Pasak prokuroro, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot prokuroro, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės.

R.Adomavičius kaltinimus vadino provokacija.

Vilniaus miestui ruošiantis iš Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos „Vilniaus energijos“ perimti miesto šilumos ūkį, šalys kol kas neranda bendros kalbos - šią savaitę pradėti pokalbiai nedavė rezultatų. Vilniaus tarybos narys sako, kad „Vilniaus energija“ nenori konstruktyviai bendradarbiauti, o įmonė teigia, jog valdžios atstovai jos neišklauso.

„Šiandien vyko stebėtojų tarybos, valdybos (Vilniaus šilumos tinklų - BNS) ir kartu Nuomos sutarties priežiūros komisijos susitikimas, kuriame dalyvavo ir „Vilniaus energijos“ atstovas Linas Samuolis, ir tą posėdį teko nutraukti. Tiesiog nebuvo jokio konstruktyvumo, jokio geranoriško bendradarbiavimo ir kalbėjimo. Po pusės valandos pokalbio apie reglamentą ir tai, kas priklauso bei nepriklauso komisijai, teko posėdį nutraukti“, - BNS sakė Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos narys Mykolas Majauskas.

Ant jo, tikėtasi, jog pradėjus dirbti naujai Vilniaus šilumos tinklų valdybai, bus pradėtas efektyvus darbas, kad ūkis būtų perduotas sklandžiai.

„Išlieka du tikslai. Pirma, kad šilumos tinklai būtų perduoti sklandžiai, o antra, kad būtų atskirtas perdavimas nuo gamybos, tačiau tai bus daroma, jau perėmus šilumos tinklus“, - sakė M.Majauskas.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, jog Vilniaus šilumos tinklų ir savivaldybės atstovai nepanoro išklausyti bendrovės pozicijos.

„Vilniaus atstovai atsisakė išklausyti pristatymo apie tinklų būklę ir atsisakė nagrinėti klausimus, esančius nuomos sutartyje. Mes esame pasiruošę pristatyti visus faktus, susijusius su šilumos tinklų perdavimu“, - BNS teigė N.Mikalajūnas.

Anot M.Majausko, kol kas neaišku, kada vyks kitas susitikimas dėl Vilniaus šilumos ūkio perdavimo miestui.

„Kito susitikimo nesutarėme. Tiesiog konstatavome, kad esama atmosfera netinkama geranoriškam bendradarbiavimui ir aš tikiuosi, kad „Vilniaus energija“ pakeis savo požiūrį, nes kitu atveju mums su jais bus sunku“, - kalbėjo M.Majauskas.

Sostinės šilumos ūkį Vilniaus šilumos tinklai iš „Vilniaus energijos“ turi perimti iki 2017 metų vasario - tuomet baigsis 15 metų nuomos sutartis. 2010 metais Vilniaus taryba neleido dar dvidešimčiai metų - iki 2037 metų pratęsti sutarties, nes tai būtų pažeidę įstatymus.

Vilniaus savivaldybė vasario pabaigoje pradėjo šilumos ūkio perėmimo procesą. Tuometinis miesto vicemeras Romas Adomavičius tvirtino, jog likus metams iki sutarties pabaigos - tai yra iki 2016-ųjų vasario - turėtų būti parengtas perduodamo turto vertinimas.

Vilniaus šilumos tinklus, perimant turtą, trejus metus už 2,8 mln. eurų konsultuos bendrovė „KPMG Baltics“.