„Įstatyme atviru tekstu pasakyta, kad tai yra to asmens nuosavybė, nesvarbu, kokia kilmė, nieko nėra išskiriama. Viskas yra žmogaus sąskaitoje, tai yra jo nuosavybė. Ir Konstitucija nuosavybę saugo, galima ją paimt, tarkim, žemę, kada reikia kelius tiesti ir tada valstybė turi atlyginti“, – BNS penktadienį sakė R. Lazutka.

„Jeigu žmogaus sąskaitoje buvo, tarkim, penki tūkstančiai eurų, jis juos pasiėmė, o 2 tūkstančių nedavė, tai reiškia, pagal jų (ministerijos – BNS) sumanymą, kad jam neatidavė teisėtai tų dviejų tūkstančių“, – pridūrė ekonomistas.

Ministerijai teigiant, jog valstybės dalis – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – buvo skirta kaupimui skatinti, todėl žmogui nutraukus sutartį ji neturi būti grąžinta, R. Lazutka pabrėžė, kad įstatyme jokių išlygų nėra – visas fonde esantis turtas priklauso žmogui, nepaisant to, kaip ten atsirado.

Jeigu žmogaus sąskaitoje buvo, tarkim, penki tūkstančiai eurų, jis juos pasiėmė, o 2 tūkstančių nedavė, tai reiškia (...), kad jam neatidavė teisėtai tų dviejų tūkstančių.

 

„Kadangi tas straipsnis (įstatymo – BNS), (...) kur yra pasakoma, kam priklauso turtas, tai ten be jokių išlygų, be jokių sąlygų, kaip atsirado tie pinigai“, – teigė R. Lazutka.

Ekonomisto nuomone, jei vis dėl to būtų nuspręsta negrąžinti valstybės įneštos dalies, tikėtina, jog tokius ginčus spręstų  teismai.

„Aš nelabai tikiu, kad (...) neatsirastų teisininkas, kuris (tokius sprendimus ginčytų teisme – BNS) (...), aš nelabai tikiu, kad jie drįstų net taip siūlyti. Gal jie turi kokį nors paaiškinimą“, – teigė R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus BNS teigė, jog ministerija laikosi pozicijos, kad valstybės įnašas turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus turėtų atgauti už jas sukauptą investicinę grąžą.

M. Šiurkaus teigimu, su valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais jau sutarta, kad anksčiau laiko kaupimo sutartis žmonės galėtų nutraukti dėl ligos, sunkios būklės ar negalios.

Be to, ketinama leisti sutartis nutraukti ir dėl kitų žmogui labai svarbių aplinkybių, kurios apsunkintų jo gyvenimą ar padarytų kaupimą betiksliu, pavyzdžiui, praradus artimąjį, gavusį didesnes pajamas, ištikus nelaimei, kuri pakeistų kaupiančiojo gyvenimą.

Anot M. Šiurkaus, dabar antros pakopos pensijų fonduose žmonės yra sukaupę vidutiniškai po 6,3 tūkst. eurų. 

Ministerija pataisas rengia Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. 

Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.

„Svarbu, kaip Seimas traktuos turėdamas keisti įstatymą, – ar žmogus, nutraukęs sutartį, nebemoka įmokų ir jam išmokami pinigai, kurie buvo sukaupti iki sutarties nutraukimo, – čia esminis skirtumas ir abu yra svarbūs“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Lazutka.

Jo teigimu, būtų svarbu leisti žmonėms patiems sustabdyti mokėjimus, nebūtinai atsiimti pinigus.

„Vien tik nemokėti irgi yra svarbu, nes būna, kad žmonėms pasikeitė situacija ir yra didelė našta kas mėnesį mokėti keliasdešimt eurų“, – sakė R. Lazutka.

Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra labai nelogiška, tiesiog kvaila buvo, kad žmogus tampa neįgaliu darbiniame amžiuje ir jam skiriama „Sodros“ neįgalumo pensija ir jis iš jos gyvena.

 

„Jei imtume maksimum variantą, kad nebemoka įmokų ir pasiima pinigus, tai tada irgi dar yra klausimas, ar visus pinigus, ar tik tuos, kuriuos pats žmogus įmokėjo, kurie priaugo, nes buvo grąža, ar ir valstybės subsidiją. Čia dar gali būti Seimo narių įvairios interpretacijos“, – aiškino ekonomistas.

Pasak  jo, klausimų kyla ir dėl, kaip bus interpretuojamos svarbios priežastys – jo nuomone, tai turėtų būti žmogaus sveikata, neįgalumas, ekonominės, šeiminės priežastys.

„Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra labai nelogiška, tiesiog kvaila buvo, kad žmogus tampa neįgaliu darbiniame amžiuje ir jam skiriama „Sodros“ neįgalumo pensija ir jis iš jos gyvena. Aišku, jis tada nedirba, įmokų nereikia mokėti į pensijų fondą, bet jam iš pensijų fondo pinigai nemokami – nei kokios nors periodinės išmokos, nei vienkartinės. Tiesiog turi laukti senatvės, kada jam išmokės iš pensijų fondo“, – sakė R. Lazutka.

Jo teigimu, svarbūs ir su sveikata susiję dalykai – žmogus gali sunkiai susirgti ir net nesant neįgalumo jo gydymas gali būti brangus, tuo metu ne visi vaistai kompensuojami.

„Toliau gali būti ekonominės, šeimyninės priežastys, jei šeimos situacija, gali būti susiję su tuo, kad vienas šeimos narys mirė, šeima gyveno iš dviejų algų, liko, tarkime, vieniša mama su vaikais, ir iš dviejų algų buvo lengva mokėti įmokas, o iš vienos gali būti sudėtinga. Sunku gali būti ir skyrybų atveju, nors nelabai tikiu, kad skyrybas įtrauktų“, – kalbėjo jis.

Mano versija būtų, kad žmonės galėtų bet kada sustabdyti, jie geriausiai žino savo sunkias priežastis.

 

Pasak R. Lazutkos, Seimas svarbias priežastis turėtų traktuoti „išplėstai“, nors tinkamiausias variantas, pasak jo, būtų, jei žmonės patys galėtų bet kada sustabdyti įmokų mokėjimą.

„Mano versija būtų, kad žmonės galėtų bet kada sustabdyti, jie geriausiai žino savo sunkias priežastis“, – teigė jis.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

„Galime būti tinkamai pasiruošę krizėms tik tuo atveju, jeigu visų pirma tvarią socialinę apsaugą užtikrinsime dar iki toms krizėms ateinant. Reikšmingų iššūkių turėjome ir iki šios pandemijos: tai vienas didžiausių ES skurdo rizikos lygių pagal paskutinius prieinamus duomenis, kurie atspindi 2018 metų pajamų lygį.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis tuo metu siekė 20,6 proc., tuo tarpu ES vidurkis buvo 16,5 proc. Nors skurdo ir nepritekliaus tendencija mažėja, visgi iššūkių lieka labai daug“, – antradienį vykusioje Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo organizuotoje diskusijoje sakė ministrė.

M. Navickienė taip pat pažymėjo, kad Lietuva atsilieka ir pajamų nelygybės aspektu.

„Skirtumas tarp 20 proc. turinčių didžiausias ir 20 proc. turinčių mažiausias pajamas Lietuvoje taip pat yra vienas pačių didžiausių ES: pagal paskutinius duomenis Lietuvoje šis skirtumas siekia 6,4 karto, o ES vidurkis yra 5 kartai“, – teigė ji.

Anot ministrės, šiuo metu svarbu peržiūrėti savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų aktualumą.

„Man atrodo yra ypač svarbu, kad peržiūrėtume kiekvienoje savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas, ar tikrai tos paslaugos atitinka poreikį. (...) Ir tikrai raginu savivaldybes nebijoti matyti to tikslesnio vaizdo, klausti žmonių, kurie yra sistemoje, ar tikrai efektyvi dabar yra pagalba“, – tikino ji.

M. Navickienė pridūrė, kad ministerijos bus siekiama „peržiūrėti socialinių išmokų reglamentavimą ir pačias mažiausias socialines išmokas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“.

Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, būtina siekti efektyvesnės užimtumo politikos.

„Turime nusimatę peržiūrėti Užimtumo tarnybos veiklos procesus ir funkcijas, siekiant efektyvios užimtumo politikos. (...) Manome, kad Užimtumo tarnybos pagrindinė misija turėtų būti dirbti su žmonėmis, kurie turi realių paskatų ieškoti darbo. O jeigu tai yra kitokių intencijų turintys žmonės, juos turėtume kažkokiu būdu pamatyti per kitas tarnybas ir kitas sritis“, – sakė M. Navickienė.

R. Lazutka: socialinės apsaugos pasirengimas krizėms yra atvirumas priimti papildomus žmones

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka diskusijos metu pažymėjo, kad krizės metu itin didelis dėmesys turi būti skiriamas pagalbai darbą praradusiems asmenims.

„Socialinės apsaugos pasirengimas krizėms yra tiesiog atvirumas priimti papildomus žmones, kurie netenka darbo ir pajamų krizės metu. (...) Pagrindinis dėmesys būtų bedarbių ir darbą praradusių asmenų apsaugai“, – teigė jis.

Anot sociologo, siekiant tvaresnės socialinės sistemos šalyje, vertėtų apsvarstyti nedarbo išmokos mokėjimo trukmės ilginimą.

„Nedarbo išmoką mokame 9 mėnesius, ir tai labai gerai. (...) Visgi mums reikia aprėpti nedarbo išmokomis didesnį bedarbių skaičių, ypatingai krizių metu, ir kas yra puikiai žinoma, daugelis šalių tiesiog palengvina gavimo sąlygas, t. y. sumažina reikalavimą draudimo stažui ir prailgina mokėjimo trukmę, kad po 9 mėnesių būtų mokama toliau. Todėl, kad (...) dalis žmonių neras darbo, nes darbo vietų jiems tiesiog nėra“, – tikino jis.

R. Lazutka pažymėjo, kad nors nedarbo draudimas ir socialinė parama turėtų skatinti žmonės įsitraukti į darbo rinką, krizės atveju, kai norinčiųjų dirbti atsiranda daugiau nei laisvų darbo vietų, tai padaryti tampa kone neįmanoma.

Galiausiai sociologas pridūrė, jog „galime pasiruošti krizėms ir sukurti tvarią socialinę apsaugą, bet to norinčiųjų reikia daugiau“.

Priešingai: nors gruodį vėl aukštyn ėmė stiebtis darbo netekusių asmenų kreivė (atleisti 42 tūkst., priimti – 29 tūkst. darbuotojų), o vis daugiau įmonių skelbė prastovas, vartotojų nuotaika sausio pradžioje gerėjo. Kodėl?

Kaip rodo Statistikos departamento atlikta gyventojų apklausa, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.

Paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo namų ūkio finansinę padėtį per praėjusius metus, apklaustieji sausį buvo nusiteikę optimistiškiau nei gruodį: 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji pagerėjo. Gruodį taip manančiųjų buvo 1 proc. punktu mažiau.

Praėjusį gruodį 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, o šių metų sausį taip manančių gyventojų buvo 22 proc.

Sausį atsirado ir daugiau optimizmo vertinant ateities finansines perspektyvas. Antai gruodį 14 proc. apklaustųjų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių turėtų blogėti, o sausį tokių buvo 11 proc.

Sausį daugėjo gyventojų, kurie palankiau vertino ir šalies ekonominę padėtį. Kad ji pagerės, tikėjosi kas ketvirtas gyventojas (25 proc.). Tiesa, net 38 proc. apklaustųjų mano, kad ekonominė padėtis blogės.

Gruodį optimistų buvo mažiau – 21 proc. manė, kad šalies ekonominė padėtis gerės, o 40 proc. buvo įsitikinę, kad ji blogės.

Per mėnesį 1 proc. padaugėjo ir apklaustųjų, kurie vylėsi, kad per artimiausius 12 mėnesių galės išleisti daugiau pinigų stambesniems pirkiniams nei ankstesniais metais.

Antai apklausus gyventojus gruodį, daugiau pinigų išleisti baldams ar buitinei technikai planavo 23 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo jau 24 proc.

Nors iš karto po Naujųjų metų užfiksuoti vartotojų nuotaikų svyravimai labiau simboliniai, vis dėlto dabar žmonės kur kas optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį ir šalies ekonominę ateitį nei per kovo viduryje prasidėjusį pirmąjį karantiną.

Nors epidemiologinė padėtis pavasarį ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis, tada apklaustųjų prognozės dėl šalies ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių buvo pasiekusios rekordines žemumas.

Komentaras

Ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad didžiulio gyventojų nerimo dėl savo būsimos finansinės padėties ar šalies ekonomikos esą nebuvo ir tada. „Labai greitai po pirmojo karantino, po pirmosios pandemijos bangos, žmonės vartojo jau daugiau nei prieš krizę“, – pastebėjo ekonomistas.

P.Peleckio/Fotobanko nuotr.

Anot N. Mačiulio, panikos esą nejusti ir per antrąją bangą. „Gyventojų lūkesčiai didėja antrą mėnesį iš eilės. Žmonių asmeninės finansinės padėties vertinimas artėja prie rekordinių aukštumų ir tai atsispindi mažmeninėje prekyboje. Jos apimtys beveik nesumažėjo ir tai patvirtina, kad gyventojai nebėra taip išsigandę“, – apie vartotojų nuotaikas kalbėjo ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, žmonių išlaidos mažėjo tik ten, kur fiziškai nėra galimybių išlaidauti. „Per karantiną buvo apribotos apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio paslaugos, gyventojai nepramogavo, bet išleido kitur“, – sakė ekonomistas.

Be to, anot N. Mačiulio, neturėdami kur išlaidauti žmonės sukaupė daug pinigų: „Vienaip ar kitaip juos gyventojai turbūt išleis šiais metais.“

Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad šalies gyventojų indėliai per metus išaugo 18 proc. arba 2,5 mlrd. eurų. „Tai irgi didelis vartojimo potencialas ateityje“, – galimas žmonių optimizmo priežastis vardijo N. Mačiulis.

Beje, Statistikos departamento atliekamas gyventojų nuomonių tyrimas parodė, kad per pirmąją pandemijos bangą žmonės ypač baiminosi gresiančio nedarbo. Praėjusių metų balandį net 85 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad bedarbių Lietuvoje daugės. 39 proc. iš jų manė, kad bedarbių skaičius labai išaugs.

Tačiau praėjusių metų gruodį manančiųjų, kad bedarbių gretos labai didės, jau buvo 19 proc. Buvusios pesimistinės nuotaikos dėl smarkiai didėsiančio nedarbo, regis, irgi nepasitvirtino.

Komentaras

Komentuodamas Statistikos departamento paskelbtus pagrindinius praėjusių metų socialinius ir ekonominius rodiklius, N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad per pandemijos paženklintus metus užimtumas sumažėjo tik 1 proc.

„Neįtikėtina, bet atsirado tik 13 tūkst. naujų bedarbių. Žvelgiant į registruoto nedarbo rodiklius, atrodytų, kad artėjame prie 100 tūkst. papildomų bedarbių, bet šis skaičius padidėjęs dirbtinai“, – mano N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, bedarbių gretas papildė nemažai anksčiau šešėlyje besidarbavusių asmenų, šis rodiklis taip pat augo ir dėl rekordinio pernai į Lietuvą sugrįžusių emigrantų skaičiaus. „Užimtumo duomenys yra iškalbingi. Visi praradimai yra tik dėl kelių sektorių, kurių veikla buvo sustabdyta“, – kalbėjo Mačiulis.

Ekonomistas prognozavo, kad laisvėjant karantinui ir atsidarant apgyvendinimo bei maitinimo įstaigoms, dalis dabartinių bedarbių nesunkiai sugrįš į darbo rinką.

„Nėra pagrindo manyti, kad antroji pandemijos banga gali palikti kažkokį skausmingesnį pėdsaką šalies ekonomikai. Ji šiemet augs ir, mūsų vertinimu, augimas sieks 2,7 proc.“, – prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vis dėlto per metus Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais.  2021 metų sausį gyventojai šiek tiek geriau nei 2020-ųjų pradžioje vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet blogiau – šalies ekonomines perspektyvas, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 25 iki 28 proc., teigiančių, kad ji blogės, dalis nuo 12 proc. sumažėjo iki 11.

Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais (nuo 30 iki 25 proc.), manančių, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 17 procentinių punktų (nuo 21 iki 38 proc.).

Per metus padidėjo ir gyventojų, kurie mano, kad jų finansinė padėtis praėjusiais metais pablogėjo. Tokių gyventojų skaičius per metus išaugo nuo 19 iki 22 proc.

Šių metų sausį 24 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius metus, 20 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 25 ir 19 proc.).

Komentaras

Nepaisant to, kad dėl pandemijos pernai Lietuvos ekonomika nepatyrė tokio sukrėtimo, koks jai buvo prognozuojamas, vis dėlto, ekonomistas Romas Lazutka mano, kad namų ūkiuose situacija gali būti labai skirtinga.

Anot mokslininko, vieniems namų ūkiams su karantinu atsiradę apribojimai galėjo neturėti jokių pasekmių, tačiau yra ir tokių šeimų, kur darbo galėjo netekti abu suaugusieji. „Būtų labai gerai, kad tokios šeimos būtų labiau socialiai apsaugotos ir nepatektų į skurdo gniaužtus“, – sako R. Lazutka.

„Jis (pareiginės algos bazinio dydžio kėlimas procentais – ELTA) būtų adekvatus, jei algos būtų sutvarkytos. Reikia pripažinti, kad pirmos pakopos darbuotojo bei vadovo algos ir turėtų skirtis (...), tačiau tuos skirtumus reikia tvarkyti. Atotrūkis tarp uždirbančių dideles ir mažas algas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES“, – Eltai komentavo jis.

A. Lazutka pažymėjo, kad esant itin dideliam atotrūkiui tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių, procentinis atlygio didėjimas ir toliau išlaiko nelygybę.

„Taigi svarbu, nuo kokio dydžio tie atlyginimai didinami. Jeigu skirtumai tarp užimančio aukštas ir žemesnes pareigas yra ir taip dideli, tuomet didinant atlyginimus procentais jie yra išsaugomi, ir tai jau tampa problema“, – sakė jis.

Anot sociologo, algų skirtumai turėtų būti valstybės sistemiškai peržiūrėti ir pagrįsti.

„Valstybei reikėtų apsispręsti dėl atlyginimų skirtumų ir jų santykio, koks jis turėtų būti, ir paskui, nustačius tas algas, visiems jas didinti procentais. Tačiau tie skirtumai turi būtų sistemiškai apgalvoti ir pagrįsti. O dabar yra gerokas chaosas“, – tikino R. Lazutka.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kuriuo pareiginės algos bazinis dydis kitąmet siektų 177 eurus. Palyginti su šiuo metu galiojančiu, jis didėtų 0,6 proc.

Šiemet pareiginės algos dydis siekia 176 eurus.

Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis apie 200 tūkst. darbuotojų padidėtų nuo 4 iki 32 eurų.

Baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikia apie 21 mln. eurų per metus.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad darbo paieškos išmokų mokėjimą būtų tikslinga pratęsti, kadangi tai, tikėtina, padėtų išlaikyti daugiau Lietuvos gyventojų šalyje.

„Manyčiau, būtų tikslinga pratęsti (darbo paieškos išmokas – ELTA) bent iki pavasario, nes pavasarį, tikėtina, turėsime jau žymiai geresnę epidemiologinę situaciją (...), ir ekonomikos atsigavimas turėtų būti pakankamai spartus“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

„Tačiau didžiausias iššūkis bus išlaukti iki pavasario. Ir dėl to, manau, yra tikslinga remti žmones, ypač jaunus žmones, nes, jei jie negaus paramos, jie gali (...) emigruoti. Siekiant to išvengti, reikėtų dėti pastangas, kad kuo daugiau gyventojų išlaikytume Lietuvoje. Manau, tai būtų pakankamai protinga, turint omenyje, kad turime pakankamai nemažai rezervų paremti žmones“, – pridūrė jis.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad tikėtina, jog, nutraukus darbo paieškos išmokų mokėjimą, sumažėtų faktinis bedarbių skaičius Užimtumo tarnyboje.

„Be abejo, Užimtumo tarnyboje bedarbių skaičius sumažės (...). Žmonės pradėjo registruotis dėl įvairių socialinių garantijų, bet tikėtina, kad jie nėra pasirengę priimti darbo pasiūlymų. Jie galbūt verčiasi kažkokia individualia šešėline veikla ir iš tiesų neieško darbo“, – sakė jis.

Ž. Mauricas teigė, kad nedarbo augimo tendencija Lietuvoje buvo pastebima dar praėjusiais metais, o viena iš priežasčių – spartesnė rinkos transformacija Lietuvoje.

Nedarbo augimo tendencija jau buvo stebima nuo praėjusių metų.

„Nedarbo augimo tendencija jau buvo stebima nuo praėjusių metų. Viena iš hipotezių, kodėl taip vyksta, – Lietuva patiria spartesnį augimą nei kitos Baltijos šalys, vyksta spartesnė rinkos transformacija, trūksta IT specialistų, kvalifikuotų inžinierių, mažiau kvalifikuoti nesugeba persiorientuoti į reikiamas sritis, trūksta darbo rinkos lankstumo“, – Eltai sakė jis.

Anot ekonomisto, dar viena nedarbo Lietuvoje augimo priežastis – auganti darbuotojų iš trečiųjų šalių imigracija.

„Kita priežastis – Lietuvoje auga imigracija iš trečiųjų šalių. Vietiniai darbuotojai pakeičiami imigrantais, ir tai nėra gera tendencija, nes galime labai ilgam patekti į struktūrinio nedarbo gniaužtus. Dėl šios priežasties reikėtų labai rimtai ir atsakingai peržiūrėti migracijos politiką (....). Dabar technologiniai pokyčiai yra tokie spartūs ir greiti, kad po 10 metų dirbtinis intelektas, tikėtina, padarys didžiąją techninių darbų dalį, kuriuos dabar, neva, turėtų atlikti imigrantai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie būdus mažinti darbo rinkos šešėlį Lietuvoje, Ž. Mauricas teigė, kad efektyviausiai tai būtų daroma pritraukiant aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones į Lietuvą, skaidrinti visą darbo sistemą ir mažinti įvežamos pigios darbo jėgos srautą.

„Geriausias būdas mažinti šešėlį yra stambių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių pritraukimas į šalį arba dar geriau – tokių įmonių vystymas viduje (...). Kai stambios eksportuojančios įmonės ateina į Lietuvą, joms labai sudėtinga mokėti šešėlinius pinigus. Kitas kelias yra sistemų skaidrinimas ir informacijos prieinamumas bei skaitmenizacija ir jau minėtas pigios darbo jėgos ribojimas (...). Taip pat svarbus ir grynųjų pinigų mažinimas apyvartoje. Turint skaitmenizuotą ekonomiką sunkiau veikti šešėlyje“, – Eltai tikino jis.

Ekonomistas taip pat pabrėžė nemanąs, kad po antrojo karantino įvedimo bus prarasta daug darbo vietų, kadangi įmonės jau pamatė, jog ekonomika po karantino atsigauna išties sparčiai.

„Nemanau, kad daug darbo vietų bus prarasta, nes įmonės pamatė, kad pasibaigus karantinui atsigavimas yra staigesnis, nei daugelis tikėjosi. Juolab kad įmonės naudojasi paramos priemonėmis, tarkime, prastovų kompensavimu arba pačios yra labiau linkusios mokėti darbuotojams, nes supranta, kad pandemija anksčiau ar vėliau praeis, o verslas turės toliau dirbti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Tuo metu sociologas, ekonomistas Romas Lazutka taip pat teigė, kad didelė dalis į Užimtumo tarnybą užsiregistravusių žmonių ieško ne darbo, o išmokų bei lengvatų.

Vienintelė garantuota paskata žmonėms ieškotis darbo – kokybiškas darbas.

„Į Užimtumo tarnybą žmonės dažnai užsiregistruoja, siekdami gauti įvairių išmokų, būsto šildymo kompensacijų ar kad nereikėtų mokėti privalomo sveikatos draudimo. Tarp šių žmonių gali būti darbo visai neieškančių ar dirbančių nelegaliai“, – Eltai sakė jis.

Ekonomistas taip pat teigė, kad bedarbiams šiuo metu skiriama darbo paieškos išmoka galėjo būti mažesnės aprėpties, o vietoje šios priemonės naudingiau būtų buvę išplėsti „Sodros“ nedarbo išmokos sąlygas.

„(Darbo paieškos išmoka – ELTA) nebuvo labai gerai numatyta, naudingiau būtų buvę išplėsti, pakoreguoti „Sodros“ nedarbo išmokos mokėjimo sąlygas, jas palengvinti. Dauguma ES šalių į pandemiją ir reagavo būtent šitaip. O papildoma 200 eurų išmoka galėjo būti, bet mažesnės aprėpties. Taip pat reikėjo akyliau tikrinti, kam ji mokama. Tad darbo paieškos išmoka turėjo būti kiek kitaip sukonstruota“, – teigė jis.

R. Lazutka pabrėžė, kad dažnai darbdavių siūlomi darbai nebūna adekvatūs, ir dėl to šalyje daugėja darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikis.

„Darbo vietų stinga, nors matome, kad įvežamų darbuotojų iš, pavyzdžiui, slavų šalių daugėja. Tai reiškia, kad darbdavių siūlomos darbo vietos dažnai nėra adekvačios ir lietuviai tokiomis sąlygomis dirbti nesutinka“, – sakė jis.

Tuo metu, R. Lazutkos manymu, geriausia paskata žmonėms imtis darbo – kokybiškų ir adekvačių darbo sąlygų šalyje užtikrinimas.

„Vienintelė garantuota paskata žmonėms ieškotis darbo – kokybiškas darbas. Kai yra pasirašoma darbo sutartis, skiriamas žmogaus darbo ir kompetencijų vertas atlyginimas. Svarbu ir karjeros galimybės, darbo sąlygos, elgesys su darbuotoju. Reikia tvarkyti darbo rinką, ir neturintieji darbo mielai eis dirbti. Tad geriau veiktų ne kokios piniginės paskatos, bet darbo rinkos, jos sąlygų, priežiūros tvarkymas“, – Eltai teigė R. Lazutka.

Vertindamas tai, kad su kitų metų biudžetu nebuvo pateikta jokių mokestinių pakeitimų, R. Lazutka teigė, kad didinti mokesčių bazės šiuo atveju nebūtų prasminga. Jis taip pat pridūrė nesitikintis, jog tai svarstys ir būsimasis Seimas.

„Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką. Būtent todėl tokiais laikotarpiais skolinamasi ir mokesčiai nėra didinami. Aš abejoju, ar tai darytų ir kita valdžia, kokia ji bebūtų kitais metais. Abejoju, kad bus žiūrima, kaip padidinti mokesčius“, – Eltai sakė jis.

Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką.

Sociologas taip pat pabrėžė, kad valstybės skolinimasis ekonominio nuosmukio metu yra normali praktika, tačiau labai svarbu tinkamai panaudoti gautas lėšas.

„(...) Ekonomiką skatinti nuosmukio laikotarpiu reikia, ir tai, kad vartojimas šalyje buvo palaikomas, yra gerai, bet yra ir visokių neprasmingų išlaidų, susijusių su rinkimais“, – pridūrė jis.

Komentuodamas siūlymą įtvirtinti 13-ąją pensiją, R. Lazutka teigė, kad spartinti pensijų didinimą būtų galima ir tvariau, tvirtinant įstatymo pataisas, o apskritai vietoje to vertėtų atkreipti dėmesį į kitas spragas socialinės apsaugos srityje.

„Vietoj to reikėtų tiesiog taisyti spragas socialinės apsaugos srityje. (...) Pavyzdžiui, šalpos pensija kitiems metams tepadidinta 3 eurais. (Žmonių – ELTA), gaunančių šalpos pensiją, – kiek jų tėra. Tad susidaro įspūdis, jog galvojama: tai kam jiems apskritai leisti pinigus.

O jeigu norima spartinti pensijų didinimą, tuomet tereikia padaryti įstatymo pataisą, kad pensijos būtų indeksuojamos ne pagal dabartinę tvarką, o kad būtų papildoma sąlyga (...), jog jei iš „Sodros“ biudžeto matyti, kad pajamos didėja greičiau negu išlaidos, mes padidiname esamas pensijas tam tikru procentu“, – Eltai kalbėjo sociologas.

Sociologas pabrėžė, kad kelti MMA dydį būtina, nes dabartinis MMA kone lygus skurdo ribai.

„MMA didinti reikėtų, nes, paskelbtais naujais Statistikos departamento duomenimis apie skurdą šalyje, skurdo riba Lietuvoje, praeitų metų duomenimis, yra 445 eurai, o MMA yra 447 eurai. Tad MMA yra beveik lygi skurdo ribai. Juolab, kad skurdo riba buvo nustatyta pagal praeitų metų duomenis, (...) o šių metų skurdo riba būtų jau virš MMA. Suprantama, kad negalima leisti tokios situacijos šalyje, kai žmonės, dirbdami 8 valandas per dieną, negauna pajamų, kurios siektų skurdo ribą. Tai čia pagrindinis argumentas, kad algas reikia didinti“, – Eltai teigė R. Lazutka.

R. Lazutka taip pat pridūrė, kad vargu ar per ateinančius keletą mėnesių bent kiek labiau paaiškės, kokia kitąmet bus ekonominė situacija šalyje.

„Kokia nors padėtis dėl kitų metų ekonomikos per tuos keletą mėnesių tikrai nepaaiškės. Situacija yra neapibrėžta ir liks neapibrėžta, nes matome, kas darosi su pandemija, ir niekas negalės pasakyti, kaip augs ekonomika nei dabar, nei po dviejų mėnesių, nei po pusmečio. (...) Žiūrint nešališkai, reikia turėti galvoje, kad MMA nereiškia, kad reikia didesnių išlaidų iš valstybės ar iš darbdavių, tai gali reikšti atlygių perskirstymą pačioje darbovietėje“, – sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.

Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.

„Noriu patvirtinti, kad tikrai pasiryžau dalyvauti rinkimuose į Seimą ir priėmiau LSDP pasiūlymą pakeisti prof. R. Lazutką, kuris sąraše buvo įrašytas 5 numeriu. Sprendimą turėjau priimti greitai – rugpjūčio 4 dieną (antradienį) buvau Šiauliuose – buvau pakviesta Liberalų sąjūdžio kaip švietimo ekspertė. Po susitikimo radau LSDP pirmininko G. Palucko žinutę, kad ieško manęs ir prašė paskambinti. Pamaniau, kad nori pasikonsultuoti švietimo klausimais. Vakare paskambinau ir tikrai buvau nustebusi, kai man pasiūlė kandidatuoti į LRS“, – feisbuke pranešė V. Targamadzė.

Anot jos, su LSDP lyderiu Gintautu Palucku kalbėta, kad Seime reikia švietimą išmanančių žmonių, o švietimo labui daugiau nuveikti galima Seime nei dirbant akademinį darbą.

„Na, čia kaip pažiūrėsi, bet, turint omenyje švietimo kaitą Lietuvoje, tenka sutikti. Iš tiesų švietime yra klampu ir net drįstu sakyti yra ganėtinai ydingų dalykų. Apie tai nekart rašiau ir kalbėjau. O ir švietimo administravimo sistema jau tarnauja nebe žmogui, o žmonės aptarnauja tą braškančią, bet stipriai dar gniaužtuose švietimą laikančią sistemą. Joje net perspektyviau mąstantiems ir dirbantiems darbuotojams surišamos rankos“, – teigė V. Targamadzė.

„Iškart neatsakiau, bet sutarėme, kad turiu apmąstymams vieną parą, nes ketvirtadienį jau reikia pateikti dokumentus“, – pridūrė ji.

Pats R. Lazutka teigė padaręs klaidą, todėl Seimo rinkimuose su socialdemokratais nebedalyvaus.

„Mano sprendimas yra neteikti dokumentų“, – iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos likus kelioms dešimtims minučių Eltai teigė R. Lazutka.

Pasak profesoriaus, priežasčių, privertusių persigalvoti, jis galėtų surasti ne vieną. Tačiau, akcentuoja R. Lazutka, tai, kad jis nepriklauso partijai, yra pagrindinis priimto sprendimo motyvas.

Anot jo, apskritai buvo klaida svarstyti socialdemokratų prašymą su jais dalyvauti rinkimuose. 

„Reikia man prisipažinti suklydus tuomet, kai sutikau eiti rinkimus. Aš esu kritikavęs tokius žmones, kurie eidavo į rinkimus, patys nebūdami partijos nariais. Tai yra negražu (...). Aš juk premjerą Skvernelį pavadinau „lizinginiu premjeru“. Tad aš būčiau negerai pasielgęs, būčiau padaręs klaidą. Manau, kad laiku sustojau“, – aiškino R. Lazutka, pridurdamas, kad svarstyti galimybę pasukti į politiką lėmė intensyvūs LSDP kvietimai.

„Iš pradžių aš svarsčiau... Jei labai kviečia, gal aš labai reikalingas kaip rinkimų dalyvis. Tačiau tai nėra gerai“, – apibendrino ekonomistas.

ELTA primena, kad LSDP liepos pradžioje paskelbė kandidatų vienmandatėse apygardose ir savo sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Netrukus po to trečią vietą sąraše gavęs Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pareiškė išsibraukiąs iš socialdemokratų rinkimų sąrašo. Ši sprendimą, teigė M. Sinkevičius, jis priėmė rekomenduotas LSDP Jonavos skyriaus tarybos.

Pirmoje LSDP sąrašo vietoje yra partijos pirmininkas G. Paluckas. Jis nebuvo reitinguojamas ir kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.

Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Ji pagal visuomenės reitingą birželio pradžioje užėmė pirmą vietą. Trečiasis sąraše yra Linas Jonauskas, dalyvausiantis Pasaulio lietuvių vienmandatėje. Ketvirta – Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė), penktasis buvo ekonomistas prof. R. Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).

Penktadienį baigėsi Seimo rinkimų pareiškinių dokumentų priėmimas.

„R. Lazutka buvo sutikęs kandidatuoti, bet dėl asmeninių priežasčių apsisprendė likti akademinėj veikloj, bet jo socialinės politikos nuostatos ir toliau lieka programoj ir mes toliau bendradarbiaujam“, – BNS sakė socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.

R. Lazutka buvo įrašytas penktu numeriu LSDP rinkimų sąraše. Susisiekti su ekonomistu BNS telefonu nepavyko.

G. Paluckas patvirtino, jog R. Lazutką rinkimų sąraše keičia Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorė V. Targamadzė.

„Į sąrašo penktą vietą vietoje R. Lazutkos ateina profesorė, švietimo ekspertė V. Targamadzė, jau užregistruotas sąrašas, visi pareiškiniai dokumentai patekti, ir kartu keliaujam per rinkimus“, – teigė G. Paluckas.

„Mes bendradarbiavom ruošdami savo švietimo politikos dalį ir iš to – bendras dalyvavimas rinkimuose. Argumentas labai paprastas – publikacijomis ir seminarais švietimo sistemos neišgelbėsi, riekia imti į rankas, eiti į Seimą, užtikrinti parlamentinę kontrolę“, – teigė socialdemokratų lyderis.

LSDP sąrašą Seimo rinkimuose veda G. Paluckas, pirmajame dešimtuke daugiausiai yra dabartiniai ir buvę Seimo nariai.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Reitingo lyderiu išlieka „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, antroje vietoje – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tačiau visuomenės palankumas jiems per dvejus metus sumenko.

Pasak „Kantar“, V. Vasiliauskas 2019 metais komunikavo pusantro karto daugiau nei prieš metus, tačiau nei jo žinomumas, nei potenciali įtaka smarkiai nepadidėjo, o palankumas sumenko. N. Mačiulio žinomumas išaugo, tačiau įtaka ir palankumas krito.

„Kaip neseniai skelbėme verslo nuomonės lyderių tyrime, V. Vasiliauskas 2019 metais pasisakė per tūkstantį kartų ir kone pusantro karto lenkė artimiausius tope nuomonės lyderius N. Mačiulį ir I. Ruginienę. Vis dėlto intensyvi komunikacija nepadėjo padidinti palankumo jam, šiuo metu LB valdybos pirmininkas nepatenka į dešimtuką. N. Mačiulis pagal palankumo rodiklį užima 10 vietą šalies tope“, – pranešime teigia „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Lina Juodkienė.

Penktą vietą reitinge užima Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė Rūta Vainienė, kurios tiek potenciali įtaka, tiek visi kiti vertinimo rodikliai (palankumas, žinomumas, pasisakymų skaičius, pastebėjimas) mažėjo. 

Į šių metų dešimtuką patenka dar trys verslo asociacijų atstovai – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Iš įmonių vadovų ir prekybos sektoriaus į dešimtuką patenka vienintelė atstovė  – „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Labiausiai pasitikima „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene (palankumo indeksas yra 60, N. Mačiulio – 41), kuri turi nedidelį, bet pasitikinčių ja sekėjų skaičių (žinomumas siekia 6 proc.).

„Iš verslo nuomonės lyderių komunikacijos matome, kad norint pelnyti žinomumą verslo komunikacijos kontekste, reikalinga gana intensyvi ir reguliari komunikacija. Tačiau palankumui pelnyti, o juo labiau – potencialiai įtakai įgyti, vien dažnų pasisakymų žiniasklaidoje nepakanka“, – apibendrino L. Juodkienė.

Nuomonių lyderių tyrimą „Kantar“ atlieka kasmet, analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos įmonių atstovai ir 25 ekspertai iš LB, verslo organizacijų ar akademinio sluoksnio.

Pernai analizuota 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos.