Kanalas „Baza“ socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad 6 val. ryto vietos laiku dronas atakavo „Rosneft“ gamyklą Syzranės mieste, o ugnis išplito po 500 kv. metrų teritoriją.

Tuo pačiu metu keli dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske, kur taip pat kilo gaisras, bet jis po pusvalandžio buvo užgesintas.

Syzranės miesto administracija pripažino, kad gamykloje kilo gaisras. Jos teigimu, niekas nenukentėjo, įmonės personalas buvo evakuotas, vietoje dirba operatyvinės tarnybos, o gaisro priežastys tikslinamos.

Per pastaruosius du mėnesius Kyjivas suintensyvino smūgius prieš Rusijos naftos ir dujų objektus, vadindamas tai teisingu atsaku už Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Šaltinis AFP sakė, kad naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, esančioje maždaug už 240 km į pietryčius nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, buvo „svarbus objektas priešui“.

„Naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, Rusijoje, tapo dar vienu saugumo tarnybos SBU taikiniu. Praėjusią naktį po dviejų galingų sprogimų čia kilo didelis gaisras. Buvo apgadintas pagrindinis naftos perdirbimo blokas, konkrečiai – vakuuminis ir atmosferinis bokštai“, – sakė šaltinis.

„SBU smogė giliai į Rusiją ir toliau puola objektus, kurie yra svarbūs ne tik Rusijos ekonomikai, bet ir aprūpina degalais priešo karius. Laukia daug netikėtumų, sistemingas darbas tęsiasi“, – pridūrė šaltinis.

Buvo apgadintas pagrindinis naftos perdirbimo blokas, konkrečiai – vakuuminis ir atmosferinis bokštai.

Naktį socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti ryškios liepsnos ir dūmų stulpai, besiveržiantys per Rusijos naftos milžinei „Rosneft“ priklausančią naftos perdirbimo gamyklą.

„Degė vakuuminis įrenginys. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Tuapsės rajono vadovas Sergejus Boiko.

Pasak jo, beveik 100 žmonių ir 31 įrangos vienetas buvo pasitelkti kovoti su gaisru, kuris galiausiai buvo užgesintas apie 5 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku.

Ukraina prisiėmė atsakomybę už virtinę išpuolių prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą per pastarąsias dvi savaites, įskaitant praėjusį penktadienį liepsnojusį didžiulį gaisrą Rusijos vakaruose esančiame sandėlyje.

Rusiški naftos produktai

Lietuvoje bankrutuojant naftos produktų didmeninės prekybos bendrovei „Mogita“, tarp jos kreditorių atsidūrė ir Rusijos naftos milžinė „Rosneft“. Iš jos, taip pat ir per Klaipėdos uostą, į Lietuvą būdavo atgabenami rusiški naftos produktai.

„Rosneft“ jau kurį laiką buvo siejama su Rusijos prezidento institucijos ir šios šalies Vyriausybės interesais. Tačiau ji per įvairius Lietuvos teismus sugebėjo įrodinėti savo teisę į beveik 190 tūkst. eurų reikalavimą bendrovės „Mogita“ bankroto byloje.

Toks reikalavimas, statant ją netgi į pirmąją eilę, buvo tvirtinamas 2022 m. liepą Kauno apygardos teisme

Sprendimai lyg ir logiški – buvo skola ir ji pripažinta, nors Lietuvoje požiūris į Rusijos valdžios intereso kompanijas bent pastaraisiais metais būdavo nepalankus.

Taip „Rosneft“, įtraukta į ES sankcionuotų įmonių sąrašą, Lietuvoje pateko už mūsų šalies juridinės sistemos galiojimo ribos.

Parama prieš Ukrainą

Situacija iš esmės pasikeitė, kai byla nuėjo iki Lietuvos apeliacinio teismo. Čia ir iškilo klausimas, ar koks nors Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ interesas iš viso turi būti svarstomas Lietuvos teismuose.

Esmė ta, kad ėmė aiškėti, jog dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą „Rosneft“ yra įtraukta į Europos Sąjungos įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą. „Rosneft“ ir jos vadovai į sankcijų sąrašą įtraukti dėl aktyvios paramos ir ekonominio indėlio Rusijos vykdomam agresijos karui prieš Ukrainą.

Pradžioje Lietuvos teismuose manyta, kad ekonominis interesas atgauti skolas ir sankcijos tarsi ir nėra tarp savęs susiję. Tačiau ES taikomų sankcijų reglamentas aiškiai apibrėžia, kad netenkinami jokie tiesioginiai ar netiesioginiai reikalavimai, įskaitant dėl žalos atlyginimo ar kitokių reikalavimų.

Taip „Rosneft“, įtraukta į ES sankcionuotų įmonių sąrašą, Lietuvoje pateko už mūsų šalies juridinės sistemos galiojimo ribos.

Sankcijos parodė galią

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ byla iš esmės negalima nagrinėti Lietuvos apeliacinės instancijos teisme, o tai reiškia, kad ir visoje Lietuvos teisinėje sistemoje.

Formaliai byla grąžinta atgal į žemesnės instancijos teismą, kad būtų priimtas sprendimas įvertinus ir „Rosneft“ taikomas ES sankcijas.

Tai bene pirmas atvejis Lietuvos teisinėje sistemoje, kai aiškią skolą turėjusi užsienio kompanija Lietuvos juridinio asmens bankroto proceso metu skolos gali neatgauti dėl taikomų sankcijų.

„Rosneft“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau šis 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti bylą. Įprasta, kad taip yra daroma tuo atveju, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neįžvelgia jokio galimo juridinio pažeidimo byloje.

Aiškėja, kad ES sankcijos yra ne šiaip sau koks nors noras parodyti ES poziciją Rusijai, kad ji yra neteisi su kariuomene įsiveržusi į kitos šalies teritoriją. Sankcijos, kaip šiuo atveju „Rosneft“ atveju, Rusijos verslui turi ir skaudžių ekonominių pasekmių, kai teisiškai apribojama teisė ginti savo lyg ir teisėtus finansinius interesus kitų šalių teismuose.

Kauno apygardos teismas sausio 23-iąją paskelbė, kad Rusijos įmonei bylos nagrinėjimo metu teikiama teisinė pagalba pakenktų Lietuvos saugumui.

„Nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai suponuoja išvadą, kad teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje teikimas ieškovei gali pakenkti Lietuvos suverenitetui ir saugumui“, – ketvirtadienį pranešė teismas.

Teismas nurodė, kad „Rosneft“ tiesiogiai valdo Rusijos vyriausybė, o karo Ukrainos kontekste pagalba Rusijai prieštarautų Europos Sąjungos ir Lietuvos vertybėms.

„Rusijos pradėto karo su Ukraina kontekste bet kokia pagalba karą vykdančiai valstybei prieštarautų taip pat ir pamatiniams Europos Sąjungos teisės principams, kuriuos Lietuva yra priėmusi kartu su naryste stojant į Europos Sąjungą, todėl ieškovei teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje negali būti teikiama“, – konstatavo teismas.

„Rosneft“ prašė teismo anuliuoti dar 2019 metais tarp „Mogitos“ ir dviejų fizinių asmenų sudarytas sandėlio Kaune ir žemės sklypo Vilniaus rajone pirkimo-pardavimo sutartis, nes tikėjosi, kad šis turtas padės iš „Mogitos“ atgauti 190 tūkst. skolą.

Tačiau „Mogitos“ atstovai paprašė bylą nutraukti, nes „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui taikomos Europos Sąjungos sankcijos, o teisinė pagalba Rusijos koncernui gali sukelti pavojų Lietuvos suverenitetui ir saugumui.

„Rosneft“ ieškinyje nurodė, kad Rusijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo sprendimu NT pardavusi bendrovė jai skolinga 6,9 mln. rublių, o šis arbitražo sprendimas pripažintas ir vykdomas Lietuvoje.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai rugsėjį pripažino, kad „Mogita“ Rusijos koncernui turi sumokėti 183 tūkst. eurų skolą bei 6,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rusijos naftos koncerno atstovų manymu, nekilnojamąjį turtą Lietuvos bendrovė savo akcininkams pardavė už mažesnę nei rinkos kainą tik todėl, kad būtų išvengta skolos grąžinimo. „Rosneft“ manymu, parduoto turto vertė yra 230 tūkst. eurų, o du fiziniai asmenys sandėlį ir žemės sklypą įsigijo atitinkamai už 55 tūkst. ir 30 tūkst. eurų.

K. Kneissl įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, skelbiama „Rosneft“ pranešime.

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė 2018 metais sukėlė nuostabą, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo. Kitais metais 57 metų politikė paliko vyriausybę, o pernai birželį tapo „Rosneft“ direktorių tarybos nare.

Penktadienį bendrovė pranešė, jog iš direktorių tarybos traukiasi penkerius metus joje dirbęs buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis).

Pranešimas pasirodė po to, kai Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų.

Penktadienį K. Kneissl naujienų agentūrai AFP sakė, jog ketina išbūti taryboje visą vienerių metų kadenciją, tačiau kovą ji esą perspėjo „Rosneft“, kad nesieks kitos kadencijos direktorių taryboje.

Remiantis K. Kneissl svetaine internete, ji yra davusi keletą interviu Kremliaus finansuojamam leidiniui RT, anksčiau vadintam „Russia Today“; Kremliaus kritikai jį vadina propagandos kanalu. Du paskutiniai interviu buvo paskelbti kelios dienos prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną.

„Rosneft“ savo pareiškime dėkojo K. Kneissl už jos darbą esant „sudėtingai“ tarptautinei situacijai ir pareiškė, kad ateityje tikisi tęsti bendradarbiavimą su ja kaip eksperte.

Karin Kneissl ir Vladimiras Putinas. / Scanpix nuotr.

Rusijos valdžios kontroliuojamai didžiausiai šalyje naftos pramonės grupei vadovauja vienas ištikimiausių V. Putino sąjungininkų Igoris Sečinas.

Pastaraisiais metais Austrija ne kartą pabrėžė savo artimus santykius su Rusija.

Po to, kai 2018 metais virtinė Europos Sąjungos valstybių išsiuntė Rusijos diplomatus, atsakydamos į buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje, Austrija pareiškė neseksianti jų pavyzdžių, pabrėždama savo neutralumą.

50 proc. ir vieną „Rosneft“ akciją valdo valstybės įmonė „Rosneftegaz“, 19,75 proc. – Didžiosios Britanijos BP, 18,93 proc. – Kataro fondas „QH Oil Investments

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ antradienį pranešė, kad V. Putinas pavedė „Rosneft“ iki kovo 1 dienos parengti pasiūlymą tiekti į Europą iki 10 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Šis veiksmas būtų atliekamas bendradarbiaujant su vyriausybe ir dujų milžine „Gazprom“, nes Europa susiduria su rekordiškai aukštomis dujų kainomis, dėl kurių kai kas kaltina Rusiją, tiekiančią trečdalį visų Europos dujų.

Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad projektas yra rengiamas. „Vyriausybė iš tiesų nagrinėja šį klausimą“, – sakė jis žurnalistams.

„Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, kuris yra vienas ištikimiausių V. Putino bendražygių, jau seniai ragino Rusijos prezidentą nutraukti „Gazprom“ gamtinių dujų eksporto monopolį ir pasinaudoti sparčiai augančiomis dujų kainomis.

Europą krečia energetikos krizė: dujų kainos pasiekė rekordines aukštumas, nes ekonomika atsigauna po pandeminių uždarymų, o energijos tiekimas iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo jėgainės, lėtėja.

Vakarų kritikai dėl kainų kilimo kaltina Rusiją, sakydami, kad Maskva nedidina tiekimo siekdama priversti Europą sudaryti daugiau ilgalaikių sutarčių ir patvirtinti prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“. Rusija šiuos kaltinimus neigia.

Kiti kandidatai, tarp jų – RF vicepremjeras Aleksandras Novakas, RF prezidento padėjėjas Maksimas Oreškinas ir „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, perrinkti naujai kadencijai.

Naujos sudėties „Rosneft“ direktorių tarybą sudaro 11 žmonių. Tarp jos narių – ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.

Austrijos užsienio reikalų ministrės K. Kneissl ir finansininko Wolfgango Meilingerio vestuvės buvo surengtos 2018 metų rugpjūčio 18 d. Štirijoje. Į jas buvo pakviesta apie 100 svečių, tarp jų - Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Renginio dalyvių saugumą užtikrino elitinis Austrijos specialusis dalinys "Cobra".

Kremliaus šeimininkas per vestuves pašokdino jaunąją, kuri vėliau pavadino V. Putiną geru šokėju ir pareiškė norą dar kartą pašokti su juo.

„Rosneft“ yra viena didžiausių Rusijos bendrovių. Prasti šios bendrovės finansiniai rezultatai atspindi šalies ekonomikos, kuri yra itin priklausoma nuo iškastinio kuro kainų, sunkumus.

„Per devynis mėnesius nuostoliai siekė 177 mlrd. rublių. Nuosmukis, palyginti su 2019 m. pirmaisiais devyniais mėnesiais, fiksuotas daugiausia dėl kainų pokyčių prasidėjus COVID-19 pandemijai ir kitų nemonetarinių faktorių“, – sakoma „Rosneft“ pranešime.

„Rosneft“ neatskleidė, kokie konkrečiai kiti faktoriai turimi omenyje, tačiau Rusija šiemet sumažino naftos gavybą pagal susitarimą su Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC).

Šiemet Rusijos rublis dėl prasidėjusios koronaviruso pandemijos ir jos ekonominių padarinių prarado ketvirtį savo vertės euro ir dolerio atžvilgiu.

Amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos pareigūnai pareiškė, kad naujausios baudžiamosios priemonės taikomos „Rosneft Trading SA“ ir „Rosneft“ viceprezidentui Didier Casimiro (Didjė Kasimirui).

JAV įtraukė Šveicarijoje įregistruotą „Rosneft“ prekybos struktūrą „Rosneft Trading S.A.“ į „juodąjį sąrašą“, patvirtino JAV Iždo departamento skyrius OFAC, atsakingas už sankcijų taikymą.

Vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pavadino šią struktūrą „pagrindine kaltininke“, padedančia N. Maduro vengti JAV ekonominių sankcijų poveikio.

Tai yra „žinia, kad mes ramiai nestovėsime nuošalyje, kai užsienio, tarpžemyniniai ar kiti subjektai padeda Maduro režimui toliau vykdyti represijas“, – sakė jis žurnalistams.

„Rosneft Trading“ buvo pagrindinė tiekėja, kalbant apie Maduro režimo naftą. Ji aprūpindavo Maduro režimą didžiuliu kiekiu finansinių išteklių ir tvirtos valiutos. Taigi, šie veiksmai turėtų padaryti reikšmingą poveikį Maduro režimui“, – pabrėžė valdininkas.

Kitas administracijos pareigūnas, taip pat pageidavęs likti anonimas, teigė, kad sankcijos paveiks ne tik „Rosneft Trading SA“ veiklą JAV, bet ir platesnę bendrovės veiklą.

„Rosneft Trading“ ir Didier Casimiro įtraukimas į sąrašą reiškia, kad bet kuris už JAV ribų veikiantis asmuo... rizikuoja būti nubaustas šiomis sankcijomis“, – sakė pareigūnas.

Maskvos parama N. Maduro vyriausybei „turi jiems milžiniškų pasekmių“, – tvirtino vienas iš administracijos pareigūnų, trumpai informavęs žurnalistus.

Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios nuversti N. Maduro pasitelkdamos „maksimalaus spaudimo“ kampaniją, kurios intensyvumas šiuo metu yra „50–60 proc.“

„Tikimės, kad niekada neturėsime taikyti 100 proc. maksimalaus spaudimo“, – nurodė pareigūnas, atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas kada nors pasiryžtų vykdyti karinę kampaniją Venesueloje.

Nepaisant JAV sankcijų ir Vašingtono sprendimo pripažinti šalies opozicijos lyderį Juaną Guaido (Chuaną Gvaidą) teisėtu Venesuelos prezidentu, N. Maduro ir jo šalininkai kariuomenėje tebevaldo Venesuelą geležiniu kumščiu.

„Pamiršau deklaruoti šitą sandorį. Paprašiau padėjėjo, kad deklaruotų, bet nedeklaravo. Šiandien aš deklaruosiu, aš galvojau, kad jis deklaruotas, tas sandoris“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Tai jis teigė naujienų portalui 15min.lt paviešinus automobilio „Lexus“ įsigijimo detales. Anot portalo, su parlamentaru siejama „Judex“ 2015 metų gegužę lizingu už 32 tūkst. eurų įsigijo automobilį „Lexus“, lizingą įmonė baigė mokėti pernai vasarį.

Tą pačią dieną „Lexus“ buvo parduotas – už 21 tūkst. eurų automobilį nusipirko Vilniuje registruota bendrovė „Nordic Via“, o tai yra „Rosneft“ atstovybė Lietuvoje, teigia 15min.lt.

Pamiršau deklaruoti šitą sandorį. Paprašiau padėjėjo, kad deklaruotų, bet nedeklaravo. Šiandien aš deklaruosiu, aš galvojau, kad jis deklaruotas, tas sandoris.

Po kelių dienų ši bendrovė išnuomojo automobilį P. Gražuliui, politikas nuomos sandorį deklaravo. Šią mašiną iš „Nordic Via“ jis už 21 tūkst. eurų nusipirko pernai gegužę, tačiau parlamentaro deklaracijoje iki šiol yra įrašyta tik automobilio nuoma.

Seimo narys teigė vieną „Nordic Via“ savininkų Marių Svetaką pažįstantis apie 20 metų, tačiau tvirtino neatsimenantis pažinties aplinkybių. Pasak politiko, automobilį verslininkas jam pasiūlė nusipirkti bendrovei ruošiantis stabdyti veiklą.

Šiuo metu „Nordic Via“ teisinis statusas nėra įregistruotas, o paskutiniuosius dokumentus Registrų centrui įmonė teikė šių metų birželį.

„Aš nebūčiau pirkęs tos mašinos ir po šiai dienai, jei nebūtų sustabdžius šita (...) Mariaus įmonė veiklos. Aš būčiau toliau nuomojęs“, – sakė P. Gražulis.

Jis teigė minėtu „Lexus“ važinėjęs ir tada, kai jį turėjo „Judex“, tačiau tai darė tarpininkaujant kitai įmonei „Dožas“. Seimo narys tvirtino per šią įmonę įvairius automobilius besinuomojantis daugiau nei dešimtmetį.

P. Gražulis klausimų dėl sąsajų su „Judex“ sulaukė užpernai, teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimo maisto saugos kontrolierių piktnaudžiavimo, kai jie galimai netinkamai reagavo į bendrovės „Judex“ maisto produktuose rastas bakterijas.

Kaip specialusis liudytojas apklaustas P. Gražulis yra pripažinęs, kad prašė šiuo metu atleisto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus pagalbos dėl „Judex“. Visgi jis tvirtino, jog tai darė siekdamas padėti Lietuvos verslui, o ne dėl galimų savo sąsajų su bendrove.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pernai liepą 15 parlamentarų pripažino pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ar deklaracijų pildymo taisykles, kai netiksliai ar pavėluotai deklaravo automobilių nuomos sandorius.