Šią savaitę visos Klaipėdos mokyklos buvo tuščios, nes moksleiviams – rudens atostogos, tačiau prieglobstį nuo karo uostamiestyje radę mažieji ukrainiečiai neatostogavo.

Jų atostogas net toli nuo tėvynės „pakoregavo“ piktavaliai.

Kai buvo grasinama susprogdinti visas šalies mokyklas, tokio grasinimo sulaukė ir Tarptautinė Ukrainos mokykla.

Galbūt į tai buvo galima nekreipti dėmesio, tačiau tiesioginio grasinimo susidorojimu telefonu sulaukė ir šios mokyklos mokytojai.

Grasinimai pasiekė ir mūsų mokyklą, buvo asmeniškai mokytojams skambinta, grasinta.

„Mūsų mokykla neatostogauja. Prieš tai turėjome savaitę atostogų, vyko fakultatyvai, neformalus ugdymas. Priėmėme tokį sprendimą, nes grasinimai pasiekė ir mūsų mokyklą, buvo asmeniškai mokytojams skambinta, grasinta, policija pradėjo tyrimą“, – patvirtino Tarptautinės Ukrainos mokyklos Klaipėdoje direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

Asta Dirgėlienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasak jos, grasintojai kalbėjo rusiškai, skambučiai sutapo su elektroniniais laiškais, kuriuose gąsdinta susprogdinti visas Lietuvos mokyklas, taip pat ir Tarptautinę Ukrainos mokyklą.

„Mokykloje šiuo metu mokosi 715 vaikų. Daugiau nei planavome. Rugsėjo 4 d. buvo 689 moksleiviai, paskui padaugėjo, nes ukrainiečiai vis dar atvyksta į Klaipėdą. Dirbame dviem pamainomis, sunku taip dirbti, mokytojai labai pervargsta. Bet yra, kaip yra“, – kalbėjo A. Dirgėlienė.

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė, patikslinusi nutarimą dėl ekstremaliosios padėties. Anksčiau mokinių rudens atostogos buvo pratęstos dviem dienomis, kad į mokyklas po Vėlinių jie grįžtų praėjus inkubaciniam periodui, t. y. septynioms dienoms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per Vyriausybės posėdį trečiadienį informavo, kad šiuo laiku bus stabdoma ir vaikų rudens stovyklų veikla.

Trečiadienį Ministrų kabineto pakeistame nutarime nustatyta, kad neformalusis vaikų švietimas, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, lapkričio 3–9 dienomis bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas.

Kaip jau skelbta, rudens atostogos pratęstos dviem dienomis: prasidės lapkričio 3 dieną, į mokyklas moksleiviai grįš lapkričio 10 dieną.

„Mokinių atostogos prasideda lapkričio 3 dieną ir mokiniai grįš iš atostogų lapkričio 10 dieną, atostogos pailgintos dviem dienomis, kad po Vėlinių mokiniai į mokyklas grįžtų praėjus COVID-19 inkubaciniam periodui, septynioms dienoms“, – per Vyriausybės posėdį sakė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) anksčiau pranešė, kad tuo atveju, jei nuotoliniu būdu neįmanoma organizuoti neformaliojo švietimo užsiėmimų, tvarkaraščius siūloma pakoreguoti ir veiklas perkelti bei vykdyti intensyvesniu grafiku po mokinių atostogų.

Lapkričio 3–9 dienomis stabdoma ir vaikų rudens stovyklų veikla. Jei stovyklų organizatoriai stovyklas organizuoja naudodami savivaldybių ar valstybės biudžeto lėšas, pavyzdžiui, yra laimėję projektų finansavimo konkursą, ir jau yra patyrę išlaidų, savivaldybių administracijoms siūloma šias išlaidas stovyklų organizatoriams apmokėti.

Pasak ŠMSM, kadangi dalis privačių teikėjų dėl neformalaus vaikų švietimo veiklų stabdymo nebegalės organizuoti stovyklų, ministerija planuoja organizuojant 2022 metų stovyklų finansavimo konkursą numatyti papildomų atrankos balų skyrimą teikėjams, kurie negalėjo įvykdyti suplanuotų stovyklų šį rudenį.

Ministerija taip pat nurodė, kad prieš atostogas besitestuojantys vaikai gaus po du greituosius antigenų savikontrolės testus ir galės juos atlikti namuose savarankiškai ar padedami tėvų pagal įprastą testavimo mokykloje grafiką. Grįžę į mokyklas vaikai taip pat atliks testus.

Moksleivių rudens atostogos bendra tvarka būtų prasidėję lapkričio 3-iąją ir truktų iki lapkričio 5-osios, o lapkričio 8-ąją būtų reikėję grįžti į mokyklas. Šiemet vaikai į mokyklas grįš lapkričio 10 dieną, trečiadienį.

„Siūlome moksleivių atostogas pratęsti dviem dienomis, kad po Vėlinių į mokyklas būtų grįžta praėjus inkubaciniam laikotarpiui“, – per Vyriausybės posėdį pranešė J. Šiugždienienė.

Rudens atostogos turėtų prasidėti lapkričio 3-iąją ir moksleiviai vietoje artimiausio pirmadienio į mokyklas grįš trečiadienį, lapkričio 10 dieną.

Moksleivių atostogos bus pratęstos ministrės įsakymu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija anksčiau patvirtino, kad dėl epidemiologinės situacijos mokyklose svarstoma pratęsti mokinių atostogas.

Siūlome moksleivių atostogas pratęsti dviem dienomis, kad po Vėlinių į mokyklas būtų grįžta praėjus inkubaciniam laikotarpiui.

Pasak ministrės, dviem dienomis atostogos pratęstos, kad nuo Vėlinių praeitų septynių dienų koronaviruso inkubacinis periodas.

„Kodėl dviem dienomis – todėl, kad artėja Visų šventųjų diena, Vėlinės, paprastai tomis dienomis būna daug judėjimo, šeimos suvažiuoja, kaip tik po švenčių septynios dienos, kuomet yra inkubacinis COVID-19 laikotarpis. Mes nusprendėme, kad tuo metu vaikams geriau pabūti namuose, pratęsti atostogas, ir ateiti į mokyklą po trumpo atokvėpio, galimai išvengus viruso užkrato“, – sakė ministrė.

Besitestuojantiems vaikams prieš atostogas planuojama išdalinti antigeno testus, kad jie prieš grįždami į mokyklą galėtų pasitikrinti, ar neužsikrėtė koronavirusu.

„Planuojame prieš išeinant į atostogas išdalinti greitųjų antigenų testus, kad namuose būtų galima tęsti testavimąsi ir grįžtant taip pat rekomenduosime testuotis“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Pasak ministrės, planų atostogas pratęsti visa savaite atsisakyta, kadangi vaikų grįžimas į mokyklas, kontaktinį ugdymą yra prioritetas.

„Kontaktinis ugdymas yra svarbiausia, vaikų emocinė sveikata yra svarbiausia. Kelia nerimą situacija ligoninėse, bet esame nusprendę, kad sudarysime visa galimybes, kad vaikai galėtų mokytis klasėse. Septynių dienų atokvėpis po švenčių, iš viso dviem dienomis pratęsiamos atostogos tikrai nebūtų didelis praradimas ugdymui, tai tikrai būtų optimaliausias sprendimas šiuo metu“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.

Moksleivių rudens atostogos bendra tvarka prasidėtų lapkričio 3-iąją ir trukti iki lapkričio 5-osios, o lapkričio 8-ąją būtų reikėję grįžti į mokyklas.

Statistikos departamento duomenimis, ugdymo įstaigose yra beveik 600 aktyvių koronaviruso protrūkių, tai daugiau nei pusė visų protrūkių šalyje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius sako, jog didelis mokyklose nustatomų COVID-19 atvejų skaičius yra susijęs su didele testavimo apimtimi – reguliariai dėl COVID-19 patikrinama beveik pusė visų moksleivių.

Anot J. Lukošiaus, šiuo metu 99 proc. mokinių mokosi kontaktiniu būdu, vienas procentas yra izoliacijoje.

„Artimiausiomis dienomis vyks susitikimas su Nepriklausomų ekspertų patariamąja taryba. Mes pasitikime ekspertais. Su jais ir aptarsime esamą situaciją. Galbūt tuomet ir atsiras siūlymų dėl situacijos mokyklose, kuriose atvejų vis dar nemažėja“, – BNS perduotame komentare sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.

Anksčiau paskelbęs, jog svarstoma nuo kitos savaitės ankstinti atostogas, ministerijos atstovas patikslino, jog kol kas to daryti neketinama.

„Jei bus priimti sprendimai dėl atostogų ilginimo, apie juos iš karto informuosime. Pagrindinis rūpestis yra, kad vaikai būtų mokykloje“, – sakė jis.

Moksleivių rudens atostogos turėtų prasidėti lapkričio 3-iąją ir trukti iki lapkričio 8-osios.

Statistikos departamento duomenimis, ugdymo įstaigose yra 590 aktyvių protrūkių, su jais siejami 2694 užsikrėtimai. Tai daugiau nei pusė visų protrūkių, jų visoje šalyje fiksuota 842, su jais iš viso siejama 4490 naujų atvejų.

„Kauno miesto savivaldybė vakar kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su prašymu pateikti rekomendacijas dėl mokyklose besimokančių pradinukų ir „nulinukų“ ugdymo. Šiandien sulaukėme pritarimo nuotoliniam ugdymui, todėl galime taikyti šią papildomą infekcijos plitimą ribojančią priemonę karantino metu, t. y. iki lapkričio 11 dienos“, – penktadienį informavo savivaldybė.

Pasak jos, jeigu karantinas Kaune būtų pratęstas, atitinkamai būtų sprendžiama ir dėl ugdymo organizavimo tvarkos.

Savivaldybės teigimu, kadangi šis sprendimas bus paskelbtas Teisės aktų registre, tėvai neturėtų susidurti su problemomis nedarbingumui gauti.

Karantinas Kaune įvestas trečiadienį. Iš viso Lietuvoje karantino režimas įvestas 21 savivaldybėje.

Kauno mieste sergamumas COVID-19 siekia 276,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šalies vidurkis siekia – 242,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Esant nuotoliniam ugdymui už vaikų iki ketvirtos klasės imtinai ar pagal bendrojo bei specialiojo ugdymo programą besimokančių vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą gali būti mokamos ligos išmokos iš „Sodros“. Dėl nedarbingumo pažymėjimo vaikų tėvai, globėjai, budintys globotojai ar dirbantys seneliai nuotoliniu būdu turi kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą.

Kaip parodė 2018 metų rugpjūtį vykusi apklausa, daugiau nei pusė (55 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų anksčiau yra atostogavę rudenį. Didžioji dalis (23 proc.) poilsiaudami rudenį laiką leidžia namuose. Tuo tarpu dešimtadalis šalies gyventojų per atostogas prasidėjus šaltajam sezonui leidžia sau išvykti, tačiau tik gimtinėje. Dažniausiai tai – vyresni nei 50 metų žmonės, turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, respondentai, kurių šeimos pajamos per mėnesį siekia nuo 600 iki 1000 eurų.

Žvelgiant į šalies gyventojų atostogų įpročius, paaiškėjo, jog šiemet atostogauti rudenį ketina tik šeštadalis suaugusių šalies gyventojų. Fiksuojama, jog dauguma jų (64 proc.) įvairioms išlaidoms rudenį ketina naudoti turimas santaupas. Tuo tarpu trečdalis planuoja naudoti einamojo mėnesio atlyginimo lėšas.

Žvelgiant į šalies gyventojų atostogų įpročius, paaiškėjo, jog šiemet atostogauti rudenį ketina tik šeštadalis suaugusių šalies gyventojų.

Jei turėtų pakankamai pinigų, poilsiauti užsienio kurortuose šiemet norėtų daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų. Šį variantą dažniau rinktųsi jaunesni nei 50 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau nei 1000 eurų) ir besimokantis jaunimas.

Fiksuojama, jog trys iš keturių šalies gyventojų šiais metais jau išnaudojo visas turimas atostogas (35 proc.), todėl paprasčiausiai neturės galimybės poilsiauti. Daugiausia tokių – 30-49 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei gaunantys vidutines (600-1000 eurų) ar didžiausias (daugiau nei 1000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį.

Visuomenės apklausa atskleidė, jog šiais metais iš viso neketina atostogauti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, taip pat respondentai, neturintys vidurinio išsilavinimo, mažiausias šeimos pajamas per mėnesį (iki 600 eurų) gaunantys asmenys, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.

Apžvelgdama šalies gyventojų apklausos rezultatus, vartojimo paskolų bendrovės „Vivus.lt“ marketingo vadovė Justina Ambrasienė pastebi, jog sumažėjusiam gyventojų norui atostogauti rudenį įtakos turi šaltuoju metų laiku padidėjančios bendros pragyvenimo išlaidos.

„Šaltuoju sezonu stipriai išauga papildomų lėšų poreikis. Atsiranda daugiau išlaidų ruošiant vaikus į mokyklą, prasidėjus šildymo sezonui, perkant žieminius drabužius. Šios sąlygos turi įtakos gyventojų įpročiams atsakingiau skirstyti savo pajamas. Kita vertus, pastebime, jog tinkamai suplanavus gaunamas pajamas ir išlaidas, siekiant išvykti pailsėti tiek Lietuvos, tiek užsienio kurortuose, vartojimo paskolų taip pat nevengiama“, – komentuoja ekspertė J.Ambrasienė.