J. Prokhorova nuolat įrašinėjo ir publikuodavo provokuojančius vaizdo įrašus. Pavyzdžiui, pagarsinusi rusišką muziką gegužės 9 d. Miunchene per proukrainietišką mitingą šoko „Kalinką“, arba bėgdavo paskui ukrainietes, skanduodama „Rusija laimės“.

Kitame vaizdo įraše rusė patarė ES gyvenantiems tautiečiams eikvoti energetiką, kad Europa sumokėtų Rusijai daugiau pinigų. Ji taip pat nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame vietoj tualetinio popieriaus tualete naudoja oficialius policijos laiškus.

Kaip lapkričio 14 d. pranešė „Bild“, policija atliko kratą jos nuomojamame bute, Žemutinėje Bavarijoje, Landshute, ir atėmė tris išmaniuosius telefonus bei nešiojamąjį kompiuterį. Paaiškėjo, kad J. Prokhorova Vokietijoje buvo nelegaliai.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Austrijoje rusė turistė provokavo pabėgėles iš Ukrainos. Moteris šaipėsi iš ukrainiečių ir viską filmavo telefonu.

Filmuotoje medžiagoje rusė piktdžiugiškai šypsosi ir klausia gatvėje sutiktų ukrainiečių, kam priklauso Chersonas. Tuomet ji sako, kad okupuotame mieste vyksta referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Galiausiai turistė pasiunčia Ukrainą „ant trijų raidžių“. Akivaizdu, kad rusė mėgaujasi situacija.

Tačiau netrukus moteris susilaukė atpildo – patenkintą šypseną veide pakeitė ašaros. Po kiek laiko, apimta isterijos, mergina paskelbė dar vieną vaizdo įrašą, kuriame pasakoja, kad „Booking“ atšaukė jos rezervaciją Vienoje ir užblokavo jos paskyrą.

„Laimingi? Sugadinote man visas atostogas“, – sakė turistė iš Rusijos.

34 metų Vokietijos pilietė uostamiestyje buvo išsinuomojusi automobilį "Toyota Avensis". Šeštadienį ji šiame automobilyje neberado salone paliktos savo banko kreditinės kortelės ir kameros lęšio, verto 200 eurų.

Vėliau paaiškėjo, kad vagis bandė iš nukentėjusiosios banko sąskaitos paimti ir 600 eurų.

Tos pačios dienos popietę grįžusi į būstą Taikos prospekte, kur laikinai apsistojo, Rusijos pilietė suprato, kad lankydamasi prekybos centre prarado piniginę su 400 eurų.

Be to, pavogtoje piniginėje buvo ir jos banko kortelė.

Abiem atvejais įtariamuosius nustatyti nebus lengva.

Tiesa, šiek tiek informacijos abi bylas tiriantys pareigūnai gaus iš bankų, mat bankomatų kameros fiksuoja klientų atvaizdus.

Vagystės vis dar yra dažniausi nusikaltimai mūsų šalyje.

Pareigūnai paprastai pataria laikytis tam tikrų nesudėtingų saugumo taisyklių. Viena jų – nelaikyti toje pačioje piniginėje grynųjų ir banko kortelių.

Piniginėje patariama turėti tik nedidelę grynųjų sumą, o didesnius pinigus slėpti vidinėse rūbų kišenėse ar vagims neprieinamuose rankinių skyriuose.

Viena pagrindinių taisyklių – jokiu būdu nelaikyti piniginėje lapelio su banko kortelės pin kodu.

Už tai užsienietei gresia tūkstantinė bauda.

Antradienį Klaipėdos autobusų stotyje Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai patikrino autobusu iš Vilniaus į Klaipėdą atvykusią 39-erių rusę. Užsienietė Lietuvoje buvo legaliai – ji turėjo tranzitinę vizą ir iš Baltarusijos per uostamiestį ketino vykti į Kaliningrado sritį.

Kontrolės metu moters lagamine ir kelioniniame krepšyje pasieniečiai rado 300 pakelių cigarečių „Minsk Superslim“ ir tiek pat pakelių „NZ Gold“ markės rūkalų be banderolių.

Už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą ir laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką jai gresia bauda nuo 2000 iki 5590 eurų. Po apklausos sulaikytoji paleista, o cigaretės saugomos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje.

Sorokina virto Delvey

A.Sorokinos žygis į išsvajotą pasaulį, kuriame skraidoma privačiais lėktuvais, gyvenama liukso viešbučiuose, prasidėjo apie 2007-uosius. Tuomet šešiolikmetė kartu su šeima emigravo iš Rusijos į Vokietiją. Įsikūrę netoli Kelno Sorokinai gyveno paprastą gyvenimą, Ana mokėsi paprastoje mokykloje, kurioje išsiskyrė ramumu ir gabumu kalboms. Tėvas – buvęs sunkvežimio vairuotojas, vėliau dirbo logistikos kompanijoje vadybininku, galiausiai įsteigė nedidelę šilumos sistemomis užsiimančią įmonę.

Po abitūros mergina bandė studijuoti Londone, tačiau po metų persikraustė į Paryžių, kur įsidarbino praktikante populiariame žurnale "Purple". Veikiausiai būtent tada, iš arti pamačiusi mados ir populiariojo meno užkulisius, ji nusprendė rašyti naują gyvenimo scenarijų.

Pirmiausia mergina atsikratė banalios rusiškos pavardės, virto Anna Delvey. Žmonėms, su kuriais susipažino mados pristatymų dūzgėse, pradėjo pasakoti, kad laukia dešimtis milijonų eurų siekiančio palikimo.

Kaip vėliau pasakojo A.Delvey bičiuliai, žmones ji tiesiog užburdavo. Sutikta kokio populiaraus finansininko rengiamame vakarėlyje maloniai bendraujanti, nuoširdžios ir tyros merginos įvaizdį kurianti rusaitė kaipmat užmegzdavo pažintis. Ji dėvėdavo prašmatnius "Balenciaga" ar "Alaia" drabužius, sakydavo atskridusi privačiu lėktuvu. Tačiau draugijose, kur sukiojasi tiek daug turtingų tėvų atžalų, niekam nekilo įtarimų, kad A.Sorokina-Delvey – primityvi apsimetėlė.

Vieniems mergina sakė esanti turtingo rusų naftininko dukra, kitiems – kad jos tėvas yra diplomatas, tretiems – kad prekiauja antikvariniais daiktais ar turi saulės kolektorių įmonę.

Karališki įnoriai

Persikrausčius į JAV, merginos melo mašina ėmė veikti dar didesnėmis apsukomis.

Rusaitė kaipmat subūrė gausų bičiulių būrį, kuriame būta ir garsių aktorių, verslininkų, blizgių žurnalų herojų. Juos A.Sorokina-Delvey kviesdavo į prašmatnius restoranus, apipildavo dovanomis – laikrodžiais, daugiau nei 500 dolerių kainuojančiais "Rick Owens" marškinėliais.

Kiekvieną pažintį su garsiais žmonėmis, apsilankymą prabangiame SPA ar viešbutyje, egzotiškas keliones rusė kruopščiai fiksuodavo, o asmenukėmis rūpestingai maitino savąją paskyrą instagrame.

"Ji buvo pernelyg turtinga, kad tai būtų tikra", – vėliau rašė vienas apgavikės istoriją nušvietęs laikraštis. Ir pernelyg panėšėjo į praeitų amžių senųjų Europos monarchų atžalas, ūmai atsidūrusias XXI a.

Su samdomais darbuotojais, viešbučių personalu rusaitė elgėsi pabrėžtinai šiurkščiai, tačiau patarnautojai pešdavosi, kuris užneš jos daiktus: merginai patiko dosniai švaistytis arbatpinigiais.

Iškalbingi nesklandumai

Atrodė, kad A.Sorokina-Delvey bando atsikratyti pinigų. O gyvenant tokiame mieste kaip Niujorkas, sukantis tokiuose rateliuose kaip sukiojosi Ana, tai niekam neatrodė neįprasta.

Kartais rusaitė prašydavo draugų, kad jai iškviestų taksi ir apmokėtų keliones. Iš vieno bičiulio pasiskolino pinigų savaitgalio kelionei į Veneciją, o skolą galiausiai "pamiršo". Kitam liko skolinga kelias dešimtis tūkstančių už skrydį į investuotojų konferenciją, kurioje norėjo susitikti su vienu turtingiausių planetos žmonių, investuotoju Warrenu Buffettu.

Atvykdama į brangius viešbučius A.Sorokina-Delvey pateikdavo neveikiančią kreditinę kortelę. Ji pati beveik visada mokėdavusi grynaisiais – Vakarų pasaulyje nebesuvokiama atgyvena. Tačiau net menkiausias draugų abejones nustelbdavo rusaitės vaikišku veidu įvaizdis: Ana pabrėžtinai nesureikšmino pinigų, todėl jos "pamirštos" skolos neatrodė apgavystės.

Galiausiai dauguma skolintojų taip pat nejautė nepritekliaus: priminti paskolintus kelis tūkstančius dolerių ar nesumokėtą nuomą už apartamentus atrodė pernelyg smulkmeniška ir veik nepadoru.

Atostogos Marakeše (su privačiu patarnautoju ir atskiru baseinu – po 7 tūkst. dolerių už naktį) vienai pakviestai draugei (pačios rusaitės kredito kortelė "kažkodėl" buvo nenuskaitoma) kainavo 57 tūkst. dolerių. "Tai daugiau, nei aš uždirbu per metus", – vėliau prisipažino pastaroji, žurnalo "Vanity Fair" fotoredaktorė. Kalbėdama apie pažintį su Anna ji prisiminė jai įspūdį padariusias pastarosios "Gucci" basutes ir "Céline" akinius nuo saulės.

Iki 2017-ųjų rudens, kai buvo suimta, A.Sorokinos-Delvey skolos pasiekė ketvirtį milijono dolerių.

Įvaizdžio aukos

Raudonplaukė rusaitė lėlės veidu turėjo viską, ko reikėjo Niujorkui: gerai atrodė, rengėsi vardiniais drabužiais, bičiuliavosi su madingais žmonėmis, turėjo "teisingų" kontaktų, kad galėtų užburti aplinkinius. Mergina sugebėjo apgauti garsius žurnalistus, galerininkus, menininkus, samdomus vykdomuosius direktorius ir verslininkus. Pasaulyje, kuriame kai kurie žmonės "pamiršta" tūkstantines skolas, A.Sorokinos-Delvey melas vešėjo.

"Anna užbūrė pasaulį, atrodė, kad nebegaliojo taisyklės. Jos atsainus materializmas buvo toks viliojantis, – vėliau rašė viena apgauta bičiulė. – Buvo perkama viskas, ko tik panorėta. Kas būtų pagalvojęs, kad ji visą istoriją taip detaliai išgalvojo ir taip ilgai galėjo ją tęsti? Tai buvo magiška apgaulė ir man nemalonu pripažinti: aš buvau rekvizito dalis."

A.Sorokina-Delvey kūrė ne tik turtingos paveldėtojos įvaizdį. Ji sakėsi esanti įkvėpta "Soho House", drąsiai dalijosi planais Niujorke atidaryti daugiafunkcį meno centrą su restoranais, galerijomis ir filialais visame pasaulyje.

Pasisamdžiusi advokatus A.Sorokina-Delvey bandė gauti 25 mln. dolerių kreditą, ieškojo patalpų "Park Avenue", tarėsi su meno ir restoranų verslo ekspertais, samdė dizainerius, kad sukurtų prekės ženklą. Bankams A.Sorokina-Delay pateikdavo suklastotus dokumentus, turėjusius įrodyti jos kreditingumą.

Gavusi šimtus tūkstančių eurų kreditą rusaitė juo laiduodavo kitus kreditus.

Liepto galas

Įtarimų debesys virš A.Sorokinos-Delvey galvos vis dėlto ėmė tvenktis. Pasaka baigėsi, kai skolininkams ėmė vertis akys.

5 žvaigždučių viešbutis Niujorke "11 Howard" nesulaukė mokesčio už mėnesį, praleistą liukso numeryje (nuo 330 dolerių už naktį). Įtarimų, kad naujoji viešnia gali būti apsišaukėlė, nekilo – rusaitė elgėsi labai drąsiai, o ir prabangius apartamentus užsisakė iškart neįprastai ilgam laikui, visam mėnesiui.

Iki 2017-ųjų rudens, kai buvo suimta, A.Sorokinos-Delvey skolos pasiekė ketvirtį milijono dolerių.

"Man tiesiog buvo smagu", – jau atsidūrusi JAV teisėsaugos rankose prisipažino rusė.

Gruodį atvesdinta į teismo salę ji nė iš tolo nepriminė ankstesnės aukštuomenės panelės: gerokai priaugusi svorio, suveltais ilgais plaukais, palūžusi.

"Mano tėvai puoselėjo dideles viltis, visada tikėjo mano pasirinkimais. Dabar jie tikriausiai gailisi dėl to", – žiniasklaida citavo jos žodžius.

Teisme A.Sorokina-Deley išgirdo kaltinimus, tarp kurių – vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, pasikėsinimas vagystei sunkinančiomis aplinkybėmis, sukčiavimas. Jai gresia 15 metų nelaisvės. Kitas teismo posėdis – vasario pabaigoje.

A.Sorokina-Delvey šiek tiek primena modernią Robino Hudo reinkarnaciją: Niujorko grietinėlė apgauta naudojant jos pačios silpnybę – aklą pasitikėjimą įvaizdžiu.

Šou tęsis

A.Sorokina-Delvey šiek tiek primena modernią Robino Hudo reinkarnaciją: Niujorko grietinėlė apgauta naudojant jos pačios silpnybę – aklą pasitikėjimą įvaizdžiu.

"Tik ar ji su savo machinacijomis nežaidė žaidimo, kurį kiekvienas "Instagrame" truputį žaidžiame? – vėliau istoriją analizavo JAV spauda. – Brangūs drabužiai, inscenizuota aplinka, madingo autoriaus ar stiliaus meno kūrinys, puikiai parinktas nuotraukos filtras: ryškų gyvenimą, kurį tiek daug žmonių instagrame dėlioja iš savo nuotraukų it dėlionę, A.Sorokina-Delvey inscenizavo ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje."

Paradoksas, tačiau A.Sorokinos-Delvey spektaklis tęsis net ir jai būnant kalėjime. Teises į minėtą rusaitės bičiulės, "Vanity Fair" redaktorės straipsnį, įsigijo kompanija "Netflix". Serialo scenarijų rašo garsioji Shonda Rhimes, kurios plunksnai priklauso ir "Grey anatomijos" scenarijus.

Teigiama, kad su serialo kūrimu sutinka ir pati istorijos herojė. Žurnalo "Paper" kalbinta jos draugė sakiusi, kad rusė neprieštarauja dėl filmo. Tik vienintelė sąlyga – kad ją vaidintų Jennifer Lawrence arba Margot Robbie. Lindsay Lohan esanti jau per sena. Tai jai, regis, svarbiau nei atgaila dėl apgavysčių.

Ji tapo pirmuoju asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai dėl kišimosi į 2018-ųjų JAV Kongreso tarpinius rinkimus.

Kaltinimai buvo pareikšti JAV žvalgybos bendruomenės vadui oficialiai perspėjus apie galimą Kinijos, Irano ir Rusijos kišimąsi į Kongreso rinkimus.

Šie rinkimai vyks lapkričio 6 dieną ir parodys, ar demokratai iš JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) respublikonų partijos sugebės atkovoti daugumą Atstovų rūmuose ir Senate.

Kaltinimuose teigiama, kad Jelena Chusiainova dalyvavo nusikalstamoje veikloje, vykdydama operacijos „Projektas Lachta“ apskaitą.

Šios operacijos vykdymu užsiima Sankt Peterburge veikianti „Interneto tyrimų agentūra“ (ITA) – vadinamasis trolių fabrikas, kuris taip pat vykdė masinę dezinformacijos kampaniją per 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Prokurorai sako, kad J. Chusiainova nuo 2014-ųjų kontroliuoja projekto „Lachta“ finansines operacijas. Be to, ji šiemet biudžete numatė milijonų JAV dolerių finansavimą pastangoms per socialinius tinklus skleisti dezinformaciją JAV ir Europoje.

ITA per savo įmonę „Concord Management and Consulting Group“ kontroliuoja artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis Jevgenijus Prigožinas, teigia prokurorai.

Dezinformacijos kampanijos metu „troliai“ „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kituose socialiniuose tinkluose paskleidė milijonus žinučių, kuriomis buvo siekiama sukiršinti skirtingų politinių pažiūrų žmones bei įvairias visuomenės grupes.

Ši kampanija buvo skirta padidinti D. Trumpo šansus laimėti prieš konkurentę iš demokratų partijos Hillary Clinton (Hilari Klinton), teigia JAV žvalgyba.

10 mln. JAV dolerių „trolių fabrikui“

Iš J. Chusiainovai pareikštų kaltinimų galima spręsti, kad amerikiečių tyrėjai puikiai suvokia, kaip veikia ITA.

Kaltinimuose galima matyti projekto „Lachta“ kiekvieno mėnesio biudžetą per pirmuosius šešis šių metų mėnesius – iš viso programai per šį laikotarpį buvo suteikta daugiau nei 650 mln. rublių, arba 10 mln. JAV dolerių.

Taip pat teigiama, kad nuo 2016 metų sausio iki šių metų birželio projektas „Lachta“ visai savo veiklai turėjo daugiau nei 35 mln. JAV dolerių biudžetą. Šie pinigai buvo skirti mokėti ITA aktyvistams, reklamai socialiniuose tinkluose, interneto domenų registracijai ir vadinamiesiems „proxy“ serveriams.

Kaltinimuose pateikiami išsamūs pavyzdžiai, kaip „Facebook“ ir „Twitter“ tinkluose į amerikiečius panašūs asmenys skelbė įvairius politinio turinio įrašus.

„Priminimas jums balsuoti 2018 metų tarpiniuose rinkimuose“, – kovo 22 dieną buvo parašyta ITA kontroliuojamoje paskyroje tviteryje „@johncopper16“.

„Jie yra motyvuoti Jie tavęs nekenčia Jie nekenčia tavo moralės Jie nekenčia Pirmosios ir Antrosios Konstitucijos pataisų teisių“, – rašė „trolis“, turėdamas omenyje Pirmąją ir Antrąją Konstitucijos pataisas, kuriomis įtvirtinamos amerikiečių teisės į žodžio laisvę bei ginklų turėjimą.

Nors visos kaltinimuose minimos socialinių tinklų paskyros jau yra ištrintos arba blokuotos, kiti įrašai rodo, kad „trolių“ žinutės dažnai sulaukdavo populiarumo – kiti „Twitter“ naudotojai neretai pažymėdavo, jog įrašai jiems patinka arba jais pasidalydavo.

Prieš kaltinimų J. Chusiainovai pareiškimą JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras išplatino pranešimą, kuriame reiškiamas nerimas dėl galimo kišimosi į artėjančius Kongreso kadencijos vidurio rinkimus.

„Mums neramu dėl Rusijos, Kinijos ir kitų užsienio valstybių, įskaitant Iraną, vykdomos kampanijos, kuria siekiama mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, daryti įtaką visuomenės nuomonei ir vyriausybės politikai“, – teigiama pranešime, kuris buvo išleistas kartu su Federalinių Tyrimų Biuru (FTB) bei JAV nacionalinio saugumo ir teisingumo departamentais.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad, nepaisant bandymų pažeisti rinkimų infrastruktūrą, kol kas nėra jokių ženklų, jog programišiai iš užsienio sėkmingai būtų sugadinę kokias nors sistemas, pavyzdžiui, rinkėjų registravimo duomenų bazes ar balsavimo mašinas.

Maskva smerkia

Maskva šeštadienį pasmerkė Vašingtoną už sprendimą vienai Rusijos pilietei pareikšti kaltinimus kišimųsi į JAV Kongreso 2018 metų tarpinius rinkimus ir pareiškė, kad kaltinimai buvo „sufabrikuoti“, siekiant Rusijai paskelbti dar daugiau sankcijų.

„Mes suprantame, kad Vašingtonas kuria pretekstą, kad mūsų šaliai vėl galėtų nustatyti savo garsiųjų sankcijų“, – pareiškė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Anot jo, po ankstesnių kaltinimų dėl neva kišimosi į 2016 metų prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), „dabar jie Vašingtone prieš artėjančią JAV rinkimų dieną bando pasinaudoti ta pačia korta“.

Lapkričio 6 dieną įvyks JAV Kongreso tarpiniai rinkimai.

JAV teisingumo departamentas penktadienį pareiškė kaltinimus vieno didžiausių Rusijoje „trolių fabrikų“ finansų vadovei Jelenai Chusiainovai. Ji tapo pirmuoju asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai dėl kišimosi į kitą mėnesį įvyksiančius JAV Kongreso tarpinius rinkimus.

Tuo tarpu S. Riabkovas pareiškė, jog „tam tikri JAV politikai“ yra pradėję „gėdingą šmeižikišką kampaniją“, siekdami įgyti politinį pranašumą ir „tuo pat metu padaryti spaudimą Rusijai“.

Maskva Vašingtoną įspėjo, jog „demonstruodamas priešiškumą“, jis „tiesiog sulauks dar galingesnio atkirčio“.

Kaip paaiškėjo, 25 metų Kristina dukrelę atidavė, nes neturėjo pinigų ją išlaikyti.

Pasak artimųjų, jauna mama buvo puolusi į depresiją, kūdikio tėvas ją paliko, ji gyveno su mama ir seserimi nuomojame bute, artimieji spaudė mažylės atsikratyti.

Vaiko panorusi nauja mama - mokytoja. 

Abiem moterims dabar gresia ilgi metai kalėjime.

„Pripažinti Ivanovą kalta ir skirti ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bendrojo režimo kolonijoje bausmę“, – paskelbė teisėjas Aleksandras Ababkovas.

„Teismas nutarė laikyti patikimais Ivanovos parodymus, gautus parengtinio tyrimo metu, – sakė A.Ababkovas. – Parodymus gavo tyrėjas, laikydamasis įstatymų, ji buvo perspėta apie tai, kad vėliau šie parodymai gali būti panaudoti kaip įrodymai teisme“.

Jo nuomone, A.Ivanovos pareiškimai, esą tie parodymai buvo gauti spaudimu, yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

A.Ivanovos gynyba jau apskundė teismo nuosprendį.

„Mes jau apskundėme. Viską surašėme ir įteikėme“, – sakė žurnalistams jos advokatas Sergejus Badamišinas.

A.Ivanovos (Karaulovos) tėvas įsitikinęs, kad jo dukteriai nuosprendį teismas paskelbė, jai pačiai save apkalbėjus.

„Dabar aš gailiuosi, kad kreipiausi į tuos, kurie iš esmės turėjo ją ginti. Kai kurie tos žinybos žmonės save diskreditavo“, – sakė Pavelas Karaulovas žurnalistams, aiškindamas savo kreipimąsi į specialiąsias tarnybas, dingus jo dukteriai.

Jo nuomone, nepriimtina, kad teismas kreipė dėmesį į jo dukters prisipažinimą per parengtinį tyrimą.

„Iš esmės tai buvo savęs apkalbėjimas veikiant tyrėjams“, – sakė nuteistosios tėvas.

P.Karaulovas sako, kad jo duktė – kaip kūdikis, kuris neatsako už savo veiksmus.

A.Ivanova dingo 2015 metų gegužės 27 dieną Maskvoje – ji išvažiavo į universitetą, bet paskaitose nepasirodė. Birželio pradžioje paaiškėjo, kad Rusijos ir Turkijos pasienyje buvo sulaikyta 13 Rusijos piliečių (tarp jų ir teisiamoji), kurie, kaip manoma, ketino dėtis prie „Islamo valstybės“ kovotojų. A.Ivanova į Maskvą sugrįžo liepos 11 dieną. Po to mergina pakeitė savo vardą ir pavardę iš Karaulovos į Ivanovą.

A.Ivanova buvo apkaltinta bandžiusi stoti į teroristinę organizaciją.

Byloje surinktos medžiaga rodo, kad per apklausas ji savo kaltę pripažino. Merginos tėvai mano, kad dukrą užvaldė meilė vyrui, su kuriuo ji susipažino internete ir kuris, kaip paaiškėjo, buvo islamistų verbuotojas.

Valstybės kaltintojas prašė skirti kaltinamajai penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro nuomone, teisiamosios kaltė visiškai įrodyta. Valstybės kaltintojas teisėjo prašė atkreipti dėmesį į jos padaryto nusikaltimo grėsmę visuomenei, kadangi A.Ivanova ruošėsi tapti snaipere arba mirtininke.

Tuo tarpu gynyba prašė kaltinamąją išteisinti. Pasak jos advokato Iljos Novikovo, kaltintojui nepavyko įrodyti, kad A.Ivanova planavo vykti į Siriją ir užsiimti teroristine veikla.

Prokuroras ir teismui pirmininkavęs A.Ababkovas peržiūrėjo A.Ivanovos susirašinėjimą su Aivaru Samatovu, kurį ji pažinojo kaip Vladą ir kuris naudojosi dar ir kitais slapyvardžiais socialiniuose tinkluose.

Remiantis teismo surinkta medžiaga, šis vyras 2015 metais išvyko į Siriją kovoti už „Islamo valstybę“, o studentė pabandė sekti jam iš paskos.

Teismas taip pat išklausė A.Ivanovos tėvų, patėvio, dėstytojų ir mokytojų parodymų, susipažino su įvairių ekspertizių, tarp jų ir psichiatrinės, išvadomis. Specialistai nustatė, kad kaltinamoji yra psichiškai sveika ir gali stoti prieš teismą.

Pati teisiamoji ir jos gynėjai kategoriškai neigia kaltinimus, esą ji bandė prisidėti prie teroristinės organizacijos. Jie tvirtina, kad mergina vyko į Siriją norėdama ištekėti už savo mylimojo.

Kaip lapkritį pranešė Maskvos valstybinis universitetas, A.Ivanova buvo išbraukta iš šio universiteto filosofijos fakulteto studentų sąrašų jos pačios prašymu.

Tokiose garsiose juostose, kaip „Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai“ (čia ji vaidino Kaluginos rolę), „Meilė dideliame mieste“, „Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“ bei „Ernis“ suvaidiniusią aktorę jau visai netrukus vėl išvysime kino teatruose, komedijoje „Ištekėti per naktį“.

„Negaliu apsakyti, kaip džiaugiuosi turėdama galimybę prieš kameras įkūnyti pačius įvairiausius vaidmenis. Gyvenime esu pilka pelytė, tačiau filmavimo aikštelėje galiu virsti tikra kale, blogiuke, seksualia ir savimi pasitikinčia moterimi. Galėčiau suvaidinti net ir vėžliuką nindzę, jei tik režisierius jo kailyje matytų būtent mane“, – sako 33 metų S. Khodchenkova.

Rusijoje gimusi, augusi, mokslus baigusi moteris sako visuomet svajojusi apie pasaulinę šlovę. Būtent dėl to ji ilgai tobulino anglų kalbos tartį (nors vis dar šneka su gan ryškiu akcentu), mokėsi ne tik aktorystės, bet ir ekonomikos, gilino žinias apie tarptautinius santykius. Vėliau vienas po kito pasipylė pasiūlymai vaidinti teatre, televizijoje bei kine. Režisieriai netruko pastebėti S. Khodchenkovos talentą ir netrukus ji jau galėjo pasigirti darbu su tokiomis pasaulinio ryškumo žvaigždėmis, kaip Gary Oldmanas, Benedictas Cumberbatchas, Hugh Jackmanas.

Tačiau jos kelias link Holivudo nebuvo toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Sužinojusi, kad ieškoma aktorė, kuri Iksmenų tęsinyje turės suvaidinti blogiukę Viper, iškart pamaniau: tai – mano proga. Nusiunčiau įrašą, vėliau vyko atrankos Europoje, Amerikoje ir net Australijoje. Pagaliau vaidmuo atiteko man. Ar matėte mano aptemptą kostiumą juostoje „Ernis“? Vien dėl jo vertėjo išlieti tiek prakaito“, – sako Svetlana.

„Kiekvieną vaidmenį vertinu kaip seksą su mylimu vyru. Todėl vis pajuokauju, kad savo karjeros orgazmo dar nepasiekiau, nors malonumo patiriu tikrai daug“, – juokiasi aktorė.

Kalbant apie mylimus vyrus, tai jų aktorės gyvenime nebuvo daug. 2005-aisiais ji ištekėjo už klasės draugo, su kuriuo po penkmečio išsiskyrė, o pernai teatro scenoje aktorei pasipiršo vienas Maskvos verslininkas. Deja, vestuvių gerbėjai taip ir nesulaukė, pora nusprendė pasukti skirtingais keliais.

Apie vestuves suksis ir naujausias filmas, kuriame nusifilmavo S. Khodchenkova. „Ištekėti per naktį“ – tai linksma komedija apie merginas, kurios ruošiasi klasiokės vestuvėms. Deja, likus parai iki šventės įvyksta tai, ko niekas nesitikėjo. Draugėms tenka paini užduotis: nuotakai per vieną naktį surasti naują jaunikį.

Trylikametė Vokietijoje gyvenanti rusė, sukėlusi tarptautinį skandalą, kai pasiskundė buvusi išprievartauta migrantų, iš tikrųjų tą naktį miegojo savo draugo namuose, pranešė penktadienį Berlyno prokuratūra.

Pasak vokiečių teisėsaugininkų, tyrimas parodė, kad pasakojimas esą mergaitę pagrobė ir prievartavo trys „pietiečiai“ vyrai iš tikrųjų neturi jokio pagrindo, nors Rusijoje aukštu lygiu tvirtinama priešingai.

„Panaudojus duomenis iš jos sugadinto telefono, mums pavyko rasti informacijos apie jauną vokietį, 19 metų amžiaus, trylikametės pažįstamą, – sakė prokuratūros atstovas Martinas Steltneris (Martinas Šteltneris). – Mergaitė panorėjo pasislėpti jo namuose, nes turėjo problemų mokykloje“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį sakė, kad Maskvoje apie šį incidentą sužinota „ne iš oficialių Vokietijos struktūrų, o iš pradžių iš rusakalbės bendruomenės, paskui iš šios šeimos advokatų, ir paskui iš Lizos tėvų“.

Antradienį S.Lavrovas pareiškė patikėjęs, kad mergaitė buvo pagrobta, ir apkaltino policiją jos dingimo „slėpimu“.

„Aišku, kad mergaitė absoliučiai tiksliai ne savo noru dingo 30 valandų“, – sakė jis per spaudos konferenciją antradienį ir pridūrė: „tikiuosi, kad nebesikartos tokie atvejai, kaip su mūsų mergaite Liza, kai naujiena apie tai, jog ji dingo, labai ilgai buvo slepiama dėl kažkokių priežasčių“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) trečiadienį paragino S.Lavrovą „politiškai neeksploatuoti“ šių įtarimų, nesulaukus tyrimo rezultatų.

Šis atvejis Vokietijoje dar labiau padidino įtampą Vokietijos ir Rusijos santykiuose, tvyrančią dėl Sirijos konflikto ir Europos Sąjungos Maskvai taikomų sankcijų.

Vokietijos policijos pareigūnai praėjusią savaitę atmetė trylikametės pasakojimą, kad su ja esą lytiškai smurtavo „užsieniečiai“, tačiau vis tiek perdavė bylą prokuratūrai.

Berlyno prokurorai pareiškė neturintys įrodymų, kad mergina buvo verčiama lytiškai santykiauti, tačiau pradėjo tyrimą prieš mažiausiai vieną asmenį dėl galimų lytinių santykių su nepilnamete.

M.Steltneris penktadienį pažymėjo, kad minėta mergaitė anksčiau turėjo santykių su dviem vyresniais nei 20 metų vyrais: „vienu Turkijos piliečiu, ir vienu turkiškos kilmės vokiečiu“ – jie gali būti apkaltinti nepilnametės tvirkinimu.