„Dabar ji funkcionuoja ties savo galimybių riba ir rodo vis daugiau perkaitimo požymių“, – antradienį pranešė Vienos tarptautinių ekonominių studijų institutas (WIIW).

Pasak analitinio centro, praėjusiais metais Rusijos ekonomika augo 3,5 proc. Dėl didelės infliacijos ir pagrindinių palūkanų normų, kurios buvo padidintos iki 16 proc., WIIW prognozuoja, kad šiais metais Rusijos ekonomikos augimas sieks tik 1,5 proc.

„Rusija vis labiau priklauso nuo to, ar karas tęsis. Didžiulės išlaidos jam veikia ekonomiką kaip narkotikai“, – sakė WIIW Rusijos ekspertas Vasilijus Astrovas. Jo teigimu, šiais metais gynybos biudžetui bus skiriama apie 29 proc. federalinio biudžeto.

WIIW sumažino augimo prognozę nuo Rusijos invazijos nukentėjusiai Ukrainai – 1,2 procentinio punkto iki 3 proc. šiais metais. Galima Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose daro Vakarų finansinės pagalbos Ukrainai ateitį dar neaiškesnę, teigė institutas.

Šalies ūkio prieaugis balandžio–birželio mėnesiais buvo pirmasis per metus.

Ankstesnius keturis ketvirčius, palyginti su atitinkamais ketvirčiais metais anksčiau, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėjo. Vien 2023 metų pirmąjį ketvirtį metinis ūkio nuosmukis siekė 1,9 proc., o 2022 metų antrąjį ketvirtį – 4,5 procento.

Pernykštis spartus smukimas prasidėjo, kai ekonomiką užgriuvo virtinė sankcijų, kurias Vakarų šalys paskelbė dėl Kremliaus pradėto puolimo Ukrainoje.

Nors šių metų antrąjį ketvirtį BVP padidėjo, Rusijos ekonomika tebėra mažesnė nei prieš prasidedant konfliktui 2022 metų vasarį.

Atskirų sektorių duomenų „Rosstat“ savo naujausiame pranešime nepateikė.

2023 metų antrąjį ketvirtį Rusijoje ėmė kilti infliacija, iš dalies dėl rublio silpnumo.

Penktadienį rublio kursas buvo pasiekęs 108 rublių už eurą ir 99 rublių už JAV dolerį lygius.

Ekonominiai sunkumai privertė Rusijos centrinį banką padidinti bazinę palūkanų normą iki 8,5 proc., tikintis, kad tai padės palaikyti rublio kursą ir pažaboti infliaciją.

Karo studijų instituto (ISW) ekspertai naujoje ataskaitoje atskleidė Kremliaus nuostolius ir tiksliai nurodė, ką praranda V. Putinas. Savo analizėje jie citavo informaciją, kad diktatorius pasirašė įstatymą, kuriuo 2023 metų biudžete gynybai, saugumui ir teisėsaugai bus skirta daugiau nei devyni trilijonai rublių (apie 143 mlrd. JAV dolerių).

„Pasaulio banko duomenimis, ši suma sudaro apie 8 proc. bendrojo Rusijos vidaus produkto 2021 metų Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos gynybos išlaidos gerokai išaugo ir sieks daugiau nei 30 proc. viso Rusijos biudžeto 2023 metais. Taigi, V. Putinas ir toliau eikvoja savo biudžetą karui Ukrainoje, todėl gali tekti nutraukti kitų tarptautinių ar vidaus kampanijų finansavimą.

ISW ekspertų manymu, tikėtina, kad Rusijos pajėgos gabena įrangą ir personalą iš kitų konflikto zonų – tokių kaip Sirija. ir Kalnų Karabachas, kad būtų tęsiamas karas Ukrainoje“, – sakė jie.

Anot analitikų, V. Putinas nesupranta, kas jam gresia dėl to, kad karas Ukrainoje tęsiasi. Diktatoriui teks susidurti su finansiniais sunkumais. V. Putinas nesugebės atrasti balanso tarp kraujo praliejimo reikalaujančių tikslų Ukrainoje ir agitacijos pasauliniu mastu, kad išlaikytų savo galią.

„Pavyzdžiui, V. Putinas vėl bandė atkurti Rusijos pozicijas Centrinėje Azijoje, lapkričio pabaigoje ir per Aukščiausiosios Eurazijos ekonomikos tarybos posėdį Kirgizijoje, Biškeke, nesėkmingai siūlydamas trišalį aljansą tarp Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano“ – pažymėjo ekspertai.

ISW taip pat pateikė informaciją, kad propagandistai ir vadinamieji Rusijos Federacijos „kariniai korespondentai“ jau išreiškė nepasitenkinimą Kremliaus išlaidomis. Taigi, jie nepatenkinti, kad V. Putinas išleidžia milijardus rublių rusakalbių mokyklų kūrimui Tadžikistane.

Anksčiau UNIAN rašė, kad  Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai griežtai pasisakė dėl karo Ukrainoje. Pirmadienį jie pareiškė, kad yra pasiryžę priversti Rusijos Federaciją sumokėti už Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sunaikinimą ir patraukti atsakomybėn Rusijos prezidentą V. Putiną.

Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenustoja pulti Rusijos karių ir demonstruoja pasiekimus. Jie išlaisvino dvi gyvenvietes į šiaurę nuo Svatovo. Kovos tęsiamos ir kitur – Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į strateginį tiltą Melitopolyje.

Visgi politikai toliau kartoja mantrą, kad sankcijos ir neturėjo greitai suveikti – esą Rusijos ekonomika vis tiek galiausiai palūš, bet šiek tiek vėliau. Daug niūresnės nei Rusijos užpultos Ukrainos ekonomikos prognozės.

Ekonomikos prognozės – niūrios kaip debesys rudenį. Šių metų žiema bus sunki, bet kitų, ko gero, dar sunkesnė. 

„Blogiausia – dar ateityje. 2023-ieji daugeliui gyventojų primins recesiją“, – sakė TVF patarėjas ekonomikos klausimais Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas bus kone dvigubai mažesnis nei pernai, o kitąmet – dar prasčiau, nes nesieks net 3 procentų. Tai būtų istorinio masto lėtėjimas, nematytas nuo 2009-ųjų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mes turime susitaikyti su šiek tiek nauja realybe. Tai reiškia, kad ekonomika tikriausiai pasiekė piką, stabilizavosi ir gali šiek tiek nukristi“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. 

Pasaulis gyvens blogiau, bet viso to kaltininkė Rusija sulauks mažesnio smūgio nei prognozuota. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Rusijoje šiemet kris, bet mažiau nei tikėtasi vasarą: vietoje 6 – vos 3,4 procento. 

„Tai yra visiškai nedaug. Iš tiesų, mes visi palaikantys Ukrainą norėjome, kad Rusijai būtų blogiau, net emociškai prognozavome, kad jai bus blogiau nei yra iš tikrųjų“, – teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. 

Viena  to priežasčių – Vakarų sankcijos. Rusija sugebėjo jas apeiti ir toliau eksportuoti bei importuoti prekes. 

„Tai parodo, kad sankcijos turėjo mažesnį staigų efektą negu kai kas tikėjosi. Tačiau tai nereiškia, kad sankcijos neveikia – daugelis jų yra nukreiptos į vidutinio arba ilgojo laikotarpio perspektyvą. Kitaip tariant, Rusijos ekonomika susidurs su didžiuliais sunkumais ir kitais metais, ir po dviejų metų, ir po trijų metų“, – sakė politologas Linas Kojala. 

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad didžiausią poveikį, kaip daugelis sako, Rusija turėtų pajusti kitų metų pavasarį. „Dabar ta ekonomika ne tiek paveikta, kad ji griūtų“, – sakė L. Linkevičius.

„Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo toks pat: padaryti taip, kad karo kaina Rusijai taptų nepakeliama, skaudžiai smogti jos ekonomikai, kad ji negalėtų finansuoti savo puolimo“, – pareiškė premjerė po vasaros atostogų susirinkusiai Nacionalinei Asamblėjai.

„Maskva mėgina palaikyti savo iliuzijas. Bet yra faktų. Rusų propaganda neturėtų mūsų apmulkinti. Rusijos ekonomika dūsta“, – pridūrė ji.

Premjerės pastabos iš dalies buvo skirtos partijoms, pasirinkusioms būti opozicijoje jos mažumos vyriausybei, įskaitant „Nacionalinį sambūrį“ (RN).

Ši Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija praeityje yra gavusi paskolų iš Rusijos bankų, o jos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) buvo nufotografuota spaudžianti ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

RN lyderiai pastaruoju metu bandė pelnyti politinių dividendų iš smarkiai pakilusių energijos kainų, kurių augimą iš dalies paskatino Vakarų sankcijos, nustatytos nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.

„Atsisakyti sankcijų reikštų palikti Ukrainą. Tai reikštų atsisakyti mūsų vertybių. Tai reikštų pasiduoti Rusijai. Prancūzija, patriotizmas – tai reiškia nepalikti, neatsisakyti, nepasiduoti“, – pabrėžė E. Borne.

„Šios sankcijos veikia, patinka tai tiems, kas pareiškimais apie patriotizmą dangsto savo susižavėjimą rusų imperializmu, ar ne“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė taip pat pareiškė, jog namų ūkiams, į savo namus priėmusiems ukrainiečių pabėgėlius, nuo lapkričio pabaigos bus mokamos valstybinės išmokos.

Pareigūnai yra sakę, kad išmokos gali sudaryti iki 200 eurų per mėnesį.

E. Borne pažymėjo, kad Prancūzija priėmė daugiau kaip 100 tūkst. ukrainiečių, įskaitant 19 tūkst. vaikų, kurie dabar lanko prancūzų mokyklas.

Dramatiškas kritimas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepavargsta SSRS griūties vadinti viena didžiausių XX a. tragedijų, klaida, kurią jis norėtų ištaisyti. Ši idėja kartu su nuolat kurstoma visuomenės baime sugrįžti į pirmaisiais Boriso Jelcino kadencijos metais vykdytų reformų badmetį tapo vienu kertinių putinizmo politikos akmenų. Tačiau atidžiau pažvelgus matyti, kad Rusijos kaip ekonominės galios burbulas būtent V.Putino valdymo metais vis labiau bliūkšta. Tai vyksta nors ir lėčiau nei aštuntąjį dešimtmetį, bet stabiliai. Minėta analizė, kurią paviešino savo kanalais gavusi agentūra "Bloomberg", šias išvadas tik patvirtina.

Ryškiausias šio nuosmukio bruožas – Rusijos dalis pasaulio ekonomikoje. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 2000 m. šalies BVP sudarė 3,11 proc. pasaulio BVP. Dėl naftos, dujų kainų bumo ši dalis 2009 m. išaugo iki 3,93 proc. Tačiau nuo to laiko ji mažėjo, o šiemet jos dalis greičiausiai nukris žemiau 3 proc.

Praradimai – tarsi sviestas ant riekės – palietė visas be išimties visuomenės grupes, bet po truputį, todėl ne taip ryškiai matomi.

Pagrindinė priežastis – naujos sankcijos, kuriomis Vakarai reagavo į Rusijos invaziją į Ukrainą. TVF prognozuoja, kad šiais metais Rusijos BVP sumažės 6 proc., o kitais metais – dar 3 proc. Tačiau minėta ataskaita, parengta įvertinus Rusijos ekonominę izoliaciją, rodo: Maskvos valdžios ekspertų kabinetuose nuotaikos dar pesimistiškesnės.

Ataskaitoje Rusijos ekonomikos ateitis nagrinėjama pagal tris scenarijus. Visais atvejais daroma prielaida, kad sankcijų spaudimas didės ir prie jų prisijungs daugiau šalių. Be sankcijų siaurąja prasme, kurios turi įtakos maždaug ketvirtadaliui importo ir eksporto, joje išsamiai nurodoma, kad Rusija dabar susiduria su "blokada", turinčia įtakos "beveik visiems transporto maršrutams" ir atribojančia šalies ekonomiką nuo užsienio šalių.

Todėl dviejuose iš trijų ataskaitoje pateiktų scenarijų prognozuojama, kad kitais metais ekonomikos nuosmukis paspartės, o 2022 vasario 23-iąją buvusį ekonomikos lygį šalis pasieks ne anksčiau kaip 2030-aisiais. Pagal inercinį scenarijų kitais metais ekonomika pasieks žemiausią lygį – jis bus 8,3 proc. mažesnis nei 2021 m.. Pagal dar prastesnį scenarijų, 2024 m. ekonomika susitrauks 11,9 proc., palyginti su 2021-aisiais.

Susitraukė 3 mln.

Neviešos ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį į dramatišką proto nutekėjimą. Jų teigimu, iki 2025 m. iš šalies gali išvykti iki 200 tūkst. IT specialistų.

Žvelgiant į jau dabar akivaizdžią tendenciją, šis skaičius atrodo pernelyg optimistinis. Specialistų, pirmiausiai IT, emigracijos banga jau prasidėjo ir nesustoja, nepaisant dar pavasarį Rusijos vyriausybės skubiai pasiūlytų įvairių lengvatų jauniems IT specialistams.

Didžiulę migracijos bangą patvirtina net ir oficialūs duomenys. Rugpjūčio 30-ąją Rusijos statistikos tarnyba paskelbė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš Rusijos išvyko 419 tūkst. žmonių. Tai ne tik dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, bet ir gerokai daugiau, nei imigravo per tą patį periodą (322 tūkst. žmonių).

Tik dėl imigracijos pastaraisiais dešimtmečiais didžiąja dalimi gyvavo tokios verslo šakos kaip statyba. Imigracija padėjo kompensuoti ir dėl krentančio gimstamumo lygio ir negerėjančių gyvenimo trukmės rodiklių prastėjančią Rusijos demografinę situaciją. Nuo 2000 m. į Rusiją persikėlė daugiau kaip 5 mln. žmonių. Pikas buvo pasiektas 2019-aisiais, kai įvažiavo 700 tūkst. žmonių. Tai daugiausia buvusiose sovietinėse respublikose gyvenę rusai, vadinamieji darbo migrantai ir Rusijos didmiesčiuose prastai apmokamam, dažnai nelegaliam darbui pasiryžę žmonės iš skurdesnių Centrinės Azijos šalių.

Nuo 1999 m. pabaigos, kai B.Jelcinas valdžios vairą perdavė V.Putinui, iki 2021 m. Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 146,6 mln. iki 143,5 mln. Tiesa, oficialioji statistika kiek kitokia: į joje minimą 146,8 mln. įeina 2,5 mln. Krymo gyventojų.

Ekspertai abejoja ir oficialia pandemijos padarinių statistika. Oficialiai teigiama, kad nuo COVID-19 Rusijoje mirė 377 tūkst. žmonių. Nors ir šis skaičius įspūdingas, manoma, kad jis negalutinis. Oficialioji mirčių statistika nurodo, kad vien 2020–2021 m. Rusijoje mirė beveik 1 mln. žmonių daugiau, nei mirdavo kasmet per pastarąjį dešimtmetį. Oficiali vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sumažėjo nuo 78,2 iki 74,5 metų. Turint omenyje, kad tais metais Rusijoje nebūta jokių neįprastų dramatiškų reiškinių, visa tai galėjo įvykti tik dėl vienos priežasties – pandemijos.

Išeities paieškos

Ataskaitoje išvardytos kelios priemonės, kuriomis siekiama skatinti ekonomiką ir dar labiau sušvelninti sankcijų poveikį. Tik taip, teigiama pranešime, 2024 m. ekonomika gali grįžti į prieškarinį lygį, o vėliau vėl augti. Valdžios institucijose svarstomos dvi šalies ekonomikos pertvarkos galimybės: didinti viešąsias išlaidas arba pasikliauti iniciatyva ir privačiu kapitalu.

Valdžios institucijos gali didinti išlaidas iš dviejų šaltinių – biudžeto ir Nacionalinio turto fondo. Didindama biudžeto išlaidas, vyriausybė turės rasti naujų biudžeto pajamų šaltinių, t.y. padidinti esamus ir įvesti naujus mokesčius. Nacionalinio turto fonde esančių lėšų pakaktų tik iki 2024 m., o ir jų nepakaktų visiems valstybės įmonių ir agentūrų poreikiams patenkinti ir ekonomikos augimui paskatinti.

Antrasis Rusijos ekonomikos kelias – smulkiojo verslo plėtra, privačių finansų ir investicijų pritraukimas – sunkiai įveikiamas tarsi HIMARS raketomis suvarpytas Antonivkos tiltas.

Net Rusijos valdžios institucijos pripažįsta, kad įtikinti verslą, jog šiandien šalies ekonomika yra patraukli investicijoms, būtų labai problemiška. Minėtame pranešime teigiama, kad, norint susigrąžinti verslo pasitikėjimą, "reikia koreguoti investicinį klimatą ir finansų rinką", taip pat sukurti paskatas naudojant valstybės paramą.

Plonas problemų sluoksnis

Ataskaitoje taip pat nagrinėjami padariniai visiškai nutraukus dujų tiekimą į Europą. Tai Rusijos valstybei kainuotų iki 400 mlrd. rublių (6,6 mlrd. eurų) per metus. Net vidutinės trukmės laikotarpiu nebūtų įmanoma visiškai kompensuoti prarastų pajamų naujomis eksporto rinkomis.

Kremliaus ruporai mėgsta sakyti, esą ribotas galimybes naudotis Vakarų technologijomis Rusija kompensuos nelegaliais būdais atsiveždama ar ilgainiui susikurdama savas technologijas. Tačiau po invazijos į Ukrainą Rusiją palikus užsienio kompanijoms išryškėjo, kad praktiškai nėra tokios ūkio šakos, kuri galėtų vystytis savarankiškai.

Viskas – nuo lengvosios pramonės iki bulvių auginimo, automobilių, mašinų gamybos iki dujų ar naftos gavybos – daugiau ar mažiau yra priklausoma nuo iš užsienio tiektų komplektuojančių detalių, gamybos priemonių, pažangių technologijų. Galima pieną pardavinėti ir ne spalvingomis suomių gamybos pakuotėmis, sodinti mažiau derlingas ir ligoms ne tokias atsparias vietines bulves, laikyti ne produktyvias olandiškas dedekles, tačiau kas pirks automobilį be oro pagalvės, automatinės pavarų dėžės ir elektra valdomų langų, jei atitinkamų technologijų negali importuoti, o alternatyvių Rusijoje nėra sukurta?

Kalbėdami apie sankcijų ir ekonominio nuosmukio poveikį Rusijos ekonomikai ekspertai mėgsta pasitelkti sviesto metaforą: praradimai – tarsi sviestas ant riekės – palietė visas be išimties visuomenės grupes, bet po truputį, todėl ne taip ryškiai matomi.

Saugantis ūmiai milijoninės bedarbių minios, atskirose ūkio šakose imituojama veikla. Nutrūkus tiekimo grandims staiga sustojo gamyklos, tačiau, užuot atleidus darbuotojus, jiems skiriamos su ligtoliniu darbu nesusijusios užduotys, jie dirba minimalų darbo laiką.

Dalis įmonių dar naudoja savo rezervus, sukauptus išmokus pandemijos pamokas, kai buvo sutrikęs tiekimas. Tačiau atsargos tuštėja ir sekti aviacijos pavyzdžiu, kur lėktuvai jau ardomi detalėms, t.y. užsiimama vadinamuoju technologiniu kanibalizmu, galima toli gražu ne visose srityse.

Technologinis nuosmukis

Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikėje perspektyvoje augimą ribos nesugebėjimas rasti alternatyvos importuojamiems įrengimams: kai kuriems svarbiausiems importuojamiems produktams tiesiog nėra alternatyvių tiekėjų. Žemės ūkio priklausomybė nuo svarbiausių importuojamų produktų esą gali priversti rusus sumažinti maisto vartojimą.

Naujausias pavyzdys, kad, radus naujų rinkų žaliavoms, rasti technologijų tiekėjų ne taip paprasta, – prekybos su Kinija statistika. Kinijos muitinės statistikos biuro duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2022 m. mėnesius Rusijos eksportas į Kiniją išaugo 50 proc. (iki 72,9 mlrd. JAV dolerių), o importas iš šios šalies padidėjo tik 8,5 proc. (iki 44,2 mlrd. JAV dolerių). Eksporto šuolis susijęs pirmiausiai su išaugusiomis  žaliavų ir energijos tiekimo apimtimis.

Naudodamasi mažiau išvystytomis Kinijos ir Pietryčių Azijos alternatyvomis Rusija geriausiu atveju įstrigs 2022-uosiuose ir jau ne kalbomis, bet ūkio ir gyvenimo kokybe grįš į gūdų sovietmetį, kurį taip liaupsina V.Putinas.

Parduotuvės – tik išskirtiniams

Vargu ar putinizmą garbinantys Rusijos gyventojai kada norėjo sugrąžinti ir anuometį socialinės nelygybės simbolį – vadinamąsias dolerines parduotuves. Tačiau jau beveik faktas: Rusijoje vėl veiks legendinės tokio tipo parduotuvės, sovietmečiu vadintos "Beriozka".

Atitinkamą dekretą dėl neapmuitinamų parduotuvių steigimo Maskvoje ir Sankt Peterburge dar rugpjūtį pasirašė Rusijos premjeras Michailas Mišustinas. Parduotuvių asortimentą sudarys prekės, kurioms nebus taikomi muitai: alkoholis, tabakas, kosmetika, kvepalai, juvelyriniai dirbiniai, išmanieji telefonai ir laikrodžiai. Kainos bus nurodomos rubliais, doleriais ir eurais, o prie įėjimo į parduotuves bus tikrinami teisę pirkti patvirtinantys dokumentai.

Niša: po invazijos į Ukrainą Jimmy Choo salonas Maskvos prekybos centre GUM užsidarė kaip ir dauguma kitų garsių mados namų parduotuvių.Tikėtina, kad šios prekės sugrįš jau į užsieniečiams skirtas parduotuves. / A. Zemlianichenko / AP nuotr.

Parduotuvėmis galės naudotis ambasadų, konsulatų, užsienio valstybių atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų ar jų atstovybių darbuotojai, jų šeimos nariai ir kiti šių organizacijų darbuotojai.

Prekybos tinklas priklausys Rusijos bendrovei, kurią atidarys Užsienio reikalų ministerija kartu su vienu iš steigėjų, atrinktu atviro konkurso būdu, o parduotuves kontroliuos muitinės pareigūnai.

Pirkėjai kasoje gaus čekis su užrašu "Duty Free", kuriame bus pateikta informacija apie pirkėją. Ji kartu su įsigytų prekių sąrašu kas mėnesį bus siunčiami į Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Be to, parduotuvėse bus įrengtos visą parą dirbsiančios vaizdo stebėjimo kameros, kurių įrašai bus saugomi mažiausiai 30 dienų.

Žinią apie M.Mišustino pasirašytą dokumentą Rusijos žiniasklaida sutiko su ironiška euforija ir slegiančia nostalgija apie sovietinį analogą "Beriozka".

Neapmuitinamos prekybos parduotuvių tinklas "Beriozka" buvo įkurtas 1961 m. Čia buvo galima nusipirkti amerikietiškų džinsų, japoniškų magnetofonų ir itališkų batų. Neapmuitintos parduotuvės veikė Maskvoje, Leningrade, sovietinių respublikų sostinėse, dideliuose regioniniuose centruose ir kai kuriuose uostamiesčiuose ir kurortiniuose miestuose: Sočyje, Sevastopolyje, Volgograde, Jaltoje ir kt.

Jose galėjo pirkti tik asmenys, SSRS legaliai turintys valiutos: diplomatinių atstovybių darbuotojai, užsienio piliečiai, vadinamosiose draugiškose užsienio valstybėse dirbantys SSRS piliečiai, jūreiviai, kariškiai. Tačiau visuotinio deficito laikais daug tokiose parduotuvėse perkamų prekių atsidurdavo antrinėje rinkoje, kur būdavo perparduodamos kelis kartus brangiau.

Dėl invazijos į Ukrainą iš Rusijos pasitraukė dešimtys plataus vartojimo prekių ženklų, tad ilgainiui įprastuose prekybos centruose nebeliks dar neseniai įprastais laikytų gėrimų, rūkalų ar smulkiosios technikos. Pvz., tabako bendrovė "Philip Morris International" dar vasarą paskelbė iki metų pabaigos pasitrauksianti iš Rusijos. Rusijoje ji prekiauja, be kita ko, cigaretėmis "Parliament", "Marlboro", "Chesterfield" ir IQOS. Sprendžiant iš oficialių pareigūnų pasisakymų, diplomatams skirtose parduotuvėse šių prekių bus.

"Šios parduotuvės suteiks galimybę diplomatams laisvai nusipirkti prekių, kurių jie negali atsivežti arba įsigyti buvimo šalyje", – aiškino Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto vicepirmininkas Vladimiras Džabarovas.

Valstybės Dūmos ekonominės politikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Nikolajus Arefjevas mano, kad bemuitės parduotuvės atidaromos dėl užsienio valiutos poreikio: jos esą stinga dėl naftos ir dujų išteklių embargo. "Kadangi Sankt Peterburge ir Maskvoje yra daugiausia diplomatų, buvo nuspręsta čia įrengti neapmuitinamų prekių parduotuvę. Tikriausiai bus tam tikrų kapitalo įplaukų, bet nemanau, kad jos bus didžiulės. Negalima palyginti su pajamomis iš naftos ir dujų", – sakė jis interviu "Moscow 24"".

Valdžios atstovai aiškina, kad parduotuvėmis naudosis labai ribotas žmonių skaičius, tad jos nesukels socialinės atskirties. Tačiau net lojali Rusijos žiniasklaida ir socialiniai tinklai ūžia nuo žinios, kad į šalį grįžta sovietinio deficito simbolis, ir dalijasi prisiminimais apie per pažįstamus keliskart brangiau pirktas prabangos prekes, techniką ir kūdikių maistą.

Sankcijomis buvo siekta atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir sumenkinti Maskvos galimybes finansuoti karą.

Tačiau TVF antradienį išleistoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „World Economic Outlook“ pagerino Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio šiais metais įvertį net 2,5 procentinio punkto, nors ir toliau numato, kad šalies ekonomika šiemet smuks, bet 6 proc., o ne 8,5 proc., kaip buvo prognozuota balandį.

Kol didžiųjų pasaulio ūkių, įskaitant JAV ir Kiniją, augimas lėtėja, „Rusijos ekonomika per antrąjį ketvirtį, apytikriais skaičiavimais, smuko mažiau negu buvo prognozuota anksčiau, nes naftos ir su energija nesusijusio eksporto rezultatai buvo geresni negu tikėtasi“, rašoma apžvalgoje.

Naftos kainos, metų pradžioje nesiekusios 80 JAV dolerių už barelį, kovą pašoko iki beveik 129 JAV dolerių už barelį, o vėliau smuko iki maždaug 105 JAV dolerių. Tuo tarpu gamtinių dujų kainos vėl kyla ir artėja prie neseniai pasiekto piko.

Pasak TVF, „vidaus paklausa Rusijoje“, nepaisant sankcijų, „taip pat demonstruoja tam tikrą atsparumą“, nes buvo imtasi priemonių „šių sankcijų poveikiui suvaldyti“.

Tuo tarpu Europai gresia rimtos pasekmės dėl jos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių ir padėtis gali smarkiai pablogėti, jei Maskva nutrauktų dujų eksportą.

„Situacija nėra lengva – ją galima apibūdinti kaip sunkią, kalbant apie šį precedento neturintį ekonominį karą dėl Vakarų valstybių sankcijų Maskvai. Tačiau iš blogio išėjo gėris. Ši situacija stumia mus ir draugiškas šalis ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų, naujų bendradarbiavimo mechanizmų, naujų finansinių atsiskaitymų mokėjimų mechanizmų“, – sakė D. Peskovas.

Kremliaus atstovas taip pat akcentavo, kad rezervinių valiutų – dolerio, euro vaidmuo neišvengiamai silpsta. Teisinės, finansinės sistemos praranda patikimumą tarp daugelio šalių.

Tačiau, pasak „Rosstat“, gegužę iki 21,5 proc. padidėjo metinė maisto kainų infliacija. Ankstesnį mėnesį analogiškas skaičius sudarė 20,5 proc. Cukrus pabrango 61,4 proc., makaronai – 29,2 proc., o vaisiai ir daržovės – 26,3 proc.

Rusiją šiuo metu veikia griežtos ir plačios Vakarų sankcijos. Jos šaliai buvo paskelbtos po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė užpulti Ukrainą.

Rusijos centrinis bankas yra nurodęs, kad iki šių metų pabaigos metinė infliacija gali pasiekti 23 proc. Tačiau praėjusį mėnesį V. Putinas pareiškė, kad šiemet infliacija šalyje neviršys 15 proc.

Išaugusios kainos smarkiai paveikė eilinių rusų perkamąją galią.

„Vienas efektas yra, kad Rusijos ekonomika nukentės ilgesniuoju laikotarpiu, per kelerius metus, ir darant poveikį jos ekonomikai ilgesniuoju laikotarpiu, ir taip silpninant jos galimybes sustiprinti savo kariuomenę. To trumpojo laikotarpio efekto tikėtis šiais metais sudėtinga, tačiau, mano ir daugelio ekonomistų nuomone, poveikis Rusijos ekonomikai bus ženklus ir jis bus matomas tiek vidutiniu, tiek ilgesniuoju laikotarpiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.

„Todėl Rusijos galimybės sustiprinti savo kariuomenę, prisipirkti naujos ginkluotės, atsistatyti po šio karo ir galbūt inicijuoti dar naują karą Europoje, bus sudėtingos ir susilpnintos“, – pridūrė ji.

Ministrė neigiamai vertina kai kurių šalių kaip, pavyzdžiui, Italijos, bandymus po susitarimo dėl sankcijų importuoti daugiau rusiškos naftos, kol sankcijos neįsigaliojo. Tačiau, iš kitos pusės, anot jos, svarbiausia tai, kad susitarimas po ilgų ir sudėtingų derybų buvo rastas.

„Jeigu neįmanoma susitarti dėl trumpojo laikotarpio, kad efektas būtų greitas ir staigus, nes tikrai kai kurioms šalims sudėtinga persiorientuoti, tai, man atrodo, labai svarbu, kad sutarimas rastas dėl to, ką darysime toliau ir kaip eisime nuo ateinančių metų“, – sakė politikė.

Labai svarbu įgyvendinti tą planą, apie kurį kalbėjo Europos Komisija, t. y. „REPowerEU“, kaip per keletą metų tos priklausomybės atsisakyti.

Ji taip pat išskyrė, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) yra kalbama ne tik apie rusiškos naftos, bet ir dujų atsisakymą kelerių metų laikotarpiu bei tam yra parengtas labai aiškus planas „REPowerEU“ su konkrečiais finansiniais šaltiniais bei planu, kaip ilguoju laikotarpiu visiškai atsikratyti buvusios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.

„Galima minėti pereinamąjį laikotarpį, bet kartais mes tomis sankcijomis sukuriame daugiau neapibrėžtumo ir kainos kyla rinkose vien dėl to, kad labai neaišku, kas bus toliau. Man atrodo labai svarbu įgyvendinti tą planą, apie kurį kalbėjo Europos Komisija, t. y. „REPowerEU“, kaip per keletą metų tos priklausomybės atsisakyti“, – tvirtino Vyriausybės narė.

„Galima, aišku, tai įrašyti į sankcijų paketą, tai duotų daugiau aiškumo, įsipareigojimo iš šalių narių, kad tikrai tas planas bus įgyvendintas, bet, man atrodo, svarbus bendras nusiteikimas ES ir supratimas, kad Rusija tikrai nėra patikimas partneris. Lietuva rodomas kaip vienas iš geriausių pavyzdžių, suprantant, kad užtruko keletą metų įgyvendinti įvairius infrastruktūros projektus tam, kad šiandien galėtume nepirkti nei dujų, nei elektros, nei naftos iš Rusijos“, – pridėjo ji.

Ministrė sakė, kad šiuo metu naftos kainas rinkoje veikia ne tik mažesnis tiekimas, tačiau ir situacijos neapibrėžtumas. Pasak jos, mėnuo, kuris truko suderinti šeštąjį sankcijų paketą, darė neigiamą poveikį energijos kainoms dėl buvusios nežinomybės.

„Natūralu, kad priėmus sankcijų paketą jos dar šiek tiek kilo, vis tik, man atrodo, kad kuo daugiau yra apibrėžtumo ir susitarimo, ką mes toliau darysime, ir ES aiški politika duotų apibrėžtumą ir energijos kainoms. Svarbu susitarti ir laikytis to susitarimo bei mažiau blaškytis ir rodyti vieni į kitus pirštais, o nuosekliai įgyvendinti strategiją, kurią Europos Komisija yra pasiūliusi, t. y. visiška energetinė nepriklausomybė per keletą metų atsisakant beveik visų energijos prekių, kurios ateina iš Rusijos“, – tikino finansų ministrė.

Ji taip pat apgailestavo, kad kai kurios ES šalys bando apeiti sankcijas, įgyvendindamos Rusijos reikalavimą atsiskaityti už dujas rubliais ir į tai turėtų įsikišti Europos Komisija (EK). Jos manymu, vienos šalys negali būti gudresnės už kitas.

„Europos Komisija mano, kad toks pirkimas atsidarant sąskaitas yra sankcijų pažeidimas, todėl manau, kad tokie sprendimai turėtų būti prižiūrimi per Europos Komisijos prizmę. Galime turėti moralinį įsivaizdavimą, kad nėra teisingi tokie poelgiai, bet, man atrodo, jie taip pat turėtų būti vertinami ir teisiniu požiūriu“, – sakė G. Skaistė.

Šią savaitę 27 ES valstybės narės pasiekė kompromisą dėl naujų sankcijų Rusijai. Susitarime, pasiektame Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį vėlai vakare, Rusijos naftai, importuojamai į bloką sausumos keliais, taikoma išimtis.

Naftos importas jūra, kuris sudaro apie du trečdalius viso naftos importo iš Rusijos į ES, bus visiškai sustabdytas iki metų pabaigos, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Naftai, importuojamai milžinišku sovietinių laikų naftotiekiu „Družba“, jungiančiu Rusiją su keliomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, kol kas sankcijos netaikomos, pridūrė ji.

Vengrija ir kitos šalys darė aktyvų spaudimą, kad vamzdynas, kuriuo šiuo metu tiekiama maždaug trečdalis ES importuojamos rusiškos naftos ir kurio dalis eina per Ukrainą, nebūtų įtrauktas.

Tačiau Vokietija ir Lenkija paskelbė, kad savanoriškai laipsniškai nutrauks naftos importą naftotiekiu, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos draudimas apims „beveik 90 proc. viso rusiškos naftos importo“, sakė U. von der Leyen.

Bendrame 27 ES valstybių narių pareiškime nutarta „kuo greičiau“ sugrįžti prie išimčių Rusijos naftos importui naftotiekiu „Družba“, tačiau tikslus terminas liko nenurodytas.

Siekdamos užsitikrinti Vengrijos palaikymą, kitos ES šalys ne tik sutiko netaikyti draudimo naftotiekiu tiekiamai naftai, bet ir pažadėjo imtis „skubių priemonių“, kad būtų užtikrintas naftos tiekimo Vengrijai saugumas tuo atveju, jei būtų pažeistas per karo draskomą Ukrainą einantis naftotiekis.

Taip pat sankcijų pakete – iš SWIFT sistemos pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, uždrausti dar trys Rusijos valstybiniai transliuotojai ir taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus, sakė Ch. Michelis.