„Iki šiol sulaikyta daugiau kaip 20 bendrininkų, esančių Baltarusijoje. Likusieji slapstosi“, – anot valstybinės naujienų agentūros „Belta“, pareiškė pagrindinis Kremliaus sąjungininkas A. Lukašenka, įvardijęs tariamą pagrindinį kaltininką kaip asmenį, turintį Rusijos ir Ukrainos pilietybes.

„Ukrainos saugumo tarnyba ir CŽA vadovybė iš šono ar už nugaros rengė operaciją prieš Baltarusijos Respubliką. Buvo parengtas teroristas. Jis yra rusas, turi Rusijos pasą, turi Ukrainos pasą“, – tvirtino autoritarinis prezidentas.

Iki šiol sulaikyta daugiau kaip 20 bendrininkų, esančių Baltarusijoje. Likusieji slapstosi.

Pasak A. Lukašenkos, Kyjivas jį užverbavo 2014 metais ir tai buvo IT specialistas arba asmuo, gerai išmanantis IT technologijas.

Nepriklausomas baltarusių portalas „Zerkalo“ paprašė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pakomentuoti šiuos A. Lukašenkos pareiškimus.

„Mes nekomentuojame sprogimų Baltarusijoje ir Rusijoje iki Ukrainos pergalės“, – lakoniškai atsakė SBU.

Vasario 26 dieną apie netoli sostinės Minsko esančiame Mačuliščių aerodrome sunaikintą Rusijos lėktuvą pranešė Baltarusijos opozicija.

Artimas į Lietuvą pasitraukusios opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka tąsyk nurodė, kad rusų lėktuvo vertė siekė 330 mln. eurų. Opozicijai artimos žiniasklaidos teigimu, tai buvo sekimo lėktuvas A-50U.

„Didžiuojuosi visais baltarusiais, kurie ir toliau priešinasi Rusijos hibridinei Baltarusijos okupacijai ir kovoja už Ukrainos laisvę“, – reaguodama į šią žinią socialiniame tinkle „Twitter“ parašė S. Cichanouskaja.

A. Lukašenka antradienį sakė, esą orlaivis nukentėjo nesmarkiai.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai A. Lukašenka oficialiai pripažino, jog lėktuvas A-50U buvo apgadintas per ataką, taip iš esmės paprieštaraudamas visiems ankstesniems savo pareiškimams.

Baltarusija, vienintelė Rusijos sąjungininkė Europoje, tiesiogiai nedalyvauja Maskvos puolime prieš Ukrainą, tačiau leido Rusijos pajėgoms naudotis teritorija 2022 metais pradėtai invazijai.

Kyjivas sako, kad Rusija taip pat naudojosi Baltarusijos oro uostais kaip bazėmis rengti smūgius Ukrainai.

Pastaraisiais mėnesiais Baltarusija ir Rusija surengė keletą pratybų, o Ukraina išreiškė nuogąstavimus, kad Minskas įsitrauks į konfliktą.

Smūgiai – ir Kyjive, Dnipre, Žitomire, Charkive. Visur rusų kariai taikėsi į energetikos tinklą. kilo gaisrai. Agresoriaus siekis prieš žiemą palikti ukrainiečius be šviesos ir šilumos.

„Labai šalta. Miegu su drabužiais“, – sakė berniukas.

Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, priešas sunaikino jau trečdalį elektros stočių. Pasaulis turi geriau ginkluoti Ukrainą gintis.

„Pasaulis gali ir privalo sustabdyti šį terorą. Kai kalbame apie Ukrainos oro gynybos poreikį, kalbame apie realius gyvenimus, kuriuos atima teroristai. Mums pavyksta numušti dalį tokių raketų ir bepiločių“, – teigė jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuo metu Aliaksandro Lukašenkos režimas leidžia Rusijai verti užslėptą frontą Baltarusijoje. Rusija ten traukiniais siunčia iki 9 t9kst. karių, tankų bei artilerijos.„Planuojama, kad atvyks iki 9 tūkst. karių, apie 170 tankų, iki 200 šarvuotų kovos mašinų, iki 100 pabūklų ir minosvaidžių – didesnio nei 100 milimetrų kalibro. Bus dislokuoti keturiuose Baltarusijos poligonuose – rytinėje ir centrinėje dalyje. Paskui pradės kovinį pasirengimą“, – kalbėjo Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas Valerij Revenko.

Pasak Ukrainos prezidento Kanceliarijos patarėjo Oleksejaus Arestovyčiaus, Vladimiras Putinas gali šią žiemą vėl bandyti užgrobti Kyjivą, puldamas būtent iš Baltarusijos. Amerika sakė atidžiai sekanti situaciją ir žada karinę paramą Ukrainai nemenks, o Iranui, kuris aprūpina mirtį sėjančiais dronais agresorę Rusiją, sankcijos tik didės.

„Mes penktadienį jau paskelbėme apie papildomą 725 mln. dolerių paketą Ukrainai, kad ji galėtų toliau drąsiai gintis. Iranas svarsto galimybę parduoti dar daugiau naikinamųjų ginklų remdamasi invazija. Mes ir toliau taikysime sankcijas tiek Rusijos, tiek Irano prekybai ginklais“, – sakė Baltųjų Rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Ukrainai pirmadienį su Rusija pavyko apsikeisti daugiau nei 100 belaisvių. Į tėvynę sugrąžintos 108 Ukrainos karinėse pajėgose tarnaujančios moterys. Tarp jų – ir pora dešimčių civilių. Kai kurios iš šių ukrainiečių gynė Mariupolio „Azovstal“ gamyklą.

Tuo metu per mainus Rusija susigrąžino 110 piliečių, tarp kurių – 72 civilinių laivų jūreiviai. Šie vėl prieš kameras vaidino: „Mes – vargšai, iškankinti“, – guodėsi jie.

Aukas Rusija skaičiuoja net savo žemėse. Jeisko mieste ant gyvenamųjų namų sudužus rusų naikintuvui-bombonešiui, žuvusiųjų išsaugo iki trylikos įskaitant tris vaikus. Abu pilotai prieš lėktuvui smingant prie devynaukščio katapultavosi. Jie aiškino, kad neva užsidegė vienas iš variklių. „Su-34“ tipo orlaivis, kuris naudojamas ir kare su Ukraina, tariamai atliko mokomąjį skrydį. Tokie paprastai skrenda be amunicijos. Bet, anot „Komsamolskaja Pravda“, sprogimo stiprumas rodo, – bombonešis galėjo būti ginkluotas.

Prognozės, kad jau netrukus Rusijos ekonomiką ištiks krachas – atidedamos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) agresorei prognozuoja kone perpus mažesnę recesiją nei vasarą. Lietuvos ekonomistai sako, kad viena priežasčių – Vakarų sankcijos. Rusija sugebėjo jas apeiti ir toliau eksportuoti bei importuoti prekes.

Vis dėlto politikai toliau kartoja mantrą, kad sankcijos ir neturėjo greitai suveikti – esą Rusijos ekonomika vis tiek galiausiai palūš, bet šiek tiek vėliau. Daug niūresnės nei Rusijos užpultos Ukrainos ekonomikos prognozės.

Ekonomikos prognozės – niūrios kaip debesys rudenį. Šių metų žiema bus sunki, bet kitų, ko gero, dar sunkesnė.

„Blogiausia – dar ateityje. 2023-ieji daugeliui gyventojų primins recesiją“, – sakė TVF patarėjas ekonomikos klausimais Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas bus kone dvigubai mažesnis nei pernai, o kitąmet – dar prasčiau, nes nesieks net 3 procentų. Tai būtų istorinio mąsto lėtėjimas, nematytas nuo 2009-ųjų.

„Mes turime susitaikyti su šiek tiek nauja realybe. Tai reiškia, kad ekonomika tikriausiai pasiekė piką, stabilizavosi ir gali šiek tiek nukristi“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pasaulis gyvens blogiau, bet viso to kaltininkė Rusija sulauks mažesnio smūgio nei prognozuota. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Rusijoje šiemet kris, bet mažiau nei tikėtasi vasarą: vietoje 6 – vos 3,4 procento.

„Tai yra visiškai nedaug. Iš tiesų, mes visi palaikantys Ukrainą norėjome, kad Rusijai būtų blogiau, net emociškai prognozavome, kad jai bus blogiau nei yra iš tikrųjų“, – teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Viena  iš priežasčių – Vakarų sankcijos. Rusija sugebėjo jas apeiti ir toliau eksportuoti bei importuoti prekes.

Tai parodo, kad sankcijos turėjo mažesnį staigų efektą negu kai kas tikėjosi.

„Tai parodo, kad sankcijos turėjo mažesnį staigų efektą negu kai kas tikėjosi. Tačiau tai nereiškia, kad sankcijos neveikia – daugelis jų yra nukreiptos į vidutinio arba ilgojo laikotarpio perspektyvą. Kitaip tariant, Rusijos ekonomika susidurs su didžiuliais sunkumais ir kitais metais, ir po dviejų metų, ir po trijų metų“, – sakė politologas Linas Kojala.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad didžiausią poveikį, kaip daugelis sako, Rusija turėtų pajusti kitų metų pavasarį. „Dabar ta ekonomika ne tiek paveikta, kad ji griūtų“, – teigė L. Linkevičius.

„Birželio 21-ąją Rostovo srityje per planuotą mokomąjį skrydį sudužo lėktuvas Su-25. Pilotas žuvo“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų cituojamame pranešime.

Kaip rodo preliminari informacija, lėktuvas galėjo sudužti dėl techninio gedimo. Atlikti tyrimo atsiųsta Rusijos aerokosminių pajėgų komanda.

Rusijos pareigūnai nepaminėjo jokių sąsajų su tęsiama karine invazija Ukrainoje. Rostovo sritis yra prie sienos su šia kaimynine valstybe.

Birželio 17 dieną kitas Su-25 per mokomąjį skrydį sudužo Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos. Tuo metu kariuomenė taip pat užsiminė apie techninį gedimą.

Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą kaltino Ukrainą kariniais smūgiais Rusijos teritorijoje, pasienio regionuose.

„Rusų orlaivis AN-30 penktadienio vakare pažeidė Švedijos oro erdvę“, – rašoma Švedijos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ministerijos pareigūnų grupės stebėjo incidentą ir padarė atitinkamų nuotraukų.

Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į rytus nuo Bornholmo – Danijai priklausančios Baltijos jūros salos, – o po to pasuko link Švedijos teritorijos.

„Pažeisti Švedijos oro erdvę yra visiškai nepriimtina“, – pareiškė gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas), kurį citavo valstybinė televizija SVT.

„Toks veiksmas yra neprofesionalus ir, atsižvelgiant į bendrą saugumo padėtį, visiškai netinkama. Švedijos suverenumo turi būti gerbiama visais atvejais“, – pridūrė ministras, kurio šalis po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ėmė svarstyti galimybę įstoti į NATO.

Rusijos civilinės aviacijos agentūra nurodė, kad lėktuvas „Airbus A-319“, pirmadienio vakare skridęs iš Sankt Peterburgo į Rusijos pietuose esantį Rostovą prie Dono, saugiai nusileido 21 val. 3 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku ir kad jokių avarinių procedūrų neprireikė.

„Leidžiantis įvyko incidentas, susijęs su vieno iš dviejų pagrindinių variklių neįprastu darbo režimu, sukėlusiu liepsnos prasiveržimą iš reaktyvinės tūtos“, – sakoma agentūros „Rosaviacija“ pranešime.

Pasak agentūros atstovo, „šį įvykį temstant pastebėjo reiso keleiviai ir nufilmavo jį mobiliųjų telefonų kameromis“.

Vis dėlto „Rosaviacija“ pažymėjo, kad tupiant abu varikliai veikė ir kad keleiviai išsilaipino kaip įprasta.

Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas.

Saudo Arabijos komanda trečiadienį Rostove prie Dono susitiks su Urugvajaus vienuolike.

Rusijos organizuojamo 2018 metų Pasaulio čempionato rungtynės vyksta iš viso 11 miestų.

„Mūsų veiksmai buvo įprasti. Paprastai, perimdamas kitą lėktuvą NATO lėktuvas identifikuoja jį vizualiai, visą laiką laikydamasis saugaus atstumo, – sakė pašnekovas. – Užbaigęs (šį veiksmą), NAYTO naikintuvai pasitraukia; tokia yra standartinė procedūra; visi mūsų pilotai elgiasi saugiai ir atsakingai“.

Praėjusią savaitę NATO stebėjo „neįprastai daug Rusijos karo lėktuvų, skraidančių virš Baltijos jūros“, – tai buvo strateginiai bombonešiai, naikintuvai, žvalgybos, transporto ir kiti orlaiviai, sakė Aljanso pareigūnas.

„Standartiniu atveju, kai koks nors orlaivis priartėja prie NATO oro erdvės, NATO ir nacionalinės oro pajėgos pakelia lėktuvus stebėti šių skrydžių“, – dar sakė NATO pareigūnas.

Dėl klausimų, kas tuo lėktuvu skrido, reikia kreiptis į Rusijos pareigūnus, pridūrė jis.

Orlaivis prieš leisdamasis netrukus po vidurnakčio pateko į „giedrąją“ turbulencijos zoną – taip vadinamą dėl to, kad joje nėra debesų, galinčių įspėti apie didelį blaškymą, sakoma nacionalinių Rusijos avialinijų pranešime.

Rusijos ambasados Bankoke pareigūnas Denisas Antoniukas sakė, kad buvo sužeisti 24 Rusijos ir trys Tailando piliečiai.

„15 rusų ir du tailandiečiai tebėra ligoninėje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad likusieji jau buvo išrašyti.

Rusijos ambasados konsulinio departamento vadovas Vladimiras Sosnovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad kai kurie sužeistieji operuojami, tačiau tikslesnės informacijos jis pateikti negalėjo.

Jis pridūrė, kad nė vieno iš sužeistųjų gyvybei pavojus negresia.

Valstybinė Rusijos televizija „Pervyj kanal“ pranešė, kad keletas keleivių patyrė daugybinių sužalojimų.

Tailando policija Bankoko Suvarnabhumio oro uoste nesutiko pakomentuoti padėties.

Tailandas yra itin populiari saulės išsiilgusių rusų atostogų vieta, į kurią iš įvairių Rusijos miestų kasdien skrenda dešimtys reisų.

Prieš kelerius metus nukritus rublio kursui keliaujančiųjų šiek tiek sumažėjo, tačiau pastaruoju metu į Tailandą vėl vyksta daugybė rusų turistų.

Praėjusiais metais šalyje apsilankė per milijoną rusų. Daugiausia jų keliauja į pietinius Tailando kurortus.

Egipto prezidentas Abdel Fattah al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad dėl Rusijos keleivinio lėktuvo katastrofos virš Sinajaus pusiasalio yra kalti kovotojai.

„Ar terorizmas baigėsi? Ne... Kas bebūtų numušęs lėktuvą, ko jis norėjo? Suduoti smūgį turizmui? Ne. Sugadinti santykius. Pakenkti santykiams su Rusija“, – sakė A.F.Sisi savo kalboje.

Iki šiol Egipto prezidentas pareiškimus, kad išpuolį prieš Rusijos keleivinį lėktuvą, kuriuo skrido 224 žmonės, surengė „Islamo valstybės“ grupuotė, vadindavo „propaganda“.