Iškart po Rūtos atsakymo Rolandas Janušas prisiminė vieną istoriją, kuri tapo pranašiška. „Rūta buvo pamiršusi, kad kai ji Šiauliuose įrašinėjo savo pirmąjį albumą, aš buvau jos pritariamasis balsas. Ir aš labai gerai pamenu, kad sakiau, Rūta, kada tu būsi populiari, nepamiršk, kad aš tau pritariau“, – prisiminimais dalinosi R. Janušas.

„Iš tikrųjų, tai yra visiškai apie Šiaulius. Nes Šiaulių muzikantai yra kaip viena šeima. Aš bent jau visada tai jaučiau. Vieni kitiems visada padedame. Ir aš pati, jei reikia padėti, įdainuoti, padainuoti, visada tą darydavau. Tai buvo savaime suprantamas dalykas. Ir nesvarbu, kiek tu esi žinomas ar kiek tu kainuoji“, – laidoje kalbės Rūta.

Dainininkė neslepia, kad, vos pradėjusi atlikėjos karjerą, susidūrė su sunkumais, tačiau nepasidavė ir atskleidė, kuo dabar labai džiaugiasi.

„Man mano mylimas darbas ir yra mano laisvalaikis, mano poilsis, įkvėpimas, atsitraukimas nuo buities. Tai tarsi mano antras gyvenimas, kuris mane labai džiugina. Ir niekada nesijaučiau taip, kad, oi, per daug darbų... Tai labai vertinu jau nuo 15 metų, nes Šiauliuose man labai nesisekė. Visi dainuodavo, buvo daug veiklų, visus ruošdavo konkursams, o aš – nieko. Labai džiaugiuosi, kad būdama tokia nišinė, turiu koncertų, darbo. Visada tuo džiaugiausi, ir džiaugiuosi dabar“, – atviraus R. Ščiogolevaitė.

Ir aš labai gerai pamenu, kad sakiau, Rūta, kada tu būsi populiari, nepamiršk, kad aš tau pritariau.

Rūta yra penkių vaikų mama, vyriausiam sūnui jau 16, o mažiausiai dukrai – vos keturi.

„Labai mėgstu daug spontaniškumo, bet jis mūsų namuose yra tvarkingas. Kad tą chaosą apmažinčiau, pavyzdžiui, iš vakaro visiems sudedu, išskirstau rūbus, kad ryte nebūtų streso. Tuomet man užtenka tik visus nukreipinėti. Žmonės kartais nustemba, kad pas mane penki vaikai. Taip, aš gyvenu kitaip nei kiti. Ir taip gyvenu daug metų.

Praėjusią vasarą, kai vaikai išvažiavo ir aš kuriam laikui likau viena, man reikėjo prie to pratintis, net nustojau miegoti, negalėdavau užmigti, man buvo didelis stresas. Mano vidus ir protas ir neleido man eiti miegoti, sakė, pabūk su savim, žiūrėk filmus, skaityk knygas, lįsk į vonią. Iki šiol, kur benueičiau, net darbe visais rūpinuosi, žiūriu, ar pavalgę, ar arbatėlės įpilta“, – apie didelėje šeimoje išpuoselėtą rūpestingumą kalbės Rūta.

Laidoje svečiavosi ir gyvo garso grupė „KITAVA“, skaičiuojanti jau 23-uosius koncertinės veiklos metus. Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus pasidalins ne viena įdomia istorija – žiūrėkite šį trečiadienio vakarą, 20 val., laidoje „Šeškinės 20“, per LNK.

Šiandien R. Ščiogolevaitė paruošusi pavasario koncertinę programą „Visada tave mylėsiu – Whitney Houston!“. Jau balandžio 30 d. su ja dainininkė koncertuos Klaipėdos „Švyturio“ arenos KLUBE, kur su savo scenos bendražygiais Pauliumi Zdanavičiumi bei Martynu Lukoševičiumi surengs jausmingus pasirodymus ir padovanos klausytojams galimybę išgirsti gyvai atliekamas popmuzikos legendos Wh. Houston dainas. R. Ščiogolevaitė mūsų skaitytojams sutiko papasakoti apie jos ir Wh. Houston ryšį ir kaip pagaliau pavyko išpildyti ne vienerius metus atidėliotą svajonę.

– Kokią vietą jūsų profesinėje veikloje užima Wh. Houston muzika?

– Tokiai muzikai, manau, niekas negali likti abejingas. Tai yra muzika ir balsas, su kuriuo aš augau. Mano tėtis turėjo plokštelių kolekciją, kurioje buvo ir pirmoji Wh. Houston išleista plokštelė. Ji mane jau prieš daug metų visiškai užbūrė. Tuomet buvau dar vaikas. Prisimenu, kaip aš klausydavau šios plokštelės ir galvodavau, kad turbūt man išdainuoti šių kūrinių niekuomet nepavyks. Man tai atrodė kaip tolima ir nepasiekiama svajonė. Tą svajonę prisiminiau pernai, kai Wh. Houston kūrinius atlikau Vilniuje vykusio koncerto metu.

Šią programą, kurią dabar išgirs Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda ir Birštonas, daug metų atidėliojau. Bet galiausiai atsirado drąsos nebegalvoti, kad kažkas ne taip supras, neįžvelgs, jog per gerai apie save galvoju. Nesakau, kad galiu atlikti šiuos kūrinius Wh. Houston lygiu. Tačiau manau, kad turiu daryti tai, kur mane veda širdis. O būtent Wh. Houston mano širdyje buvo visada. Tad pagalvojau – kada daugiau, jeigu ne dabar? Ir žengiau šį žingsnį. Visa tai iš didelės nuoširdžios meilės ir pagarbos savo mokytojai. Tokio grožio muzika norisi dalintis.

– Sudėtinga atlikti tokius kūrinius?

– Žinoma, kad man, kaip atlikėjai, tai yra didžiulis krūvis. Yra tokių kūrinių, kurie mano tembrui yra tikrai patogūs, tačiau yra ir tokių, kurie yra nemažas iššūkis. Bet noras dovanoti žmonėms galimybę gyvai išgirsti šią muziką yra didesnis už baimę. Galų gale, tai yra muzika, kurią man labai gera dainuoti ir apie kurios atlikimą svajojau nuo paauglystės, kaskart vis po vieną kitą Wh. Houston kūrinį įtraukdama į savo koncertines programas. Kiekvieną kartą atlikdama jos kūrinius, jaučiu kažką ypatingo. Lyg dainuojant jos dainas manyje atsiveria dar daugiau balso, atlikimo galimybių.

Vilniuje teko priimti sprendimą surengti du koncertus tą patį vakarą, kadangi į pirmąjį bilietai buvo išpirkti labai greitai. Tai buvo nuostabus jausmas, tačiau tokią sunkią programą pasiryžti sudainuoti po pusvalandžio dar kartą reikėjo pasverti jėgas (juokiasi). Vis dėlto viskas pavyko sklandžiai, o draugai juokavo, kad reikėjo dar ir trečio koncerto, nes bilietus išpirko taip pat greitai ir net neturėjau kur pasodinti savo svečių... Tai pats didžiausias įvertinimas ir aš labai dėkinga visiems, kas atėjo. Turbūt tai buvo pagrindinė priežastis surengti dar keletą koncertų šį pavasarį.

– Turite savo mėgstamiausią Wh. Houston dainą?

– Jos kinta ir nėra vienos, kuri visuomet būtų mėgstamiausia. Bet yra viena ypatinga daina, kurią į savo programas įtraukiau prieš maždaug 10 m. Ji nėra tarp tų populiariausių Wh. Houston dainų kaip „Dance with somebody“, „I have nothing“, „I will always love you“, bet man ji labai patinka. Pirmą kartą ją pasirinkau viename konkurse kaip prisistatymo kūrinį. Rezultatas nustebino mane pačią – atradau daug didesnę balso jėgą, daugiau jausmų, daugiau tembro. Vėliau vis ją atlikdavau savo programose. Ši daina – „The greatest love of all“, kuri taip pat yra iš tos pirmosios Wh. Houston plokštelės. Pirmiausia, tai techniškai mano balsui tinkanti daina. O šiuo metu aš ypač gerai suprantu ir šios dainos siunčiamą žinutę. Pirmoji dainos eilutė – vaikai yra mūsų ateitis. O didžiausia ir stipriausia meilė yra meilė sau. Dabar tai, kaip niekad anksčiau, ėmiau taikyti sau.

Rūta Ščiogolevaitė. H. Čelutkos nuotr.

– Ar tiesa, kad kažkada būtent Wh. Houston daina „I will always love you“ buvo pirmasis tam tikras jūsų, kaip dainininkės, debiutas scenoje?

– Pirmą kartą klausytojai scenoje mane išgirdo būtent su šia daina. Tai buvo mano gimtajame mieste Šiauliuose, kai man dar tebuvo 15 metų. Su Šiaulių pianistu Arijumi Ivaškevičiumi „Šauniausio moksleivio“ konkurse muzikinės pertraukos metu mes atlikome Wh. Houston dainą. Iki šiol atsimenu, kaip tą kartą, mums atlikus tą kūrinį, salėje įsivyravo visiška tyla. Aš suglumau, atsisukau į Arijų, o tada salė mus apdovanojo didžiuliais plojimais. Tai buvo tokia stipri patirtis, kuri įstrigo visam gyvenimui ir labai motyvavo toliau siekti savo tikslo – dainuoti. Tai ypatinga akimirka mano gyvenime. Tuomet supratau, kad tas pajautimas, jog turiu dainuoti, yra teisingas.

– Wh. Houston buvo ne tik ypatinga dainininkė, bet ir labai spalvinga asmenybė. Ar jaučiate ryšį su ja kaip žmogumi?

– Aš jos nepažinojau ir nemanau, kad galima susidaryti įspūdį apie žmogų iš meninio filmo ar naujienų. Turbūt aš geriau nei kas kitas žinau, kaip ir kas patenka į viešumą ir kas atitinka realybę, o kas ne. Todėl vengiu daryti išvadas. Bet Wh. Houston buvo pakankamai drąsi ir ekspresyvi scenoje. Ji labai gyvybinga ir charizmatiška. Mane tai visuomet žavėjo ir kažkiek savęs tame aš matau. Kartais ir aš būnu kaip koks laukinis žirgas, kuris visą gyvenimą mokėsi balansuoti tarp laisvės būti savimi troškimo, kurti tai, kas tau patinka, o ne tai, kas madinga. Atrasti tą aukso viduriuką tarp to, kokios yra šou biznio taisyklės ir tarp to, koks tu esi menininkas, ne visuomet yra lengva. Man atrodo, kad būdamas scenoje turi patikti ne tik klausytojui, bet ir pats sau, būti sąžiningas su savimi. Man visada buvo svarbiau tai, ką aš dainuoju, o ne kiek iš to uždirbsiu.

– Vienas iš turo koncertų vyks gegužės 7 d. Birštone per Motinos dieną. Kaip jums, penkių vaikų mamai, pavyksta suderinti motinystę, koncertinę veiklą, televizijos projektus?

– Tenka derinti ir tai tikrai nėra neįmanoma. Vaikai man visuomet buvo ir yra prioritetas. Todėl pasisekė, kad turiu balso galimybes ir klausytojai žino mane, nereikia iš naujo priminti, kas esu, o ir repeticijų labai daug nebereikia. Grožiui ir išvaizdai skiriu tik tiek laiko, kiek yra būtina, todėl sutaupau nemažai laiko.

Dažnai sulaukiu klausimo, kaip pavyksta atsipalaiduoti, kai yra tiek daug veiklos. Bet žinote, aš nesu iš tų atlikėjų, kurie daugiau dirba, nei būna namie. Priešingai – aš esu ta, kuri daugiau būna namie nei dirba, todėl aš net neturiu kada taip pavargti nuo savo darbo, kad man reikėtų save motyvuoti, ieškoti kažkokio užsivedimo. Man kiekvienas mano pasirodymas yra kaip ėjimas į šventę. Didesnės motyvacijos kaip matyti atėjusius manęs paklausyti žmones ir išgirsti jų aplodismentus, net ir neįsivaizduoju.

R. Ščiogolevaitės koncertinė programa „Visada tave mylėsiu – Whitney Houston!“ Klaipėdoje – jau balandžio 30 d. Bilietus platina kakava.lt: https://kakava.lt/renginys/visada-tave-mylesiu-whitney-houston-graziausiu-dainu-koncertas-su-ruta-sciogolevaite-ir-pauliaus-zdanaviciaus-trio/4717/9301.

Atlikėja portalui kauno.diena.lt teigė, kad su žinučių turiniu yra susipažinusi, tačiau jų niekam nesiuntė.

„Žurnalistai susitiko su manimi ir parodė, kokia tai žinutė. Įtariu, kas tai galėtų būti. Iš tikrųjų esu šokiruota tokios iniciatyvos“, – sakė atlikėja.

Paprašius jos pasidalinti savo įtarimais, ji to padaryti nesutiko.  „Nematau tikslo. Tikiuosi, kad tam žmogui irgi bus pamoka. Negalima šitaip imtis iniciatyvos. Svarbiausia, kad tai gali baigtis blogai net ne tam žmogui, o man. Dėl to yra labai skaudu“, – portalui komentavo žinoma moteris.

Ar ji išties jaučia nepriteklių ar net pavojų? „Gal kažkur tokia tema kalbėjote?“ – paklausėme.

„Taip, apie tai buvo kalba. Atsirado papildomų sunkumų. Kalbant labai paprastai ir trumpai, iš tikrųjų būčiau priėmusi pagalbą. Bet tikrai ne tokiu būdu, kaip čia buvo padaryta. Nuo šito atsiriboju 100 proc. Tiesą sakant, nesijaučiu labai kalta, todėl, kad nieko blogo nepadariau. Ir už tai būsiu linksniuojama aš, o ne žmogus, kuris taip padarė. Ir vėl artimieji turės skaityti visas tas peripetijas: o kas čia? O kaip čia? Piktieji žmonės pradės sakyti, kad ji vėl nori reklamuotis. Tai labai nemalonu. Iš dalies dėl savo profesijos esu prie to pripratusi, man gaila  artimųjų“, – neslėpė R. Ščiogolevaitė.

Moteris teigė, kad pokalbis šia jautria tema vyko visiškai privačioje aplinkoje. Ar tai galėjo padaryti kažkas iš žinomos moters artimųjų? „Ne iš giminių, bet iš bičiulių“, – pokalbį baigė vieniša penkių vaikų mama.

Šį sekmadienį LNK šou „Kaukės“ nestigs intrigų. Šioje laidoje komisija gaus teisę kaukėms užduoti po vieną klausimą ir išsiaiškinti apie jas daugiau. Vis dėlto šia auksine galimybe pasinaudos ne kiekvieną kartą.

„Pasinaudokim ta pažintimi su tavim, Giedriau, ir labai trumpai, ir aiškiai išsiaiškinkime ar Žuviukas jau yra pažėręs ikriukų, ir ar turi buožgalviukų? Dėl Monikos klausiu, kad būtų aišku“, – štai tokį klausimą po Žuvies kauke besislepiančiai asmenybei užduos dizaineris Robertas Kalinkinas, o jo atsakymas privers garsiai šaukti: „Monika, valio! Praėjo turą!“

Jau visi spėjo pastebėti, kad atlikėjas Vidas Bareikis jaučia simpatiją Lėlei. Todėl ir šį vakarą jis jai negailės gerų žodžių. O po atliktos visų liaupsinamos dainos ji pelnys ir Monikos Liu simpatijas.

Dar labiau komisiją nustebins Kirmėlės pasirodymas scenoje. Nė pro vieno akis nepraslys, kai ji pasirodys pasidažiusi lūpas. O atlikta daina vers dar labiau pasukti galvas – kas slepiasi po šia kauke: „Man pirmą kartą ėjo šiurpas. Pirmą kartą per tris savaites, tikrai, nuo dainavimo. Pirmą kartą šiame projekte. Kirmėle, tau ačiū! Tu esi man pati mieliausia. Aš dabar norėčiau eiti su tavim pasivaikščioti į mišką. Aš, tu ir mano šuo Balbina. Būtų nuostabi kompanija. Pati, pati mieliausia kaukė. Aš noriu apkabinti! Man taip patinka! Aš tuoj apsiverksiu!“ – emocijas sunkiai tramdys Monika Liu.

Kodėl V. Bareikis atsiprašinėjo R. Kalinkino? Ir ar komisija, gavusi progą užduoti kaukėms klausimus, nepaleis jos vėjais?

Šou „Kaukės“ – šį sekmadienio vakarą, 19.30 val., per LNK.

„Aš pati save nustebinau, nes labai spontaniškai priėmiau sprendimą, – apie duetą pasakoja R. Ščiogolevaitė. – Tai, ko man labiausiai norėjosi, trūko, matyt, apskritai ir gyvenime ir scenoje to linksmumo, galbūt tokio nedidelio artistiško avantiūrizmo, kuris manyje gyvena. Tam pasitaiko labai mažai progų – pabūti savimi toje sferoje, kurioje aš labai gerai jaučiuosi.“

Atlikėjos manymu, dainuodama „Laša tumbai“ Verka Serdučka ne tik linksmina publiką: „Tai, kaip jis pasako tiesą, mane labai žavi. Tai žaidimo forma su gera humoro doze, bet ten galima rasti labai daug prasmių.“ Pati R. Ščiogolevaitė pabrėžia, jog dainą pasirinko ir norėdama siųsti palaikymo ženklą Ukrainai.

Šeštadienį laukiantis nuotaikingas pasirodymas, anot R. Ščiogolevaitės, atspindės jos pačios gyvenimą: „Labai daug ką gyvenime perleidžiu per humoro filtrą. Tai yra dalis manęs – humorą labai vertinu ir kituose. Tai – vienas iš stipriausių ginklų ir labai svarbus vaistas, todėl tikriausiai tinka visose gyvenimo srityse.“

Penktosios muzikinio projekto laidos žiūrovai eteryje išvys dar keturis Lietuvos atlikėjų klipus. Laidos pradžioje roko grupės „Jauti“ vokalistas Džiugas Širvys nusikels į melodingą lietuviškos estrados hitą ir papasakos istoriją apie savo pirmąją meilę, kuri taip ir liko be atsako.

Steponas Januška kvies kartu pasiklausyti jo muzikinį kelią įkvėpusio atlikėjo, o Evelina Sašenko su gerai žinoma romantiška melodija visus nukels į XX a. 6 deš. Prancūziją bei papasakos apie su dukters gimimu atėjusią gyvenimo laimę. Dramatišku kūriniu vakarą užbaigs ir apie vieną geriausiai žinomų filmų pasaulio kino istorijoje primins atlikėjas Alen Chicco.

Gyvenimiškos „Svajonių duetų“ istorijos – šį šeštadienį, 21 val., per LRT televiziją.

Dangaus kūnai: saulė teka 4.42 val., leidžiasi 21.59 val. Dienos ilgumas 17.17 val.

Mėnulis (delčia) teka 2.28 val., leidžiasi 18.39 val.

Vardadieniai:

Baniutė, Geistautė, Geisvydas, Prosperas, Vilhelmas, Vilius

Datos:

Tarptautinė jūrininkų diena

1447 — Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras IV (Jogailaitis) buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1886 — gimė Jonas Vailokaitis, pramonininkas, politikos veikėjas, 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Mirė 1944 metais Vokietijoje.

1931 — gimė literatūrologas, kritikas Kazys Ambrasas. Mirė 1987 m.

1941 — Rainių miškelyje (Telšių raj.) besitraukiantys rusų okupantai kartu su vietiniais kolaborantais nukankino ir nužudė 75 politinius kalinius.

1981 — gimė dainininkė, aktorė, renginių vedėja Rūta Ščiogolevaitė.

1993 — Lietuvoje į apyvartą išleistas litas. Tų pačių metų liepos 20 dieną nustojo cirkuliuoti laikinieji pinigai — talonai.

1996 — eidamas 66 gyvenimo metus, Lietuvoje staiga mirė žymus filosofas, literatūrologas, „Metmenų“ žurnalo redaktorius, visuomenės veikėjas profesorius Vytautas Kavolis.

2020 — prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė dalyvauti Baltijos šalių vadovų susitikime, taip išreikšdamas nepasitenkinimą, kad nepavyko rasti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės boikoto.

Birželio 25-oji pasaulio istorijoje:

1693 — Londone pasirodė pirmasis žurnalas moterims „The Ladies' Mercury“.

1842 — mirė rusų išradėjas Jefim Žerepanov (Jefimas Žerepanovas), pagaminęs pirmąjį Rusijos garvežį.

1844 — minia Ilinojaus valstijos kalėjime susidorojo su JAV religiniu lyderiu ir mormonų bažnyčios įkūrėju Joseph Smith (Džozefu Smitu).

1851 — gimė garsus ispanų architektas, keramikas Antonio Gaudi (Antonijus Gaudis). Vienas žymiausių jo statinių — neužbaigta katedra Barselonoje Sagrada Familia, statoma jau daugiau nei 100 metų (nuo 1882 m., o planuojama baigti 2026 m.). Architektas mirė 1926 m.

1872 — Jėzuitų ordinas ištremtas iš Vokietijos.

1893 — JAV rinkoje prasidėjo akcijų kurso smukimas, sukėlęs ekonominę depresiją: iki metų pabaigos užsidarė 600 bankų ir 74 geležinkelio kompanijos.

1903 — gimė anglų rašytojas, romano „Gyvulių ūkis“ autorius George Orwell (Džordžas Orvelas). Mirė 1950 m. Londone.

1910 — Paryžiaus operos teatre įvyko Igor Stravinsky (Igorio Stravinskio) ir Michel Fokine (Michailo Fokino) premjera „Ugnies paukštė“.

1924 — Didžioji Britanija pareiškė nepasitrauksianti iš Sudano, nepaisant Egipto reikalavimo.

1942 — II pasaulinio karo metais 1 000 britų bombonešių atakavo Vokietijos Brėmeno miestą.

1946 — gimė poetinio žodžio magas, originalus menininkas, pagarsėjęs ir JAV, ir Lietuvoje Kerry Shawn Keys (Keris Šonas Kysas).

1950 — prasidėjo Korėjos karas.

1954 — Obninske, netoli Maskvos, pradėjo veikti pirmoji pasaulyje atominė elektrinė.

1975 — Indijos premjerė Indira Gandhi (Indira Gandi) paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį, kad užgniaužtų pastangas ją nušalinti nuo valdžios.

1987 — Sovietų vadovas Michail Gorbačiov (Michailas Gorbačiovas) paragino iki metų pabaigos radikaliai reformuoti ekonomiką.

1991 — paskutiniai sovietų daliniai išvesti iš Čekoslovakijos teritorijos.

1991 — Slovėnija ir Kroatija pasiskelbė nepriklausomomis nuo Jugoslavijos.

1993 — pirmoji Turkijos premjerė-moteris Tansu Ciller (Tansu Čiler) suformavo koalicinę vyriausybę ir pažadėjo nuslopinti kurdų sukilimą.

1997 — mirė prancūzų tyrinėtojas, mokslininkas, garsus okeanologas, dokumentinių filmų kūrėjas Jacques-Yves Cousteau (Žakas Yvas Kusto). Gimė 1910 m.

1998 — stiprių vasaros liūčių sukeltos nuošliaužos ir potvyniai pietinėse Kinijos provincijose pasiglemžė mažiausiai 112 žmonių gyvybes.

2005 — Irano prezidento rinkimus laimėjo ultrakonservatyvus Teherano meras Mahmoud Ahmadinejad (Mahmudas Ahmadinedšadas).

2008 — nepanaudota gelbėjimo liemenė iš nuskendusio laivo „Titanic“ Niujorke buvo parduota už 68,5 tūkst. dolerių. „Titanic“ nuskendo per savo pirmąją kelionę iš Didžiosios Britanijos Sautamptono į Niujorką, susidūręs su ledkalniu. Tada žuvo maždaug 1,5 tūkst. žmonių.

2010 — Kanadoje nukaldinta didžiausia pasaulyje auksinė moneta (100 kilogramų svorio) buvo parduota viename Austrijoje vykusiame aukcione už 3,27 mln. eurų (11,3 mln. litų).

2011 — Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas) pasirašė įstatymą, kuris leidžia vienos lyties asmenų vedybas šioje valstijoje.

Birželio 25-oji šou pasaulyje:

1963 — gimė britų dainininkas George Michael (Džordžas Maiklas).

1969 — Mick Taylor (Mikas Teiloras) debiutavo su grupe „Rolling Stones“.

1984 — išleistas filmo „Purple Rain“ garso takelis.

1988 — mirė „Red Hot Chili Peppers“ gitaristas Hillel Slovak (Hilelas Slouvakas). Gimė 1962 m.

1992 — amerikiečių dainininkas Billy Joel (Bilis Džoilas) gavo vidurinės mokyklos diplomą — prieš 25 metus jis praleido anglų kalbos ir gimnastikos baigiamuosius egzaminus.

2009 — patyręs širdies smūgį mirė Michael Jackson (Maiklas Džeksonas), kurį tūkstančiai gerbėjų visame pasaulyje dievino kaip „popmuzikos karalių“. M.Jackson'as, kuriam buvo penkiasdešimt metų, susmuko savo nuomuotose namuose prestižiniame Los Andželo rajone Holmbi Hilse ir buvo skubiai išvežtas į ligoninę, kur 14 val. 26 min. vietos (birželio 26 d. 00 val. 26 min. Lietuvos) laiku mirė.

2009 — eidama 63-uosius metus mirė aktorė Farrah Fawcett (Fara Foset), bene geriausiai žinoma iš televizijos serialo „Čarlio angelai“ (Charlie's Angels).

Dažniausiai klauso širdies

Diana, Kristina ir Ieva – tokios trys vidinės asmenybės „kovoja“ priimant svarbiausius sprendimus vilnietės Dianos Stalioraitės pasaulyje. Kaip su jomis susitarti, ir kurios reikia labiausiai klausyti, Diana atskleis šeštadienį, muzikiniame žaidime „Aš matau tavo balsą“, kuriame bandys laimėti 10 tūkst. eurų.

Diana – trijų dukryčių mama ir solidžią karjerą susikūrusi moteris. Vis dėlto ji pripažįsta, kad šalia racionalaus, tikslaus pasaulio ją žavi ir kitas pasaulis, labiau mistiniai dalykai: numerologija, astrologija, chiromantija, visatos paslaptys. „Tarkime, kad manyje gyvena dar dvi skirtingos moterys: viena – kritiška, klausanti proto, ilgai viską sverianti ir jos vardas Kristina. Kita – širdies, intuicijos klausanti Ieva. Na, o aš, Diana – esu kūnas, kuris turi atsižvelgti į vieną iš tų dviejų moterų“, – šypsosi Diana. Paklausta, kuri iš šių dviejų asmenybių joje dažniau laimi, ji prisipažįsta, kad stengiasi kelią duoti Ievai. „Žaidime turbūt stengsiuosi padėkoti Kristinai už darbą ir trumpam atjungti ją“, –  šypsosi moteris.

Vyro telefoną tikrino tik kartą

Tiek Diana, tiek jai padėsiančios muzikinės detektyvės Rūta Ščiogolevaitė, Aistė Pilvelytė, Vaida Genytė, Karolina Meschino ir Monika Liu vieningai sutars, kad intuicija moters gyvenime yra labai svarbi. Visgi, kartais ji apgauna ir pačias įžvalgiausias asmenybes. Štai R. Ščiogolevaitė prisipažins, kad intuicija jai nepadėjo renkantis vyrus, o Dianai – vieną vienintelį kartą ėmus savo vyrą įtarinėti. „Buvo tokia situacija, kad po vienos šventės jis labai ilgai negrįžo namo. Na, ir vis pabundu naktį: jo kaip nėra šalia, taip nėra. Artėjo rytas, galvoju – na, va, po tiek metų pirmą kartą pridirbo – negrįžo. Septintą ryto atsikėliau, išėjau iš kambario, žiūriu  –  miega svetainėje. Galvoju, patikrinsiu pavežėjo programėlę, pažiūrėsiu, kelintą valandą grįžo. Patikrinus paaiškėjo, kad nerimavau veltui – vyras grįžo dar normaliu laiku, tik aš nebegirdėjau ir veltui tiek laiko už sienos nerimavau“ , – juokiasi Diana, kuriai telefonus teks tikrinti ir žaidime „Aš matau tavo balsą“ – viename iš etapų „Nulaužtas telefonas“.

Pinigus panaudotų senai svajonei

O kam Diana skirtų 10 tūkst. eurų, jeigu laimėtų – Kristinai, Ievai, ar sau? Aktyvi moteris atvirauja, kad lėšas skirtų šeimos svajonei – investuotų į sklypą pajūryje, kuriame kviestų kaituoti ne tik lietuvius, bet ir svečius iš viso pasaulio. Ar pavyks drąsių ir įdomių moterų komandai išpildyti šią Dianos svajonę bus galima pamatyti jau šį šeštadienį, žaidime „Aš matau tavo balsą“ nauju laiku – 19.30 val., per BTV.

„Susidėjo daug skirtingų faktorių, kurie mane vėl įkvėpė rašyti dainas, taip pat po daug laiko vėl dirbu su didele, itin palaikančia komanda ir tai labai motyvuoja“, – sako su „Elitaz music“ bendradarbiavimą pradėjusi dainininkė.

Vyriausiasis kūrybos namų „Elitaz“ prodiuseris Gediminas Jaunius taip pat džiaugiasi atsinaujinusia „Elitaz music“ ir Rūtos partneryste. „Jau matome, kad ji atneša abipusių sėkmių, o klausytojams naujų Rūtos solinių dainų. Dirbti su unikalių balsų savininkais yra vienas strateginių „Elitaz music“ tikslų, todėl ypač vertiname abipusį pasitikėjimą, kurio vedini drauge su Rūta turime dar daugiau drąsių svajonių ir ambicingų planų“.

Apie tikėjimą, kad viskas bus gerai

Daina „Nauja diena“ išeina pavasarį, po Šv. Velykų. Vis dar skaudžiame pasaulinių įvykių kontekste ir Rūta neslepia, kad būtent visos šios patirtys, virsmai, išgyvenimai ir atsispindi kūrinyje. „Dainos prasmės yra tiek labai asmeniškos, siekiančios giliausias mano širdies kerteles, tiek labai atviros – paliečiančios tai, ką išgyvena visas pasaulis. Tai pirmoji pastebėjo mano mama: klausydama eilutės „kol ji gyva, kol šviečia“, mama pasiteiravo, kas gi yra „ji“. Tai labai geras klausimas, nes atsakymą, kas yra JI, kas padeda laukti naujos dienos su viltimi, kiekvienas klausytojas gali atrasti ir individualiai: tai gali būti ir mano minėta žvakė, saulės šviesa arba, kaip ir užsimenu dainoje – nauja diena“, – sako Rūta ir papildo, kad viltimi gali tapti ir pati muzika. „Muzika (o kartu ir ši daina) ir gydo, ir guodžia. Tai mane ir atvedė į šį kūrinį – ilgesys to šviesesnio, ramesnio rytojaus“.

Vaizdo klipą kūrė KaYra

Rūta atvirauja, kad kartu su nauja daina ji žengia ir į naują kūrybinį periodą. „Viskas susidėjo: tiek naujas asmeninio gyvenimo etapas, tiek situacija pasaulyje, tiek pavasaris, tiek kūrybos ilgesys: ilgą laiką nerašiau, o dabar jaučiu, kad vėl turiu ir noriu labai daug pasakyti, noriu muzika skleisti jausmą, kuris turi magišką galią kažką keisti“, – sako atlikėja.

Ištikimiausi Rūtos gerbėjai pastebės, kad ypatinga ne tik nauja Rūtos daina, bet ir Kristinos Radžiukynaitės-KaYros režisuotas vaizdo klipas, kuriame jautriai skleidžiasi ir Rūtos asmenybė.

„Ši daina, bent jau man, yra apie viltį ir šviesą. Galvojau, kaip ją reikėtų perteikti ir supratau, kad geriausiai tai atspindi pati Rūta: jos tikras, sielą veriantis žvilgsnis, begalinė šiluma ir branda. Norėjau parodyti jos moterišką, trapiąją pusę“, – sako K. Radžiukynaitė.

Tiek klipo režisierė, tiek atlikėja pastebi, kad dirbi kartu buvo labai lengva – abiejų vizijos sutapusios, tad vienai moteriai puikiai pavyko atskleisti kitą.

„Labai nudžiugau, kad Rūta pasitikėjo manimi: kai tik pradėjau savo atlikėjo karjerą įvairiuose projektuose ji buvo mano mentorė, mano veidrodis – labai daug iš jos išmokau ir iki šiandien žaviuosi šia gražia, charizmatiška moterimi“, – sako Kristina.

„Šifruokite mūsų pavadinimą, kaip norite: trys divos, trys damos ar trys deivės, – juokiasi jos. – Visos esame panašaus amžiaus, jau subrendusios moterys. Visos žinome, ko norime ir dėl ko lipame ant scenos. Visos esame įsipareigojusios namams, tad po koncertų skubame tiesiai ten.“ Kas laukia puošniųjų scenos deivių, kai peržengusios namų slenkstį jos sukabina į spintas sidabru tviskančias koncertines sukneles ir pasineria į kasdienybės rutiną?

– Įsivaizduokite, kad ruošiatės savaitgalio gastrolėms. Kas labiausiai kelia nerimą dėl namų ir juose likusių vaikų?

V.G.: Mano sūnus Ainius jau dvyliktokas ir drausmingas nuo mažens, tai problemų dėl jo tikrai neturiu. Tiesa, prieš išvažiuodama į koncertą būtinai pagaminu jam pietus ir vakarienę, kad galėtų, kai norės, pasišildyti.

A.P.: Kai ruošiuosi į koncertą, visada apgalvoju, kaip liks namai be manęs. Mano šeima negausi, bet vis tiek kyla rūpesčių dėl paauglės dukros Ugnės (nors, mano galva, ji tikrai didelė, vasarą bus trylika), dėl šuns. Tokie tie rūpesčiai: ar dukra pavalgiusi, pailsėjusi, ar šuo išvestas pasivaikščioti. Tai buitiniai dalykai, kurie svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime, tad per daug jų nesureikšminu, jei laukia trumpos išvykos. Jei savaitės trukmės ar dar ilgesnė – tuomet ir jaudulys dukart didesnis. Be abejo, galvoju, ar viskas pavyks, nes kaip ir daugelis mamų manau, kad esu vienintelė, galinti padaryti viską geriausiai.

R.Š.: Vaikai jau ūgtelėję, tad kai sykį pasiėmiau didžiuosius į koncertą, jie buvo labai laimingi, pilni įspūdžių. Dabar nekantriai laukia kitos galimybės. Kadangi su vaikais praleidžiu daug laiko, todėl koncertus traktuoju kaip progą pailsėti nuo mamos pareigų (juokauju). Tik visuomet labai nerimauju dėl savo mamos, kuri mielai man talkina. Bijau, kad ji nepervargtų likusi viena su tokia didele kompanija.

– Mėgstamiausias jūsų šeimos patiekalas. Kas ir kokia proga jį gamina? Ar jūsų vaikai mėgsta šeimininkauti?

V.G.: Firminio patiekalo, kurį labai mėgtume visi, neturime. Bet galiu drąsiai sakyti, kad mano vyrai mėgsta viską, ką aš gaminu. Dėl tvarkymosi – juk dabar XXI a. Yra indaplovės!

A.P.: Maisto gaminimas – toks kasdienis darbas, ypač kai turi vaikų. Nori nenori, vis tiek turi gaminti, nes niekas taip skaniai nepagamins kaip mama. Kaip palepinu saviškę? Gaminu firminius mėsainius, kuriems perku specialias bandeles, mėsą iš ūkininkų. Dar paruošiu naminį padažą. Išeina tokie nuostabūs, tiesiog tirpstantys burnoje. Be abejo, virtuvę po tokių gaminimų tvarko mama.

R.Š.: Tegyvuoja pica, blynai ir sausainiai – visų mėgstami ir gaminami drauge.

Energiją labiausiai sugrąžina geras poilsis, kokybiškas miegas ir savęs palepinimas. Kai man labai blogai ir prasta nuotaika, einu į parduotuvę pirkti kvepalų.

– Išduokite mėgstamiausią ir nemėgstamiausią savo buities darbą.

V.G.: Labai mėgstu tvarką namuose. Esu gana pedantiška, bet nepasakyčiau, kad mėgstu tvarkytis. Darau tai, nes mane erzina netvarka. Labiausiai nemėgstu dėti indų į indaplovę, o paskui išimti iš jos. Nepatinka dėti drabužius į skalbyklę, paskui imti juos iš džiovyklės, lankstyti ir t.t. Turbūt nuskambėjo labai juokingai? Bet taip jau yra.

A.P.: Mėgstamiausias buities darbas – perstatyti namus. Man labai patinka puošti savo namus, naujai juos padekoruoti, perdėlioti daiktus, perkabinti paveikslus. Patys nemėgstamiausi buities darbai – siurbti, plauti grindis, o kartais ir indus. Nors turiu indaplovę, bet dažniau indus plaunu rankomis. Dar paminėčiau langų valymą, bet tam dažniausiai kviečiuosi specialistus.

R.Š.: Mėgstu gaminti. Bet nepatinka paskui tvarkyti virtuvę. Labai nemėgstu plauti indų... Turbūt dėl jautrių rankų.

– Ką darote, kai viskas namuose krenta iš rankų: skalbiniai skalbyklėje užsigulėjo, šiukšlės virtuvėje prasmirdo, langai prieš saulę nespindi švara...

V.G.: Kai jau labai nešvaru namuose (nors taip pas mane beveik nebūna), tada ir tvarkausi. Juk nesėdi ir neverki atsisėdęs, kad namai purvini, – tiesiog eini ir darai!

A.P.: Pas mane netvarkos nebūna. Gal, jei grįžčiau po savaitės gastrolių, taip ir būtų?.. Bet nuo mažens mėgstu tvarką. Stengiuosi, kad šiukšlės visuomet būtų išneštos laiku, o langai spindėtų švara. Aišku, būna, kad pamirštu drabužius išdžiaustyti, bet taip nutinka labai retai.

R.Š.: Švarą palaikyti pavyksta, bet tvarka, kaip mėgstu sakyti, – toks nepagaunamas žvėriukas su tiek išdykėlių, kiek yra mano namuose (atlikėja augina penkis vaikus – aut. past.). Žinau, kad tai laikina. Vaikai užaugs, paliks namus. Todėl mieliau žaidžiu su jais, nei blizginu kampus. Vaikus už tvarką myliu labiau!

Virsmas: kai užgęsta ryškios scenos šviesos, trys atlikėjos pakabina į spintas sidabru tviskančias koncertines sukneles ir tampa namų deivėmis. / R. Pernavo nuotr.

– Yra moterų, kurios nepasidažiusios net šiukšlių į kiemą neišneštų. Ar tokia esate ir jūs – tiek namuose, tiek scenoje visada pasitempusi ir nepriekaištingai atrodanti?

V.G.: Meluočiau, jei sakyčiau, kad man nepatinka estetika. Manau, to siekia ir dauguma moterų. Nesu iš tų, kurios negali nepasidažiusios išnešti šiukšlių ar nueiti į parduotuvę, sutvarkyti kitų reikalų. Manau, kad nepasidažiusi moteris nėra negraži. Savęs priežiūra, reiklumas savo išvaizdai – veikiau įprotis. Kaip jau sakiau, estetika man nesvetima ir būti nepriekaištingos išvaizdos man patinka.

A.P.: Namai ir darbas yra du skirtingi dalykai. Darbas visada reikalauja atrodyti gražiai, nepriekaištingai, pasidažiusiai. O būdama namuose labai mažai dažausi. Dažniausiai išvis nesidažau. Apskritai nemėgstu į save atkreipti aplinkinių dėmesį, labiau patinka paskęsti minioje. Taip yra dėl to, kad to dėmesio pakankamai gaunu iš savo profesijos, todėl būnant viešumoje man jis nesvarbus.

R.Š.: Manau, taip būna tik pasakose... Arba Holivudo filmuose.

– Kokia knyga šiuo metu guli ant jūsų miegamojo stalelio? Ar mėgstate prieš užmigdama kažką paskaitinėti?

V.G.: Šiuo metu miegamajame ant staliuko guli Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Silva Rerum“ antroji knyga.

A.P.: Oi, pas mane prie lovos nemažai knygų! Pirma knyga – Joe Dispenzos savipagalbos knyga „Atsikratykite įpročio būti savimi“. Labai mėgstu psichologines knygas – jas gliaudau kaip saulėgrąžas. Dar skaitau Christophe'o André „Netobuli, laisvi ir laimingi“. Tai irgi labai įdomi psichiatro-psichoterapeuto knyga, padedanti naujai įvertinti savo vidinį pasaulį. Labai rekomenduoju jau minėto Joe Dispenzos „Jūs esate placebas. Kaip sąmonė virsta materija“. Tai knyga apie savęs gydymą minčių galia, be jokių vaistų ir operacijų. Daug tų knygų ant mano stalelio šiuo metu. Ir „Poezijos pavasaris“ 2012-ųjų metų... Dar kanadiečių psichologijos profesoriaus Jordano Petersono savipagalbos knyga „12 gyvenimo taisyklių“. Ir 100 lietuvių poetų 100 gražiausių eilėraščių apie meilę „Kam pakėlei mane lig žvaigždžių“. Ir „Wim Hof metodas“ apie tai, kaip praplėsti savo žmogiškųjų galimybių ribas.

R.Š.: Vaikiškos knygos. Kitoms, deja, nelieka laiko...

Švarą palaikyti pavyksta, bet tvarka, kaip mėgstu sakyti, – toks nepagaunamas žvėriukas su tiek išdykėlių, kiek yra mano namuose.

– Ar turite namuose širdžiai mielą kampelį, kuriame labiausiai mėgstate būti, kai norisi surinkti save iš naujo?

V.G.: Mano namai – mano tvirtovė. Man juose smagu ir gera būti visur. Labai juos myliu, puoselėju ir saugau. Be abejo, kartais norisi pabūti tik su savimi, su savo energija, tuomet mano privačia erdve tampa miegamasis.

A.P.: Labiausiai patinka būti vonioje, tyloje, užsimerkus. Labai patinka meditacijos. Jomis užsiimu jau seniai, tad visokiausių esu išbandžiusi.

R.Š.: Kiemas vasarą. Tai mano erdvė.

– Kiekviena bent kartą per gyvenimą esame susidūrusi su tokiu reiškiniu kaip namo, buto, kambario remontas. Sako, jis sugadina daug nervų ir sveikatos. Papasakokite apie savo patirtis ta tema.

V.G.: Esu iš tų moterų, kurios pačios neremontuoja, nes nemėgsta. Jei jau mūsų namuose vyksta remontas, paprastai jis būna kapitalinis – t.y. tvarkomas visas butas, o mes tuo metu iš jo išsikraustome ir kurį laiką gyvename kitur.

A.P.: Šiuo klausimu nelabai turiu ką pasakyti – neužsiimu tuo.

R.Š.: Gerai, kad vaikų piešiniai ant sienų manęs neerzina. Kai aplink tiek besipraktikuojančių menininkų, mūsų namuose remontui tikrai dar ne laikas (juokiasi).

– Įsivaizduokite, kad patekote į nepavydėtiną situaciją. Reikia važiuoti į koncertą, o jūsų koncertinė suknelė taip prisimatuota vaikų, kad nebeįmanoma jos apsivilkti. Ką darote?

V.G.: Pas mane tokių dalykų nebuvo ir nebebus, kadangi sūnus jau užaugęs.

A.P.: Būna, kad pati automobilyje prispaudžiu, o paskui sprendžiu painų rebusą, kaip ją sutvarkyti. Su dukra tokių pokštų tikrai nebuvo.

R.Š.: Tokios situacijos nenoriu net įsivaizduoti (juokiasi).

Labiausiai patinka būti vonioje, tyloje, užsimerkus. Labai patinka meditacijos. Jomis užsiimu jau seniai, tad visokiausių esu išbandžiusi.

– Vėlyvas vakaras, į parduotuvę maisto važiuoti jau per vėlu, o šaldytuvas tuštut tuštutėlis. Visi namiškiai alkani ir pikti. Kaip sukatės iš padėties?

V.G.: Anokia čia bėda? Juk visada galima užsisakyti picą į namus!

A.P.: Na, pas mane šitaip niekada nebūna. Jei jau atrodo, kad šaldytuve nieko nėra, panaršiusi po spinteles dažniausiai vis tiek kažko randu – kruopų, makaronų ar bulvių. Iš viso to tikrai galima kažką skanaus sugalvoti ir greitai pagaminti.

R.Š.: Mūsų šaldytuvas visuomet pilnas. Vaikai ypač valgūs. Visi iki vieno. Neduokdie, pritrūktų...

R. Pernavo nuotr.

– Sako, kad moterys dažnai yra visų galų meistrės. Ar mokėtumėte pakeisti sprogusią automobilio padangą? Ar kažką nutuokiate apie automobilio mechaniką?

V.G.: Nepasakyčiau, kad moteris yra visų galų meistrė ir viską sugeba. Faktas, kad moteris pati tikrai daug ką susitvarko, bet, kita vertus, vyro pagalba – irgi malonus dalykas. Kaip gera, kai kažkas pasirūpina ir tau nereikia sukti galvos, kad baigėsi degalai, tepalai ir t.t. Laimė, šiais laikais greitai viskas sutvarkoma, ir automobilio gedimas jau nebėra didelis iššūkis moteriai.

A.P.: Pakeisti padangą gal ir mokėčiau. Manau, kad tai nelabai sudėtinga. Apie automobilio techniką šiek tiek išmanau, kadangi daug metų važinėju ir svarbiausius dalykus žinau. Sunkiau ten, kur reikia jėgos, bet iš principo moteris viską gali padaryti pati.

R.Š.: Sykį jau esu keitusi padangą kelyje. Apskritai, esu iš tų moterų, kurios viską gali pačios. Nemeluosiu, man patinka ši mano savybė. Ypač šiuo laikotarpiu tai praverčia.

– Kas jus įkrauna kaip išsekusią bateriją po sunkių darbų ir suteikia jėgų naujai dienai?

V.G.: Energiją labiausiai sugrąžina geras poilsis, kokybiškas miegas ir savęs palepinimas. Kai man labai blogai ir prasta nuotaika, einu į parduotuvę pirkti kvepalų.

A.P.: Sportas, poilsis, visavertė mityba, masažai, šauni draugų kompanija ir geras ilgas miegas (nors nepamenu, kada ilgai miegojau). Man niekada nepavyksta ilgai išmiegoti, nes esu iš tų žmonių, kurie negali daug laiko praleisti lovoje. Jie nuolat turi būti veikloje.

R.Š.: Koncertai. Jie mane įkrauna. Bet užtenka pusdienį nematyti vaikų ir aš jų beprotiškai pasiilgstu.