Tad į vadovo poziciją besitaikantiems savo vertę įrodinėti tektų ne tris, o šešis mėnesius, plačiau praneša LNK.

Penkios vadovaujančios pozicijos per 18 metų, o dabar jau šešta. Antanas sukaupė tikrai įspūdingą vadovavimo patirtį ir gali pamokyti ne vieną.

„Jeigu yra paliekama klaustukų jūra ir nėra aiškumo, kur judėti, kaip judėti, kodėl darbuotojas turi daryti tam tikrus darbus, tai jis ne visada yra sėkmingas“, – pasakojo  „Solitek“ vyriausias veiklos vadovas Antanas Mankauskas.

Tačiau pasakoja, kad ir pats keisdamas darbus, ne kartą jautėsi neužtikrintas, o ypač iššūkių netrūkų per bandomuosius laikotarpius.

„Nežinojau, ar gerai darau. Bet kadangi nebuvo neigiamų atsiliepimų iš vadovų, tai priėmiau sprendimą pats viduje“, – sakė jis.

Nuo mėnesio iki trijų bandomąjį laikotarpį išbūti teko visiems, tačiau investuotojų forumas mano, kad ne visiems pakanka 3 mėnesių ir siūlo nustatyti ilgesnį, 6 mėnesių bandomąjį laikotarpį vadovo pozicijai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Sąmoningai mąstantis darbdavys ir darbuotojas neturėtų to bijoti. Jei kalbėčiau  iš darbuotojo pozicijos, tai mano tikslas turėtų būti suprasti, ką aš per tą bandomąjį laikotarpį turiu išmokti, duoti įmonei ir kaip save realizuoti, taip pat ir darbdavį pažinti“ , – kalbėjo ekspertas.

„3 mėnesiai yra pakankamas laikas nuspręsti tiek vieniems, tiek kitiems ar tinka. Negi per 6 mėnesius sužinosi daugiau, nei per 3 mėnesius?,“  – kalbėjo praeivis.

Investuotojų forumas turi ne vieną argumentą. Taip būtų kuriama didesnė konkurencija. Be to tikina, kad 3 mėnesių nepakaks vadovo savybėms įvertinti.

„Ar žmogus sugeba bendrauti, ar sugeba suburti kolektyvą, ar turi lyderystės įgūdžių. Matome, kad kartais ir tų 3 mėnesių mažai“ , – pasisakė „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Toks siūlymas tinka ne visiems. Štai, profsąjungų atstovai tai laiko diskriminacija.

„Darbuotojas neturi visų garantijų tuo metu, kokias turi su normalia, įsigaliojusia sutartimi. Norint imti būsto paskolą, bankas įtariai žiūri, kol esi bandomajame laikotarpyje“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Profsąjungos įsitikinusios, jau ir dabar galima išbandyti vadovus ilgiau, sudarant terminuotas darbo sutartis. O 18 metus vadovaujantis Antanas tikina, kad 3 mėnesių visiškai pakanka.

„Daugiau patirties turintiems vadovams ir turintiems šeimą, įsipareigojimus svarbu turėti aiškumą į priekį. Tada gali susikoncentruoti į darbą, o ne galvoti, ar pavyks, ar ne“ , – kalbėjo Antanas.

Pataisomis taip pat norima uždrausti pavaldiniui sudarant darbo sutartį įsidarbinti kitur, o pažeidus šią sąlygą darbo sutartį nutraukti.

Tai esą leistų darbdaviams lengviau pritraukti trūkstamą kvalifikaciją turinčius užsieniečius, ypač Lietuvoje mokslus baigusį jaunimą. Anot R. Skyrienės, darbdaviai yra pasirengę suteikti darbuotojams visas socialines garantijas.

Lietuvos ekonomikos investuotojų verslo asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Eltai atskleidė, kad juntamą darbuotojų trūkumą sušvelnintų palankesnės ir greitesnės migracijos procedūros, atvykti dirbti į Lietuvą kviečiant trūkstamų profesijų darbuotojus iš užsienio. Šiuo metu veikiančią užsieniečių integracijos į Lietuvos darbo rinką tvarką R. Skyrienė vadina lėta, o galimybes Lietuvoje aukštąjį laipsnį įgijusiems užsienio šalių piliečiams čia pradėti karjerą – suvaržytomis.

„Lyg ir viskas veika, bet matom, kad procedūros užtrunka, eilės ambasadose, ne viską gali pasidaryti nuotoliniu būdu (...) Reikėtų laisviau leisti studentams užsieniečiams, kurie baigė mokslus Lietuvoje, pradėti čia dirbti. Šiuo metu galioja taisyklė, kad užsienietis turi gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties rinkos poreikiams. Nereikia, jei užsienietis kreipiasi gyventi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi. Ribojimas dvejus metus nepagrįstas arba mes nepasitikime savo mokslu, kuris parengia tuos užsieniečius studentus. Siunčiama tokia dviprasmiška žinutė, kad valstybė į savo šalyje įgytą išsilavinimą žiūri nepalankiai, nes reikalauja, kad (Lietuvoje mokslus baigęs užsienietis – ELTA) būtų kažkur dirbęs“, – sakė R. Skyrienė.

Jeigu jau atsivežame aukštos kvalifikacijos, tarkime, IT specialistą, sudarykime galimybes ir jo šeimai atvažiuoti.

„Investors‘ Forum“ vadovės teigimu, darbdaviai patys gali pasirinkti, kokios kompetencijos darbuotojų jiems reikia, o aukštojo mokslo diplomas kartais net nėra būtinas. Dėl to, anot R. Skyrienės, reikalingi pokyčiai, kad tinkamus įgūdžius turintys svečių šalių gyventojai galėtų lengviau įrodyti savo kvalifikaciją ir patirtį.

„Iš esmės darbdavys pats žino, ką jis kviečiasi, jei jam tokio specialisto reikia, tai tą kvalifikaciją galėtų pats darbdavys ir įsivertinti“, – mano R. Skyrienė.

Pašnekovė taip pat pažymi, kad į šalį pritraukus aukštos kvalifikacijos darbuotojų, privalu sudaryti galimybę į Lietuvą atvykti ir jų šeimoms. Sąlygas šeimoms, R. Skyrienės, darbdaviai pasirengę suteikti visą reikiamą pagalbą.

„Jeigu jau atsivežame aukštos kvalifikacijos, tarkime, IT specialistą, sudarykime galimybes ir jo šeimai atvažiuoti, ir čia tikrai darbdaviai yra pasirengę ir butus, ir namus nuomoti. Kuomet jaučiamas toks trūkumas darbuotojų, manau, kad iš darbdavių pusės daug tokių socialinių garantijų tikrai turi atsirasti“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Tarp R. Skyrienės vadovaujamos asociacijos vienijamų įmonių labiausiai juntamas įvairių IT specialistų ir inžinerinių specialybių darbuotojų poreikis. Jos teigimu, nors leidimą šių ir kitų aukštos kvalifikacijos profesijų asmenims gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje (ES) suteikianti mėlynoji kortelė Lietuvoje veikia, sistemą galima tobulinti, kadangi čia įsikurti norintiems specialistams tenka ilgai laukti eilėse. Procesą esą palengvintų paslaugų skaitmenizacija.

„Pagrindinė problema iš mūsų pusės – eilės ambasadose. Šitoje eilėje atsiradęs gali tik už kokios savaitės gauti galimybę priduoti dokumentus. Reikėtų galvoti apie tų paslaugų praplėtimą, ypač tose šalyse, kur daugiausia gauna tų dokumentų. Kitas mūsų vienas pagrindinių siūlymų – kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. MIGRIS sistema (Lietuvos migracijos informacinė sistema – ELTA) veikia, ji tikrai veikia su mėlynosios kortelės sistema. Manau, kad ir daugiau kitų paslaugų, ne tik mėlynosios kortelės, galima daugiau kelti į internetinę erdvę“, – „Investors‘ Forum“ požiūrį atskleidė R. Skyrienė.

Leidimą aukštą profesinę kvalifikaciją turintiems ne ES piliečiams gyventi ir dirbti ES suteikia mėlynoji kortelė. Lietuvoje mėlynoji kortelė užsieniečiui suteikiama, jei jo mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje yra ne mažesnis nei 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) popieriuje, jo profesija įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą. Kortelę taip pat gautų asmuo, kurio mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje nėra mažesnis nei 3 VDU neatskaičius mokesčių, arba jis ketina dirbti bent vienais finansiniais metais mažiausiai 1 mln. eurų pelną uždirbusios ir Lietuvoje įsteigtos įmonės vadovu.

Antradienį susitikę Verslo tarybos nariai ir premjerė I. Šimonytė aptarė Lietuvos darbo rinkos problemas, darbuotojų įvežimo iš trečiųjų šalių klausimus. Susitikime, be premjerės ir R. Skyrienės, dalyvavo Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai.

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo 211,2 tūkst. registruotų bedarbių, o laisvų darbo vietų skaičius siekia beveik 65 tūkst.

„Lietuva iš tiesų padarė didžiulę pažangą, ypatingai investicijų pritraukimo srityje (...). Dabar yra pavojinga, kad neliktume užstrigę vidutinių pajamų spąstuose, todėl manau, kad ir toliau turime išlikti labai atsakingi ir siekti kiek galima daugiau investicijų pritraukimui“, – „ECB klauso“ renginyje antradienį sakė ji.

R. Skyrienė pažymėjo, kad investuotojai pasitiki šalies ekonomika.

„Jei pažvelgtume į mūsų narių pasitikėjimą ekonomika, (...) investuotojai tikrai pasitiki Lietuvos ekonomika ir sudarytomis sąlygomis čia investuoti. (...) Nedidelis skaičius mūsų įmonių, 65-ios, pernai sukūrė 20 proc. visų deklaruotų investicijų, tai yra pakankamai dideli skaičiai ir rodo pasitikėjimą mūsų ekonomika“, – tikino ji.

Kalbėdama apie iššūkius, R. Skyrienė išskyrė aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą šalyje bei nepatrauklią migracijos politiką.

„Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriame, apie ką kalbame ne vienus metus, tai laukiame užstrigusios švietimo reformos, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas kažkiek, manau, pristabdo ir investicijų plėtrą.

Be to, jei jau nesugebame tiek parengti savo specialistų, norėtųsi, kad migracijos politika būtų patrauklesnė ir nežeminanti, nes pritraukti talentus ir kovoti dėl jų visame pasaulyje tikrai yra pakankamai sudėtinga“, – pažymėjo ji.

„Prieš 10-metį tai (darbuotojų iš užsienio įdarbinimas – ELTA) apskritai buvo didžiulė problema. Nepaisant to, kad tuo metu buvo tikrai nedaug užsieniečių, kurie atvažiuodavo dirbti į Lietuvą, buvo tikrai labai sudėtinga tai padaryti, jau nekalbant apie šeimos atsivežimą – tuomet turėjai bent dvejus metus pragyventi čia. Buvo daug visokių reguliavimų, kurie netgi, sakyčiau, pažeidė žmogaus teises.

Dabar situacija yra tikrai labai pasikeitusi ir pagerėjusi. Pradedant jau ir pačiu Migracijos departamento darbu: jis tikrai modernėja, atsiranda atitinkamos sistemos. Situacija žymiai geresnė, bet vis dar yra kur pasitempti“, – Eltai teigė R. Skyrienė.

Situacija žymiai geresnė, bet vis dar yra kur pasitempti.

„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė pažymėjo, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduria tiek darbuotojai iš trečiųjų šalių, tiek darbdaviai, norintys juos įdarbinti, yra keliami pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai.

„Mes visada kritikavome reikalavimus dėl kompetencijų ir kvalifikacijų. Juk kitą kartą IT genijai yra nieko nebaigę, tiesiog turi didžiulių praktinių įgūdžių. Tačiau juos sunku įrodyti, jie gali ir neturėti aukštojo mokslo diplomo. Todėl bent jau šiuo atveju, (...) jei apie kompetencijas, kvalifikacijas ir darbo patirtį būtų paliekama spręsti darbdaviui, būtų labai geras žingsnis. Tai yra viena dabartinių didesnių kliūčių, įvardijamų investuotojų“, – tikino ji.

R. Skyrienė taip pat teigė mananti, kad kalbant apie aukštesnės pridėtinės vertės darbuotojų, kuriems mokami didesni atlyginimai, atvežimą į Lietuvą kitų didelių problemų ir kliūčių nekyla.

„Galbūt tik verta paminėti iššūkius, kurie kyla žmonėms, gyvenantiems čia ilgiau ir, tarkime, norintiems tapti nuolatiniais gyventojais. Mano manymu į kai kuriuos reikalavimus, pavyzdžiui, konstitucijos išmanymą ar lietuvių kabos egzamino laikymą, reikėtų pažiūrėti truputį lengviau – jie juk neprašo pilietybės“, – Eltai sakė R. Skyrienė.

Norą lengvinti patekimo į Lietuvą darbo reikalais sąlygas ji įvertino palankiai.

„Ypač tai bus naudinga toms naujos kartos investicijoms, IT bendrovėms ir kitoms, kurios tuos talentus iš trečiųjų šalių atsiveža į Lietuvą. Manau, kad tai tik teigiamai reikia vertinti“, – pridūrė ji.

Paklausta, kokios didžiausios kliūtys, jos manymu, iškyla būtent įmonėms iš trečiųjų šalių, norinčioms perkelti verslą į Lietuvą, R. Skyrienė įvardino kliūtis atidarant sąskaitas banke.

„Manau, kad tos įmonės pirmiausia susiduria su problema atsidaryti banko sąskaitą (...). Problema yra ne tai, kad bankai nenori jų atidaryti, bet susiduriama su saugumo, pinigų plovimo prevencijos reikalavimais, ir tų trečiųjų šalių piliečiams dėl to sudėtingiau atidaryti sąskaitas. Todėl čia dar reikia rasti sprendimų. Manau, kad čia savo žodį turėtų tarti ir Lietuvos bankas“, – sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė ketvirtadienį teigė, kad netrukus bus pateiktos įstatymų pataisos, sudarysiančios galimybes į Lietuvą ateinančioms įmonėms lengviau perkelti darbuotojus bei jų šeimas.

Visi Lietuvoje investuojančių įmonių darbuotojai automatiškai gautų leidimą kartu su savo šeimos nariais laikinai gyventi Lietuvoje, o atskiro leidimo dirbti mūsų šalyje jiems jau nebereikėtų. Šį įstatymų paketą planuojama svarstyti jau Seimo pavasario sesijoje.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eltai teigė, kad MTEP skiriamų išlaidų augimo tendencija Lietuvoje yra džiuginanti, tačiau šalis šiuo rodikliu vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų ES valstybių.

„(Išlaidų, skiriamų MTEP – ELTA) augimo tendencija yra džiuginanti. Visgi Lietuvoje net ir po tokio augimo įmonių, universitetų ir valstybės išlaidos tyrimams ir eksperimentinei plėtrai tesudaro mažą (BVP) dalį, lyginant su pažangiausiomis ES šalimis. Mes pagal šį rodiklį esame vieni paskutiniųjų, tad tikrai yra kur pasistiebti ir į ką lygiuotis“, – teigė ekonomistas, pridurdamas, kad visgi lėšų, skiriamų moksliniams tyrimams, augimas turi būti ir natūralus, o tyrimais sprendžiamos problemos – realios.

Tendencija, jog į mokslinius tyrimus šiuo metu daugiausia investuoja privatus sektorius ir mokslo institucijos, anot ekonomisto, yra sveikintina, o šių segmentų bendradarbiavimas dažniausia atveda prie geriausių rezultatų.

Tai, kad daugiausia investuoja įmonės, o ne valstybė, yra sveikintina tendencija.

„Tai, kad daugiausia investuoja įmonės, o ne valstybė, yra sveikintina tendencija. Būtent mokslo institucijos, universitetai ir privatus sektorius apjungdami jėgas turėtų daugiausia investuoti į tyrimus, jų komercializavimą, pritaikymą gyvenimiškų problemų sprendimui ar vartotojų poreikių tenkinimui. Dažniausiai būtent privataus sektorius įmonės, bendradarbiaudamos su mokslo institucijomis, pasiekia geriausių rezultatų“, – tikino jis.

N. Mačiulis pažymi, kad nors moksliniai tyrimai ne visuomet gali garantuoti konkrečius rezultatus, tai neturėtų sustabdyti nuo investicijų į šią sritį.

„Visi investuodami į eksperimentinius tyrimus puikiai supranta, kad ne visuomet jais yra sprendžiama labai konkreti problema iš anksto žinant, kad tyrimo išvados prives prie problemos sprendimo. Labai dažnai eksperimentiniai tyrimai pareikalauja daug išlaidų, kurios nebūtinai duoda labai konkrečius rezultatus (...). Visgi dažnai kažkokio rezultato negavimas savaime irgi yra rezultatas, nes tai parodo, kad galbūt tam tikroje srityje nebereikia papildomų tyrimų“, – sakė jis.

„Investicijos (į MTEP – ELTA) ne visuomet iš karto duoda grąžą, ir ne visuomet duoda garantuotą grąžą, bet tai nereiškia, kad tam nereikia skirti lėšų. Dažnai tie moksliniai tyrimai, kurie pasiteisina, gali duoti labai netikėtų rezultatų ir labai didelę tiek finansinę grąžą, tiek grąžą visuomenei“, – tikino N. Mačiulis.

Tuo tarpu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad iki šiol įmonės susiduria su sunkumais bandydamos įrodyti, jog atliekamas vienas ar kitas tyrimas yra mokslinis, dėl to dažnai atliekamų mokslinių tyrimų net nedeklaruoja.

Vystydami mokslinius tyrimus galime atrasti ypatingų nišų ir dar labiau padidinti savo konkurencingumą ar sumažinti kaštus.

„Vystydami mokslinius tyrimus galime atrasti ypatingų nišų ir dar labiau padidinti savo konkurencingumą ar sumažinti kaštus. Visgi problema, kuri egzistavo visą laiką – įrodyti, kad tai, jog atliekamas darbas yra mokslo tiriamasis darbas yra pakankamai sudėtinga ir labai dažnai įmonės tiesiog nedeklaruoja, kad jos vykdo mokslo tiriamąjį darbą. Lietuvoje iš tiesų labai palanki finansinė terpė moksliniams tyrimams atlikti, (...) gaunama labai palanki pelno mokesčio lengvata“, – teigė ji.

Vertindama, ar dabartinis Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas prisidėtų prie MTEP segmento vystymo, R. Skyrienė teigė plane apskritai pasigedusi platesnių galimybių verslui.

„(DNR plane matyti – ELTA) daugiau valstybės sektoriaus projektų, įžvelgiu mažiau galimybių verslui. Todėl truputį neramu, norėtųsi, kad arba verslas būtų aktyvesnis, arba valstybė neskubėtų ir normaliai parengtų kryptis, kuriose tikrai būtų galima sulaukti proveržio ir būtų sukuriama kuo didesnė grįžtamoji vertė“, – Eltai sakė ji.

R. Skyrienė pažymėjo, kad sektoriai, į kuriuos vertėtų investuoti yra biotechnologijos, inžinerija bei atsinaujinanti energetika.

„Bandėme panagrinėti, kokie sektoriai galėtų būti patys tinkamiausi ir išskyrėme keletą patraukliausių. Visų pirma – biotechnologijos: jos ir atsiperka, ir sukuria didelę vertę. Nors pats sektorius nėra didelis, bet valstybės ambicijos didelės –  šiame sektoriuje siekiama sugeneruoti net iki 5 mlrd. eurų.

Kitas sektorius – inžinerinė pramonė. Ji jau seniai aptariama kaip perspektyvi ir Lietuvoje puikiai išvystyta, tačiau norisi didesnės pridedamosios vertės ir aukštesnio lygio. Taip pat atsinaujinančios energetikos potencialas dabar yra didžiulis“, – Eltai sakė ji.

R. Skyrienė taip pat pridūrė, kad MTEP idealiu atveju turėtų būti skiriami bent 3 proc. nuo BVP, tačiau pažymėjo, kad „tai yra didžiuliai pinigai, tad nežinia, kada mes tai pasieksime“.

MTEP darbams buvo skirta 483,9 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys. MTEP išlaidos, palyginti su 2018 metais, padidėjo 13,5 proc.

Remiantis išankstiniais BVP duomenimis, bendrosios Lietuvos išlaidos MTEP sudarė 1 proc. BVP (2018 metais – 0,94 proc.).

2019 metų daugiausia išlaidų patyrė verslo įmonių sektorius – 208,5 mln. eurų arba 43 proc. visų MTEP išlaidų, aukštojo mokslo sektorius – 176,8 mln. eurų (36,5 proc.) ir valdžios sektorius – 99 mln. eurų (20,5 proc.).

„Gerai, kad nereikės priminėti drastiškų sprendimų, nes ekonominis pakilimas sudarė galimybes turėti tam tikrų rezervų. Jų valdymo kadencijos metu teks kovoti su išaugusiu biudžeto deficitu jį drastiškai mažinant, reiškia, reikės atsisakyti kai kurių išlaidų, kurios galbūt būtinos“, – BNS sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, švietimas ir sveikatos apsauga – pagrindinės sritys, kuriose tikimasi pokyčių.

„Daugelį metų investuotojai pasisako apie tai, kad pirmoje vietoje yra švietimas ir kad reikia priimti sprendimus dėl švietimo reformos. (...) Kitas sektorius – sveikatos apsaugos, kuris ir dabar kankinamas viruso, nežinau, ar labai greitai reformuosis, nes sunku priimti sprendimus, kai tiek ligonių guli lovose ir kovoja su virusu“, – teigė R. Skyrienė.

Ji tikisi, jog investicijų pritraukimas išliks valdžios prioritetu, daugės gerai apmokamų darbo vietų.

Seimo rinkimus laimėjo pastarąsias dvi kadencijas opozicijoje buvę konservatoriai, kurie valdančiąją koaliciją burs su dviem liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Rūta Skyrienė, komentuodama Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą įtarus neteisėtu poveikiu teisėkūrai sakė, kad tai turės neigiamos įtakos verslo ir lobistinėms organizacijoms.

R. Skyrienė sakė kol kas ne visai suprantanti, už ką buvo suimti V. Sutkus ir M. Zalatorius.

„Mano pirma reakcija buvo, kad baisu. Nesinori tikėti. Klausiau ir spaudos konferenciją, jie negali visko atskleisti, bet kol kas ir nelabai galiu suprasti, už ką areštavo. Vienintelis įkaltis nebent yra tas, kad yra didelė suma ir nepaaiškinta, iš kur ji gauta“, – BNS sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, lobizmo taisyklės ir ribos tarp teisėtos ir neteisėtos lobistinės veiklos nubrėžtos neaiškiai ir nelogiškai.

„Tarkime, jeigu tave pakvietė į Seimo komiteto posėdį asmeniškai, tai viskas kaip ir gerai. Bet jeigu tavęs asmeniškai nepakvietė, yra tikimybė, kad jeigu kažkas paskųs, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gali pasakyti, kad jūs darėte neteisėtą lobizmą, ypač jeigu jūs nesate registruotas lobistas“, – sakė investuotojų atstovė.

Pasak jos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taisyklės numato, kad dalyvavimas įrašomuose ir viešai skelbiamuose renginiuose, tarkime, parlamento komitetų posėdžiuose, negali būti traktuojamas kaip neteisėta lobistinė veikla.

„Tai yra viešas, įrašytas renginys, be to, komitetų posėdžiai yra atviri. Matai komitetų posėdyje tau įdomų klausimą, prašaisi leidimo ir tave įleidžia. Kokią tu gali padaryti neteisėtą lobistinę veiklą, jei atėjai į viešą renginį?“ – klausė R. Skyrienė.

Ji prisiminė atvejį, kai „Investuotojų forumo“ atstovas buvo nubaustas už dalyvavimą Seimo komiteto posėdyje, nes nebuvo registruotas lobistu.

„Buvo nubaustas mūsų žmogus, dalyvavęs komiteto posėdyje, su mūsų teiktomis pastabomis, tiesa, jis nebuvo registruotas lobistu. Tiesiog buvo vasaros laikas ir aš pati negalėjau dalyvauti“, – pasakojo R. Skyrienė.

VTEK viešai skelbiamame lobistų sąraše nei V. Sutkaus, nei M. Zalatoriaus nėra.

Pasak R. Skyrienės, V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas turės „aiškiai neigiamą įtaką“ verslo ir lobistinėms organizacijoms.

„Pirmiausia dėl to, kad dialogas apskritai su politikais, valstybės tarnautojais bus su reputaciniu šešėliu visiems. Ir taip valdininkai kartais bijo priimti sprendimus, ką matome ir su lėtu paramos įsisavinimu, dėl to, kad bijo suklysti, būti įtarti negeru veiksmu ar panašiai“, – sakė R. Skyrienė.

„Dabar gali būti dar sunkiau, žmonės bus dar labiau įsitempę. Bendradarbiavimas su Vyriausybės institucijomis gali tapti dar sudėtingesnis. Dabar reikia visiems įrodyti, kad dirbame sąžiningai ir bandyti atstatyti reputaciją“, – pridūrė ji.

M. Zalatorius ir V. Sutkus antradienį sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį teigė, kad kyla pagrįstų klausimų, jog žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui, dėl M. Zalatoriaus ir V. Sutkaus veiksmų galėjo padidėti mokestinė našta gyventojams.

Politinėje darbotvarkėje staiga nebelieka vietos civilizuotoms diskusijoms ir solidiems, pagrįstiems bei pamatuotiems sprendimams, nes visos pajėgos metamos politikų įvaizdžiui formuoti ir rinkėjams įsiteikti.

Terminas puikiai tinka apibūdinti tam, ką pastaruoju metu stebime Lietuvoje. „Paikas sezonas“ – geriau ir nepasakysi. Juk niekaip kitaip neišeina pavadinti daugelio iniciatyvų „taisyti“ įstatymus, ypač – susijusių su mokesčiais.

Kai kurios iš jų galėtų kelti ironišką šypseną, jei tik nebūtų pavojingos. Pavyzdžiui, originalus precedentas kitų metų valstybės biudžeto pajamas planuoti įtraukiant naujus mokesčius, kurie dar net nėra patvirtinti įstatymais. Ar Vyriausybė turi „Planą B“? Ką valstybė ketina daryti, jei – o tai visiškai tikėtina rinkimams artėjant, –  parlamentarai pritars ne visiems mokesčiams? Ir ko investicijas bei veiklą Lietuvoje planuojantys verslininkai gali tikėtis iš valstybės, kurioje tikimybė, kad mokestinė aplinka išliks stabili bent pusmetį, yra tokia pati kaip kad bobų vasara tęsis iki Kalėdų?

Ką tik įgyvendinus gana plačią mokesčių reformą, atrodytų, būtų išmintinga luktelėti ir atidžiai pasižiūrėti. Kas veikia ir kas ne. Kokias pamokas išmokome, ką dar galima tobulinti, kad mokesčių sistema taptų aiškesnė, teisingesnė. Galų gale, leisti bendrovėms „apšilti kojas“ mokesčiams pasikeitus ir bent porą metų planuoti veiklą, pajamas ir išlaidas nesibaiminant staigių pokyčių.

Čia būtina atkreipti dėmesį: Lietuvoje veikiančių, čia darbo vietas kuriančių užsienio kapitalo įmonių vadovai ne vienerius metus pabrėžia, kad politinio stabilumo trūkumas ir valdžios sprendimų permainingumas yra vienas karčiausių deguto šaukštų Lietuvos investicinio patrauklumo medaus statinėje. Bet nerimą kelia ne tik chaotiškas įstatymų leidėjų elgesys. Jį būtų galima bent iš dalies pateisinti, jeigu siūlomi pakeitimai iš tiesų padėtų siekti tikslų, kuriuos deklaruoja iniciatyvų autoriai.

Deja, daugeliu atvejų įstatymų pakeitimo efektas gali būti visiškai priešingas. Pavyzdžiui, automobilių taršos mokestis. Jį turėtų mokėti visi teršiantys, o ne įsigyjantys naujus, netaršius automobilius asmenys. Tačiau dabartiniu įstatymo projektu mokestis siejamas būtent su automobilio įsigijimu. Projekte daug neaiškumų: ar nereikės taršos mokesčio mokėti kaskart, kai tik pasikeis automobilio valdytojas? Ar nekils pareiga mokesčio mokėti lizingo bendrovėms, kurios nominaliai taps automobilių savininkėms? Žvelgiant į siūlomus pakeitimus klausimų kyla daugiau nei atsakymų ir susidaro įspūdis, kad įstatymas neskatins įsigyti naujų, netaršių, transporto priemonių, bet priešingai – kuo ilgiau naudoti senąsias.

„Investuotojų forumas“ nuosekliai rėmė siekius mokestinėmis priemonėmis skatinti šalies automobilių parko atnaujinimą ir įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Bet žodis „visuotinis“ reiškia, kad išimtys, pavyzdžiui, lengvatos žemės ūkiui, neturėtų būti taikomos.

Apskritai, dosnumas ūkininkams kartais tiesiog skatina gūžčioti pečiais. Štai siūlymas žemės ūkiui taikyti 81 euro tūkstančiui litrų tarifą dyzelinui, o visiems kitiems vartotojams puspenkto karto didesnį, 372 eurų tarifą. Kodėl? Juk ne tik žemės ūkyje kuras yra būtinas elementas veiklai. O kaip transporto ir logistikos bendrovės? Prekybininkai? Gamintojai? Juk žemės ūkis tuo ilgiau liks nekonkurencingas, kuo labiau bus neskaidriai subsidijuojamas įvairiomis lengvatomis. Jau nekalbant apie viešą paslaptį, kad dalis ūkininkams skirto dyzelino „išgaruoja“ šešėlinėje rinkoje.

Planuojant valstybės pajamas ir išlaidas sveika nepamiršti, kad didesni mokesčių tarifai toli gražu ne visuomet lygu didesnėms pajamoms. Tai itin pasakytina apie akcizus – ne tik kurui, bet ir alkoholiui bei tabakui. Lietuvoje akcizai šiems gaminiams keliami taip, tarsi iki artimiausios sienos (ir gerokai pigesnių prekių) būtų tūkstančiai, o ne daugiausiai pusantro šimto kilometrų. Tik atlikus išsamią Lenkijos ir Latvijos taikomų akcizų analizę reikėtų priimti sprendimus dėl tarifų Lietuvoje.

Taip pat labai svarbus nuoseklumas. Pavyzdžiui, dabartiniame Akcizų įstatyme nustatytas trejų metų laikotarpis, kuriuo laipsniškai planuojama didinti akcizus kaitinamajam tabakui, tačiau staiga siūloma akcizą didinti ženkliai daugiau. Viena vertus, tokia nenuspėjama teisėkūros praktika yra ydinga. Antra, verslas planuoja veiklą keliems metams į priekį. Trečia, akcizų surinkimas būna geresnis, kai didėjimas laipsniškas, o ne drastiškas.

Įdomybės čia nesibaigia. Siūloma didinti mokesčių naštą bankams, nesirūpinant, kokį poveikį tai turės jų paslaugoms, įkainiams, o tuo pačiu – visam šalies ūkiui. Diskutuojama apie prekybos centrų apyvartos mokestį, kuris dubliuotų PVM ir didintų maisto produktų kainas. Tokios iniciatyvos atrodo dar keisčiau atsimenant, kad dar kad prieš metus Vyriausybė kvietė į Lietuvą naujus bankus ir prekybos centrus. O šiandien siūlomais sprendimais mūsų nedidelę rinką siekiama padaryti dar mažiau patrauklią.

Stebina ir siekis kelti gyventojų pajamų mokesti Sodros „lubas“ viršijančioms pajamoms. Juk taip taptume labiausiai iš darbo santykių gaunamas pajamas apmokestinančia valstybe regione. Tarsi aukštos kvalifikacijos specialistų nebūtų galima pasisamdyti Latvijoje ar Estijoje.

Neabejojame, kad priešrinkiminiam paikam sezonui įsibėgėjant išgirsime dar ne vieną prieštaringą pasiūlymą. Deja, kaip tik tada, kai jų reikėtų kuo mažiau: garsėjant įspėjimams apie pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą ir gresiančią dar vieną krizę, mūsų valstybei kaip niekad būtinas stabilumas ir atsakingi, kruopščiai pasverti sprendimai.

„Naujajam šalies vadovui norėtųsi palinkėti pagarbos ir tolerancijos visoms nuomonėms bei principingumo. Mes tikimės darnaus valdžios, privataus ir finansų sektoriaus dialogo, ypač tikimės prezidento lyderystės telkiant mus visus bendriems tikslams, kurie siektų toliau nei vieną politinį sezoną ar vieną kadenciją. Saugi, demokratiška ir klestinti valstybė yra visų mūsų tikslas“, – BNS sakė M. Zalatorius.

Jis pabrėžė, kad G. Nausėdos ramybė ir išlaikytas būdas suteikia puikias galimybes bendram tikslui telkti šalį, įskaitant ir pastaruoju metu neretai ignoruotą verslą.

„Jei mes žiūrėtume į šalį kaip gyvą organizmą, būtent finansų sektorius ir verslas yra jo kraujotaka. Ignoruojant ar demonizuojant tokią svarbią šalies dedamąją, būtų sunku pasiekti gerovės valstybę. Manau, kad noras ir pasiryžimas to siekti iš G. Nausėdos pusės bus (...) Šiaip ar taip, jis viešajame gyvenime yra jau dvidešimt metų ir tikrai suvokia politinius procesus, nors viešumoje ši jo savybė kartais ir labai nuvertinama“, – tvirtino M. Zalatorius.

Jo teigimu, aktyvesnio G. Nausėdos vaidmens tikimasi rudenį, kai bus rengiamas ir priimamas 2020 metų biudžeto projektas.

„Manau, kad darbas su biudžetu bus labai įdomus, čia labai svarbus bus ir parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto vaidmuo (...). Ko tikrai tikiuosi, kad nebus aklai pritariama kažkokiems siūlymams dėl biudžeto projekto, o dėl visų jų bus diskutuojama iš esmės ir naujasis šalies vadovas toje diskusijose aktyviai dalyvaus“, – teigė M. Zalatorius.

„G. Nausėda gali būti tuo žmogumi, kuris paskatins diskusijas biudžeto klausimais iš esmės. Ar jis tai darys, čia jau klausimas ne man“, – pridūrė jis.

Nepriklausomas kandidatas G. Nausėda sekmadienį laimėjo prezidento rinkimus, antrajame ture įveikęs konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę. Naujasis prezidentas pradės eiti pareigas po inauguracijos liepos 12-ąją.

Prieš kandidatuodamas į prezidento postą, G. Nausėda beveik du dešimtmečius dirbo SEB banke, iš jų dešimtmetį – banko prezidento patarėju ir vyriausiuoju ekonomistu. Pernai rugsėjį G. Nausėda paliko banką.

Iki 200-ųjų sausio jis buvo Lietuvos banko valdybos narys ir Banko pinigų politikos departamento direktorius.

R. Skyrienė: iš G. Nausėdos lauktume atvirumo diskusijoms

Asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikisi, kad išrinktasis šalies vadovas bus atviras dialogui su visais verslo atstovais.

„Natūralu, kad atstovaudama investuotojams, tikiuosi, jog prezidentas bus atviras diskusijoms su visomis interesų grupėmis, tarp jų, ir su investuotojais ir verslo atstovais. (...) Labai laukiu to bendradarbiavimo ir žiūriu į priekį labai viltingai“, – BNS pirmadienį sakė R. Skyrienė.

Ji teigė esanti įsitikinusi, jog G. Nausėdos buvęs darbas komerciniame banke netaps kliūtimi ateityje svarstant geresnį verslo reguliavimą, įskaitant ir bankų reguliavimą. R. Skyrienė viliasi, kad ir dalis žiniasklaidos bei politikų tai supras ir neprikiš G. Nausėdai tariamo šališkumo.

„Dabar daug kas – ir jūsų kolegos – pasako, kad jis neva atstovauja bankams ir jiems atstovaus, tai aš galiu garantuoti, kad jis neatstovaus bankams (...). Jis nebuvo banko savininkas, jis buvo banko analitikas, (banko – BNS) prezidento patarėjas. Todėl aš nemanau, kad darbas banke jam yra kliuvinys (...). Jau rinkimų kampanijoje pastebėjau: „jis atstovauja, jis oligarchas“. Na, koks jis oligarchas?“, – sakė R. Skyrienė.

„Investuotojų forumo“ vadovė mano, kad ekonominis išsilavinimas G. Nausėdai – kaip ir kadenciją baigiančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei – yra privalumas.

„Manau, kad tiek prezidentės D. Grybauskaitės atveju, – kuri irgi vis dėlto turėjo ekonominį išsilavinimą kartu su diplomatine patirtimi, – manau, kad kiekvienam prezidentui tai, kad jis išmano ekonominius procesus ir ekonomiką, yra didelis pliusas. Kaip sakau, niekas „nekabins makaronų“, nes jisai pats puikiai supranta naudą reformų ir bet kokių kitų sprendimų, todėl tai yra didelis pliusas prezidentui“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Vertindama G. Nausėdos stiprybes ir rizikas ateinant į aukščiausią šalies vadovo postą, R. Skyrienė įvardijo jo diplomatiškumą, mandagumą. Tiesa, pasak jos, tai gali pakišti koją.

„Žinant G. Nausėdą kaip mandagų žmogų (...) jis ieškos kompromisų ir bendraus su žmonėmis. Bet tuo pačiu tai gali būti tam tikras rizikos veiksnys: kuriuos reikėtų atstumti – neišeis mandagiai jų atstumti. Bet manau, kad diplomatinis ir mandagus tonas yra gera G. Nausėdos savybė“, – sakė R. Skyrienė.

Komentuodama būsimą išrinktojo prezidento komandą, ji pabrėžė, kad joje svarbiausia turėtų būti kompetencija.

„Man sunku prognozuoti. Gal daugiau pasakyčiau, kaip įsivaizduočiau prezidento komandą. Manau, kad prezidentas neturėtų baidytis tikrų profesionalų, autoritetų įvairiose srityse, todėl, kad pritarėjų galima turėti labai greitai, taip vadinamų yes-man'ų. Bet norėtųsi, kad prezidentas turėtų patarimus iš tikrai žmonių su didele kompetencija vienoje ar kitoje srityje“, – argumentavo R. Skyrienė.

„Manau, kad kompetencija ir žmogiškas patrauklumas, abu charizmatiški žmonės – daug tokių faktorių (...). Abu ekonomistai – tai gal rodo, kad žmonės pradėjo galvoti, jog tie kandidatai, kurie supranta ekonomiką, bus naudingi šalies vystymuisi. Pirma mintis tokia. Nėra jie visai technokratai – abi žinomos asmenybės, abu įdomūs žmonės ir, man atrodo, kad jie gaudosi ne tik ekonomikoje“, – BNS pirmadienį sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, trečią vietą užėmusiam premjerui Sauliui Skverneliui galėjo sukliudyti tai, kad jis valdančiųjų kandidatas.

Abu ekonomistai – tai gal rodo, kad žmonės pradėjo galvoti, jog tie kandidatai, kurie supranta ekonomiką, bus naudingi šalies vystymuisi.

„Kompetencijos S. Skverneliui visiškai netrūko ir visuose debatuose tikrai atrodė labai gerai, gerai pasiruošęs, žinantis, apie ką kalba. Jam gal minusas tai, kad jis valdančioje daugumoje. Nes žmonės labai dažnai balsuoja ne tik už, bet ir prieš – kažkas nepatiko ir tas balsas atsisuka prieš. Tai taip, kompetencijų užteko ir kitiems kandidatams, gal jie tokių kompetencijų, kaip I. Šimonytė ar G. Nausėda, ir neturėjo“, – sakė „Investors' Forum“ vadovė.

Į klausimą, kam labiau pakenkė valdančiųjų pradėtas tyrimas dėl 2009-2010 metų krizės bei galimo bankų vaidmens joje, R. Skyrienė teigė, kad nuo jo galbūt labiau nukentėjo būtent tyrimo iniciatoriai.

„Atrodo, kad pakenkė (iniciatoriams – BNS). Todėl, kad iškrapštyti daugiau nei dešimties metų senumo faktus, juos pateikti kaip pačiam patinka, iškraipyti situaciją, kokia ji buvo, – manau, kad žmonės Lietuvoje nėra kvaili ir jie suprato, kad šita korta buvo ištraukta siekiant pagelbėti rinkimuose savo kandidatui“, – teigė R. Skyrienė.

Ji neprognozavo, kaip galėtų keistis vadovavimo valstybei stilius, prezidentu tapus G. Nausėdai ar I. Šimonytei.

„Nematau nieko blogo, jeigu išliks kažkiek Dalios Grybauskaitės (stilius – BNS), nes man patinka rimti ir savimi pasitikintys ir žinantys, ko nori prezidentai, bet manau, kad keisis, – vis dėlto tai skirtingi žmones. (...) Jie tokių artimesnių sąlyčio taškų su prezidente gal ir nėra turėję. Gal kažkiek I. Šimonytė, nes ji dirbo kartu su D. Grybauskaite Finansų ministerijoje“, – sakė R. Skyrienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstiniais duomenimis, opozicinių konservatorių iškelta kandidatė I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų, už G. Nausėdą balsavo 30,95 proc., už S. Skvernelį – 19,72 proc. rinkėjų.

Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.