„Pirmasis ir svarbiausias dalykas yra rutina. Dalis tėvų susiduria su iššūkiais ją kurdami dažniausiai dėl to, kad patys gyvena greitus, rūpesčių ir atsakomybių kupinus gyvenimus, kuriuose ramybei lieka itin mažai laiko. Tačiau kaip suaugusiems, taip ir vaikams ramiai užmigti ir kokybiškai ilsėtis labiausiai padeda reguliarios, iš anksto suplanuotos ir pažįstamos procedūros“, – teigia pirmąjį lopšelį kūdikiams nuo aštuonių mėnesių įkūrusi ugdymo specialistė.

I. Jagminienė pataria visų pirma susikurti itin lengvai įsimenamą ir reguliariai atkartojamą ruošimosi miegui ritualą. Jis kasdien turi prasidėti tomis pačiomis valandomis, taip mažylis netruks įprasti prie miego ritmo ir prie jo prisitaikys.

Ruošimosi miegui ritualas padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir pasiruošti poilsiui. Tai, ekspertės teigimu, gali būti lengvas nugaros masažas, vonelė, raminančiu balsu skaitoma pasaka ar tėvų niūniuojama atpažįstama melodija.

„Įpratę prie reguliaraus miego grafiko ir raminančių pasiruošimo miegui procedūrų, mažyliai užmiega be neigiamų emocijų“, – sako I. Jagminienė.

Antras labai svarbus aspektas, pasak specialistės, yra aplinka, kurioje kūdikis migdomas.

Įpratę prie reguliaraus miego grafiko ir raminančių pasiruošimo miegui procedūrų, mažyliai užmiega be neigiamų emocijų.

„Tikriausiai daugeliui savaime suprantama, kad migdant kūdikį aplink turi būti tylu, tačiau svarbu ne tik tai. Be to, tyla ramina ne visus kūdikius. Kaip ir daliai suaugusiųjų, taip ir mažyliams miegoti gali būti ramiau fone girdint tylų vadinamąjį „baltąjį triukšmą“: ramius gamtos, natūralios aplinkos garsus. Taip pat tie vaikai, kurie įpranta užmigti girdėdami mamą ar tėtį niūniuojant, gali miegoti ramiau fone labai tyliai skambant raminančiai muzikai. Šie aspektai priklauso nuo to, kokias asociacijas su miegu vaikui sukursite, todėl jas kurti reikėtų labai sąmoningai jau nuo pirmųjų naujagimio dienų“, – teigia ugdymo ekspertė.

Pasak jos, svarbūs ir kiti aplinkos aspektai, tokie kaip šviesa ar temperatūra. Labai svarbu, kad erdvė, kurioje migdomas vaikas, būtų kiek užtamsinta, pridengta nuo tiesioginės saulės šviesos, o temperatūra – optimali. Čia itin didelį vaidmenį atlieka kūdikio apranga: dažnai norisi apklostyti vaiką itin šiltai, bet, kaip ir mes, jausdamasis nepatogiai ir pernelyg sušilęs, jis miegos prasčiau ir pabus greičiau.

„Kai mažylis jaučiasi ramus ir saugus, gali nutikti taip, kad jis ims ir pasimigdys pats. Tai – itin rekomenduotina ir tėvus gelbstinti praktika. Jei mažylį nuraminsite jam įprastomis, su miegu aiškią asociaciją turinčiomis veiklomis ir į lovelę ar vežimą įkelsite dar prieš imdamiesi migdyti, kūdikis ims mokytis užsnūsti pats. Tam labai svarbu apsupti vaiką raminančiais ir pažįstamais kvapais, garsais ir daiktais: mėgstamu žaisliuku ar apklotėliu“, – sako ugdymo ekspertė.

Jos teigimu, išmokę užmigti patys, vaikai miega geriau, o tėvams padovanoja daugiau ramybės minučių.

„Labai svarbu stebėti įpročius, kuriuos sukuriame vaikui, nes jie akimirksniu tampa jiems būtinais saugaus ir ramaus miego atributais, o mums – būdais mažylį užmigdyti greičiau ir ramiau. Tačiau kūdikiui augant lygiai taip pat svarbu ir pamažu skatinti jį užmigti patį. Vis po truputį mažindami savo vaidmenį šioje procedūroje, ilgainiui įpratinsite vaiką užmigti ir kokybiškai ilsėtis savarankiškai“, – teigia I. Jagminienė.

Smegenims reikia pastovumo

Psichologės Lauros Rimkutės teigimu, daugybė žmonių nusistovėjusią savo gyvenimo rutiną nepelnytai piešia negatyviomis spalvomis.

„Dažnai girdime sakant: atsibodo kasdienybės rutina, noriu įvairovės, noriu visko kitaip, noriu, kad diena būtų kitokia. Tarsi ta rutina – kažkoks priešas, mūsų laimės vagis, – sako psichologė. – Iš tiesų rutina yra mūsų laimės arba geros savijautos pamatas. Mūsų smegenys jaučiasi gerai, kai gyvenime yra stabilumas, pastovumas ir nuspėjamumas. Kitaip sakant, joms patinka rutina, nes tada viskas aišku, viskas žinoma, mažai pavojų, grėsmių. Tada mūsų smegenys yra komforto būsenos.“

Anot L. Rimkutės, psichologai apie rutinos svarbą gyvenime pradėjo ypač daug kalbėti nuo karo Ukrainoje pradžios, kai dauguma susidūrėme su nežinomybe, kas bus toliau, kaip reikės gyventi, nerimas smarkiai paveikė mūsų emocinę, psichikos sveikatą.

„Pirmas dalykas, kurį norėjosi perteikti, – žmonės, jūs galite padėti sau susikurdami kažkokią rutiną, kuri suteikia stabilumo jausmą“, – sako specialistė.

Pašnekovės teigimu, žiūrint iš psichologinės pusės, turėti gerą, sveiką rutiną su gerais įpročiais – pati didžiausia dovana, kokią žmogus gali pasidovanoti.

Tačiau, kai ateina atostogos, dažnas nori įprastą rutiną sugriauti, kad tos dienos būtų kitokios, o tai mums labai daug kainuoja: išsiderina įprasta tvarka, nes išvedame save iš rikiuotės, taip pat ir fiziologiškai, nes gyvenimas išsibalansuoja. Jei mūsų smegenims iki šiol buvo aišku, ką daryti dabar, o ką – toliau, tai viso to aiškumo nelieka.

„Tarkime, kai vaikas eina į mokyklą, viskas aišku: ryte atsikėlė, turi papusryčiauti, apsirengti, nusiprausti, keliauti į pamokas, būrelius, atlikti namų darbus – viskas sudėliota. Per atostogas tos įprastos rutinos nelieka ir kyla daug klausimų: ką dabar veikti, kaip turėčiau leisti dieną? Kartais to malonumo jausmo, kad dabar turiu tiek daug laisvo laiko, rezultatas toks, kad praėjo diena ir net nežinau, ką padariau, kaip praleidau tą dieną, kas joje buvo prasmingo. Atrodo, galėjau daryti bet ką, bet nieko prasmingo nenuveikiau. Nors ta diena buvo kitokia, nebūtinai ji buvo džiuginanti“, – sako L. Rimkutė.

Laura Rimkutė / Asmeninio archyvo nuotr.

Miego ritmas ypač svarbus

Negana to, anot psichologės, kai griauname savo rutiną, sugriauname ir fiziologinius procesus. Vienas, kuris yra mums gyvybiškai svarbus, – miego ritmas. Daugybė tyrimų patvirtino, kad kokybiškam poilsiui reikalingas vienodumas, tas pats ritmas, kad smegenys suprastų, kada gaminti melatoniną – miego hormoną.

„Pirma kokybiško miego sąlyga – turėti miego režimą: tuo pačiu metu kiekvieną dieną eiti miegoti ir tuo pačiu metu keltis, – sako specialistė. – Atėjus atostogoms, kai užvaldo mintis, kad viskas, šiandien tos miego rutinos galiu nesilaikyti, nes rytoj laisva diena, sugriauname mūsų fiziologinį mechanizmą.“

Anot L. Rimkutės, vaikų fiziologija yra stipresnė, tad sugriūna ne taip greitai. Turbūt visi, auginantys mažus vaikus, yra pastebėję – net jeigu vaikas nuėjo vieną vakarą miegoti vėliau negu įprastai, jis dar kurį laiką tikrai atsikels tuo pačiu metu, kaip visada, nes jo biologinis laikrodis dar labai gerai veikia. Tačiau jeigu kiekvieną dieną atostogų metu einama miegoti vėliau, tai sutrinka ir suaugusiųjų, ir vaikų miego ritmas. Tada jau kyla iššūkių dėl poilsio ir tai neigiamai veikia mūsų nuotaiką, kognityvines funkcijas, bendrą savijautą.

Žinutė, kurią psichologė nori akcentuoti: kad ir kaip atrodytų keista, atostogų metu reikia stengtis kiek įmanoma išlaikyti įprastą ėjimo miegoti ir kėlimosi ritualą.

„Žinoma, jeigu dėl gausybės darbų ar lėkimo prieššventiniu laikotarpiu jums trūko miego, smegenys norės tai kompensuoti, pamiegoti keletą dienų ilgiau. Galima sau tai leisti, tik svarbu iš vakaro atsigulti laiku, nenaktinėti iki paryčių galvojant, kad vėliau atsigriebsiu ar išsimiegosiu. Norint gerai jaustis, po atostogų sklandžiai sugrįžti prie įprasto gyvenimo, tai padaryti žymiai lengviau, jeigu miego ritmas nepakitęs“, – sako L. Rimkutė.

Tarsi ta rutina – kažkoks priešas, mūsų laimės vagis. Iš tiesų rutina yra mūsų laimės arba geros savijautos pamatas.

Ne viskas – aukštyn kojomis

Psichologės teigimu, natūralu, kad per atostogas norisi kažką veikti kitaip. Tačiau dėl to nebūtina versti viso įprasto gyvenimo aukštyn kojomis – natūraliai viskas bus kitaip jau vien dėl to, kad turime laisvų dienų, nereikia eiti į darbą. Vadinasi, kasdien turime papildomas aštuonias valandas laiko, kuris staiga atitenka mums. Čia kyla klausimas: kaip tą laiką leisti?

„Iš esmės kiekvienas žmogus turėtų permąstyti, kas yra jo kertiniai elementai, kasdieniai ritualai, kurie lemia jo gerą savijautą ir kurių jis nenori atsisakyti net tada, kai dieną leidžia kitaip, – sako L. Rimkutė. – Taip, mes laisvi planuoti sau pramogas, pasilepinimo procedūras, bendravimą su artimaisiais. Gali atsirasti užsiėmimų, kuriems paprastai pritrūkstame laiko, bet svarbu išlaikyti ir rutinos pojūtį. Tai įmanoma, jeigu ir per atostogas tęsiame rūpinimosi savimi ritualus. Tai gali būti laikas, skiriamas savirefleksijai: vieni mėgsta ryte, gerdami kavą ar arbatą, 10–15 minučių apmąstyti savo būsimą dieną, kiti užsiima dėkingumo praktikomis, dar kiti 20 minučių skiria mokymuisi, paskaitų klausymuisi ar skaitymui. Noriu pasakyti, kad tie rūpinimosi savimi psichologine prasme komponentai, kurie man yra prasmingi, kaip, pavyzdžiui, paprasčiausias įprotis valytis dantis kiekvieną rytą ir vakarą, net ir per atostogas turėtų likti mūsų gyvenime.“

Rutinos pojūtį smegenims ar organizmui padeda pajusti būtent tai, kad tiesiog tęsiame tuos dalykus, kurie mūsų gyvenime susiklostė kaip įpročiai, nepamirštame jų atostogų metu. Kažkam tai yra sportas, kažkam – joga arba ėjimas į treniruoklių salę. Kiekvienas dažniausiai yra suradęs savo formą. Tiesiog svarbu nemesti to, nes daugybė žmonių yra patyrę, kad, per atostogas atsisakius įprastos veiklos, paskui sunku vėl prie jos sugrįžti. Ilgai kuriame kažką pozityvaus, o atostogų metu imame ir sugadiname visą įdirbį.

Neapsikraukite planais

Tačiau didžiąją laiko dalį per atostogas, anot psichologės, galime leisti kitaip – tam ir yra atostogos. Jų metu turime galimybę pasipildyti gerųjų hormonų, kurie palaiko mūsų gerą savijautą, gerą nuotaiką ir leidžia mums jaustis gerai.

„Turime du pasirinkimus, – sako L. Rimkutė. – Gerą savijautą kasdienybėje dažnai esame linkę palaikyti nesveikais būdais: valgydami daugiau saldumynų, nesveiko maisto, kažkas parūkydamas, kažkas alkoholio pavartodamas, kažkas internete naršydamas. Atostogos yra tas metas, kai savo vidinį energijos resursą, kuris vėliau leis būti atsparesniam, galime pasipildyti sveikai. Tam turime daugybę įvairių būdų: sportas, pasivaikščiojimai gamtoje, joga, meditacija, malda, šokiai, dainavimas, maloni veikla, kuriai vis nerandame laiko, galbūt mezgimas arba knyga, kuri teikia malonumą. Galbūt pasimatymas su seniai matytais bičiuliais, su kuriais susitikti vis neturėjote laiko. Kitaip sakant, visa tai, kas daro mane laimingą ir man nekenkia.“

Pašnekovės teigimu, yra dar viena problema – labai didelė pagunda per atostogas susiplanuoti tiek dalykų, kad po atostogų galime jaustis dar labiau pavargę ir vėl reikia atostogų. Tad nereikėtų perkrauti savo laiko įvairiais planais ir veiklomis, palikti jo tiesiog sau, kai nėra jokio plano, galite leisti sau daryti ką norite. Atsikėliau, atlikau savo ryto praktikas ir tada nusprendžiu, kaip šiandien būtų malonu leisti laiką.

Svarbu ir vaikams

Dar vienas amžinas tėvų galvos skausmas per atostogas: ar reikia vaikams liepti mokytis?

L. Rimkutė teigia nematanti nieko blogo, jeigu vaikams atostogų metu bus suplanuotos kelios užduotys, ką jie turėtų padaryti, jeigu tik yra toks poreikis. Tačiau jokiu būdu tie dalykai neturi užimti visų vaiko atostogų – jie turi turėti dienų, kai neveikia nieko, susijusio su mokykla ir mokslais, kai visas laikas yra skirtas malonumams.

„Vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, gal net ir dar labiau, turi pailsėti, atsigauti, atitrūkti, kad po atostogų vėl norėtų mokytis, – sako psichologė. – Jei vaikas nepailsės, bus mažai naudos iš atostogų, mokydamasis jų metu ir po jų vaikas bus suirzęs. Tad reikėtų susitarti, kad kažkurią atostogų dieną ar kelias šio to pasimokys, bet tai neturi būti kiekvienos dienos programoje.“

Jei tėvai verčia vaiką per atostogas užkamšyti spragas, pašnekovės manymu, – klaidingas elgesys. Vaikas nepailsi, neatsipalaiduoja, nepersikrauna ir po atostogų į mokyklą ateina jau pavargęs, tad mokslai sekasi dar blogiau.

Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė sako, kad jau pusmetį laikinose apgyvendinimo vietose gyvenantys asmenys savo kasdienybėje atranda įvairių užsiėmimų. Jos teigimu, migrantų stovyklose užtikrinama ne tik humanitarinė ir psichologinė pagalba, tačiau ir patenkinami būtiniausi poreikiai bei organizuojami įvairiausi zumbos, tapybos ir dainavimo užsiėmimai.

„Kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, užimtumas tapo tam tikru iššūkiu, nes kiekviena stovykla veikė gan skirtingai. Stovyklose buvo įvestos tam tikros taisyklės, buvo apribotos veiklos. Bet dabar jau grįžtame į normalesnį ritmą, veiklų yra pačių įvairiausių“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Kone prieš du mėnesius pasienio ruože su Baltarusija įvedus nepaprastąją padėtį, migrantų veikla buvo organizuojama tik stovyklos ribose. Dėl šios priežasties, L. Lesauskaitės teigimu, buvo ieškoma įvairių sričių specialistų tarp pačių migrantų. 

„Mes stengiamės identifikuoti savo sričių žinovus tarp migrantų, kurie gali vykdyti veiklas ir vesti užsiėmimus. Tarkim, Kybartuose yra migrantas, kuris tapo vokalo mokytoju – pradėjo vesti dainavimo pamokas. Kybartuose taip pat yra keli migrantai, kurie groja gitara, dainuoja ir taip jie renkasi kiekvieną dieną“, – pasakojo Raudonojo Kryžiaus atstovė, kartu pridurdama, kad vyksta ir edukaciniai užsiėmimai.

Tarkim, Kybartuose yra migrantas, kuris tapo vokalo mokytoju – pradėjo vesti dainavimo pamokas.

„Taip pat šiuo metu stovyklose vyksta anglų ir lietuvių kalbos pamokos. Pradėti ir dailės užsiėmimai. Paaiškėjo, kad Kybartų stovykloje yra puikių dailininkų, todėl savanoriai planuoja suorganizuoti meno kūrinių parodą. Vyksta ir įvairūs sporto užsiėmimai, yra sporto salė, vedamos mankštos“, – pridūrė L. Lesauskaitė.

Pasak jos, didelis dėmesys skiriamas ir vaikų edukaciniam mokymui, prie kurio prisideda ir kitos organizacijos.

„Medininkuose ir Naujininkuose, kur gyvena šeimos, vaikai kiekvieną dieną maždaug pusdienį praleidžia lietuvių kalbos pamokose, o nuo pietų turi įvairius užsiėmimus, edukacijas. Jas vykdyti padeda ne tik mūsų savanoriai, bet ir Lietuvos nacionalinis muziejus, organizacija „Raudonos nosys“, – pasakojo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

„Kalbant apie moteris, tai Medininkuose ir Naujininkuose vyksta zumbos pamokos, jogos užsiėmimai, mankštos, mezgimo, siuvimo būreliai. Užsiėmimus veda pačios migrantės. Taip pat Medininkuose atidarėme biblioteką, kurioje yra anglų, prancūzų, rusų, arabų kalbomis parašytų knygų“, – kalbėjo L. Lesauskaitė.

Priemones geranoriškai aukoja visuomenė

L. Lesauskaitė džiaugiasi, kad nepaprastosios padėties sąlygomis asmenys buvo aprūpinti ir būtiniausiais poreikiais.

„Tarp migrantų buvo identifikuota nemažai žmonių, kurie yra barzdaskučiai arba kirpėjai, tai jie pasirūpina tiek savo, tiek ir kitų ten gyvenančių asmenų poreikiais“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė. 

Pasak L. Lesauskaitės, užsiėmimams reikalingas priemones geranoriškai paaukojo visuomenė bei įvairių organizacijų atstovai.

„Kai reikėjo siuvimo priemonių, kreipėmės į visuomenę ir žmonės geranoriškai paaukojo. Kai reikėjo knygų, kreipėmės į leidyklas ir į knygynus. Kai reikėjo įvairių priemonių, plaukų dažų, žirklių, indelių, kreipėmės į Lietuvos kirpėjus“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Siekiama rūpintis ir migrantų psichologine savijauta

L. Lesauskaitės teigimu, migrantai nuolat sulaukia sprendimo pratęsti jų sulaikymo terminą, todėl Raudonasis Kryžius siekia pasirūpinti ir migrantų psichologine savijauta.

„Sausio mėnesis yra kritinis, didelė dalis žmonių jau pusę metų čia gyvena ir gauna atsakymus, kad jų sulaikymo terminas yra pratęstas, todėl emocinė būklė tikrai sunki“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Anot jos, nuo rugsėjo mėnesio savo veiklą vykdo Raudonojo Kryžiaus specialistų mobilios komandos, kurios užtikrina ne tik humanitarinius, tačiau ir psichologinius migrantų poreikius.

„Specialistų mobilios komandos važiuoja kiekvieną dieną į Kybartus, Medininkus, Pabradę, Ruklą ir Naujinininkus bei dirba pasienio užkardose. Šiuo metu yra apie dvidešimt specialistų, bet komandą ketiname didinti, nes, pasitarę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, supratome, kad toks darbas yra veiksmingas. Mobilios komandos yra sudarytos iš socialinio konsultanto, psichologo, užimtumo ir logistikos specialisto, vertėjo ir turime įvairių medicininės srities specialistų, tarkim, akušerių“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą mėgino patekti apie 7,6 tūkst. neteisėtų migrantų.

Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.

Į šalį įleisti neteisėti migrantai yra apgyvendinti pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose.

Veda prie pasiekimų

Anot L.Rimkutės, dažnas stereotipas, kad rutina yra blogis. Psichologė pripažįsta ir pati taip maniusi.

"Kai pagimdžiau kūdikį ir skaičiau įvairius ugdymo vadovėlius, kuriuose rašė, kad kūdikiui reikia griežtos rutinos, nes jam taip saugiau, galvodavau: tai – ne man, rutina man nepriimtina, – atvirauja L.Rimkutė. – Bet kas atsitiko pastaruoju metu? Suvokiau, kad mano gyvenime yra daug rutinos, ir, kas keisčiausia, man ji patinka."

Daugeliui žmonių kyla didelis pasipriešinimas rutinai iš įsitikinimo, kad ji žudo kūrybiškumą, o štai kūrybingi žmonės neturi rutinos, jų gyvenime viskas vyksta ekspromtu.

"Dauguma tų, kurie dalijasi savo kūrybiniais pasiekimais, kalba apie tai, kad kurdami jie gyveno pagal labai griežtą kasdienę rutiną. Ne vienas rašytojas pasakoja, kad buvo susiplanavęs labai konkrečias ir griežtas rašymo valandas. Sportininkai, kurie pasiekė aukštumų, taip pat kalba apie rutininius veiksmus, kuriuos daro daugybę kartų. Visa tai atvedė juos prie gero ir produktyvaus rezultato", – sako specialistė.

Ji neneigia – naujovės, besikeičianti aplinka, kontekstų įvairovė tarsi leidžia būti kūrybiškesniems, o rutina kūrybiškumą truputėlį slopina. Tačiau rutina suteikia kitų pridėtinių verčių. Pavyzdžiui, šių dienų kontekste ji padeda nusiraminti ir geriau jaustis.

Atrasti laiko trims dalykams – fiziniam krūviui, reflektavimui ir tobulėjimui yra pagrindiniai pasirūpinimo savimi veiksniai, kai įsisukame į rutiną. Jei tai padarytume – taptume gerokai laimingesni.

Gyvename neapibrėžtumo laikotarpiu ir nežinome, kiek visa tai tęsis, kada galėsime grįžti į įprastą gyvenimą. Mūsų smegenys tą neapibrėžtumą traktuoja kaip grėsmę ar pavojų, dėl to mes nerimaujame, stresuojame, jaučiame įtampą.

Rutina suteikia mūsų smegenims stabilumo: žiūrėk, yra dalykų, kurie kasdien kartojasi, vadinasi, ne taip jau viskas neapibrėžta ar nestabilu. Rutina mūsų smegenis nuramina.

Ne visada – pagalbininkė

Anot psichologės, mūsų smegenys evoliucionuodamos labai noriai priėmė ir pamėgo rutiną.

"Kai yra rutina, mes tiesiog neturime varginti savo smegenų priimdami sprendimus, automatiškai darome dalykus, kurie įeina į mūsų rutiną. Smegenys tuo metu ilsisi ar gali dirbti su kažkokia kita informacija, – aiškina L.Rimkutė. – Dėl to kai kurie rutininiai veiksmai gali tapti efektyvesni nei tie, kuriuos darome labai sąmoningai. Rutina duoda smegenims galimybę mažiau vargti, o ir šiaip smegenys paprastai ieško, kur galima patinginiauti."

Tad rutina, psichologės teigimu, priklausomai nuo to, kokia ji yra ir kas ją sudaro, gali suteikti labai daug teigiamų potyrių mūsų gyvenimui. Pavyzdžiui, gali gerinti mūsų sveikatą: jos laikymasis, konkretus režimas gali būti pagalba kenčiantiems nuo migreninių skausmų. Tiems, kuriuos kamuoja nerimas ar kasdienis stresas, pozityvi rutina, kurioje savo vietą turi atsipalaidavimo pratimai, gali padėti įveikti nerimo priepuolius arba mokantis tvarkytis su stresu.

Problemos prasideda tada, jeigu kai kurių žmonių rutina yra ne visai sveika, pripildyta ne visai gerų įpročių. Tarkime, dalis žmonių, kurie dirba iš namų, yra ištrynę savo kasdienybėje ribas tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Jų rutina: kompiuteris lovoje prieš užmiegant, pirmas dalykas pabudus ryte – pasitikrinti elektroninį paštą. Tokia rutina tikrai nebus pagalbininkė. Tačiau papildę rutiną pozityviais ritualais, smarkiai galime sau pagelbėti įvairiose srityse, taip pat ir psichologinės gerovės klausimu.

Nauda: psichologės L.Rimkutės teigimu, rutina nuramina mūsų smegenis ir padeda jaustis saugiau. Butauto Barausko nuotr.

Turime pasirūpinti savimi

Tad kaip susitvarkyti su rutina, kad ji padėtų mums kuo labiau augti ir gerai jaustis? L.Rimkutės teigimu, visų pirma tai reikalauja šiokios tokios analizės.

Peržiūrėkite savo dieną: ką kuriuo metu veikiate, kaip leidžiate savo laiką? Jeigu sudarysite išsamų sąrašą veiksmų, kuriuos šiandien nuveikėte, galėsite padaryti išvadas, kuriuos iš tų veiksmų jūs norite palikti, kuriuos norėtumėte trumpinti, kuriuos keisti, ką naujo norėtumėte įterpti į savo rutiną.

Tiesa, susidėliojus naują – siekiamą turėti – rutiną, iš pradžių gali tekti šiek tiek pasistengti. Tarkime, jeigu jūs nuspręsite, kad pagal jūsų naująją rutiną numatyta anksčiau gultis, tai iš pradžių reikės sau apie tai įvairiais būdais priminti, save paraginti atsigulti nauju, dar neįprastu, laiku. Tačiau vėliau organizmas pripras, ir rutina taps tiesiog patogia, gera būsena.

"Turint gerą, pozityvią rutiną, galima jaustis gerai ir daug nuveikti, – tikina psichologė. – Nėra vieno recepto ar sprendimo, kaip susidėlioti rutiną taip, kad galėtume išnaudoti ją savo produktyvumui gerinti. Tačiau kai kurie autoriai išskiria kelis pagrindinius akcentus, kurių turėtų atsirasti daugumos žmonių rutinoje. Pavyzdžiui, kad į mūsų rutiną turėtų įeiti sąmoningas laikas sau, kuris skiriamas tiek fiziniam poilsiui, atsigavimui, tiek psichologiniam pabuvimui su savimi, reflektavimui."

Neleisti sustabarėti

L.Rimkutė pataria į savo dienos rutiną įterpti fizinį aktyvumą – rasti galimybių pajudėti, pasportuoti: atlikti kokius nors pratimus savarankiškai, išeiti pasivaikščioti, dalyvauti mankštose nuotoliniu būdu. Svarbiausia – susirasti tokią veiklą ir įsipareigoti ją tęsti.

Dar labai svarbios, psichologės manymu, įvairios reflektyvios praktikos, pavyzdžiui, surasti savo dienotvarkėje laiko medituoti, melstis ar rašyti savo emocijų, dėkingumo dienoraštį. Žodžiu – nepabijoti pabūti su savimi, įsivardyti, kaip jaučiuosi, koks mano emocinis fonas šiuo laikotarpiu.

Labai naudinga rašant dėkingumo dienoraštį mintis nukreipti nuo negatyvių dalykų, nes smegenys turi savybę susitelkti ties tuo, kur yra grėsmių, pavojų. Reikėtų jas nuo to atitraukti ir pasižiūrėti, ką pozityvaus galima rasti savo gyvenime, – tai labai pagerina savijautą.

Na, ir galiausiai trečia sritis – saviugda arba savęs auginimas, kuris taip pat labai smarkiai prisideda prie mūsų gyvenimo gerovės. Kiekvienas susiranda savo formą: vieniems patinka skaityti popierines knygas, kitiems – klausyti garso knygų, tretiems – paskaitų ar diskusijų internete. Svarbu, kad asmenybė nestabarėtų ir neužstrigtų tame taške, kai žmogus nebeauga, nebesikeičia ir nemato poreikio ko nors mokytis.

"Atrasti laiko trims dalykams – fiziniam krūviui, reflektuoti ir tobulėti yra pagrindiniai pasirūpinimo savimi veiksniai, kai įsisukame į rutiną. Jei tai padarytume – taptume gerokai laimingesni arba galėtume geriau jaustis net ir šiandienos sąlygomis", – apibendrina L.Rimkutė.

Šeštadienį LRT televizijos žiūrovų laukia dar viena muzikinio projekto „Dainuokim kartu“ laida. Šį kartą žinomos šalies šeimos kvies pasidžiaugti pavasarėjančiu oru ir mus supančiomis spalvomis.

Projekte dalyvaujantys I. Bernotaitytė ir Tadas Juodsnukis šypsosi, kad mėnesį karantino praleidę sodyboje, jau grįžo į Vilnių – pasiilgo ir miesto, ir komforto. Taip pat trūko ir galimybių užsiimti įprasta veikla.

„Rutina nesiskundžiam, turim šunį, kurį reikia vedžioti. Taip pat prisigalvojam ir gaminam įvairius patiekalus. Išmokau gaminti patiekalus, kurie kažkada atrodė sunkūs, o pasirodo – visai lengvi. Džiaugiamės, kad neišsimušėm iš ritmo – anksti keliamės, retai nueinam miegoti vėlai. Nors ir nelabai kas pasikeitė, bet jau laukiam, kada galėsim sugrįžti į darbus“, – pasakoja Iglė.

Noras muzikuoti ir pastūmėjo porą prisijungti prie karantino metu vykstančio muzikinio projekto. „Jau ir taip išsiilgsti muzikos, galimybės bendrauti su žmonėmis, kažkur dalyvauti. Net svarstymo nebuvo, ar norim dalyvauti – šis projektas kasdienybei suteikia labai daug spalvų. Vis galvoji ką dainuoti, kaip nufilmuoti. Per laiką, praleistą kartu, mudu su Tadu jau esame susiderinę balsus, žinome, kas mums tinka, kas netinka, turime bendrą programą. Tokiems dalykams reikia laiko ir apsišlifavimo“, –  apie muzikinę poros gyvenimo pusę pasakoja dainininkė I. Bernotaitytė.

Kokį pasirodymą karantino sąlygomis parengė Iglė ir Tadas, pamatysite jau šį šeštadienį, gegužės 10 d., „Dainuokim kartu“ per LRT televiziją. Transliacijos pradžia – nuo 21 valandos.

Projekte „Dainuokim kartu“ dalyvauja žiūrovams gerai pažįstami šeimyniniai duetai. Projektą vedą Jurgita Jurkutė ir Giedrius Savickas.

Magnio atsargas organizmas šalina kartu su skysčiais, todėl atstatyti magnio balansą organizme būtina susirgusiems Rota virusu, kuriam plisti, visiems sugrįžus į mokyklas ir darbus, sąlygos itin palankios.

Vaistininkai sako, kad pastebėjus simptomus, magnį galima pradėti vartoti iš karto. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė pataria renkantis atkreipti dėmesį, tai organinės ar neorganinės kilmės preparatas. Būtent magnio druskos kilmė parodo preparato efektyvumą. Magnis į preparatus dedamas druskų pavidalu.

Jeigu didelio nuovargio ar širdies veiklos pakitimų nejaučiate, profilaktiškai rekomenduoju vartoti magnį be priedų.

„Skirtingų magnio druskų pavadinimų gali būti visa galybė ir būtent magnio druskos kilmė parodo preparato efektyvumą. Organinių ir neorganinių druskų pasisavinimas gali skirtis iki 10 kartų, o tai labai reikšmingas skirtumas norint pajusti pagerėjimą. Organizmas geriausiai pasisavina organinės kilmės magnį. Rekomenduodama magnį klientams parodau ant pakuotės pavadinimus magnio laktatas, orotatas arba citratas“, – kaip pasirinkti norimą maisto papildą paaiškina vaistininkė.

Pasak jos, klientams kyla klausimų, kodėl magnis dažnai būna su kitais vitaminais, dažniausiai su vitaminu B. Šie elementai vienas kitą papildo ir taip sustiprina poveikį – nuovargio ir mieguistumo ar silpnumo atsisakoma greičiau.

„Kitas geras magnio derinys su gudobelių ekstraktu ar kaliu. Jį rekomenduoju vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jaučia širdies ritmo sutrikimus, skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu ar aukštu pulsu. Jeigu didelio nuovargio ar širdies veiklos pakitimų nejaučiate, profilaktiškai rekomenduoju vartoti magnį be priedų“, – pataria specialistė.

Tiesa, būtent nuo sudedamųjų dalių, kurios įeina į maisto papildą, priklauso ir dienos metas, kada geriausia jį vartoti. „Gryną“ magnį geriausia vartoti pirmoje dienos pusėje, o magnio preparatus su gudobelės ekstraktu patartina vartoti prieš miegą, nes jie gali turėti raminamojo poveikio.

Rinkdamiesi tarp kapsulių, tablečių ar miltelių pavidalo vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į tai, ar mėgstate dozuoti patys, ar pasirinkti jau paskirtą dienos normą.

„Tabletėse ar kapsulėse magnis yra sudozuotas pagal dienos normą, todėl natūralu, kad tokį preparatą vartoti patogu ir greita, kitas variantas rinktis nedozuotus preparatus ar magnio miltelius, kuriuos reikėtų dar ištirpinti vandenyje. Atkreipkite dėmesį ir į magnio koncentraciją. Jeigu vienoje preparato dozėje bus visa dienos norma – apie 375 mg – užteks jo išgerti vieną kartą per dieną“, – pažymi vaistininkė.

Sveikatos specialistė sako, kad dirbantiems įtemptą darbą, jaučiantiems nuovargį kojose ar pastebintiems, jog raumenys labiau įsitempę nei įprastai, yra galimybė magnį vartoti išoriškai. Tam tinkamas purškiamas magnis arba atpalaiduojanti magnio druskos vonia.

– Kas žmogui yra atostogos?

– Kad ir kiek žmonių to paklaustumėte, kartotųsi tie patys atsakymai: noriu pailsėti, noriu išsimiegoti, noriu pakeisti aplinką, noriu atitrūkti nuo problemų. Taigi atostogų esmė – leisti pailsėti kūnui ir psichikai, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio darbas. Kūnas ir psichika yra labai susiję dalykai. Žmonės, kurie dirba protinį darbą, gali patvirtinti, kad jiems taip pat gali skaudėti nugarą ir atsirasti kitokių kūno skausmų.

– Kai kurie žmonės tikina, kad jiems atostogauti nereikia, nes jų darbas – lyg atostogos.

– Sakyčiau, kad tokių žmonių požiūris į atostogas yra gana vienpusis. Atostogų esmė – pakeisti veiklą ir rutiną. Žmogus savo darbe gali daug keliauti, važiuoti į komandiruotes į įvairias šalis, tačiau tai nereiškia, kad jis ilsisi. Lygiai tas pats pasakytina apie žmones, kurie dirba laisvu grafiku, – jie vis tiek vykdo kažkokias užduotis, realizuoja iškeltus tikslus. Atostogų metu turėtume atitrūkti nuo tokių darbų, jos turi būti malonios.

Na, o jei žmogus sako, kad labai myli savo darbą, todėl jam nereikia atostogų, tai čia jau kalba darboholikas. Anksčiau žavėdavomės, kaip tokie žmonės įsitraukę į savo darbą, kaip jiems dega akys, kaip jie gali dirbti dieną naktį, o dabar labai skeptiškai žiūrima į tokius dalykus. Darboholizmas yra pripažįstamas kaip priklausomybė, kai nerimas ir stiprios rimtos vidinės psichologinės problemos yra gesinamos darbu. Taigi atostogos yra būtinos, pailsėti privalome.

– Ar reikia iš anksto susiplanuoti atostogas?

– Žmonės labai skirtingi. Vieni linkę pedantiškai susiplanuoti, kitiems patinka spontaniškumas. Nors vieno recepto nėra, bet rekomenduojama pasidaryti strateginį planą netgi tiems žmonėms, kurie yra spontaniški. Nepatartina planuoti labai smulkmeniškai, pavyzdžiui, kelintą valandą išeisime iš viešbučio, kur kada valgysime, kurią dieną į kokį muziejų eisime. Atostogos turi būti malonios, todėl neturėtų kilti įtampos, jei vienas iš keliaujančiųjų sumąsto pamiegoti pusvalandžiu ilgiau ir išeiti iš viešbučio vėliau, nei planuota.

Kartais randame pasiteisinimą, kad va, prasitryniau mėnesį namuose, nes neturėjau pinigų. Tikrai galima surasti veiklų, kaip, daug neinvestuojant, ištrūkti iš kasdienybės.

– Ar vertėtų prieš atostogas pabaigti pradėtus darbus?

– Būtinai. Pagrindinė klaida, kai darbai atidedami galvojant, kad bus padaryti pailsėjus. Tuomet jie užgriūva iš karto po atostogų. Juolab kad labai pareigingus ir atsakingus žmones mintys apie neatliktus darbus pradeda graužti jau atostogaujant. Taigi nerekomenduojama, kad po atostogų lauktų kažkokie svarbūs reikalai. Jeigu jie užgrius neišvengiamai, tuomet prieš atostogas reiktų padaryti kiek įmanoma daugiau, išskirstyti, susikeisti su kolegomis, kad mintys apie kalnus darbų nekeltų mums streso. Netgi išvykstant iš namų rekomenduojama susitvarkyti aplinką, kad pavargę po kelionės nerastume netvarkos, kuri mus sudirgintų.

– Kokios trukmės atostogos yra optimalios?

– Žmonės skirtingi, tačiau, turint mėnesį atostogų, rekomenduojama jį skelti perpus. Smulkiau tikrai nevertėtų skaidyti, nes per savaitę pamiršti darbus, atsipaladuoti ir kokybiškai pailsėti nėra paprasta. Du kartus po dvi savaites yra pats geriausias variantas. Yra žmonių, kurie negali atsipalaiduoti ir per dvi savaites, tačiau tuomet turbūt yra blogai pasiruošta atostogoms: atsipalaiduoti neleidžia palikti nebaigti darbai. Dviejų savaičių neužteks poilsiui, jeigu įmonėje, kurioje dirbama, yra žalinga darbo kultūra: dažni skambučiai, elektroniniai laiškai, į kuriuos privaloma atsakyti atostogų metu.

– Kiek laiko užtrunka poatostoginė adaptacija?

– Kai kuriems žmonėms prireikia net savaitės adaptuotis po atostogų. Yra tokių, kurie greičiau grįžta į darbų ritmą, tačiau rekomenduojama pasilikti bent dvi tris dienas po kelionės pailsėti prieš grįžtant į darbą. Reikėtų turėti omeny ir tai, kad norėsis įspūdžiais pasidalyti su kolegomis, todėl nevertėtų iš karto imtis sudėtingų projektų.

– O jeigu niekaip nepavyksta grįžti iš atostogų ritmo?

– Rekomenduočiau labai paprastą priemonę: savo dienos darbus planuoti raštu. Susirašyti, ką reikia tą dieną padaryti, ir išbraukti užduotį įvykdžius. Paprasta, bet psichologiškai veiksminga. Jeigu jaučiame, kad laikotarpį po atostogų išgyvename labai jautriai, turėtume paskutines dienas praleisti namuose.

– Gal labiau susikaupti padėtų pasidalijimas atostogų įspūdžiais?

– Įspūdžiais pasidalyti yra būtina. Tačiau ne kiekvienas vadovas toleruos gausias kavos pertraukėles su kelionių pasakojimais. Todėl, grįžus iš atostogų, galima surengti vakarėlį namuose, artimųjų rate. Tai būtų malonus pereinamasis etapas. Jeigu žmogus neturės su kuo pasidalyti savo nuostabiais įspūdžiais, apie juos nuolat mąstys, tai, žinoma, trukdys susikaupti ir efektyviai dirbti.

– Ar protinį darbą dirbantiems žmonėms per atostogas reikėtų fizinio krūvio, o, pavyzdžiui, statybininkams geriau ramiau pagulėti paplūdimyje?

– Logiškai mąstant, taip. Bet gyvenimas yra įvairesnis, o mes esame skirtingi. Svarbiausia yra neturėti įsitikinimo, kad tinka tik tokios atostogos, o ne kitokios. Atostogų esmė yra kaita: negalima apsiriboti išbandyta šalimi ar tuo pačiu viešbučiu. Reikia išbandyti, atsirinkti, sužinoti, kokios veiklos teikia didžiausią malonumą, kas labiausiai atpalaiduoja. Be abejo, savęs prievartauti nereikia, kiekvienas žinome savo ribas, tačiau visada verta išbandyti naujus dalykus. Nežiūrėti, kaip kiti pramogauja vandens slidėmis, o išbandyti pačiam. Pavyks ar  nepavyks, bet bus išbandyta. Įvairovė žmogui suteikia naujų įspūdžių, gerų emocijų ir padeda pailsėti.

– Ne visi turi galimybių per atostogas išvažiuoti į užsienį ar pailsėti pajūryje. Kaip pakeisti rutiną būnant namuose?

– Atostogos – nebūtinai brangios kelionės ir viešbučiai. Galima ištyrinėti savo miestą, išvažiuoti į dviračių žygį, pastovyklauti, išsikepti šašlykų pas draugus kieme. Kartais randame pasiteisinimą, kad va, prasitryniau mėnesį namuose, nes neturėjau pinigų. Dažnai tai nėra tiesa. Tikrai galima surasti veiklų, kaip, daug neinvestuojant, ištrūkti iš kasdienybės. Atostogų metu būtinai turime pakeisti rutiną, gauti pozityvių emocijų, gerai išsimiegoti, pailsinti savo kūną ir psichiką.

Negalite atostogauti be telefono?

Jeigu esate įpratę reikalus tvarkyti skambučiais ar elektroniniais laiškais, ko gero, atostogos bus sužlugdytos. Tiktai nebandykite telefonu atsikratyti, nes darbus pakeis nuolatinis stresas. Psichologė Rosita Lekavičienė siūlo tokį metodą: telefoną palikti viešbutyje ir visus reikalus tvarkyti vakare, sugrįžus iš paplūdimio ar pasivaikščiojimo mieste.

Jums – atostogos, turite teisę nereaguoti į skambučius. Jei šis metodas nepadeda, patariama didinti tarpus tarp telefono tikrinimo. Pabandžius paaiškėja, kad tokia strategija iš esmės veikia. Kontroliuojate situaciją ir leidžiate sau pailsėti.

Vis dėlto, jei atostogų metu ima nerimas ir vis galvojate apie nuo skambučių kaistantį telefoną, ramų poilsį paplūdimyje pakeiskite intensyvesnėmis pramogomis ar keliavimu. Nauji įspūdžiai išstums iš galvos mintis apie darbus ir telefonas bus pamirštas. Aktyvūs žmonės per atostogas turėtų pasirinkti aktyvias veiklas.

Be kita ko tai susiję ir su kolektyvo požiūriu į darbą. Ką daryti, kad ryte būtume pakilios nuotaikos, kad ir koks niūrus oras bebūtų už lango? Atlikti dvylikos žingsnių kasdienę programą.

1. Dienos darbų sąrašą pasidaryti iš vakaro. Nauda – ne tik sutaupytas naujos darbo dienos pradžios laikas, bet ir geresnis miegas: iš vakaro einama miegoti atsikračius minčių apie rytojaus darbus, sako darbo efektyvumo specialistai.

2. Pakankamai miegoti. Geriausia, žinoma, eksperimentuojant patiems suprasti, kiek turi trukti miegas, kad jaustumėtės žvalūs. Tiesa, savąją miego trukmę atrasite ne tada, kai aplinkybių prispaustas išmiegosite keturias valandas ir jausitės žvalūs. Pasitikrinti, ar tikrai pailsite tiek miegodami turite per keletą parų. Gali atsitikti, kad vieną naktį išmiegoję trumpiau, antros dienos vakare anksčiau nei įprastai būsite nebedarbingas.

3. Kelkitės neatidėliodami. Vienas blogiausių ryto įpročių – vis nuspausti žadintuvo mygtuką. Specialistų teigimu, pelėdos tikrai gali tapti vyturiais – ar bent jau prisitaikyti prie tokio poreikio. Tereikia bent savaitę nustatyti žadintuvo signalą šiek tiek anksčiau nei būtina ir iškart atsikelti. Iš pradžių tai bus skausminga, bet galiausiai priprasite ir atsikelsite trykšdamas energija.

4. Sportuokite ryte. Sportas pakelia nuotaiką, suteikia energijos . Be to, tyrimai parodė, kad sportas padeda geriau susikaupti ir įpratina geriau planuoti laiką. Ką bekalbėti apie kantrybę, kurios prireikia ir šeimoje, ir darbe.

5. Turėkite ryto ritualą. Kas įpranta skaityti laikraštį, kas medituoja ar naršo internete – įprasta dienos pradžia nuteikia palankiai.

6. Pusryčiaukite. Net jei atrodo, kad ryte jūsų skrandis dar miega, įpraskite pusryčiauti. Pagailėkite savo kūno, juk jis visą naktį badavo. Suvalgykite bent jogurto su vaisiais, pjaustytais žalumynais ar riekelę viso grūdo duonos su mėgstamu užtepu.

7. Būkite punktualus. Viskas logiška: kas anksti atsikelia, niekur nepavėluoja. Geriausia kelionę į darbą susiplanuoti su laiko rezervu.

8. Bendraukite su kolegomis ir viršininku. Be kita ko tai pagelbės ir tiems kolegoms, kurie ryte niekaip neįsivažiuoja į darbo ritmą. Rezultatas – visa komanda dirbs produktyviau.

9. Pirmiausiai "pabučiuokite varlę". Tiksliau – griebkite sunkiausios, nemaloniausios, nuobodžiausios ar kitaip jums nepatinkančios užduoties. Kol esate pilnas energijos, geriau susikaupiate, galite nuveikti sunkesnius darbus.

10. Nešvaistykite laiko susirinkimams. Žinoma, jei jis privalomas, neraginame ignoruoti. Tačiau gal galite pakeisti jo laiką (ar inicijuoti tokį pakeitimą). Kam švaistyti kokybiškiausias rytines valandas pašnekesiams? Išimtis – jei aptariama tikrai svarbi užduotis.

11. Apsibrėžkite laiką, kiek skiriate naujienoms sužinoti. Geriau kas valandą skirti penkias minutes naujienoms sužinoti, laiškams ar kolegų žinutėms peržiūrėti, nei daryti tai nuolatos.

12. Darykite rytines pertraukas. Specialistai griežtai kritikuoja įmones, kurios draudžia darbuotojams naršyti ar tikrinti savo profilius socialiniuose tinkluose. 10 šiam reikalui – ar trumpam pasivaikščiojimui skirtų minučių, trumpa kavos pertraukėlė, nuteikia pozityviai, didina pasitenkinimą darbu ir kelia produktyvumą. Vienintelė sąlyga: reikia nepamiršti, kad į darbą ateinama ne daryti pertraukėlių.

Pagrindinė svetur išginanti priežastis – įtampa darbe

Remiantis tyrimo duomenimis, poilsines-pažintines keliones svetur dažniausiai renkasi 26–55 m. amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, kurie gauna vidutines ar aukštesnes nei vidutinės pajamas.

„Į šią demografinę kategoriją patenkantys asmenys paprastai yra darbingo amžiaus ir, labiausiai tikėtina, jog didelė jų dalis darbe užima svarbias ar net vadovaujančias pozicijas. Todėl kelionės į užsienio šalis pastariesiems tampa vienu geriausių būdų atitrūkti nuo darbe patiriamo streso, išvalyti galvą nuo minčių ir kasdienių rūpesčių. Juolab kad ir gaunamos vidutinės ar aukštesnės už jas pajamos, t. y. 450–600 Eur ir daugiau vienam asmeniui nesunkiai leidžia tai įgyvendinti“, – kalbėjo tyrimą atlikusi Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tyrėja pabrėžė, jog į tyrimo klausimyną įtrauktas, regis, labai paprastas klausimas – dėl kokių priežasčių žmonės keliauja apskritai – išryškino įdomių elgsenos motyvų. „Būtent noras pailsėti nuo darbo, įtampos yra dažniausiai respondentų įvardijama keliavimo priežastis. Jos paskatinti atostogas užsienyje pirmu numeriu renkasi kone 60 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų“, – teigė D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tarp kelionės tikslų – emigravusių artimųjų lankymas

Minėtas klausimas bendrovės „Kantar TNS“ atliktame tyrime ne tik padėjo atskleisti poilsiautojų iš Lietuvos keliavimo svetur priežastis, bet ir patvirtino faktą, kad didelė dalis lietuvių savo atostogų laiką skiria į užsienį emigravusiems artimiesiems lankyti.

Net trečdalis apklaustųjų pasisakė, jog į užsienį keliauja norėdami pabūti, pabendrauti su šeima.

„Net trečdalis apklaustųjų pasisakė, jog į užsienį keliauja norėdami pabūti, pabendrauti su šeima, – sakė D. Plauškaitė-Camacho Andrade. – Taip pat tarp dažniausiai įvardijamų veiksnių, kurie skatina lietuvius keliauti, tradiciškai atsiduria noras pažinti svečios šalies kultūrą, naujų potyrių troškimas, siekis pakeisti aplinką, pasilinksminti, papramogauti“.

Kaip matyti iš tyrimo, nemaža dalis pasisakiusiųjų į užsienio šalis vyksta ir dėl malonaus oro bei paplūdimio malonumų. „Norėdami pasimaudyti jūroje į užsienio kurortus keliauja kone trečdalis poilsiautojų, o pasideginti kaitrioje saulėje – ketvirtadalis. Tikėtina, jog tokius keliautojų atostogų prioritetus lėmė ir pastaraisiais metais Lietuvoje ne itin džiuginantis ir vis sunkiau nuspėjamas oras vasarą“, – sakė tyrėja.

Tyrimo rezultatai pažėrė ir kiek labiau intriguojančių detalių. Štai pavyzdžiui, 2 proc. respondentų pasisakė, jog poilsį kone ištisus metus saulę garantuojančiose šalyse renkasi norėdami užmegzti naujų pažinčių, sulaukti dėmesio ar atostogų metu patirti meilės nuotykių.

Svarbu – ir kaina, ir nauji potyriai

Kaip teigia D. Plauškaitė-Camacho Andrade, planuojant atostogas poilsiautojams kaina išlieka aktuali ir turi didžiulę įtaką kelionės krypties pasirinkimui. „Į respondentų geidžiamiausių, t. y. tų šalių, kurias labiausiai norėtų aplankyti, sąrašą patenka ir kur kas egzotiškesnės kryptys, tokios kaip Tailandas, JAV, JAE, tačiau atostogauti jose renkamasi gerokai rečiau, – pastebėjo tyrėja. – Dažniausiai keliaujama į Ispaniją ir jai priklausančios salas (Maljorką, Fuerteventūrą, Tenerifę), į Turkiją, Graikiją ir jos salas (Kretą, Rodą), į Italiją ir jai priklausančius Neapolį, Riminį, Siciliją, Sardiniją. Populiarumo taip pat nepraranda Bulgarija, Egiptas, Kipras, Portugalija.“

Ir nors svajojama apie Ispaniją ar Azijos šalis, dėl patrauklios kainos ir kokybės (to, kas už tą kainą gaunama) optimaliausio pasiūlymo populiariausia atostogų šalis ir toliau lieka Turkija. Stabilų šios krypties populiarumą lemia ir kone pusei apklaustųjų itin svarbus apgyvendinimo tipas „Viskas įskaičiuota“.

„Augant komforto poreikiui, poilsiautojai vis dažniau renkasi kokybišką poilsį aukštesnės ar aukščiausios 4–5 žvaigždučių kategorijos viešbučiuose. Lietuviai moka suderinti komfortą ir praktiškumą, todėl prioritetą teikia šalims, kuriose gerai išplėtotas poilsis pagal programą „Viskas įskaičiuota“, – pastebėjo tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Lietuvoje ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Iš tyrimo matyti ir tai, kad išbandę populiariąsias kryptis, lietuviai neretai ieško įdomesnių, egzotiškesnių pasirinkimų. „Dauguma poilsiautojų iš Lietuvos jau yra pabuvoję populiariausiose kryptyse, todėl natūraliai auga noras įvairesnėms, egzotiškesnėms kryptims. Itin patogu tai, kad nuo šiol „Tez Tour“, atsižvelgdamas į keliautojų poreikius, siūlo ir reguliariuosius skrydžius į tolimas, egzotiškas šalis, tokias kaip Tailandas, JAE ir pan. Kitaip nei anksčiau, dabar jos yra pasiekiamos bet kuriuo metų laiku“, – kalbėjo I. Aukštuolytė.

Tuo tarpu tarp respondentų geidžiamiausios „šaltosios“, arba slidinėjimo, šalys tradiciškai išlieka Austrija ir Italija.

Pigiau su organizatoriais ar savarankiškai?

Maždaug pusė „Kantar TNS“ tyrime dalyvavusių poilsiautojų renkasi keliones su kelionių organizatoriais, kiti – keliauja savarankiškai. „Kaip ir praėjusiais metais, keliavimas su kelionių organizatoriais vertinamas ir matomas kaip gerokai komfortiškesnis, kuomet nereikia sukti galvos dėl lėktuvo bilietų, apgyvendinimo viešbutyje ir kt. su kelione susijusių paslaugų paieškos, pirkimo. Vienintelė užduotis, kurią telieka pačiam atlikti, – pasiimti darbovietėje atostogas ir susikrauti lagaminą“, – šypsojosi I. Aukštuolytė.

Tyrimo rezultatai parodė ir tai, jog savarankiškai keliaujantieji turėjo daugiau nemalonių patirčių nei tie, kurie keliauja su kelionių organizatoriais. Savarankiškiems keliautojams koją dažniausiai pakiša patirties stoka, kuomet pasirenkami lūkesčių neatitinkantys viešbučiai, netinkamas atostogų sezonas ir t. t.

Keliaujantieji savarankiškai tokį kelionės planavimo būdą dažniausiai renkasi laikydamiesi principinės nuostatos, jog keliauti savarankiškai yra pigiau. Vis dėlto įsigyti keliones iš kelionių organizatorių apsimoka ir finansine prasme. „Perkame didžiulius kiekius viešbučių kambarių ar lėktuvų vietų, todėl gauname nuolaidų, dėl kurių kaina, tenkanti vienam keliautojui, tampa kur kas mažesnė nei tokią pat kelionę perkant savarankiškai. Be to, atsižvelgdami į sezoniškumą ir kitus turizmo niuansus, galime parinkti geriausią kelionės laiką, rasti patogiausią viešbutį, kuris nebūtų pernelyg nutolęs nuo artimiausio miesto, arba galime tinkamai parinkti kelis viešbučius vienos viešnagės metu, jeigu norima daugiau pakeliauti, pamatyti, ir pan.“, – vardijo „Tez Tour“ atstovė ir pabrėžė, kad vis tik daugiausia laimi tie, kurie keliones planuoja iš anksto, nes paskutinę minutę nebelieka pasirinkimo įvairovės, o ir kainos būna gerokai didesnės.

Respublikinės Kauno ligoninės Krizių intervencijos centro vedėja, gydytoja psichiatrė Aušra Andriuškevičienė teigia, kad šiais laikais žmonės dažnai susiduria su emocine tuštuma. Gyvename labai greitu tempu, visko norime greitai: greitos karjeros, greitų pinigų, greitų santykių... Nebegalvojame apie savo esminius poreikius, neretai dingsta poilsiui skirtas laikas.

– Šiandien dažnai bendraujant su žmonėmis tenka išgirsti žodį – „pavargau“. Kartais atrodo, jog tai tampa rutina – dirbti iki išsekimo, skųstis laiko trūkumu, nuolatiniu nuovargiu...

– Visų pirma norisi apibrėžti, kas yra nuovargis. Nuovargis nėra liga. Apie nuovargį galima kalbėti tada, kai žmogus, net ir pailsėjęs daugiau nei 24 valandas – vis dar jaučiasi bejėgis, po keletos laisvų dienų nenori eiti į darbą.

Be to, retai kam žinoma, kad nuovargį gali sukelti ir fiziniai susirgimai: sutrikusi skydliaukės veikla, širdies problemos, kraujo ligos, diabetas. Jei žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, patartina apsilankyti pas savo šeimos gydytoją įsitikinti, ar nesergama minėtomis ligomis.

– Ar galėtume teigti, kad nuovargis yra modernaus gyvenimo pasekmė?

– Gyvename labai greitoje visuomenėje: ieškome greitų santykių, naudojamės greitais kreditais, siekiame greitos karjeros, norime greitų pinigų. Net ir šį interviu skaitytojai bandys perskaityti greitai, suprasti esmę iš kelių sakinių. Neretai kokybė yra perkeliama į antrą planą.

O kas nutinka, kai mes nuolat siekiame įgyvendinti kiekybinius tikslus? Deja, bet mūsų kūnas nespėja prisitaikyti prie minčių eigos... Nebesidžiaugiama mažais malonumais, nematome artimų, neskiriama laiko sau, nėra laiko kokybiškam poilsiui, žmonės bijo ilsėtis... kad neatsiliktų. Kūnas neatlaiko įtampos ir pradeda duoti įvairius signalus.  Dažnai įvyksta perdegimo sindromas, ypatingai tiems specialistams, kurie tiesiogiai aptarnauja žmones ar užima atsakingas pareigas.

– Kokiai amžiaus grupei yra būdingas pervargimas?

– Dažniausiai tai dirbantys žmonės nuo 25 iki 45 metų. Tačiau dabar yra daug kalbama apie paauglių nuovargį. Paaugliams tėvai kelia didžiulius lūkesčius. Jie nuolat raginami gerai mokytis, laimėti visus konkursus, lankyti daugybę būrelių. Jie įtraukiami į suaugusiųjų konkurencinę rinką, nors yra per maži, neturi nei fizinių savybių, nei pajėgumų.

– Dažnai pervargus viskas tampa nyku, niekas nedomina... Ko imtis tuomet?

– Nuovargio sindromo kankinami žmonės tampa egocentriški, jie sunkiai priima aplinką. Galvoja: „Nueisiu į teatrą/kiną  ir prasiblaškysiu“. Tačiau ir stebėdami spektaklį, filmą jie mąsto vien tik apie savo bėdas, jei kiti žiūrovai juokiasi, jie jaučiasi dar prasčiau, nes jų tai nedžiugina.

Žmogus turi gerai apgalvoti, kuo jis tikrai norėtų užsiimti. Krizių intervencijos centre pacientams siūlau sugalvoti tris mažas, džiuginančias veiklas per dieną, per savaitę ir per mėnesį. Kiekvienam patinka skirtingi užsiėmimai, juos vykdydamas žmogus jaučiasi kažką dėl savęs padaręs ir pamažu gali siekti didesnių tikslų.

– Ką patartumėte? Kaip atsitraukti nuo darbų gausos, efektyviai pailsėti?

– Poilsis turi būti priešingas pagrindinei veiklai. Jeigu žmogus dirba protinį darbą, ištisą dieną sėdi prie kompiuterio – jo poilsis turi būti aktyvus. Net ir būdami darbe galime sugalvoti kaip kuo mažiau laiko praleisti sėdint, pavyzdžiui, stengtis kalbėti telefonu (ypač su viršininku) vaikštant po kabinetą, iš spintos daiktus pasiimti atsistojus, o ne po kabinetą važinėti kėde.

Dirbant fizinį darbą poilsis turi būti ramesnis: skaitymas, kultūrinių renginių lankymas.

Be to, labai svarbu kaip mes planuojame savo laiką. Tarkime, dirbant 8 valandas, 7 reikėtų skirti pagrindiniams darbams ir vieną valandą palikti specialioms, neplanuotoms užduotims, kurios gali atsirasti dienos eigoje. Tuomet nereikės pasilikti po darbo.

Taip pat visus sudėtingesnius ar tiesiog mažiau malonius darbus reikėtų atlikti dienos pradžioje, kuomet dar būname energingesni, o pabaigai pasilikti lengvesnes užduotis. Svarbu visus darbus nudirbti per savaitę, kad penktadienį galėtume ramiai uždaryti stalčius ir savaitgalį ilsėtis negalvojant apie reikalus.

Kiekvienam atsipalaiduoti padeda skirtinga veikla. Svarbu, kad ta maloni veikla, kuri jus atpalaiduoja, vyktų periodiškai pastoviu laiku. Tuomet smegenys bus pasiruošusios ir lauks kol jomis bus pasirūpinta. Dirbant visą savaitę, vieną dieną reikia skirti sau ir praleisti ją taip, kaip norisi.

– Kokią nuovargio ribą pasiekęs žmogus turėtų pasakyti sau „stop“?

– Nuovargis dažniausiai prasideda nemiga, kas paskatina ir fizinių negalavimų atsiradimą. Pradedami jausti sąnarių, kojų, raumenų, galvos skausmai. Tuomet būtina susirūpinti savo savijauta.

Kuomet niekas neteikia džiaugsmo, prarandami interesai, būsena gali pereiti į depresiją. Nuovargio sindromo metu, pirmiausia, siūlyčiau nueiti pas šeimos gydytoją, aptarti su juo savo problemas.

– O kas nutiks, jei žmogus nekreips dėmesio į atsirandančius negalavimus?

– Viena vertus, stresas kartais žmogui yra naudingas, tai tarsi varomoji jėga. Norint kažką pasiekti, būtina išeiti iš komforto zonos. Tačiau tai turi savo kainą, žmonės nebesugeba valdyti savo emocijų, kurias yra būtina atskirti nuo darbo. Pavyzdžiui, jei mane kviečia vadovas, galiu pas jį eiti visiškai rami, tačiau jei būsiu pervargusi, labai jaudinsiuos, galvosiu apie tik pačias blogiausias laukiamo susitikimo pasekmes.

Nuolat patiriant stresą - iškyla perdegimo sindromo pavojus. Kaip minėjau, jis būdingas profesijų atstovams, kurie dirba aptarnavimo srityje, ar daug bendrauja su klientais, turi priimti svarbius sprendimus. Žmonės, dažnai būnantys stresinėse situacijose ir nepailsintys – galiausiai tampa abejingi viskam.

Reikia rūpintis ne tik fiziniu kūnu, bet ir psichine sveikata. Pradėti nuo savęs, nuo savo šeimos. Jei rūpinimasis fiziniu kūnu tampa kultu, tai visiems linkiu tiek pat skirti laiko ir psichinei savijautai. Kūnas be galvos nieko nereiškia. Pervargusi galva duoda neteisingą informaciją tiek apie save, tiek apie kitus.