Pernai ji atliko mobiliosios interneto prieigos kokybės matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių „Bitė Lietuva“, „Telia Lietuva“ ir „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107–202 megabaitų (Mb) per sekundę.

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – pranešime sakė RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės specialistas Vaidotas Radzevičius.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta per metus paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms.

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims“, – teigė RRT atstovas.

Pasak jo, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime.

 

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – sakė ekspertas.

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – sakė V. Radzevičius.

Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta.

Anot RRT atstovo, dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties. Situaciją pagerintų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius.

Tarnybos teigimu, pokyčiai palies prieglobos (ang. Hosting) paslaugų teikėjus, elektronines parduotuves, socialinius tinklus, debesijos teikėjus, interneto paslaugų teikėjus, turinio dalijimosi bei apgyvendinimo platformas.

„Dideli pokyčiai laukia tiek rinkos dalyvių, tiek ir vartotojų, taip pat – prižiūrinčių kompetentingų institucijų. Ši įsigaliojusi Europos Sąjungos iniciatyva „diktuoja“ skaitmeninių paslaugų reguliavimo madas pasaulinei rinkai. Visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai, teikiantys paslaugas Europos Sąjungoje, nuo šiol privalo visiškai atitikti Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimus“, – pranešime teigė RRT tarybos narys Vygantas Vaitkus.

Jo teigimu, Skaitmeninių paslaugų akto sąlygoti pokyčiai rinkos dalyvių ir vartotojų atžvilgiu ilguoju laikotarpiu bus vertinami vykdant rinkos stebėseną.

Vasario 17 dieną įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas privalomas visiems Europos Sąjungoje veikiantiems skaitmeninių paslaugų teikėjams. Į dokumentą perkeltos iki šiol veikusioje elektroninės komercijos direktyvoje buvo nustatytos skaitmeninių paslaugų taisyklės.

Labai didelio masto platformos ir interneto paieškos sistemos – „Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“, „Google“, „Youtube“, „Amazon“, „LinkedIn“, „Snapchat“ ir kiros – nuo praėjusių metų rugpjūčio 25 dienos privalo suteikti prieigą prie savo sistemų algoritmų, nustatyti, vertinti bei reaguoti į sistemines rizikas dėl dezinformacijos, neteisėto turinio plitimo, taip pat, periodiškai atlikti jų auditus.

Europos Komisija privalės užtikrinti taikomų reikalavimo įgyvendinimo priežiūrą. Už reikalavimų nesilaikymą yra numatytos iki 6 proc. organizacijos metinės pasaulinės apyvartos siekiančios sankcijos.

Pernai daugiausia pajamų už teikiamas elektroninių ryšių paslaugas gavo „Telia Lietuva“, AB (38,5 proc.), „Tele2“ (27,1 proc.), „Bitė Lietuva“ (21,3 proc.).

Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 4,0 proc. ir sudarė 111,9 mln. Eur. Iš jų 55,4 proc. buvo investicijos į viešojo mobiliojo ryšio infrastruktūrą. 2023 m. į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą daugiausia investavo „Telia Lietuva“, AB (30,8 proc.), UAB „Tele2“ (21,7 proc.) ir UAB „Bitė Lietuva“ (18,0 proc.).

2023 m. pajamos, gautos už interneto prieigos (įskaitant fiksuotąją ir mobiliąją) paslaugas, sudarė didžiausią elektroninių ryšių rinkos bendrųjų pajamų dalį – 57,5 proc. Pajamos, gautos už minėtas paslaugas, per metus padidėjo 12,1 proc. ir 2023 m. siekė 486,8 mln. Eur.

„Tiek 2023 m. IV ketvirtį, tiek ir visais 2023 m. elektroninių ryšių sektoriaus pajamų augimą nulėmė pajamų, gautų už mobiliojo interneto paslaugų teikimą, augimas. 2023 m. šios pajamos siekė 364,4 mln. Eur, t. y. 13,3 proc. daugiau nei 2022 m. Mobiliojo interneto paslaugų augimą parodo ir mobiliuoju ryšiu perduotų duomenų kiekis – 1 374,8 PB, t. y. 23,1 proc. daugiau negu 2022 m.“, – pranešime sakė RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėja Raimonda Purvienė.

Pernai 5G technologija perduota 72,3 PB duomenų, kai 2022 m. – 2,5 PB. 2023 m. pabaigoje 5G paslaugomis naudojosi 329,4 tūkst. paslaugų gavėjų, arba 8,3 proc. visų mobiliojo interneto paslaugų gavėjų.

2023 m. pajamos už fiksuotojo interneto paslaugų teikimą siekė 122,3 mln. Eur, t. y. 8,7 proc. daugiau nei 2022 m. Per metus augo 100 Mb/s ir didesnę greitaveiką pasirinkusių paslaugų gavėjų skaičius 13,2 proc., ir siekė 574,3 tūkst. Šie paslaugų gavėjai sudarė 71,3 proc. visų fiksuotojo interneto paslaugų gavėjų skaičiaus. Pasirinkusių 1 Gb/s ir didesnę greitaveiką fiksuotojo interneto paslaugų gavėjų skaičius per metus išaugo 9,8 proc., iki 21,6 tūkst.

2023 m. sparčiai augo ir galinių įrenginių, naudojamų M2M (angl. Machine to Machine, Man to Machine, Machine to Man) paslaugoms teikti skaičius: per metus padidėjo beveik 2 kartus iki 1 387,6 tūkst. Pajamos gautos už šias paslaugas pasiekė 5 446,3 mln. Eur, t. y. 19,7 proc. daugiau nei 2022 m.

2023 m. bendros pajamos gautos už kalbinio ryšio mažėjo iki 241,9 mln. Eur, t. y. 3,8 proc. mažiau nei 2022 m. 2,2 proc. augo tik pajamos gautos už mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikimą – pasiekė 148,3 mln. Eur.

2023 m. elektroninių ryšių sektoriaus apžvalga parengta remiantis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų RRT pateiktais duomenimis apie per 2023 m. vykdytą veiklą.

Pagal pajamas didžiausias rinkos dalis užėmė Lietuvos paštas (26,4 proc.), „DPD Lietuva“ (19,6 proc.), „Venipak Lietuva“ (12,1 proc.), „DHL Lietuva“ (10,2  proc.) ir „Omniva LT“ (9,2 proc.), pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Pernai išsiųstų pašto siuntų skaičius siekė 86 mln., didžiąją dalį (67,6 proc.) visų pašto siuntų sudarė pašto siuntiniai.

„Lietuva su tokia aukšta pašto siuntinių dalimi yra viena iš lyderių Europoje, nes daugelyje šalių didžiąją dalį siuntų vis dar sudaro korespondencija“, – pranešime sakė RRT Strateginio valdymo grupės patarėja Viktorija Goferienė.

Pajamos už pašto siuntinius pernai siekė 79,1 proc. bendrųjų pašto sektoriaus pajamų – 216,5 mln. eurų.

Paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašto siuntinių skaičius padidėjo 18,5 proc. iki 2,4 mln., korespondencijos siuntų skaičius padidėjo 6,3 proc., tačiau per visus metus korespondencijos siuntų skaičius mažėjo 17,1 proc. ir siekė 33 mln.

Investicijos į pašto tinklo, įskaitant paštomatų, plėtrą ir modernizavimą sumažėjo 34,7 proc. iki 12,2 mln. eurų.

„Pagrindinės investicijos į fizinio pašto tinklo plėtrą praktiškai jau padarytos. Ateityje, tikėtina, investicijos bus skiriamos pašto tinklo palaikymui, modernizavimui, inovatyvių technologinių sprendimų diegimui, logistikos sistemų tobulinimui“, – aiškino V. Goferienė.

Paštomatų skaičius augo 17,5 proc. iki 1787, iš jų 99 – kaimiškose vietovėse. Metų pabaigoje daugiausia paštomatų, kaip ir prieš metus, turėjo „Omniva LT“ (27,9 proc.), Lietuvos paštas (24,4 proc.), „DPD Lietuva“ (18 proc.), „Venipak Lietuva“ (15,1 proc.), „Itella Logistics“ (14,4 proc.).

RRT vadovės teigimu, tarnyba šiuo metu kuria vadinamąją radijo dažnių biržą, kuris leistų efektyviau panaudoti elektroninius išteklius.

„Mes čia galėtume pasitempti, bet Vidaus reikalų ministerija yra rezervavusi dalį dažnių kritinio ryšio tinklo vystymui (...). Bet yra rezervuota dalis komercinių dažnių. Mūsų supratimu, valstybė savo reikmėms yra rezervavusi daugiau nei jai iš tikrųjų reikia“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį BNS teigė J. Šovienė.

„Turėtų būti priimami sprendimai, į kurią pusę mes einame, ką mes naudojame, ką mes rezervuojame. Galbūt ir tuos (valstybės – BNS) rezervuotus dažnius galėtume naudoti komercinei veiklai kartu su tam tikrais įpareigojimais“, – pridūrė ji.

RRT vadovės teigimu, Vidaus reikalų ministerija turi nuspręsti, kurias rezervuotas radijo dažnių juostas naudos valstybinio kritinio ryšio tinklo plėtrai, o nepanaudotas perduoti komercinio 5G ryšio plėtrai.

„Jie turi rezervavę ir vadinamą komercinę (juostą – BNS), kurią Europos Komisija laiko komercine. Dėl to (EK – BNS) sako, kad mes nepanaudojame pakankamai (resursų – BNS) šiai technologijai. Taip, mes jų neskiriame, nes yra rezervuota“, – aiškino RRT vadovė. 

„Tai yra valstybės išteklius. Jį reikia naudoti ir gauti už tai pajamas“, – pridūrė ji.

Pasak J. Šovienės, Lietuvoje 5G technologijai naudojama tik kiek daugiau nei 20 proc. elektroninių išteklių, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra apie 50 proc.

Jos teigimu, Lietuvai taip pat reikia padirbėti plečiant aukštos kokybės pralaidžių ryšių tinklus – jie kol kas labiausiai sukoncentruoti tankiai apgyvendintuose miestuose. 

„Ką mes darome, kad ta konkurencija intensyvėtų? Skelbiame daugiau informacijos, esame pateikę įvairias 4G ir 5G ryšių matuokles. Esame (pateikę – BNS) vartotojams įrankius, kur jie gali pasimatuoti turimą ryšį, jo kokybę ir spartą. (...) Per tuos įrankius tokiu būdu ir skatiname konkurenciją, ir tas iš tikrųjų jaučiasi“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda BNS trečiadienį sakė J. Šovienė.

„Ir tie viešojoje erdvėje vykstantys konkurenciniai ginčai ir karai rodo, kad konkurencija intensyvi“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, RRT kovo pabaigoje ketina pateikti praėjusių metų 5G ryšio vystymo analizę, tačiau į konkrečius bendrovių ginčus neįsitrauks.

„Tegul ginčijasi ir įrodinėja. Taip, mes teikiame duomenis, iš tų duomenų kiekvienas pasidaro savo pjūvius. Aišku, gal ne visada objektyviai parodo, bet tikėtis iš įmonių, kad jos objektyviai parodys ir savo konkurentus, būtų naivu – kiekviena randa, kas jai yra labiausiai tinkama“, – teigė J. Šovienė.

„Susitikime su Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininke Jūrate Šoviene prezidentas aptars esminių elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą žmonėms, ryšių reguliavimą saugumo srityje, kovą su elektroniniais sukčiais, vaikų saugumą internete, senjorų skaitmeninių įgūdžių ugdymą“, –  BNS pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra elektroninių ryšių, pašto paslaugos teikimo veiklą, geležinkelių transporto rinką reguliuojanti, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros įstaigos funkcijas atliekanti savarankiška valstybės įstaiga.

Tarnyba yra Lietuvos nacionalinė reguliavimo institucija pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos  elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos pašto įstatymo ir Lietuvos geležinkelių transporto kodekso reguliavimo dalyku, nuostatas.

„Užtikriname veiksmingą konkurenciją, investicijas, inovacijas ir patrauklių paslaugų įvairovę elektroninių ryšių, pašto, geležinkelių transporto, patikimumo užtikrinimo paslaugų srityse“, – teigia tarnyba.

Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT.

Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pašto skyrius turėtų veikti 5 darbo dienas per savaitę.

„Tačiau tik 8 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti daugiau už pašto paslaugą, tam, kad pašto skyrius ar juos aptarnaujantis mobilus laiškininkas dirbtų daugiau darbo dienų per savaitę ar ilgesnėmis darbo valandomis. Tuo metu daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodė, kad daugiau mokėti nesutiktų“, – pranešime sakė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.

Be to, didžioji dalis apklaustųjų (65 proc.) nesutiktų mokėti daugiau už paslaugą, jei, pavyzdžiui, paštomatas, būtų arčiau namų (iki vieno kilometro atstumu).

Kaip svarbiausius kriterijus siunčiant siuntą gyventojai nurodė kuo mažesnę kainą (50 proc.), jos saugumą (30 proc.) ir siuntimo laiką (20 proc.).

„Tik 17 proc., jaunesni (18-35 metų amžiaus) apklaustieji ir kaimiškųjų vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad sutiktų mokėti už pašto paslaugas daugiau, jei pašto paslaugos teikimo vieta būtų arčiau namų“, – sakė R. Liuokaitytė.

62 proc. respondentų teigė, kad dažniausiai pristatyti siuntas renkasi į paštomatus, 16 proc. – į pašto skyrius.

Dažniausiai jie naudojosi Lietuvos pašto (54 proc.) ir „Omniva LT“ (48 proc.) paslaugomis.

RRT užsakymu apklausą 2023 metų gruodį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko visose Lietuvos savivaldybėse, apklausta tūkstantis respondentų.

Tarp pašalintų įrenginių atsidūrė WiFi stiprintuvas, PMR racija, radijo mikrofonas, radijo bangomis valdomi žaislai, sulčiaspaudė, šaldytuvai su sensoriniu valdymu, LED lemputės ir maitinimo blokai.

Iš viso per metus RRT akredituotoje laboratorijoje buvo išbandyti 54 tipų radijo ryšio įrenginiai ir 50 tipų elektriniai bei elektroniniai aparatai. 2022 metais buvo išbandyta po 40 tipų paimtų iš rinkos įvairių įrenginių ir aparatų. Papildomai 2023 metais 35 tipų elektriniai ir elektroniniai aparatai buvo išbandyti pagal kitų šalių nacionalinių reguliuotojų arba ekonominės veiklos vykdytojų prašymus. Be to, 21 tipo radijo įrenginys išbandytas pagal teisėsaugos institucijų prašymus – siekiant nustatyti, ar tokie įrenginiai leistini naudoti.

Atlikę bandymus nustatėme, kad Lietuvos rinkoje paimti 44 proc. radijo ryšio įrenginių ir 44 proc. elektrinių bei elektroninių aparatų neatitiko techninių reglamentų esminių reikalavimų.

 

„Atlikę bandymus nustatėme, kad Lietuvos rinkoje paimti 44 proc. radijo ryšio įrenginių ir 44 proc. elektrinių bei elektroninių aparatų neatitiko techninių reglamentų esminių reikalavimų, dėl to pardavėjai galėjo rinktis arba nustatytus trūkumus pašalinti, arba iš rinkos pašalinti pačius gaminius“, – pranešime sakė RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas Arvydas Giedraitis.

Jo teigimu, informacija apie reikalavimų neatitinkančius ir pašalintus iš prekybos gaminius buvo paskelbta Rinkos priežiūros informacinėje ir ryšių sistemoje (ICSMS), kad ir kitose ES šalyse būtų išvengta šių reikalavimų neatitinkančių įrenginių ir aparatų tiekimo į rinką.

2023 metais RRT pirmą kartą atliko radijo ryšio įrenginių ir elektrinių bei elektroninių aparatų, parduodamų elektroninėse parduotuvėse, patikrą.

„Patikrinome 50 tipų gaminių 16-oje elektroninių parduotuvių ir nustatėme, kad 5 tipų radijo ryšio įrenginiai ir 10 tipų elektriniai bei elektroniniai aparatai (30 proc. gaminių) netenkino techninių reglamentų administracinių reikalavimų. Minėti gaminiai buvo pašalinti iš prekybos“, – pabrėžė A. Giedraitis

Nuo šių metų planuojama stiprinti elektrinių produktų parduodamų el. parduotuvėse priežiūrą. Bus tikrinama įrenginių ir aparatų atitiktis techninių reglamentų reikalavimams, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo reikalavimų neatitinkančių gaminių įsigijimo.