2008 m. Baroti galerijoje Klaipėdoje bei Lietuvoje (ir ne tik) labai gerai žinomas menininkas R. Martinionis pristatinėjo savo parodą pavadinimu „Pasąmonės safaris“.

Nereikia aiškinti, kas yra toji pasąmonė, nes po šviesios atminties daktaro Sigmundo F. tyrinėjimų mes visi tarsi žinome, kas yra subjektyviai nekontroliuojami psichiniai procesai.

Įsivaizduokime, dailininkas R. Martinionis, tarsi koks turistas Kenijoje, keliauja po savo vizijų ir vaizdinių savanas.

Važiuodamas patyrusio vairuotojo prižiūrimu visureigiu, jis mato iliuzinius dramblius, antilopes ir net liūtus. Toks kadaise buvo pasąmonės safaris.

Na, o dabar, 2023-aisiais, savo piešinius bei tapybą pristatantis kūrėjas projektuoja tai, kas galbūt sąmoningai viduje nekontroliuojama, tačiau efektyviai veikia.

Anot enciklopedijų ir žodynų, projektavimas yra numatomo statyti ar gaminti objekto dokumentacijos kūrimas.

Menininkas stato ir gamina potyrius, būsenas, išgyvenimus. Tai pateikia vitražiškai skaidriai, tvirtai, užtikrintai apibendrintai (kaip visuomet) spalvos, formos, silueto aspektais.

Galbūt dar ne taip seniai Rytis buvo siurealistas, automatizmo principu bandęs apčiuopti savo kūrybinės epopėjos vektorius, tačiau dabar – projektuodamas, jis yra kuo tikriausias simbolistas, plastinio ir siužetinio ženklo principu statantis, gaminantis ir, svarbiausia, – kuriantis pasąmonės, priešsąmonės bei sąmonės monumentus. Tai sapnų ir būsenų paminklai, kurie yra labai asmeniški, o kartu – bendražmogiški.