Išsikerojusios tujos šio namo pirmos laiptinės gyventojams, kurių butai žemutiniuose aukštuose, visiškai užstodavo saulę, todėl net dieną kambariuose tekdavo įjungti šviesą. Vaizdas po šio daugiabučio langais beveik primindavo džiungles.

Praeidamas pro minėtą daugiabutį, dažnai matydavau, kad jo pirmajame aukšte, kurio langus užstodavo tujų šakos, kambaryje ir virtuvėje degdavo šviesa.

Vakar pastebėjau, kad tujos, kurių šakos siekė net kelis daugiabučio aukštus, o pirmojo aukšto langus visai užstodavo, buvo stipriai apgenėtos.

„Nežinau, kas ir kur iš mūsų laiptinės gyventojų kreipėsi dėl tujų šakų iškirtimo, tačiau ketvirtadienį medžiai buvo gerokai apgenėti, nukirstos šakos. Man tujos netrukdė, nes gyvenu aukščiau, ne žemutiniuose aukštuose. Žmonėms, kurie gyveno pirmame ar antrame aukšte, tujų šakos turbūt keldavo problemų“, –  vakar portalui kauno.diena.lt sakė prie namo laiptinės stovėjęs vyras.

Taip atrodė tujos prieš jų nugenėjimą. Evaldo Šemioto nuotr.

Tujos prie Kovo 11-osios gatvės 57-ojo namo auga labai seniai. „Šiame name gyvenu 52 metus. Tiek pat metų ir medžiai čia auga. Jei tuja būtų po mano langais, aš ją nupjaučiau ir vaistų pasigaminčiau“, – prieš trejus metus portalui kauno.diena.lt pasakojo vyresnio amžiaus moteris.

Tada senjorė  tvirtino, kad tikrai taip neapsileistų, nelauktų, kol pro medžio šakas nieko nesimatytų. „Aš nesėdėčiau rankas sudėjusi“, –  aiškino ji.

Vis dėlto patiems gyventojams savivaliauti negalima. Dėl leidimo apgenėti medį reikia kreiptis į miesto savivaldybę. Lietuvoje savivaldybės atsakingos už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą ir priežiūrą.

Kaune yra nemažai daugiabučių namų, kurių gyventojams turėtų trukdyti prie langų prigludusios medžių šakos. Per arti augantys medžiai su vešlia lapija – nemaža problema. Jie užstoja per langą patenkančią šviesą, todėl tikėtina, kad kambariuose net dieną būna prieblanda.

Penktadienio pavakare, po 16 val., gautas pranešimas, kad Pakruojo rajone, Rozalimo seniūnijoje, Plaučiškių kaime, Šeduvos gatvėje, vyras, pjaudamas medį, įstrigo tarp šakų.

Atvykę ugniagesiai medyje, maždaug penkių metrų aukštyje, rado šakos  prispaustą žmogų.

Jis buvo išlaisvintas ir perduotas medikams. Pavojingai pasvirusi šaka pašalinta, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Sekmadienio vidurdienį panašus pranešimas buvo gautas iš Šilutės rajono.

12.46 val. tarnyboms buvo pranešta, kad Saugų seniūnijoje, Sakūtėlių kaime, Klaipėdos gatvėje, vyras medyje pjovė šaką ir pakibo, negali nulipti.

Atvykę ugniagesiai pastatė ištraukiamas kopėčias ir padėjo vyrui nulipti. 

Vienas "Klaipėdos" "Nuomonių" puslapyje besireiškęs autorius net ėmė įtarinėti, kad uostamiestyje veikia prieš Lietuvą ir lietuvius nusiteikę valstybės ar vietiniai veikėjai, kurie tiesiog siekia sunaikinti lietuvybės istoriją. Panašiai kaip Kaliningrado srityje, kur dabar vyksta lietuvininkų palikimo eliminavimas: nukabinamos atminimo lentos, uždaromi muziejai ir pan.

Dabartinis K.Donelaičio aikštės ar skvero, kaip bepavadintum tą vietą, vaizdas iš tiesų veda prie tokios minties. Labai panašu, kad K.Donelaičio paminklas ir visa ta teritorija niekam nereikalinga, nes lyg specialiai daugybę metų stovi apleista, o vaizdas kasdien vis liūdnesnis.

Gali net kilti įtarimas, kad ši vieta specialiai apleidžiama, mat jos labai norėtų kokie nors nekilnojamojo turto vystytojai, kurie čia mielai pastatytų kelis prabangių butų namus.

Tačiau visi šiandien suvokiame, kad tai būtų nusikaltimas. K.Donelaičio paminklas šioje aikštėje atsirado dar 1973 m., ir tai buvo tikrai labai sėkmingas projektas.

Beje, K.Donelaičio kūrybą gerai žino ir vertina daug Lietuvos rusakalbių, nes kūrinys "Metai" yra išverstas į rusų kalbą.

Vis dėlto šiuo metu tenka pripažinti, kad laikas daro įtaką šiai vietai ir jau reikia tam tikrų rimtų korekcijų. Aikštę tikrai metas atnaujinti, tų miesto atsinaujinimų fone, kuriuos matome ("Vaidilos" aikštė, Baltijos pr. estakados statyba ir t. t.), ji jau rėžia akį.

Metas inicijuoti permainas, kad K.Donelaičio galvos nebedengtų medžių šakos, o ši vieta taptų patraukli miestiečiams. Tokia, kokia ji tikrai buvo anais laikais.

Eglučių – į medelyną

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis prisiminė, kad eglišakių pilną sunkvežimio priekabą miškininkai miestiečiams išdalydavo per 10–15 minučių.

"Susiburdavo didelis būrys žmonių, kurie šakeles per kelias minutes tiesiog išgraibstydavo. Nedalysime šiais metais. Taip apsisprendė visos urėdijos. Per daugybę metų įsitikinome, kad į eglučių šakų dalybas susiburia minios žmonių. Pažeistume visus saugumo reikalavimus", – patikino T. Zaleckis.

Kėniai vis labiau populiarėja, jų kvapas kitoks ir spalva ryškesnė. Bet jų kaina tikrai nėra adekvati, prašoma nuo 30 iki 40 eurų už medelį.

Miškininkai ragina miestiečius kalėdinių eglučių ieškoti urėdijos medelyne.

"Prekiaujame tiek kirstomis, tiek vazonuose augančiomis eglutėmis, taip pat eglių, kėnių šakomis, kėniais. Vidutinio aukščio eglutės kaina gali siekti gal tik dešimt eurų. Šaka atsieina eurą. Siūlome susisiekti su Kretingos regioninio padalinio medelynu telefonu ir suderinti laiką, kada būtų galima pasiimti medelį", – aiškino T. Zaleckis.

Dairosi ir latviai

Miškininkai stebi pajūrio rinką ir sako, kad ją vis labiau užkariauja atvežtinė produkcija.

"Dažniausiai prekiaujama iš Danijos atgabentais kėniais ar eglutėmis. Kėniai vis labiau populiarėja, jų kvapas kitoks ir spalva ryškesnė. Bet jų kaina tikrai nėra adekvati, prašoma nuo 30 iki 40 eurų už medelį", – pastebėjo T. Zaleckis.

Šiemet pirmoji kalėdinė eglutė urėdijos medelyne buvo nupirkta lapkričio 13-ąją.

Pajūrio miškuose žaliaskarių ieško ne tik pajūrio miestai, bet ir latviai.

"Mūsų eglutėmis puošėsi Liepoja ir Papė. Ir šiemet į Latviją išvažiavo didelė, graži eglė", – patikino T. Zaleckis.

Kainos – įvairios

Urėdijos girininkijoje miško eglutės ar pušys, siekiančios iki vieno metro aukščio, kainuoja du eurus, nuo 1 iki 1,5 m eglutė atsieis 3 eurus, nuo 1,51 iki 2 m žaliaskarė – 8 eurus.

Už didelę eglutę, kurios aukštis – nuo 2 iki 3 m, bus prašoma 13 eurų.

Kalėdiniai medeliai iš plantacijų kainuos brangiau.

Iki metro aukščio eglutė ar pušis atsieis 5 eurus, už didesnę prašoma 8 eurų, iki 2 m aukščio eglutė kainuos 12 eurų, virš 4 m aukščio eglė kišenę gali paploninti 40 eurų.

Dar brangiau kainuos baltosios, dygiosios eglės, kėniai bei juodosios ir kalninės pušys. Nuo 1,5 iki 2 m aukščio šie medeliai parduodami po 18 eurų.

Sidabrinės eglės taip pat nepigios, metro aukščio medelis parduodamas už 9 eurus, nuo 1,5 iki 2 m aukščio eglę galima įsigyti už 25 eurus.

Tokios sumos prašoma ir už tokio pat ūgio eglę, kuri auga vazone. Bet kiekvienos rūšies medelių kaina gali skirtis.

Sidabrinė, virš 1,5 m aukščio eglė ar kėnis, augantys vazone, gali kainuoti apie 30 eurų.

Miškininkai tikina, kad yra pasiruošę 250 eglučių, augančių vazonuose.

Urėdijos medelyno reikėtų ieškoti keli kilometrai už Kretingos, važiuojant Šiaulių kryptimi.

Prekiaus mieste

Nuo pirmadienio prekiauti eglutėmis ir kitais kalėdiniais medeliais leidimus išsiėmė kelios įmonės. Kiti prekybininkai Klaipėdoje turėtų pasirodyti gruodžio 1-ąją.

Eglučių bus galima rasti Kulių Vartų g. 3, Taikos prospekte veiks du prekybos taškai – prie 39 ir 56 namų.

Medelių bus galima įsigyti ir J.Janonio g. 1 bei Herkaus Manto 7. Prekyba taip pat vyks Liepojos gatvėje, prie 10-ojo namo.

Ketvirtadienį į Teatro aikštę sugužėjo minia klaipėdiečių.

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkai gyventojams dovanojo eglių šakeles.

Vaikai, suaugusieji ir senjorai suskubo išsirinkti gražiausias, tankiausias, tiesiausias žaliaskarių šakas.

Anot Šernų girininkijos girininko Arūno Samoškos, didžioji dalis šakų buvo išdalyta per pusantros valandos.

"Ši akcija išties prasminga. Jaučiamės laimingi galėdami prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo", – teigė A.Samoška.

Žmonės šakas žadėjo dovanoti vaikams, anūkams, kaimynams.

"Kasmet ateinu pasiimti eglutės šakelių. Jomis apsirūpinu pati, parnešu vaikams. Namuose drauge jas puošiame. Manau, kad tai puiki dovana artėjančių švenčių proga", – kalbėjo pensininkė Birutė.

Pasak girininko, akcijos metu nebuvo pažeistas nė vienas augantis medelis.

Džiaugiamės, kad klaipėdiečiai linkę tausoti mišką.

"Džiaugiamės, kad klaipėdiečiai linkę tausoti mišką. Šakos buvo nukirstos nuo pažeistų, nupjautų medžių", – teigė A.Samoška.

Likusios šakos bus grąžintos atgal į Šernų, Girulių, Kretingos miškus, iš kur ir buvo atvežtos.

Akcija taip pat buvo vykdoma Gargžduose, Kretingoje.

Anot miškininko, Klaipėdoje, Gargžduose ir Kretingoje iš viso šiemet gyventojams padovanota daugiau nei 5 tūkst. eglių šakų.

Apdaila. Bet kurio medžio šakos, nesvarbu, su ar be žievės, sukuria itin originalią ir jaukią faktūrą – tereikia jas gražiai sudėlioti. Ši idėja tiks tiek norint atnaujinti stiklo vazą, pagražinti paveikslo ar veidrodžio rėmą, tiek ketinant sukurti dekoratyvų, miegamojo lovos galvūgalį.

Sutvirtinimas. Mažesnes, plonesnes ir tiesias šakas paprasta priklijuoti lipalu ar karštais klijais, didesnes ir išsiraizgiusias – pritvirtinti viela, varžtais, įtvirtinti tarp dviejų priešinga kryptimi įtaisytų šakų ir pan.

Apdaila. Visus dirbinius būtinai nulakuokite – lakas apsaugos medieną nuo drėgmės, be to, mažiau kaupsis dulkės, bus lengviau jas nuvalyti. O gal šakas verta nudažyti? Akį visada patrauks kontrasto principu parinktos spalvos: balta, juoda, raudona – tokie dirbiniai itin įspūdingai atrodo moderniuose loftuose, eklektikos stiliaus erdvėse.

Netikėta. O kodėl neatnaujinus baldų štai taip? Iš šakų galite padaryti kėdės atlošą, jomis papuošti šviestuvo kotą, o visas stalo kojas pakeisti stabilia konstrukcija iš masyvių šakų.

Kabykla. Šaka-karnizas, papuošalų ar drabužių kabykla, šeimos nuotraukų galerija – stilingas sumanymas. Tereikia kruopščiai nulupti žievę, medieną nušlifuoti ir padengti apsauginiu laku.

Erdvės. Išraiškinga šakų ornamentika puikiai tinka interjero erdves dalijančioms dekoratyvioms širmoms, sienelėms, pertvaroms, laiptų turėklams.

Požiūris. Meniškos sielos kūrėjas kiekvienoje dailiai išsiraičiusioje šakelėje kažką įžvelgia – žmogų, paukštį, gyvūną. Tokia šaka – puiki židinio, valgomojo stalo puošmena, iš jos nesunku padaryti dailią žvakidę ar kompoziciją su gamtinėmis medžiagomis, na, o jei esate sukaupusios daugiau žaliavos, – net skulptūrą, kuri papuoš namų interjerą ar eksterjerą.

Grėsmė žmonėms

Po rugsėjo pabaigoje siautusios audros nulūžusias šakas ir nuvirtusius senus medžius komunalininkai pjaustė dalimis ir iš miesto gabeno dvi savaites.

Apžiūrėjus kai kuriuos želdinius paaiškėjo, kad reikia apgenėti dar 37 medžius.

"Tokios situacijos kelia grėsmę. Manyčiau, jog senus, sergančius ir pavojų keliančius medžius buvo būtina pašalinti laiku. Tačiau leidimų medžiams pjauti turime tiek, kiek jų buvo išduota. Vis dėlto praūžusi audra galėjo baigtis ir labai liūdnai. Praėjusios audros metu medžio šaka kliudė mamą su vaiku, kelios šakos nuvirto ant miestiečių automobilių", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Miesto tvarkytojai akcentavo, jog šalia pėsčiųjų takų, prie vaikų darželių suaugę medžiai turėtų būti nuolat stebimi, o senų lapuočių vertėtų ir atsisakyti.

"Niekam nebūtų malonu, jei rastų sudaužytą savo automobilį. O senų medžių prie vaikų darželių ar aikštynų tikrai neturėtų likti", – aiškino I.Šakalienė.

Mieste per šiuos metus ne tik kirsta, bet ir pasodinta beveik šimtas naujų medžių. Šį rudenį planuojama pasodinti dar 30.

"Labai daug medžių buvo iškirsta prie darželių, tačiau daug ir pasodinome – iš viso 42 medžius", – patikino I.Šakalienė.

Tyrė tris mėnesius

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus užsakymu nuo birželio buvo tyrinėtos kelios centrinės Klaipėdos vietos, kuriose daug medžių.

"Želdiniai buvo tirti Danės gatvėje nuo Pilies tilto iki Smiltynės perkėlos. Tirti medžiai, augantys Birutės, Daukanto gatvėse, Ferdinando skvere ir Teatro gatvėje. Stebėti ir prie Meridiano esantys medžiai. Taip pat užsakyti tyrimai Herkaus Manto gatvei", – aiškino savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Specialia technika buvo aiškintasi ne tik ligų židiniai augaluose, bet ir tomografu nustatyta, kurių medžių šerdys yra išpuvusios.

"Kai kurie medžiai jau pavojingi, priekelmyje nustatyta puvinių, todėl juos skubiai reikėtų šalinti", – paaiškino specialistė.

Geros ir patenkinamos būklės medžiai galės gyvuoti ne ilgiau nei dešimtmetį. Šiuo metu grėsmių jie dar nekelia.

Tyrė 120 medžių

Danės gatvėje tirti 35 medžiai – 13 balzaminių tuopų, šešios kanadinės tuopos, vienas baltasis gluosnis, 15 paprastųjų klevų. Šešis čia augančius medžius rekomenduota skubiai šalinti. Teks kirsti tris balzamines tuopas, du paprastuosius klevus, vieną baltąjį gluosnį.

Paaiškėjo, kad viename Bijūnų gatvės ruožų, kur numatyta rekonstrukcijų, auga visiškai sveikos liepos, tačiau uosiai yra prastokos būklės.

Teatro gatvėje tomografiniai tyrimai atlikti devynioms mažalapėms liepoms.

Liepų aukštis – nuo 9 iki 16 metrų. Čia neauga nė viena sveika liepa. Penki medžiai yra vidutinės būklės, dviejų medžių būklė yra patenkinama, itin bloga būklė konstatuota dviem lapuočiams.

"Iš viso per šiuos mėnesius ištirta daugiau nei 120 medžių. Dar 44 medžiai bus ištirti Herkaus Manto gatvėje. Monitoringas rodo, jog čia vyrauja blogos ir nepatenkinamos būklės medžiai", – aiškino R.Jievaitienė.

Nuo vėjo krenta ir sveiki medžiai.

Bus tiriami medžiai nuo Lietuvininkų aikštės iki Daukanto gatvės ir keli medžiai, augantys ties Muzikiniu teatru.

Bokštų gatvėje, Ferdinando skvere esantieji nėra itin prastos būklės, nors čia auga tik vienas visiškai sveikas uosialapis klevas. 20 medžių įvardyti kaip prastos, kiti – vidutinės ir patenkinamos būklės. Kirsti vertėtų keturias liepas ir vieną klevą.

Tomografu medžių tyrimas užtrunka, per dieną galima ištirti tik 3–4 lapuočius.

"Kodėl visi šie medžiai dar neiškirsti? Tai nebuvo mūsų pagrindinis tikslas. Nuo vėjo krenta ir sveiki medžiai", – patikino R.Jievaitienė.

Praėjusį savaitgalį uostamiestyje siautusios audros neatlaikė dalis senų medžių. Stiprūs vėjai ne tik laužė jų šakas, bet ir išvertė su visomis šaknimis.

"Nemažai jų buvo prilaužyta. Ne tik šioje įstaigos pusėje. Viena šaka buvo nulaužta ir kieme", – pasakojo Vitės progimnazijos pavaduotoja ūkiui Renata Marcinkevičienė.

Palei stadioną augančių medžių kelias šakas nugenėjo ir įstaigos kiemsargis. To prašė kūno kultūros pamokas vaikams vedanti mokytoja. Medžių šakos trukdė vaikams bėgti.

"Dabar gal ir nelabai tinkamas metas šiems darbams, bet jau neturėjome kitos išeities. Šakos tikrai trukdė, o vaikai tuoj grįš į mokyklas", – komentavo pavaduotoja.

R.Marcinkevičienė atkreipė dėmesį, kad prie įstaigos augančius medžius būtina genėti – jie labai išsišakoję ir kelia rūpesčių.

"Palei baseiną augantieji užstoja visą vaizdą. Kai reikia išvažiuoti autobusiuku, nesimato, ar neatrieda kokia nors mašina. Reikės kažką daryti", – tvirtino pavaduotoja.

Paskelbti Kuršių nerijos pajūrio atnaujinimo artimiausių metų planai. Kasmet pajūrio juostoje nuo Smiltynės iki Rusijos sienos turi būti paklota 40600 kv. metrų šakų klojinių, 3800 metrų žabtvorių, patiesta 2400 kv. metrai lentinių takų, įrengta 800 kv. metrai molio-žvyro takų ir atnaujinta 630 kv. metrų laiptų.

Į pajūrio zoną bus klojamos išskirtinai tik pušų žabais, kad būtų išlaikytas bendras pušinio pajūrio įspūdis.

Visa tai bus daroma iš 2014-2020 metų ES fondų lėšų. Preliminariai planuojama, kad atnaujinimai šiemet prasidės nuo rugpjūčio mėnesio, o vėliau kasmet iki 2021 metų jie vyks nuo balandžio. Šiuo metu kaip tik ir ieškoma, kas artimiausius penkerius metus įsipareigos tvarkyti Kuršių nerijos pajūrį.

Didžiausius kiekius įvairių klojinių numatyta pakloti labiau lankytojų mėgstamose vietose tarp Alksnynės ir Juodkrantės, taip pat ties Smiltyne, Nida ir Juodkrante. Ištisai bus atnaujintas Kopgalio apsauginis kopagūbris. 

Daugiausiai laiptų ir medinių takų bus atnaujinta Smiltynės zonoje.