– Na, čia yra lazda su dviem galais todėl, kad vienaip atrodo mums, piliečiams. Ir, sakyčiau, kad tie asmenys, kurie riboja valstybės gynybą, sukelia įtarimus. Bet yra ir kita pusė – kad tie, kurie norėtų riboti piliečių iniciatyvas, remiasi jau egzistuojančia teise, pavyzdžiui, dėl įvairiausių sovietinių ar nacistinių simbolių demonstravimo tvarkos. Nes čia apibrėžia tokį dalyką, kad juos gali rodyti kino ar dokumentiniuose filmuose, bet niekaip kitaip ir tai sukelia ir man pačiam problemą paskaitų metu arba, štai, pokalbio su jumis metu, kritikuoti vienokius ar kitokius sovietinius, nacistinius simbolius. Kadangi šios tvarkos neapibrėžia teismas. Ir tai yra pagrindas pulti Jonui Ohmanui, kuris jau gyvena karo dvasia, jau supranta egzistencinę kovą už išlikimą ir nebe labai kreipia dėmesį į šitą statiškos taikos tvarką. Tai šioje vietoje neabejotinai Lietuvoje turėsime įvairių procesų, kuriuos inicijuos tokių piliečių kaip J. Ohmanas priešininkai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šeimamaršininkai dažnai pyksta, kai yra gretinami su penktąja kolona, bet, kaip taisyklė, viskas, kas susiję su Kremliui palankia informacija, dažnai atsiduria jų socialinių tinklų profiliuose. Kaip tai paaiškinti?

– Visų pirma, „Šeimų maršas“, mes šitą terminą vadiname išplėstine prasme. Ta yra labai didelis terminas, po kuriuo slepiasi keturios penkios ar daugiau organizacijų, kurios ne visada sutaria viena su kita. Tame „Šeimų marše“ galime atrasti viską: ir tų patriotų, kurie netgi norėtų palaikyti J. Ohmaną, ir aš pažįstu tokių asmeniškai, kurie norėtų užmegzti artimus draugystės ryšius su Baltarusija ar net su Vladimiro Putino Maskva. Todėl čia yra toks sudėtingumas, kad savo pokalbiuose reikėtų labiau juos identifikuoti. Todėl, kad kai mes pasakome „Šeimų maršas“, tai ten atsiduria ir radikalūs katalikai, kurie norėtų ir nepriklausomybės, ir labai griežtos katalikiškos tvarkos, ir įvairūs tautininkai bei nacionalistai, kurių yra penkios šešios grupuotės, kurios tarpusavyje nesutaria. Ir vieni norėtų net važiuoti į frontą, kovoti už Ukrainą, o kiti – kovoti prieš Ukrainą. Tai yra labai platus spektras, bet tame spektre atrasime ir penktosios kolonos elementų.

– Didžioji Lietuvos visuomenės dalis tikrai puikiai geba atskirti pelus nuo grūdų, bet, dažnai sakoma, kad po 50 karto žmogus jau gali patikėti tuo ir gali tai priimti kaip už „gryną pinigą“. Ar tikrai tokius postringavimus socialiniuose tinkluose reikėtų palikti tik visuomenės teismui, o galbūt jau turėtų įsikišti ir tarnybos?

– Aš manau, pirmiausia, be to, kad ruošiamės karui, kad gaminame puikius antipiločius ginklus, mes turėtume daug dėmesio skirti ir teisiniam procesui. Jeigu nebus teisinio proceso, mes vienas kitam čia gerkles perkasim. Turim išvystyt tas demokratines institucijas, per kurias ir būtina sutvarkyti tuos teisinius procesus mums, mūsų piliečių gynybai. Čia yra didelė atsakomybė visiems, įskaitant ir miesto tarybas, ir Seimą, ir teismus, taip pat ir prokuratūrai inicijuojant pataisas. Ir, žinoma, aktyviau veikti Lietuvos Konstituciniam Teismui. Jis pats gali kartais rodyti iniciatyvą, nereikia laukti kiekvieną kartą kreipimosi į jį, todėl, kad įtampa yra labai didelė. Ir visą šitą įtampą mes pajusime jau labai greitai, už kelių dienų, kada prasidės prezidento rinkimų kampanija, kur visi šitie dalykai išlįs. Kadangi vieni agituos tiktai už taiką, už grožį ir už pensijų didinimą, o kiti supras, kad artėja apkasų laikas ir grėsmės yra nepaprastai didelės, ir nepadarius reikalingų sprendimų, gali nebebūti kelio atgal.

Filadelfijos (JAV) priemiestyje 32-ejų Justinas Mohnas įtariamas savo tėvo nužudymu. Jis buvo suimtas antradienį, praėjus kelioms valandoms po įvykdyto nusikaltimo.

Įtariamojo tėvo, Michaelio F. Mohno, kūnas be galvos buvo rastas vonios kambaryje.

Policija pranešė, kad vyro kūną aptiko M. Mohno žmona Denice Mohn. Kaip teigiama policijos pareiškime, pareigūnai šalia kūno rado mačetę ir kruvinas gumines pirštines.

Po nužudymo paskelbtame vaizdo įraše „YouTube“ J. Mohnas apibūdino savo tėvą kaip federalinį darbuotoją su 20 metų patirtimi. Jis taip pat išreiškė palaikymą sąmokslo teorijoms ir kalbėjo apie JAV prezidento Joe Bideno administraciją, imigraciją, fiskalinę politiką, miestų nusikalstamumą ir karą Ukrainoje.

Daugiau nei 14 minučių trukmės vaizdo įraše buvo matyti, kaip J. Mohnas laikė aukos galvą. Anot policijos, vyras sakė kalbą, kurioje skatino smurtą prieš vyriausybės pareigūnus ir vadino savo tėvą šalies išdaviku.

„YouTube“ vaizdo įrašą pašalino po maždaug penkių valandų nuo jo įkėlimo.

68-erių M. Mohnas buvo JAV armijos geoaplinkos skyriaus inžinierius Filadelfijos skyriuje.

Įtariamasis prieš kelerius metus internete paskelbė ir kitus įrašus, kuriuose vyravo smurtinė antivyriausybinė retorika. 2020 m. rugpjūtį J. Mohnas internete patalpino „pamfletą“, kuriame tikino, kad žmonės, gimę 1991 m. arba vėliau, turėtų įvykdyti tai, ką jis pavadino „kruvina revoliucija“. Jis taip pat skundėsi dėl pralaimėto ieškinio ir skatino žudyti šeimos narius ir valstybės pareigūnus.

Paradoksalus sutapimas, bet toli nuo Amerikos, kur tądien buvo minima J. F. Kennedy’io netektis, Lietuvos apeliacinis teismas padėjo pirmą tašką dvitaškyje (antrasis ir galutinis taškas – Aukščiausiojo Teismo prerogatyva) politinės korupcijos byloje.

Nuosprendis, kardinaliai priešingas ankstesniojo teismo sprendimui, neabejotinai sukėlė šoką bylos figūrantams – politikams (vienas jų turėjo visai apčiuopiamų šansų tapti jauniausiu Lietuvos Respublikos prezidentu) ir verslininkams. Daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.

Apeliacinio teismo nuosprendis, anot valstybės kaltintojo, „turėtų būti nukreiptas vykdyti per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo“.

Nuteistieji, kurie, pasak prokuroro, pripažinti sunkiais nusikaltėliais, visas viltis deda į paskutinę instanciją.

2016-ųjų gegužę užvirusi byla palaidojo ne vieno politiko karjerą, o nelemtoji brendžio dėžutė sudegino visas galimybes vienai partijai tais pačiais metais iškovoti pergalę Seimo rinkimuose, kas lig šiol kai kam kelia tam tikrų abejonių, ar tai nebuvo kažin kieno „specialioji operacija“.

„Fox News“ pranešė, kad televizijos tinklas ir T. Carlsonas susitarė nutraukti sutartį, tačiau savo sprendimo nepaaiškino, tik pridūrė, kad paskutinioji laida „Tucker Carlson Tonight“ buvo parodyta praėjusį penktadienį. T. Carlsonas tą laidą baigė žodžiais: „Mes grįšime pirmadienį.“

Tačiau pirmadienio vakarą žiūrovai, įsijungę televizorių, išvydo ryto laidos vedėją Brianą Kilmeade'ą (Brajeną Kilmidą), kuris pasakė, kad, „kaip turbūt girdėjote, T. Carlsono nebebus“.

„Linkiu Tuckeriui kuo geriausios kloties, – sakė B. Kilmeade'as. – Aš esu geras Tuckerio draugas ir visada juo būsiu.“

Tada jis perėjo prie pasakojimo apie prezidento sūnų Hunterį Bideną (Hanterį Baideną).

Jo staigus nušalinimas turės gilių pasekmių „Fox News“, televizijos naujienoms ir Respublikonų partijai.

Sprendimas dėl T. Carlsono buvo priimtas pasipylus daugybei „Fox News“ nepalankių teisinių naujienų. Prieš savaitę „Fox News“ pasiekė 787,5 mln. dolerių (717,7 mln. eurų) vertės susitarimą balsavimo mašinų gamintojos „Dominion“ iškeltoje byloje dėl šmeižto.

„Fox News“ sąmoningai skelbė neteisingus teiginius, susiejančius „Dominion“ balsavimo mašinas su sąmokslu pakenkti 2020 metų JAV rinkimams, tvirtina kompanija.

Sekmadienį CBS laidoje „60 Minutes“ buvo parodytas reportažas apie žmogų, įtrauktą į sąmokslo teoriją apie Sausio 6-ąją, kuris teigė, kad T. Carlsonas buvo juo apsėstas ir kurio advokatas įspėjo „Fox News“ apie galimą bylinėjimąsi.

Be to, T. Carlsonas figūruoja buvusios „Fox News“ prodiuserės ieškinyje, kuriame ji teigė, kad laidos filmavimo aikštelėje vyrauja žiauri ir mizoginiška aplinka ir kad ji buvo spaudžiama duoti melagingus parodymus „Dominion“ byloje.

Prieštaringai vertinamas

Tuo tarpu CNN pirmadienį atleido kitą garsų laidų vedėją Doną Lemoną. D. Lemonas blogai sutarė su kitais ryto laidų vedėjais ir buvo priverstas atsiprašyti respublikonų kandidate į prezidentus siekiančios tapti Nikki Haley (Niki Heili) už savo komentarą, kad jos geriausi metai jau praėjo.

Tačiau T. Carlsonas turėjo didesnę įtaką, didesnį žiūrovų skaičių ir labiau šokiruojantį išėjimą. Karjeros pradžioje jis dirbo ir CNN, ir MSNBC, o 2017 metais pakeitęs Billą O'Reilly (Bilą O'Railį) jis atsisakė santūraus žinių vedėjo įvaizdžio ir greitai tapo populiariausia „Fox News“ asmenybe.

Jo populistinis tonas apie elitą, siekiantį susidoroti su viduriniosios klasės amerikiečiais, susilaukė daugiausiai konservatyvios „Fox News“ auditorijos pritarimo ir netgi paskatino kalbas apie tai, kad vieną dieną T. Carlsonas pats taps politiniu kandidatu.

Jis dar nepakomentavo savo atsisveikinimo su „Fox News“.

„Tuckeris Carlsonas tapo net garsesnis už „Fox News“, – sakė Brianas Stelteris (Brajanas Stelteris), šiuo metu rašantis knygą apie „Fox News“, kuri vadinsis „Network of Lies“. – Jo staigus nušalinimas turės gilių pasekmių „Fox News“, televizijos naujienoms ir Respublikonų partijai.“

Kai pirmadienį per tiesioginę ABC dienos pokalbių laidos „The View“ transliaciją buvo paskelbta apie T. Carlsono pasitraukimą, studijoje auditorija ėmė ploti.

Anksčiau šiais metais Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) suteikė T. Carlsonui išskirtinę prieigą prie 2021 metų sausio 6 dienos riaušių Kapitolijuje saugumo kamerų įrašų, kuriuos peržiūrėjęs vedėjas savo laidoje pareiškė, kad „filmuotoje medžiagoje nematyti, kad vyktų neramumai ar riaušės“. Jo interpretaciją pasmerkė daugelis, įskaitant Senato mažumos lyderį Mitchą McConnellą (Mičą Makonelą).

Savo laidoje T. Carlsonas taip pat atvirai kvestionavo Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai po to, kai į ją įsiveržė Rusijos pajėgos.

„Galbūt verta savęs paklausti, nes viskas tampa gana rimta: dėl ko iš tikrųjų tai vyksta? – T. Carlsonas sakė savo laidoje. – Kodėl aš taip nekenčiu Putino? Ar Putinas mane kada nors pavadino rasistu? Ar jis grasino mane atleisti iš darbo už tai, kad nesutinku su juo? Ar jis perkėlė visas viduriniosios klasės darbo vietas mano mieste į Rusiją?“

Kol kas „Fox News Tonight“ ir toliau bus transliuojama 20 val. vietos laiku, o laidą ves įvairios televizijos tinklo asmenybės.

„Dėkojame jam už laidų vedėjo ir ankstesnius darbus tinkle“, – sakoma tinklo pranešime spaudai.

Jei šios versijos negirdėjote, tai dar išgirsite. Žinia turėtų pasklisti iš tų pačių ruporų, kurie deklamuoja apie kolektyvinių Vakarų sąmokslus, kovinius uodus, žąsis ir kitus fantastinius gyvūnus bei „marmalą“ vietoj skiepų, nes ir „žemė tiesiog šiaip sau nedreba“.

Kol kurpiama nauja sąmokslo teorija šia jautria tema, nesgi žuvusiųjų per abi valstybes jau beveik 10 tūkstančių ir tai dar ne pabaiga, putinistas Filipas Bedrosovičius bandė prasmukti ant „Grammy“ raudonojo kilimo. Tik čia patyrė fiasko, maža to, Madonna apsimetė, kad jo nemato, nors buvo ryškus kaip nuolatos, ir gerokai ryškesnis už bet kurį kitą ten buvusį snobą.

Ne ką geriau sekėsi ir jo tėvynainiui, kuris iš mauzoliejaus sumanė išsinešti V. Lenino mumiją. Tik saugyklos vartai taip lengvai nepasidavė ir linksmuolio maskvėno nuotykis baigėsi psichiatrijos palatoje.

Bet jam pasisekė kur kas geriau nei tam teroristui X prieš 50 metų, kuris mirtininko diržu susisprogdino prie pat vado karsto, bet Iljičius buvo po neperšaunamu stiklu ir dar kartą įrodė esąs nemirtingas, o iš paties sprogdintojo liko tik ranka ir dalis galvos.

Tada incidentą valdžia nuslėpė, dabar – ne. Kodėl? Tiesiog yra rimtesnių reikalų.

Tie žmonės, kurie mano, kad prie rusų buvo geriau, tiki sąmokslo teorijomis, kurios ypač pastaraisiais metais skaldė ir vis dar tebeskaldo visuomenę. Apie tai ir kokios gi tos sąmokslo teorijos, LNK reportaže kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė, sociologė Ainė Ramonaitė.

– Trečdalis tikinčiųjų sąmokslo teorijomis – ar tai didelis skaičius?

– Atrodo, didelis, bet jeigu lyginsime su kitomis šalimis, tarkim, postkomunistinėmis, arba Amerika, tai tas skaičius yra gana normalus, įprastas. O jeigu lyginsime su Vakarų Europos šalimis, tai pas mus šiek tiek daugiau tų tikinčiųjų sąmokslo teorijomis.

– Kokios būtent yra tos sąmokslo teorijos?

– Jų yra labai daug ir įvairių, pavyzdžiui, susijusių su COVID-19 pandemija. Yra labai keistų visokių teorijų, bet jos pas mus nepopuliarios, nepaplitusios, pavyzdžiui, dėl 5G ryšio. Lietuvoje daugiau palaikymo sulaukia tos teorijos, kurios sako, kad pandemija yra susijusi su globaliomis pastangomis visus suskiepyti. Arba kad vyriausybė stengiasi padidinti mirusiųjų nuo COVID-19 pandemijos skaičių. Viena iš tokių populiarių teorijų, kad ši pandemija buvo sukurta dirbtinai, kažkur laboratorijose, kad tai sąmoningai sukurtas dalykas.

Pastebėjome įdomų faktą, kad labiau sąmokslo teorijomis tiki tie, kurie ilgisi sovietmečio.

– Jūsų atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausiai tie žmonės, kurie tiki net ir labai radikaliomis, sunkiai suvokiamomis teorijomis,  yra tie patys, kurie Lietuvoje ilgisi sovietmečio. Kokie tai žmonės?

– Na, gal aš taip nedramatizuočiau, kad tiki neįtikinamomis teorijomis, nes iš tikrųjų tokių žmonių, kurie tikėtų daugeliu, net tarpusavyje nesusijusiomis teorijomis,  Lietuvoje nėra daug – tik apie –5–6 proc. Bet yra žmonių, kurie tiki viena ar dviem sąmokslo teorijomis, kurios  galbūt visai nėra  tokios neįtikinamos. Kai kurios iš jų gal net ir nėra neteisingos. Pastebėjome įdomų faktą, kad labiau sąmokslo teorijomis tiki tie, kurie ilgisi sovietmečio. Bet vėlgi tas ilgėjimasis nebūtinai reiškia, kad galbūt jie norėtų sugrįžti į praeitį, atkurti Sovietų Sąjungą ar pan. Nereikėtų taip mąstyti. Mūsų užduodamas klausimas, ar jūs manote, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau nei dabar Lietuvoje, jis atspindi tam tikrą ilgesį, bet tuo pačiu – ir dabarties kritiką. Manau, kad ta kritika dabarčiai yra pagrindinis dalykas, kuris skiria tuos žmones, kurie galbūt nepasitiki dabartiniu režimu, dabartine valstybe. Ir, sakyčiau, nepasitiki tuo viešuoju elito kalbėjimu tiek apie dabartį, tarkim, apie COVID-19 pandemiją, tiek apie praeitį, pavyzdžiui, apie transformaciją, kuri įvyko po 1990-ųjų ir turėjo skaudžių pasekmių.

– Jūs sakote,  kad visos šalys, kurios tapo nepriklausomomis, kartu patyrė ir tokią kolektyvinę traumą. Ir niekas nekalbėjo apie tai per pastaruosius kelis dešimtmečius. Tiesiog daugelis kalbėjosi apie tai virtuvėse. Ir dabar, kadangi elitas, politikai apie tai nekalba, žmonės galvoja, kad esminės problemų priežastys slypi kažkur kitur. Politikai vis dar nekalba apie skausmus, kuriuos žmonės patiria. Ar teisingai suprantu?

–   Taip, iš tikrųjų ta transformacija, kuri įvyko po 1990-ųjų, tai nebuvo vien nepriklausomybės atkūrimas. Dėl to niekas nesiginčija, priešingai, tuo labai džiaugiasi. Buvo kiti labai skaudūs procesai, sakykim, ekonomikos restruktūrizavimas. Beje, Vakaruose irgi vyko tokia postindustrinė revoliucija, bet tai vyko lėtai. Ir dabar mes matome pasekmes – kad ir balsavimas už Donaldą Trumpą iš dalies yra pasekmė tos globalizacijos ir ekonominio persitvarkymo. O pas mus tai vyko labai greitai ir pasekmės buvo pakankamai dramatiškos. Bet mes linkę tai nutylėti, nes atrodo, kad mūsų nepriklausomybė, grįžimas į Europą yra nepalyginamai svarbiau. Vis dėlto žmonėms reikėjo gyventi, išgyventi ir to skausmo tikrai daug yra. Ir darydami kokybinius interviu mes dažnai girdime, kad iki šiol tos nuoskaudos labai gilios, bet viešumoje garsiai apie tai nekalbama, tarsi to ir nebuvo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tie žmonės, kurie ilgisi sovietmečio, nebūtinai nėra Lietuvos patriotai?

– Kaip tik dalis jų yra patriotai, nelygu kaip vertinsime tą patriotiškumą. Net ir Sovietų Sąjungos sudėtyje esant Lietuva iš tikrųjų buvo tokia išskirtinė šalis, dažnai laikoma kaip Vakarų šalis. Žmonės ir tuo metu jautė patriotizmą, džiaugėsi  nepriklausomybe, bet tiesiog nesitikėjo, kad tai atneš tokias sunkias socialines pasekmes. Ir  galbūt jaučiasi įskaudinti, kad tokia socialinė auka kaip ir nėra įvertinta. Ir dažnai yra pasišaipoma, kad jei nesusitvarkėte, jei nežinojote, ką daryti, kai sugriuvo jūsų gamyklos ar kolūkiai, tai čia jūsų problema. Bet iš tikrųjų tai buvo didelė problema, kurią patyrė visos postkomunistinės šalys. Tad negalima  suvesti visko kaip į kažkokio žmogaus nesugebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų.

– Ką turėtų žinoti politikai, žiniasklaida?

– Manau, reikia daugiau empatijos, supratimo ir tokio atviro kalbėjimosi, o ne bandymo užmaskuoti sudėtingas problemas. Reikėtų daugiau to realaus bandymo spręsti jas,  nes mes turime įsisenėjusių problemų, tokių kaip regioninės politikos nebuvimas. Ir niekas į tai nekreipia dėmesio, o žmonės jaučia, kad yra palikti likimo valiai ir niekam tai nerūpi. Svarbu, kad politikams realiai rūpėtų paprasti, Lietuvoje gyvenantys žmonės.

Rimta nerimta tema

Pernai gruodį JAV senatoriaus Marco Rubio iniciatyva, pritarus Senato žvalgybos komitetui, Pentagonas buvo įpareigotas po 180 dienų pateikti ataskaitą apie tai, ką NSO klausimu yra surinkusios valstybės agentūros. "Noriu, kad į tai būtų žiūrima rimtai. Kad mes kiekvieną kartą, gavę tokių duomenų, juos išanalizuotume. Turėtų būti vieta, kur jie būtų kataloguojami, nuolat analizuojami, kol gausime atsakymų. Gal tai bus labai paprastas atsakymas. O gal ir ne", – tuomet sakė N.Rubio. Pusės metų terminas baigiasi jau birželį.

Lygia linija judančios švieselės, įtartinu greičiu skriejantys objektai, šviečiantys diskai, nuo kurių atsiskiria mažesni diskeliai, – XX a. pabaigoje liudininkų pasakojimų apie danguje matytus įvairius į paukščius ar žmogaus sukurtas skraidykles nepanašius objektus pasaulio žiniasklaidoje pasirodydavo nuolatos. Tokiomis patirtimis dalijosi ne vien mažaraščiai Pietų Amerikos kavamedžių augintojai, bet ir išsilavinę asmenys, kurių racionalumu ir sveika nuovoka sunku abejoti, pvz., JAV karinių oro pajėgų lakūnai.

Modernioji NSO istorija skaičiuojama nuo 1947 m. birželio 24 d., kai civilis pilotas Kennethas Arnoldas, skrisdamas su savuoju "CallAir A-2", JAV šiaurės vakaruose, netoli Reinyro kalno, pamatė devynis objektus, kurie, skriedami du tris kartus greičiau už garso greitį, judėjo tarsi vandens paviršiumi paleista lėkštė. Nesunku nuspėti, kokia buvo apie tai pranešusio laikraščio straipsnio antraštė ir kad būtent nuo to laiko NSO prilipo skraidančių lėkščių pavadinimas.

Iki tų metų pabaigos buvo pranešta dar apie bent 850 panašių atvejų, tačiau tuo pat metu mokslininkai atkakliai tvirtino, kad jokių skraidančių lėkščių niekas negalėjęs matyti, nes jos neegzistuoja. Kai kuriais atvejais ekspertai beviltiškai pralaimėjo šią informacinę dvikovą ir žinia apie NSO neliko vien nerimą sėjančiomis laikraščių žinutėmis. Pvz., Rosvelo miestelis Naujojo Meksiko valstijoje apskritai virto ufologų meka.

Iš šio miestelio ankstyvą 1945-ųjų rugpjūčio 6-osios rytą Hirošimos link pakilo "Enola Gay". Beveik po dvejų metų liepos 4-ąją ten nukrito JAV oro pajėgų balionas, kurį amerikiečiai ketino pasitelkti Sovietų Sąjungai šnipinėti. Mitas, kad anuomet nukrito ne kas kita, bet NSO, o jo ekipažo palaikus amerikiečių karinės oro pajėgos slapta preparavo, gyvas iki pat šiol. Liepos 4-ąją miestelis švenčia ne tik Nepriklausomybės dieną, bet periodiškai pamini ir mistinio įvykio jubiliejinę sukaktį, nepamiršdami persirengti ateiviais.

Idėja: senatoriaus M.Rubio iniciatyva bus paskelbta informacija, kurią JAV žinybos yra surinkusios apie NSO.

Nevaldomos žinių lavinos

Vėliau įvairių liudininkų (daugiausia pilotų) parodymų buvo tiek daug, kad CŽV subūrė ekspertų grupę, kuriai vadovavo fizikas matematikas Howardas P.Robertsonas. Tačiau vadinamoji Robertsono kolegija paskelbė nustačiusi, kad Žemę ėmė lankyti ne ateiviai, bet užliejo liudijimų apie NSO banga. Būtent tai buvo tikra problema: baimintasi, kad pranešimai apie tikrus įsiveržimus virš JAV teritorijos tebūtų palaikyti ateivių invazija ir turėtų rimtų padarinių nacionaliniam saugumui, pvz., sovietų šnipų lėktuvai galėtų veikti nebaudžiamai.

Siekdama sustabdyti pranešimų srautą, ekspertų grupė rekomendavo nacionalinėms saugumo agentūroms nedelsiant imtis veiksmų, kad išsklaidytų NSO mitą, o 1966 m. televizijos CBS siužetu iškalbingu pavadinimu "NSO: draugas, priešas ar fantazija?" ši tema buvo nustumta į dėmesio nevertų kategoriją.

Tuo buvo patenkinti toli gražu ne visi JAV pareigūnai. Net tarp aukštų Pentagono atstovų būta nerimavusių, kad NSO skiriama pernelyg mažai dėmesio. Sykiu stiprėjo balsai teigiančių, kad valdžia arba slepia informaciją apie ateivius, arba turi užmezgusi su jais slaptus ryšius. Atsirado net ufologijos institutų, o garbingi tiksliųjų mokslų atstovai leido knygas, kuriose teigė, kad ateiviai žemę lankė nuo neatmenamų laikų. Esą net vienas didžiųjų Senojo Testamento pranašų Ezechielis išgyveno akistatą ne su Dievu, bet su ateiviais. Išnagrinėjus senuosius liudijimus, skelbta, kad NSO žmonės matę ir XIX a.

Net jei dabar ir sunku patikėti, tačiau apie NSO egzistavimą labai rimtai diskutuodavo itin garbingi veikėjai, o klausimas apie kitų civilizacijų egzistavimą būdavo įtraukiamas į sociologinių tyrimų klausimynus. NSO vajus, prasidėjęs XX a. viduryje, apogėjų pasiekė, matyt, tuomet, kai paaiškėjo, kad apie skraidančių lėkščių egzistavimą tikėjo daugiau nei pusė amerikiečių.

Pentagono dėmesys

Pirmieji liudijimai tebūdavo žodiniai pasakojimai, o vėliau atsirado vaizdinės medžiagos. Kuo atkakliau viena stovykla neigė NSO egzistavimą, tuo aistringiau jiems priešinosi ufologijos šalininkai.

1951 m. JAV karinių oro pajėgų sistemoje buvo pradėtas projektas, daugiau žinomas kaip "Mėlynoji knyga", kurio užduotis buvo nustatyti, ar NSO kelia pavojų nacionaliniam saugumui ir, remiantis mokslo pasiekimais, analizuoti pranešimus apie NSO.

Galiausiai 1969 m. projektas baigtas, paskelbiant išvadas, kurias galima nusakyti trumpai: nėra jokių įrodymų, kad NSO būtų antžeminėmis transporto priemonėmis ir kad keltų pavojų nacionaliniam saugumui. Iki to laiko jau buvo surinkta daugiau kaip 12 tūkst. liudijimų apie tariamus NSO ir prieita prie išvados, kad dauguma jų buvo sukėlę gamtos reiškiniai arba tai buvo orlaiviai. Daugybę įvykių buvo galima paaiškinti tuomet dar slaptų žvalgybinių lėktuvų "U-2" ir "A-12" skrydžiais. Tiesa, kai kurie pranešimai buvo klasifikuoti kaip nepaaiškinami.

Intriga: po Antrojo pasaulinio karo daugybė amerikiečių sakėsi tiek pilotuodami lėktuvus, tiek būdami ant žemės matę įtartinų skraidyklių. Vienas tokių liudijimų – ši Trentų poros iš Oregono valstijos 1950 m. gegužę padaryta nuotrauka.

Atrastas dangus

Iš šių dienų perspektyvos 5–6-ajame dešimtmečiais susidomėjimą danguje skraidančiais objektais nesunku paaiškinti. Per Antrąjį pasaulinį karą stebėti dangų įpratusi žmonija akių nuo jo ir toliau nebeatitraukė. Jame ėmė skraidyti atominėmis raketomis nešini bombonešiai, Rytai ir Vakarai plėtojo naująsias technologijas ir kūrė šnipinėti skirtas skraidykles, o 1957-ųjų spalį į kosmosą pakilo dirbtinis žemės palydovas "Sputnik 1", kurio iš tamsos radijo ryšiu siunčiami pyptelėjimai tarsi žadintuvas pažadino amerikiečių kosmines ambicijas.

Pensilvanijos universiteto mokslininkas Gregas Eghigianas, išanalizavęs kelių dešimtmečių pranešimus apie NSO, priėjo prie išvados, kad "ateivių" vajus buvo susijęs su šaltojo karo atmosfera. Esą tokiu būdu JAV gyventojai buvo skatinami pranešti apie neįprastus danguje pasirodančius objektus, kad žvalgybai būtų lengviau susekti galimus sovietų šnipinėjimo lėktuvus ar kitokias skraidykles.

Pasibaigus šaltajam karui atslūgo ir baimė, kreipusi žmonių akis į dangų, – jas dabar visi susmeigė į išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir tiesiog nustojo žvalgęsi. Nors pranešimų apie keistas skraidykles skaičius išaugo, tačiau tema iš pirmųjų bulvarinių laikraščių puslapių nuslinko į paskutinius ir liko kaip pabodusi pasaulio margumynų skilties medžiaga.

JAV nacionalinio NSO duomenų centro statistika byloja, kad nuo 1990 m. užfiksuotų 319 pranešimų, jų skaičius nuolat augo su nežymiais atslūgimais, kol apie 2014-uosius pasiekė 8 736 atvejus. Apie 2018 m. buvo staigus atoslūgis – pranešta mažiau nei apie 4 000 atvejų, tačiau pernai jau būta 7 267 atvejų. Kai kas naująjį NSO antplūdį sieja ir su naujais ryšio palydovais, kurie Žemės orbitoje dažnai skrieja grupelėmis ir gali kelti asociacijų su kosminėmis lėkštėmis.

Mistinis saldainiukas

Nauja "rimtosios" ufologijos banga kilo 2017-aisiais, kai buvo prabilta, kad nepaaiškinamas skraidykles užfiksavo ne kokie įsibauginę fermeriai, bet amerikiečių kariškiai.

2004-ųjų lapkritį prie Kalifornijos krantų vyko JAV lėktuvnešio "Nimitz" pratybos. Vieno iš laivų "U.S.S. Princetonas" radaras užregistravo keistus skriejančius objektus – jie dreifavo pakildami į 20 km aukštį ir nusileisdami prie pat vandens paviršiaus. Po savaitės komanderis Davidas Fravoras, skrisdamas naikintuvu, kiek žemiau savo lėktuvo užfiksavo baltą ovalų į "Tic Tac" saldainiuką panašų objektą – maždaug 12 m ilgio, be sparnų ar kitų skrydžio mechanizmų. Kurį laiką objektas mėgdžiojo naikintuvo judesius, kol nuskriejo neįmanomai dideliu greičiu.

Matome sunkiai paaiškinamus veiksmus, judesius, kurių negalime pakartoti, nes nežinome analogiškos technologijos arba judama greičiau nei garsas, bet nesukeliamas sprogimas.

Šis "saldainiukas" buvo vienas iš trijų vaizdo įraše užfiksuotų NSO, apie kuriuos 2017 m. "New York Times" papasakojo buvęs žvalgybos pareigūnas Christopheris Mellonas. Jo teigimu, supratus, kad tokie liudijimai nėra pakankamai tiriami, Pentagone buvo sutelkta speciali pažangiomis technologijomis paremtų grėsmių identifikavimo programa.

2007–2012 m. NSO klausimais užsiėmė Louiso Elizondo vadovaujama speciali ekspertų komanda, tačiau galiausiai jos veikla buvo nutraukta. Kaip 2017 m. papasakojo pats L.Elizondo, tirti tikrai ne pranešimai apie kieme močiutės pastebėtus žiburius kieme. Vėlesniuose interviu jis sakė manąs, kad esama gana tvirtų įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog visatoje esame ne vieni.

Šių metų kovą televizijos "Fox News" eteryje L.Elizondo įvardijo kelias unikalias šių mistinių objektų savybes: jie akimirksniu padidina greitį, gali skristi didesniu nei greitis greičiu, yra sunkiai pastebimi, juda ypač lengvai ir apskritai skrenda be sparnų, be valdymo plokštumų, be variklių.

Neseniai interviu "Fox News" buvęs Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe'as taip pat pabrėžė, kad į NSO temą nebereikia žiūrėti lengvabūdiškai. "Kai kalbame apie liudijimus, kalbame apie objektus, kuriuos matė laivyno ar oro pajėgų pilotai arba kurie yra užfiksuoti iš palydovų. Matome sunkiai paaiškinamus veiksmus, judesius, kurių negalime pakartoti, nes nežinome analogiškos technologijos arba judama greičiau nei garsas, bet nesukeliamas sprogimas."

Šiandien "YouTube" galima išvysti ir minėtus įrašus su keistai skraidančiu "saldainiuku", ir daugybę kitų su danguje judančiais šviečiančiais taškeliais. Tiesa, dauguma jų yra tokie neryškūs, kad palieka daug erdvės fantazijai.

Žinomas astronomijos populiarintojas Andrew Franknoi neseniai pakvietė prisiminti mokslą ir išplatino kreipimąsi, kuriame sukritikavo naują susidomėjimą NSO. "Kaip ir daugelį mokslininkų, mane sukrėtė neseniai kilusi istorijų apie NSO banga. Nuo "New York Times", "New Yorker" iki "60 Minutes" nuolat pasakojama apie tuos pačius žmones (neturinčius mokslinės ar fotografavimo patirties), skleidžiančius tuos pačius nesusipratimus... Net prezidentas J.Bidenas savo spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie NSO. Jis atsakė, kad, dirbdamas Skeptiškųjų tyrimų komitete (nepelno siekianti organizacija, moksliškai tirianti įvairius paranormalius reiškinius ir pranešimus apie juos – red.past.), į vieną puslapį surinko skeptiškos informacijos ir išteklių apie NSO gaires. Jo teigimu, esą pakankamai įrodymų, kad NSO galima paaiškinti sausumos ar dangaus reiškiniais, kosmoso šiukšlėmis.

Garsusis NSO skeptikas Mickas Westas pabrėžia, kad lėktuvų pilotai apskritai negali būti patikimi liudininkai. Jo manymu, prie Kalifornijos krantų skraidęs "Tic Tac" tebuvo paprasčiausias tikslinių manevrų balionas arba pažangus šnipinėti pasiųstas Rusijos ar Kinijos orlaivis.

Kas tai buvo ar bent ką JAV kariuomenės ekspertai mano buvus, tikėtina, netrukus sužinosime, nors, panašu, amerikiečiai šiuo klausimu vėluoja: Prancūzija, Didžioji Britanija, Danija, Brazilija, Rusija, Švedija jau senokai paskelbė viską, ką žino (bent jau taip skelbiasi) apie NSO.

1999 m. grupė Prancūzijos atsargos generolų, mokslininkų ir kosmoso ekspertų paskelbė pranešimą, kuriuo kėlė klausimą apie pasirengimą gintis nuo NSO. Autoriai, išanalizavę daugybę pranešimų apie NSO, radarų parodymus ir vaizdo medžiagą, paskelbė, kad objektai, kuriuos karo ir civiliai pilotai yra stebėję iš arti, judėjo paneigdami fizikos dėsnius, lengvai viršijo garso greitį nesukeldami garsinio sprogimo, skleidė elektromagnetinius efektus, sutrikdžiusius netoliese esančio radijo ar elektros aparatų veikimą. Didžioji dauguma pastebėjimų galėjo būti siejami su meteorologine ar žemės kilme arba jų nebuvo galima ištirti dėl menkų įrodymų, tačiau, kaip teigiama pranešime, nedidelė jų dalis buvo susijusi su visiškai nežinomomis skraidymo mašinomis, pasižyminčiomis išskirtinėmis funkcijomis, kurioms gali vadovauti tikrasis ar dirbtinis intelektas.

"Yra ir ketvirta galimybė – apie NSO atsiradimo versiją sako žinomas vokiečių publictas Hannesas Steinas. – Tiesa, ji atrodo kiek pamišusi. Nuo tada, kai Kurtas Gödelis (austrų logikas, matematikos filosofas, red.past.) Prinstone vaikštinėdavo su Albertu Einsteinu, žinome, kad keliauti laiku iš esmės įmanoma. K.Gödelis teigė, kad keturių dimensijų A.Einsteino erdvės ir laiko kontinuume egzistuoja uždaros laiko kreivės. Taigi, ateitis gali grįžti į praeitį. Galbūt mūsų palikuonys tam tikru metu praktiškai panaudojo šias teorines žinias?"

Oficiali išvada, kurią paremia Napoleoną ten tremtyje laikiusių britų atliktas skrodimas, teigia, kad jis mirė 1821 metų gegužės 5 dieną, būdamas 51 metų amžiaus, nuo skrandžio vėžio.

Net tuomet daug kas – ir ne tik Prancūzijoje – skeptiškai vertino šią išvadą, tad nenuostabu, kad atsirado įvairių, kartais itin spalvingų sąmokslo teorijų.

Nunuodytas?

Viena gyvybingiausių prancūzų sąmokslo teorijų yra įsitikinimas, kad Napoleoną lėtai nunuodijo britai arba jo patikėtinis grafas Charles'is de Montholonas (Šarlis de Montolonas), esą pasamdytas prancūzų rojalistų, nenorėjusių imperatoriaus sugrįžimo namo.

Mokslinis įrodymas yra 2001-aisiais atlikta nukirptos mirusio Napoleono plaukų sruogos cheminė analizė, parodžiusi didžiulę arseno koncentraciją.

2002-aisiais nuodijimo teorija buvo užginčyta prancūzų leidinyje „Science et Vie“. Straipsnyje buvo pateikti 19 Napoleono plaukų, paimtų 1805 metais, prieš jo pirmąjį pralaimėjimą 1814-aisiais ir, taip pat, 1821 metais, tyrimų dėl arseno rezultatai.

Visuose pavyzdžiuose buvo didžiulės arseno koncentracijos – nuo 15 iki 100 milijoninių dalių (ppm). Normali koncentracija būtų tik 0,8 ppm, o didžiausia saugi koncentracija – 3 milijoninės dalys.

Labiausiai tikėtinas arseno Napoleono plaukuose šaltinis yra priemonė nuo plaukų slinkimo. Plikdamas imperatorius tikriausiai naudojo tokius produktus, o XIX amžiaus pradžioje juose paprastai būdavo daug arseno.

Mirtina klizma

Kiti dėl ankstyvos imperatoriaus mirties kaltina pernelyg uolius gydytojus.

Kaip 2004 metais sakė teismo patologas Stevenas Karchas (Stivenas Karčas) iš San Fransisko medicinos tyrėjų departamento, gydytojai kiekvieną dieną darydavo Napoleonui klizmą, norėdami padėti dėl skrandžio negalavimų ir žarnyno spazmų.

Tai – drauge su reguliariomis kalio stibio tartrato dozėmis vėmimui sukelti – turėjo nulemti pavojingą kalio trūkumą.

Tai savo ruožtu galėjo nulemti širdies ritmo sutrikimus, dėl kurių sutrinka smegenų kraujotaka.

Daug pasakančios kelnės

2005 metais JAV Nacionalinis biotechnologinės informacijos centras (NCBI) remdamasis imperatoriaus kelnių tyrimu patvirtino skrandžio vėžio teoriją.

Bazelio universitetinės ligoninės ir Ciuricho universiteto mokslininkai ištyrė 12 Napoleono kelnių, dėvėtų nuo 1800 iki 1821 metų, kad nustatytų jo svorį mirties metu ir svorio pokyčius per paskutinius du jo gyvenimo dešimtmečius.

„Tai, kad Napoleonas [gyvenimo] pabaigoje neteko daugiau kaip 10 kg svorio, rodytų sunkią, progresuojančią lėtinę ligą... Tai labai dera su skrandžio vėžio diagnoze“, – sakė autoriai.

Paskutinė britų išdaiga?

1840 metais Napoleono palaikai buvo parvežti į Paryžių ir palaidoti didžiuliame marmuro kape po paauksuotu Invalidų katedros kupolu.

Tačiau kai kurie žmonės su advokatu Bruno Roy-Henry (Briuno Rua-Anri) priešakyje mano, jog britai, norėdami iškrėsti atsisveikinimo su senu priešu pokštą sukeitė palaikus, kad prancūzai reikštų pagarbą kažkokiam visai nežinomam žmogui.

Tuo metu kai kurie ištikimiausi imperatoriaus šalininkai tvirtina, kad Napoleonas pabėgo iš Šventosios Elenos salos – visai kaip iš pirmosios savo tremties Viduržemio jūros Elbos saloje – ir pradėjo naują gyvenimą Amerikoje.

Žurnalistas ir rašytojas Andrius Užkalnis nė kiek nesistebi, kad šiuo metu įvairios sunkiai paaiškinamos nesąmonės – itin gajos. Žmonės tiki, kad pasaulį valdo galingieji masonai ar iliuminatai ir nuo jų priklauso mūsų likimas. Anot Andriaus, tai visų pirma – pervargusios, įbaugintos visuomenės ženklai, kurie, deja, akistatoje su COVID-19 vis labiau ryškėja.

Kad sąmokslo teorijos išties plinta, kone kasdien įsitikina ir gydytojas Valerijos Morozovas, kurio pacientai dažnai klausinėja pačių keisčiausių klausimų. Pavyzdžiui, ar darant COVID-19 testą galima pradurti aurą, ar pašvietus termometru į kaktą galima pažeisti „trečią akį“, ar koronavirusas iš tiesų egzistuoja, ar reikia skiepytis... O naujausias „topas“ – kad „skiepą bando platinti per moteriškus tamponus“.

Beje, sąmokslo teorijos lydi ne tik koronavirusą, bet ir kitas paslaptingas vietas. Pavyzdžiui, Astravo atominę elektrinę ar Černobylį. Pasimokę iš Černobylio avarijos žmonės dažnai skambina į Radiacinės saugos centrą Vilniuje pranešti, kad iš Astravo atominės elektrinės jau virsta dūmai, kad atominė katastrofa – jau įvyko. Ar tokiai nelaimei jau reikia būti pasiruošus? Ar namuose būtina turėti vandens, vaistų ir kitokių atsargų? Ar mus išgelbėtų bunkeriai? Kas ir kodėl tuos bunkerius stato? Ir kaip pasaulio kataklizmams ruošiasi Merkinės piramidės statytojas Povilas Žėkas?

Apie visa tai – jau šį vakarą, 19.30 val., „KK2 penktadienyje“.

Tačiau didžiausias pusiaugalvio skausmas šiai faunai – prievartinis "nuo jokių virusų nesaugančių" kaukių nešiojimas.

Va, čia tai jau viskas, vaizdžiai tariant, "vsio", tetulė Vamzdiec! Gi kaukės atima galimybę kvėpuoti. Tai jau visai krematoriumas ir kolumbariumas kartu paėmus!

Į automobilius sulindę tikrosios tiesos apaštalai protestuodami ėmė važinėti prieš eismą ir veržėsi į ligonines inspektuoti, kas ten apgaudinėja tautą, nes jokių koronavirusu apsikrėtusiųjų apskritai nėra.

Kosmoso ir gyvosios gamtos atstovai nustatė: lietuviams iškilo mirtina grėsmė, nes jokio COVID-19 nėra, pandemija surežisuota, skiepai nereikalingi. Dar kad 5G ryšys naikina gyvastį, kad ant galvų iš lėktuvų purškiamos aliuminio dalelės, o valstybinė kalba naikinama.

Vienas naujosios ufonautikos asas net į teismą, kur turėjo būti baudžiamas už kaukės nenešiojimą, vėl atėjo atviru tautai veidu. Kilusi sumaištis jam suteikė galimybę prie teismo durų pamitinguoti apie tai, kad Lietuvos Vyriausybė yra nelegali. Žodžiu, prie ruso buvo geriau, per amžių amžius, amen.

Kas bus toliau? Na, gal įrodys tautai, kad praustis, kaip tarybiniais laikais, reikia sykį per savaitę, rankų išvis neverta plauti, o "triusikus" keisti pakanka kartą per mėnesį. Ir tualetinio popieriaus nereikia, nes jis kenkia sveikatai. Būtina tik vartoti gydomąjį grybą iš trilitrinio, vakarais uostyti česnakus ir kasdien gerti drignių nuovirą – būsite sveiki, kaip raudonas šakniavaisis.

Juk tiesioginį ryšį su kosmosu turinti fauna viską geriau žino už gydytojus, epidemiologus ir kitus profesionalus, kurie imasi už galvų, regėdami šitą legendinio dispanserio šou.

O kas ten tada šimtais merdi ligoninėse? Ką jūs, jokio viruso nėra, čia sąmokslas, apsimetinėjimas ir žmonių mulkinimas.

Gerbiami ufonautikos žinovai, sustabdykite laidotuvių procesiją ir pasiūlykite jos dalyviams neapsimetinėti, nes nuo "koronos" niekas nemiršta. Gal pavyks išnešti sveiką žinduolio kailį.