Renkant saugiausias seniūnijas, atsižvelgiama į seniūnų veiklą saugios aplinkos kūrimo ir puoselėjimo srityje, ar gyventojai yra aktyvūs kurdami saugią aplinką, koks nusikaltimų skaičius tose seniūnijose.

Remontuos nuovadą

Kauno rajono savivaldybė kartu su policija bendradarbiauja beveik dešimtmetį ir vykdo bendrą prevencinę programą „Saugus Kauno rajonas“. „Suvieniję jėgas galime ieškoti būdų, kaip kartu spręsti problemas, susijusias su nusikalstamumu, nesaugumu. Šie metai yra rekordiniai – prevencinei programai skirsime 2,5 karto daugiau lėšų nei pernai, 210 tūkst. eurų“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

150 tūkst. eurų numatyta Raudondvario policijos nuovados patalpų remontui. Bus perkamos vaizdo fiksavimo sistemos, kompiuterinė ir pažeidimų fiksavimo įranga, informacijos kaupimo įrenginiai, apranga policijos rėmėjams, įgyvendinama prevencinė priemonė „Narkotikams NE mokyklose“, organizuojama vaikų ir paauglių vasaros užimtumo stovykla.

Rodikliai gerėja

Pristatydama 2023 m. veiklos ataskaitą Kauno rajono komisariato viršininko pareigas laikinai einanti viršininkė Monika Puškovienė pabrėžė, kad palyginti su Lietuvos vidurkiu ir Kauno apskritimi, daugelis Kauno rajono policijos statistinių rodiklių yra žymiai geresni. Lietuvos nusikalstamumo rodiklis yra 1 575,5, o Kauno rajono – 1 219,6 (100 tūkst. gyventojų).

Pernai Kauno rajone užregistruota 10 proc. daugiau nusikalstamos veikos nei 2022 m. Tačiau tam įtakos turėjo aktyvus policijos darbas sulaikant asmenis, kurie disponavo ar platino narkotines medžiagas. Pakaunėje 2023 m. užregistruoti 36 narkotinių medžiagų platinimo atvejai (2022 m. – 21) , sugauti 87 asmenys, turėję psichotropinių medžiagų.

Komisariato vadovė pasidžiaugė, kad jau kelerius metus iš eilės Kauno rajone nebuvo nė vieno nužudymo, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų įvyko taip pat nedaug.

Avaringiausios vietos

Policijai kelia nerimą išaugęs žuvusiųjų kelyje skaičius Kauno rajone: 2022 m. žuvo 7, o pernai – 10 eismo dalyvių (5 vairuotojai, 2 pėstieji, 2 keleiviai ir 1 darbininkas), 110 asmenų sužeista. Dažniausiai eismo įvykiai įvyko dėl per didelio greičio.

Avaringiausios vietos pakaunėje: Vytauto gatvėje Garliavoje, Vandžiogalos plente Domeikavoje ir Šakių plente Kačerginėje.

2023 m. registruoti 255 nepilnamečių padaryti teisės pažeidimai. „Sieksime šiais metais moksleivių daromų pažeidimų skaičių sumažinti 5 proc.“, – akcentavo viršininkė.

A. Puškovienė sakė, kad mokslo metų pabaigoje policija organizuos vienos savaitės socializacijos stovyklą „Junkis prie mūsų ir laiką leisk aktyviai“. Joje dalyvaus Kauno rajono švietimo ir ugdymo įstaigos, kurių mokiniai (14–17 metų) yra padarę daugiausia teisės pažeidimų.

Šį šeštadienį surengtoje misterijoje „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ dalyvavo „Teatrono“ aktoriai ir gyventojai, kurių gimtosios vietos liko marių apsemtoje teritorijoje.

Pasak aktorės Mildos Naudžiūnaitės, kurios močiutė kilusi iš 1959 metais  užlieto kaimo, misterijos tikslas – atgaivinti ryšį su protėviais.

Jau ne pirmus metus prie Kauno marių, Samylų įlankoje įgyvendinami vairių sričių menininkų projektai tapo išskirtine apylinkių savastimi.

„Tapo įprasta su nekantrumu laukti vis naujos temos, kuri supažindina ir padeda išlaikyti užlietų kaimų gyvąją tradiciją. Samylų įlanka tapo traukos tašku, kur atgimsta užlietų kaimų istorijos fragmentai“, – sakė kultūros projektų vadovė R. Adomaitytė.

Pasak specialistės, misterija „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ teatro, judesio ir muzikos pagalba padeda atrasti, įžvelgti magiškus ir dieviškus momentus sunkiuose ir gražiuose Kauno marių užlietų kaimų istorijos puslapiuose.

Šiemetinę misteriją kūrė „Teatrono“ komanda: režisierius G. Aleksa, kompozitorius J. Tulaba, dramaturgė K. M. Kulinič, dailininkas M. Arlauskas bei šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai M. Naudžiūnaitė, D. Kunsmanas, K. Varanavičius. Pasirodyme, kaip ir kasmet, dalyvavo  Samylų kultūros centro kolektyvai, etnografinis ansamblis ,,Samylų senoliai“ ir moterų choras „Žaisa“.

Įkvėptai sukurta ir įspūdingai ir jautriai atlikta misterija ant vaizdingo marių kranto  turėjo magiško žavesio. Neįtikėtina, bet pasibaigus misterijai danguje blykstelėjo realus žaibas.

Pasirodymą stebėjo keli šimtai žmonių. Šventė tęsėsi iki vėlumos, nes dalyvavo ir kviestiniai atlikėjai – tarp jų – ir grupė „Skylė“.

Paskutinį vasaros šeštadienį Samyluose vyks tradicinis renginys „Pėdos marių dugne“, kiekvienam suteiksiantis galimybę vienai dienai tapti Kauno marių užlietų ar Baltijos pajūrio smėlio užpustytų kaimų gyventojais.

Pasak Kauno rajono savivaldybės pranešimo, paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis Samyluose į kūrybą pasinėrė plenere „Lipantys iš vandens“ dalyvaujantys menininkai. Plenere gimsta nauji kūriniai – profesionalūs drožėjai Raimondas Uždravis, Saulius Jocius ir Gintautas Tručinskas papildys skulptūrų ansamblį ant vandens. Plenero ašimi tampa senolės skulptūra, tarsi laukianti šalia prisėsiančio.

Jau rugpjūčio 28 d. renginyje „Pėdos marių dugne“ skulptūros atgis ir papasakos, ką slepia Kauno marių vandenys, – kiekvienas prisėdęs prie senolės galės išgirsti autentiškas užlietų kaimų dainas.

Organizatorių nuotr.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, režisierė Eglė Targanskienė sako: „išmintingiausi mokytojai yra gyvenimas ir laikas. Gyvenimas išmoko vertinti laiką, o laikas moko vertinti gyvenimą. Todėl vertinkime tai, ką turime, kol laikas neprivertė vertinti tai, ką turėjome. Bet nepamirškime, nes tai – mūsų pėdos, nesvarbu kur, vandenyje ar smėlyje. Pavadinimas „Lietuviškoji Atlantida – likimo suvesti“ atskleidžia šių metų renginio „Pėdos marių dugne“ kodą. Mūsų komanda nuolatos ieško panašaus likimo buvusių gyvenviečių su paslėptomis istorijomis. Jau praėjusiais metais tai atradome Kuršių Nerijoje, kur pajūrio užpustytas legendas pasakoja Šeiko šokio teatras. Šiais metais legendų pasakotojus šokėjus išvysime ir Samylų įlankoje“.

Kviesdami vienai dienai tapti užlietų kaimų gyventojais, renginio „Pėdos marių dugne” organizatoriai drauge su vietos bendruomene siūlo renginio dalyviams pajusti užpustytų kaimų dvasią, išgirsti liaudies dainų motyvus kartu su beatbox ir elektronine muzika, kurią atliks grupė „OKATA“, bei išlieti per COVID pandemiją sukauptą energiją su charizmatiškaisiais „Antikvariniais Kašpirovskio dantimis“. Edukatoriai visiems šeimos nariams padės ištyrinėti marių dugne slypinčias paslaptis, atgaivinti garsus, kvapo, lytėjimo pojūčius.

Neapsieita be raganos

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, šventės režisierė Eglė Targanskienė rimtu veidu porino: "Mes kaime turime raganą. Ji renginio dieną būtinai skalbia ir skalbinius išdžiausto savo kieme. Ir niekada nelyja arba nustoja lyti. Prieš dvejus metus ragana buvo iškeliavusi atostogauti ir savo burtų nepadarė, tai lietus pliaupė visą renginį, o šiandien skalbiniai plevėsavo."

Išties, šventei įsibėgėjant, lietaus debesys per marias nuplaukė tolyn, o Samylų seniūnijos gyventojai ir svečiai būriais nuo kalniuko plūdo į kasmetinę šventę. E.Targanskienė neslėpė: kasmet sugalvoti vis kitą temą yra ir sudėtinga, ir lengva. "Būna taip, kad tik baigiasi renginys, ramiai susėdę klausomės koncerto, o aš pasakau: žinau, kas bus kitais metais. Bet būna ir taip, kad kartais reikia labai nemažai pagalvoti, ir jeigu iki Naujųjų metų nežinau, kokia bus šventės tema, aš jau pradedu nervintis. Pasiruošimas reikalauja nemažai resursų iš pašalies, nes reikia pritaikyti ir muzikantus, ir oficialiąją dalį. Šiųmetinė tema gimė labai paprastai, nes jau buvo aišku, kad turėsime medžio skulptūras, plenerą, kad bus "Lipantys iš vandens", – pasakojo šventės režisierė.

Sugrįždavo ir vaikai, ir gyvuliai

Iškėlimo momentas buvo labai skausmingas, išgyveno tėvai, seneliai, nes po tremties dar kartą teko išeiti į nežinomybę.

"Mes, vaikai, čia žaisdavome, bėgiodavome, ganėme karves ir kiaules. Iškėlimo momentas buvo labai skausmingas, išgyveno tėvai, seneliai, nes po tremties dar kartą teko išeiti į nežinomybę. Prisimenu, tėvai sukrovė visą mantą į traktorių, susodino mano brolius, o mane paliko neva saugoti to, kas liko. Nors aš galvoju, kad tiesiog netilpau į traktorių. Buvo labai nejauku, ant tvartelio užsikėliau šuniuką, galvojau, kad viskas, kad mes abu čia ir liksime. Bet po kiek laiko atvažiavo tėvai ir mane su šuniuku pasiėmė. Kai persikėlėme, man buvo devyneri metai. Sakydavome: čia yra ne jūra, čia mūsų ašaros, nes ji tikrai buvo sūri. Nors jau viskas buvo sulyginta su žeme, mes, vaikai, vis čia atbėgdavome. Net gyvuliai sugrįždavo ieškoti buvusių namų. Kartą ir mums iš jūros teko parsivesti karvę", – prisiminimais su "Kauno diena" dalijosi Angelė Samuolaitienė iš užlieto Šilėnų kaimo.

"Nebuvau girdėjęs istorijos apie į buvusius namus grįžtančią karvę, todėl kartais stebiuosi Dievo stebuklais. Kai jau buvome išdrožę ir nuleidę skulptūras į vandenį, dar kartą peržiūrėjau stenduose nuotraukas. Ir buvo didžiulė nuostaba, kad vienoje nuotraukoje pamačiau einančius tėvą su dalgiu ant pečių ir sūnų su meškere, juk net nežinodami, atgaminome du personažus. Matyt, visa tai – visatos informacija kažkaip persidavė", – šypsojosi medžio skulptorių grupės vadovas Raimondas Uždravis.

Penki menininkai per kelias dienas prieš šventę išdrožė skulptūrų grupę: po darbų grįžtančius šienpjovius, mamą, su vaiku žvelgiančią į nežinią, gyvuliukus ir net bažnyčią.

Kaimą nori išplėsti

R.Uždravis sakė turįs viltį, kad šios skulptūros – ne paskutinės. "Aš tikiuosi, kad šis kaimas plėsis. Dar turiu keletą idėjų. Pagalvojau, kad visai būtų gražu, jei atsirastų vaikai, spardantys kamuolį, obelis su obuoliais, rugių varpos. Pačiam įdomu, kaip reikėtų tai padaryti, bet vizija jau šovė į galvą. Žinoma, tam reikės ir pritarimo, ir palaiminimo, ir finansų", – kalbėjo medžio drožėjas. Šio plenero idėją palaikė ir iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Kauno rajono savivaldybė.

Menininkas, prieš 61 metus užlietiems 35 kaimams davęs pradžią lipti iš vandens, išsakė svajonę, kad gal kada nors nebereikės elektrinės, kad bus nuleistas vanduo. "Upei nėra gerai užtvanka, tai liudija dumblas, vandens žydėjimas. Aš suprantu, kad anuomet toks sprendimas buvo ir yra naudingas, tačiau tikiu, kad kada nors Nemunas sugrįš į savo vagą, su ledonešiais ir visu kitu, būdingu neužtvengtai upei", – vylėsi R.Uždravis.

Prieš 61 metus užtvenkus Nemuną iš Kauno marių dugno buvo iškelti kaimai, kurių gyventojai iki šių dienų prisimena ir pasakoja to krašto istorijas. Jau kelinti metai didelio susidomėjimo sulaukia renginys „Pėdos marių dugne“, atskleidžiantis Kauno rajono Samylų krašto savitumą ir unikalumą. Šis bendruomenės, Kauno rajono gyventojų ir svečių susibūrimas jau yra įtrauktas į pagrindinių Kaunas 2022 renginių sąrašą ir ieško savo sąskambio Europos kultūrinėje erdvėje. Tai nėra sudėtinga, kadangi renginio turinys nėra išgalvotas. Metų metais surinkta medžiaga šiandien, pasitelkus technologijas ir kitokį požiūrį, leidžia savitai atskleisti krašto tautinį identitetą. Pateikti jį atvykusiems svečiams ir ten gyvenusiems, vis dar menantiems tas dienas, marių dugno gyventojams.

Šiais metais žiūrovus stebino bendruomenės ir mimų teatro aktorių sukurta kompozicija „Esu iš dugno“, iliustravusi užlietų kaimų gyventojų pasakotas istorijas. „Išgirdus įgarsintus užlietų kaimų gyventojų prisiminimus užėmė kvapą“, – sako renginio žiūrovė Urtė.

Kauno marių slėnyje įsikūrusios edukacijos neleido liūdėti su mažaisiais žiūrovais atvykusioms šeimoms. Vaikai maudėsi muilo burbuluose, veikė tapybos studija, molio dirbtuvėlės. Vido Kuloko žirgynas supažindino susirinkusius su žemaitukų veislės žirgais. Pasakų namelyje buvo galima klausytis pasakų iš marių dugno, kurias karantino metu sukūrė ir filmavo Samylų krašto etnografinio ansamblio „Samylų senolės“ narės. Muzikos gurmanai galėjo mėgautis dueto „Blooming Vibes“ muzikinėmis variacijomis, taip pat pirmieji išgirsti naująją Sauliaus Petreikio „World Orchestra“ programą ir dalyvauti instrumentų edukacijoje, pasiklausyti nuotaikingų svečių iš Klaipėdos „MemelBand“ atliekamos žymiausios pasaulio muzikos.

Šiais metais „Pėdos marių dugne“ pristatė dar vieną unikalų projektą – skulptūrų parką. „Lipantys iš vandens“ – taip pavadinta šešių įspūdingo dydžio skulptūrų kompozicija, kurią per savaitę sukūrė „Steel Beaver“ komandos vyrai, vadovaujami Raimondo Uždravio. Tai dar vienas projektas, įprasminantis užlietų kaimų atminimą. Per savaitę ant marių kranto buvo sukurtos įspūdingo dydžio skulptūros, kurios sukeltos į Kauno marias. Jos tarsi atkuria vaizdą prieš 61 metus, kai iš apsemto Nemuno slėnio į krantą lipa žmonės ir gyvūnai, tolumoje matosi jau skendusios bažnyčios bokštas. Projekto idėją palaikė ir finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Kauno rajono savivaldybė.

Organizatoriai džiaugiasi, kad renginys „Pėdos marių dugne“ jau tapo krašto kultūriniu ženklu. Jis tampa atpažįstamas ne tik vietos bendruomenei ir regionui. Renginys kasmet auga ir įgauna vis didesnį populiarumą.

Prieš beveik 60 metų, statant Kauno hidroelektrinę, buvo užtvenktas Nemunas. Iš teritorijų, kurias netrukus užliejo vanduo, buvo iškelti 35 kaimai, daugiau nei 700 sodybų. Jų gyventojai iki šiol prisimena savo krašto istoriją. Ją kasmet primena ir šventė „Pėdos marių dugne“, rengiama Samylų seniūnijoje, ant Kauno marių, kurių dugne slypi dalis šio krašto praeities, kranto.

Iš kaimų, kuriuos užliejo užtvenktas Nemunas, ginti tėvynės išėjo ne vienas savanoris, tarp jų buvo ir Vyčio kryžiaus savanorių.

„Didžiuojuosi Samylų bendruomene, kuri saugo ir puoselėja unikalias savo krašto tradicijas, amatus, papročius, etnokultūrą ir siekia tai perduoti iš kartos į kartą, – kalbėjo renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Gražios yra šventės ir kasdienybė, kai jos statomos ant vertybinių pamatų: meilės savo kraštui, jo istorijai ir pagarbos žmonėms, kurie tą istoriją kūrė.“

Meras pasidžiaugė, kad Samylų seniūnijos tradicija įtraukta į „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių tinklelį.

Nuaidėjo keturios karių salvės – už Lietuvą, laisvę, gyvenusius marių dugne ir gyvenimą, o ant Kauno marių kranto suliepsnojo skulptoriaus Raimondo Uždravio skulptūra, vaizduojanti rūstų karžygį. Būtent šiam tikslui – kad virstų šventės fakelu – menininkas motoriniu pjūklu ir išdrožė skulptūrą.

„Netrukus bus mūsų, Samylų senolių kolektyvo, pasirodymas scenoje“, – paaiškino 82-ejų Vida Krikščiūnienė, ilgametė Kauno rajono pedagogė, dainininko Vaido Baumilos močiutė, gyvenanti Girionyse.

V. Krikščiūnienė su kitomis balsingomis Samylų senolėmis, kurių repertuarą sudaro dainos iš Kauno marių dugno, yra nuolatinės tradicinės seniūnijos šventės dalyvės. Be jų koncertavo Lietuvos kariuomenės oro pajėgų orkestras, grupės „Kūjeliai“, „Po aštuntos“, ansamblis „Lyra“.

Lietuviškų ristynių federacijos atstovai rodė, kokios buvo etnografinės lietuviškos imtynės, raičiojantis ant šieno. Vaikams ir paaugliams tai tapo viena smagiausių šventės pramogų.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė ir šios šventės idėjos autorė Eglė Targanskienė atskleidžia, kad pagrindinėje šiųmečio renginio meninės programos dalyje susipins etnografiniai pasakojimai ir karinių oro pajėgų orkestro melodijos.

"Pėdos marių dugne" renginys skirtas užlietų kaimų istorijoms prisiminti, kurias jau 60 metų akylai saugo Kauno marių vandenys.

Jos teigimu, šių metų renginio tematika atskleidžia tarpukario kareivėlių gyvenimo kelią, todėl neatsitiktinai pavadinime atsiranda sąvoka "gyvenimo sūpuoklės", kur žmogaus-vyro likimas tai kyla, tai leidžiasi nuo pat gimimo iki mirties. Šešios didžiulės sūpynės, pastatytos renginio vietoje, atspindės atskirus kareivėlių gyvenimo periodus.

"Supsimės gyvenimo sūpuoklėse kartu su Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestru, gyvo garso grupe "Kūjeliai", "Po aštuntos", "Samylų Senolėmis". Ansamblis "Lyra" pakvies klausytis tarpukario dainų popuri", – pasakoja E.Targanskienė.

Atvykusieji į renginį gali tikėtis įspūdingo reginio – degančių skulptūrų. Jas Samylų įlankoje kurs ekstremalaus sporto ir meno meistras medžio skulptūrų ir mažosios landšafto architektūros idėjų generatorius, pasaulinių medžio drožybos grandininiais pjūklais turnyrų nugalėtojas ir prizininkas. tarptautinio klubo "Steel Beavers", vienijančio šios meno srities menininkus, įkūrėjas Raimondas Uždvaris.

"Mažoji Nida, Lietuviškoji Atlantida rugpjūčio 31 d. nuo 17 val. vėl atgis!" – skelbia organizatoriai.

Kauno marių užlietų kaimų istorija pabudo sakmėmis ir legendomis. Prieš šešis dešimtmečius buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė ir iš Nemuno slėnio iškelti 35 kaimai, 721 sodyba. Nuo tada žmonių gyvenimai pasikeitė, tačiau liko dainos, pasakojimai, Nemuno slėnio istorijos ir papročiai, kuriais paskutinį rugpjūčio šeštadienį dalijosi užlietų kaimų gyventojai.

Visus „dugniečius“ ir šia istorija besidominčius Samylų kultūros centras sukvietė į Kauno marių pakrantę renginyje „Pėdos marių dugne“.

Šiemet organizatoriai pristatė dar negirdėtas marių legendas, o Samylų bendruomenė iš įvairių medžiagų sukūrė įspūdingo dydžio legendų personažus, kuriuos iš marių dugno atvedė pagrindinis šventės personažas, renginio vedėjas Milius.

„Šiame renginyje lankausi ne pirmą kartą ir kasmet šventė mane vis labiau nustebina. Man labai džiugu, kad tokiuose renginiuose susitinka vis rečiau besimatantys kaimynai – tai suartina bendruomenę, o istorija apie nuskendusius kaimus, kuri jau daugiau nei 50 metų palaidota – iš tiesų gyva“, – sakė šventės globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Lietingo šeštadienio neišsigando nei svečiai, nei organizatoriai. Šventės dalyvius kartu šokti ir dainuoti kvietė Babtų orkestras „Algupys“, Raudondvario jaunimo šokių kolektyvas „Vėjo malūnėlis“. Prie legendų pasakojimo prisidėjo Laura Remeikienė su grupe „Chameleonas“, taip pat charizmatiškieji Violeta ir Vilius Tarasovai. Vakarą vainikavo įspūdinga ugnies misterija „Interno“.

Susirinkę žiūrovai dalyvavo įvairiose edukacinėse dirbtuvėlėse, kur galėjo pasigaminti legendinį personažą, lankėsi Laumių grožio procedūrose, įsiamžino fotoatleljė ir vaišinosi gardžia Gaidžio kiaušiniene.

Prie renginio „Pėdos marių dugne“ legendų idėjos įgyvendinimo šiais metais prisijungė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinės stovyklos „100 pirmų kartų“ dalyviai. Šis renginys tapo finaliniu Kiemų festivalio, kuris prasidėjo gegužės pabaigoje ir tęsėsi visą vasarą, renginiu.

Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė džiaugiasi, kad „Pėdos marių dugne“ tapo šio krašto išskirtinumo ženklu. Projektas visus metus pristato įvairias veiklas, renginius, parodas, knygų autorius.

Organizatoriai kasmet iš vandens gelmių stengiasi ištraukti vis naują istoriją. Kultūros darbuotojų, Kauno marių regioninio parko ir vietos bendruomenės pastangomis ankstesnėse šventėse buvo atgaivinti Šiaudų ir Sielininkų kaimai, nugriaudėjo smagios vestuvės iš marių dugno.

Baigiamasis "Kaunas 2022" bendruomenių platformos "Fluxus Labas" inicijuotas festivalio akcentas – rugpjūčio 25 d. Samylų kaime vyksiantis tradicinis, penktus metus organizuojamas renginys "Pėdos marių dugne". Jo metu atgis Kauno marių dugne nuskendusių bendruomenių – lietuviškosios Atlantidos – legendos.

Prieš 59 metus, kai buvo statoma Kauno hidroelektrinė, prireikė užtvenkti Nemuną – iš būsimųjų Kauno marių dugno iškelti 35 kaimai, 721 sodybos. Jų gyventojai iki šių dienų prisimena savo krašto istorijas. Jas bei unikalias tradicijas, amatus bei papročius Samylų gyventojai siekia ateinančioms kartoms – tai ir įkvėpė organizuoti kasmetinį renginį. Ankstesniais metais renginiuose pristatytos tokios tradicijos kaip šiaudų kaimas, turgus, vestuvės iš marių dugno, sielių kelias iš marių dugno. Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, istorinę atmintį sužadins legendos.

Jau pavasarį Kauno rajono bendruomenės buvo pakviestos kartu kurti legendų herojus ir taip prikelti marių laumes, velnius ir kitas stebuklingas esybes. Prie kūrybinių dirbtuvių prisijungė ir "Kaunas 2022" organizuotos tarptautinės jaunimo stovyklos "100 pirmų kartų" dalyviai. Įkvėpti Samylų įlankos, Ryčio Zemkausko ir renginio "Pėdos marių dugne" organizatorės Eglės Targanskienės (Samylų kultūros centras) sukūrė legendas, kurias lazerių ir garso instaliacijų pavidalu galėjo išgirsti liepos 14-ąją vykusio "Netikėtumų festivalio" lankytojai, užsukę į požeminę perėją Kauno senamiestyje.

Prie renginio "Pėdos marių dugne" sėkmės, kaip ir kasmet, vietos bendruomenė prisideda ne tik idėjomis, bet ir rankomis, netgi rekvizitais – instaliacijoms, kitoms programos dalims reikalingais daiktais. Programa formuojama taip, kad būtų aktuali ir vietos gyventojams, ir atvykstantiesiems iš kitur, didelis dėmesys skiriamas interaktyviai veiklai.

Rugpjūčio 25 d. Samylų įlankoje skambės "Legendų misterija" su vaidybos ir džiazo improvizacijomis, veiks interaktyvūs edukaciniai kiemai, legendų herojų kūrybinės dirbtuvėlės, vyks gaidžių varžytuvės, laumės atskleis senovines grožio procedūrų paslaptis. Legendas padės sekti atlikėjai Laura Remeikienė kartu su choru "Chameleonas" bei Vilius ir Violeta Tarasovai kartu su ritmo grupe. Šventėje, kaip ir kasmet, dalyvaus ir Kauno rajono mėgėjų meno kolektyvai.

Samylų seniūnijai priklausantys kaimai išsibarstę Kauno marių pakrantėje ir miškų apsuptyje. Per 80 proc. seniūnijos teritorijos užima miškai. Ko gero, pati gamta padiktavo, kad žemdirbystei tokiame įspūdingame kraštovaizdyje vietos nėra daug. Čia gausu gamtos grožybių, rekreacinių zonų.

Įspūdinga praeitis

"Nuo ko čia pradėti? – susimąstė Samylų seniūnas Saulius Banionis. – Vien apvažiuoti ir pažiūrėti kraštovaizdį užtruksime apie 4 val., o dar visa kita." Savo kelionę pradėjome nuo Šlienavos – didžiausio seniūnijos kaimo.

Maždaug pusė kaimo gyventojų – iš marių dugno. Patys žmonės taip save vadina. Prieš 55 metus jiems teko palikti gimtąsias vietas. Jas per devynis mėnesius užliejo Nemunas ir taip gimė Kauno marios.

Kazimierui Kučinskui buvo vos dešimt metų,  kai jo šeimai teko palikti gimtąją sodybą ir persikelti į Šlienavą.

"Ir dabar graudu prisiminti. Mes gyvenome labai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto", – K.Kučinskas ilgesingai žvelgė į Kauno marias. Šiemet žiemą anapilin iškeliavusi K.Kučinsko mama buvo gerbiama kaimo moteris, istorijų ir legendų pasakotoja, "Dainų iš marių dugno" atlikėja.

Neseniai Samylų seniūnijoje apsigyveno buvusi Seimo narė, dabar Kauno rajono mero patarėja Violeta Boreikienė. "Negaliu atsidžiaugti šiuo savo sprendimu. Grįžome į vyro mamos tėviškę. Jis ilgai mane agitavo. Iš Vilniaus centro persikėlėme į Kauno rajoną – grynas oras, nuostabi gamta, aplinka, kurioje tikrai gera gyventi", – pasakojo V.Boreikienė.

Dėmesys kultūrai

Pagrindinėje Šlienavos gatvėje išsiskyrė dailiai sutvarkytas baltas namas. "Čia buvo mokykla, smuklė, o dabar Samylų kultūros centras", – pristatė seniūnas. Dar dažais ir švara kvepiančiose centro patalpose aidėjo moteriški balsai. Direktorė Jolanta Sidabrienė atsiduso: "Dvejus metus teko padirbėti, kad pasiektume tai, ką turime."

Naujai suremontuotame centre vietos pakanka moterų chorui, vokaliniam ir etnografiniam ansambliams, muzikuojančios bendruomenės klubui, vaikų vasaros saviraiškos mokyklėlei ir "Pipirų akademijai", kurioje mažiausiems dalyviams vos šeši mėnesiai.

Šio krašto žinovė J.Sidabrienė pamėgino apibūdinti seniūniją: "Pusė Šlienavos gyventojų iš marių dugno, Žiegždriai – labiau gydytojai, nes ten Marių, anksčiau vadinta Žiegždrių psichiatrijos, ligoninė, Vaišvydava – turtingesni intelektualai, Dubrava, Laumėnai, Samylai – vienkiemiai, o Girionyse – visa Lietuva", – nusijuokė centro direktorė.

Turtas – miškai

Girionyse vos dvi gatvės ir per tūkstantis gyventojų. Sovietmečiu šis miestelis suprojektuotas kartu su parku. Čia apsigyveno iš visos Lietuvos suvažiavę miškininkai, mokslininkai. Rudenį į Girionis suvažiuoju studentai. Jų būna daugiau nei vietinių.

Čia veikia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos miškų institutas. Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija prižiūri aplinkinius miškus. Kaip urėdijos padalinys 1958 m. buvo įkurtas Dubravos arboretumas. Čia auginami daugiau kaip 800 rūšių, porūšių, varietetų ir kultivarų sumedėję augalai.

Vasarą ištuštėjusio instituto ir kolegijos duris pravėrė kolegijos vadovas Albinas Tebėra. "Čia buvo Aukštesnioji miškininkystės mokykla. Vienintelė specialybė buvo miškininkystė. Dabar išaugome iki šešių specialybių ir daugybės specializacijų", – pažanga gyrėsi vadovas.

Moderniai sutvarkytos kolegijos patalpos, o A.Tebėros vizijose – išmanusis namas, kuris būtų valdomas moderniomis programomis. Vadovas neatmeta galimybės, kad išmaniojo namo eksperimentas turėtų prasidėti pačioje kolegijoje – tai būtų pavyzdys, kaip galima keistis ir taupyti.

Pro kolegijos langą matėsi didžiulis baltai žydintis medis. "Tai katalpa", – į nuostabaus grožio medį ranka mostelėjo A.Tebėra. Unikalūs augalai – Samylų seniūnijos bruožas. Dubravos urėdijoje iš vieno kamieno auga šimtametis ąžuolas ir pušis. Medžiai dvyniai tapo Samylų seniūnijos herbo simboliu.

"Mūsų miškuose auga 11 amūrinių kamštenių. Itin reti medžiai, kilę iš Kinijos. Jų žievė minkšta kaip kamštis, todėl stengiamės kuo mažiau rodyti, nes kiekvienas norėtų atsilaužti kamieno gabaliuką", – juokėsi S.Banionis.

1960 m. Kauno marių krantai buvo dirbtinai apželdinti. Taip atsirado ir šie medžiai.

Ir mokslui, ir darbui

Net ir pagrindinė Samylų mokykla stovi dailiame gamtos prieglobstyje. Mokyklos kieme – žalioji klasė. "Kai šilta, mokytojai kai kurias pamokas moksleiviams veda žaliojoje klasėje. Tikimės gauti finansavimą dar vienam projektui įgyvendinti. Tada įrengtume specialius praėjimo takus iš augalų. Vaikams tikrai būtų smagu", – į svajones leidosi mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marija Kuktorienė.

Miesto mokyklų moksleiviai pertraukas leidžia asfaltuotose aikštelėse mokyklų kiemuose. O Samylų moksleiviukai bėgioja baltųjų dobilų pievoje, pavėsį nuo kaitrios saulė jiems dovanoja medžiai.

"Gal užsukame dar į siuvimo ir audimo įmonę", – paklausė seniūnas. Beveik pusė įmonės "Lincasa" darbuotojų – seniūnijos gyventojai. Audžiami lininiai audiniai, iš jų siuvamos staltiesės, staltiesėlės – viskas eksportui. "Siuvame aprangą Austrijos policijai. Štai čia norvegams policininkams", – šyptelėjo įmonės "Lincasa" vadovas Vidas Vaitkus.

Modernios audimo staklės, siuvimo įranga ir besišypsantis moteriškas kolektyvas. "Kad ir šiandien priimtume dar 20 siuvėjų. Nevietinius darbuotojus iš Kauno atsivežame ir parvežame", – dėstė vadovas. Įmonė yra didelis seniūno ramstis renginiuose ir šventėse.

Gamtos šedevrai

Baltoje medinėje Šlienavos bažnyčioje parapijiečiai ne tik meldžiasi. Klebono Vytauto Vaičiūno rūpesčiu išpuoselėta bažnyčios aplinka verčia stabtelėti: rožynai, lauke iškeltos stacijos, nepriekaištingai nupjauta žolė, šventųjų skulptūros.

Netolimame pušyne istorinė vietovė – vadinamieji prancūzkapiai. Ten ilsisi 1812 m. Napoleono armijos karių palaikai. Pačių kapų nelikę nė ženklo, tačiau atmintis gyva.

"Gal jau į gamtą? – atsiduso seniūnas. – Noriu parodyti atodangas ir aukštapelkę." Važiuodami trumpam stabtelėjome įrengtoje poilsiavietėje ir pasileidome laiptais gamtos šedevro link.
Kalniškių konglomeratų atodanga – tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų sluoksniai. Konglomeratas – tai gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras, gargždas, o atrodo lyg aukščiausio lygio skulptoriaus susluoksniuotos uolienų tekstūros. Čia galima pastebėti ir itin retą reiškinį Lietuvoje – stalaktitų užuomazgų formavimąsi.

Pažintį su Samylų seniūnija vainikavo pasivaikščiojimas aukštapelkėje. Per Dubravos rezervatinę apygubrę nutiestas daugiau nei kilometro ilgio medinis takas. Medžiagos jam buvo nešamos rankomis, nes jokia technika neprivažiavo. "Tai kam dabar čia mesti?" – kaip tikras šeimininkas pyktelėjo seniūnas dėl pelkėje nevykėlio numestos skardinės.

Šiuo taku pasiekiamas urvaldas (sengirė iš vok. k. – red. past.). Čia jau 60 metų gamta neliečiama žmogaus. Siekiama atkurti natūralią augaliją ir gyvūniją. Žvelgdamas į belapius pelkės beržus S.Banionis stabtelėjo: "Jie visi gyvi. Jie taip auga."

Verta žinoti

Samylų seniūnija, įsikūrusi Kauno miesto pietryčiuose, kairiajame Kauno marių krante.

Seniūnijos centras – Samylų kaimas. Jame vos per 100 gyventojų. Iš viso seniūnijoje yra aštuoni kaimai. Didžiausias – Šlienava (1947 gyventojai), Girionys (1111), Vaišvydava (291), Gervėnupis (200), Laumėnai (149), Dubrava (120), Žiegždriai (290).

Samylų seniūnija yra turtinga archeologinių vietovių. Joje yra gilią senovę menantys Samylų, Pakalniškių ir Dubravos piliakalniai.

Nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių gyvenvietės plyti vienas didžiausių ir turtingiausių rūšine sudėtimi Lietuvoje Girionių miško parkas, įkurtas 1960 m., kuriame gausu retų augalų. Parką puošia medinės skulptūros.

Svarbiausios gamtos vertybės – didžiosios atodangos, užlietos Nemuno intakų žiotys, įlankos virtusios tikrais fiordais, prie marių prigludusios sengirės su turtinga augalija ir gyvūnija, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiais.

Retų augalų turtinga Dubravos giria. Čia auga įdomus gamtos paminklas – Dubravos dvyniai. Tai tarpusavyje suaugę ąžuolas ir pušis.

Samylų seniūnija turtinga ne tik kraštovaizdžių, gyvūnijos ir augmenijos. Joje gausu išlikusių kryžių, galima pamatyti senovinių pastatų, kuriuose dar stovi prieš septyniasdešimt metų gaminti baldai, daiktai.

Nemažai dailės vertybių saugoma Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Šlienavoje. Tai ornamentuoti, kalvių rankų darbo, kryžiai, skulptūros, paveikslas, arnotas. Bažnyčia taip pat įrašyta į architektūros paminklų sąrašą.

Šiandien Kampiškių, kuriose gimė ir garsusis lietuvių poetas Jonas Aistis, neberasime žemėlapyje. Nuskendusį kaimą mena tik šalia Kauno marių rymantis vienišas koplytstulpis.
Šlienavoje Kauno marių pakrantėje buvo rastas skandalingosios pedofilijos istorijos herojaus Drąsiaus Kedžio kūnas. Toje vietoje pastatytas baltas angelo paminklas.

Parengta pagal Samylų kultūros centro direktorės Jolantos Sidabrienės kraštotyrinį darbą.