„Turime remti Ukrainą iki pergalės teikiant įvairią finansinę, karinę, humanitarinę paramą, stiprinant sankcijas Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai, reikalauti agresorės Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, panaudoti užšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui“, – antradienį po susitikimo su Maltos prezidentu George'u Vella (Džordžu Vela) sakė G. Nausėda.

„Europos saugumo ateitis sprendžiama šiandien būtent Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Europos Vadovų Taryba pernai gruodį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova ir suteikė šioms šalims kandidačių statusą.

G. Nausėda ragino užbaigti šį procesą ir pridūrė manantis, kad tokiu būdu bus išplečiama „laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės erdvė.“

Tuo metu Maltos prezidentas teigė, kad antrus metus besitęsiantis Rusijos puolimas prieš civilius gyventojus ir Ukrainos infrastruktūrą yra dar vienas priminimas apie neteisėtą karą ir agresiją, vykdomą visiškai pažeidžiant tarptautinę teisę.

Pasak Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovo Frederiko Jansono, tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms tokios sankcijos kainuotų apie 100 mln. eurų.

„To poveikio valstybinėms įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui – kaina buvo apie 100 mln. eurų – tiesiog, suvokti apie ką kalba. Prezidentūra paprašė (...) įvertinti galimą poveikį“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.

„Dėl baltarusiškų trąšų – taip atsakingo valdymo principas yra susiskaičiuoti galimas žalas. URM'ui tuo metu tai nebuvo būdinga funkcija ar siekis. Kaip po to matėme ir su Kinija tą patį atvejį, kai tu darai žingsnį nežinodamas, kiek tau jis tiksliai kainuos. Tai šitas klausimas, manau, buvo svarbus, reikalingas ir bent jau suskaičiavimui, kad Lietuva į tas sankcijas įdės savo 100 mln. eurų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Seimo laikinajai tyrimo komisijai pirmadienį liudijęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabentoms „Belaruskalij“ trąšoms tikslingumu.

Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.

„Pasakojimas su nuslėptos tiesos elementais“

F. Jansonas užsienio reikalų viceministro liudijimą pavadino pasakojimu „su nuslėptos tiesos elementais“ bei teigė, kad J. Survila nutylėjo apie tuometį Prezidentūros raginimą įvesti sankcijas Baltarusijoje pagamintai elektrai.

Šalies vadovo patarėjas taip pat priekaištavo Vyriausybei neužkirtus kelio Astravo atominės elektrinės antrojo reaktoriaus veiklai.

Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga.

„Prisiminkime 2019 metus, Konservatorių partijos antiastravinį sąjūdį. Gal girdėjote apie jį ką nors po rinkimų? Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga“, – antradienį Žinių radijui kalbėjo F. Jansonas.

Jis laikinąją Seimo komisiją bei kitus tyrimus, kuriuose figūruoja Prezidentūra, pavadino „politiniais žaidimais“. 

„Vienas iš Konservatorių partijos vadovų (J. Survila yra partijos vicepirmininkas – BNS) nuėjo į Seime konservatorių dominuojamą ir sukurtą komisiją ir ten su ja pasikalbėjo“, – teigė F. Jansonas.

„Šitoje vietoje turbūt apie institucijas reikėtų šone palikti ir suprasti, kad iki rinkimų yra likę mažiau nei šimtas dienų. (...) Tikrai nenustebsiu, jeigu atsiras dar trys, trylika ar penkiolika tyrimų per devyniasdešimt kelias dienas“, – pridūrė jis.

J. Survila pirmadienį teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.

„Akivaizdu, kad turint galvoje žmonių srautą, tarnyboms yra labai didelis apkrovimas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kurių, žinoma, norėtųsi vengti, bet principinės politikos, kad mes Baltarusijos opozicijos atstovus ar tiesiog žmones, kurie gelbėjasi nuo A. Lukašenkos persekiojimo, priimame Lietuvoje – tos principinės nuostatos aš nekeičiu“, – sekmadienį Vilniuje BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Sankcijų suvienodinimas reikštų, kad mes atsitraukiame nuo pozicijos. Mano galva, to nederėtų daryti“, – pridūrė ji

„Tokie pavyzdžiai gali įvykti dėl įvairių priežasčių. Mano nuomonės dėl suvienodinimo (sankcijų rusams ir baltarusiams – BNS) tai nekeičia“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tokie pavyzdžiai gali įvykti dėl įvairių priežasčių.

Seimas pernai priėmė įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau. Šių metų gegužės 2 dieną šis įstatymas turėtų baigti galioti.

Vyriausybė šias nacionalines sankcijas siūlo pratęsti dar vieneriems metams.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Lietuvos politikų nuomonės dėl baltarusių prilyginimo rusams sankcijų klausimu skiriasi. Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Keli valdantieji konservatoriai yra registravę pataisas su siūlymais griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams, ir išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams. Prieš griežtinimus daugiausiai pasisako liberalios frakcijos.

Trečiadienį LRT radijas pranešė, kad 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Lydoje dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras A. Macijevičius buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvoje ir čia įsidarbino.

Buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacijos „Belpol“ duomenimis, A. Macijevičius liudijo Baltarusijos teisme ir davė parodymus prieš vieną protestuotoją, kuri esą per protesto akciją suplėšė jo uniformą. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai šią merginą yra pripažinę politine kaline.

Paskelbus minėtą informaciją Migracijos departamentas ketvirtadienį panaikino A. Macijevičiaus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministerijos žiniomis, šis Baltarusijos pilietis pirmą kartą į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, turėdamas kitos ES šalies nacionalinę vizą.

2022 metų lapkričio mėnesį jam išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, duomenų, rodančių, jog A. Macijevičius gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Lietuvos institucijos neturėjo.

Anot VRM, paaiškėjus, kad šis asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, bus priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvą.

Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybai nurodyta nedelsiant sustiprinti Baltarusijos piliečių, vykstančių per Lietuvos valstybės sieną, patikrinimus.

Migracijos departamentas taip pat įpareigotas atidžiau tikrinti Baltarusijos piliečius, gavusius ar prašančius leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.

Masiniai protestai Baltarusijoje 2020 metais kilo po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju rinkimų komisija paskelbė autoritarinį šalies lyderį A. Lukašenką.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas taip pat reagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių.

Tarnyba nurodo, kad sankcijas taikomos 16 juridinių ir fizinių asmenų: 9 įmonėms iš Rusijos bei šešiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui iš Baltarusijos.

Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma yra daugiau nei 69,51 mln. eurų ir 810 tūkst. JAV dolerių. Tuo metu Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų už bendrą 23,71 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.

Bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES sankcijos, suma yra daugiau nei 1,33 mln. eurų, 1,58 mln. JAV dolerių ir 215 tūkst. Rusijos rublių.

FNTT pastebi vieną pagrindinių sankcijų apėjimo tendencijų – siekis į agresoriaus šalį įvežti sankcionuotas prekes, o pranešimuose apie galimus pažeidimus dominuoja Lietuvoje įregistruotos įmonės, ilgus metus prekiaujančios su Rusija ar Baltarusija.

Taip pat pastebimi mokėjimai su naujai įregistruotomis, tačiau nuosavo turto neturinčiomis bei savo veiklos vietai nebūdingą produkciją perduodančiomis užsienio įmonėms, prekių judėjimas ekonomiškai nenaudingu keliu, parduodama dvigubos paskirties prekių požymių turinti produkcija.

FNTT taip pat pastebi, kad sankcionuoti asmenys per sudėtingas įmonių struktūras stengiasi paslėpti tikrąjį naudos gavėją.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalimi būtų naudojamasi pulti Ukrainą.

ES jau ne kartą taikė sankcijas Minskui dėl žiaurių A. Lukašenkos represijų prieš opoziciją nuo 2020 metų ir karo Ukrainoje.

Be kita ko, į juodąjį sąrašą įtrauktas Baltarusijos vadovas ir jo šeimos nariai.

Naujausios priemonės taikomos dar 38 režimo veikėjams ir trims valstybinėms įmonėms, įskaitant, ES teigimu, pagrindinius valstybinės televizijos propagandistus, prokurorus ir kalėjimų pareigūnus.

Siekdama apriboti prekių, kurios gali būti panaudotos mūšio lauke Ukrainoje, srautą į Rusiją, ES uždraudė lėktuvų variklių ir dronų eksportą į Baltarusiją.

Be to, 27 šalių blokas sugriežtino puslaidininkių, fototechnikos ir kitų technologijų, galinčių padėti Maskvos karo veiksmams, pardavimo apribojimus.

„Šiandien taip pat imamės tolesnių priemonių prieš Baltarusijos režimą kaip neteisėto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininką“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

ES valstybės nuo metų pradžios ginčijasi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, kad jos būtų suderintos su Rusijai taikomomis priemonėmis.

Šį žingsnį sustabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio maisto tiekimo.

Pareigūnai skundžiasi, kad nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai paliekama didelė spraga ES priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją gali būti iš kaimyninės šalies gabenamos prekės, kurioms taikomos sankcijos.

Europos Komisija teigė, kad platesnio masto priemonės tebėra svarstomos ir dėl jų dar diskutuojama.

„Po metų pertraukos patvirtintos naujos sankcijos Baltarusijai – įvyko tai, kas jau seniai turėjo įvykti. Baltarusija remia Rusijos agresiją Ukrainoje, žmogaus teisių situacija ir toliau blogėja, o Baltarusijos teritorija naudojama sankcijų prieš Rusiją apėjimui“, – BNS perduotame komentare ketvirtadienį sakė ministras.

G. Landsbergis patvirtino, kad naujuoju paketu įvedami nauji ribojimai dvejopo naudojimo prekėms, aviacijos dalims – anot jo, tai padės užkirsti kelią, „kad prekės neatsirastų karo lauke“, taip pat kovos su sankcijų Rusijai apėjimu per Baltarusiją.

„Tačiau negalime sudėti rankų – būtina nedelsiant priimti ir likusią sankcijų paketo dalį. To, viliuosi, taip ilgai laukti neteks“, – sako G. Landsbergis.

Europos Sąjungos narės trečiadienį sutarė sugriežtinti sankcijas Baltarusijai už pagalbą Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje ir už Minsko susidorojimą su opozicija. ES valstybės dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, siekdamos suderinti jas su Rusijai taikomomis priemonėmis, ginčijosi nuo metų pradžios.

Naujos sankcijos į juodąjį sąrašą įtraukė daugiau Baltarusijos pareigūnų, jomis daugiausia siekiama apriboti dvejopo naudojimo įrangos, kuri gali būti naudojama mūšio lauke, naudojimą ir sustabdyti aviacijos dalių išvežimą į Baltarusiją.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalies teritorija būtų naudojamasi kaip Maskvos puolimo Ukrainoje placdarmu.

ES jau yra paskelbusi kelis sankcijų paketus Minskui dėl A. Lukašenkos režimo represijų prieš opoziciją nuo 2020-ųjų ir karo Ukrainoje. Jos apima Baltarusijos vadovo ir jo šeimos narių įtraukimą į juodąjį sąrašą.

Blokui pirmininkaujanti Ispanija pranešė, kad ES ambasadoriai posėdyje pritarė naujoms priemonėms Be kita ko, į juodąjį sąrašą bus įtraukta daugiau Baltarusijos pareigūnų. Jiems bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijoje.

Keli Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujomis sankcijomis daugiausia siekiama apriboti dvejopo naudojimo įrangos, kuri gali būti naudojama mūšio lauke, naudojimą ir sustabdyti aviacijos dalių išvežimą į Baltarusiją.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalies teritorija būtų naudojamasi kaip Maskvos puolimo Ukrainoje placdarmu.

ES jau yra paskelbusi kelis sankcijų paketus Minskui dėl A. Lukašenkos režimo represijų prieš opoziciją nuo 2020-ųjų ir karo Ukrainoje.

Jos apima Baltarusijos vadovo ir jo šeimos narių įtraukimą į juodąjį sąrašą.

Nuo metų pradžios ES valstybės ginčijosi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, siekdamos suderinti jas su Rusijai taikomomis priemonėmis.

Šį žingsnį stabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo.

Pareigūnai skundžiasi, kad, nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai, lieka didelė spraga ES baudžiamosiose priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją iš kaimyninės šalies gali būti nukreipiamos sankcionuotos prekės.

Vienas diplomatas sakė, kad trečiadienį pasiektas susitarimas dėl sankcijų, kurios bus oficialiai patvirtintos artimiausiomis dienomis, yra pirmas žingsnis ir kad vėliau šiais metais gali būti daugiau diskutuojama dėl tolesnių priemonių Baltarusijos atžvilgiu.

„Yra Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymas pateiktas, yra sutarimas, kad tos sankcijos turėtų apimti dvigubos paskirties prekes, aukštas technologijas ir aviaciją“, – LRT Briuselyje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

„Tikimės, kad jos bus tokios pat arba labai artimos, ką tose srityse turime sankcijose Rusijai“, – pridūrė ji.

Anot politikės, tokių veiksmų verčia imtis besitęsiantis Baltarusijos įsitraukimas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, blogėjanti žmogaus teisių padėtis, pagalba Kremliui apeinant jam taikomas sankcijas.

„Neuždarius šitos skylės, tikriausiai mes tos upės tėkmės nesustabdysime“, – sakė viceministrė.

Anot diplomatų, naujosios sankcijos Baltarusijai turėtų tapti tarpine grandimi siekiant platesnio susitarimo dėl didesnio sankcijų paketo.

„Mes, aišku, visada agitavome ir toliau pasisakysime, kad sankcijos Baltarusija turi būti veidrodiniu principu pritaikytos kaip sankcijos Rusijai“, – sakė J. Neliupšienė.

Naujausias sankcijas tikimasi priimti kitą savaitę.

„Šie asmenys propagavo Baltarusijos režimą, taip pat dalyvavo įteisinant ir remiant Minsko valdžios represinę politiką“, – teigė Lenkijos vidaus reikalų ministerija.

Ji pridūrė, kad tai buvo atsakas į „drakoniško nuosprendžio Andrzejaus Poczobuto (Andžejaus Počobuto) byloje patvirtinimą“.

Lenkų ir baltarusių žurnalistui A. Poczobutui buvo skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė už kritišką poziciją autoritarinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu.

Penktadienį Baltarusijos teismas atmetė jo apeliaciją ir paliko galioti nuosprendį.

Savo ruožtu Lenkija įvedė naujus apribojimus 365 Baltarusijos piliečiams, įskaitant 159 įstatymų leidėjus, dešimtis teisėjų, vietos pareigūnus, taip pat sportininkus ir režimą remiančius žurnalistus.

Ministerija teigė, kad visiems nubaustiesiems bus uždrausta įvažiuoti į Lenkiją ir Europos Sąjungos Šengeno laisvo judėjimo zoną, o jų turtas bus įšaldytas.

Sankcijos taip pat bus taikomos „asmenims, atsakingiems už nelegalios migracijos į Lenkiją ir Baltijos šalis organizavimą“, sakoma ministerijos pranešime.

Varšuva kaltina Baltarusiją, pagrindinę Rusijos sąjungininkę, organizuojant migrantų antplūdį į Lenkiją, ir pasienyje pastatė plieninę sieną, kad užkirstų kelią neteisėtam sienos kirtimui.

„Išimtys iš sankcijų, sankcijų silpninimas nėra tinkamiausias būdas spręsti maisto saugumo klausimus. Neturime pasiduoti klaidinantiems Rusijos ir Baltarusijos naratyvams, kad maisto trūkumas pasaulyje kyla dėl sankcijų taikymo trąšas gaminančioms įmonėms. Tai netiesa“, – pirmadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime teigė G. Landsbergis.

Tai jis sakė po pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo su tarptautinės partnerystės eurokomisarė Jutta Urpilainen (Juta Urpilainen), su kuria aptarė sankcijų Baltarusijai klausimą.

Užsienio reikalų ministras pirmadienį taip pat susitiko su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu – su juo aptartas Ukrainos grūdų eksporto klausimas.

„Europos Sąjunga turi ir toliau dėti visas pastangas, kad Ukrainos grūdams atsivertų dar daugiau tiekimo kelių“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis taip pat priminė savo laišką, siųstą gegužės 10 dieną Vyriausiajam įgaliotiniui užsienio ir saugumo politikai Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) bei eurokomisarei J. Urpilainen. Jame Lietuvos diplomatijos vadovas ragino kuo greičiau įgyvendinti 2022 metų birželio mėnesio Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis siekta paskatinti tvarių trąšų gamybą besivystančiose šalyse.