Be "Santakos slėnio" neįsivaizduojami visaverčiai pasaulinio masto tyrimai, čia atsiveria galimybės dalyvauti projektuose, dėl kurių varžosi gausybė mokslo centrų, gimsta naujos technologijos, kuriami nauji verslai. Kaip sako naujasis "Santakos slėnio" asociacijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka, negalėdami pasigirti gamtos ištekliais, privalome telkti šalies protus, rasti, kas gali vienyti aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų pajėgas.

"Esu tikras, kad šio Slėnio dėka kuriame stiprų pasaulinio lygio technologinį klasterį, tapsiantį traukos objektu investicijoms regione, svarbiems, pasaulinio masto tyrimams. Jau dabar sukuriame didelę vertę regionui ir valstybei", – kalbėjo E.Valatka.

Pokalbį su juo ir pradėjome nuo "Santakos slėnio" svarbos Kaunui ir šaliai.

– Kauniečiams pirmiausiai į akis krito nauji architektūriniai Kauno akcentai, kai iškilo modernūs ir erdvūs statiniai, ypač daug pagyrimų sulaukė KTU "Santakos" slėnio pastatas K.Baršausko gatvėje. Ar jau galime kalbėti ir apie kitokią šių statinių naudą?

– Svarbu paminėti, kad Slėnio veikla vyksta ne tik naujuose statiniuose, bet ir įvairiuose aukštųjų mokyklų padaliniuose, kur įdiegta nauja laboratorinė ir kitokia įranga, rengiami ir vykdomi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai. "Santakos slėnis" vienija Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Lietuvos energetikos institutą, Vytauto Didžiojo universitetą bei verslo įmones – koncerną "Achemos grupė" ir AB "Kauno tiltai".

Akivaizdu, kad Slėnis stipriai prisideda prie Kauno ir regiono plėtros bei įvaizdžio. Juk užsienio investuotojai rinkdamiesi, kur nukreipti investicijas, vertina visus aspektus: nuo miesto kultūrinio gyvenimo iki aukštojo mokslo situacijos. Domisi, ar čia rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie galėtų įsidarbinti pas investuotoją, kokia jų mokymo bazė. Neabejoju, kad prie įspūdingai sparčios Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtros daug prisidėjo ir Santakos slėnis. Vien žinia, kad regionas turi tokį objektą, sukuria palankų įspūdį.

Ši erdvė turėtų pritraukti geriausius Lietuvos ir pasaulio protus bei skatinti čia likti jaunimą.

– Kaip "Santakos slėnis" prisideda pritraukiant pasaulio lygio tyrimus?

– Jei neturėtume tokios mokslinės ir inovacijų infrastruktūros, kokią sukūrėme "Santakos slėnyje", negalėtume įgyvendinti daugelio tarptautinių projektų, taip pat nebūtų ir perspektyvių visai šaliai naudingų investicijų. Pavyzdžiui, Lietuva yra didžiausio Šveicarijoje esančio branduolinės fizikos tyrimo centro CERN narė ir dėl to turime daug galimybių dalyvauti svarbiuose, pasaulio technologinį veidą keičiančiuose, projektuose.

Ir tai ne viskas. CERN įvairiuose Europos vietose numatęs kurti verslo inkubatorius. Yra planų vieną jų įsteigti ir Kaune. Kažin, ar to būtų įmanoma tikėtis be "Santakos slėnio".

– Paaiškinkite, kuo šie CERN verslo inkubatoriai užsiima.

– Jų idėja yra gana paprasta, bet kartu ir labai svarbi technologijų plėtrai. Šiuose verslo inkubatoriuose mėginama diegti praktikoje tai, kas atrandama vykdant fundamentaliuosius dalelių tyrimus CERN moksliniame centre ir garsiajame hadronų greitintuve. Tarkim, elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai anksčiau irgi buvo tik fundamentiniai, paaiškinantys gamtos reiškinius, bet paskui šios inovacijos imtos taikyti įvairiausiose srityse ir šiandieną tikriausiai sunkiai įsivaizduojame gyvenimą be išmaniųjų telefonų. Branduoliniai tyrimai svarbūs ir medicinos technologijoms. Štai Kauno klinikos naudoja įvairią branduolinės fizikos atradimais grįstą įrangą.

CERN verslo inkubatoriuose siekiama, kad per metus susikurtų kelios naujos kompanijos, startuoliai, kurie taikytų įvairias fundamentalias idėjas praktikoje.

– O kokie praktiški projektai įgyvendinami Slėnyje?

– Jų labai daug ir sudėtinga išskirti kurį nors vieną. Iš jau sulaukusių žiniasklaidos dėmesio galima paminėti elektroninę nosį, kuri nustato maisto šviežumą ir labai domina amerikiečius, rankų drebėjimą mažinantį įrenginį, odos vėžio diagnozės ultragarso technologiją, naujas medžiagas saulės baterijoms, kurias greičiausiai pradės naudoti Japonijos pramonė.

Slėnyje esanti infrastruktūra atveria daugiau galimybių laimėti finansavimą moksliniams "Horizon 2020" projektams. Dėl šios programos lėšų Europoje vyksta didelė konkurencija. Galiu pasidžiaugti, kad KTU vykdė ir vykdo daugiausia Lietuvoje "Horizont 2020" projektų – 29.

"Santakos slėnis" yra ideali terpė telkti akademinę ir verslo bendruomenes ir kartu daug pasiekti.

Nereikia pamiršti, kad, nors pasaulio mastu esame nedidelis taškelis, turime didelį potencialą. Dar 2014 m. buvo inicijuotas naujas Lietuvoje dalykas: KTU ir LSMU suformavo bendrą tyrimų finansavimo fondą, siekiant skatinti tarpinstitucinius ir tarpdisciplininius projektus. Pernai prie šios iniciatyvos prisijungė ir VDU bei LEI. Atlikta daug projektų, kurių metu sukurti įvairūs medicininės, programinės įrangos produktai, parengtos rekomendacijos gamintojams, daug mokslinių straipsnių. Šiais metais bus vykdomi 4 KTU su LSMU projektai, po 2 KTU su LEI bei KTU su VDU ir vienas bendras trijų universitetų – KTU, LSMU, VDU. Tikimės, kad į bendrą projektinę veiklą ateityje įsitrauks ir pramonės, verslo įmonės.

Į "Santakos slėnio" asociaciją šiais metais priimame Kauno mokslo ir technologijų parką. Yra nemaža institucijų, organizacijų, kurios atsakingos už inovacijas, bet dirba atskirai. Jos daro puikius dalykus, bet galima visa tai telkti į bendras pajėgas ir nuveikti daugiau. Tai labai svarbi "Santakos slėnio" misija.

– Ar jaučia mokslinių tyrimų naudą mūsų pramonė?

– Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros apimtys kasmet didėja. KTU per 2016–2018 metus Lietuvos ir užsienio įmonėms atliko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų už 6,5 mln. eurų. Tarp užsakovų turėjome didžiausią chemijos kompaniją BASF, elektronikos gigantą "Samsung" ir daugelį kitų. Tai rodo, kad esame konkurencingi visame pasaulyje. Būtina pabrėžti, kad nepamiršta ir tradicinė pramonė, jos transformavimuisi ir konkurencingumo didinimui taip pat siūlomos technologijos ir vykdomi užsakomieji darbai.

Svarbu vaidmenį bendradarbiavime su pramone ir verslu vaidina KTU Nacionalinis inovacijų verslo centras (NIVC), kuris teikia informaciją apie Slėnio galimybes. Dar 2012 m. KTU nusprendė įsteigti šį centrą, kuris 2014 m tapo nacionaliniu ir ėmėsi koordinuoti LSMU, LEI, VDU, KTU bendros intelektinės nuosavybės valdymo ir technologijų perdavimo veiklas. Šioje erdvėje veikia ir startuoliai – inovatyvios verslo įmonės. Jos iš sugeneruotų pajamų jau sumokėjo daugiau kaip 2 mln. eurų mokesčių valstybei, sukūrė virš 300 darbo vietų.

– Kokią matote "Santakos slėnio" ateitį?

– Ši erdvė turėtų pritraukti geriausius Lietuvos ir pasaulio protus bei skatinti čia likti jaunimą. Neužtenka vien geros aparatūros, įrangos, laboratorijų, reikia, kad būtų, kam su visu tuo dirbti. Tai kartu ir valstybės uždavinys. Ledai jau pajudėjo: padidėjo doktorantų stipendijos, dėstytojų algos, vykdoma protų susigrąžinimo programa. Turime pozityvių pavyzdžių – KTU jau dirba sugrįžę talentingi pasaulinio lygio mokslininkai, kurie subūrė mokslo grupes.

Tikiuosi, kad "Santakos slėnis" pavirs į pasaulinio lygio technologijos klasterį. Tokius turi daugelis Vakarų Europos šalių. Ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje kito kelio tiesiog ir negali būti. Tik tada būsime traukos centru šviesiausiems protams, tapsime progresyvių pramonės šakų vedliais, padėsime transformuotis tradicinei pramonei. Vakaruose tokie klasteriai buvo kuriami dešimtmečiais. Nors šis virsmas yra ilgalaikis, tačiau prognozuoju ir tikiu, kad po 5–10 metų tokį klasterį turėsime ir mes.

Kaunas prisijungė prie Milano, Stambulo ir Šanchajaus miestų, kuriuose iki šiol veikė netradicinės dizaino bibliotekos. Jų padalinys „DesignLibrary Kaunas“ įkurtas viename didžiausių ir moderniausių Baltijos regione mokslo, studijų ir verslo centre KTU „Santakos“ slėnyje.

Pagal geografinį išsidėstymą Lietuva laikoma „kultūriniu tiltu“ tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, kur dizainas kasdien tampa vis aktualesne tema. Todėl naująjį „DesignLibrary“ padalinį buvo nuspręsta atidaryti būtent laikinojoje sostinėje, nuo seno išsiskiriančioje savitu stiliumi, mada ir architektūra.

Unikalumu garsėjanti biblioteka įsteigta bendradarbiaujant Italijos kultūrinei organizacijai „DesignLibrary Milano“ ir KTU Dizaino centrui.

„DesignLibrary“ veiklos modelis ir kultūra siejama su terminu „Pagaminta Italijoje“, pasaulyje simbolizuojančiu išskirtinumą ir aukščiausią kokybę. Atverdama duris Kaune naujoviška biblioteka siekia išlaikyti Italijos partnerių kokybės standartus ir tapti išskirtine diskusijų, kultūrinės integracijos, bendradarbiavimo bei dizaino projektų erdve,“ – teigė KTU Dizaino centro vadovė, doc. Rūta Valušytė.

Dirbdami pagal „DesignLibrary“ frančizę, netradicinės bibliotekos Kaune darbuotojai sulaukia patarimų iš Italijoje dirbančių kolegų, kurie dalinasi žiniomis apie sėkmingo ir efektingo verslo modelio plėtojimą, organizacinę kultūrą bei veiklos kokybę. Šią patirtį jie sukaupė dirbdami dizaino srityje Milane ir pasitelkdami tarptautinius ryšius.

„DesignFriends“ – erdvė bendradarbiavimui

Atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių norą didinti studijų, mokslo bei verslo sinergiją, kartu su „DesignLibrary Kaunas“ erdve įkurta ir bendradarbiavimo erdvė „DesignFriends“. Ji skirta profesionalams, norintiems vystyti naujas idėjas tarpdisciplininėje dizaino, technologijų ir verslumo aplinkoje.

„Mes kuriame geresnę vietą darbui, kitaip tariant, geresnį būdą dirbti. Įkvepianti ir dizainui atsidavusi profesionalų bendruomenė pasitinka jus erdvėje, kurioje galima visiems susiburti ir bendradarbiauti, užmegzti ryšių tinklą ir dalintis nepaprastomis idėjomis. Tai tobula vieta tiems, kurie siekia kurti pridėtinę vertę,“ – sakė Lorenzo Piazzi, DesignLibrary Milano vadovas.

„DesignLibrary“ kartu su KTU Dizaino centru kviečia užsukti į „naujuosius namus“, kur lankytojus pasitiks išskirtinė aplinka, orientuota į naujoves, dizainą ir bendradarbiavimą. Projekto organizatoriai tikisi, kad naujai atidaryto „DesignLibrary Kaunas“ filialo entuziazmas bei dizaino kultūra įkvėps naujai mąstyti apie kasdienes galimybes.

Siekia Europos kultūros sostinės vardo

2015 m. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą. Tokie miestai priklauso Kūrybinių miestų tinklui (šiuo metu jų yra 116), kurį UNESCO įkūrė 2014-aisiais. Šiam tinklui priskiriami už indėlį muzikai, literatūrai, kinui ir gastronomijai nominuoti miestai. Jis skatinta tarptautinį bendradarbiavimą tarp miestų, įsipareigojusių investuoti į kūrybišką tvaraus miesto plėtrą, socialinį įsitraukimą bei kultūros dinamiškumą.

Britų dienraštis „The Guardian“ šiemet Kauną paskelbė vienu geriausių miestų dėl savo art deco stiliaus architektūros išskirtinumo. Kaunas nusileido tik Paryžiui, kur šis stilius ir susiformavo.

Kaunas – viena ryškiausių vietų Šiaurės ir Rytų Europos dizaino, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų srityse. Siekiant tapti Europos kultūros sostine 2022 metais, Kaunas prisistato kaip „moderni sostinė“.

Europos kultūros sostinės iniciatyva skirta pabrėžti kultūrų įvairovę Europoje, išskirti europiečių kultūrinių bruožų ypatumus bei ugdyti jų bendrumo jausmą ir suvokimą, kad visi priklauso bendrai kultūrinei erdvei. Tai puiki galimybė atnaujinti miestus, kelti jų tarptautinį prestižą ir miestiečių pasididžiavimą, įkvepiant naują gyvybę kultūriniame gyvenime bei skatinant turizmą, ekonomiką.

Lietuva – tarp pažangiausių ES

Lietuvos ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES, tad Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2016“ Lietuvai šiemet atiteko 20-oji vieta pagal verslo pradžios, statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų ir kitus rodiklius. Lietuviai gali didžiuotis, kad yra nepralenkiami pagal šviesolaidinio interneto plėtrą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Daugelyje šalies vietų yra nemokamos Wi-Fi ryšio zonos, tad išvengiami didesni mokesčiai už naudojimąsi internetu.

Taip pat šalyje įteisinta „Startuolių viza“ bei atliktos reformos ES mėlynajai kortelei gauti, kuri suteikia galimybę teisėtai apsigyventi ir prisijungti prie novatoriškų projektų piliečiams, gyvenantiems už ES ribų.

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje yra apie 422 startuoliai, galintys suteikti 2,466 darbo vietas elektroninės prekybos, kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų programėlių, techninės ir programinės įrangos nuomos sektoriuose.

„Niekada negalvokite, kad baigę studijas jau žinote viską. Universitetas – pats pirmas etapas, o visa kita dar tik prasideda. Siekti žinių, siekti mokslo, siekti inovacijų – bus vienas pagrindinių jūsų ateities tikslų. Per savo gyvenimą esu sutikęs daug talentingų žmonių, kurie nieko nepasiekė, nes galvojo, kad vien tik talento užtenka būti aukštumose. Darbštumas yra vienas pagrindinių jūsų sėkmingos ateities variklių“, – sveikindamas 93-iosios laidos absolventus sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.

Sausio 22 d. KTU „Santakos“ slėnyje pirmieji šiemet diplomai įteikti 33 bakalaurams ir 252 magistrams, kurie universitetą baigė po 3,5 metų trukmės pirmosios ir 1,5 metų trukmės antrosios pakopos studijų.

Absolventus sveikino ir sėkmės siekiant tolimesnių gyvenimo tikslų linkėjo ne tik šeimos nariai, bet ir P. Baršauskas, KTU Alumnų asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Ūkio ministras Evaldas Gustas, bendrovės „Comfort Heat“ generalinė direktorė Vida Moziūriūnienė.

Vienos gražiausių KTU akademinės bendruomenės švenčių svečius R. Sinkevičius patikino, jog aukštojo mokslo diplomas skatina jaunus žmones tapti įvairių sričių vadovais. Ministras pabrėžė, kad mokslas ir technologijos yra labai svarbu, tačiau pats svarbiausias yra mokėjimas bendrauti su žmonėmis. R. Sinkevičius ragino absolventus nenutraukti ryšių nei su studijų draugais, nei su savo Alma Mater.

„Šiandien pagalvokite. kokį didelį kelią nuėjote ir kokį svarbų rezultatą pasiekėte. Gyvenimas yra pilnas galimybių ir tikiu, jog būtent jūs išnaudosite jas visas. Naujos technologijos, nauji ryšiai, nauji keliai – visi jūs kursite tai, apie ką dabar net negalime pagalvoti“, – teigė D. Misiūnas.

KTU Alumnų asociacijos prezidentas jauniems specialistams pabrėžė, jog universiteto laikų prisiminimai išliks visą gyvenimą, o kelias sugrįžti į universitetą visada bus atviras. D. Misiūnas skatino tiek lietuvius, tiek užsienio studentus neužmiršti savo Alma Mater ir nuolatos grįžti, dalintis sukaupta patirtimi bei prisijungti prie Alumnų asociacijos veiklos.

Daugiausia diplomų – 12 bakalauro ir 131 magistro – buvo įteikta EVF absolventams. Populiariausia šiame fakultete ir universitete tapo Įmonių valdymo studijų programa, kurią baigė 81 studentas. SHMMF baigė 21 bakalauro ir 42 magistro laipsnį įgiję absolventai. Daugiausia parengta medijų filosofijos ir viešosios politikos specialistų. Magistro laipsnį SAF apsigynė 47, CTF 17, MIDF 14, EEF 8 studentai.

KTU diplomus gavo ir 20 užsienio piliečių iš Indijos, Rusijos, Azerbaidžano, Šri Lankos, Nigerijos ir Gruzijos. Daugiausia jų studijavo Ekonomikos ir verslo bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetuose.

Iškilmingo renginio metu svečius džiugino įspūdingi vaizdo efektai ir urbanistinių šokių teatras „Low air“.

Rytų ir Vidurio Europoje debesų kompiuterija per kelerius artimiausius metus augs apie 20 proc., o informacijos perkėlimas į virtualius serverius stambiam verslui turės tokį patį poveikį, kaip ir savo laiku gamybos automatizavimas. Debesų kompiuterijos ir bendro tinklo naudą vis labiau pajus ir eilinis vartotojas, kuriam nebereikės sukti galvos, ko trūksta šaldytuve.

Tokiomis įžvalgomis Kaune dalijosi vienos pasaulio debesų kompiuterijos lyderės, JAV bendrovės „Virtustream“, vadovai. Kauno „Santakos“ slėnyje 2013 metais padalinį atidariusi kompanija Lietuvoje surengė savo pirmąją konferenciją apie debesų kompiuteriją.

„Gal nuskambės netikėtai, bet debesų kompiuterijos pradžia galime laikyti dar 1960 metus, kai versle atsirado pirmieji kompiuteriai. Kompiuterija sparčiai plito, tapo prieiname, visa tai peraugo į virtualizacija. Tad, nuo pat 1960-ųjų debesų kompiuterija vis labiau skverbėsi į žmonių gyvenimus, neretai apie tai mums net nenutuokiant. Šiandien debesų kompiuterija pasitiki ir visus savo duomenis į debesis perkelia vis daugiau ne tik didžiausių verslo imperijų, bet ir mažesnės kompanijos. Jų skaičius kasmet proporcingai auga net po kelis kartus. Kalbant apie Rytų Europos regioną, per kelerius ateinančius metus čia prognozuojamas maždaug 20 proc. augimas debesų kompiuterijos sektoriuje“, – kalbėjo „Virtustream“ produktų valdymo viceprezidentas Kelly Bryantas.

Kolegai pritarė ir „Virtustream“ techninis direktorius Vanas Williamsas: „Kai atsirado internetas, jis sukėlė didžiulį sprogimą– apie tai kalba visi, tačiau tokį pat sprogimą sukelia ir debesų kompiuterija. Galiausiai didžiulius duomenų kiekius turinčioms verslo įmonėms debesų kompiuterija turės tokios įtakos, kokią pramonės milžinėms padarė atsiradusios automatizuotos mašinos ir robotai. Eilinio piliečio gyvenimas neišvengiamai taps vis labiau neatsiejamas nuo interneto, bendro tinklo, kuris susies visus mūsų turimus įrenginius ir taip mūsų gyvenimą pavers lengvesniu – bent jau tikrai nebereikės rūpintis buitiniais dalykais, pavyzdžiui, šaldytuvo užpildymu“.

Šie pokyčiai pakeis žmonių gyvenimą ir profesinėje srityje. „Debesų kompiuterija – itin perspektyvi sritis jauniems žmonėms, turintiems matematinių, technologinių, IT įgūdžių. Tokių specialistų poreikis didėja ir didės ateityje, atsiras vis daugiau jų specializacijų. Šiandien specialybių, kurių reikia debesų kompiuterijai galime priskaičiuoti ne vieną dešimtį, tarp jų nemažai tokių, apie kurias prieš keletą metų net negalvojome“, – sako V. Williamsas.

Kompanijos IT sprendimų architektūros vyr. viceprezidentas Vince Lubsey pabrėžė, jog didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandiena tenka susidurti debesų kompiuterijos lyderiams – saugumo užtikrinimas.

„Tai tarsi užburtas ratas. Nors verslo įmonės supranta ir vertina debesų kompiuterijos naudą, neišvengiamybę, didžiausias jų priešas vis dar yra baimė dėl duomenų saugumo. Tai suprantama – kuo daugiau įmonių ateina į kompiuterinius debesis, tuo daugiau jose turime ir programišių. Todėl „Virtustream“ kompanijai saugumas yra prioritetinė sritis. Nuolat ieškome naujų sprendimų, neįveikiamų programišiams, ir savo klientams siūlome tik išties saugius produktus bei alternatyvas, padėsiančias apsaugoti jų duomenis net ir įvykus „force majeure“, – dėl debesyse esančių duomenų saugumo į konferenciją susirinkusius kelis šimtus dalyvių ramino V. Lubsey.

„Virtustream“ pasitiki ir kompanijos produktais naudojasi tokios pasaulinio garso įmonės kaip „Intel“, SAP, „Cisco“, „Heinz“, „Infosys“, SAS, IBM ir kt. 

2009 metais įkurtai kompanijai priklauso duomenų centrai JAV ir Europoje, biurai veikia San Franciske, Vašingtone, Atlantoje, Londone, Ženevoje, Dubajuje, produktų vystymo centrai įkurti Lietuvoje ir Indijoje. Įtvirtinus kompanijos pozicijas Europoje, „Virtustream“ vadovų akiratyje – Azijos rinka.

2013 metų pabaigoje KTU „Santakos“ slėnyje strategiškai itin svarbų padalinį atidariusi „Virtustream“ darbo vietas jau suteikė keturioms dešimtis specialistų ir planuoja plėtrą bei šiuo metu ieško naujų darbuotojų. Kol kas įmonės padalinyje Kaune dirbantys IT specialistai vysto vieną pagrindinių kompanijos produktų – debesų kompiuterijos valdymo platformą „xStream“, kuria naudojasi daugiau nei 500 didžiausių verslo imperijų pasaulyje. Vadovai džiaugiasi gera savo patirtimi Kaune ir neatmeta galimybės, jog ateityje čia bus įkurta daugiau „Virtustream“ padalinių.

Šiandien oficialiai atidarytas vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos regione atviros prieigos „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius, kainavęs daugiau nei 150 mln. litų. Atidarymo metu surengta didelio atgarsio sulaukusi tarptautinė konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“.

Į pirmąjį KTU „Santakos“ slėnio renginį – tarptautinę konferenciją – užsiregistravo per 700 mokslo, verslo ir valdžios atstovų, sulaukta pusšimčio svečių iš užsienio. Atvyko Europos komisaras moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokslui Carlosas Moedas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, ūkio ministras Evaldas Gustas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kiti garsūs Lietuvos ir užsienio politikos, verslo ir akademinio pasaulio atstovai, visuomenės veikėjai.

Konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ dalyviai neslėpė susižavėjimo unikalia KTU „Santakos“ slėnio laboratorine įranga, sutelktu mokslo ir verslo potencialu, ir jį vadino inovatyvaus verslo katalizatoriumi, simbolizuojančiu galimą Lietuvos ekonomikos proveržį.

A. Butkevičius pabrėžė KTU „Santakos“ slėnio daugialypę reikšmę miestui ir šaliai – Kaune duris atvėrė įspūdingos architektūros pastatas, miesto puošmena. Premjero teigimu, investicijos į mokslą yra teisingas kelias – be mokslo, verslo ir valdžios bendradarbiavimo Lietuva negalėtų konkuruoti pasaulyje.

„Universitetas baigė kurti savo „Santakos“ slėnį – bazę ateities technologijoms ir įmonėms, kurios mokslo idėjas pavers verslo projektais. Esame svarbaus įvykio liudininkai, nes šis pagal paskutinį technikos žodį įkurtas centras kilstelės ir akademinių studijų kokybės kartelę“, – neabejoja A. Butkevičius.

Už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingą Europos komisarą Carlosą Moedą sužavėjo Kaune duris atvėręs KTU „Santakos“ slėnis. Šį pirmąją savo, kaip Europos Komisijos nario, vizitą į užsienį C. Moedas teigė prisiminsiąs ligai – KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatorius yra pavyzdys, kaip efektyviai išnaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir privataus sektoriaus parama.

„Vienas portugalų poetas yra pasakęs, kad visos idėjos pakeisti pasaulį jau yra sugalvotos ir užrašytos, trūksta jų įgyvendinimo. Tai, ką matote čia, yra įgyvendinimas – nuo idėjos, iki projekto, iki pastato, iki žinių“, – sakė C. Moedas.

Europos komisaras paskatino jaunuosius mokslininkus nebijoti klysti, užduoti klausimus ir stengtis ugdyti savo ir greta dirbančiųjų pasitikėjimą. Tik taip noras pakeisti pasaulį taps inovacijomis.

Lietuvos Ūkio ministras E. Gustas padėkojo savo gimtajam universitetui – KTU – už iniciatyvas, bendradarbiavimą su verslu ir jaunų žmonių mąstymo keitimą.

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis pabrėžė, jog kuriant mokslo ir verslo slėnius, koncentruojamas Lietuvos mokslo potencialas. Ministras paragino KTU „Santakos“ slėnyje bendradarbiaujančius mokslininkus ir verslininkus „mesti meškeres“ ir žvejoti sėkmingo bendradarbiavimo projektus.

„Mūsų atnaujintos laboratorijos savo įranga nenusileidžia geriausiems Europos mokslo centrams. Sėkmingai startuojantis KTU „Santakos“ slėnis suteiks naują bendradarbiavimo postūmį Lietuvos mokslui ir verslui, o šalies ateičiai – studentams – atvers plačias galimybes atrasti naujas mokslo idėjas ir jas sėkmingai panaudoti kuriant inovacijas“, – sakė švietimo ir mokslo ministras.

Kauno miesto meras A. Kupčinskas simbolinio KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatorių įvardijo antrąja pagal dydį viešojo kapitalo investicija Kaune – po „Žalgirio“ arenos. KTU „Santakos“ slėnio atidarymo proga meras KTU rektoriui Petrui Baršauskui įteikė vėliavos laikiklį ir Kauno miesto vėliavą.

Silicio slėnio užuomazgos Kaune

Ne vieno svečio kalboje skambėjo užuominos apie tai, jog oficialiai duris atvėręs KTU „Santakos“ slėnis – tai Silicio slėnio brolis dvynys Baltijos šalyse.

KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas, greta kurio kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės.

KTU „Santakos“ slėnyje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5 tūkst. kv. m. skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų.

Projektas buvo finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų, KTU kaip pagrindinis projekto vykdytojas investavo apie 0,5 mln. Lt. Pirmosios pajamos iš atviros prieigos centro veiklos gaunamos jau dabar, visiška investicijų grąža planuojama per 15 metų.

KTU „Santakos“ slėnyje veikia šeši mokslo institutai ir centrai: Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos institutas, Sveikatos telematikos mokslo institutas, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras ir Sintetinės chemijos institutas. Planuojama, kad per trejus metus čia įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių.

Kaune šią savaitę duris pravers "Santakos" slėnio KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinis verslo inkubatorius. "Santakos" slėnio pagrindinis statybų etapas baigtas, o dabar baigiamos įrengti laboratorijos, diegiama specializuota įranga.

"Santakos" slėnyje bus sukurta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Suplanuota, kad mokslinių tyrimų erdvės užims 9 tūkst. kv. m plotą. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų.

Slėnio infrastruktūra nenusileidžia žymiausiems pasaulio analogams, kad ir "švarusis kambarys". Jis įrengtas bendradarbiaujant su Danijos specialistais.  Tai pirmasis Lietuvoje toks kambarys, kuriame dulkelių kiekis ore sumažinamas iki 35 dulkelių vienetų kubinėje pėdoje. Įprastame tokio tūrio oro kiekyje jų yra apie 35 mln. Šiame kambaryje jau dabar atliekami nanotechnologijų, puslaidininkių ir mikroelektronikos elementų tyrimai, atitinkantys aukščiausius kokybės reikalavimus.

„Visuomenė sparčiai senėja ir su amžiumi susijusių susirgimų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Parkinsono liga, daugėja. Nors gydymo šiai ligai nėra, tiksliai diagnozavus, galima sustabdyti jos progresavimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas Arūnas Lukoševičius. Bendradarbiaudami su medikais, niversiteto mokslininkai kuria efektyvesnę Parkinsono ligos diagnozavimo metodiką.

Ligą diagnozuoti sunku

Šios ligos procesas prasideda tada, kai smegenys nebegali sintezuoti tam tikrų cheminių medžiagų, reikalingų judesiams valdyti, nervinei veiklai vykdyti. Vietoje išnykusių neuronų smegenyse atsiranda tam tikra juodoji medžiaga.

„Diagnozuoti sunku, nes ligos pradžioje žmogus nejaučia jokių simptomų – jam nedreba rankos, jis gyvena visiškai normalų gyvenimą. Tačiau giluminiai tyrimai rodo, jog procesas jau prasidėjęs“, – teigia A. Lukoševičius.

KTU profesorius žavisi gamtos atliktu darbu apsaugoti smegenis – kaukolės kaulai yra labai tvirti, tačiau ir sunkiai praleidžia ultragarso bangas, jas iškraipo. Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai yra vieni iš pionierių, taikančių naują metodą. Jis leidžia, apdorojant sudėtingus ultragarso signalus, gauti gana ryškius juodosios medžiagos vaizdus, kurie padeda medikams anksti diagnozuoti prasidedančią ligą.

Technologijos naujos, problemos senos

„Ultragarsas – pigus, neskausmingas ir neinvazinis tyrimo metodas. Pritaikius mūsų programinę įrangą ir turimas technologijas, galima tikėtis, jog šis metodas ateityje bus plačiai taikomas gydymo įstaigose ankstyvajai Parkinsono ligos diagnostikai“, – teigia A. Lukoševičius.

KTU Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai naujus ligos diagnostikos metodus kuria bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).

„Mes – ne medikai, tyrimų su pacientais patys neatliekame, todėl labai džiaugiamės, turėdami galimybę bendradarbiauti su kolegomis iš medicinos universiteto, vadovaujant profesorei Daivai Rastenytei“, – sako A. Lukoševičius.

Mokslininkas biomedicinos inžineriją lygina su tilteliu, sujungiančiu medicinos ir inžinerinius mokslus. Šiandieniniame pasaulyje technologijos vystosi neišmatuojamu greičiu, tačiau medicininės problemos išlieka senos kaip pasaulis.

„Senėjimas, demencija, Parkinsono liga nepaiso technologijų pažangos – senstant sveikatos sutrikimų grėsmė didėja. Tai – įtampa, kuri verčia mus dirbti, pritaikant sparčiai progresuojančias technologijas sveikatos problemoms spręsti“, – mano KTU Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas.

Taikomieji tyrimai – ne paviršiniai

Biomedicinos inžinerijos institutas yra vienas iš KTU mokslo centrų, įsikūrusių netrukus duris atversiančiame KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje. Instituto vadovas džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis glaudžiau bendradarbiauti tiek su kolegomis, tiek su verslu.

„Labai vertiname universiteto pagalbą, suvedant mus, mokslinius tyrimus atliekančius žmones, su verslo įmonėmis. Išgirstame įdomių minčių, jos leidžia mums kitu rakursu pažvelgti į atliekamą darbą“, – teigia A. Lukoševičius.

Profesoriaus nuomone, tam tikra pusiausvyra tarp vadinamųjų fundamentinių ir taikomųjų arba technologinių tyrimų turi išlikti – ne visos mokslo žinios randa pritaikymą šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau taikomieji tyrimai taip pat negali būti laikomi paviršiniais – spręsdami praktinio pobūdžio klausimus mokslininkai susiduria su teorinėmis problemomis, neretai turi performuluoti koncepciją ir atrasti naujus sprendinius.

Teorijos tampa realiais prototipais

Nauja tyrimų įranga, atvirumas ir galimybės bendradarbiauti, KTU profesoriaus teigimu, jau šiandien Instituto atliekamus tyrimus pakėlė į naują lygmenį.

„Teorinius sprendimus galime įgyvendinti realiais prototipais – turime aparatūrą, kuri leidžia juos pagaminti, išbandyti ir parengti klinikiniams ir eksperimentiniams bandymams“, – pasakoja A. Lukoševičius. Jau artimiausioje ateityje Instituto mokslininkų kurtos technologijos turėtų atrasti kelią į rinką.

Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.

Šiandien KTU ir Italijos įmonė „Gruppo Fos“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl biomedicininės inžinerijos tyrimų centro įkūrimo Kaune, slėnyje „Santaka“.

Paliko didelį įspūdį

Italijos įmonė „Gruppo Fos“, paskatinta užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“, Kauno technologijos universitete (KTU) atrado moderniausią mokslo infrastruktūrą Lietuvoje, reikalingas mokslininkų kompetencijas bei didžiulį informacinių technologijų ir inžinerijos mokslų studentų potencialą.

Dar šių metų birželio mėnesį Italijos kompanija, vedama „Investuok Lietuvoje“, atvyko į Kauną susitikti su KTU mokslininkais, apsilankė Nacionalinių inovacijų ir verslo centre (NIVC). Tai buvo pažintinė kelionė, kurios tikslas – pamatyti Kauną, įvertinti mokslo infrastruktūrą bei verslo plėtros galimybes bioinžinerijos, elektronikos ir informacinių technologijų srityje. Vėliau delegacija iš Italijos apsilankė netrukus duris atversiančiame integruotame mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santaka“.

Pasak NIVC centro direktoriaus Almanto Danilevičius, svečiai liko sužavėti: „Manau, kad Italijos kompanijai didelį įspūdį padarė slėnio „Santaka“ infrastruktūra ir čia sudarytos galimybės dirbti kartu su mūsų mokslininkais bei studentais vienoje erdvėje naujose patalpose bei moderniose laboratorijose. Mūsų centrui reikėjo tik padrąsinti bei paskatinti italus ir sudaryti visas sąlygas čia įsikurti“, – sakė A. Danilevičius.

Patrauklus tyrimų centrams

Anot „Gruppo Fos“ generalinio direktoriaus Matteo Pedrelli, bendrovė ieškojo itin patrauklios vietos savo veiklai plėsti.

„Ieškojome strategiškai patrauklios vietos Rytų Europoje, kur galėtume pritaikyti savo patirtį mokslo ir tyrimų srityje. Mūsų tarptautinės plėtros planas numato plėtrą ne tik Vakarų Europos valstybėse, bet ir Centrinės ir Rytų Europos regione. Jau įgyvendinome projektus Bulgarijoje, Rumunijoje, Kinijoje ir Vokietijoje, − sakė M. Pedrelli. − Kaune radome idealias sąlygas savo biomedicininės inžinerijos centrui: išvystytą logistiką, tiesioginius ryšius su mokslininkais ir studentais bei modernią tyrimų infrastruktūrą. Taip pat buvome sužavėti institucijų pagalba – visos įstaigos, su kuriomis susidūrėme, labai prisidėjo prie mūsų projekto įgyvendinimo Lietuvoje.“

„Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, „Gruppo Fos“ investicija svariai prisidės prie Kaune egzistuojančio mokslo ir tyrimų kompetencijų branduolio: „Kaunas patrauklus aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms dėl čia sėkmingai veikiančio didžiausio tiksliųjų ir technikos mokslų universiteto Baltijos šalyse – KTU. Kita vertus, privataus verslo investicijos į mokslo ir tyrimų sritį suteikia naujas galimybes vietos mokslininkams ir ypač gabiems studentams. Dar daugiau – planuojama mokslo komercializavimo veikla gali Kauną pakelti į visiškai naują lygį Europos taikomojo mokslo žemėlapyje.“

Apie „Gruppo Fos“

Genujoje (Italija) įsikūrusi „Gruppo Fos“ – aukštųjų technologijų įmonė, kurios veikla apima ir informacines technologijas bei išmaniųjų įrenginių sąveiką. „Gruppo Fos“ specializuojasi tyrimų ir vystymo bei technologijų perkėlimo srityse. Įmonė bendradarbiauja su pirmaujančiomis Italijos tyrimų institucijomis, Genujos universitetu ir ENEA (Italijos nacionaline technologijų agentūra), dirba bendrai įkurtose tyrimų laboratorijose.

„Gruppo Fos“ yra viena iš „Politechmed“ – biomedicinos inžinerijos ir sveikatos apsaugos sektoriaus IT įmonių bei tyrimų institutų klasterio – steigėjų. Įmonė įsteigta 1999 m., jos metinė apyvarta – 10 mln. eurų.