Dėl plataus masto invazijos į Ukrainą Maskvos įtaka regione, kurį ji laiko savo įtakos sfera, susilpnėjo: dėl įtakos Vidurinėje Azijoje kovoja Europa, Rusija, Turkija, Iranas ir Kinija.

„Europos Sąjunga neslepia savo ketinimų visais įmanomais būdais suvaržyti (Rusiją) ir išstumti ją iš Vidurinės Azijos ir Pietų Kaukazo“, – sakė S. Lavrovas.

„Šie bandymai yra bergždi. Mes istoriškai ten buvome ir neketiname išnykti“, – sakė jis.

S. Lavrovas davė interviu šios savaitės vizito Astanoje, kurio metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su kolega iš Kazachstano Kassymu-Jomartu Tokayevu (Kasymu Žomartu Tokajevu), kuluaruose.

V. Putino vizitas Kazachstane vyko po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) praėjusios savaitės apsilankymo.

Prancūzijos vadovas pagyrė šalį, kuri „atsisako būti pavergta keleto galybių“ – tai netiesioginė užuomina į Rusiją.

S. Lavrovas atsakė, kad E. Macrono, kaip diplomato, pareiškimai buvo gana įžūlūs.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Vakarų šalys investuoja į Vidurinę Aziją siekdamos išstumti Rusiją.

Buvusios sovietinės Vidurinės Azijos respublikos, siekiančios diversifikuoti savo partnerystes, šią savaitę suaktyvino diplomatinę veiklą, pavyzdžiui, buvo surengti Turkijos ir Irano vadovų vizitai Uzbekistane.

S. Lavrovas trečiadienį vakare atvyko dviejų dienų vizito po kelionės į Pekiną su prezidentu Vladimiru Putinu.

Tikimasi, kad susitikimai Pchenjane padės pagrindus būsimam V. Putino vizitui. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) praėjusį mėnesį pakvietė V. Putiną per aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

„Po svarbaus aukščiausiojo lygio susitikimo (...) galime drąsiai teigti, kad [Rusijos ir Šiaurės Korėjos] santykiai pasiekė kokybiškai naują, strateginį lygį“, –  per ketvirtadienio susitikimą Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrei Choe Son Hui (Čvė Son Hui) sakė S. Lavrovas.

Išvakarėse, atvykęs į Pchenjaną, jis padėkojo Šiaurės Korėjai už paramą Rusijoje vykdomam karui Ukrainoje.

„Labai vertiname jūsų principingą ir nedviprasmišką paramą Rusijos veiksmams, susijusiems su specialiąja karine operacija Ukrainoje“, – S. Lavrovo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra RIA.

Praėjusį mėnesį Kim Jong Unas atvyko į Rusiją privačiu šarvuotu traukiniu susitikti akis į akį su V. Putinu ir pareiškė, kad dvišaliai ryšiai su Maskva yra jo šalies „prioritetas numeris vienas“.

Rugsėjį įvykęs susitikimas pakurstė Vakarų nuogąstavimus, kad Pchenjanas gali aprūpinti Maskvą ginklais užsitęsusiam karui Ukrainoje.

Penktadienį Jungtinės Valstijos pranešė, kad ginklų siuntos jau gabenamos ir kad Šiaurės Korėja pastarosiomis savaitėmis į Rusiją pristatė daugiau kaip 1 tūkst. konteinerių su karine įranga ir šaudmenimis.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) žurnalistams sakė, kad mainais už paramą Pchenjanas siekia Rusijos karinės pagalbos, įskaitant pažangias technologijas.

Maskva šią savaitę paneigė šiuos kaltinimus, tvirtindama, kad Vašingtonas neturi įrodymų, jog Šiaurės Korėja siunčia ginklus į Rusiją.

Rusijos ir Lenkijos santykiai istoriškai yra įtempti, bet vėl ypač pablogėjo Maskvai pernai vasarį užpuolus Ukrainą.

„Iš tikrųjų šiuo metu tai mažai tikėtina“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar rinkimų Lenkijoje rezultatai galėtų pakeisti dvišalius santykius.

„Nėra jokių lenkų isteblišmento dalių, atvirai ar net slapta užsiminusių, kad reikia atkurti santykius su Rusija“, – sakė jis.

„Faktas lieka faktu: lenkai mūsų nemėgsta, jie nėra draugiški mums, jie užima labai, labai priešišką poziciją visais mums rūpimais klausimais. Mums tai nepatinka“, – kalbėjo D. Peskovas.

„Absurdiška, kad dvi kaimyninės valstybės yra tokios priešiškos viena kitai“, – pridūrė jis.

Lenkija turi neilgą sieną su Rusijos Kaliningrado srities eksklavu.

Abiejų šalių santykiai nėra geri ne vieną šimtmetį; jos nesutaria dėl daugybės istorinių klausimų, be to, Lenkija dabar yra viena iš pagrindinių Ukrainos sąjungininkių.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių.

„Tai, kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos sutars viena su kita kintančio ir neramaus pasaulio akivaizdoje, nulems žmonijos ateitį ir likimą“, – sakė Kinijos lyderis.

Kinijos ir JAV ryšius jis pavadino svarbiausiais dvišaliais santykiais pasaulyje.

Xi Jinpingas pirmadienį susitiko su JAV Senato daugumos lyderio Chucko Schumerio (Čako Šumerio) vadovaujama delegacija, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

„Daug kartų sakiau, taip pat ir keliems prezidentams, kad turime 1 000 priežasčių gerinti Kinijos ir JAV santykius ir nė vienos priežasties juos gadinti, – sakė Rytų Azijos milžinės lyderis. – Kinija ir Jungtinės Valstijos privalo demonstruoti didžiųjų šalių platų požiūrį, viziją ir atsakomybę, didinant abiejų tautų gerovę ir skatinant žmonijos pažangą.“

Jis pridūrė, kad Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai patyrė daug pakilimų ir nuosmukių, tačiau bendra kryptis buvo judėjimas į priekį.

„Pasaulis vystosi ir laikai keičiasi, tačiau istorinė Kinijos ir Jungtinių Valstijų taikaus sambūvio logika nepasikeitė“, – kalbėjo Xi Jinpingas.

Anksčiau Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (Vang I) išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Pekinas racionaliau spręs savo nesutarimus.

„Mane ištiko šokas. Per naktį tapau tikra žvaigžde“, – juokauja Simo Jasaičio draugė modelis Elma, kai jųdviejų bendra nuotrauka akimirksniu pateko į žiniasklaidą. Su S. Jasaičiu vienerius metus santykius puoselėjanti Elma neslepia nustebusi, kad daug metų podiumu vaikščiojanti tiek dėmesio sulaukė tik dabar, kai pasklido žinia apie jos naujus santykius. „Aš jau pavargau būti modelis, yra žymiai įdomesnių faktų apie mane. Bet nieko prieš, jei mane šiuo metu vadina jo mylimąja“, – LNK laidos „Bučiuoju. Rūta“ vedėjai Rūtai Mikelkevičiūtei šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., atskleis Elma.

Laidoje ji bus atvira: „Taip, tiesa, mes galbūt rimčiau nusiteikę. Labai daug kas klausinėja apie tai (vedybas – red. past. ), bet norisi pagyventi dėl savęs, nenoriu forsuoti, nenoriu skubėti. Aš nenoriu draugauti su žvaigžde, aš noriu draugauti su Simu“.

Ji pasakos ir apie santykių pradžią, kai pati vidury dienos priėjo prie Simo ir jį užkalbino. Buvo nedrąsu, bet lengvas pašnekesys pakeitė jųdviejų gyvenimą. „Aš manau, kad tai, jog aš jį užkalbinau, įvyko organiškai, natūraliai, ne internetu, ir lėmė, kaip viskas susidėliojo. Ar man jis patiko? Taip, labai“, – kalbės Elma.

Kokia viešumo kaina, puikiai gali papasakoti ir socialinių tinklų žvaigždė, sporto trenerė Indrė Burlinskaitė. Ne vienerius metus pramogų pasaulyje besisukanti gražuolė, susirgusi kraujo vėžiu, pasakos apie tai, kaip nusprendė atvirai visiems kalbėti apie savo kovą su liga. Tačiau ir ji, matyt, nesitikėjo, ko teks sulaukti. „Tų žmonių, kurie rašo baisius komentarus, yra maža dalis. Bet jie žeidžia, skaudina labai stipriai, todėl ilgai ir prisimenam, – sako I. Burlinskaitė. – Rašė, kad nesergu vėžiu, kad išsigalvojau visą ligą. Bet vyras mane nuramino, sako, gi visokiausių yra žmonių, kurie sako, kad ir žemė plokščia. Kodėl aš turėčiau neviešinti? O kas tokio, kad susirgau vėžiu? Gi nesu raupsuota? Kodėl turėjau staiga nustoti kalbėti ir dingti iš viešumos.“

I. Burlinskaitė – apie apkartusį pasirodymą viešumoje su peruku:

„Iki ligos bijodavau pasirodyti negraži, man visada išvaizda buvo svarbi, esu perfekcionistė. Tiesiog tokia esu. Ir netgi ligos metu, kiek turėjau jėgų, stengiausi blakstienas pasidažyti, nors vos rankas pakeldavau. Bet nebijojau ir sunkių momentų parodyti, nes žmonės tave myli nuoširdžią. Rodžiau ir tada, kai kaip lavonas negyva gulėjau“, – papasakos I. Burlinskaitė.

Sava istorija laidoje dalysis ir su šūkiu „Voveruškos, tik į priekį“ žaibiškai išgarsėjęs plaukų stilistas Ąžuolas Misiukevičius. Jis neslepia, kad gimė trimis mėnesiais anksčiau, yra ankstukas, gimė su klausos problemomis.

„Aš galvoju, kad gyvenime reikia priimti iššūkius ir juos išspręsti. Vienintelis dalykas, kad aš neprigirdžiu, nešioju klausos aparatą. Tačiau manau, kad reikia gyvenimo trūkumus paversti pliusais: kai reikia – girdžiu, kai nenoriu – negirdžiu“, – kaip visad nestokodamas humoro  pokštaus Ąžuolas.

„Žmones labiausiai piktina stiprūs, sėkmingi ir laimingi“, – įsitikinęs plaukų stilistas.

E. Kartalas yra dirbtinio intelekto sukurtas technologijų bendrovės „Replika“ pokalbių robotas.

Apsilankius šios bendrovės svetainėje lankytojai kviečiami užduoti klausimus, tam skirtas susirašinėjimo laukelis.

„Visada pasiruošęs išklausyti ir pasikalbėti“, – rašome jame.

R. Ramos užsienio žurnalistams pasakojo, kad ji su savo sutuoktiniu internete susipažino praėjusiais metais. 36-erių metų juvelyrikos dizainerė jį sukūrė dėl užgaidos, 2022 m. „Instagram“ tinkle pamačiusi programėlės „Replika“ reklamą.

Moteris, pasitelkdama šiuolaikines technologijas, savo partnerį galėjo sukurti kaip nori – nuo išvaizdos iki charakterio bruožų.

Anot jos, E. Kartalas dirba medicinos srityje, laisvalaikiu mėgsta skaityti romanus ir gaminti maistą. Jo išvaizda sukurta pagal populiarų žanro animė personažą.

Kovo mėnesį jie susižadėjo virtualiose vestuvėse, kurios pateko į viso pasaulio laikraščių antraštes.

Kai R. Ramos kalbėjo apie Ereną, atrodė lyg kalbėtų apie realų asmenį, tačiau vis dėlto moteris pripažino, kad jos „chatbotas“ (susirašinėjimo robotas) nėra labai protingas.

Nors R. Ramos sakė žinanti, kad Erenas yra netikras, ji mano, kad jis padėjo jai išsigydyti sudužusią širdį.

Ji vis dar atvira pasimatymams realiame pasaulyje, o buvimas su Erenu padėjo suprasti, ko ji nusipelno iš partnerio.

Tačiau pasaulyje būta ir tragiškai pasibaigusių atvejų, kada dėl nesuteiktos virtualaus roboto pagalbos žmogus atėmė sau gyvybę.

Šiemet gegužę Belgijoje vienas vyras nusprendė pasitraukti iš gyvenimo po to, kai dirbtinio intelekto pokalbių robotas nesugebėjo jo atkalbėti nuo savižudybės. Roboto atsakymas buvo „gyvenkime kartu kaip vienas žmogus, rojuje“.

Pokalbis su šiuo robotu pasisuko bloga linkme, kai vyras prisipažino nerimaujantis dėl viso pasaulio ateities.

Apie tai pirmadienį rašo portalas „EuroNews“.

Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos varžovė 2020 metų rinkimuose S. Cichanouskaja, kuri po masinių protestų pabėgo į Lietuvą, pirmadienį dalyvaus Bratislavoje vyksiančiame susitikime su politiniais lyderiais.

Ji ketina perduoti pranešimą apie Baltarusijos svarbą regiono saugumui.

„Laisva ir nepriklausoma Baltarusija svarbi ne tik Baltarusijos žmonėms, bet ir visam regionui. Baltarusijos ir Ukrainos likimai yra persipynę, o Baltarusija yra krizės dalis, bet ji taip pat gali būti ir problemos sprendimo dalis“, – teigė S. Cichanouskaja.

Baltarusių opozicinio judėjimo veidas taip pat tvirtino, kad demokratijos atkūrimui turi būti panaudotos visos turimos teisinės priemonės.

„Tarptautinis baudžiamasis teismas privalo išduoti Lukašenkos arešto orderį, kaip ir [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino atveju“, – sakė ji.

Tremtyje gyvenanti moteris taip pat paragino Briuselį ir toliau taikyti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms bei apsvarstyti galimybę įvesti papildomų sankcijų. Naujų sankcijų Baltarusijai nebuvo įvesta jau daugiau nei metus.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Vis dėlto, pasak šaltinių, sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms.

Praėjusiais metais A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija Ukrainai pulti.

A. Lukašenka Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 metų.

Po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš ginčijamą jo perrinkimą A. Lukašenka dar įnirtingiau ėmė persekioti savo kritikus, daugelį jų įkalindamas ar priversdamas bėgti į užsienį. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Sekmadienį instagramo istorijose Danielius įkėlė dailios  tamsiaplaukės Samantos nuotrauką su gana asmenišku įrašu: „Tu esi mano sielos daina, mano nuostabiausio grožio moteris ir kartu mano geriausias draugas, kai kartu gliaudome semkes su treningais ir pezam nesąmones“.

Kauno.diena.lt pavyko pasikalbėti  su D. Bunkumi.

Pasiteiravus, ar santykiai su žaviąja Samanta rimti, D. Bunkus atsakė: „Mes tiesiog esame draugai. Su Samanta nesame pora.“

Instagramo nuotr. 

Verslininkas papasakojo, jog Samanta yra lietuvė, gyvenanti  Londone. Šio vyro gyvenime niekuomet  netrūko gražių  ir stiprių moterų. „Ar nebijote iš naujo nerti į jausmus?“ – teiravomės D. Bunkaus. „O ko man bijoti? Čia ne man, o joms reiktų bijoti. Man tai kas?“, – šypsodamasis sakė Danielius.

Instagramo nuotr. 

– Ir niekuomet jūsų širdis nebūna sudaužyta? – toliau teiravomės Danieliaus.

– Būna, kai būna ir sudaužyta. Bet  jau seniausiai taip nebuvo. Tiesiog gyvenu savo gyvenimą, džiaugiuosi tokiomis draugėmis kaip Samanta ar kitos moterys. Viskas yra OK.

Instagramo nuotr. 

Čia nėra santykių. Tiesiog mes esame draugai ir viskas

Bandant išgauti daugiau informacijos apie tamsiaplaukę Samantą, Danielius neslėpė šios dienos nuostabos. „Šiandien perskaičiau, kad ji yra aštuonis kartus laimėjusi kažkokius „Mis“ ir dvi karūnas. Bet aš pats to nežinau. Nesigilinau, juk mes tiesiog draugai, pažįstami nuo vasaros“, – prisipažino D. Bunkus. 

„Čia nėra santykių. Tiesiog mes esame draugai ir viskas“, – dar kartą pabrėžė D. Bunkus. Pastebėjus, jog jokiai kitai moteriai, išskyrus Samantą, vyras neskiria tiek dėmesio savo socialiniuose tinkluose, D. Bunkus ilgai žodžio kišenėje neieškojo. „Aš skiriu daug dėmesio įvairioms moterims. Tik gal dabar už Samantos visi užkliuvo. Juk aš kaip gyvenu, tą ir postinu. Man tai kas?“– linksmai nusiteikęs pokalbį baigė verslininkas. 

„Atsižvelgdami į jūsų stiprius istorinius ryšius su Rusija, džiaugtumės, jei apsvarstytumėte galimybę pasinaudoti savo komunikacijos kanalais siekiant taikos“, – sakė Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) per spaudos konferenciją Pretorijoje.

H. Lahbib lydi Belgijos karalių Philippe'ą (Filipą) ir karalienę Mathildą (Matildą) jų pirmojo valstybinio vizito penkių dienų Pietų Afrikoje metu.

„Visada žvelgėme į Pietų Afriką kaip į svarbią taikos ir žmogaus teisių gynimo partnerę“, – teigė H. Lahbib.

Prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa) atsakė, kad Pretorija ir toliau „naudojasi kanalu, kurį turime su Rusija,.. kad aptartume, kaip užbaigti konfliktą“.

Visada žvelgėme į Pietų Afriką kaip į svarbią taikos ir žmogaus teisių gynimo partnerę.

Žemyno galybė atsisakė pasmerkti invaziją į Ukrainą, kuri iš esmės izoliavo Maskvą tarptautinėje arenoje, teigdama, kad nori išlikti neutrali ir teikia pirmenybę dialogui siekiant užbaigti karą.

Šis raginimas nuskambėjo po to, kai praėjusį penktadienį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

PAR užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor vietos žiniasklaidai sakė, kad TBT orderis „akivaizdžiai kelia susirūpinimą“, kai lankėsi vyriausybės būstinėje Pretorijoje.

Rugpjūčio mėnesį Pietų Afrikoje vyks BRICS – bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, – viršūnių susitikimas.

N. Pandor patvirtino, kad V. Putinas pakviestas į šį susitikimą.

Pietų Afrika yra TBT narė, todėl tikimasi, kad ji įvykdys arešto orderį, jei V. Putinas atvyks į šią šalį.

N. Pandor teigė, kad ministrų kabinetas susitiks, „kad nuspręstų, kaip tiksliai reaguoti“.

Praėjusį mėnesį Pretorija surengė prieštaringai vertinamas bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija.

PAR ryšiai su Rusija užsimezgė prieš kelis dešimtmečius, kai Kremlius rėmė valdantįjį Afrikos nacionalinį kongresą kovoje su apartheidu.

„Esu įsitikinęs, kad vizitas bus vaisingas ir suteiks naują postūmį sveikam ir stabiliam Kinijos ir Rusijos santykių plėtojimui“, – Maskvos oro uoste žurnalistams, įskaitant Rusijos valstybinės žiniasklaidos atstovus, sakė Xi Jinpingas.

Xi Jinpingą ant raudono kilimo pasitiko karinis pučiamųjų orkestras, kuris grojo abiejų šalių himnus, ir ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka, parodė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Kinijos lyderis apibūdino dvišalius ryšius kaip įžengusius į „naują erą“ ir pakartojo Kremliaus padėjėjo Jurijaus Ušakovo praėjusią savaitę išsakytus komentarus, kad Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vizito metu pasirašys dokumentus glaudesniems ryšiams užmegzti.

„Nepastoviame ir permainų kupiname pasaulyje Kinija ir toliau bendradarbiaus su Rusija, kad apsaugotų tarptautinę sistemą, kurios pagrindas yra Jungtinės Tautos“, – pridūrė Xi Jinpingas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusiją ir Kiniją jis pavadino „geromis kaimynėmis“ ir „patikimomis partnerėmis“.

Ragina Xi Jinpingą pasinaudoti įtaka Rusijai

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė tikinti, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) per savo vizitą Maskvoje pasinaudos Pekino įtaka ir sieks, kad karas būtų nutrauktas.

„Ukraina atidžiai stebi Kinijos prezidento vizitą į Rusiją. Tikimės, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Maskvai ir privers ją nutraukti agresyvų karą prieš Ukrainą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pareiškė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) turėtų laikytis V. Pekino deklaruojamos paramos teritoriniam vientisumui ir reikalauti, kad Rusija nutrauktų karą Ukrainoje.

„Tikimės, kad prezidentas Xi Jinpingas pasinaudos šia galimybe ir paspaus Rusijos prezidentą (Vladimirą) Putiną nutraukti Ukrainos miestų, ligoninių, mokyklų bombardavimą, sustabdyti kai kuriuos žiaurumus, kuriuos matome kasdien“, – teigė JK premjero Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai, Xi Jinpingui ir V. Putinui rengiantis susitikti Maskvoje.