Kaip nurodo sostinės pareigūnai, 2002 metais gimęs vyras po kelionės rado revolverį „Rosomak Fenix M1“ be šaudmenų.

Ginklas paimtas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Christopheris Cavoli (Kristoferis Kavolis) ir JAV gynybos sekretoriaus patarėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander (Selestė Volander) apie tai prakalbo Kongrese prasidedant lemtingam etapui, kai turėtų būti balsuojama dėl pagalbos Ukrainai, tačiau nėra jokių garantijų, kad pakankamas finansavimas bus laiku suteiktas.

Kongresui delsiant priimti 60 mlrd. JAV dolerių (55 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, Ukrainos pajėgos iš paskutiniųjų normuoja savo amuniciją.

„Dabar rusai juos lenkia santykiu penkiais prieš vieną. Taigi rusai į ukrainiečius paleidžia penkis kartus daugiau artilerijos sviedinių, nei ukrainiečiai gali paleisti atgal. Kelių savaičių tarpsniu šis santykis iš karto padidės iki 10 prieš 1, – sakė Ch. Cavoli. – Mes nekalbame apie mėnesius. Mes nekalbame hipotetiškai.“

Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) bando rasti išeitį dėl įstatymo projekto, pagal kurį būtų finansuojama naujų šaudmenų gamyba JAV bendrovėse, kad Pentagonas galėtų kuo skubiau nusiųsti daugiau amunicijos Ukrainai.

Jis stengiasi pateikti šį įstatymą balsavimui Atstovų Rūmuose, tačiau susiduria su narių, prioretizuojančių vidaus poreikius, įskaitant JAV sienų apsaugą, pasipriešinimu.

Laikrodis tiksi, ir visi čia susirinkusieji jaučia, kaip tai skubu, tačiau reikia pasiekti konsensusą dėl šio klausimo, ir būtent dėl to mes dirbame.

M. Johnsonas taip pat jaučia spaudimą iš savo partijos kraštutinių dešiniųjų pusės. Džordžijos valstijos respublikonė Marjorie Taylor Greene (Mardžori Teilor Grin) yra paraginusi jį nušalinti dėl šio klausimo.

Gelbėjimosi ratas

Kol tęsiasi politiniai ginčai Kapitolijuje, Ukrainos padėtis mūšio lauke toliau blogėja.

Ch. Cavoli įstatymų leidėjams sakė, kad šiame kare JAV tiekiami 155 mm kalibro artilerijos sviediniai ukrainiečiams yra tarsi gelbėjimosi ratas.

„Didžiausias žudikas mūšio lauke yra artilerija. Daugumoje konfliktų, bet šiame – akivaizdžiai. Ir jei Ukrainai pritrūktų šaudmenų, jų pritrūktų, nes mes nustotume tiekti – nes mes tiekiame liūto dalį“, – kalbėjo jis.

Pati Rusija padidino savo raketų gamybą ir kas kelias dienas gali rengti plataus masto atakas. Jei Ukrainos oro gynybos atsargos baigtųsi, „šios atakos visiškai sužlugdytų Ukrainos ekonomiką, pilietinę visuomenę ir kariuomenę, jei nuo jų nepavyks apsisaugoti be JAV suteiktų gynybinių priemonių“, tęsė generolas.

„Jų gebėjimas ginti savo teritoriją, kurią jie šiuo metu kontroliuoja, ir savo oro erdvę greitai susilpnės [...] be papildymo“, – pridūrė jis.

Vėliau trečiadienį Atstovų Rūmų gynybos asignavimų pakomitečiui JAV kariuomenės vadai išsakė panašius perspėjimus, teigdami, kad per maža parama yra kritinė problema tiek Ukrainai, tiek JAV kariuomenei.

„Pralaimi ta pusė, kuri nesugeba atsišaudyti, o šiuo metu Ukraina iš tikrųjų jau pradeda būti pernelyg spaudžiama, kad galėtų atsišaudyti. Todėl esu labai susirūpinusi“, – sakė JAV kariuomenės sekretorė Christine Wormuth (Kristin Vormut).

„Prieš porą mėnesių matėme, kaip Ukraina prarado tam tikrą teritoriją. Ir manau, kad yra realus pavojus, (...) kad rusai gali kažkur fronte prasiveržti“, – teigė ji.

Kariuomenės štabo viršininkas generolas Randy George'as (Rendis Džordžas) pridūrė, kad finansavimas reikalingas siekiant padėti nusiųsti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų ir oro gynybos sistemų, kad ji galėtų ginti savo itin svarbią infrastruktūrą ir karius priešakinėse linijose.

Trečiadienį Kapitolijuje surengtoje spaudos konferencijoje M. Johnsonas sakė: „Atstovų Rūmų nariai toliau aktyviai diskutuoja apie mūsų galimybes, kaip elgtis toliau.“

„Tai labai sudėtingas klausimas labai sudėtingu metu. Laikrodis tiksi, ir visi čia susirinkusieji jaučia, kaip tai skubu, tačiau reikia pasiekti konsensusą dėl šio klausimo, ir būtent dėl to mes dirbame“, – kalbėjo Atstovų Rūmų pirmininkas.

Demokratų atstovė Elissa Slotkin (Elisa Slotkin) paragino balsuoti.

„Pirmininkas Johnsonas turi pasirinkti. Sutinku, kad tai sudėtingas pasirinkimas. Sutinku, kad dėl šio pasirinkimo jis rizikuoja prarasti darbą“, – sakė ji.

Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Mums reikia daugiau pinigų šiems šaudmenims pirkti“, – pabrėžė J. Lipavskis.

Anot jo, Ukrainai reikia daugiau amunicijos, nes Rusija vis dar turi galimybių pagaminti kur kas daugiau sviedinių nei Ukraina gali sau leisti panaudoti fronte. Čekijos iniciatyva kaip tik ir siekiama pagerinti padėtį.

J. Lipavskis pažymėjo, kad šio susitikimo metu jis įtikinės savo kolegas, tuos, kurie dar neprisijungė prie iniciatyvos, prisijungti prie jos ir įnešti savo indėlį.

Jis neatskleidė tikslaus jau nupirktų šaudmenų skaičiaus, tik pažymėjo, kad „galima padaryti kur kas daugiau“.

Komentuodamas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbego pasiūlymą skirti Ukrainai per penkerius metus 100 mlrd. eurų, J. Lipavskis pažymėjo, kad šį klausimą reikia išnagrinėti.

„Mes turime pamatyti šį planą ir jį aptarti, taip pat ir tarpusavyje“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

J. Lipavskis su kolegomis kalbėsis ir apie priemones, kurių Čekija imasi prieš Rusijos įtaką.

Praėjusią savaitę Čekijos specialiosios tarnybos demaskavo Viktoro Medvedčuko iš Rusijos finansuojamą  tinklą, kurio tikslas – pakirsti demokratiją Europos Sąjungoje, ypač Europos Parlamento rinkimų išvakarėse.

Vasario mėnesį Čekijos prezidentas Petras Pavelas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė 18 valstybių.

Kaip praneša „Ukrinform“, Nyderlandų premjeras tai parašė socialiniame tinkle X.

„Buvo malonu šiandien pasikalbėti su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Danijos premjere Mette Frederiksen apie šaudmenų tiekimą Ukrainai. Realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug amunicijos. Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais mes ir toliau darysime viską, kas įmanoma, kad paremtume Ukrainą, didžiausią dėmesį skirdami artilerijai ir oro gynybai“, – rašoma pranešime.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Nyderlandai skiria daugiau kaip 100 mln. eurų Čekijos iniciatyvai kuo greičiau pristatyti Ukrainai artilerijos sviedinių.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasarį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė keliolika valstybių.

„Deja, mūsų karių artilerijos naudojimas fronte žemina Europą ta prasme, kad Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė V. Zelenskis  nuotoliniu būdu kreipdamasis į ES lyderius.

Kyjivui desperatiškai reikia daugiau ginklų ir šaudmenų, kad galėtų pasipriešinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariams, kurie pastaruoju metu pasiekė laimėjimų mūšio lauke.

JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, 27 ES valstybių narių vadovai aptars planą, pagal kurį iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų – 200 mlrd. eurų – gaunamą pelną ketinama skirti ginklams Ukrainai.

ES ne tik stengiasi, kad Kyjivui būtų tiekiama daugiau ginklų, bet ir karštligiškai ieško būdų, kaip paskatinti Europos gynybos pramonę, kad būtų galima apginkluoti Ukrainą ir stiprinti savo pajėgas.

Briuselis pateikė daugybę pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti pajėgumus, tačiau skundžiamasi, kad Europa vis dar veikia nepakankamai sparčiai.

Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas, apibendrindamas Ramšteino formato kontaktinės grupės posėdžio rezultatus.

„Per diskusijas Ukrainos atstovai atvirai kalbėjo apie tai, kad skubiai reikia daugiau artilerijos sviedinių. Kol kas mes kartu su savo partneriais Kanados pramonėje dirbame, kad padidintume 155 mm kalibro sviedinių gamybą. Palaikydama Čekijos iniciatyvą perduoti Ukrainai daug artilerijos amunicijos, Kanada aktyvina pastangas, kad patenkintų vieną iš skubiausių Ukrainos gynybos poreikių“, – sakė B. Blairas.

Anot jo, šios lėšos leis skubiai pristatyti į Ukrainą kelis tūkstančius šaudmenų.

B. Blairas pridūrė, kad Kanada taip pat perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naktinio matymo prietaisų už 5,7 mln. JAV dolerių (5,25 mln. eurų), kurie bus įsigyti iš Kanados bendrovės „Twenty20 Insight“.

Anksčiau šį mėnesį B. Blairas pranešė, jog vyriausybė nedelsdama skirs 4,4 mln. Kanados dolerių (apie 3 mln. eurų) trims Kanados ginklų ir šaudmenų gamintojams, kad šie „parengtų detalius planus, kaip modernizuoti ir padidinti 155 mm kalibro sviedinių gamybą“.

„Ukrainiečiams netrūksta drąsos. Jiems trūksta amunicijos, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Kartu mes esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“.

J. Stoltenbergo perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai pagrindinių Kyjivo rėmėjų – JAV – karinę paramą Kongrese vis dar blokuoja griežtosios linijos respublikonai, nepritariantys prezidentui Joe Bidenui.

„Visos sąjungininkės turi stengtis iš paskutiniųjų ir skubiai tiekti. Kiekviena delsimo diena turi realių pasekmių mūšio lauke Ukrainoje, – sakė Vakarų karinio aljanso generalinis sekretorius. – Taigi tai yra lemiamas momentas ir būtų didelė istorinė klaida leisti Putinui nugalėti.“

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivo pajėgos ginkluotės kiekiu atsilieka nuo Rusijos, nes mažėja pagrindinių rėmėjų parama.

Neseniai po įnirtingo mūšio Ukraina buvo išstumta iš strategiškai svarbaus Avdijivkos miesto, o jos kariai stengiasi sustabdyti tolesnį Rusijos veržimąsi.

Kol politinė aklavietė stabdo Vašingtono paramą, Europos šalys stengiasi padidinti savo pramonės šaudmenų ir ginklų gamybą.

„Mums reikia sprendimų daugiau investuoti į gynybos pramonę, – sakė J. Stoltenbergas. –Turime užtikrinti, kad mūsų vyriausybės sudarytų kontraktus su gynybos pramone, kad ši galėtų priimti komercinius sprendimus didinti gamybą.“

Europos Sąjunga pradėjo eilę iniciatyvų, siekdama didinti gamybos apimtis, ir tvirtina, kad jos didėja.

Tačiau 27 valstybių blokas gerokai atsiliko nuo pernai duoto pažado iki šio mėnesio suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.

Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė VFR vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Atstovas pažymėjo, kad Vokietijos vyriausybė šiuo klausimu jau kurį laiką veda „labai intensyvias“ derybas su Čekijos vyriausybe – kalbama apie 155 mm kalibro artilerijos sviedinius.

„Tam bus skirta triženklė suma milijonais eurų, kurią mes paremsime“, – sakė S. Hebestreitas. Jis patikslino, kad dar nėra galutinai susitarta, tačiau sprendimo tikimasi artimiausiu metu.

Čekijos iniciatyvą jis apibūdino kaip „labai gerą“, leidžiančią įsigyti sviedinių už ES ribų, pasitelkus „finansines priemones, kurios bus suderintos dvišaliu pagrindu“.

Kaip jau buvo pranešta, Čekijos prezidentas Petras Pavelas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė trečiosiose šalyse radęs apie 800 tūkst. šaudmenų (500 tūkst. NATO standarto ir 300 tūkst. sovietinio), kuriuos ES šalys galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą palaikė penkiolika valstybių.

ES kol kas neįstengia tesėti pažadų tiekti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms savo gamybos amuniciją.

„Ukrainos kariai pasiryžę kovoti, tačiau jiems reikia amunicijos. Skubiai ir didžiuliais kiekiais“, – rašė J. Borrellis trečiadieniu datuotame laiške ES užsienio reikalų ir gynybos ministrams.

„Vėlavimas pristatyti šaudmenis kainuoja žmonių gyvybes ir silpnina Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė jis.

ES buvo pažadėjusi per vienus metus parūpinti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.

Tačiau blokas iki savo paties nustatyto termino, kuris sueis kitą mėnesį, pasieks tik šiek tiek daugiau nei pusę šio skaičiaus.

Reikia skubaus finansinio likvidumo. Nieko nedaryti nėra išeitis.

J. Borrellis sakė, kad iki metų pabaigos ES turėtų padidinti šį kiekį iki maždaug 1 155 000 šaudmenų, tačiau jis tvirtino, kad „Ukrainai reikia daugiau amunicijos“.

„Todėl jaučiu pareigą ir atsakomybę dar kartą kreiptis į jus, kad pažiūrėtume, ką dar galime padaryti, kad paremtume Ukrainą“, – rašė jis.

ES vyriausiasis diplomatas teigė, kad valstybės narės gali rinktis iš šių variantų: „dar labiau įsigilinti į savo atsargas“, pateikti daugiau užsakymų Europos pramonei, pirkti šaudmenis, kur tik įmanoma, arba finansuoti Ukrainos pramonę.

„Reikia skubaus finansinio likvidumo. Nieko nedaryti nėra išeitis“, – sakė jis.

J. Borrellis teigė esąs pasirengęs surengti specialų posėdį šiuo klausimu.

Ukrainos pajėgos, jau beveik dvejus metus kovojančios su Rusijos plataus masto invazija, priverstos taupyti šaudmenis.

Dėl kitų pagrindinių Kyjivo rėmėjų, Jungtinių Valstijų, paramos ateities abejojama, nes 60 mlrd. dolerių (55 mln. eurų) paketas įstrigo Kongrese.

J. Borrellio raginimas nuskambėjo tuo metu, kai ES, atrodo, artėja prie susitarimo 5 mlrd. eurų papildyti fondą, iš kurio valstybėms narėms kompensuojama už Ukrainai siunčiamus ginklus.

Finansavimo padidinimą stabdė Vokietija, kuri norėjo, kad jos dvišalė parama Kyjivui būtų kompensuota naujais įnašais į ES fondą.