Bene labiausiai viliojantis užsiėmimas buvo šaudymas iš lanko. Edukatoriams išsamiai supažindinus su pagrindinėmis šaudymo iš lanko taisyklėmis, vaikai gana taikliai paleisdavo strėles į taikinius. Po pirmų šūvių kai kurios strėlės krisdavo ant žolės net nepasiekusios taikinių, bet netrukus jos jau smigdavo į taikinio apskritimą, o kai kurios net netoli centro.

Netrukus į šaudymą įsitraukdavo ir vaikų pastangas stebintys tėvai.

Simono Baltušio nuotr.

Šventės dalyvių dėmesio sulaukė netoli šaudymo iš lanko sektoriaus  pastatytos kvirtako žaidimų lentos.

Šventės dalyvių dėmesio sulaukė netoli šaudymo iš lanko sektoriaus  pastatytos kvirtako žaidimų lentos.

 

„Kvirkatas, tarpinis variantas tarp šaškių ir šachmatų“, – rodydamas medines lentas su išraižytomis linijomis ir šaškes priminančias baltas bei rudas figūras pasakojo muziejaus edukatorius Tadas Karanauskas.

Pasak jo, Senovės Egipte kvirkatas žaistas dar prieš 3 tūkst. 400 metų. Vėliau užkariautojai atvežė šį žaidimą į Europą.

Šeimadienio proga šeimų nariai galėjo nemokai apžiūrėti ir pilies bokšte įrengto istorinio muziejaus ekspozicijas.

T. Karanauskas informavo, kad šiais metais dar numatyti keli šeimadieniai, kurie bus proginiai, teminiai. Vienas šeimadienio renginys bus skirtas lietuviškoms sutartinėms.

15-metis Lietuvos sportininkas tapo Airijoje vykstančio pasaulio jaunių ir jaunimo šaudymo iš lanko čempionato jaunių vaikinų skriemulinių lankų rungties vicečempionu.

Fantastiškas lietuvio žygis Airijoje prasidėjo kvalifikacinėmis varžybose. Jose J. Grigaravičius surinko 685 taškus ir tarp 41 dalyvio užėmė penktąją vietą. Kvalifikacijoje dominavo Pietų Afrikos atstovai – Franco de Wetas (693 tšk.) ir Hendre Verhoefas (691 tšk.).

Penkta pozicija leido atkrintamąsias varžybas pradėti nuo antrojo rato – šešioliktfinalio. Jame J. Grigaravičius tik po dramatiškos kovos įveikė italą Gabrielių Moriconį. Per penkias šaudymo serijas abu lankininkai surinko po 142 taškus. Papildomu šūviu abu pataikė į dešimtuką, bet mūsiškio strėlė buvo kiek arčiau pačio centro, todėl uteniškis pateko į aštuntfinalį.

Aštuntfinalyje vėl prireikė auksinio šūvio. Po 139:139 pasibaigusios šaudymų serijos su slovaku Oliveriu Zacharu, lietuvio auksinio šūvis vėl lėkė tiesiai į dešimtuką, o jo varžovo – į devynetą.

Ketvirtfinalyje J. Grigaravičius 141:138 nugalėjo Izraelio atstovą Yiftachą Hadarą.

Pusfinalyje – įspūdingas lietuvio pasirodymas ir pergalė 144:142 prieš kvalifikacijos nugalėtoją Franco de Wetą.

Tik kovoje dėl aukso J. Grigaravičius po atkaklios kovos 141:143 pralaimėjo amerikiečiui Dewey Hathaway‘ui, bet sidabro medalis ant lietuvio krūtinės suspindėjo taip pat ryškiai.

„Tai – labai reikšmingas pasiekimas Lietuvos šaudymo iš lanko istorijoje ir turbūt apskritai didžiausia Lietuvos šaulių pergalė. Galiu pasakyti, kad tai nebuvo lengvas ir paprastas kelias. Ilgą laiką tam ruošėmės, treniravomės kiekvieną dieną. Mums abiem buvo įdomu, kas iš to gausis. Ir štai turime medalį“, – džiaugėsi J. Grigaravičiaus treneris ir tėtis Marius Grigaravičius.

Treneris dėkojo visiems, kas padėjo Jonui pasiruošti pirmenybėms, o atskiros padėkos susilaukė Airijoje juos aktyviai palaikę Lietuvos ir Latvijos lankininkai.

„Jie taip šaukė, kad net amerikiečių sirgaliai liko užgožti. Mes maži, bet galingi“, – emocijų neslėpė M. Grigaravičius.

Keturi lietuviai savo jėgas išbandė jaunių olimpinių lankų varžybose.

Vaikinų kvalifikacijoje Aurimas Salelionis (608 tšk.) buvo 46-as, Domantas Šuliokas (556 tšk.) – 77-as, o Emilis Tamulionis (538 tšk.) – 82-as.

Visgi būtent E. Tamulionis pasirodė geriausiai atkrintamosiose varžybose. Pirmajame rate jis 6:4 palaužė 31-ą vietą kvalifikacijoje užėmusį korėjietį Ke Lun You ir sekmadienį kovos su australu Marcusu Yiu.

A. Salelionis pirmajame rate 3:7 pralaimėjo Yuvalui Lankri iš Izraelio, o D. Šuliokas 1:7 neatsilaikė prieš čeką Lukasą Fritschą.

Merginų olimpinių lankų varžybų kvalifikacijoje Diana Perminaitė buvo 77-a, o pirmajame atkrintamųjų varžybų rate ji 3:7 pralaimėjo slovėnei Tinkarai Kardinar.

Vaikinų komandinių varžybų kvalifikacijoje Lietuvos trio – A. Salelionis, D. Šuliokas ir E. Tamulionis – kvalifikacijoje užėmė 19-ą vietą, o pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 0:6 nusileido Meksikos lankininkams.

Ryškiausiai čempionate tarp lietuvių spindėjo 14-metis Jonas Grigaravičius. Jis varžėsi skriemulinių lankų jaunių (iki 18 metų) grupėje.

Jau kvalifikacijoje jis įrodė, kad gali kautis su gerokai vyresniais varžovas. Surinkęs 695 taškus jis tarp 25 dalyvių buvo septintas. Čia jis pagerino du Lietuvos jaunių rekordus, priklausiusius jam pačiam. Taip pat jis tapo jauniausiu Lietuvos lankininku, įvykdžiusiu tarptautinės klasės sporto meistro normatyvą.

Geras pasirodymas leido Utenos lankininkų klubo auklėtiniui iškart patekti į antrąjį atkrintamųjų varžybų etapą. Jame mūsiškis po labai atkaklios kovos 141:140 nugalėjo slovaką Simoną Sedivy ir pateko į ketvirtfinalį.

Ketvirtfinalyje J. Grigaravičiui 137:144 teko pripažinti turko Emre Arslano Yunuso pranašumą. Galutinėje įskaitoje lietuviui atiteko aštunta vieta. Tai geriausias visų laikų lietuvių pasirodymas Europos jaunimo pirmenybių skriemulinių lankų grupėje.

„Savo pasirodymą vertinu labai gerai, nors galėjau pasirodyti ir geriau. Turėjau tikslą patekti į dešimtuką, – sakė J. Grigaravičius. – Kvalifikacijoje panašaus rezultato ir tikėjausi. Prie to prisidėjo palankios oro sąlygos. Jaudulio praktiškai nebuvo, gal tik pirmoje serijoje buvo neramu dėl atsiradusio vėjo, kuris staiga ir pradingo.“

Būtent vėjas, pasak sportininko, tapo lemiamu veiksniu ketvirtfinalyje.

„Varžovas iš Turkijos buvo tikrai įveikiamas. Iškritimų rezultatai pas mane dažniausiai būna aukštesni, bet čia viską padarė vėjas. Prie vėjo kol kas man dar sekasi sunkiai, bet ties tuo dirbame“, – prisipažino J. Grigaravičius.

Beje, tai buvo pirmosios jaunojo lietuvio varžybos užsienyje, todėl patirtis – neįkainojama.

„Žinoma, kad tai davė didžiulę patirtį. Galėjau stebėti lyderius iš arti, pamatyti kitų šalių šaudymo techniką bei inventorių. Labiausiai ir įsiminė dvikovą prieš Turkijos lankininką, nes atsirado ne tik vėjas, bet ir jaudulys, kurio Lietuvoje dar nebuvau patyręs. Sunku pasakyti, ką pavyko išmokti. Gal daugiau atsirado pasitikėjimo savimi“, – pabrėžė J. Grigaravičius.

Kitų asmeninių varžybų atkrintamosiose varžybose Lietuviams pergalių pasiekti nepavyko. 33-ias vietas užėmė Diana Perminaitė (olimpiniai lankai, jaunės), Vytautas Kazlauskas (olimpiniai lankai, jauniai), Aurimas Salelionis (olimpiniai lankai, jauniai), Domantas Šuliokas (olimpiniai lankai, jauniai), Meda Večkytė (olimpiniai lankai, jaunimas) ir Dominykas Jančiukas (olimpiniai lankai, jaunimas).

Visgi komandinėse rungtyse lietuviai neliko be pergalių.

Olimpinių lankų jaunimo mišrių porų atkrintamųjų varžybų pirmajame rate M. Večkytė su D. Jančiuku po papildomų šūvių 5:4 palaužė švedus Othilią Bolin ir Keviną Hegenvangą. Antrajame rate – aštuntfinalyje – lietuviai po atkaklios kovos 2:6 pralaimėjo vokiečiams Clea Reisenweber ir Erikui Linkei. Mūsiškiams atiteko devinta pozicija.

Nedaug iki pergalės pritrūko olimpinių lankų jaunių mišrių porų varžybose startavusiems D. Perminaitei ir D. Šuliokui. Jie pirmajame atkrintamųjų varžybų rate po papildomų šūvių 4:5 nusileido olandams Quinty Roeffen ir Jeltei Steer. Net po papildomų šūvių rezultatas buvo lygus 17:17, tačiau Nyderlandų strėlytė buvo šiek tiek arčiau centro. Mūsiškiams atiteko 17-a vieta, o olandai vėliau nukeliavo iki pusfinalio ir užėmė ketvirtąją poziciją.

Nepaisant to, kad kvalifikacijoje dominavo sportininkai iš Lenkijos, vyrų olimpinių lankų grupėje triumfavo lietuvis Modestas Šliauteris („Auksinis šaulys“). Jis kvalifikacijoje buvo trečias su 570 taškų. Geriau už jį šaudė lenkai Piotras Starzyckis (579 tšk.) bei Kacperas Sierakowskis (573 tšk.), rašoma pranešime spaudai.

Būtent M. Šliauteris vienintelis iš lietuvių atkrintamosiose varžybose pasiekė pusfinalį. Ketvirtfinalyje savo pasirodymus baigė Darius Kiršys, Ramūnas Kašėta ir Dominykas Jančiukas. Pusfinalyje M. Šliauteris 7:3 įveikė K. Sierakowskį, o finale po atkaklios kovos 6:4 pranoko kvalifikacijos nugalėtoją P. Starzyckį.

„Finale šaudžiau gerai, bet kažkiek ir pasisekė. Kvalifikacijoje lenkai šaudė žymiai geriau ir jie Lietuvoje yra laimėję varžybas lauke. Laimėti tikrai buvo nelengva, nes lenkai yra aukšto lygio sportininkai, turi daugiau patirties, trenerius. Aš pats beveik visą laiką treniruojuosi vienas, išskyrus rinktinės stovyklas, – kalbėjo M. Šliauteris. – Žinoma, kokybiškos varžybos namuose pridėjo motyvacijos. Atsirado užsispyrimas, kad Lietuvoje turiu laimėti, bet tai sukėlė ir papildomą stresą. Visi palaikė ir norėjo, kad laimėčiau. Visgi man tas spaudimas nėra esminis dalykas. Tiesiog žinau, ką turiu padaryti ir kad reikia pataikyti.“

M. Šliauteris pasidžiaugė, kad „Best Indoor“ varžybos surengtos didelėje Alytaus arenoje.

„Visada maloniau šaudyti, kai yra daug vietos, o sportininkai nėra susispaudę. Įprastai daugelis treniruojamės nedideliuose kambariukuose, tai jausmas visai kitas. Varžybos tikrai neeilinės, organizatoriams duočiau 10 balų ir daugiau. Finalai buvo filmuojami, prizai puikūs. Tai Lietuvoje tikrai išskirtinis šaudymo iš lanko renginys“, – pabrėžė M. Šliauteris.

Mažajame finale lenkas K. Sierakowskis 7:3 įveikė tautietį Ludwiką Pietrusinskį.

Tuo tarpu moterų olimpinių lankų varžybose nugalėtojos taurę į viršų kėlė lenkė Zuzanna Baczyk. Ji nugalėjo ir kvalifikacijoje su 561 tašku.

Pusfinalyje lenkės žygio vos nesustabdė jaunoji lietuvė Meda Večkytė (LSK). Z. Baczyk šventė pergalę tik po papildomo šūvio 6:5. Iki finalo nukeliavo antrą rezultatą kvalifikacijoje pasiekusi Lietuvos atstovė Juliana Semionova (LSK, 544 tšk.).

Pusfinalyje J. Semionova 6:0 nugalėjo latvę Martą Runiškovą, o finale metė rimtą iššūkį Z. Baczyk, bet galiausiai turėjo pripažinti jos pranašumą 4:6.

„Dėl pandemijos turėjau ilgą – beveik 2 metų – pertrauką. Pradėjau treniruotis prieš porą mėnesių, todėl iš šių varžybų netikėjau kažkokių rezultatų. Tikslas buvo sudalyvauti. Dėl to sidabro medalis buvo netikėtas ir esu patenkinta savo pasirodymu. Ar apmaudu dėl finalo? Kažkiek, bet tik dėl paskutinio šūvio. Įtempdama lanką jau žinojau, kad darau klaidą, bet nusprendžiau šauti. Ir prašoviau tiesiogine ta žodžio prasme. Galėjo gautis įdomi kova su papildomu šūviu prieš stiprią priešininkę“, – pasakojo J. Semionova.

Lankininkė taip pat liko patenkinta Alytuje surengtų varžybų kokybe.

„Be abejo, tikrai labai kokybiškai surengtos varžybos – pradeda nuo suvenyrų ir baigiant sale. Tikrai smagu, kad turime tokio lygio varžybas Lietuvoje bei galimybę sudalyvauti alternatyviame šaudyme. Tokia išskirtinė galimybė suteikiama tik aukščiausio lygio varžybose“, – pridūrė J. Semionova.

Kita lietuvė M. Večkytė pasidabino bronzos medaliu – ji kovoje dėl trečiosios vietos 6:2 nugalėjo latvę M. Runiškovą.

Skriemulinių lankų varžybose triumfavo patyręs lietuvis Vladas Šigauskas (KSA). Jis finale 149:142 nugalėjo komandos draugą Žydrūną Karpavičių.

Fantastiškai varžybose pasirodė neįgalus lankininkas Rolandas Baranauskas („Alytupis-Žaliasis lankas“). Jis iškovojo bronzos medalį.

Atkaklios kovos vyko ir paprastųjų lankų varžybose.

Pusfinalyje Vladimiras Mosinas (LSK) po papildomo šūvio 6:5 nugalėjo kvalifikacijos laimėtoją Rimantą Šulioką (Kauno lankininkai), o Ernestas Vilkauskas (LSK) taip pat po papildomo šūvio 6:5 palaužė lenką Marciną Mileckį. Beje, papildomo šūvio metu lietuvis pataikė į 10-uką, o lenkas – į 9-uką.

Finale triumfavo E. Vilkauskas, kuris 6:0 įrodė pranašumą prieš V. Mosiną. Bronzą pelnė M. Mileckis, kuris mažajame finale 6:4 pranoko R. Šulioką.

V. Mosinas sėkmingai varžėsi ir ilgųjų lankų turnyre. Jis nukeliavo iki finale ir tik lemiamoje akistatoje 2:6 pralaimėjo čempionu tapusiam latviui Kristaps Novads. Kovoje dėl trečiosios vietos Tomas Pocius („Perkūno strėlė“) 6:4 nugalėjo komandos draugą Jurijų Gorbunovą.

Olimpinių lankų komandų varžybose triumfavo „Marymont“ (Lenkija) antroji komanda, finale nugalėjusi kolegas iš pirmosios ekipos. Trečiąją vietą užėmė iš moterų (Laima Kačonienė, J. Semionova ir M. Večkytė) sudaryta LSK komanda.

Skriemulinių lankų komandų varžybose nugalėjo KSA, antrąją vietą užėmė „Alytupis-Žaliasis lankas“, trečiąją – Utenos lankininkų klubas.

Paprastųjų lankų grupėje triumfavo „Baltic Barbow“, antra liko LSK, trečia – Klaipėdos lankininkų komandos. Ilgųjų lankų varžybose nugalėtoja tapo Latvijos rinktinė, antrąją poziciją užėmė „Perkūno strėlė“, trečiąją – „Ugninė strėlė“.

Varžybų nugalėtojams atiteko unikalūs, būtent šioms varžyboms pagaminti trofėjai bei piniginiai prizai. Šios varžybos yra įtrauktos į Tarptautinės šaudymo iš lanko federacijos („World Archery“) kalendorių.

„Best Indoor“ varžybos Alytuje surengtos aštuntą kartą. Jos vyksta nuo 2013 metų, tik praėjusiais metais renginys neįvyko dėl pandemijos.

„Mano nuomone, varžybos pavyko tikrai puikiai, nors ir turėjome keletą mažų nesklandumų. Žinoma, kaip organizatorė nuolat matau dalykus, kuriuos vis dar norėtųsi pagerinti, patobulinti, tačiau tai nekeičia fakto, kad „Best Indoor“ yra aukščiausio lygio varžybos tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse. Puikaus įvertinimo sulaukėme ir iš Lenkijos lankininkų“, – džiaugėsi viena iš varžybų organizatorių, „Žaliojo lanko“ klubo trenerė Inga Timinskienė.

Organizatoriai pasidžiaugė, kad didelis dalyvių skaičius jokių problemų nesukėlė, visi lankininkai buvo sąmoningi, sąžiningai laikėsi taikomų taisyklių.

Šių metų varžybose į Alytų atvyko daugiau nei 20 lankininkų iš užsienio. Tai smarkiai pagyvino turnyrą ir įnešė daugiau intrigos.

„Su užsieniečiais visuomet atsiranda papildomos intrigos, nes Lietuvoje bene visi lankininkai vienu kitus pažįsta. Tuo tarpu nematyti veidai, jų rodomo rezultatai įneša naujų vėjų, neįprastų situacijų ir tikrai įtemptų dvikovų. Šįkart tikrai smagu buvo stebėti daugelio grupių finalines varžybas, o didžiausią įspūdį paliko individualios olimpinių lankų vyrų ir moterų grupių dvikovos. Ir, žinoma, alytiškių kova skriemulinių lankų komandinėse“, – šypsojosi I. Timinskienė.

– Kaip prasidėjo jūsų lankininkės kelias?

– Pradėjau šaudyti iš lanko 2006-ųjų pabaigoje, kai su vyru gyvenome Sankt Peterburge. Vladas Šigauskas tuomet užsiėmė šaudymu iš lanko, o aš su savo pirmąja dukra Stela vis ateidavau pas jį į treniruotes pasižiūrėti. Taip ir užsikabinau. Vyras – mano pirmasis treneris.

– Išvydusi jus nuotraukose likau sužavėta: moteris su lanku atrodo tikrai įspūdingai. Tarsi kokia šių dienų Robin Hudė... Įdomu, kokių ypatingų savybių reikia jūsų sportui? Ar kiekviena moteris, jei užsimanytų, galėtų būti lankininkė?

– Visų pirma, šis sportas geras tuo, kad jame nėra amžiaus cenzo. Galite šaudyti ir konkuruoti aukščiausiu lygiu nors ir iki gilios senatvės. Tik perspėsiu iš anksto – tai nelengvas sportas. Ypač moterims. Varžybos, azartas, adrenalinas, o paskui – garbė, pasiekimai. Taip, šitie dalykai užveda. Bet iki jų dar yra kasdienis juodas darbas. Kiek kartų važiuodama iš varžybų pati save keikiau, įrodinėjau, jog tas sportas nevertas mano nervų, sveikatos. Ir ką? Po dienos jau vėl žiūrinėdavau būsimų varžybų grafiką. O kuri moteris galėtų būti lankininke? Ta, kuri gali pakartoti šešis judesius vienodai (juokiasi). Ir, aišku, ta, kuriai nesvetimas noras tobulėti, dirbti ir išgirsti trenerio rekomendacijas.

– Ar šaudymas iš lanko – pirmasis ir vienintelis jūsų sportas?

Nė nepajuntu, kaip prie tų sraigių praleidžiu kokias šešias valandas per dieną. Daug jų turiu, įvairiausių rūšių, gal net daugiau kaip šimtą dėžių.

– Oi, ne. Gilioje jaunystėje buvau plaukikė. Bet kaipgi skiriasi šiedu sportai… Ten stoji prie starto linijos, nuskamba šūvis, ir tu varai. Turi vieną vienintelį šansą gerai pasirodyti. Šaudyme kitaip. Kiekvienas šūvis yra begalinio svarbumo, kaip atskiras startas. Tarkim, vasaros normatyvas lankininkams – 72 šūviai. Taigi 71-ą šūvį tu gali atlikti labai gerai, bet jei paskutinysis bus šiaip sau – sugadins visą dienos įdirbį ir tu galbūt nusirisi trisdešimt vietų žemyn. Per jį gali ir nepraeiti kvalifikacinių varžybų atrankos, kad patektum į atkrintamąsias. Moterų pogrupiuose tam tikrose pasaulinio lygio kvalifikacinėse varžybose dalyvauja po kelis šimtus sportininkių. Tarp vyrų konkurencija dar didesnė. O praeina tik 32 arba 104, priklausomai nuo rungties! Štai kodėl nervų šiame sporte tiek daug…

– Jei tai būtų krepšinis ar futbolas, na, bent jau lengvoji atletika – galėtume smagiai padiskutuoti apie šio sporto nūdieną, problemas ir lūkesčius, bet dabar – šaudymas iš lanko... Nieko neišmanau apie apie šios sporto šakos specifiką.

– Mes, lankininkai, turime labai sudėtingus techniškai skriemulinius lankus. Čia jums ne filmuose matyti Robino Hudo ginklai (juokiasi). Šaudantys iš jų gali dalyvauti visose varžybose, išskyrus olimpines. Nors jaunimo olimpinėse žaidynėse skriemulinis lankas taip pat įtrauktas į olimpinių rungčių programą. Suaugusiųjų olimpinėse žaidynėse reikia olimpinio lanko (iš tokio šaudo mano vyras Vladas Šigauskas). Vasarą turime atlikti 72 šūvius, žiemą – 60. Atstumas iki taikinio vasarą būna 50 metrų, o žiemą, kai varžybos vyksta uždarose patalpose, iš 18 metrų turime pataikyti į labai mažą taikinį. Kai kvalifikacinės varžybos vyksta vasarą, į kitą etapą – atkrintamąsias kovas – patenka 104 sportininkai, žiemą – tik 32. Todėl labai gali būti, jog tas, kuris buvo pirmas kvalifikacinėse kovose, finale į prizininkus taip ir nepateks... Štai koks žiaurus tas sportas.

– Minėjote, kad šaudymas iš lanko – labai techninė sporto šaka ir 50 procentų sėkmės priklauso nuo turimos technikos – t.y., kokį lanką turėsi, kaip jis bus suderintas ir pan. O kas tuomet sudaro kitus 50 procentų?

– Na… Kitą dalį sėkmės sudaro tavo įdirbis, strateginis mąstymas, oro sąlygos. Kartais per varžybas būdavo toks bjaurus oras, kad vėjo gūsiai tiesiog nešiodavo mano lanką į šonus. Arba užeidavo tokios liūtys, kad nieko per jas nebuvo matyti. O varžybos vis tiek vykdavo. Per visą mano sportinės karjeros istoriją jos buvo nutrauktos tik kartą, Kinijoje, kai taip smarkiai žaibavo, jog merginos bijojo prieiti prie lankų. Pamenu, buvo labai šilta, pliaupė lietus ir nuo dirbtinės stadiono dangos kilo garai. Šaudėme apgraibomis – viskas buvo taip aprasoję, jog taikinių negalėjome įmatyti. Bet ir tuomet privalėjome nepraskysti. Vėjas, kruša, lietūs, žaibai – jokie trukdžiai negali sukliudyti geram sportininkui parodyti savo geriausių rezultatų. Žinia, kai varžybos vykdavo tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, laimėdavo tie, kas sugebėdavo suimti save į rankas. O tiksliau – suvaldyti savo nervus.

– Profesionalus sportas padovanoja nemenką porciją adrenalino, suteikia pasitenkinimo, ypač, jei atsistoji ant pjedestalo, bet mainais pareikalauja sveikatos.

– Tikrai taip… Tie mūsų skriemuliniai lankai nėra iš lengvųjų. Šiaip jie sveria apie 4,5 kg, bet drauge su visa amunicija jų svoris gali būti iki 15 kg. Lanko įtempimo jėga siekia iki 20 kg, taigi sulig kiekvienu šūviu įtempdama lanką aš traukiu tuos 20 kg!

Kadangi nuo jaunystės turiu tris sprando išvaržas, dalyvauti lankininkų varžybose kartais būdavo neapsakomai sunku. Sykį net buvau praradusi sąmonę. Treniruotės metu mane išvežė greitąja, o kitą dieną parlėkiau taksi iš ligoninės, kad galėčiau dalyvauti varžybose. Šaudžiau, o už nugaros budėjo medicinos darbuotojai. Kitą kartą yra tekę prašyti ir neurologo pagalbos, kai dešinė ranka visiškai atsisakė – vargiai galėjau ja net durų rankeną nuspausti. O turėjau vykti į varžybas Ržeševe. Neplanavau jose startuoti dėl sveikatos, bet vis tik įsimečiau lanką, dėl viso pikto. Nepaisant traumos, tame pasaulio čempionate buvau penkta.

– Žmonės mėgsta pabrėžti, kad visos ligos yra nuo nervų. O daugiausia nervų, kaip suprantu, jūsų profesionalioje lankininkės karjeroje suvalgė besitęsiantis konfliktas su Lietuvos lankininkų federacija.

Pamenu, pačioje karjeros pradžioje atvažiavusi į varžybas matydavau kokį pasaulinės reikšmės šaulį ir taip norėdavosi jo dėmesio – juk tokia žvaigždė!

– Deja… Liūdna, bet vyras bylinėjasi su Federacija jau penktus metus. O viskas prasidėjo nuo to, jog keitėsi federacijoje valdžia, kuri pradėjo nebeapmokėti mūsų išlaidų tarptautinėse varžybose. Mūsų prašymai ir reikalavimai laikytis įstatų bei teisės aktų reikalavimų buvo ignoruojami. Prieštaraujantį tokiems Federacijos vadovų veiksmams mano vyrą pradžioje pašalino iš Federacijos tarybos, po to diskvalifikavo kaip sportininką, taip užkirto kelią kovoti dėl kelialapio į 2016 metų olimpines žaidynes.

Kita vertus, po to, kai teisme buvo laimėtos bylos dėl tokių neteisėtų veiksmų, Federacija išvis mano vyro neberegistruoja į Pasaulio ir Europos čempionatus jokiose rungtyse. O juk Vladas Šigauskas – vienas geriausių lankininkų mūsų šalies istorijoje, daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, Pasaulio ir Europos taurių, Europos čempionatų prizininkas ir nugalėtojas, vienintelis Lietuvos istorijoje lankininkas, turintis daugkartinio Lietuvos čempiono titulus šaudant olimpinių ir skriemulinių lankų pogrupiuose. Maža to, – vienintelis Baltijos šalių lankininkas, įvykdęs reikalaujamą tarptautinės šaudymo iš lanko federacijos WA normatyvą į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

– Kaip suprantu, kenčia ne tik vyras, bet ir jūs?

– Nenorėčiau taip jautriai į tai reaguoti, bet… Nuo nuolatinės įtampos man prasidėjo širdies priepuoliai. Sykį net buvau išvežta greitosios pagalbos automobiliu priešinfarktinės būsenos. Tuomet gulėdama ligoninėje ėmiau dėlioti prioritetus – nusprendžiau pabaigti lankininkės karjerą ir atsidėti šeimai, vaikams. O čia dar visai netyčia atradau sraiges… Rūpindamasi jomis pajutau, kaip tai mane ramina.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Nepaisant nuoskaudų, daug metų išbuvote šaudymo sporte. Sakykit, kas buvo toji varomoji jėga, kuri neleido nuleisti rankų net ir pačiose skaudžiausiose situacijose?

– Adrenalinas. Noras varžytis. Tokių, kam skauda, šiame sporte daug. Pasuki galvą, o už tavo nugaros stovi Estijos, Latvijos treneriai su savo auklėtiniais. Jie rodo į mus su Vladu ir sako: "Va taip daroma istorija…" Argi po tokių žodžių gali praskysti? O dar žinojimas, kad iki viršūnės tu praėjai ilgą ir sunkų kelią. Pamenu, pačioje karjeros pradžioje atvažiavusi į varžybas matydavau kokį pasaulinės reikšmės šaulį ir taip norėdavosi jo dėmesio – juk tokia žvaigždė! Bet tasai tik pažvelgdavo į mane ir… praeidavo lyg pro tuščią vietą. O paskui, kai jau pradėjo sektis, tie žvaigždūnai patys mane pastebėdavo, užkalbindavo, sveikindavosi. Patikėkit, žiauriai malonus jausmas, kai atvykus varžytis į bet kurį pasaulio kraštą tave pažįsta, žino tavo pavardę…

– O jei situacija Lietuvoje kažkokiu stebuklingu būdu pasikeistų – na, rastumėt bendrą kalbą su Lietuvos lankininkų federacija. Ar dar norėtumėt grįžti į profesionalųjį sportą?

– Labai… Galbūt kaip jaunimo trenerė: juk tiek vertingų žinių turiu sukaupusi. Tik kol kas jokios motyvacijos nėra – laimingesnė jaučiuosi sraiges augindama nei šaudydama.

– Ar nemanote, kad jūsų hobis gali tapti perspektyviu verslu?

– Kol kas verslu to nevadinu. Auginti, atrinkti stipresnes iš daugybės sraigučių, maitinti, rūpintis jomis, valyti dėžes man patinka. O svarbiausia – tas darbas mane ramina. Nė nepajuntu, kaip prie tų sraigių praleidžiu kokias šešias valandas per dieną. Daug jų turiu, įvairiausių rūšių, gal net daugiau kaip šimtą dėžių: juk sraigės labai vislios. Auginu Lietuvoje jau įprastas fulikos, retikuliatos, futuraleso, rebelijos, didžiosios achatinos veislių sraiges. Turiu visokių: nuo mažiausių, kurios užauga vos iki 3 cm, iki didžiausių achatinų (dar vadinamų tigrais), kurios namuose gali pasiekti ir 15 cm. Iš manęs sraiges žmonės perka ne maistui – vaikams. Tai puikūs, lengvai auginami ir visiškai nereiklūs naminiai gyvūnėliai.

– Kaip susidomėjote sraigėmis?

– Pirmąją sraigę – didžiąją Afrikos achatiną – labai seniai man padovanojo buvę bendradarbiai. Terariume ji augo viena, tad pasiekė net 15 cm. Kai po penkerių metų manoji achatina mirė, buvau iki kaulų smegenų įsitraukusi į lankininkų sportą. Turiu išties nemažai garbingų apdovanojimų. Esu Pasaulio čempionato prizininkė, Europos čempionatų prizininkė ir nugalėtoja, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė. Pagerinau ne vieną dešimtį šalies šaudymo iš lanko rekordų. Vėliau vienas po kito atsirado vaikai. Dar tas kvailas konfliktas su federacija… Nusprendžiau užleisti vietą šeimai, mamos pareigoms. O vieną dieną dukra paprašė sraigės gimtadieniui… Kai gavo, visas tas "Sraigių pasaulis" (taip mano veikla vadinasi feisbuke) ir užsisuko.

– Pamažu iš vienos dovanotos sraigės gimė nauja veikla, kuri teikia jums didžiulį pasitenkinimą?

– Iš tiesų tos sraigės – labai mieli, o svarbiausia – nereiklūs naminiai gyvūnėliai. Ypač tinka vaikams, kurie alergiški šunims, katėms. Su jomis viskas labai paprasta. Auginate plastikinėje dėžutėje su dangteliu, galite vežiotis visur su savimi. Kita vertus, jei norite – galite net pusmečiui palikti ją namuose. Kai sraigė jaučia truputį žemesnę temperatūrą, maisto trūkumą, ji užsidaro savo kiaute ir užmiega žiemos miegu. Norint ją atgaivinti reikia pamerkti į šiltą vandenį pusvalandžiui. Prabus, pavalgys ir vėl džiugins jus savo draugija.

Pastebėjau, kad sraigės ramina, todėl jos ypač tinka hiperaktyviems padaužoms, kuriems, tarkim, sunku užmigti.

– Ar tiesa, kad tos jūsų sraigės yra kanibalės – gali be menkiausio sąžinės graužimo suėsti viena kitą?

– Na, taip… Gamtoje galioja natūralios atrankos dėsniai. Jei esi silpnesnis – vargiai išgyvensi. Mano terariumuose taisyklės šiek tiek švelnesnės. Net ir silpnesnes "ištraukiam" gyvenimui. Tiesa, jos netinka veislei pratęsti. Žmonės dažnai nori įsigyti porelę: jiems įdomu, kaip iš kiaušinių risis sraigiukai. Beje, yra tokių sraigių rūšių, pavyzdžiui, Immaculatas, kurių atstovėms daugintis nereikia partnerių. Jos sugeba apsivaisinti pačios. Paprastai deda kiaušinius didžiausios sraigės. Jei padeda per jaunos – dažnai neatsigavusios po dėties miršta. Didžiausius, stipriausius sraigiukus pasilieku, mažiausius – užšaldau (kaip juokauju, ištremiu į Laplandiją). Žiauru, bet veisiant irgi turi būti atranka. Antraip žmonės bus nepatenkinti gavę paliegusias sraigutes.

Pavyzdys: visos ­Šigauskų ­atžalos ­nors­ ir ­neseka ­tėvų ­pėdomis,­ bet ­moka šaudyti ­iš ­lanko. Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar vaikai padeda rūpintis sraigių ūkiu?

– Vasarą, kai išeinam į lauką, padeda pririnkti žolių. Rudenį vėl renkam rudus, sudžiūvusius medžių lapus (ąžuolų, klevų, vaismedžių), kuriuos iš pradžių pavirinu, o paskui dedu į sraigių terariumus. Sraigės juos labai mėgsta graužti. Gerti joms nereikia. Jei dėžutėje tinkama drėgmė, vandens kondensatas susidaro ant jos sienelių. To visiškai pakanka.

Mano vyresnėlė Stela – abiturientė, šią vasarą laiko egzaminus. Vidurinioji Leila – dvylikos, o sūneliui rugsėjo mėnesį bus šešeri. Nuostabūs tie mano vaikai… Štai Leila be galo paslaugi. Kai paprašau – visada padeda. Mažėlis Vikas su sraigėmis labiau nori pats žaisti. Bijau, kad neužspaustų, nenumestų. Jis labai stengiasi, bet žinote, kaip su tais berniukais. Manau, kad sraigės mažiau stresuos, jei daugiau bus savo terariumuose, o ne ant vaikų rankų. Jos gerai jaučiasi esant 24–28 laipsniams šilumos, ogi žmogaus kūno temperatūra kur kas aukštesnė. Tad sėdėdama ant karštos mano sūnelio rankos ji jaus diskomfortą…

Pastebėjau, kad sraigės ramina, todėl jos ypač tinka hiperaktyviems padaužoms, kuriems, tarkim, sunku užmigti. Patariu padėti sraigių dėžutę ant stalo, priešais vaiko lovelę, kad jis matytų, kaip tos sraigutės ten šliaužioja, karstosi viena ant kitos.

– Sakoma, kad sraigių gleivės plačiai naudojamos kosmetikos pramonėje. Turėdama jų tiek daug, gal gražinatės vakarais?

– Tiesa, kosmetologijoje nuo seno naudojamos sraigių gleivės. Bet nepamirškite, kad kosmetikos pramonė jas specialiai apdoroja. O užsidėti ant veido 15 cm achatiną ir laukti grožio stebuklo (esu girdėjusi, jog moterys taip daro)... Hmm, sakyčiau, čia kažkas panašaus kaip išsikasti kurmį darže ir gražintis užsidėjus jį ant veido (juokiasi). Juk sraigės šliaužioja po žemę, durpes. O ant veido gali būti žaizdelių, spuogelių – aš bijočiau užsikrėsti. Išvis augindama sraiges aš labai dažnai plaunu rankas. Ir vaikams liepiu taip daryti.

– Ar sraigės – jūsų vieninteliai augintiniai?

– Oi, ne. Dar turim triušį, porą Meino meškėnų veislės katinų. Nors jie labai smalsūs, bet į sraigių terariumus nelenda. Net jei ir dangčiai būna nuimti. Tiesiog susidomėję stebi kiekvieną mano judesį, kaip tvarkau dėžes, keičiu gruntą.

– Nuo sraigių vėl sugrįžkime prie sporto. Karjerą baigėte vos prieš kelerius metus. Iš lankų šaudyti pradėjote Rusijoje, bet varžybose visuomet gynėte Lietuvos garbę. Galgi po jūsų tai darys Stela, Leila ar sūnelis Vikas?

– Visi mūsų vaikai moka šaudyti iš lanko. Pirmoji dukra Stela praktiškai užaugo su mumis varžybose, apvažiavo visą Europą (nes neturėjome, su kuo jos palikti). Vyras juokiasi, jog Stelą užaugino kitų šalių treneriai – palikdavom pasaugoti, kai reikėdavo startuoti. Trejų metukų būdama ji jau žinojo visų šalių vėliavas ir galėjo visomis kalbomis pasisveikinti. Šaudyti iš lanko ji mokėjo jau nuo mažens, bet kadangi jos amžiaus grupėje nebuvo konkurencijos, merginai pasidarė nebeįdomu. Vėliau ji pasirinko salės tinklinį, baigė sporto mokyklą ir dabar turbūt keliaus į moterų lygą.

Vidurinioji Leila pradžioje irgi šaudė, paskui plaukė, bandė žaisti tinklinį, bet vis kažkaip niekur ilgiau neužsibūdavo. Man rodos, jos charakteris netinka komandiniam sportui. Ji daugiau individualistė. Nori visur būti geriausia ir labai išgyvena, jei komandai nepasiseka. Dabar lanko lengvąją atletiką ir džiaugiasi, kad pagaliau gali kovoti tik už save.

Na, o mažiukas tiesiog džiaugiasi laiminga vaikyste su tėčiu, šis turi daug visokiausių šaudymo ginklų. Tai jie drauge ir smiginį žaidžia, ir peilius svaido, ir iš pneumatinio šautuvo šaudykloje šaudo, ir jau būtinų būtiniausiai – iš lankų strėles laido.

Įdomiausias nuotykis nutiko vyrų paprastųjų lankų varžybose. LSK klubo nariui Ernestui Vilkauskui pusfinalyje trūko templė ir jis net buvo nusprendęs baigti varžybas. Tačiau paskatintas komandos draugo, kuris paskolino savo lanką, jis pratęsė varžybas ir sugebėjo tapti Lietuvos čempionu. E. Vilkauskas pusfinalyje 6:4 nugalėjo Nedą Mockevičių („Žaliasis lankas“), o finale 6:4 pranoko Liną Široną („Jaunimo brizas“). Bronza atiteko Algimantui Vileikiui („Žaliasis lankas“).

Kvalifikacijoje L.Šironas surinko 580 taškų ir 10 taškų pagerino Lietuvos rekordą.

Moterų grupėje čempione tapo Halina Radvilienė („Ugninė strėlė“), sidabras atiteko Aistei Stagniūnaitei („Ugninė strėlė“), bronza – Jelenai Trapik (LSK).

Olimpinių lankų vyrų grupėje čempiono titulą ir auksą po įtemptos dvikovos iškovojo Ramūnas Kašėta (KSA). Jis finale 6:4 įveikė Modestą Šliauterį („Auksinis šaulys“). Bronzą iškovojo Lenardas Bernotas („Klaipėdos lankininkai“).

Moterų varžybose triumfavo Paulina Ramanauskaitė („Žaliasis lankas“). Ji finale 6:4 įveikė Lailą Kuzmienę („Klaipėdos lankininkai“). Mažajame finale Kristina Abromavičienė („Klaipėdos lankininkai“) 6:4 palaužė Kristiną Abramaitytę („ASRC-Žaliasis lankas“).

K.Abramaitytė čempionės titulu džiaugėsi jaunimo grupėje. Tarp vaikinų jaunimo grupėje triumfavo Dominykas Jančiukas („ASRC-Žaliasis lankas“), finale po atkaklios kovos įveikęs latvį Davisą Blazę.

Olimpinių lankų jaunių grupės medaliais pasipuošė Lietuvos ir Latvijos atstovai. Vaikinų grupėje pirmoji vieta ir aukso medalis atiteko latviui Konstantins Azanovs, o merginų tarpe auksas ir čempionės taurė teko Miglei Pranevičiūtei (VMSC-LSK), finale nugalėjusiai Eveliną Vizbaraitę (ULK).

Olimpinių lankų jaunučių merginų grupėje triumfavo Diana Perminaitė („Gaja-Kauno lankininkai“), kuri kvalifikacijoje (664 tšk.) net 21 tašku pagerino Lietuvos rekordą. Visus jaunučių vaikinų grupės medalius išsivežė Latvijos atstovai.

Olimpinių lankų vyrų komandų varžybose nugalėjo LSK lankininkai Dovydas Bagdanavičius, Aidas Jurgaitis ir Adamas Kovalevskis. Antroje vietoje liko KSA (Ramūnas Kašėta, Povilas Margelevičius ir Vladas Šigauskas), trečioje – „Klaipėdos lankininkai“ (Adrianas Kovalevskis, Taurūnas Lubys ir Vidmantas Vaičekauskis).

Moterų komandų grupėje triumfavo „Žaliojo lanko“ atstovės Kristina Abramaitytė, Paulina Ramanauskaitė ir Inga Timinskienė, finale įveikusios „Klaipėdos lankininkų“ atstoves Kristiną Abromavičienę, Juliją Barkauskaitę ir Lailą Kuzmienę.

Mišrių porų varžybose čempionais tapo Paulina Ramanauskaitė ir Dominykas Jančiukas. Antri liko latviai Sanita Lasmane ir Davis Blaze, o treti – LSK lankininkai Margarita Valčiukė ir Adamas Kovalevskis.

Skriemulinių lankų vyrų grupėje čempiono titulą apgynė ir auksą iškovojo Žydrūnas Karpavičius (KSA), finale įveikęs latvį Edgarsą Šilovsą. Bronzą pelnė Rolandas Baranauskas („Alytupis-Žaliasis lankas“). Moterų grupėje pirmenybių sidabras atiteko šeimininkų klubo atstovei Gretai Šaumanei (ULK), o auksą iškovojo latvė Marina Rjabkova. Bronzos apdovanojimu džiaugėsi Jolita Antanaitytė-Garškienė (LSK).

Skriemulinių lankų jaunių auksą į Latviją išsivežė Ilja Tjutjukovas. Jaunučių vaikinų grupėje vyko įnirtinga kova, po kurios čempiono titulą ir auksą iškovojo uteniškis Jonas Grigaravičius (ULK), įveikęs varžovą iš Latvijos Artūrs Pūkį. Svarbu pažymėti, kad J.Grigaravičius kvalifikacijoje penkiais taškais pagerino savo paties prieš dvejus metus pasiektą Lietuvos rekordą.

Skriemulinių lankų vyrų komandinėse varžybose nepralenkiami buvo latviai Vadims Francs, Krišjanis Liepa ir Edgars Šilovs. Lietuvos čempionais tapo vilniečiai Aleksandras Aniscenka, Tomas Liekis ir Vladas Šakauskas. Bronza atiteko šeimininkams Gražvydui Gudžiūnui, Justinui Kosteckui ir Algirdui Šaumanui. Mišrių porų Lietuvos čempionais taip pat tapo Utenos lankininkai Greta Šaumanė ir Gražvydas Gudžiūnas. Atviro čempionato auksą laimėjo latviai Marina Rjabkova ir Edgaras Šilovas, o bronzą – LSK atstovai Jolita Antanaitytė-Garškienė ir Tomas Liekis.

Paprastųjų lankų jaunių grupėje čempione tapo ir auksą iškovojo Ugnė Petrauskaitė (VMSC-LSK), sidabrą – Viktorija Seiliūtė („ASRC-Žaliasis lankas“), o bronzą – Erika Kvederavičiūtė („Ugninė strėlė“). Jaunučių berniukų grupėje auksas ir čempiono taurė atiteko Vakariui Aleksandravičiui („ASRC-Žaliasis lankas“), sidabras – Domantui Šuliokui („Gaja-Kauno lankininkai“) o bronza – Gustui Krutuliui („ASRC-Žaliasis lankas“).

Šios grupės kvalifikacijoje ypatingai pasižymėjo kaunietis Domantas Šuliokas, pasiekęs naują Lietuvos rekordą ir nustatęs naują aukštą kartelę ties 628 taškais. Jaunučių mergaičių čempione tapo ir auksu pasipuošė Paulina Buinauskaitė („ASRC-Žaliasis lankas“), lemiamoje kovoje nugalėjusi Tėją Zajankauskaitę („Ugninė strėlė“).

Paprastųjų lankų jaunių merginų čempionėmis tapo alytiškės Augustė Baltrėnaitė, Viktorija Seiliūtė ir Rugilė Tamulynaitė. Sidabras atiteko VMSC-LSK atstovėms Ugnei Petrauskaitei, Austėjai Sukarevičiūtei ir Elzei Augustinai Večkytei, bronza – „Ugninei strėlei“ atstovaujančioms Ramunei Černiauskaitei, Erikai Kvederavičiūtei ir Aistei Stagniūnaitei. Mišrių porų varžybose čempionais tapo alytiškiai Paulina Buinauskaitė ir Vakaris Aleksandravičius. Sidabras atiteko „Ugninės strėlės“ atstovams Tėjai Zajankauskaitei ir Aldui Daugėlai.

Ilgųjų ir istorinių lankų vyrų grupėje čempiono titulą apgynė ir auksą iškovojo Vladimiras Mosinas (LSK). Sidabras atiteko Vytui Karpavičiui („Ugninė strėlė“), bronza – Rimantui Brusokui („Ugninė strėlė“). Moterų grupėje čempionės titulas ir auksas atiteko Aidai Grigienei („Strėlė“), sidabras - Neringai Brusokienei („Ugninė strėlė“).

Ilgųjų ir istorinių lankų vyrų komandų varžybose triumfavo „Ugninės strėlės“ atstovai Rimantas Brusokas, Vytas Karpavičius ir Mykolas Sėdaitis. Sidabras atiteko „Strėlės“ klubui, kuriam atstovavo Ježy Kozlovskis, Marcinas Kozlovskis ir Vitalijus Naumavičius. Mišrių porų čempionais taip pat tapo „Strėlės“ atstovai Aida Grigienė ir Vitalijus Naumavičius, finale įveikę „Ugninės strėlės“ atstovus Neringą Brusokienę ir Vytą Karpavičių.

Atvirąjį Lietuvos čempionatą surengė Utenos lankininkų klubas ir Lietuvos lankininkų federacija.

Kauno sporto asociacijos atstovas per keturias šaudymo serijas surinko 1160 taškų.

Antrąją vietą užėmė rusas Michailas Leščenka (1158 tšk.), trečiąją – baltarusis Olegas Lavrentjevas (1155 tšk.).

Kitas lietuvis Žydrūnas Karpavičius (1115 tšk.) liko 10-as tarp 22 dayvių,

Vyrų olimpinių lankų grupėje Dmitrijus Kuznecovas užėmė 16-ąją vietą, Giedrius Kavaliauskas – 28-ąją, o Dominykas Andrulis – 35-ąją. Tarp moterų 15-a liko Vika Andrulienė.

Beveik 100 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos varžėsi olimpinių, skriemulinių, ilgųjų ir paprastųjų lankų grupėse.

Vyrų olimpinių lankų grupėje puikią formą pademonstravo ir nugalėtojo taurę į viršų kėlė „Auksinio šaulio“ klubo atstovas Modestas Šliauteris.

Laimėjęs kvalifikaciją, atkrintamosiose varžybose jis užtikrintai nugalėjo visus varžovus. Aštuntfinalyje M. Šliauteris 6:0 nugalėjo komandos draugą Vaidotą Sipavičių, ketvirtfinalyje 7:1 pranoko Dominyką Jančiuką (ASRC-„Žaliasis lankas“), pusfinalyje 6:2 įveikė Ramūną Kašėtą (KSA), o finale 6:0 įveikė Dovydą Bagdanavičių (LSK).

„Kvalifikacijoje nebuvo labai lengva, o vėliau po truputį prisišaudžiau ir įgijau gerą formą. Atkrintamosiose varžybose pajutau šūvį ir buvo jau lengviau. Konkrečiai šioms varžyboms nesiruošiau, bet kiekvieną dieną šaudau ir treniruojuosi. Tai buvo geras kontrolinis startas, – pasakojo M. Šliauteris. – Šios varžybos – vienos geriausių Lietuvoje. Tą parodo augantis dalyvių skaičius, transliacijos, švieslentės. Nesu to anksčiau matęs Lietuvoje“.

Mažajame finale Adamas Kovalevskis (LSK) 6:0 įveikė R. Kašėtą.

M. Šliauteris su „Lteam“ ekipa tapo ir komandinių varžybų nugalėtoju. Komandai taip pat atstovavo Dalius Mačernius ir D. Bagdanavičius.

Moterų olimpinių lankų grupėje triumfavo lenkė Magdalena Zajac. Ji pusfinalyje 6:0 nugalėjo „Žaliojo lanko“ atstovę Pauliną Ramanauskaitę, o finale po permainingos kovos 7:3 įrodė pranašumą prieš Kristiną Abramaitytę (ASRC-„Žaliasis lankas“). Finalo pradžioje lietuvė pirmavo 3:1, bet vėliau tikslesnė buvo Lenkijos sportininkė.

Lenkijos atstovai Alytuje varžėsi pirmą kartą ir jie liko sužavėti šiomis varžybomis.

„Esu labai laiminga. Nesitikėjau, kad pavyks laimėti. Tai mano pirmas kartas šiose varžybose, todėl esu labai patenkinta, – po varžybų sakė M. Zajac. – Esu sužavėta šiuo turnyru. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai yra man kol kas geriausios matytos uždarų patalpų varžybos. Tikiuosi, kad čia sugrįšiu ir kitais metais“.

K. Abramaitytė, nepaisant nesėkmės finale, džiaugėsi sugrįžusia motyvacija sportuoti.

„Antra vieta yra geras rezultatas. Pastaruosius porą metų mano rezultatai buvo smukę, todėl dabar labai džiaugiuosi. Finale labai drebėjau, buvo daug jaudulio. Tiesiog nesu įpratusi kovoti dėl titulo. Šiais metais susitvarkiau šaudymo techniką, pamačiau, kur galiu tobulėti. Buvau padariusi gana ilgą pertrauką, todėl džiaugiuosi atsiradusia motyvacija“, – mintimis dalinosi K. Abramaitytė.

Įspūdingą pasirodymą Alytuje surengė patyręs Vladas Šigauskas, triumfavęs skriemulinių lankų varžybose. Finale jis surinko net 148 taškus iš 150 galimų ir įveikė komandos draugą Žydrūną Karpavičių (KSA, 142 tšk.).

Trečiąją vietą užėmė Utenos lankininkų klubo atstovė Greta Šaumanė. Drąsiai su vyrais kovojusi sportininkė mažajame finale 138:135 pranoko Tomą Liekį (LSK).

Kitose lankų grupėse čempionų taures išsivežė svečiai iš Latvijos. Paprastųjų lankų varžybų finale latvis Modris Burkevics po atkaklios kovos 6:4 įveikė Nerijų Švedą (LSK). Mažajame finale Ernestas Vilkauskas (LSK) po pratęsimo 6:5 nugalėjo Aidą Jurgaitį (LSK).

Ilgųjų lankų finale latvis Eduards Lapsinš 7:3 nugalėjo Stasį Svetlauską („Žaliasis lankas“). Kovoje dėl trečiosios vietos latvis Martinš Nespors 6:2 pranoko Rimantą Brusoką („Ugninė strėlė“).

Skriemulinių lankų komandų varžybose triumfavo tarptautinė „KSA/Alef“ ekipa (Ž. Karpavičius, Mikalajus Savickis, V. Šigauskas), o po dramatiško finalo paprastųjų lankų grupės finale pergale džiaugėsi LSK atstovai (Jelena Trapik, A. Jurgaitis ir E. Vilkauskas). Ilgųjų lankų komandinę taurę išsivežė Latvijos „Amazones“ klubas.

Prieš finalines kovas žiūrovai galėjo susipažinti su lankus naudojančiu japonišku kovos menu kyudo. Čia vyko šios sporto šakos parodomasis renginys.

„Šiemet buvo pakankamai aukšti rezultatai. Tą atspindi olimpinių ir skriemulių lankų finalai. Gaila, kad nepasiekėme pasaulio rekordo, kurį galima būtų užfiksuoti, na bet gal tai pavyks ateityje. Kitais metais jau pradėsime galvoti, ką daryti, kad galėtume priimti dar daugiau dalyvių, nes 100 šiemet buvo riba. Bandysime pakviesti sportininkų iš daugiau šalių“, – sakė vienas varžybų organizatorių Ugnius Timinskas.

„Žaliojo lanko“ klubo vadovas taip pat pridūrė, kad norą sukurti gerą renginį tiek sportininkams, tiek žiūrovams lemia entuziazmas ir meilė šaudymui iš lanko.

„Pirmiausia, tai yra mūsų entuziazmas, bet mums būtinas palaikymas iš miesto. Jeigu Alytus neprisidėtų, tai šios varžybos tikriausiai neįvyktų. Taip pat atsiranda ir vienas kitas rėmėjas, kuris prisideda prie varžybų. Na ir žinoma, optimizmo suteikia lankininkai, kurie puikiai atsiliepia apie turnyrą“, – pridūrė U. Timinskas.

„Best Indoor“ varžybos surengtos jau septintą kartą. U. Timinskas džiaugėsi, kad šaudymas iš lanko atrado savo vietą Alytuje.

„Šaudymo iš lanko populiarumas dar toli iki tokio, kokio norėtume, bet jis auga. Vis daugiau vaikų įsitraukia į šį sportą. Gaila, kad mažokai suaugusių domisi juo, nors tai puikus sportas, kurį galima pradėti sportuoti ir vyresniems žmonėms. Galiu tik paraginti tiesiog išbandyti šią sporto šaką“, – teigė U. Timinskas.

Šiais metais į varžybas užsiregistravo dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Šis turnyras yra įtrauktas į Pasaulio lankininkų federacijos („World Archery“) kalendorių.

Vienas iš varžybų organizatorių, „Žaliojo lanko“ klubo vadovas Ugnius Timinskas pasidžiaugė, kad sparčiai auga olimpiniais lankais šaudančių sportininkų skaičius.

„Šiemet itin populiarūs olimpiniai lankai. Daugiau nei pusė dalyvių šaudys jais. Tiek dar nėra buvę jokiose varžybose Lietuvoje. Nemažai dalyvių užsiregistravo ilgųjų lankų grupėje, kas yra gana reta uždarose patalpose. Kitos grupės šiemet yra kiek sumažėjusios“, – kalbėjo U. Timinskas.

Sėkmės ir teigiamų atsiliepimų kasmet susilaukiantis turnyras rengiamas jau septintus metus iš eilės, tačiau organizatoriai kiekvieną sykį stengiasi įnešti naujovių.

„Kadangi šias varžybas rengiame nebe pirmą kartą, tai dauguma dalykų, kurie pradžioje atrodė sudėtingi, dabar tapo gana paprasti, tačiau mes nenorime užstrigti vienoje vietoje ir visą laiką susirandame kažką naujo, ką norime patobulinti. Tas sudaro kažkiek ir problemų. Kiekvienais metais, važinėdami po įvairias pasaulio varžybas, stengiamės žiūrėti, kas ir kaip yra daroma bei tai pritaikyti pas save. Pirmais metais viską darėme patys. Vėliau atsirado profesionalūs fotografai, dar vėliau – tiesioginiai rezultatai internete, po to – ir profesionalus filmavimas su tiesiogine transliacija. Panašiai ir su daugeliu kitų veiklų“, – pasakojo U. Timinskas.

Sekmadienį 12 val. žiūrovų laukia dar viena staigmena – vyks japoniško šaudymo iš lanko (kyudo) pasirodymas.

„Finalo formatą padarėme tokį pat, koks yra aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose, turėsime naujutėlius šaudymo stendus ir daug įdomybių, o tradicijų ir Rytų kultūros mėgėjus turėtų sudominti kyudo pasirodymas“, – pridūrė U. Timinskas.

Kaip ir kasmet, varžybų nugalėtojų laukia unikalūs prizai, gaminami specialiai šioms varžyboms.

„Kviečiams apsilankyti žiūrovus šiame renginyje, kadangi šaudymo iš lanko sportas nėra kasdien matomas, o jis yra labai įdomus ir daug kam sukelia nostalgiją. Čia bus galima pažiūrėti, kaip viskas atrodo aukščiausiame lygyje“, – pridūrė „Žaliojo lanko“ vadovas.

„Best Indoor“ varžybos vyks Alytaus miesto stadiono salėje.

Šeštadienį 9.30 val. vyks atidarymo ceremonija, o nuo 10.30 val. iki 18 val. vyks kovos visose lankų grupėse. Sekmadienį nuo 9 iki 12 val. vyks atkrintamosios kovos, o nuo 12 iki 15 val. – finalai. Apdovanojimų ceremonija numatoma 15 val.

Gausiausiai varžytasi olimpinių lankų grupėje, čia įvairiose amžiaus grupėse kovojo 52 sportininkai. Paprastųjų lankų grupėje registruoti 24, skriemulinių lankų grupėje – 20, o ilgųjų ir istorinių lankų grupėje – devyni dalyviai.

Itin dramatiška kova vyko vyrų olimpinių lankų grupėje. Čia finale susitiko Dalius Mačernius (LSK) ir Vladas Šigauskas (KSA). Pusfinalyje D. Mačernius 6:2 įveikė Modestą Šliauterį („Auksinis šaulys“), o V. Šigauskas 7:3 pranoko Dominyką Jančiuką (ASRC-„Žaliasis lankas“). Dramatiškame finale prireikė papildomo šūvio, po kurio pergalę 6:5 šventė D. Mačernius.

Bronzos medalis atiteko M. Šliauteriui. Jis mažajame finale 6:4 įveikė D. Jančiuką.

Praėjusių metų čempionas Adrianas Kovalevskis jau aštuntfinalyje 2:6 nusileido D. Jančiukui.

Moterų olimpinių lankų grupėje dominavo alytiškės. Čempionės titulą iškovojo Europos žaidynėse Minske (Baltarusija) dalyvavusi Inga Timinskienė („Žaliasis lankas“). Ji pusfinalyje 7:1 pranoko Lailą Kuzmienę („Klaipėdos lankininkai“), o finale 6:2 įveikė Pauliną Ramanauskaitę („Žaliasis lankas“). Kovoje dėl bronzos Kristina Abramaitytė (ASRC-„Žaliasis lankas“) 6:2 įrodė pranašumą prieš L. Kuzmienę.

Jaunimo merginų čempionato auksas ir čempionės titulas čia atiteko P. Ramanauskaitei, o sidabras – K. Abramaitytei.

Olimpinių lankų jaunių grupės medaliai pasklido po visą šalį. Čempionu tapo ir auksą iškovojo Justas Antanaitis (VMSC-LSK), sidabras atiteko Skirmantui Petroniui (KSA), o bronza – D. Jančiukui. Tuo tarpu merginų tarpe čempione tapo ir auksą iškovojo Meda Viktorija Večkytė (VMSC-LSK), sidabras atiteko Liepai Lapašinskaitei (GAJA-KL), o bronza – Gabijai Sergejevaitei (ASRC-ŽL).

Olimpinių lankų jaunučių grupėje aukso finale susirėmė šeimininkų uteniškių jaunosios viltys. Po įtemptos kovos čempionės titulas ir auksas atiteko Džiugintai Poškaitei (ULK). Sidabrą iškovojo Evelina Vizbaraitė (ULK), bronzą – Viktorija Urbonaitė (GAJA-KL).

Olimpinių lankų vyrų komandų varžybose čempionais tapo Klaipėdos lankininkai A. Kovalevskis, Stasys Mickus ir Vidmantas Vaičekauskis. Moterų klasėje aukso medaliais pasidabino „Žaliojo lanko“ atstovės K. Abramaitytė, P. Ramanauskaitė ir I. Timinskienė. Mišrių porų varžybose čempionais taip pat tapo „Žaliojo lanko“ atstovai P. Ramanauskaitė ir D. Jančiukas.

Olimpinių lankų jaunių komandinėse varžybose čempionėmis tapo Vilniaus lankininkų klubo sportininkės Miglė Pranevičiūtė, Iveta Ramanauskaitė ir M. V. Večkytė. Jaunių mišrių porų komandose stipriausi pasirodė ASRC-„Žaliojo lanko“ atstovai G. Sergejevaitė ir D. Jančiukas.

Skriemulinių lankų vyrų varžybose triumfavo Žydrūnas Karpavičius (KSA). Jis finale 140:138 įveikė Valerijų Danisovą (LSK). Mažajame finale Marius Grigaravičius (ULK) 140:136 nugalėjo Algirdą Šaumaną (ULK).

Moterų grupėje medalius išsidalino šeimininkės. Auksas atiteko Astai Grigaravičienei, sidabras – Gretai Apacenkaitei, bronza – Gretai Šaumanei (visos – ULK). G. Apacenkaitė pelnė auksą ir jaunimo merginų grupėje.

Skriemulinių lankų jaunučių vaikinų grupėje čempionu tapo Kasparas Gimbutis (ULK). Sidabras čia atiteko Jonui Grigaravičiui (ULK).

Skriemulinių lankų vyrų komandų varžybose nepralenkiami buvo ir čempionais tapo šeimininkai Remigijus Bileišis, Gražvydas Gudžiūnas ir A. Šaumanas. Mišrių porų čempionais taip pat tapo Utenos lankininkai A. Grigaravičienė ir A. Šaumanas.

Paprastųjų lankų vyrų grupėje Lietuvos čempionu tapo Arūnas Gurevičius (LSK), sidabras atiteko Mindaugui Junevičiui (LSK), o bronza – Linui Šironui (JBR). Moterų grupėje medalius išsidalijo vilnietės – auksą ir čempionės titulą iškovojo Jelena Trapik (LSK), sidabrą – Fausta Rimkutė (VMSC-LSK), bronzą – Margarita Valčiukė (LSK).

Paprastųjų lankų jaunių grupėje auksą iškovojo Elzė Augustina Večkytė (VMSC-LSK), sidabrą – Ema Nickutė (ASRC-ŽL), o bronzą – Aistė Stagniūnaitė (USTR). Jaunučių berniukų grupėje aukso medalis atiteko Andrejui Aniscenko. Mergaičių grupėje čempionės titulą ir auksą iškovojo Viktorija Seiliūtė (ASRC-ŽL), sidabras – Tėja Zajankauskaitė (USTR).

Paprastųjų lankų mišrių porų varžybose čempionais tapo LSK atstovai F. Rimkutė ir Ramūnas Rimkus.

Ilgųjų ir istorinių lankų vyrų grupėje čempionu tapo ir eilinį kartą auksą iškovojo Vladimiras Mosinas (LSK). Sidabras atiteko Vytui Karpavičiui (USTR), bronza – Vitalijui Naumavičiui (STR). Moterų grupėje čempionės titulas ir auksas atiteko Ramunei Stagniūnienei (USTR), sidabras – Aidai Grigienei (STR), bronza – Neringai Brusokienei (USTR).

Ilgųjų ir istorinių lankų mišrių porų čempionais tapo „Ugninės strėlės“ atstovai Neringa Brusokienė ir Vytas Karpavičius.